Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Tatjana Žukauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Arvi fertis“ bankroto administratoriaus A. V. prieštaravimus dėl kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos energijos tiekimas“ reikalavimo tvirtinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-2846-340/2019, UAB „Arvi fertis“ iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirtas A. V.. Ši nutartis įsiteisėjo 2019 m. liepos 11 d.

2. Kreditorė UAB „Lietuvos energijos tiekimas“, siekdama būti įtraukta į BUAB „Arvi fertis“ kreditorių sąrašą, bankroto administratoriui pateikė kreditorinį reikalavimą 1 615,17 Eur sumai, taip pat „Skolos skaičiuotę“. Bankroto administratorius, atsižvelgdamas į tai, kad UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ nepateikė jokių pirminių buhalterinių dokumentų, pagrindžiančių skolos egzistavimą, pateikė teismui prieštaravimus, kuriais prašo netvirtinti UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ pareikšto kreditorinio reikalavimo BUAB „Arvi fertis“ bankroto byloje. Bankroto administratorius nurodo, kad kartu su UAB „Lietuvos enegijos tiekimas“ kreditoriniu reikalavimu pateikta „Skolos skaičiuotė“ yra išvestinis dokumentas iš pirminių buhalterinių dokumentų, todėl nėra tinkamas įrodymas skolos egzistavimui pagrįsti. Kreditorei nepateikus jokių pirminių buhalterinių dokumentų, BUAB „Arvi fertis“ bankroto administratorius negali įvertinti šio pateikto kreditorinio reikalavimo pagrįstumo, sandorių, ūkinių operacijų. Bankroto administratorius pažymi, kad UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ pareikšto reikalavimo suma neatitinka BUAB „Arvi fertis“ buhalterinėje apskaitoje nurodytų duomenų, pagal kuriuos, BUAB „Arvi fertis“ įsiskolinimas kreditoriui UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ yra 1 595,98 Eur.

3. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartimi, priimta UAB „Arvi fertis“ bankroto byloje (civilinės bylos Nr. B2-2354-340/2020), buvo patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, o UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimas perduotas nagrinėti civilinėje byloje Nr. eB2-4462-340/2019 (eB2-1707-340/2020).

4. Kreditorė UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ atsiliepimo į bankroto administratoriaus prieštaravimus dėl kreditorinio reikalavimo nepateikė.

UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ reikalavimas tvirtinamas iš dalies.

5. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) (taikoma iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusi Įstatymo redakcija) 21 straipsnio 1 dalis numato, kad teisme iškėlus įmonės bankroto bylą, bankrutuojančios įmonės kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti bankroto administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus. Teismas, priimdamas nutartį iškelti bankroto bylą, nustato ne ilgesnį kaip 45 dienų laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punktas). Bankroto administratorius kreditorių pareikštus reikalavimus, patikrinęs jų pagrįstumą pagal įmonės apskaitos dokumentus, pateikia teismui tvirtinti arba ginčija kaip nepagrįstus (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punktas). Pagal ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalį bankrutuojančios įmonės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, kol teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos.

6. Teismų praktikoje, aiškinant ĮBĮ bei CPK normas dėl bankrutuojančios įmonės kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo, yra pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012).

7. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais; neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Be to, bylose dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo, bankroto proceso tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai ar iš dalies tenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų tenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis buvo tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to kreditoriaus reikalavimas gali būti tvirtinamas tik patikrintas; pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir (arba) teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme; nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių reikalavimų, teismas taip pat tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011, 2014 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

8. Nagrinėjamu atveju UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ bankroto administratoriui pateikdama kreditorinį reikalavimą 1 615,17 Eur sumai, pateikė „Skolos skaičiuotę“, iš kurios matyti, jog BUAB „Arvi fertis“ įsiskolinimą sudaro 1 547,17 Eur dydžio įsiskolinimas už dujas bei paskaičiuoti delspinigiai bendrai 67,47 Eur sumai. Teismas atkreipia dėmesį, jog nors UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ ir nepateikė pirminių buhalterinių dokumentų, pagrindžiančių skolą, tačiau paties bankroto administratoriaus prieštaravimuose nurodoma aplinkybė, kad pagal BUAB „Arvi fertis“ buhalterinėje apskaitoje nurodytus duomenis, BUAB „Arvi fertis“ įsiskolinimas kreditorei UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ yra 1 595,98 Eur, patvirtina, jog BAUB „Arvi fertis“ įsiskolinimas kreditorei UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ bent 1 595,98 Eur dalyje egzistuoja, ir bankroto administratorius kreditorinį reikalavimą šioje dalyje iš esmės pripažįsta. Esant susiklosčiusiai situacijai, kuomet bankrutuojančios UAB „Arvi fertis“ buhalterinėje apskaitoje atsispindi duomenys apie turimą 1 595,98 Eur dydžio įsiskolinimą kreditorei UAB „Lietuvos energijos tiekimas“, netvirtinti šios kreditorės reikalavimo šioje dalyje, remiantis vien tuo, kad kreditorė nepateikė bankroto administratoriui pirminių buhalterinių dokumentų, pagrindžiančių jos kreditorinį reikalavimą, kuriuos turi turėti ir pati BUAB „Arvi fertis“, nėra pagrindo. Atsisakymas tvirtinti kreditorinį reikalavimą dalyje, kuri įtraukta į pačios bankrutuojančios įmonės buhalterinę apskaitą, tokiu formaliu pagrindu, neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų. Esant nurodytiems motyvams, teismas patvirtina UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ 1 595,98 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą UAB „Arvi fertis“ bankroto byloje.

9. Likusios dalies – 19,19 Eur, kreditorinio reikalavimo teismas netvirtina, nes šioje dalyje kreditorinis reikalavimas nesutampa su BUAB „Arvi fertis“ buhalterinės apskaitos duomenimis, pati kreditorė jokių paaiškinimų dėl savo kreditorinio reikalavimo šioje dalyje nepateikė. Laikytina, jog šioje dalyje kreditorinis reikalavimas nėra pagrįstas.

11. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

12. Pažymėtina, jog šiuo atveju bankroto administratoriaus ginčijamas UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ kreditorinis reikalavimas iš esmės pripažintas pagrįstu bei patvirtintas, kas reiškia bankroto administratoriaus prieštaravimų atmetimą. Šiuo konkrečiu atveju teismas neturi pagrindo konstatuoti netinkamo kreditorės UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ procesinio elgesio, t. y. konstatuoti, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo BUAB „Arvi fertis“ kalta būtent ši kreditorė. Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus tai, kad bankroto administratoriaus prašymas netvirtinti kreditorės UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ kreditorinio reikalavimo iš esmės netenkintas, sprendžia, jog nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių nėra pagrindo. Esant nurodytiems motyvams, bankrutuojančios UAB „Arvi fertis“ patirtos bylinėjimosi išlaidos iš kreditorės UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Patvirtinti UAB „Lietuvos energijos tiekimas“, j. a. k. 303383884, 1 595,98 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą UAB „Arvi fertis“ bankroto byloje.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui.