- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-08
- Bylos Nr.
- e2-1371-881/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00324-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Biovasto investicijos“, uždarosios akcinės bendrovės „Arvi fertis“, uždarajai akcinei bendrovei „Akvua“, uždarajai akcinei bendrovei „Belor“
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Belor“, uždarosios akcinės bendrovės „Biovasto investicijos“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „UHB“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Belor“, „Dreymoor Fertilizers Overseas“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Biovasto investicijos“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 28 d. nutarties dalies, kuria netenkintas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Biovasto investicijos“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimo civilinėje byloje pagal kreditorių uždarosios akcinės bendrovės „Belor“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Biovasto investicijos“ prašymus patvirtinti finansinius reikalavimus atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Arvi fertis“ bankroto byloje, tretieji asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „UHB“, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Arvi ir ko“, uždaroji akcinė bendrovė „Baltkalis“, ir uždarosios akcinės bendrovės „Biovasto investicijos“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Akvua“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Belor“ dėl reikalavimų perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Belor“ ieškinį atsakovėms bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Baltkalis“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Biovasto investicijos“ dėl reikalavimų perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir ieškovės „Dreymoor Fertilizers Overseas“ PTE LTD ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Biovasto investicijos“ ir bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Arvi ir ko“ dėl reikalavimų perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Biovasto investicijos“ atsiliepime į ieškovės „Dreymoor Fertilizers Overseas“ ieškinį prašė įpareigoti „Dreymoor Fertilizers Overseas“ PTE LTD per 7 darbo dienas nuo nutarties priėmimo dienos įmokėti į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą 5 000 Eur užstatą UAB „Biovasto investicijos“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Nurodė, kad ieškovė yra Singapūre registruota įmonė, dėl ko bylinėjimosi išlaidų išieškojimas būtų itin apsunkintas. „Dreymoor Fertilizers Overseas“ PTE LTD neigia skolą UAB „Arvi fertis“ vien dėl to, kad jai skolinga UAB „Arvi fertis“, nors nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama įskaityti reikalavimus, išskyrus atskirus atvejus. Nemokumo administratoriaus iniciatyva parengtoje teisinėje konsultacijoje dėl skolos išieškojimo galimybių nurodyta, kad dalis skolos iš ieškovės turėtų būti priteisiama Singapūro teisme, dalis – Vilniaus apygardos teisme. Ieškovės, kaip užsienio įmonės, statusas sąlygoja nepatikimumą ir nesąžiningumą, sukuriamos prielaidos įgyti skolų Lietuvos Respublikoje ir niekada jų negrąžinti. Anot atsakovės, tai negali būti pateisinama, dėl ko ieškovė turi būti įpareigota įmokėti atsakovės 5 000 Eur bylinėjimosi išlaidų užtikrinimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 28 d. nutartimi (skundžiama dalimi) atsakovės prašymą atmetė.
3. Teismas nurodė, kad, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 95 straipsnio 3 dalimi, kai yra pagrindas manyti, kad ieškinį (pradinį ar priešieškinį), apeliacinį, atskirąjį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pareiškimą ar prašymą ypatingosios teisenos tvarka pateikęs asmuo gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti bylinėjimosi išlaidų, teismas turi teisę įpareigoti šį asmenį sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Užstato per nustatytą terminą nesumokėjus, teismas procesinį dokumentą palieka nenagrinėtą. Užstato dydis nustatomas, užstatas grąžinamas, bylinėjimosi išlaidos iš užstato atlyginamos mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikant šio Kodekso 795, 796, 797 ir 798 straipsnius.
4. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimas taikomas esant juridinių faktų visumai: 1) galimam procesinį dokumentą pateikusio asmens piktnaudžiavimui jam suteiktomis procesinėmis teisėmis ir 2) tai, kad šis asmuo, išnagrinėjus bylą iš esmės, gali neatlyginti kitai šaliai priteistų bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-181-178/2018).
5. Teismas sprendė, kad, byloje nesant duomenų, jog „Dreymoor Fertilizers Overseas“ PTE LTD gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti bylinėjimosi išlaidų, nėra pagrindo prašymo dėl užstato tenkinti. Nurodyta aplinkybė, kad bankroto byloje buvo siekiama reikalavimo įskaitymo, teismo vertinimu, neturi nieko bendro su piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Taip pat nėra taikoma prezumpcija, jog užsienio įmonės yra nepatikimos ir neatlygins bylinėjimosi išlaidų. Tuo remdamasis teismas prašymą dėl užstato atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Biovasto investicijos“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 28 d. nutarties dalį, kuria buvo atmestas UAB „Biovasto investicijos“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimo, ir klausimą išspręsti iš esmės – įpareigoti „Dreymoor Fertilizers Overseas“ PTE LTD per 7 darbo dienas nuo nutarties priėmimo dienos į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 5 000 Eur dydžio užstatą atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimui; priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismo išvadas paneigia faktinės aplinkybės, susijusios su ieškovės nesąžiningumu ir piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.
6.2. Ieškovė piktybiškai vengia mokėti skolas UAB „Arvi fertis“ (bendra skolų suma viršija 200 000 Eur), nors yra labai aktyvi UAB „Arvi fertis“ kreditorių susirinkimuose. Ieškovė, užuot imitavusi veikimą nemokių įmonių interesais, turėtų pati grąžinti skolas UAB „Arvi fertis“, lėšos būtų skirtos UAB „Arvi fertis“ kreditorių (įskaitant pačios ieškovės) reikalavimams padengti.
6.3. Ieškovės ieškinys pateiktas praleidus senaties terminą, o ieškovės noras tęsti UAB „Arvi fertis“ bankroto procedūras dar kelerius metus yra neekonomiškas ir neefektyvus, prieštaraujantis bankrutuojančios įmonės tikslams.
6.4. Skolų (įskaitant ir galimai ateityje iš ieškovės priteistų bylinėjimosi išlaidų) išieškojimas iš esmės yra neįmanomas. Ieškovė yra Singapūre registruota įmonė, dėl ko net jei iš jos šioje byloje ir būtų priteistos bylinėjimosi išlaidos, jų išieškojimas būtų itin apsunkintas. Ieškovė atsisako grąžinti skolą UAB „Arvi fertis“ neteisėtai, įskaitymas tarp ieškovės ir UAB „Arvi fertis“ po UAB „Arvi fertis“ nemokumo bylos iškėlimo yra negalimas.
6.5. Nemokumo administratoriaus iniciatyva parengtoje teisinėje konsultacijoje dėl skolos iš ieškovės išieškojimo galimybių nurodyta, kad dalis skolos turėtų būti priteisiama Singapūro teisme, dalis – Vilniaus apygardos teisme. Tačiau tiek Singapūro teisme, tiek ir Vilniaus apygardos teisme inicijuoti bylos nagrinėjimą dėl skolos iš ieškovės priteisimo UAB „Arvi fertis“ naudai yra itin sudėtinga, iškiltų klausimas dėl dokumentų įteikimo, vertimų, nemokios įmonės atstovavimo Singapūro teisme ir pan. Galbūt, net ir priteisus skolą, ieškovė vengtų ją grąžinti, dėl ko visa bendra patirtų bylinėjimosi išlaidų suma galėtų viršyti ieškovės skolą UAB „Arvi fertis“. Nurodytos faktinės aplinkybės buvo pateiktos ir pirmosios instancijos teismui, todėl buvo žinomos priimant skundžiamą nutartį.
6.6. Teismui, kaip profesionaliam teisės žinovui, taikytojui ir aiškintojui, sprendžiant apeliantės prašymą, neišvengiamai buvo žinoma, kad CPK 794 straipsnis, kaip imperatyvi norma, taip pat reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimą, kuomet ieškovas yra kitos valstybės juridinis asmuo. Apeliantė turi pareigą nurodyti faktines aplinkybes ir formuluoti reikalavimus, bet neturi pareigos nurodyti ginčui taikytinų teisės normų, kvalifikuoti teisinių santykių ir pan., nes tai yra išimtinė teismo pareiga, tokią poziciją patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai. Tačiau, sprendžiant apeliantės prašymą, skundžiamoje nutartyje nebuvo vertinti CPK 794 straipsnio imperatyvūs reikalavimai, kuomet apeliantės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų užtikrinimo privalo būtų tenkinamas.
Atsiliepimas
6.7. Apeliantė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimo pateikė kartu su pirmu procesiniu veiksmu – atsiliepimu į ieškinį. Ieškovės įsipareigojimų likviduojamai įmonei nevykdymas ir ieškovės, kaip užsienio įmonės, statusas imperatyviai sąlygoja CPK 795 straipsnio taikymą, kas skundžiamoje nutartyje nebuvo įvertinta. Atsižvelgiant į sujungtos bylos sudėtingumą?, byla bus nagrinėjama daugiau nei viename teismo posėdyje. Jei ieškovė nepajėgs sumokėti užstato, akivaizdu, kad neatlygins ir visų atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų?, kurios neabejotinai bus didesnės nei tik vienos apeliantės prašomo įmokėti užstato suma. Nepanaikinus skundžiamos nutarties dalies ir neįpareigojus ieškovės įmokėti užstato, teismas sukurtų prielaidas įgyti ieškovei skolų Lietuvos Respublikoje ir niekada tokių skolų negrąžinti.
7. Ieškovė „Dreymoor Fertilizers Overseas“ PTE LTD atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės UAB „Biovasto investicijos“ atskirąjį skundą, nutraukti arba, teismui nusprendus, kad nutraukti apeliacinio proceso nėra pagrindo, atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
7.1. Apeliantė prašė teismo įpareigoti ieškovę sumokėti užstatą bylinėjimosi išlaidoms užtikrinti vadovaudamasi CPK 95 straipsniu. Nutarties, kuria toks prašymas atmestas, apskundimas atskiruoju skundu negalimas (CPK 334 straipsnis).
7.2. Nei su prašymu, nei su atskiruoju skundu nepateikta jokių įrodymų, kad ieškovė piktnaudžiautų teise. Šiuo atveju piktnaudžiavimas teise turi būti įrodomas konkrečiame procese, t. y. Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje konkrečioje civilinėje byloje.
7.3. Apeliantė atskirajame skunde teikia papildomus argumentus ir pagrindus dėl CPK 95 straipsnio taikymo, kurie nebuvo teikti pirmosios instancijos teismui.
7.4. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas galimas tik esant abiejų juridinių faktų, nurodytų CPK 95 straipsnio 3 dalyje, visumai. Apeliantė, be kita ko, turi įrodyti, kad ieškovė piktybiškai vengtų atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Atitinkamų aplinkybių apeliantė apskritai neįrodinėja, dėl ko prašymas turi būti atmetamas.
7.5. Apeliantės prašomos užtikrinti bylinėjimosi išlaidos yra nedetalizuotos ir viršija įprastinę bylinėjimosi išlaidų sumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis (jos dalis), kuria netenkintas apeliantės prašymas įpareigoti ieškovę sumokėti užstatą galimų apeliantės bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.
9. Kaip matyti iš bylos medžiagos, minėtą prašymą apeliantė pateikė atsiliepime į ieškinį, prašymą grindė CPK 95 straipsnio 3 dalimi ir argumentavo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja abi teismų praktikoje išskirtos sąlygos įpareigoti ieškovę sumokėti užstatą? apeliantės bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, t. y. (1) galimas procesinį dokumentą? pateikusio asmens piktnaudžiavimas jam suteiktomis procesinėmis teisėmis ir (2) jis, išnagrinėjus bylą iš? esmės, gali neatlyginti kitai šaliai priteistų bylinėjimosi išlaidų. Šiais argumentais apeliantė apibrėžė jos pateikto prašymo nagrinėjimo ribas, todėl apeliantės atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti apeliantės prašymą ir pagal CPK 794 straipsnį, atmetami kaip teisiškai nepagrįsti. Kaip nurodoma teismų praktikoje, CPK 95 straipsnio 3 dalyje ir CPK 794 straipsnyje nurodytame reglamentavime įtvirtinti skirtingi pagrindai, kuriems esant dalyvaujantis asmuo gali būti įpareigojamas sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-295-516/2020, 9 punktas).
10. CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo dviem atvejais: 1) CPK numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).
11. CPK 95 straipsnio 3 dalyje nėra nustatyta, kad nutartis, kuria atsisakyta įpareigoti ieškinį pareiškusį asmenį sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, būtų skundžiama apeliacine tvarka. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad tokia nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1359-943/2020).
12. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad aktuali Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 28 d. nutarties dalis negalėjo būti skundžiama apeliacine tvarka.
13. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų priėmimui (CPK 338 straipsnis).
14. Kadangi nagrinėjamu atveju atskirasis skundas paduotas dėl neskundžiamos atskiruoju skundu teismo nutarties (jos dalies) ir šis trūkumas paaiškėjo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka – apeliacinis procesas, pradėtas pagal šį atskirąjį skundą, nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Biovasto investicijos“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 28 d. nutarties dalies.