- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-02
- Bylos Nr.
- 2-295-516/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01196-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Argensta“, K. B., uždarajai akcinei bendrovei Light Technology
- Ieškovas
- Almipex Swiss GmbH
- Trečiasis asmuo
- AIG Europe Limited, AAS „BTA Baltic Insurance Company“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Argensta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimo, civilinėje byloje Nr. 2-114-324/2020 pagal ieškovės Almipex Swiss GmbH ieškinį atsakovams K. B., uždarajai akcinei bendrovei „Argensta“, uždarajai akcinei bendrovei Light Technology, antstoliui S. U., notarui D. G., dalyvaujant tretiesiems asmenims AIG Europe Limited (Finland Branch), AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiai per filialą Lietuvoje, dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu, vykdomojo įrašo ir turto perdavimo išieškotojui akto panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Argensta“ pateikė teismui prašymą įpareigoti ieškovę sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą 15 000 Eur dydžio užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Nurodo, kad ieškovė, pateikdama ieškinį teismui, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, nes siekė neteisėtais būdais apsunkinti atsakovei UAB „Argensta“ tuo metu priklausiusio ginčo pastato valdymą. Ieškovė teismo posėdžio metu pripažino, kad patyrė didelių nuostolių, o atsižvelgus į iki šio prašymo teikimo dienos susikaupusių UAB „Argensta“ bylinėjimosi išlaidų sumą, yra tikimybė, kad ieškovė gali neatlyginti patirtų bylinėjimosi išlaidų sumos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 18 d. nutartimi atsakovės UAB „Argensta“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimo netenkino.
3. Konstatavo, kad šioje byloje iš ieškovės, kaip juridinio asmens, turinčio registruotą buveinę toje valstybėje, kuri yra1954 m. kovo 1 d. Hagos konvencijos narė, negalima reikalauti užstato atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti (Hagos konvencijos 14 – 15 straipsniai, civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 794 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Priešingu atveju būtų paneigtos minėtos tarptautinės sutarties, kuri turi aukštesnę teisinę galią už nacionalinį įstatymą, nuostatos bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso teisės normos, nustatančios užstato taikymo galimybę bylose su tarptautiniu (užsienio) elementu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalis, CPK 3 straipsnio 1 dalis, Tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio 1 – 2 dalys). Nustatęs, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja CPK 794 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta išimtis, neleidžianti ieškovei taikyti užstato bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti instituto, atmetė atsakovės UAB „Argensta“ prašymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Atsakovė UAB „Argensta“ atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – įpareigoti ieškovę Almipex Swiss GmbH į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 15 000 Eur dydžio užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad egzistuoja išimtis, neleidžianti ieškovei taikyti užstato bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti instituto. Apeliantė savo prašymą grindė ne CPK 794 straipsniu, o CPK 95 straipsnio 3 dalimi, t. y. dėl to, kad ieškovė piktnaudžiavo jai suteiktomis procesinėmis teisėmis, o ne dėl to, kad ieškovė yra užsienio įmonė. CPK 95 straipsnyje nėra numatytos jokios išimtys, kurios neleistų įpareigoti ieškovės sumokėti užstato bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.
4.2. Priimtoje nutartyje teismas visiškai nepasisakė dėl prašyme išdėstytų motyvų, nepasisakė, kodėl netaikė ieškovės atžvilgius CPK 95 straipsnio 3 dalies, bei nenagrinėjo prašyme išdėstytų ieškovės neteisėtų veiksmų, kuriais ieškovė akivaizdžiai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Be to, teismo posėdžio metu, kuris vyko 2019 m. lapkričio 18 d., ieškovė, siekdama atidėti teismo posėdį, jau teismo posėdžio metu, per EPP sistemą pateikė patikslintą ieškinį, kurį pagrindė aplinkybėmis, žinomomis paskutinius trejus metus. Taigi, ieškovė siekė visais būdais atidėti bylos nagrinėjimą taip toliau piktnaudžiaudama savo procesinėmis teisėmis, ilgindama bylos nagrinėjimą, ko pasėkoje visos šalys patiria papildomų bylinėjimosi išlaidų.
4.3. 1954 m. kovo 1 d. Hagos konvencijos dėl civilinio proceso 17 straipsnis yra taikytinas tik tada, kai yra siekiama įpareigoti užsienio įmonę įmokėti depozitą vien dėl tos priežasties, kad ji yra užsienio įmonė. Priešingu atveju, susidarytų tokia situacija, kai užsienio įmonių interesų užtikrinimui būtų taikoma pirmenybė, ir taip būtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.
Atsiliepimas
5. Ieškovė Almipex Swiss GmbH pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
5.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad egzistuoja sąlygos, neleidžiančios ieškovei taikyti užstato bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti instituto, ir tinkamai pritaikė CPK 798 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Be to, bylos nagrinėjimas vyksta nuo 2016 m. ne dėl ieškovės kaltės, o dėl netiesioginių apeliantės veiksmų (apskundė neteisminį bankrotą, ginčijo kreditorinius reikalavimus, kreipėsi į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu). Dėl ieškovės prašymo byla buvo atidėta tik vieną kartą, būtent 2019 m. lapkričio 18 d., be to, teisėja skundžiamą nutartį priėmė dar iki prašymo prijungti patikslintą ieškinį.
Šalies argumentai
5.2. Apeliantė trejus metus nereiškė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų užtikrinimo, todėl praleido procesinę galimybę tokį prašymą reikšti. Apeliantė turėjo teisę pareikalauti užtikrinti galimas bylinėjimosi išlaidas ne vėliau kaip pirmojo procesinio veiksmo atlikimo metu, nes apeliantė žinojo, kad ieškovė yra Šveicarijos įmonė.
5.3. Apeliantės nurodomas bylinėjimosi išlaidų dydis yra nepagrįstai didelis, prieštarauja Rekomendacijoms dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimaliems dydžiams ir kardinaliai skiriasi nuo kitų bylos dalyvių patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
7. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta netenkinti atsakovės UAB „Argensta“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. Pirmosios instancijos teismas atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimo atmetė remdamasis CPK 794 straipsniu. Apeliantė nurodo, kad savo prašymą grindė ne CPK 794 straipsniu, o CPK 95 straipsnio 3 dalimi, dėl kurio taikymo nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė. Sutiktina su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas prašymą užtikrinti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, apeliantės nurodytų aplinkybių dėl ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis netyrė.
9. Pagal CPK 95 straipsnio 3 dalį, kai yra pagrindas manyti, kad ieškinį (pradinį ar priešieškinį), apeliacinį, atskirąjį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pareiškimą ar prašymą ypatingosios teisenos tvarka pateikęs asmuo gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti bylinėjimosi išlaidų, teismas turi teisę įpareigoti šį asmenį sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. CPK 794 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškovas kitos valstybės fizinis ar juridinis asmuo atsakovo prašymu privalo CPK nustatyta tvarka sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Pagal CPK 794 straipsnio 2 dalį minėta pareiga netaikoma, jeigu: 1) ieškovas Lietuvos Respublikoje turi turto, kurio pakanka bylinėjimosi išlaidoms padengti; 2) neturtinio pobūdžio šeimos bylose, bylose pagal pareikštą priešieškinį bei bylose, kuriose prašoma išduoti teismo įsakymą; 3) bylose, kuriose šalys susitarė dėl to, kad ginčai bus nagrinėjami Lietuvos Respublikos teismuose; 4) jeigu užstato institutą draudžia atitinkama tarptautinė sutartis. Taigi, nurodytame reglamentavime įtvirtinti skirtingi pagrindai, kuriems esant dalyvaujantis asmuo gali būti įpareigojamas sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.
10. CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, netenkinęs apeliantės prašymo dėl užstato bylinėjimosi išlaidoms atlyginti užtikrinimo, pasisakė dėl negalimumo reikalauti šio užstato CPK 794 straipsnio aspektu, nors, kaip pagrįstai akcentuoja apeliantė, šiuo pagrindu prašymas nebuvo reiškiamas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad nėra teisinio pagrindo reikalauti užstato remiantis CPK 794 straipsniu, visiškai nevertino ir nepasisakė dėl atsakovės prašyme nurodytų aplinkybių, susijusių su ieškovės piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis ir galima grėsme, kad atsakovės byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos gali būti neatlygintos, t. y. visiškai nesiaiškino, ar egzistuoja CPK 95 straipsnio 3 dalyje nustatyti pagrindai, kuriems esant būtų galima reikalauti iš ieškovės sumokėti minėtą užstatą.
11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad atsakovės UAB „Argensta“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimo turėtų būti nagrinėjamas visa apimtimi naujais aspektais, t. y. įvertinant CPK 95 straipsnio 3 dalyje nustatytas aplinkybes, kurių nevertino pirmosios instancijos teismas, sprendžia, kad yra pagrindas skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo(CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartį panaikinti ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Argensta“ prašymą įpareigoti ieškovę Almipex Swiss GmbH sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą užstatą bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.