Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „ABB Prefabet“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą, civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „ABB Prefabet“ pareiškimą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Elektros sprendimai“ restruktūrizavimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Byloje nustatyta, kad atsakovės restruktūrizavimo byloje buvo sprendžiamas kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimas. ĮRĮ 23 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad restruktūrizavimo administratoriaus ginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs restruktūrizavimo administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami. Tarp šalių kilęs ginčas buvo išskirtas į atskirą bylą ir UAB „ABB Prefabet“ piniginio reikalavimo restruktūrizuojamai UAB „Elektros sprendimai“ pagrįstumas buvo sprendžiamas atskiroje byloje. Ši byla buvo baigta šalių sudaryta taikos sutartimi, kuria atsakovė sutiko, kad jos restruktūrizavimo byloje būtų patvirtintas UAB „ABB Prefabet“ 7 077,53 Eur kreditorinis reikalavimas, o UAB „ABB Prefabet“ atsisakė reikalavimų dalies, viršijančios 7 077,53 Eur. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad kreditoriaus pareikštas reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų pareiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011).

Tarp šalių kilęs ginčas dėl kreditorinio reikalavimo restruktūrizavimo byloje buvo išspręstas taikos sutartimi abiejų šalių nuolaidų būdu. Nors taikos sutartyje tiesiogiai nėra įtvirtinta, kad atsakovė pripažįsta UAB „ABB Prefabet“ 7 077,53 Eur reikalavimą, tačiau tokią išvadą suponuoja atsakovės sutikimas dėl nurodyto dydžio reikalavimo įtraukimo į jos kreditorių sąrašą. Kreditorių reikalavimų tvirtinimo restruktūrizavimo ar bankroto bylose specifika lemia nutarties rezoliucinės dalies ypatumus, kadangi joje nėra nurodoma pagrįsta pripažintą sumą priteisti iš skolininko, o konstatuojamas reikalavimo patvirtinimas. Tačiau tai nereiškia, kad tarp šalių kilęs ginčas nėra išspręstas. Šalių taikos sutartimi buvo išspręstas ginčas dėl ieškovės 7 077,53 Eur reikalavimo teisės ir ši ieškovės reikalavimo teisė pripažinta pagrįsta, atsakovė sutiko, kad restruktūrizavimo byloje būtų patvirtintas ieškovės 7 077,53 Eur kreditorinis reikalavimas, o ieškovė atsisakė visų reikalavimų, viršijančių 7 077,53 Eur.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad taikos sutartis yra įvykdyta, nes kreditorės reikalavimas yra patvirtintas atsakovės restruktūrizavimo byloje, nepagrįsta. Pirma, kreditorės reikalavimas nebuvo patvirtintas atsakovės restruktūrizavimo byloje. Antra, atsakovės restruktūrizavimo byla yra nutraukta ir ši aplinkybė neturi reikšmės sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Be to, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą teismas per siaurai aiškino šalių sudarytos taikos sutarties turinį ir neatsižvelgė į taikos sutartimi išspręsto šalių ginčo esmę. Apeliantė teisi, kad skundžiama teismo nutartimi jai užkirstas kelias išieškoti atsakovės pripažintą ir taikos sutartimi patvirtintą 7 077,53 Eur reikalavimą.

CK 6.983 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. CK 6.985 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, o šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Taigi teismo patvirtinta taikos sutartis turi res judicata galią ir sukuria ne tik procesinius, bet ir materialiuosius teisinius padarinius. Vienas iš jų – šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio. Tokia pasekmė įtvirtinta ir CPK 293 straipsnio 5 punkte jį sistemiškai aiškinant su CPK 294 straipsnio 2 dalimi – bylą nutraukus dėl šalių sudarytos ir teismo patvirtintos taikos sutarties, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Taigi atsisakius teismo patvirtintos taikos sutarties pagrindu išduoti apeliantei vykdomąjį raštą, susiklostytų situacija, kai norėdama priverstiniu būdu išsiieškoti atsakovės pripažintą skolą, ieškovė būtų priversta kreiptis į teismą dėl šios sumos priteisimo, tačiau tokį ieškinį dėl išnagrinėto šalių ginčo tapatumo būtų atsisakyta priimti (CPK 137 str. 2 d. 4 p.). Šios aplinkybės sudaro pagrindą šalių taikos sutartį vertinti kaip teismo procesinį sprendimą, kurio pagrindu išduotinas vykdomasis dokumentas dėl atsakovės pripažintos skolos išieškojimo.

Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra ne vykdytini dokumentai, bet nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 str. 1 d.). Vienu iš vykdomųjų dokumentų yra vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimų, nutarčių pagrindu (CPK 587 str. 1 p.). Teismų sprendimai ir nutartys gali būti vykdomi tik po to, kai jie įsiteisėja (CPK 588 str. 1 d.). Pagal CPK 646 straipsnio 1 dalį vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą.

Nors CPK 648 straipsnio, reglamentuojančio vykdomojo rašto turinį, 1 dalies 4 punkte numatyta, kad vykdomajame rašte turi būti nurodoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui, nereiškia, kad vykdomojo rašto turinys turi būti susijęs su pareiškėjos kreditorinio reikalavimo patvirtinimu atsakovės restruktūrizavimo byloje. Atsisakymas taikos sutarties pagrindu išduoti vykdomąjį raštą vien dėl to, kad rezoliucinėje dalyje nėra numatytas atitinkamos sumos priteisimas, pažeistų tiek proceso ekonomiškumo ir operatyvumo reikalavimus, tiek imperatyvias CPK nuostatas, reglamentuojančias sprendimo res judicata galią. Atsižvelgiant į taikos sutarties esmę, išduotinas vykdomasis dokumentas turėtų būti tinkamas pateikti jį priverstiniam skolos išieškojimui. Tokią teisę teismui suteikia minėta CPK 646 straipsnio 3 dalis, kuri leidžia teismui, sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo klausimą, pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeičiant šalių susitarimo esmės.

Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė vykdomojo dokumento išdavimą reglamentuojančias proceso teisės normas, neatsižvelgė į taikos sutarties esmę, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl taikos sutarties įvykdymo ir nepagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjai vykdomąjį raštą. Šios aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti ir vykdomojo rašto išdavimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį ir perduoti vykdomojo rašto išdavimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.