- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-19
- Bylos Nr.
- e2-465-407/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00324-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vigintas Višinskis
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „UHB“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „UHB“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Arvifertis“, atstovaujamos bankroto administratoriaus Aurimo Valaičio, prieštaravimus dėl ARVI ARGO S.R.L. finansinio reikalavimo tvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės „Arvifertis“ bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartimi buvo patvirtintas BUAB „Arvifertis“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, o ARVI ARGO S.R.L finansinio reikalavimo, dėl kurios bankroto administratorius pareiškė prieštaravimus, tvirtinimo klausimas perduotas nagrinėti civilinėje byloje Nr. eB2-4473-340/2019.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja UAB „UHB“ pateikė prašymą įtraukti ją į šios bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu ir suteikti pareiškėjai atstovaujančiai advokatų kontorai prieigą prie elektroninės bylos kortelės. Nurodė, kad pareiškėja yra didžiausią teismo nutartimi patvirtintą reikalavimą turinti BUAB „Arvifertis“ hipotekos kreditorė, todėl pareiškėja yra suinteresuota teisingu tolimesniu BUAB „Arvifertis“ bankroto bylos nagrinėjimu laikantis imperatyvių Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) normų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 15 d. nutartimi atmetė pareiškėjos UAB „UHB“ prašymą dėl prieigos suteikimo.
4. Teismas nurodė, kad ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punkte nustatyta, kad administratorius gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus. Pažymėjo, kad bankroto administratorius turi pareigą veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai įmonei. Taip pat atlikdami savo funkcijas administratoriai privalo vadovautis Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodeksu, kurio 10 punkte numatyta, kad administratorius, teikdamas administravimo paslaugas, turi siekti įmonės ir jos kreditorių interesų suderinamumo ir savo veikla padėti kreditorių susirinkimui ir teismui priimti tinkamus sprendimus nemokumo procesuose.
5. Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas darė išvadą, kad tinkamą tiek kreditorių, tiek bankrutuojančios įmonės teisių ir interesų gynimą ginčuose dėl ginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo užtikrina būtent įmonės bankroto administratorius, dėl to įmonės kreditoriai neturi suinteresuotumo bylos baigtimi Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 47 straipsnio prasme, jų dalyvavimas tokiuose ginčuose nėra reikalingas ir jie į šių bylų nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis netraukiami. Teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo įtraukti UAB „UHB“ į šią bylą trečiuoju asmeniu, o atmetus šį prašymą, nėra pagrindo tenkinti ir jos prašymo dėl prieigos suteikimo pareiškėjos atstovams.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Pareiškėja UAB „UHB“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – įtraukti UAB „UHB“ trečiuoju asmeniu ir suteikti prieigą jos atstovui prie elektroninės bylos kortelės. Nurodo šiuos argumentus:
6.1. Skundžiamoje nutartyje nurodytose teisės normose nėra numatyta draudimo kreditoriui dalyvauti išskirtoje byloje, kurioje bankroto administratorius ginčija kito kreditoriaus reikalavimą.
6.2. Skundžiama nutartis pažeidžia imperatyvias ĮBĮ nuostatas (be kita ko, ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalį). Nėra aišku, kada pareiškėja galėtų skųsti kito kreditoriaus patvirtintą reikalavimą. Atskirajame skunde išdėstyti argumentai dėl kito kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo turėtų būti nagrinėjami iš naujo, nes pareiškėjai nesudaryta galimybė jų pateikti pirmosios instancijos teisme, šie argumentai gali skirtis nuo administratoriaus argumentų. Taip pažeidžiamas proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principas, vilkinamas bankroto procesas.
6.3. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, kreditorius gali prašyti teismo būti įtraukiamas į visus skolininko teisminius procesus, kadangi priimti sprendimai priteisiant iš skolininko sumas ir / arba priteisiant skolininkui sumas turės įtakos kreditoriaus teisių apimčiai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
8. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Juridinių asmenų nemokumo įstatymui, ĮBĮ neteko galios. ARVI ARGO S.R.L finansinio reikalavimo atsakovės UAB „Arvi fertis“ bankroto byloje tvirtinimo procedūra pradėta ir skundžiama teismo nutartis priimta dar galiojant ĮBĮ, todėl ir ginčo klausimas dėl tokios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamas pagal šios nutarties priėmimo metu galiojusio ĮBĮ normas.
9. Byloje keliamas klausimas, ar bankrutuojančios įmonės kreditorius, kurio finansinis reikalavimas yra patvirtintas įsiteisėjusia teismo nutartimi, gali dalyvauti trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėmis pirmosios instancijos teismo išskirtoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl kito bankrutuojančios įmonės kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo.
10. Pažymėtina, kad bankroto byloje įmonės kreditoriai, kurių finansinius reikalavimus patvirtino teismas, pripažįstami trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Tokiems kreditoriams nebereikia atskirai pagrįsti savo teisinio suinteresuotumo dalyvauti bankroto byloje, be kita ko, ir nagrinėjant klausimą dėl kito kreditoriaus finansinių reikalavimų tvirtinimo.
11. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-368-241/2020, kurioje buvo sprendžiamas analogiškas ginčas, išaiškinta, kad vien formaliu bankroto bylos išskyrimu negali būti paneigtas kreditoriaus materialusis suinteresuotumas dalyvauti klausimo dėl kito kreditoriaus finansinių reikalavimų tvirtinimo nagrinėjime, t. y. ginti savo teises, siekiant, kad nebūtų patvirtintas visas ar iš dalies kito kreditoriaus finansinis reikalavimas, kurio tenkinimas vėlesnėse bankroto bylos stadijose gali daryti tiesioginę įtaką jo teisėms ir pareigoms – apriboti galimybę kuo didesne dalimi patenkinti savo finansinį reikalavimą iš bankrutuojančios įmonės turto.
12. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos UAB „UHB“ 8 902 917,14 Eur (pirmame etape tenkinama 6 078 000 Eur, antrame etape – 2 827 917,14 Eur) finansinis reikalavimas buvo patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartimi. Pažymėtina, kad šios nutarties dalis dėl 7 115 151,38 Eur patvirtinto pareiškėjos finansinio reikalavimo įsiteisėjo 2019 m. lapkričio 8 d. Dėl likusio pareiškėjos reikalavimo (1 787 765,76 Eur), nutarties dalis pagal Swedbank, AB atskirąjį skundą panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutartimi ir klausimas perduotas nagrinėti ginčo teisenos tvarka į išskirtą civilinę bylą.
13. Kadangi apeliantės reikalavimas (jo dalis) yra patvirtintas įsiteisėjusia teismo nutartimi, apeliantė įgijo teisę dalyvauti skolininkės BUAB „Arvi fertis“ bankroto byloje, naudodamasi trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinėmis teisėmis (CPK 47 straipsnis). Kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimo nagrinėjimas yra skolininko (atsakovo) bankroto proceso visumos dalis, todėl ginčijamo kreditoriaus reikalavimo (ar jo dalies) tvirtinimo klausimo nagrinėjimo išskyrimas į atskirą civilinę bylą negali apriboti kitų bankroto proceso dalyvių teisės dalyvauti šio klausimo nagrinėjime.
14. Pagal ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalį, nutartį dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti atskiruoju skundu gali skųsti administratorius ir kreditoriai, kuriems jos priimtos, o kiti kreditoriai šias nutartis gali skųsti jei jomis patvirtintų finansinių reikalavimų suma ir skundą paduodančio kreditoriaus patvirtintų finansinių reikalavimų suma viršija 72 Eur. Nors ĮBĮ normos tiesiogiai nenumato kreditoriaus galimybės pirmosios instancijos teisme ginčyti kitų kreditorių tvirtinamus finansinius reikalavimus, tačiau ir nedraudžia to daryti. Taigi sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad sistemiškai aiškinant ĮBĮ normas, kreditoriui, turinčiam teisę ginčyti kitų kreditorių reikalavimus apeliacine tvarka, tokie reikalavimai gali būti ginčijami ir pirmosios instancijos teisme. Priešingas aiškinimas paneigtų pagrindinį teisės principą – asmens teisę į teisingą teismą, prieštarautų paties apeliacinio proceso paskirčiai – taisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas (žr. 11 punkte nurodytą Lietuvos apeliacinio teismo nutartį).
15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė byloje nagrinėjamam klausimui taikytinas ĮBĮ ir CPK normas, nesivadovavo ginčui aktualia teismų praktika, todėl nepagrįstai atsisakė apeliantę įtraukti į išskirtą bylą, kurioje sprendžiama dėl kito bankrutuojančios įmonės kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo. Dėl to yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – įtraukti apeliantę trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, į Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamą civilinę bylą Nr. eB2-2435-340/2020.
16. Kadangi prieigos prie elektroninės bylos kortelės suteikimas yra tik techninis veiksmas, kuris atliekamas konkretaus teismo, nagrinėjančio civilinę bylą, raštinės, tokio pareiškėjos prašymo tenkinimas apeliacinės instancijos teisme nėra galimas. Minėtas veiksmas paliekamas atlikti bylą iš esmės nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – įtraukti pareiškėją uždarąją akcinę bendrovę „UHB“ į Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamą civilinę bylą Nr. eB2-2435-340/2020, kurioje sprendžiamas kreditoriaus ARVI ARGO S.R.L prašymo patvirtinti finansinį reikalavimą atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Arvi fertis“ bankroto byloje pagrįstumas, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėmis.