Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo UAB „AAB Prefabet“ prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „AAB Prefabet“ pareiškimą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo atsakovo UAB „Elektros sprendimai“ restruktūrizavimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartimi UAB „Elektros sprendimai“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla, 2015 m. birželio 4 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, ginčijamas pareiškėjo UAB „AAB Prefabet“ finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimas išskirtas į atskirą bylą Nr. B2-5068-467/2015, kurioje 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi tarp šalių sudaryta taikos sutartis. Taikos sutartimi UAB „Elektros sprendimai“ sutiko, kad restruktūrizavimo byloje būtų patvirtintas 7077,53 Eur UAB „AAB Prefabet“ kreditorinis reikalavimas.

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi pareiškėjo UAB „AAB Prefabet“ prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo netenkino. Padarė išvadą, jog patvirtinus taikos sutartį ir atsakovo restruktūrizavimo byloje patvirtinus kreditoriaus finansinį reikalavimą, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis bei taikos sutartis buvo įvykdytos. Taikos sutarties esmė buvo nustatyti kreditorinio reikalavimo dydį, o ne išspręsti skolos priteisimo klausimą.

Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą, 2016 m. kovo 10 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį ir perdavė vykdomojo rašto išdavimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas konstatavo, jog tarp šalių sudaryta taikos sutartis turi būti vertinama kaip teismo procesinis sprendimas, kurio pagrindu gali būti išduotas vykdomasis dokumentas dėl atsakovo pripažintos skolos išieškojimo. Nurodė, jog nors CPK 648 straipsnio, reglamentuojančio vykdomojo rašto turinį, 1 dalies 4 punkte numatyta, kad vykdomajame rašte turi būti nurodoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui, nereiškia, kad vykdomojo rašto turinys turi būti susijęs su pareiškėjo kreditorinio reikalavimo patvirtinimu atsakovo restruktūrizavimo byloje. Atsisakymas taikos sutarties pagrindu išduoti vykdomąjį raštą vien dėl to, kad rezoliucinėje dalyje nėra numatytas atitinkamos sumos priteisimas, pažeistų tiek proceso ekonomiškumo ir operatyvumo reikalavimus, tiek imperatyvias CPK nuostatas, reglamentuojančias sprendimo res judicata galią. Atsižvelgiant į taikos sutarties esmę, išduotinas vykdomasis dokumentas turėtų būti tinkamas pateikti jį priverstiniam skolos išieškojimui. Tokią teisę teismui suteikia CPK 646 str. 3 d., kuri leidžia teismui, sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo klausimą, pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeičiant šalių susitarimo esmės.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-5068-467/2015 buvo patvirtinta tarp pareiškėjo UAB „AAB Prefabet“ ir atsakovo UAB „Elektros sprendimai“ sudaryta taikos sutartis, kuria atsakovas sutiko, kad jo restruktūrizavimo byloje (Vilniaus apygardos teismo bylos Nr. B2-3669-467/2015) būtų patvirtintas UAB „ABB Prefabet“ 7077,53 Eur kreditorinis reikalavimas, o UAB „ABB Prefabet“ atsisakė reikalavimų dalies, viršijančios 7077,53 Eur. Nutartis įsiteisėjo 2015 m. rugsėjo 4 d. Atsakovo restruktūrizavimo byla nutraukta 2015 m. spalio 29 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2016 m. sausio 12 d.

Pagal CPK 646 str. 3 d. jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Teismo patvirtinta taikos sutartis turi res judicata galią, kuri sukuria ne tik procesinius, bet ir materialiuosius teisinius padarinius (CK 6.983 str. 1 d., 6.985 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog kreditoriaus pareikštas reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų pareiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-160/2011).

Tarp šalių kilęs ginčas dėl kreditorinio reikalavimo restruktūrizavimo byloje buvo išspręstas teismo patvirtinta taikos sutartimi taikos sutartimi abiejų šalių nuolaidų būdu. Todėl nors taikos sutartyje tiesiogiai nėra įtvirtinta, kad atsakovas pripažįsta UAB „ABB Prefabet“ 7077,53 Eur reikalavimą, tačiau tokią išvadą pagrindžia atsakovo sutikimas dėl reikalavimo įtraukimo į kreditorių sąrašą. 2016 m. sausio 12 d. įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo nutarčiai, kuria nutraukta atsakovo UAB „ABB Prefabet“ restruktūrizavimo byla, pareiškėjui neliko kliūčių išieškoti iš atsakovo taikos sutartimi pripažintos ir patvirtintos 7077,53 Eur sumos. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą dėl 7077,53 Eur išieškojimo iš atsakovo UAB „Elektros sprendimai“ pareiškėjo UAB „ABB Prefabet“ naudai.

Pagal CPK 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apsiračiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Priteistina atlyginimo suma negali būti didesnė už teisingumo ministro bei Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nustatytąją.

Pareiškėjas prašymą dėl 255 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą priteisimo pateikė 2015 m. gruodžio 17 d., t. y. per teismo posėdį, kurio metu klausimas dėl vykdomojo rašto išdavimo buvo nagrinėjamas pirmą kartą. Sąskaitos-faktūros detalizacijoje nurodoma, jog 105 Eur sudaro teisinės paslaugos – susipažinimas su byla ir prašymų pateikimas UAB „Elektros sprendimai“ restruktūrizavimo civilinėje byloje (B2-3669-467/205 ir B2-5068-467/2015); 150 Eur sudaro atstovavimo paslaugos. Pagal Rekomendacijas rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, be individualių įmonių (7 p.). 2015 m. II ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje be individualių įmonių sudarė 713,9 Eur. Advokatas pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Toks prašymas patenka į rekomendacijų 8.16 p., pagal kurį maksimali atlygintina suma už prašymo parengimą sudaro 285,56 Eur. Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje dalyvavo 12 minučių, todėl išlaidos už atstovavimą teismo posėdyje nepriteisiamos. Kadangi prašymo dėl vykdomojo išdavimo parengimas nereikalauja specialių žinių ir yra labai paprasto turinio (tiesiog prašoma išduoti vykdomąjį raštą), todėl priteistina suma mažintina iki 50 Eur.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Išduoti pareiškėjui UAB „AAB Prefabet“ vykdomąjį raštą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-5068-467/2015 (B2-4282-794/2016) patvirtintos taikos sutarties, pagal kurią pareiškėjo naudai išieškotina 7077,53 Eur skola iš atsakovo UAB „Elektros sprendimai“.

Priteisti iš atsakovo UAB „Elektros sprendimai“ pareiškėjo UAB „ABB Prefabet“ naudai 50 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti apskųsta Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus apygardos teismą.