Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2024 m. balandžio 8 d. paduotu pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Belor“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 11 d. nutarties peržiūrėjimo ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 11 d. nutarties, kuria palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nutartis atmesti pareiškėjos skundo dalį dėl LUAB „Arvi fertis“ 2023 m. spalio 19 d. kreditorių susirinkime priimto sprendimo išrinkti kreditorių susirinkimo pirmininką ir nutraukti civilinės bylos dalį dėl kreditorių susirinkimo sprendimo nenustatyti pareiškėjos siūlomo nemokumo administratoriaus atlyginimo, peržiūrėjimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 55 straipsnio normą ir siauriai aiškino kreditoriaus teisę apskųsti kreditorių susirinkimo nutarimą. Kasacinio teismo praktika dėl JANĮ 55 straipsnio taikymo kreditoriaus atžvilgiu nėra suformuota, todėl kyla poreikis išaiškinti, ar JANĮ 55 straipsnyje yra numatytas galutinis asmenų, turinčių teisę skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus, sąrašas, kuris negali būti aiškinamas plečiamai; ar šio straipsnio formuluotė aiškintina, kad kreditorius, teikęs siūlymą kreditorių susirinkimui ir balsavęs „už“ šį siūlymą, neturi teisės paduoti skundo dėl tokio kreditorių susirinkimo nutarimo. Anksčiau galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 5 dalies norma (ir jį aiškinanti teismų praktika) garantavo kiekvienam kreditoriui teisę apskųsti kreditorių susirinkimo sprendimą nepriklausomai nuo to, kaip jis balsavo. Teismų praktikoje asmenų teisinis suinteresuotumas dėl skundo padavimo buvo pripažįstamas ne tik kreditoriams, bet ir kitiems suinteresuotiems asmenims.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su šiais kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nurodomais argumentais nepagrindžiama, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir pažeidė skunde įvardytas teisės normas, kad dėl to galėjo būti netinkamai išspręsta byla, nukrypta nuo teismų praktikos skunde įvardijamų teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimu. Kasaciniu skundu įvardijama teisės problema, tačiau teisiniais argumentais nepagrindžiama, jog įvardijama teisės problema turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui. Dėl to atrankos sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami klausimai nepagrindžiami tokiais teisiniais argumentais, kurie patvirtintų esant CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus pagrindus peržiūrėti bylą kasacine tvarka.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, pareiškėjai grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis.

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui.

Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Belor“ (j. a. k. 303276665) 55 (penkiasdešimt penkis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. balandžio 8 d.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.