Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas), Egidijos Tamošiūnienės ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2023 m. rugsėjo 1 d. paduotu pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Belor“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 1 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pagal CPK 350 straipsnio 5 dalį asmuo, kurio skundą atsisakoma priimti dėl to, kad jis neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, ištaisęs trūkumus, turi teisę iš naujo paduoti kasacinį skundą, nepažeisdamas CPK 345 straipsnyje nustatyto termino.

Pareiškėja, nepraleisdama CPK 345 straipsnyje nustatyto termino, iš naujo padavė kasacinį skundą. Jis grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Atrankos kolegija, susipažinusi su antrą kartą pareiškėjos pateiktu kasaciniu skundu, konstatuoja, kad skundo turinys iš dalies modifikuotas, tačiau dalis argumentų sutampa su anksčiau teikto kasacinio skundo argumentais, kuriuos teisėjų atrankos kolegija jau įvertino kaip nepagrindžiančius kasacijos pagrindų egzistavimo.

Kasacinis skundas papildytas nurodant, kad bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad nutartis, kuria atsisakyta atstatydinti nemokumo administratorių, negali būti apeliacijos objektu, nesuderinama su 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/1023 dėl prevencinio restruktūrizavimo sistemų, skolų panaikinimo ir draudimo verstis veikla ir priemonių restruktūrizavimo, nemokumo ir skolų panaikinimo procedūrų veiksmingumui didinti, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2017/1132 (Restruktūrizavimo ir nemokumo direktyva) 26 straipsnio 1 dalies d punktu. Lietuvoje egzistuojantis kreditorių apeliacijos teisės apribojimas yra ne tik neproporcingas jų teisės į apeliaciją suvaržymas, tačiau savo esme prieštarauja minėtai Restruktūrizavimo ir nemokumo direktyvos normai. Kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, pavyzdžiui Vokietijoje, bankrotus reglamentuojančiuose teisės aktuose yra numatyta visiems kreditoriams teisė apskųsti teismo sprendimą, kuriuo atsisakoma atstatydinti bankroto administratorių iš užimamų pareigų tais atvejais, kai jie turi teisę prašyti pakeisti bankroto administratorių.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai dėl nurodytų teisės normų pažeidimo. Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Žyminio mokesčio grąžinimo klausimas yra išspręstas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi Nr. DOK-3713.

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.