Šiaulių apygardos teismo nutartis, 1A-130-951/2024

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-09-18
Bylos Nr.: 1A-130-951/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-28343-2022-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Ilona Jakubėnienė, Ernesta Montvidienė, Gražvydas Poškus
Nukentėjusysis: A. J., V. B., R. B.
Civilinis atsakovas: (duomenys neskelbtini)
Advokatai: Ramūnas Dobrovolskis, Saulius Alysas

Kategorijos

1.2.25.4.2.2Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 3 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-130-951/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28343-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.2.; 2.1.14.1.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.4.2.1.; 2.4.6.1.; 3.12. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 18 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ernestos Montvidienės, Gražvydo Poškaus,

sekretoriaujant Agnei Ačienei,dalyvaujant prokurorui Linui Vitkui,atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės A. N. ir jo gynėjui advokatui Sauliui Alysui,nukentėjusiesiems A. J., V. B. ir R. B. bei jų atstovui advokatui Ramūnui Dobrovolskiui,civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovei I. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. N., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 38 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, padarymo, kaltinamajam ir nukentėjusiesiems A. J., V. B., R. B. susitaikius, ir baudžiamoji byla A. N. atžvilgiu nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, A. N. paskirta 20 MGL (1 000 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteista iš (duomenys neskelbtini) 464 Eur turtinės žalos nukentėjusiojo A. J. naudai.

Priteista iš (duomenys neskelbtini) 565,23 Eur turtinės žalos nukentėjusiųjų V. B. ir R. B. naudai.

Priteista iš (duomenys neskelbtini) 9 094,79 Eur turtinės žalos nukentėjusiųjų V. B. ir R. B. naudai.

Priteista iš (duomenys neskelbtini) 24 646,68 Eur turtinės žalos nukentėjusiųjų V. B. ir R. B. naudai.

Priteista iš (duomenys neskelbtini) 31 240 Eur neturtinės žalos nukentėjusiojo A. J. naudai.

Priteista iš (duomenys neskelbtini) 12 000 Eur neturtinės žalos nukentėjusiojo V. B. naudai.

Priteista iš (duomenys neskelbtini) 12 000 Eur neturtinės žalos nukentėjusiosios R. B. naudai.

Priteista iš (duomenys neskelbtini) 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo nukentėjusiųjų A. J., V. B. ir R. B. naudai.

Taip pat nuspręsta, nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus:

- motociklo „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raktus, motociklą „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apsauginį šalmą, motociklininko pirštines, motociklininko batus, motociklininko kostiumą, kvitą - 2023-04-06 nutarimu grąžintus nukentėjusiajam A. J., palikti neribotai jo nuosavybei;

- automobilį „VW Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio „VW Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktus su signalizacijos pulteliu, 2023-01-30 nutarimu grąžintus (duomenys neskelbtini) baidarių ir kanojų irklavimo sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininkui R. G., palikti neribotai (duomenys neskelbtini) baidarių ir kanojų irklavimo sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybei;

- tris skaitmenines laikmenas su informacija: „Body“ kamerų vaizdo įrašą, Bendrojo pagalbos centro garso įrašą, eismo įvykio vietos nuotraukas (vokas prie bylos 2 tomo viršelio), palikti saugoti byloje.

Iš A. N. priteista Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 610,80 Eur transporto priemonių transportavimo ir saugojimo išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. A. N. pagal BK 281 straipsnio 3 dalį buvo kaltinamas ir skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 38 straipsniu, kaltininkui ir nukentėjusiesiems susitaikius, už tai, kad jis 2022 m. liepos 28 d. apie 19.47 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodamas kelių transporto priemonę - automobilį „WV Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) miesto centro, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 ir 157 punktų reikalavimus, tai yra, sankryžoje sukdamas į kairę - į (duomenys neskelbtini) gatvę, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, neįsitikino, kad atlikti posūkį yra saugu, nedavė kelio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai per sankryžą link (duomenys neskelbtini) miesto centro važiuojančiam motociklui „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. J., dėl to transporto priemonės susidūrė, tokiu būdu įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sužalotas motociklo „Honda“ vairuotojas A. J., kuriam sunkiai sutrikdyta sveikata dėl nustatyto kūno sumušimo pasireiškusio: odos nubrozdinimais kaktoje, kakle, krūtinės kairėje, dešiniame žaste, abiejose čiurnose, kūne; plėštine žaizda kakle; poodinėmis kraujosruvomis kairiame žaste, dešiniame žaste, sėklidžių srityje; apatinio žandikaulio ir danties lūžiu; galvos smegenų sumušimu su kraujo išsiliejimu po voratinkliniu galvos smegenų dangalu, difuziniu aksoniniu smegenų ir smegenėlių sužalojimu su smegenų pabrinkimu, koma; krūtinkaulio, kairės pusės I-VI šonkaulių, dešinės pusės šonkaulių, mentės, kaklinių V-VII ir krūtininių I-VIII stuburo slankstelių kairiųjų skersinių ataugų, krūtininio VII stuburo slankstelio sąnarinių ataugų, dešinės pusės I ir III padikaulių lūžiais, krūtininio VII stuburo slankstelio kūno kompresiniu lūžiu su poslinkiu, siaurinančiu stuburo kanalą, kairio petinio rezginio pažeidimu su jėgos rankoje sumažėjimu; abiejų plaučių sumušimais, kairio plaučio plyšimais, pneumomediastinumu (oru tarpuplautyje), poodine emfizema, abipusiu hemopneumotoraksu su ūminiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu (esant DPV poreikiui ir taikant operacinį gydymo būdą), trauminiu-hipovoleminiu šoku, klinikine mirtimi; būklė komplikuota plaučių uždegimu, dauginiu organų disfunkcijos sindromu, diseminuota intravaskuline koaguliacija, sepsiu, sisteminiu uždegiminio atsako sindromu.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) prašo: 1) perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 8 straipsnio pažeidimui ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytiems pagrindams; 2) į bylą dalyvaujančiu asmeniu įtraukti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) skyrių; 3) jei apeliacinės instancijos teismas spręstų, jog nėra pagrindo perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 14 d. nuosprendį: a) civiliniams ieškovams R. B. ir V. B. priteistą 9 094,79 Eur turtinę žalą mažinti 1 785,23 Eur suma; b) civiliniams ieškovams R. B. ir V. B. priteistą 24 646,67 Eur turtinę žalą atmesti; c) civiliniams ieškovams R. B. ir V. B. priteistą neturtinę žalą atmesti; d) civiliniam ieškovui A. J. priteistą 464,00 Eur turtinę žalą dėl motociklo „Honda“ sugadinimo atmesti; e) civiliniam ieškovui A. J. priteistą neturtinę žalą mažinti iki 11 240,00 Eur.

2.1. Teigia, kad teismas, išspręsdamas civilinių ieškinių reikalavimus, pažeidė tiek baudžiamajame procese, tiek civiliniame procese taikomus reikalavimus byloje procesinių dokumentų kalbai, nes prijungė ir, spręsdamas civilinio ieškinio reikalavimus, vadovavosi įrodymais, surašytais proceso šaliai nesuprantama kalba, taip pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir padarė įrodymų vertinimo klaidų, pažeidė įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles bei nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, dėl to neteisingai išsprendė civilinių ieškinių reikalavimus. Taip pat pirmosios instancijos teismas civilinio ieškinio tenkinimo dalyje nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, o tai pagal CPK 329 straipsnį pripažintina absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu civilinio ieškinio išsprendimo dalyje.

2.2 Nurodo, kad pagal BPK 8 straipsnio 5 punktą, CPK 113 straipsnio nuostatas, bylos dokumentai, kurie BPK nustatytais atvejais įteikiami įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, taip pat kitiems proceso dalyviams, turi būti raštu išversti į jų gimtąją kalbą arba į kitą kalbą, kurią jie moka. Taip pat nurodo, kad civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) atsakomybė gali atsirasti tik sudarytos transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą (toliau – ir TPVCAPDĮ) bei Vyriausybės nutarimu Nr. 122 patvirtintas Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos išmokėjimo taisykles (toliau – ir Taisyklės), pagal kurių nuostatas (TPVCAPDĮ 15 straipsnio 1 dalis, 19 straipsnio 6 dalis, Taisyklių 7 punktas) nukentėjusio trečiojo asmens sveikatai padarytos žalos dydį dėl išlaidų, susijusių su sveikatos grąžinimu, nustato atsakingas draudikas ar Biuras, atsižvelgdamas į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus ir vadovaudamasis Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba), teismo medicininės ekspertizės komisijos ar nepriklausomų ekspertų išvadomis apie sužalojimo pobūdį ir (ar) žalos dydį, asmens sveikatos priežiūros įstaigų išrašais apie sužalojimo pobūdį, sveikatos būklę ir sveikatai grąžinti reikiamų gydymo metodų, procedūrų ir priemonių būtinumą, taip pat kitais gautais dokumentais apie sužalojimo aplinkybes, pobūdį ir žalos dydį. Pažymi, jog sveikatos grąžinimo išlaidos, atlyginamos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, apima tas gydymo išlaidas, kurios kyla dėl būtinybės panaudoti tokius gydymo metodus, procedūras ir priemones, kurie nėra apmokami nukentėjusiam trečiajam asmeniui iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir kurie buvo skirti sužalotą asmenį gydančio gydytojo, taip pat kitos su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. Taip pat nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.283 straipsnio 2 dalį bei teismų praktiką su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos turi būti priverstinės, būtinos ir protingos. Dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį turi pagrįsti bei įrodyti civilinis ieškovas (nukentėjusysis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-648/2019, kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-112/2008, 3K-3-219/2009 ir kt., CPK 178 straipsnis). Taip pat pažymi, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, kai nusikaltimu padaroma žala nukentėjusio asmens sveikatai, nukentėjusiojo gydymo išlaidas atlygina institucija, vykdanti privalomąjį sveikatos draudimą (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4, 9 straipsniai, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 38 straipsnis), kuri pagal subrogaciją tampa kreditore, atsiradus deliktinei prievolei dėl žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.290 straipsnio 1, 3 dalys). Tokiu atveju kreditorius turi teisę reikalauti, jog žalą atlygintų ją padaręs asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146-511/2016). Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

2.3. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) byloje tiriamo įvykio dieną buvo apdraudęs A. N., kaip transporto priemonės valdytojo, civilinę atsakomybę ir dalį tiek turtinės, tiek neturtinės žalos ieškovams yra atlyginęs.

2.4. Apeliantas skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo, nenustatė tikrojo žalos dydžio, nes nemotyvavo ir nedetalizavo, kokiais konkrečiais bylos įrodymais rėmėsi ir vertino, kad ieškovų R. ir V. B. pareikšti reikalavimai dėl 34 306,70 Eur turtinės žalos ir 12 000 Eur (kiekvienam) neturtinės žalos yra pagrįsti ir įrodyti. Teigia, jog teismas prioritetą ir išskirtinę įrodomąją reikšmę suteikė civilinių ieškovų parodymams, net ir tais klausimais, kurie išskirtinai susiję su specialiomis žiniomis, t. y. pagrindimas siejamas su medicininėmis žiniomis.

2.5. Apeliantas nesutinka su priteistos 9 094,79 Eur turtinės žalos suma, kurią sudaro: 1 184,00 Eur ieškovų išlaidos už buto nuomą (duomenys neskelbtini) mieste, 4 757,35 Eur kuro išlaidos, 2 942,59 Eur išlaidos dėl ieškovų vykimo ir būsto nuomos Austrijoje, USB laikmena 40,20 Eur, 170,80 Eur išlaidos už automobilių parkavimą. Teigia, kad teismas nepagrįstai priteisė kuro ir būsto nuomos (duomenys neskelbtini) išlaidas, nes mano, jog kuro išlaidos laikotarpiu nuo 2022-11-10 iki 2023-01-10 (kurias sudaro 1 785,23 Eur suma) ir būsto nuomos išlaidos (1 184,00 Eur) (duomenys neskelbtini) mieste tuo pačiu laikotarpiu dubliuoja viena kitą ir negali būti pripažintos lygiaverčiai priverstinėmis, būtinomis ir protingomis. Mano, kad teismas, spręsdamas reikalavimą šioje dalyje, turėjo parinkti laikotarpiu nuo 2022-11-10 iki 2023-01-10 vieną iš išlaidų rūšių, kaip atitinkančių ekonomiškumo ir protingumo kriterijus: pvz., jei teismas vertino, jog būsto nuomos (duomenys neskelbtini) mieste išlaidos nagrinėjamu atveju pripažintinos būtinomis, priverstinėmis ir protingomis, atitinkamai turėjo mažinti priteisiamą kuro išlaidų sumą, už laikotarpį nuo 2022-11-10 iki 2023-01-10 atimdamas kuro išlaidas, arba atvirkščiai. Iš apelianto prie 2023-06-05 pateikto atsiliepimo pateiktos detalizacijos ir paaiškinimų dėl kuro išlaidų matyti, jog būsto nuomos laikotarpiu (duomenys neskelbtini) mieste kuro išlaidos vykimui iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) miestą ir iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) nepasikeitė, nebuvo sumažintos, dėl to nėra pagrindo pripažinti, jog ir būsto nuomos išlaidos, ir kuro išlaidos tuo pačiu laikotarpiu atitinka protingumo ir ekonomiškumo kriterijus. Dėl to apeliantas mano, kad nuosprendžio dalis dėl šių išlaidų priteisimo turi būti pakeista, priteistą 9 094,79 Eur turtinės žalos atlyginimą mažinant 1 785,23 Eur suma.

2.6. Taip pat apeliantas nesutinka su ieškovams R. ir V. B. priteistos 24 646,67 Eur turtinės žalos dydžiu, kurį sudaro: ultragarsinis tyrimas - 150 Eur, kontrolinis sveikatos patikrinimas - 150 Eur, kineziterapeuto konsultacijos ir logopedo terapija – 1 575 Eur, išlaidos vaistams, būtiniesiems maisto papildams ir gydymo priemonėms - 139,79 Eur (pridedami vaistinių mokėjimo kvitai), petinio rezginio 3TMRT tyrimas - 260 Eur, 2023-04-17 įvykusi gydytojo neurologo konsultacija - 62,98 Eur, kelionės į (duomenys neskelbtini) ir atgal išlaidos kurui -100,31 Eur, suteiktos dantų gydymo paslaugos - 390 Eur, funkcinės mankštos ir masažai – 1 425 Eur, UAB „I.R.“ klinikoje taikyti preparatai ir gydytojų konsultacijos – 1 105 Eur, iš Austrijos gydymo įstaigos gauta ir apmokėta papildoma sąskaita už gydymą stacionare laikotarpiu nuo 2023-02-28 iki 2023-03-13 - 198,80 Eur, A. J. atlikta dešinės rankos plegijos atstatymo operacija, dėl kurios buvo patirtos išlaidos už būsto nuomą nuo 2023-05-11 iki 2023-05-16 - 552,91 Eur, už būsto nuomą nuo 2023-05-29 iki 2023-06-04 - 752,66 Eur, skrydžius - 948,37 Eur, Uber (pavežėjo) paslaugas - 161,84 Eur, „Webex“ neurologo konsultaciją prieš operaciją - 300 Eur, operacija ir jos atlikimo išlaidos - 16 374,02 Eur. Pažymi, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog nukentėjusiajam A. J. Austrijoje buvo atliktos dvi operacijos: 2023 m. kovo mėnesį buvo atlikta trachėjos operacija ir 2023 m. gegužės mėn. - rankos operacija. Nurodo, kad dėl trachėjos operacijos Austrijoje byloje yra nuoseklūs duomenys, kurie patvirtina, jog dėl šios operacijos (duomenys neskelbtini) klinikose vykdant gydymą, 2023-01-24 gydytojų multidisciplininio konsiliumo sprendimu (civilinio ieškinio priedas 1 ir 1.1., 2023-02-03 medicininių dokumentų išrašas) rekomenduota trachėjos operacinį gydymą atlikti užsienyje, (duomenys neskelbtini) universitetinėje ligoninėje, gautas Austrijos gydymo įstaigos sutikimas, taip pat ieškovai nurodė, jog iš Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos gavo S2 formos dokumentą, kuris suteikia teisę gauti medicinines paslaugas užsienio valstybėje, ir paslaugos yra apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Tokį priimtą sprendimą dėl tolimesnio A. J. trachėjos chirurginio gydymo patvirtino ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos bei (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos (civilinio atsakovo pateikti duomenys su 2024-01-02 prašymu, jie yra byloje) atsakymai - esant medicininiam pagrindimui, t. y. gydančių gydytojų (asmenų, turinčių specialių žinių, kompetenciją, patirtį) sprendimui, jog visos asmens gydymo galimybės Lietuvoje yra išnaudotos, ir geresni gydymo rezultatai gali būti pasiekti asmenį siunčiant gydytis į kitą valstybę, Valstybinė ligonių kasa asmeniui suteikia tokią teisę ir galimybę gydytis užsienyje bei apmoka tokias išlaidas. Todėl šioje byloje kilo situacija, jog A. J. trachėjos chirurginis gydymas, atliktas Austrijoje, ir dėl jo patirtos išlaidos nėra šio civilinio ginčo objektas. Tačiau, kaip matyti, ieškovai pareiškė reikalavimą dėl išlaidų, susijusių su kita Austrijoje suteikta gydymo paslauga - rankos operacija, bendra suma – 19 389,80 Eur (būsto nuoma 552,91 Eur ir 752,66 Eur, skrydžiai - 948,37 Eur, „Uber“ pavežėjo paslauga - 161,84 Eur, „Webex“ neurologo konsultacija prieš operaciją - 300,00 Eur, operacija ir jos atlikimo išlaidos – 16 374,02 Eur, kontrolinis sveikatos patikrinimas - 150,00 Eur, ultragarsinis tyrimas - 150,00 Eur). Nesutinka su teismo teiginiu, jog „visos šios patirtos išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais“, nes teismas tik apsiribojo ieškovų ieškinio reikalavimų išvardijimu ir lakonišku teiginiu, kad išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais. Teigia, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad savo reikalavimus šioje apimtyje ieškovai grindė patikslinto ieškinio priedais, pateikę eilę dokumentų, kurių didžioji dalis yra užsienio kalba (patikslinto ieškinio priedai Nr. 3, 4, 5, 11, 12). Atkreipia dėmesį į tai, jog ieškovų pateikti procesiniai dokumentai yra ne BPK proceso kalba, akivaizdu, kad šių dokumentų turinys byloje nėra nei nustatytas, nei objektyviai patvirtintas. Pažymi, jog civilinis atsakovas teismui nurodė, kad jam procesinių dokumentų, pateiktų ne valstybine kalba, turinys nėra suprantamas, tačiau teismas, prijungdamas procesinius dokumentus užsienio kalba, teigė, jog dėl jų pasisakys priimdamas nuosprendį, bet taip ir nedetalizavo, kokį įrodomąjį turinį teismas nustatė iš ieškinio priedų užsienio kalba, ir kokie konkretūs rašytiniai įrodymai pagrindžia ieškovams priteisiamas sumas. Be to, nesant objektyviai nustatyto ir patvirtinto ieškinio priedų Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 11, Nr. 12 turinio, nesuprantama, kaip pirmosios instancijos teismas nustatė, jog išlaidos tiesiogiai yra susijusios su eismo įvykyje sukelto nukentėjusiojo A. J. sunkaus sveikatos sutrikdymo gydymu, kuris buvo būtinas dėl eismo įvykio sukeltų pasekmių, ir kokiais įrodymais teismas grindė tokį savo vertinimą. Pažymi, jog gydymas, medicininių priemonių, operacijų ar kitų su asmens gydymu susijusių veiksmų būtinumas ir sprendimų priėmimas, pirmiausia, yra medicininį išsilavinimą turinčių asmenų sritis, todėl su medicininių paslaugų teikimu susijusios išlaidos, pirmiausia, grindžiamos medicinine informacija (pvz. A. J. rekomenduotas trachėjos chirurginis gydymas Austrijoje). Teigia, kad ieškovai, su patikslintu ieškiniu pateikdami turtinės žalos reikalavimą dėl gydymo išlaidų, teikė tik įvairius mokestinius dokumentus, tačiau visiškai nepateikė jokių medicininių duomenų, gydančių gydytojų išvadų, rekomendacijų, sprendimų, siuntimų ar kitų medicininį pagrindimą turinčių dokumentų. Dėl to teismo išvada, jog „tai apima būtinas medicinines paslaugas, ir, kad tokių paslaugų gavimas būtinas Austrijoje“, yra nepagrįsta. Be to, teismas ieškovų pateiktą reikalavimą dėl 24 646,68 Eur gydymo išlaidų grindė ieškovų parodymais ir paaiškinimais. Mano, kad ši įrodinėjimo priemonė nėra ir negali būti vertinama kaip objektyvus duomuo, pagrindžiantis pareikštus reikalavimus, nes ieškovai yra asmenys, tiesiogiai suinteresuoti pareikšto civilinio ieškinio tenkinimu, be to, jie yra asmenys, neturintys specialių medicininių žinių, todėl jų paaiškinimai niekaip negali pagrįsti medicininių žinių reikalaujančios situacijos. Dėl to vien tik nukentėjusiųjų nurodymas, jog „rankos operacija turėjo būti atlikta nedelsiant, todėl jie neturėjo galimybės sutvarkyti dokumentacijos, kurios pagalba išlaidos būtų atlygintos Valstybinės ligonių kasos“, nėra pagrindas priteisti su A. J. rankos chirurginiu gydymu Austrijoje susijusias išlaidas. Taip pat apeliantas teigia, jog teismas nepasisakė dėl jo (apelianto) pateiktų įrodymų - Valstybinės ligonių kasos ir (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos pateiktų atsakymų, jog asmeniui, kuris neturi išduoto dokumento S2, suteikiančio teisę gauti planines sveikatos priežiūros paslaugas Europos Sąjungos, Europos ekonominei erdvei priklausančiose valstybėse ir Šveicarijos Konfederacijoje, patirtų gydymosi išlaidų kompensavimas vykdomas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. spalio 15 d. įsakymo Nr. V-957 „Dėl tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis. Teigia, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad asmuo gali gauti patirtų gydymo išlaidų atlyginimą ir po medicininių paslaugų suteikimo, pateikdamas išlaidas pagrindžiančius dokumentus teritorinei ligonių kasai. Viešai prieinama internetinė ligonių kasos informacija (https://ligoniukasa.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/informacija-keliaujantiems/tarpvalstybines-sveikatos-prieziuros-kontaktinis-centras/sveikatos-prieziuros-galimybes-isvykstantiems-i-uzsieni/gydymosi-europos-sajungoje-galimybes/planinis-gydymas/) nurodo, jog visus pateiktus dokumentus (medicininiai dokumentai būtini) vertina penkių specialių medicininių žinių turinčių asmenų komisija, įvertinus pateiktų dokumentų visumą, priimamas sprendimas dėl tokių išlaidų atlyginimo, tačiau, kaip pažymi Valstybinė ligonių kasa ir (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa, kompensuojamos tik paslaugų, kurios teikiamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis Lietuvoje, išlaidos ir išlaidos kompensuojamos tokia dalimi, kiek už atitinkamas sveikatos priežiūros paslaugas mokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigoms. Atkreipia dėmesį į tai, kad pateiktas VšĮ (duomenys neskelbtini) universitetinės ligoninės (duomenys neskelbtini) klinikų atsakymas, jog tokio pobūdžio operacija, kurios išlaidų atlyginimo reikalauja ieškovai, atliekama Lietuvoje, išlaidos yra apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis. Dėl to apeliantas skunde teigia, jog šie skunde nurodyti įrodymai pagrindžia, kad: 1) ieškovai gali gauti patirtų išlaidų atlyginimą ir po suteiktų medicininių paslaugų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto; 2) patirtų išlaidų būtinumas turi būti pagrįstas medicininiais dokumentais dėl paslaugų būtinumo gavimo užsienio valstybėje; 3) išlaidas pagrindžiantys dokumentai vertinami Valstybinės ligonių kasos komisijos specialistų; 4) gydymo paslaugos, t. y. nukentėjusiajam atlikta rankos operacija Austrijoje, yra teikiamos ir Lietuvoje; 5) Lietuvoje atliekamos analogiškos gydymo paslaugos (rankos operacija) yra apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo lėšomis; 6) asmuo, pasirinkęs gydymo paslaugas užsienio valstybėje ir patyręs gydymo išlaidas, gali gauti išlaidų kompensavimą tokia dalimi, kiek už atitinkamas sveikatos priežiūros paslaugas mokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigoms. Pažymi, kad bylos duomenys patvirtina, jog ieškovai, esant galimybei gauti analogiškas medicinines paslaugas Lietuvoje ir jų padengimą iš Privalomojo sveikatos draudimo lėšų, šia galimybe nesinaudojo, o paslaugas vyko gauti į užsienio valstybę, dėl to patyrė išlaidas ne tik dėl užsienyje teiktų gydymo paslaugų, bet ir dėl trijų asmenų vykimo bei apgyvendinimo. Dėl to apeliantas teigia, jog byloje nesant jokių medicininių duomenų, gydančių gydytojų rekomendacijų, sprendimų dėl būtinumo medicinines paslaugas (rankos operaciją) gauti užsienio valstybėje (priešingai, nei trachėjos chirurginio gydymo atveju), ieškovams nepateikus jokio medicininio pagrindimo, kad reikalavimas dėl 19 389,80 Eur turtinės žalos atlyginimo apima būtinas medicinines paslaugas ir, kad tokių paslaugų gavimas yra būtinas Austrijoje, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovų reikalavimą ir šias išlaidas priteisė, todėl apeliantas mano, jog nuosprendžio dalis dėl šių išlaidų priteisimo turi būti keičiama, atmetant ieškovų reikalavimą. Atkreipia dėmesį į tai, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovai vis dar turi teisę kreiptis į Valstybinę ligonių kasą dėl patirtų išlaidų atlyginimo, specialių žinių turinčių asmenų komisija išsamiai įvertins visus su suteiktomis medicininėmis paslaugomis susijusius medicininius duomenis, įvertins būtinumą paslaugas gauti užsienio valstybėje, taip pat bus įvertinta ir tinkamai apskaičiuota suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kaina.

2.7. Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, jog priteista 24 646,68 Eur gydymo išlaidų suma apima ir Austrijos gydymo įstaigos papildomą sąskaitą už gydymą stacionare laikotarpiu nuo 2023-02-28 iki 2023-03-13 - 198,80 Eur (patikslinto ieškinio priedas Nr. 4), tačiau apeliantas pažymi, kad šis ieškinio priedas yra pateiktas apeliantui nesuprantama kalba, bylos nagrinėjimo metu taip ir nebuvo nustatyta, už kokias konkrečias paslaugas yra pateiktas dokumentas. Dėl to nesuprantama, kaip pirmosios instancijos teismas nustatė, jog tai su įvykio pasekmėmis susijusios, būtinos, neišvengiamos, protingos išlaidos, kurios turi būti vertinamos kaip žala ir priteisiamos.

2.8. Taip pat apeliantas skunde atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovų patikslinto ieškinio priedu Nr. 14 yra teikiamas UAB „SK“ 2023-04-17 kvitas už neurologo paslaugas - 62,98 Eur, tačiau už tokių paslaugų suteikimą civilinis atsakovas jau yra apmokėjęs „SK“ teritorinei ligonių kasai („SK“ teritorinės ligonių kasos pretenzija dėl žalos atlyginimo). Dėl to teigia, jog reikalavimas dėl šios sumos taip pat turi būti atmestas. Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl reikalavimo už neurologo paslaugas - 62,98 Eur pagrįstumo, tik lakoniškai nurodė, kad „visos šios patirtos išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais“. Dėl to apeliantas mano, jog turtinės žalos priteisimas nustatytas neišanalizavus byloje esančių įrodymų.

2.9. Apeliantas skunde teigia, kad 2023-03-29 UAB „A.L.“ pateiktas mokėjimo dokumentas už suteiktas paslaugas - „Petinio rezginio MRT tyrimas“ - 260,00 Eur, tačiau tai yra mokestinis dokumentas, kuris patvirtina paslaugos apmokėjimą, bet nėra pateikta jokio medicininio pagrindimo bei nėra nustatyta, ar šios paslaugos nėra/nebuvo/nebus apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo lėšų. Taip pat byloje nėra jokio medicininio pagrindimo dėl išlaidų „Funkcinės mankštos, masažai“, suteiktos R. L. – 1 425 Eur, dėl išlaidų „Kineziterapeuto konsultacija, logopedo terapija“ – 1 575 Eur, dėl išlaidų „I.K. Biologinių med. taikymas“ – 1 105 Eur, todėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiais, jog šios išlaidos tiesiogiai susijusios su eismo įvykyje sukelto nukentėjusiojo A. J. sunkaus sveikatos sutrikdymo gydymu, kuris buvo būtinas dėl sukeltų eismo įvykio pasekmių.

2.10. Apibendrindamas skunde nurodytus argumentus, apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs užsienio kalba pateiktų įrodymų turinio, nesant objektyvaus medicininio pagrindimo, vadovaudamasis vien tik mokestiniais dokumentais bei ieškovų paaiškinimais, ignoruodamas kitus byloje esančius įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai tenkino ieškovų reikalavimą šioje turtinės žalos dalyje.

2.11. Taip pat apeliantas skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovams R. B. ir V. B. priteisė po 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nes pagal teismų praktiką paprastai civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje gali būti pripažįstamas tik tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos padarymo nukentėjęs ir tiesiogiai neturtinę žalą patyręs asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-324-507/2016), kad asmens gyvybės atėmimo atveju nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu gali būti pripažintas šeimos narys ar artimas giminaitis (iš jų - tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (partnerystė), kiti asmenys), kuris turi teisę reikšti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-593/2011, 2K-90/2012, 2K-386/2012, 2K-431/2013, 2K-525/2013 ir kt.), o dėl sveikatos sutrikdymo, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo ne tik tiesiogiai dėl nusikalstamos veikos (šiuo atveju - sunkaus sveikatos sutrikdymo eismo įvykio metu) žalą patyrusiam asmeniui, tačiau ir kitiems su juo artimai susijusiems asmenims, kasacinės instancijos teismas civilinėse ir baudžiamosiose bylose laikosi nuostatos, kad neturtinės žalos asmeninis pobūdis lemia, jog kiti asmenys, kurie tiesiogiai nėra nukentėję, bet yra susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-324-507/2016), dažniausiai tai yra mažamečių ar nepilnamečių sunkiai sužalotų vaikų tėvai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-331-976/2018, Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-15-417/2020), o, nors ir esant sunkiai sužalotam, su negrįžtamomis sveikatos pasekmėmis jaunam pilnamečiui asmeniui, šeimos nariams neturtinės žalos nepriteisiamos (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-128-397/2021, Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-48-380/2021). Dėl to apeliantas vertina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos ir civiliniams ieškovams R. B. bei V. B. priteisė po 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pažymi, jog net jei būtų nuspręsta, kad nagrinėjamoje byloje susidarė išskirtinės aplinkybės dėl neturtinės žalos priteisimo suaugusio, pilnamečio asmens tėvams, pateikiamas teismų praktikos pavyzdys (Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-15-417/2020) patvirtina, jog kiekvienam ieškovui priteista neturtinės žalos atlyginimo suma neatitinka sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijų bei teismų praktikos, be to, kaip patvirtina teismų praktika, kiekvieno civilinio ieškovo neturtinė žala turi būti vertinama atskirai.

2.12. Taip pat skunde apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai civiliniam ieškovui A. J. priteisė 464,00 Eur turtinės žalos už transporto priemonę motociklą „Honda“, nes žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo reikalaujamos žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016). Nurodo, kad 2023-04-28 civiliniu ieškiniu ieškovas nurodė, jog transporto priemonę motociklą „Honda“ įsigijo 2021-05-26 už 6 500 Eur, tačiau dėl natūralaus nusidėvėjimo iki įvykio (įvykis 2022-07-28) turtinę žalą vertina 6 000,00 Eur, o 2023-09-06 patikslintu ieškiniu patvirtino, jog iš civilinio atsakovo dėl sugadintos transporto priemonės gavo 4 036,00 Eur žalos atlyginimą. Pažymi, jog ieškovas elektroniniu laišku patvirtino, kad sutinka su draudiko apskaičiuotu žalos dydžiu (ieškovo el. laiškas pateiktas su 2023-08-18 civilinio atsakovo pranešimu apie išmokėtas draudimo išmokas), tačiau jau patikslintame civiliniame ieškinyje teigia, kad žala turi būti skaičiuojama nuo turto įsigijimo kainos, ir prašė papildomai priteisti 839,00 Eur turtinės žalos. Pirmosios instancijos teismas šioje reikalavimo dalyje ieškovui priteisė 464,00 Eur turtinės žalos, teigdamas, jog pats nukentėjusysis, atsižvelgdamas į motociklo nusidėvėjimą, jį įvertino 6 000,00 Eur, „kas tuo metu ir atitiko realią rinkos vertę“, „todėl, esant šiai aplinkybei, draudimo išmoka turėjo būti skaičiuojama nuo 6 000,00 Eur, kas šiuo atveju sudarytų 4 500 Eur (75 proc.)“. Apeliantas teigia, jog toks teismo vertinimas dėl transporto priemonei padarytos žalos nustatymo yra visiškai ydingas, neatitinkantis lex specialis – TPVCAPDĮ ir jį lydinčių teisės aktų teisinio reglamentavimo, yra nepagrįstas jokiais objektyviais bylos įrodymais. Dėl to apeliantas nesupranta, kaip ir kokiais objektyviais įrodymais remdamasis teismas nustatė, jog motociklo vertė įvykio dieną buvo 6 000 Eur ir atitiko realią rinkos vertę. Pažymi, jog civilinio ieškovo teiginys, kad motociklo rinkos vertė įvykio dieną buvo 6 000 Eur, nepagrįstas jokiais įrodymais. Nurodo, jog pagal TPVCAPDĮ 15 straipsnį turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas, o pagal Taisyklių 14 punktą - žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po eismo įvykio. Taigi, nustatant transporto priemonei padarytos žalos dydį, vertinami du duomenys: turto rinkos vertė ir likutinė vertė po eismo įvykio. Pažymi, kad rinkos vertė – tai apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų (Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 13 punktas). Teigia, kad jis (apeliantas), vadovaudamasis įstatyminiu reguliavimu bei pasitelkęs specialių techninių žinių turinčius ekspertus, vertino ir apskaičiavo turtui padarytos žalos dydį bei pateikė teismui žalos apskaičiavimą pagrindžiančius dokumentus, o ieškovas tik formaliai ieškinyje nurodė, jog vertina transporto priemonę 6 000,00 Eur, nepateikdamas nei vieno objektyvaus įrodymo savo teiginiams pagrįsti. Apeliantas teigia, jog teismas neįsigilino, net nesuprato, kaip įstatymu reglamentuojamas transporto priemonei padarytos žalos nustatymas, ir, byloje nesant jokių objektyvių įrodymų apie transporto priemonės rinkos vertę, padarė nepagrįstas išvadas dėl transporto priemonės rinkos vertės, o dėl kito būtino dydžio - likutinės vertės po įvykio - net nepasisakė, todėl nepagrįstai civiliniam ieškovui A. J. papildomai (prie jau išmokėtos draudimo išmokos, su kuria pats ieškovas sutiko) priteisė turtinės žalos atlyginimą už transporto priemonę motociklą „Honda“ 464,00 Eur. Mano, kad civilinio ieškinio reikalavimas šioje dalyje turi būti atmestas, ieškovui neįrodžius savo reikalavimo.

2.13. Taipogi apeliantas skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu civiliniam ieškovui A. J. priteisti 31 240,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nurodo, kad 2023-08-16 ieškovui buvo atlyginta 8 760,00 Eur dydžio neturtinė žala, o pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu neturtinė žala civiliniam ieškovui A. J. buvo įvertinta 40 000 Eur. Pažymi, jog pagal teismų praktiką, asmeniui veikiant neatsargiai, padaroma mažesnė neturtinė žala nei tyčinės kaltės atveju (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-422/2009). Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu pripažino, jog A. N. nusikalstamą veiką padarė neatsargia kaltės forma, būdamas neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, todėl, vadovaudamasis BK 38 straipsniu, atleido A. N. nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat 2023-08-22 A. N. su nukentėjusiaisiais A. J., R. B. ir V. B. pasirašė susitaikymo protokolą, prašydami teismo baudžiamąją bylą nutraukti. Šie faktiniai bylos duomenys patvirtina, jog tai yra vienas kriterijų, teismui vertinant ir nustatant neturtinės žalos dydį. Taip pat nurodo, kad pagal teismų praktiką žalos atlyginimo teisiniai santykiai suponuoja būtinybę, nustatant neturtinės žalos dydį, laikytis ir lygiateisiškumo principo, reikalaujančio analogiškas bylas spręsti panašiai, dėl šios priežasties, nustatydami neturtinės žalos dydį, teismai turi remtis bei atsižvelgti ir į analogiškose ar panašiose bylose teismų priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-560/2010, 3K-3-202/2012). Teigia, jog eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, priteisiama neturtinės žalos suma svyruoja nuo 5 000 Eur iki 20 000 Eur (byloje Nr. 1A-14-531/2022 buvo priteista 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, byloje Nr. 1A-189-574/2021 – po 6 250 Eur neturtinei žalai atlyginti, byloje Nr. 1A-321-282/2021 – 14 284 Eur neturtinės žalos atlyginimo, byloje Nr. 1A-57-360/2020 – 20 000 Eur, byloje Nr. 2K-252-697/2020 – 20 000 Eur, byloje Nr. 1A-37-354/2023 – 20 000 Eur). Teigia, jog negalima paneigti nurodytose bylose kitų asmenų, patyrusių sunkų sveikatos sutrikdymą (sunkios galvos traumos, neterminuotas antrojo lygio nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, daugybiniai lūžiai ir kt.), patirtas neatstatomas pasekmes sveikatai, sunkius liekamuosius reiškinius, ilgą gydymosi periodą bei ribotą galimybę grįžti į socialinį gyvenimą ir/ar darbinę veiklą. Tai patvirtina, kad teismai, vertindami ir nustatydami sunkų sveikatos sutrikdymą patyrusių, su sunkiais liekamaisiais reiškiniais nukentėjusiųjų neturtinę žalą, ją nustato 20 000 Eur ribose. Apeliantas, apibendrindamas skunde nurodytus argumentus dėl civiliniam ieškovui A. J. priteistos neturtinės žalos dydžio, teigia, jog, atsižvelgiant į pateiktą teismų praktiką, į tai, kad nusikalstama veika padaryta neatsargia kaltės forma, į tai, jog civiliniai ieškovai su A. N. susitaikė ir prašė baudžiamąją bylą nutraukti, į tai, kad sužalojimus patyrė jaunas asmuo, kurio gijimo ir atsistatymo procesai yra perspektyvesni, byloje nėra objektyvių duomenų, jog visą likusį gyvenimą jam bus reikalinga kitų žmonių pagalba, nepaneigiant sunkaus sveikatos sutrikdymo bei sunkių ir skaudžių išgyvenimų, mano, kad pirmosios instancijos teismas, civiliniam ieškovui A. J. nustatydamas 40 000 Eur neturtinės žalos dydį, neturėdamas jokių objektyvių duomenų dėl A. J. gijimo perspektyvos, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Dėl to apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl A. J. priteisto neturtinės žalos dydžio turi būti pakeista, atsižvelgiant į anksčiau nurodytą teismų praktiką.

2.14. Apeliantas taip pat skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 8 straipsnio reikalavimus, nes byloje esantys duomenys patvirtina, kad savo reikalavimus ieškovai grindė patikslinto ieškinio priedais, pateikę eilę dokumentų, kurių didžioji dalis yra užsienio kalba (patikslinto ieškinio priedai Nr. 3, 4, 5, 11, 12), t. y. ieškovų pateikti procesiniai dokumentai yra ne BPK proceso kalba, ir akivaizdu, jog šių dokumentų turinys byloje nėra nei nustatytas, nei objektyviai patvirtintas. Pažymi, kad apeliantas pirmosios instancijos teismui nurodė, jog jam procesinių dokumentų, pateiktų ne valstybine kalba, turinys yra nesuprantamas, tačiau teismas, prijungdamas procesinius dokumentus užsienio kalba, nurodė, jog dėl jų pasisakys priimdamas nuosprendį, bet taip ir nedetalizavo ir dėl jų nepasisakė. Dėl to apeliantui nežinoma, kokį įrodomąjį turinį teismas nustatė iš ieškinio priedų užsienio kalba, ir kokie konkretūs rašytiniai įrodymai pagrindžia ieškovams priteisiamas sumas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytini CPK 329 straipsnyje numatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai. Kaip ir buvo nurodyta skunde, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovai vis dar turi teisę kreiptis į Valstybinę ligonių kasą dėl patirtų išlaidų atlyginimo, po kreipimosi specialių žinių turinčių asmenų komisija išsamiai įvertins visus su suteiktomis medicininėmis paslaugomis susijusius medicininius duomenis ir būtinumą paslaugas gauti užsienio valstybėje, be to, bus įvertinta ir tinkamai apskaičiuota suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kaina. Apeliantas nurodo, kad, pirmiausia, sveikatos priežiūros įstaigų išrašais asmeniui turi būti nustatytas dėl sužalojimo pobūdžio ir sveikatos būklės sveikatos grąžinimui reikiamų gydymo metodų, procedūrų ir priemonių būtinumas; nustačius sveikatos grąžinimui reikiamų gydymo metodų, procedūrų ir priemonių pagrįstumą ir būtinumą - susijusios išlaidos pirmiausia dengiamos Privalomojo sveikatos draudimo lėšomis; institucija, vykdanti privalomąjį sveikatos draudimą, pagal subrogaciją tampa kreditore, atsiradus deliktinei atsakomybei prievolėje dėl žalos atlyginimo. Nurodo, jog apeliantas teismui teikė prašymą Valstybinę ligonių kasą įtraukti byloje dalyvaujančiu asmeniu, nes teismo nuosprendis civilinio ieškinio tenkinimo dalyje turės tiesioginę įtaką šio asmens teisėms ir pareigoms, tačiau pirmosios instancijos teismas, atsisakęs įtraukti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) skyrių dalyvaujančiu asmeniu byloje, padarė procesinį teisės pažeidimą, o tai pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Taip pat teigia, kad išlaidos, susijusios su sveikatos grąžinimu, pirmiausia yra dengiamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, todėl atitinkamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus atsakymas, pateiktas byloje, patvirtina, jog su nukentėjusiojo gydymu susijusios sąskaitos gali būti gaunamos dar ir 2025 m., dėl to akivaizdu, kad nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiami ir išspręsti klausimai, kurie tiesiogiai susiję su Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos tarpvalstybiniais įsipareigojimais, nors šis asmuo niekaip nėra informuotas apie vykusį procesą ir priimtą sprendimą. Taip pat civilinis atsakovas byloje pateikė informaciją, jog (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa dėl patirtų sveikatos grąžinimo išlaidų, susijusių su nukentėjusiojo A. J. gydymu, einamuoju metu teikia regresines pretenzijas apeliantui ((duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa jau pateikė pretenziją už nukentėjusiajam A. J. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas – viso 32 105,93 Eur, ir šis reikalavimas yra apmokėtas, tačiau akivaizdu, kad reikalavimas dar nėra visos apimties). Tvirtina, jog šioje byloje susidaro situacija, kad išlaidos, vykdant A. J. gydymą, buvo ir ateityje bus teikiamos byloje neįtrauktam asmeniui Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriui, taip pat išlaidos, siejamos su A. J. gydymu, nagrinėjamoje byloje teikiamos ir apeliantui, dėl to susidaro situacija/gali susidaryti situacija, jog reikalavimai/apmokėjimai už gydymo paslaugas dubliuojasi, reikalavimai pateikiami skirtingiems asmenims, išlaidų už medicinines paslaugas pagrįstumas nėra pagrindžiamas ir įvertinamas medicininiais duomenimis, be to, nėra įvertinama, ar patirtų išlaidų dydis yra pagrįstas.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į civilinio atsakovo apeliacinį skundą nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. J., V. B. ir R. B. atstovas advokatas Ramūnas Dobrovolskis prašo civilinio atsakovo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti nukentėjusiajam V. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas už suteiktas advokato paslaugas apeliacinio proceso metu.

3.1. Teigia, kad nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, keisti ar naikinti jį, remiantis civilinio atsakovo apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo.

3.2. Tvirtina, jog civilinio atsakovo prašymas perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, esant BPK 8 straipsnio pažeidimui ir CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytiems pagrindams, bei į bylą įtraukti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) skyrių yra nepagrįstas, nes civilinis atsakovas nenurodė, kuri konkrečiai BPK 8 straipsnio dalis buvo pažeista. Teigia, kad iš teisiamųjų posėdžių protokolų bei iš kitų byloje esančių duomenų matyti, jog visos bylos nagrinėjimo metu baudžiamasis procesas vyko valstybine – lietuvių kalba (BPK 8 straipsnio 1 dalis). Pažymi, kad BPK 8 straipsnio 2-4 ir 6 dalys niekaip nėra susijusios su apeliacinio skundo motyvais, o dėl šio straipsnio 5 dalies reikalavimo teigia, jog minėtas BPK straipsnis nenumato teismui imperatyvios pareigos pateiktus dokumentus visoms bylos šalims išversti į lietuvių kalbą. Pažymi, jog turi būti verčiami tik esminiai bylos dokumentai (Europos parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/64/ES dėl teisės į vertimą žodžiu ir raštu paslaugos baudžiamajame procese 3 straipsnis). Taip pat pažymi, kad baudžiamąjį procesą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja BPK, kurio taisyklės yra suderintos su Europos Sąjungos teisės aktų nuostatomis (BPK 1 straipsnio 2 dalis), o BPK nuostatos yra imperatyvios ir negali būti laisvai interpretuojamos, todėl, atsižvelgiant į tai, jog pateikti dokumentai teismo nebuvo pripažinti kaip esminiai, jie buvo įteikiami ne kaltinamajam, jie besąlygiškai neprivalėjo būti išversti į lietuvių kalbą. Nurodo, jog patikslintame civiliniame ieškinyje pateikti priedai Nr. 3, 4, 5, 11 ir 12 yra neginčijamai susiję su nukentėjusiojo A. J. gydymu, dėl to teismui net nekilo abejonių. Be to, šie priedai detaliai aptarti patikslintame civiliniame ieškinyje, nurodant, jog priedas Nr. 3 - Operacijos išlaidų sąmata ir AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo nurodymo išrašas, 2 psl.; Nr. 4 - Gydymo stacionare sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo nurodymo išrašas, 3 psl.; Nr. 5 –„Webex“ konsultacijos sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo nurodymo išrašas, 2 psl.; Nr. 11 - Ultragarsinio tyrimo sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) ir apmokėjimą patvirtinantis kvitas, 1 psl.; Nr. 12 - Kontrolės sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB „(duomenys neskelbtini)“ atlikto mokėjimo nurodymas, 2 psl. Teigia, jog prie kiekvieno dokumento buvo pateiktas mokėjimo nurodymo išrašas, kuris ir patvirtina aplinkybę, kad buvo padaryta turtinė žala. Mano, jog pats šių dokumentų turinys nėra esminis, juose nurodytos sumos yra aiškios, nurodytos skaičiais, dokumentuose nurodytos datos aiškiai sutampa su nukentėjusiojo A. J. gydymo laikotarpiu, todėl, vadovaujantis ekonomiškumo principu, šie dokumentai detaliai neturėjo būti išversti. Be to, teisiamojo posėdžio metu dalyvavo visi nukentėjusieji, todėl, civiliniam atsakovui kilus neaiškumų, juos visus buvo galima išspręsti nukentėjusiųjų apklausų metu. Nurodo, kad pagal BPK 111 straipsnio 2 dalies 3 punktą civilinis atsakovas viso baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu galėjo pateikti prašymą dėl jam neaiškių dokumentų vertimo pateikimo, tačiau veikė pasyviai ir to nepadarė, priešingai - vertino šiuos dokumentus ir dėl jų pasisakė, o tai parodo, jog civiliniam atsakovui buvo aiškus šių dokumentų turinys ir juose nurodytos sumokėtos sumos. Aplinkybę, kad pateiktų dokumentų įrodomoji galia yra pakankamai aiški, įrodo ir tai, jog šie dokumentai nesukėlė abejonių baudžiamąją bylą nagrinėjusiam teismui. Be to, teismas, vertindamas byloje esančius dokumentus, neturi pareigos nuosprendyje detaliai aprašyti jų turinio. Mano, kad, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, pirmosios instancijos teismas BPK 8 straipsnio pažeidimų nepadarė, o šiuo aspektu teikdamas apeliacinį skundą civilinis atsakovas stengiasi išvengti prievolės atlyginti visą turtinę žalą.

3.3. Atstovas atsiliepime teigia, jog prašymas į bylą įtraukti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) skyrių nepagrįstas, nes buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje buvo pareikštas civilinis ieškinys, klausimai dėl civilinio ieškinio į atskirą civilinę bylą išskirti nebuvo (BPK 115 straipsnio 2 dalis), byloje buvo priimtas nuosprendis, o ne sprendimas, todėl jo apskundimui yra taikomos BPK normos. Nepagrįstai civilinis atsakovas prašo baudžiamąją bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, remdamasis CPK nuostatomis, kadangi visi neaiškumai dėl civilinio ieškinio išsprendimo gali būti išspręsti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Pažymi, jog BPK yra nustatyti aiškūs bylos perdavimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui pagrindai, todėl prašymas panaudoti CPK normas yra negalimas. Pagal bendrą baudžiamųjų bylų nagrinėjimo taisyklę, nagrinėjant baudžiamąsias bylas, civilinės teisės normos yra taikomos tiek, kiek atitinkamų klausimų nereglamentuoja BK ar BPK. Nurodo, kad BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyti pagrindai, kada baudžiamoji byla, ją išnagrinėjus apeliacinės instancijos teisme, gali būti grąžinta, o BPK 329 straipsnis numato pirmosios instancijos teismo nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo pagrindus. Pažymi, jog BPK 369 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad esminiais šio Kodekso pažeidimais laikomi tokie šio Kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Dėl to atstovas teigia, jog, esant aiškiai reglamentuotiems BPK nuosprendžio panaikinimo ar bylos perdavimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui pagrindams, šiuo atveju CPK normos neturėtų būti taikomos. Pažymi, kad civilinis atsakovas gali paduoti apeliacinį skundą ne visoje bylos apimtyje (BPK 312 straipsnio 3 dalis). Mano, jog šioje byloje civilinis atsakovas pateiktame apeliaciniame skunde išeina iš BPK jam suteiktų įgaliojimų ribų ir nepagrįstai visą bylą prašo grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kai su priimtu nuosprendžiu sutinka tiek nukentėjusieji, tiek prokuroras, tiek nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo. Be to, pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu nepriėmė jokių sprendimų, kurie tiesiogiai būtų susiję su teritorinės ligonių kasos materialinėmis teisėmis ar pareigomis, šios institucijos interesai priimtu nuosprendžiu niekaip nebuvo paveikti, todėl pirmosios instancijos teismas nepadarė jokių esminių BPK 329 straipsnio pažeidimų. Atkreipia dėmesį į tai, jog šioje byloje turtinę ir neturtinę žalą buvo prašoma priteisti tiesiogiai iš civilinio atsakovo - draudimo bendrovės, o ne iš teritorinės ligonių kasos, ką pirmosios instancijos teismas ir padarė. Taip pat nurodo, kad pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalį draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, o pagal TPVCAPDĮ 19 straipsnio 10 dalį asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį, pretenziją dėl išmokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, žalą padariusiam asmeniui. Taigi, minėtos įstatymų nuostatos regreso teisę nukreipia į atsakingą draudiką, ir tik tada, kai atsakingo draudiko nėra, - į žalą padariusį asmenį. Šioje byloje draudikas, kuris buvo apdraudęs kaltininko civilinę atsakomybę, yra civilinis atsakovas, todėl galutinė pareiga atlyginti žalą tenka jam. Pažymi, jog civilinis atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teritorinė ligonių kasa siunčia pretenzijas už nukentėjusiajam A. J. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, o tai tik įrodo, jog bet kokiu atveju galutinis žalos mokėtojas yra civilinis atsakovas. Mano, kad procesas, kai nukentėjusieji dėl patirtų išlaidų už rankos operaciją kreiptųsi į teritorinę ligonių kasą, o tada teritorinė ligonių kasa, išmokėjusi nukentėjusiesiems išmokas, kreiptųsi į civilinį atsakovą, visiškai būtų neatitinkantis ekonomiškumo principų ir perteklinis, bet kokiu atveju galutinis žalą atlyginantis asmuo yra civilinis atsakovas. Dėl to teigia, jog visiškai netikslinga į bylą įtraukti teritorinę ligonių kasą, nes galutinis žalos mokėtojas yra draudimo bendrovė, o susiklostę teisiniai santykiai tarp teritorinės ligonių kasos ir civilinio atsakovo CK 6.290 straipsnio pagrindais nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pažymi, kad pagal susiformavusią teismų praktiką tokio pobūdžio bylose teritorinė ligonių kasa į bylą nėra įtraukiama.

3.4. Atstovas teigia, jog apeliacinio skundo argumentai dėl turtinės žalos yra nepagrįsti, nes nukentėjusieji dėl eismo įvykio patyrė turtinę žalą, visos nukentėjusiųjų patirtos išlaidos (turtinė žala) yra pagrįstos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl priteistos turtinės žalos, teismo sprendimas yra priimtas išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendimas yra pagrįstas ir motyvuotas. Nesutinka su civilinio atsakovo pozicija, jog išmokų dydį, susijusį su turtine ir neturtine žala, patirta dėl sveikatos grąžinimo, išskirtinai nustato tik draudikas, o civilinio atsakovo nurodyti teisės aktai turi būti taikomi tuomet, kai eismo įvykio metu žalą patyręs asmuo kreipiasi tiesiogiai į draudimo bendrovę. Nurodo, kad šioje byloje susidariusi situacija, kai dėl turtinės ir neturtinės žalos dydžio sprendžia teismas, kuriam nekyla pareiga imperatyviai vadovautis draudiko veikloje taikomomis žalos apskaičiavimo taisyklėmis.

3.5. Nurodo, kad prašymas civiliniams ieškovams R. B. ir V. B. priteistą 9 094,79 Eur turtinę žalą mažinti 1 785,23 Eur suma yra nepagrįstas, nes nukentėjusieji V. B. ir R. B. laikotarpiu, kai nukentėjusysis A. J. buvo gydomas (duomenys neskelbtini) klinikose, važinėjo skirtingais automobiliais po vieną iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir atgal, vienas kitą keitė, nes nukentėjusiajam A. J. buvo būtina nuolatinė priežiūra, be to, buvo patiriamos automobilių parkavimo išlaidos. Kadangi gydymas truko ilgą laiką, todėl nukentėjusieji išsinuomojo butą (duomenys neskelbtini), jog kiekvieną dieną nereikėtų važinėti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kas taip pat priskirtina prie patirtų išlaidų. Be to, USB laikmena buvo reikalinga medicininei dokumentacijai, kuri buvo teikiama kitoms gydymo įstaigoms. Lietuvos medikai medicininiuose dokumentuose nurodė būtinybę daryti operaciją bei nurodė (duomenys neskelbtini) universitetinę ligoninę Austrijoje, kurioje nukentėjusysis savo tėvų buvo vežamas nuosavu automobiliu, ten gydomas, nukentėjusieji tėvai privalėjo apsistoti užsienio valstybėje iki tol, kol buvo atlikta operacija, ir su nukentėjusiuoju galėjo grįžti atgal į Lietuvą. Visos šios išlaidos (būsto nuoma (duomenys neskelbtini) – 1 184 Eur, kuro išlaidos važiavimui iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) klinikas - 4 757,35 Eur, automobilių parkavimas - 170,80 Eur, USB laikmena - 40,13 Eur, kelionė į Austriją – 2 942,51 Eur) yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, jos tiesiogiai yra susijusios su nukentėjusiojo A. J. gydymo laikotarpiu ir jo priežiūra. Dėl to teigia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias nukentėjusiųjų patirtas 9 094,79 Eur išlaidas pripažino kaip nukentėjusiųjų V. B. ir R. B. patirtą turtinę žalą, kurią priteisė iš civilinio atsakovo nukentėjusiųjų V. B. ir R. B. naudai. Nesutinka su skundo argumentu, jog kuro išlaidos ir būsto nuoma (duomenys neskelbtini) dubliuojasi, kadangi nukentėjusieji R. B. ir V. B. nuolat budėjo ligoninėje prie nukentėjusiojo A. J., pastarajam buvo reikalinga nuolatinė jų pagalba, jis nei dienos ligoninėje nebuvo vienas. Kadangi abu nukentėjusieji yra dirbantys, todėl nuolat derino darbus su buvimu ligoninėje, taip pat jiems tekdavo grįžti ir pasirūpinti kitu nepilnamečiu sūnumi. Kai galėdavo, nepilnametį sūnų kartu su dukra atsiveždavo į (duomenys neskelbtini), kur jie taip pat turėdavo apsistoti, permiegoti, nusiprausti ir kt., taip pat reikėjo skalbti A. J. drabužius, vienus daiktus keisti kitais, gaminti maistą. Be to, netgi gydytojai buvo nurodę, kad A. J. būklės pagerėjimui reikalingas nuolatinis artimųjų dėmesys. Šie nukentėjusieji viso gydymo metu, kiek jiems pavyko, elgėsi kuo ekonomiškiau - (duomenys neskelbtini) mieste buvo išsinuomoję paprastą butą, neapsistodavo viešbučiuose, kas būtų kainavę ženkliai daugiau. Pastebi, jog nukentėjusiojo A. J. gydymas (duomenys neskelbtini) klinikose truko ilgą laiką, išlaidos už kurą, parkavimą ir buto nuomą buvo būtinos, protingos ir priverstinės, atsiradusios dėl būtinumo nuolat būti su nukentėjusiuoju A. J. ir dėl būtinumo derinti jo gydymą su šeimos poreikiais. Dėl to atstovas teigia, kad teismas pagrįstai šias išlaidas priteisė visa apimtimi. Atkreipia dėmesį į tai, jog kuro kainos nuolat kinta, dėl to, net ir kiek sumažėjus kelionių tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) intensyvumui, bendra už kurą sumokėta suma ženkliai galėjo nepasikeisti dėl augančių kuro kainų.

3.6. Taip pat atstovas teigia, jog apelianto prašymas visa apimtimi atmesti civiliniams ieškovams R. B. ir V. B. priteistą turtinę žalą dėl 24 646,67 Eur atlyginimo yra nepagrįstas, nes visos šios patirtos išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, jos tiesiogiai yra susijusios su eismo įvykyje nukentėjusiajam A. J. sukelto sunkaus sveikatos sutrikdymo gydymu, kuris buvo būtinas dėl eismo įvykio sukeltų pasekmių. Nurodo, kad 19 389,80 Eur išlaidas sudaro rankos operacija ir su ja susijusios išlaidos, nes byloje esantys medicininiai duomenys liudija, jog nukentėjusiojo A. J. patirti sužalojimai eismo įvykio metu buvo daugybiniai, itin sunkūs, tai patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 314/2023(04) nurodyti duomenys, 2023 m. vasario 3 d. medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodyti duomenys (stacionarizuotas nuo 2022 m. liepos 29 d. iki 2023 m. vasario 3 d., t. y. stacionare praleido net 189 lovadienius, iš kurių 4 mėnesius praleido būdamas komoje, nustatytos politraumos: sunkios galvos smegenų traumos, daugybinės krūtinės ląstos ir plaučių kontuzijos, dešiniojo padikaulio lūžiai, Th 7 slankstelio lūžis, stacionarizavimo metu stebėta asistolija, buvo gaivinamas, intubuotas, diagnozuotas hemotoraksas, buvo operuotas, atlikta torakotomija, hemotorakto pašalinimas bei pleuros drenavimas, implantuotas multimodalinis intrakranijinio spaudimo daviklis, atlikus galvos smegenų MRT, stebėti difuzinio aksoninio pažeidimo požymiai, nustatyta komplikuota pneumonija, buvo stebimas C. Difficile kolitas, suformuota perkutaninė gastrostoma, suformuota retrachestoma, atlikta bronchoskopija per burną, 2022-10-04 atlikta trachėjos rezekcija ir plastika, jis prarado balso funkciją, nustatyta kairės rankos plegija (visiškas paralyžius)). Nurodo, kad iš minėtų medicininių duomenų matyti, jog kairio petinio rezginio pažeidimas su jėgos rankoje sumažėjimu bei kairės rankos plegija (visiškas paralyžius) buvo nustatyti gydytojų, dėl to A. J. buvo būtina rankos operacija, kurios atlikimui buvo patirtos išlaidos. Nukentėjusiojo A. J. tėvai viso gydymo proceso metu dėjo begalines pastangas padėti sūnui, todėl, atsiradus galimybei, kuo skubiau vyko į Austriją rankos operacijos atlikimui. Be to, nukentėjusieji nurodė, kad vykdami į Austriją elgėsi ekonomiškai, užsisakinėjo tik pigesnes apgyvendinimo vietas, nes nežinojo, ar patirta žala bus atlyginta. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog su sunkiu ligoniu jie skrido ekonomine klase, kas taip pat sukėlė didelį diskomfortą, tačiau buvo ekonomiška. Nukentėjusieji visą patirtą turtinę žalą įrodė tai pagrindžiančiais rašytiniais įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad patirta turtinė žala yra įrodyta. Taip pat visos šios išlaidos buvo būtinos, nes buvo susijusios su nukentėjusiojo A. J. gydymu, su galimybe judinti ranką, kai Lietuvoje buvo konstatuotas visiškas rankos paralyžius. Be to, nukentėjusieji yra sąžiningi, netgi neprašo priteisti išlaidų už maitinimą, kas taip pat kainavo ženkliai daugiau nei įprastai būtų gaminę namuose. Dėl to atstovas teigia, kad civilinio atsakovo argumentas, jog rankos operacija yra nepagrįsta jokia medikų nuomone ir medicininiais dokumentais, yra neatitinkantis byloje esančių įrodymų. Nurodo, kad 2023-03-29 A. J. buvo atliktas petinio rezginio 3TMTR tyrimas, būtent po šio tyrimo atlikimo buvo pradėtas spręsti klausimas dėl petinio rezginio operacijos; 2023-04-24 įvyko nuotolinė „Webex“ konsultacija su Austrijos gydytojais, po kurios buvo nuspręsta atlikti operaciją. Taip pat nurodo, jog USB laikmena buvo pirkta tam, kad būtų įrašyti tyrimai ir išsiųsti į Austriją. Be to, jeigu medikai nebūtų matę būtinumo, jokios operacijos nebūtų atlikę. Ar operacija reikalinga ar ne, sprendė gydytojai, o ne nukentėjusieji, todėl argumentas, jog nebuvo jokios gydytojų nuomonės dėl operacijos atlikimo būtinumo, yra nepagrįstas. Pažymi, kad dėl skubos ir būtinumo atlikti operaciją nukentėjusioji R. B. teisme nurodė, jog gydytojas, kuris atliko transplantaciją, buvo dirbantis abejose ligoninėse, jis nurodė, kad sūnui labai greitai reikia daryti rankos operaciją, todėl pasiūlė ją daryti (duomenys neskelbtini) ligoninėje gegužės 30 d., nes (duomenys neskelbtini) ligoninėje operacija su S2 forma geriausiu atveju būtų buvusi atlikta tik rugsėjo mėn., bet gydytojas teigė, jog rugsėjį jau gali būti per vėlu, nes nervas ir raumenys miršta. Taigi, rankos operacija buvo būtina, jos būtinumą nustatė gydytojai, todėl patirtos išlaidos yra būtinos. Nepagrįstai apeliantas teigia, kad teismas negalėjo remtis nukentėjusiųjų parodymais, kadangi šie parodymai tik detaliau paaiškino patirtas išlaidas, todėl toks išlaidų ir nukentėjusiųjų parodymų sugretinimas buvo būtinas. Be to, civilinis atsakovas šių apklausų metu galėjo išspręsti visus jam kilusius neaiškumus. Teigia, jog nebuvo pažeistos jokios įrodymų vertinimo taisyklės. Taip pat civilinio atsakovo nurodymas dėl atliktos rankos plegijos operacijos kreiptis į teritorinę ligonių kasą yra neekonomiškas, nes galutinis mokėtojas yra civilinis atsakovas.

3.7. Taip pat nurodo, kad 198,80 Eur suma yra pagrįsta, ją patvirtina patikslinto civilinio ieškinio priedas Nr. 4, šią sumą sudaro iš Austrijos ligoninės atsiųsta sąskaita, iš kurios detalizavimo aiškiai matyti, jog sąskaita pateikta už laikotarpį nuo 2023-02-28 iki 2023-03-13, t. y. tuo metu, kai A. J. buvo atlikta pirmoji operacija. Šios sąskaitos sąsajumas su A. J. sveikatos gydymu po eismo įvykio yra akivaizdus, todėl teismas pagrįstai šią sumą priteisė iš civilinio atsakovo. Be to, šis dokumentas yra tik detalizuota sąskaita, kurios apmokėjimą patvirtina pateiktas banko išrašas. Sąskaitoje pateikti skaičiai ir mokėtina suma yra aiškūs, todėl šis dokumentas ir nebuvo išverstas. Taip pat išlaidos už 2023-03-29 atliktą petinio rezginio 3TMTR tyrimą yra susijusios su A. J. atlikta rankos operacija, todėl ryšys tarp šios procedūros atlikimo ir operacijos yra akivaizdus. Šios išlaidos nukentėjusiesiems nėra atlygintos, dėl jų atlyginimo nukentėjusieji į teritorinę ligonių kasą nesikreipė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jas priteisė.

3.8. Teigia, kad nors civilinis atsakovas skunde teigia, jog už neurologo paslaugas yra sumokėjęs teritorinei ligonių kasai, tačiau atstovas pažymi, kad į teritorinę ligonių kasą nukentėjusieji dėl neurologo konsultacijos išlaidų apmokėjimo niekada nesikreipė. Be to, iš mokėjimo čekio matyti, jog UAB „SK“ 2023-04-17 buvo sumokėta 62,98 Eur suma, kurią apmokėjo patys nukentėjusieji. Civilinio atsakovo pateiktoje lentelėje nurodyta sumokėta suma yra kita - 23,02 Eur. Už ką civilinis atsakovas sumokėjo teritorinei ligonių kasai, nežinoma. Nukentėjusieji už neurologo paslaugas sumokėjo 62,98 Eur, ir ši suma nėra atlyginta, todėl pagrįstai priteista iš civilinio atsakovo.

3.9. Taip pat atstovas nurodo, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų apie nukentėjusiojo A. J. sveikatos būklę matyti, jog jis ilgiau nei 3 mėnesius buvo komoje, gulimoje padėtyje, dėl to sunyko raumenys, jam padaryti daugybiniai sunkūs kūno sužalojimai, jis nevaikščiojo, todėl net nekyla abejonių, kad jam buvo reikalingos funkcinės mankštos, masažai, kineziterapeuto konsultacija. Be to, A. J. buvo sutrikusi kalbos funkcija, operuota trachėja, reikėjo mokytis kalbėti iš naujo, dėl to buvo būtina ir reikalinga logopedo terapija. Visos šios išlaidos buvo būtinos nukentėjusiojo A. J. sveikatos būklei atstatyti, šios išlaidos susijusios su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais, protingos ir priverstinės.

3.10. Nurodo, kad UAB „I.R.“ klinikoje buvo suteikta gydytojų konsultacija, po kurios A. J. buvo pritaikyti preparatai. Šias išlaidas – viso 1 105 Eur patvirtina patikslinto civilinio ieškinio priedas Nr. 6, kurio turinį sudaro preparato taikymo planas su aprašymu ir mokėjimą patvirtinantys kvitai. Kaip matyti iš preparato taikymo plano, jį sudarė ir pasirašė mokslų daktaras imunologas A. D., o tai patvirtina, kad šis gydymas yra paskirtas medicininį išsilavinimą turinčio asmens. Taip pat, susipažinus su preparato taikymo plano turiniu, matyti, jog jame esantis turinys neatsiejamai susijęs su eismo įvykio metu A. J. patirtais sužalojimais ir jų gydymu. Mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias išlaidas priteisė iš civilinio atsakovo.

3.11. Atstovas atsiliepime teigia, jog nepagrįstas civilinio atsakovo prašymas atmesti civiliniam ieškovui A. J. priteistą 464 Eur turtinę žalą dėl motociklo „Honda“ sugadinimo visa apimtimi, kadangi eismo įvykio metu nukentėjusysis A. J. vairavo motociklą „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris po avarijos tapo nebetinkamas naudoti viešajame eisme. Nukentėjusysis A. J. šią transporto priemonę įgijo 2021-05-26 už 6 500 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykis įvyko 2022-07-28, nukentėjusysis A. J., įvertindamas motociklo nusidėvėjimą, jį įvertino 6 000 Eur suma. Civilinis atsakovas nutarė, jog ketina atlyginti tik 75 procentus motociklo vertės. Su tokiu procentu nukentėjusysis sutiko, tačiau civilinis atsakovas neteisingai buvo nurodęs motociklo vertę, nuo kurios skaičiavo 75 procentus. Civilinis atsakovas 2023-06-20 nustatė, kad motociklo vertė 2023-06-20 yra 5 400 eurų, neatsižvelgdamas į tai, jog eismo įvykis įvyko 2022-07-28, t. y. motociklo rinkos vertę nustatė praėjus beveik vieneriems metams nuo eismo įvykio dienos, ir už motociklą atlygino tik 4 036 Eur, kas neatitinka 75 procentų. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog pats A. J. nurodė, kad, įvertinęs motociklo nusidėvėjimą, motociklą vertina 6 000 Eur suma, sprendė, jog būtent nuo tokios vertės turi būti atlyginta turtinė žala, todėl šį prašymą tenkino iš dalies ir iš civilinio atsakovo priteisė 464 Eur (6 000 x 75 proc. – 4 036). Taip pat teismas pasisakė, kad iš 2023-06-20 išvados apie transporto priemonės likutinę vertę matyti, jog vertinimo data nurodyta 2023-06-20, kai tuo tarpu eismo įvykio data yra 2022-07-28. Iš Draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) skaičiuoklės matyti, kad motociklo rinkos vertė buvo nustatyta 5 400 Eur ir vertinimo data pasirinkta 2023-06-20, bet ne eismo įvykio data. Be to, teismas atsižvelgė ir į tai, jog pats nukentėjusysis, teikdamas ieškinį bei atsižvelgdamas į motociklo nusidėvėjimą, įvertino, kad motociklo vertė įvykio dieną buvo 6 000 Eur, kas tuo metu ir atitiko realią rinkos vertę. Dėl to teigia, jog draudimo išmoka turėjo būti skaičiuojama nuo 6 000 Eur sumos, kas šiuo atveju sudarytų 4 500 Eur (75 %). Kadangi draudimo bendrovė išmokėjo 4 036 Eur, todėl likusi 464 Eur suma pagrįstai priteista iš civilinio atsakovo nukentėjusiojo A. J. naudai.

3.12. Atstovas atsiliepime teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos ir jos dydžio klausimus, nenukrypo nuo neturtinės žalos priteisimo taisyklių, neturtinę žalą įvertino atsižvelgdamas į nukentėjusiųjų patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, gyvenimo kokybės pasikeitimus, suformuotą teismų praktiką, kaltės formą ir kt. Nurodo, jog civilinio atsakovo prašymas civiliniams ieškovams R. B. ir V. B. nepriteisti neturtinės žalos yra nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinę žalą nukentėjusiojo tėvams, nenukrypo nuo teismų praktikos, kuria, be kita ko, remiasi ir apeliantas (Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-15-417/2020). Pažymi, kad baudžiamojoje byloje, analogiškai kaip ir nagrinėtoje, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, padarymo nukentėjusiosios tėvams priteista po 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-257-810/2018). Kadangi apeliacinės instancijos teismų praktika yra 2018 metų, todėl, atsižvelgiant į ekonominę situaciją, į tai, jog neturtinės žalos sumos nuolat kyla, šioje byloje priteista 12 000 Eur suma vienam nukentėjusiajam yra atitinkanti aukštesnio teismo praktiką. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismų praktika nelaikytina vieninteliu kriterijumi, kuriuo remiantis sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo, dėl to yra pasisakę ir aukštesnės instancijos teismai, nurodydami, jog teismų praktikos formavimas yra ne vienkartinis aktas, bet laipsniškas ir nuoseklus procesas, taip pat ir nenutrūkstamas, nes neišnyksta būtinybė formuoti ją tokią, kuri sudarytų prielaidas byloje priimti teisingą sprendimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191-942/2021), tačiau teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes skirtingose bylose nustatytos neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti reikšmingos aplinkybės dažniausiai nebūna analogiškos (Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-8-873/2021). Pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad su sužalotu asmeniu susijusiems asmenims gali būti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu, pirmiausia, tai pasakytina apie asmenis, kurie emociškai labai susiję su nukentėjusiuoju (tėvai, vaikai, sutuoktiniai), kurių tarpusavio santykiai yra labai glaudūs, kad asmeniui, kuris pats nepatyrė fizinių sužalojimų, bet išgyveno dėl jo artimojo sužalojimo, patyrė dvasinius išgyvenimus dėl neaiškumo, kaip padaryti sužalojimai paveiks artimojo sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks pašalinti jį gydant, neturtinė žala gali būti priteisiama vadovaujantis teisingumo principu pagal konkrečios bylos aplinkybes (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-255/2005, 3K-3-131/2007, baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225-895/2016). Atstovas teigia, jog šioje byloje akivaizdžiai yra išimtinis atvejis dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo tėvams, nes abu nukentėję asmenys dėl eismo įvykio metu nukentėjusiojo A. J. patirtų sužalojimų tiesiogiai patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, todėl jie pagrįstai šioje byloje pripažinti nukentėjusiaisiais. Dėl nukentėjusiojo A. J. eismo įvykio metu patirtų sužalojimų jiems teko kardinaliai keisti savo gyvenimo būdą ir įpročius, nors nukentėjusysis A. J. buvo pilnametis, tačiau gyveno su nukentėjusiaisiais, jų ryšys buvo labai artimas ir glaudus, savo šeimos A. J. sukūręs nebuvo. Po eismo įvykio nukentėjusieji R. B. ir V. B. patyrė didelius išgyvenimus, sukrėtimą ir emocinį skausmą, kai jiems buvo pranešta, kad sūnus yra miręs ir buvo prašoma paaukoti jo organus donorystei, R. B. atvykus į ligoninę, teko vartoti raminamuosius vaistus, ji buvo šoko būsenoje, pati nepaėjo, į reanimaciją ją nuvežė vežimėlyje, reanimacijoje jiems rodė A. J. smegenų nuotrauką ir pasakė, jog jos yra mirusios, tėvams tai buvo baisus sukrėtimas. Toliau patys nukentėjusieji turėjo imtis aktyvių veiksmų, padedami karo medikų, su A. J. vyko į (duomenys neskelbtini) klinikas, vykstant iš (duomenys neskelbtini) ligoninės Reanimacijos skyriaus į (duomenys neskelbtini) klinikas, gydytojai buvo nurodę, kad A. J. kelionės gali neišgyventi, dėl to visą kelionę jautė labai didelę sūnaus mirties baimę, ligoninėje pasikeisdami visą laiką praleisdavo prie A. J., kuris buvo be sąmonės, komoje išbuvo daugiau nei 3 mėnesius. Nukentėjusieji nuolat turėjo važinėti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), orams subjurus, teko išsinuomoti butą (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji R. B. iki įvykio buvo dirbanti, bet dėl buvimo su sūnumi ji pasiimdavo nemokamas atostogas, derino nebuvimą darbe su valdžia, buvo atvejų, kai dirbo iš ligoninės. Šiuo metu R. B. dirbti nebegali, nes A. J. reikalinga nuolatinė pagalba, ji dėl to taip pat labai išgyvena. Taip pat R. B. kankina nuolatinė nemiga, būdama ligoninėje, ji bendravo su psichologu. Po atliktos trachėjos operacijos A. J. buvo sepsis, dėl to tris savaites jis vėl praleido reanimacijoje, tuo metu tėvai jautė baimę dėl sūnaus išgyvenimo galimybių. Lietuvoje gydytojams pranešus, jog negali padėti A. J., patys savarankiškai vyko į Austriją, kur buvo priversti nuolat būti kartu su A. J., taip patyrė turtinę žalą ne tik dėl kelionės, bet ir dėl būsto nuomos ir kitų išlaidų. Negana to, Lietuvoje gydytojams nesiėmus veiksmų, antrą kartą su A. J. vyko į Austriją, kur jam buvo atlikta dar viena operacija, po operacijos jį slaugė, nemiegojo naktimis. A. J. pabudus iš komos, jis visiškai negalėjo pasirūpinti savimi - nevaikščiojo, nekalbėjo, abu nukentėjusieji A. J. iš naujo mokė vaikščioti, išsiveždavo jį su vežimėliu, kai stojosi, tai patys darydavo mankštas, nes reabilitacijos buvo skirtos tik valandos laiko, to neužteko. Nukentėjusioji nurodė, kad emociškai buvo labai sunku. Be to, nukentėjusieji savarankiškai ieškojo įvairių specialistų, kurie A. J. kuo greičiau padėtų atsistatyti - logopedo, kineziterapeuto. Net ir šiuo metu A. J. negali savarankiškai pasirūpinti savimi, jam yra reikalinga nuolatinė priežiūra, tikėtina, kad taip bus visą likusį gyvenimą. Jam nustatytas vos 30 procentų darbingumo lygis. Nukentėjusysis A. J., jo mama R. B. bei patėvis V. B. dėl įvykusio eismo įvykio patyrė itin skaudžias, ilgą laiką truksiančias ir neįmanomas pašalinti pasekmes, lydėsiančias A. J. ir jo tėvus visą gyvenimą. Tėvai nuolat jaučia nerimą ir netikrumą dėl A. J. ateities. Dėl nuolatinės A. J. slaugos ir priežiūros suprastėjo jų socialiniai ryšiai, turėjo atsisakyti savo pomėgių ir įprasto gyvenimo. Atstovas teigia, kad nurodytos aplinkybės patvirtina, jog šioje byloje yra išskirtinės aplinkybės neturtinę žalą priteisti ne tik tiesiogiai eismo įvykio metu sužalotam A. J., tačiau ir jo mamai R. B. bei patėviui V. B..

3.13. Atstovas nesutinka su civilinio atstovo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas suteikė išskirtinę įrodomąją reikšmę nukentėjusiųjų parodymams. Nurodo, kad teismas, siekdamas nustatyti teisingą ir protingą turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, privalo pasisakyti dėl nukentėjusiųjų parodymų, nes tiek parodymai, tiek civiliniame ieškinyje nurodytos aplinkybės leidžia teismui padaryti išvadą dėl atlygintino žalos dydžio, todėl šių parodymų svarbumas yra aktualus bet kurioje byloje, ir tai negali būti vertinama kaip išskirtinis parodymų vertinimas. Be tokių parodymų detalizavimo ir analizės sprendimas dėl žalos priteisimo negali būti priimtas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl nukentėjusiųjų parodymų, jokių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir jokios išskirtinės svarbos jiems nesuteikė.

3.14. Atstovas mano, jog pirmosios instancijos teismo nustatytos ir priteistos sumos neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiesiems yra proporcingos jų patirtam skausmui, išgyvenimams, stresui ir nepatogumams, atitinka teisingumo, protingumo ir skirtingų interesų pusiausvyros kriterijus, o nustatytas 12 000 Eur neturtinės žalos dydis negali būti laikomas kaip neteisingas ar visiškai neatitinkantis teismų praktikos.

3.15. Taip pat atstovas atsiliepime teigia, kad apelianto prašymas civiliniam ieškovui A. J. priteistą neturtinę žalą mažinti iki 11 240 Eur yra nepagrįstas. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas A. J. patirtą neturtinę žalą įvertino 40 000 Eur ir, atsižvelgęs į tai, kad dalį šios sumos - 8 760 Eur civilinis atsakovas jau atlygino, teismas priteisė likusią sumą – 31 240 Eur. Toks teismo sprendimas priimtas atsižvelgus į teismų praktiką bei byloje esančius įrodymus. Nors civilinis atsakovas skunde teigia, jog neturtinė žala panašaus pobūdžio bylose svyruoja nuo 5 000 Eur iki 20 000 Eur, tačiau civilinis atsakovas skunde nurodė tik jo naudai palankią teismų praktiką, pagal kurią neturtinė žala priteisiama iki 20 000 Eur, bet teismų praktika dėl neturtinės žalos yra visai kitokia. Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, dar 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-402-421/2016 apibendrindamas praktiką, nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje eismo įvykiu sukeltos neturtinės žalos atlyginimo dydžiai svyruoja nuo 144 iki 83 989 Eur. Šie kasacinio teismo priteisti neturtinės žalos dydžiai apima atvejus nuo lengvo sveikatos sutrikdymo iki sunkaus sužalojimo, taip pat atvejus, kai žala atsirado iš dalies ir dėl nukentėjusio asmens kaltės ar dalis jos buvo atlyginta draudimo kompanijų. Pažymėjo ir tai, jog nurodyti atvejai apima bylas nuo 2003 metų, todėl, juos analizuojant, taip pat būtina atsižvelgti į bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius (Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-8-873/2021). Nurodo, kad eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5 792 Eur iki 57 424 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 3K-3-402-421/2016 ir kt.). Pažymi, jog civiliniame ieškinyje nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma sunkiai, yra labai įvairi – pagal 2009–2020 metų susiformavusią teismų praktiką tokiose baudžiamosiose bylose priteisiama nuo 5 000 Eur iki 40 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-52-942/2016, 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-225-895/2016, 2K-25-489/2017, 2K-155-511/2017, 2K-94-696/2017, 2K-110-699/2017, 2K-359-697/2017, 2K-362-697/2018, 2K-276-458/2019, 2K-102-303/2019, 2K-219-628/2020, 2K-252-697/2020, 2K-70-458/2020, 2K-41-303/2020, 2K-20-689/2020). Teigia, kad, spręsdami dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teismai, be kita ko, kartu vertina ir tai, fizinis ar juridinis asmuo atsako už padarytą žalą, jog didesnės sumos buvo priteisiamos įvertinus ir nukentėjusiųjų sveikatai padarytus nepataisomus liekamuosius reiškinius, be to, priteistinos sumos už neturtinę žalą yra akivaizdžiai didėjančios, atsižvelgiant į įstatymu palaipsniui didintą draudimo išmokų sumą. Atstovas teigia, jog, atsižvelgus į nurodytą kasacinio teismo praktiką, civilinio atsakovo argumentas, kad, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, yra atmestinas, nes nukentėjusiajam priteista neturtinės žalos suma nėra didesnė nei kasacinio teismo nurodytos ribos sunkaus sveikatos sutrikdymo bylose. Pažymi, kad pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalį, galiojusią eismo įvykio metu, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikoje, neatsižvelgiant į tai, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Dėl to, keičiantis teisės aktams, priteistinos sumos turi kilti. Šioje byloje pirmosios instancijos teismo priteista neturtinė žala visiems nukentėjusiesiems (40 000 Eur, 12 000 Eur, 12 000 Eur) dydžiu nesiekia net dviejų procentų galimai priteistinos neturtinės žalos dydžio. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau nurodytų kriterijų visumą, taip pat į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, išsamiai įvertinęs bylos aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, nukentėjusiajam A. J. nustatė teisingą neturtinės žalos atlyginimo dydį. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo įstatymo nuostatų ir teismų praktikos šios kategorijos bylose, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog netinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, neteisingai įvertino visus žalos atlyginimo kriterijus.

3.16. Atstovas atsiliepime taipogi nurodo, kad nukentėjusieji sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu visa apimtimi ir jo neginčija, tačiau civilinis atsakovas pateikė apeliacinį skundą, dėl to nukentėjusieji privalėjo pateikti atsiliepimą į apeliacinį skundą ir patyrė išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Dėl to atstovas, vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalies, BPK 113 straipsnio 2 dalies, CPK 98 straipsnio nuostatomis, prašo nukentėjusiųjų patirtas išlaidas už advokato teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme išieškoti ne iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens - A. N., o iš civilinio atsakovo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428-788/2016, 2K-11-648/2017, 2K-113628/2020).

4. Atsiliepimu į civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės A. N. gynėjas advokatas Saulius Alysas prašo civilinio atsakovo - (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

4.1. Teigia, kad teismas visapusiškai, objektyviai išnagrinėjo bylą bei priėmė teisingą nuosprendį, nuosprendyje išdėstytos išvados tinkamai motyvuotos, todėl civilinio atsakovo apeliacinis skundas turi būti atmestinas kaip nepagrįstas, nes nukentėjusiųjų teismui pateikti užsienio kalba surašyti dokumentai yra aptarti ieškinyje, juos apklausos teisme metu detalizavo nukentėjusioji R. B., užsienio kalba surašytų ieškinio priedų turinį taip pat atskleidžia nukentėjusiųjų daryti bankiniai pavedimai. Pažymi, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu civilinis atsakovas turėjo galimybę pateikti klausimus dėl kiekvieno tokio dokumento turinio nukentėjusiesiems. Nurodo, kad galima sutikti su apelianto argumentu, jog pagal BPK 8 straipsnį baudžiamasis procesas turi vykti valstybine kalba, tačiau valstybinės kalbos principo nereikia suabsoliutinti, minėtas principas įpareigoja visus procesinius veiksmus atlikti bei veiksmų rezultatus fiksuoti valstybine, t. y. lietuvių, kalba, šia kalba turi būti atliekamos apklausos ir kiti veiksmai, taip pat surašomi visi protokolai, nutarimai, nutartys ir nuosprendžiai. Taip pat nurodo, jog nukentėjusioji R. B. atsisakė versti ieškinio priedus į lietuvių kalbą, motyvuodama papildomomis išlaidomis, laiko sąnaudomis bei tuo, kad nėra būtinybės daryti vertimo dėl dokumentų paprasto turinio. Gynėjas teigia, kad iš esmės dokumentuose dominuoja skaičiai, o tekstinės dalys trumpos. CPK 113 straipsnio 3 dalis numato, jog visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus šiame Kodekse ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis. Dėl to, atsižvelgus į proceso ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), operatyvumo (BPK 2 straipsnis) principus, įpareigojimas nukentėjusiesiems daryti ieškinio priedų vertimus nėra būtinas.

4.2. Gynėjas taip pat teigia, kad prašymas perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui ir tuo pagrindu, jog byla išnagrinėta neįtraukus į ją Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus, yra nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas pagrįstai į procesą neįtraukė teritorinės ligonių kasos, kadangi ši institucija pretenzijų nei kaltinamajam, nei nukentėjusiesiems neturi ir bylos baigtimi niekaip nėra suinteresuota. Dėl tarp civilinio atsakovo ir atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės A. N. galiojusių privalomojo civilinės atsakomybės draudimo santykių būtent civiliniam atsakovui tenka žalos atlyginimo pareiga įstatyme numatyta tvarka ir dydžiais.

4.3. Gynėjas atsiliepime taip pat nurodo, kad pagal eismo įvykio metu galiojusio TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Atkreipia dėmesį į tai, jog nurodyta 5 000 000 Eur suma apima tiek neturtinės, tiek turtinės žalos atlyginimą, o taip pat yra dalijama, atsižvelgiant į nukentėjusiųjų skaičių, kurių gali būti ir daugiau nei vienas asmuo. Tik jei padarytos žalos sumos viršija minėtas ribas, likusią dalį nukentėjusiesiems padengia pats atsakovas. Kadangi nukentėjusiųjų reikalautos ir teismo nustatytos žalų sumos neviršija įstatymo numatytų ribų, gynėjas teigia, kad teismo priteistas žalas turi atlyginti išimtinai draudimo įmonė.

4.4. Gynėjas taip pat nurodo, kad jo ginamasis A. N. sutinka su pirmosios instancijos teismo nukentėjusiesiems nustatytomis turtinių ir neturtinių žalų sumomis.

5. Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą per įstatymo nustatytą terminą negauta.

Šalies argumentai

6. Teismo posėdžio metu civilinio atsakovo atstovė prašė apeliacinį skundą tenkinti, atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės A. N. ir jo gynėjas advokatas Saulius Alysas prašė civilinio atsakovo apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai bei jų atstovas advokatas Ramūnas Dobrovolskis prašė civilinio atsakovo apeliacinį skundą atmesti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

7. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl A. N. kaltės bei jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Apeliaciniu skundu neginčijamos teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės, kvalifikacija, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, civilinis atsakovas nesutinka su teismo sprendimu tik dėl priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžio. Dėl to apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

8. Apeliantas skundu prašo perduoti baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 8 straipsnio ir CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus.

8.1. BPK 8 straipsnyje įtvirtintas proceso kalbos principas, pagal kurį Lietuvos Respublikoje baudžiamasis procesas vyksta valstybine kalba. Minėto straipsnio 5 dalis numato, kad bylos dokumentai, kurie BPK nustatytais atvejais įteikiami įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, taip pat kitiems proceso dalyviams, turi būti raštu išversti į jų gimtąją kalbą arba į kitą kalbą, kurią jie moka. CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai: 1) byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo; 2) pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų; 3) pirmosios instancijos teismo sprendimą priėmė ne tas teisėjas, kuris nagrinėjo bylą; 4) sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų); 5) byloje nėra teismo posėdžio protokolo, kai ji išnagrinėta žodinio proceso tvarka; 6) buvo pažeistos bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklės; 7) pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti CPK 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, o CPK 329 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami ir tokie atvejai, jeigu: 1) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą; 2) nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo pažeistos proceso kalbos taisyklės ir asmuo, kurio teisės buvo pažeistos, šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą.

8.2. Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, civilinis atstovas BPK 8 straipsnio ir CPK 329 straipsnio 2, 3 dalių nuostatų pažeidimą sieja su tuo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, rėmėsi nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų pateiktais dokumentais, kurie nebuvo išversti į valstybinę, t. y. lietuvių, kalbą. Pažymėtina, jog šiuo atveju nagrinėjama baudžiamoji byla, kurios nagrinėjimo tvarką ir joje priimamus sprendimus griežtai reglamentuoja baudžiamojo proceso įstatymo normos. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio panaikinimą ir baudžiamosios bylos perdavimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui reglamentuoja BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, todėl apelianto prašymas nuosprendį panaikinti, vadovaujantis CPK 329 straipsnio nuostatų pažeidimu, yra nepagrįstas.

8.3. BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyti atvejai, kada apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui: 1) jeigu bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas; 2) jeigu byla išnagrinėta pažeidžiant BPK 224 ir 225 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles; 3) kai apeliacinės instancijos teisme paaiškėja, kad nuteistasis veikos padarymo metu sirgo ar iki nuosprendžio priėmimo pirmosios instancijos teisme susirgo psichikos liga ir jam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės; 4) kai ištyrus ir įvertinus įrodymus apeliacinės instancijos teisme padaroma išvada, jog veikos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų ir tai gali lemti esminį nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą, ir dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, nenustatė, kad bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, jog nei viename teisiamajame posėdyje civilinio atsakovo atstovas nereiškė nušalinimo bylą nagrinėjančiam teisėjui (4 t., b. l. 48-53, 141-144, 175-185; 5 t., b. l. 4-17). Taip pat teisėjų kolegija nenustatė, kad byla būtų išnagrinėta pažeidžiant BPK 224 ir 225 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles. Taipogi teisėjų kolegija nenustatė, jog egzistuotų ir kiti BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyti pagrindai, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nuosprendis turėtų būti panaikintas ir byla perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes nėra duomenų, patvirtinančių, kad A. N. nusikalstamos veikos padarymo metu ar iki nuosprendžio priėmimo susirgo psichikos liga ir jam būtų tikslinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, taip pat nėra objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo byloje nustatytųjų. Pažymėtina, kad apeliacinis skundas yra paduotas tik dėl nuosprendžio dalies, kuria išspręstas byloje pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos, apeliaciniame skunde apeliantas nenurodo nei vieno BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkte įvardinto nuosprendžio panaikinimo ir bylos perdavimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

8.4. Teisus apeliantas, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, spręsdamas klausimą dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, nustatydamas nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydį, rėmėsi nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų pateiktais dokumentais, surašytais ne lietuvių kalba. Kaip minėta, BPK 8 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad bylos dokumentai, kurie BPK nustatytais atvejais įteikiami įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, taip pat kitiems proceso dalyviams, turi būti raštu išversti į jų gimtąją kalbą arba į kitą kalbą, kurią jie moka. Iš bylos matyti, jog nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovas pirmosios instancijos teisme kartu su 2023-09-06 pateiktu civilinio ieškinio patikslinimu (4 t., b. l. 61-64) pateikė ir užsienio kalba surašytus dokumentus, kurie, kaip nurodyta patikslintame civiliniame ieškinyje, patvirtina nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų patirtus nuostolius, susijusius su byloje tiriama nusikalstama veika nukentėjusiojo A. J. atžvilgiu ir jam padarytu sunkiu sveikatos sutrikdymu (4 t., b. l. 92, 94, 96, 121-122). Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas šiuos dokumentus vertino kaip nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų patirtą turtinę žalą pagrindžiančius dokumentus. Nors minėti dokumentai, t. y. patikslinto civilinio ieškinio priedai Nr. 3, 4, 5, 11, 12 (4 t., b. l. 92, 94, 96, 121-122), yra surašyti užsienio kalba, tačiau prie jų pridėti banko pavedimai (4 t., b. l. 93, 95, 97, 121, 123), leidžiantys pagrįstai manyti, jog tai dokumentai, patvirtinantys atliktus mokėjimus už suteiktas paslaugas. Be to, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje, buvo pateikti minėtų dokumentų vertimai į lietuvių kalbą (5 t., b. l. 163-169), kurie, kaip matyti iš jų turinio, patvirtina nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų parodymus, jog tai dokumentai, patvirtinantys atliktus mokėjimus už nukentėjusiajam A. J. suteiktas medicinines paslaugas, kaip ir buvo nurodyta pateiktame patikslintame civiliniame ieškinyje. Pažymėtina, kad civilinio atsakovo atstovas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme su šiais dokumentais susipažino, dėl juose nurodytų duomenų pagrįstumo ir vertinimo pasisakė baigiamųjų kalbų metu. Taigi, prie patikslinto civilinio ieškinio pateiktų dokumentų, surašytų ne lietuvių kalba, turinys civilinio atsakovo atstovui buvo aiškus, ir tai, jog pateikti dokumentai buvo surašyti ne lietuvių kalba, civiliniam atsakovui esmingai nesukliudė pasinaudoti jam suteiktomis procesinėmis teisėmis bei nesukliudė pirmosios instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti nuosprendį.

8.5. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, spręsdamas byloje pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumo klausimą ir remdamasis ne lietuvių kalba surašytais dokumentais, nesilaikė BPK 8 straipsnio nuostatų, tačiau šis procesinis pažeidimas nelaikytinas kaip esminis BPK pažeidimas, dėl kurio skundžiamas nuosprendis turėtų būti panaikintas kaip neteisėtas. Be to, pažymėtina, kad BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkte nenurodyta, jog dėl BPK 8 straipsnio pažeidimo apeliacinės instancijos teismas galėtų panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

9. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojoje byloje nuosprendžio panaikinimo ir bylos perdavimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui klausimą griežtai reglamentuoja BPK 326 straipsnio nuostatos, taip pat ir į tai, jog pirmosios instancijos teismo padarytas BPK 8 straipsnio 5 dalies pažeidimas nėra esminis, daroma išvada, kad apelianto reikalavimas perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, esant BPK 8 straipsnio pažeidimui ir CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytiems pagrindams, yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.

10. Apeliaciniu skundu civilinis atsakovas taip pat prašė įtraukti į bylą dalyvaujančiu asmeniu Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) skyrių, nes nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai dėl išlaidų, susijusių su nukentėjusiajam taikytu gydymu, kompensavimo turi teisę kreiptis į Valstybinę ligonių kasą, kuri, vadovaudamasi regreso ir subrogacijos teise, teikia pretenzijas draudimo kompanijai dėl šių išlaidų atlyginimo. Apeliacinės instancijos teisme išklausiusi posėdyje dalyvavusių proceso dalyvių nuomonę (5 t., b. l. 192-193), teisėjų kolegija protokoline nutartimi šio prašymo netenkino, nes apeliaciniame skunde nenurodyta, kokiu procesiniu statusu Valstybinė ligonių kasa dalyvautų baudžiamojoje byloje, be to, pagal TPVCAPDĮ 13 straipsnio, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu, nuostatas nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui, t. y. kaltininkui, tiesiogiai Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę. Be to, teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad civiliniame ieškinyje nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai civiliniais atsakovais nurodė eismo įvykio kaltininką, t. y. A. N., ir draudimo kompaniją – (duomenys neskelbtini), kuri pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 1-4) eismo įvykio metu buvo apdraudusi A. N. vairuotą automobilį „VW Caravelle“. Taip pat teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal teisinį reguliavimą, t. y. CK 6.290 straipsnį, draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį; pagal TPVCAPDĮ 19 straipsnio 10 dalį asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį, pretenziją dėl išmokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, žalą padariusiam asmeniui, o šiuo atveju iš bylos matyti, jog asmuo, įvykio metu vairavęs transporto priemonę, buvo apdraudęs civilinę atsakomybę draudimo kompanijoje, todėl kaip atsakovas byloje buvo pripažintas (duomenys neskelbtini). Pažymėtina ir tai, jog šiuo atveju Valstybinė ligonių kasa nei reikalavimo atlyginti jai padarytą turtinę žalą, nei prašymo pripažinti civiliniu ieškovu, byloje nepateikė. Be to, skundžiamu nuosprendžiu Valstybinės ligonių kasos teisės ir interesai nebuvo pažeisti, priimtu sprendimu nebuvo pasisakyta dėl šio asmens teisių ar pareigų, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų pareikštas civilinis ieškinys dėl patirtos žalos atlyginimo nebuvo priteistas iš Valstybinės ligonių kasos. Dėl to nėra pagrindo manyti, kad byloje priimtas procesinis sprendimas turi įtakos į bylą neįtrauktų asmenų teisėms ir interesams, kaip ir nėra pagrindo daryti išvados, jog, kaip teigia apeliantas, egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, kad civilinio atsakovo apeliacinio skundo prašymas į bylą dalyvaujančiu asmeniu įtraukti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) skyrių yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.

Žemesnės instancijos teismas

11. Apeliaciniu skundu civilinis atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu tik dėl nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams priteistų turtinės ir neturtinės žalos dydžių.

11.1. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, bet ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 112 straipsnio 1 dalis, 113 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

11.2. Iš bylos matyti, kad nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. J., R. B. ir V. B. atstovas advokatas Ramūnas Dobrovolskis 2023-05-03 Šiaulių apylinkės teismui pateikė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 4-13), kuriuo buvo prašoma nukentėjusiojo A. J. naudai priteisti 7 190 Eur turtinės žalos, t. y. 6 000 Eur už eismo įvykio metu nepataisomai sugadintą motociklą „Honda“, 600 Eur už motociklininkams pritaikytą aprangą, 300 Eur už motociklininko šalmą, 200 Eur už motociklininko batus ir 90 Eur už šalmui pritaikytą laisvų rankų įrangą, o nukentėjusiųjų V. ir R. B. naudai priteisti 10 752,21 Eur turtinės žalos, kurią sudaro: 1) 1 657,42 Eur (įvairūs vaistai, būtini papildai, medicinos reikmenys, kineziterapijos priemonės, aparatai); 2) 1 184 Eur (buto (duomenys neskelbtini) nuoma); 3) 170,80 Eur (automobilių parkavimas (duomenys neskelbtini) prie ligoninės); 4) 4 757,35 Eur (išlaidos kurui); 5) 40,13 Eur (tyrimų atlikimui ir fiksavimui būtini daiktai ir paslaugos – USB raktas, mokėjimas už tyrimo įrašymą, rankšluostis ir kt.); 6) 2 942,59 Eur (kelionės automobiliu į Austrijos gydymo įstaigą išlaidos: 398,14 Eur kurui + 182,97 Eur parkavimo išlaidos (22,80 Eur Lenkijoje + 21,77 Eur prie hotelio + 138,40 Eur Austrijoje) + 41,36 Eur kelių mokestis (19,2 Eur Čekijoje + 22,16 Eur Austrijoje) + 2 242,17 Eur apgyvendinimo išlaidos (98,84 Eur hotelis Lenkijoje + 168,57 Eur „Exel“ hotelis + 1454,16 Eur „H+ hotels“ + 166,24 Eur nuoma per booking.com platformą + 177,4 Eur viešbutis „(duomenys neskelbtini)“ + 177,4 Eur garažas ir būstas Austrijoje) + 37,31 Eur (pavežėjimo „Uber“ paslauga) + 40,20 Eur (drabužių skalbimas ir džiovinimas). Kartu su šiuo ieškiniu pateikė ir šias patirtas išlaidas patvirtinančius dokumentus (3 t., b. l. 19-55, 58-70, 71-81, 82-86, 87-93, 100-118).

11.3. Civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini), gavęs šį nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų civilinį ieškinį, 2023-06-07 teismui pateikdamas atsiliepimą į ieškinį, iš dalies sutiko su ieškiniu (3 t., b. l. 190-198) ir kompensavo A. J.: 4 036 Eur už sugadintą motociklą „Honda“ (4 t., b. l. 26-28, 31), 1 190 Eur už motociklininko aprangą, laisvų rankų įrangą (4 t., b. l. 25, 30), 1092,19 Eur išlaidų už vaistus, gydymosi priemones (4 t., b. l. 29, 32). Taigi, draudimo kompanija pagal pirminį civilinį ieškinį nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams nekompensavo – 1 964 Eur už sugadintą motociklą „Honda“ bei 9 660,02 Eur civilinių ieškovų V. ir R. B. patirtų išlaidų vaistams, medicinos priemonėms, kuro, būsto nuomos, parkavimo išlaidų ir kt. Dėl to nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovas 2023-09-07 teismui pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš civilinio atsakovo draudimo kompanijos priteisti likusią turtinę žalą – 839 Eur už sugadintą motociklą „Honda“, 9 094,79 Eur neatlygintos turtinės žalos nukentėjusiesiems V. ir R. B., 565,23 Eur už medikamentų ir gydymo priemonių įgijimą bei papildomai prašė priteisti 24 646,68 Eur, kuriuos patyrė tęsdami nukentėjusiojo A. J. gydymą (4 t., b. l. 61-64), taip pat pateikė papildomai patirtas išlaidas pagrindžiančius dokumentus (4 t., b. l. 65-126).

11.4. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų patikslintą civilinį ieškinį tenkino ir iš draudimo kompanijos nukentėjusiajam A. J. priteisė 464 Eur turtinės žalos už sugadintą motociklą „Honda“, nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams V. B. ir R. B. 565,23 Eur už medikamentų ir gydymo priemonių įgijimą, 9 094,79 Eur už buto nuomą, kurą, patirtas parkavimo išlaidas, tyrimų atlikimui ir fiksavimui reikalingus daiktus ir paslaugas, išlaidas, dėl kelionės į gydymo įstaigą Austrijoje (trahestomos operacija) patirtas išlaidas bei 24 646,68 Eur sumą, kuri susidarė papildomai tęsiant nukentėjusiojo A. J. gydymą tiek Lietuvoje, tiek ir Austrijos gydymo įstaigoje (kairės rankos plegijos operacija).

11.5. Civilinis atsakovas su šiuo pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė tikrojo žalos dydžio, nemotyvavo ir nedetalizavo, kokiais konkrečiais byloje esančiais įrodymais rėmėsi bei vertino, jog ieškovų pareikšti reikalavimai dėl turtinės žalos yra pagrįsti ir įrodyti. Be to, civilinis atsakovas teigia, jog teismas nepagrįstai prioritetą ir išskirtinę įrodomąją reikšmę suteikė civilinių ieškovų parodymams. Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

11.5.1. Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukentėjusiajam A. J. priteisė 464 Eur turtinės žalos už sugadintą motociklą „Honda“, kadangi civilinis atsakovas už eismo įvykio metu nepataisomai sugadintą motociklą „Honda“ nukentėjusiojo patirtą turtinę žalą atlygino, sumokėdamas 4 036 Eur, ir nukentėjusysis su šia suma sutiko.

11.5.2. Iš tiesų, iš apelianto į bylą pateiktų dokumentų apie nukentėjusiajam A. J. išmokėtą kompensaciją dėl eismo įvykio metu sugadinto motociklo „Honda“ matyti, kad draudimo kompanija nukentėjusiajam A. J. 2023-07-14 išmokėjo 4 036 Eur dydžio kompensaciją už sugadintą motociklą (4 t., b. l. 26, 31), nukentėjusysis A. J. 2023-07-12 elektroniniame laiške nurodė, jog draudimo kompanijos paskaičiuota suma už sugadintą motociklą „šiaip tenkina“ (4 t., b. l. 27-28). Nors nukentėjusysis iš pradžių ir sutiko su draudimo kompanijos apskaičiuotu draudimo išmokos dydžiu, tačiau patikslintame ieškinyje ir atsiliepime į gautą apeliacinį skundą teigė, jog neteisingai buvo nustatyta motociklo rinkos vertė. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad civilinis atsakovas, paskaičiuodamas nukentėjusiajam A. J. mokėtinos kompensacijos dydį už sugadintą motociklą, nustatė neteisingą motociklo rinkos vertę, buvusią iki eismo įvykio.

11.5.3. Civilinis atsakovas, pagrįsdamas paskaičiuotą 4 036 Eur dydžio kompensaciją už motociklą, nurodo, kad vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintomis eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis bei pateikė transporto priemonės vidutinės rinkos vertės skaičiuotę, kurioje palyginimui pateikti trys parduodami motociklai „Honda“, jų pardavimo kaina svyruoja nuo 4 800 Eur iki 5 550 Eur (4 t., b. l. 167). Taip pat šioje skaičiuotėje nurodyta, jog transporto priemonės vidutinė rinkos vertė, apskaičiuota pagal lyginamuosius objektus, yra 5 393 Eur ir priimama vidutinė rinkos vertė – 5 400 Eur. Taigi, civilinis atsakovas, nustatydamas dėl eismo įvykio sugadinto motociklo išmokos dydį, sprendė, kad A. J. motociklo vidutinė rinkos vertė buvo 5 400 Eur. Ginčo dėl to, kad po eismo įvykio nukentėjusiojo A. J. vairuoto motociklo „Honda“ likutinė vertė 1 364 Eur, byloje nėra (4 t., b. l. 165). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų taisyklių „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo“ 14 punktą žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki eismo įvykio ir likutinę vertę po eismo įvykio, turtas laikomas sunaikintu, kai jį remontuoti ekonomiškai netikslinga, turto remontuoti ekonomiškai netikslinga, jeigu būtinosios remonto išlaidos yra lygios ar viršija 75 procentus turto rinkos vertės iki eismo įvykio. Taigi, turto rinkos vertė nustatoma tokia, kokia ji buvo iki eismo įvykio dienos. Kaip matyti iš civilinio atsakovo pateiktos transporto priemonės vidutinės rinkos vertės skaičiuotės, nustatant nukentėjusiojo A. J. eismo įvykio metu vairuoto motociklo „Honda“ rinkos vertę, buvo lyginami trys motociklai, kurių pardavimo kaina nuo 4 800 Eur iki 5 550 Eur, tačiau šis transporto priemonės vidutinės rinkos vertės nustatymas atliktas praėjus beveik vieneriems metams po eismo įvykio ir neatspindi, kokia parduodamų motociklų kaina buvo 2022-07-28, kai įvyko eismo įvykis. Nukentėjusysis A. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad eismo įvykio metu vairuotą motociklą „Honda“ jis įsigijo iš fizinio asmens už 6 500 Eur, motociklo parametrų nekeitė, savo vardu jį iš karto registravo VĮ „Regitra“ ir tuo motociklu iki įvykio naudojosi 1 metus (1 t., b. l. 59-60). Nukentėjusiojo A. J. parodymus, jog motociklas buvo registruotas, motociklo parametrai pakeisti nebuvo, patvirtina VĮ „Regitra“ pažyma, iš kurios matyti, kad motociklas „Honda“ nukentėjusiojo A. J. vardu buvo registruotas 2021-05-26 ir eismo įvykio metu jis buvo techniškai tvarkingas (2 t., b. l. 118). Civiliniame ieškinyje nukentėjusiojo A. J. atstovas, įvertinęs tai, jog nukentėjusysis tuo motociklu naudojosi tik šiek tiek daugiau nei vienerius metus, motociklo vertę, buvusią įvykio metu, nurodė 6 000 Eur, t. y. iš pirkimo kainos atėmė 500 Eur sumą, įvertindamas motociklo nusidėvėjimą. Pažymėtina, kad nors nukentėjusysis A. J. nepateikė motociklo įsigijimo kainą patvirtinančių duomenų, tačiau viso proceso metu jis nuosekliai nurodė sumą, už kurią įgijo transporto priemonę, taip pat atsižvelgiama į tai, jog nukentėjusysis, nurodydamas eismo įvykio metu jo sugadintų daiktų (motociklininko aprangos, avalynės, motociklininko šalmo bei laisvų rankų sistemos) vertes, taip pat nepateikė įsigijimo kainą patvirtinančių duomenų, bet draudimo kompanija nukentėjusiojo reikalavimą atlyginti 1 190 Eur už motociklininko aprangą, laisvų rankų įrangą tenkino ir nukentėjusiajam atlygino visą reikalaujamą turtinę žalą už sugadintą motociklininko aprangą, avalynę, šalmą bei laisvų rankų sistemą (4 t., b. l. 25, 30). Dėl to nėra pagrindo manyti, jog nukentėjusiojo A. J. nurodyta motociklo įsigijimo kaina (6 500 Eur) ir ieškinyje nurodyta motociklo vertė, buvusi eismo įvykio metu (6 000 Eur), yra nepagrįsta, neproporcinga ar neteisinga. Netikėti nukentėjusiojo parodymais bei civiliniame ieškinyje nurodyta motociklo rinkos verte (6000 Eur) nėra pagrindo, nes ir civilinio atsakovo pateiktoje transporto priemonės vidutinės rinkos vertės skaičiuotėje nurodytų motociklų pardavimo kaina yra didesnė nei 5 400 Eur, o šis palyginimas atliktas tik praėjus beveik metams po įvykio, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad eismo įvykio metu nukentėjusiojo A. J. vairuoto motociklo „Honda“ rinkos vertė buvo ne civilinio atsakovo paskaičiuota 5400 Eur suma, o 6000 Eur suma, kaip ir nurodyta civiliniame ieškinyje, todėl draudimo išmoka turėjo būti skaičiuojama nuo 6 000 Eur sumos. Iš šios sumos atėmus paskaičiuotą transporto priemonės likutinę vertę (1364 Eur), nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. J. civilinis atsakovas dėl eismo įvykio metu sugadinto motociklo turėjo išmokėti 4 636 Eur sumą, kai draudimo bendrovė išmokėjo tik 4 036 Eur, t. y. likusi nesumokėta suma sudaro 600 Eur. Nors pirmosios instancijos teismas sprendė, jog likusi nepagrįstai nukentėjusiajam neišmokėta suma yra 464 Eur ir šią sumą priteisė iš civilinio atsakovo nukentėjusiojo naudai, tačiau nesant dėl to nukentėjusiojo ar jo atstovo advokato apeliacinio skundo, nebloginant civilinio atsakovo teisinės padėties, teisėjų kolegija A. J. dėl įvykio metu sugadinto motociklo pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu priteistos sumos nekoreguoja.

11.6. Atsižvelgdama į draudimo išmokos paskaičiavimo taisykles, nustatytą motociklo rinkos vertę įvykio metu, likutinę vertę po eismo įvykio, teisėjų kolegija konstatuoja, kad draudimo kompanija, nustatydama kompensacijos už motociklą dydį, neteisingai paskaičiavo ir civiliniam ieškovui A. J. išmokėjo draudimo išmoką, todėl šioje dalyje nėra pagrindo tenkinti civilinio atsakovo pateikto apeliacinio skundo.

2. Civilinis atsakovas skundu prašo nukentėjusiųjų R. ir V. B. naudai priteistą 9 094,79 Eur turtinės žalos atlyginimą mažinti 1 785,23 Eur suma, nes mano, kad teismas nepagrįstai nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams R. ir V. B. priteisė išlaidas, patirtas už buto nuomą (duomenys neskelbtini) ir už kurą laikotarpiu, kai buvo nuomojamas butas (duomenys neskelbtini). Kadangi civilinis atsakovas skundu tik prašo priteistą 9 094,79 Eur turtinę žalą sumažinti 1 785,23 Eur suma, teisėjų kolegija pasisako tik dėl šių išlaidų, kuriomis civilinis atsakovas prašo mažinti priteistą turtinę žalą, dėl kitų išlaidų, kurios sudaro minėtą 9 094,79 Eur sumą, išsamiau nepasisako, nes apeliantas kitų išlaidų, sudarančių šią sumą, neginčija.

12.1. Byloje nustatyta, kad 2022-07-28 nukentėjusysis A. J. pateko į eismo įvykį, kurio metu jis buvo sunkiai sužalotas bei nuo 2022-07-28 iki 2022-07-29 buvo gydytas VšĮ Respublikinėje (duomenys neskelbtini) ligoninėje, o nuo 2022-07-29 iki 2023-02-03 VšĮ LSMUL (duomenys neskelbtini) klinikose, ten net kelis mėnesius buvo komoje, buvo atliktos sudėtingos operacijos, eismo įvykio metu patirtos traumos pasekmės juntamos iki šiol, nukentėjusiojo A. J. sveikata nėra tokia pati, kokia ji buvo iki eismo įvykio.

12.2. Prie civilinio ieškinio pateikti mokėjimo kvitai rodo, jog tuo pačiu laikotarpiu, kai nukentėjusysis A. J. buvo gydomas VšĮ LSMUL (duomenys neskelbtini) klinikose, nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai V. ir R. B., kaip jie nurodė pirmosios instancijos teisme (4 t., b. l. 176-185), kasdien lankė bei slaugė nukentėjusįjį A. J. ligoninėje, todėl patyrė išlaidų kurui (iš viso už 4 757,35 Eur), nes kasdien važiuodavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir atgal, pateikė kuro įsigijimą patvirtinančius kvitus (3 t., b. l. 71-81). Taip pat iš bylos matyti, jog tuo laikotarpiu, kai nukentėjusysis A. J. dar buvo ligoninėje, nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. B. su T. G. 2022-11-10 sudarė buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, šiuo butu nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai R. ir V. B. naudojosi iki 2023-01-10 (3 t., b. l. 58-70) ir už šio buto nuomą sumokėjo iš viso 1 184 Eur (750 + 548 - 114 = 1184). Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai V. ir R. B., duodami paaiškinimus, nurodė, jog butą (duomenys neskelbtini) išsinuomojo dėl to, kad R. B. tamsiu rudens-žiemos laikotarpiu vienai nereikėtų važiuoti automobiliu iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir kitą dieną atgal į (duomenys neskelbtini) pas sūnų A. J.. Taip pat nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai V. ir R. B. nurodė, jog (duomenys neskelbtini) išsinuomotu butu naudojosi visa jų šeima, kai savaitgaliais lankydavo ir slaugydavo ligoninėje gulintį A. J.. R. B. teigė, kad ji ryte atvažiuodavo pas sūnų A. J. į ligoninę, vakare grįždavo į butą pernakvoti ir ryte vėl atvažiuodavo pas A. J. į ligoninę, jos vyras V. B., važiuodamas darbo reikalais, taip pat atvažiuodavo į ligoninę aplankyti A. J. ir pakeisdavo ją, jog ji galėtų grįžti į (duomenys neskelbtini) pas mažametį sūnų, o savaitgaliais visi šeimos nariai būdavo (duomenys neskelbtini), tada visi lankydavo ir slaugydavo A. J. ligoninėje. Be to, nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai nurodė, kad jie, lankydami A. J. ligoninėje, važiuodavo skirtingais automobiliais. Iš nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų prie civilinio ieškinio pateiktų kuro įsigijimo kvitų matyti, jog buvo perkamas dyzelinis kuras arba benzinas, kuras nebūdavo perkamas kasdien, tuo pačiu metu nebuvo perkamos skirtingos kuro rūšys, o tai leidžia pagrįstai manyti, kad nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai, pateikdami kuro įsigijimo kvitus, nesiekė nepagrįstai pasipelnyti iš civilinio atsakovo ar eismo įvykio kaltininko A. N.. Pažymėtina, jog nors 2022-2023 metais kuro kainos svyravo (benzino kaina buvo nuo 1,40 Eur už litrą iki 1,85 Eur už litrą, o dyzelinio kuro kaina - nuo 1,669 Eur už litrą iki 1,909 Eur už litrą), tačiau kainų skirtumus lėmė kuro pardavimo kainos tą mėnesį, savaitę, taikoma nuolaidų sistema ir pan. Dėl to tai, jog laikotarpiu nuo 2022-11-10 iki 2023-01-10 nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai kurui išleido daugiau nei prieš tai važinėdami lankyti nukentėjusįjį A. J. (duomenys neskelbtini) ligoninėje, nėra pagrindas manyti, kad šios išlaidos nėra pagrįstos ar, kad nukentėjusieji šių išlaidų iš viso nepatyrė. Taip pat tai, jog tuo pačiu laikotarpiu nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai R. ir V. B. ir nuomojosi butą (duomenys neskelbtini), ir važinėjo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) bei iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), nėra pagrindas šių nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų patirtų išlaidų nepripažinti pagrįstomis, būtinomis, nes, kaip nurodė patys nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai, jie ne tik ilgą laiką nuolat lankė, slaugė bei rūpinosi sunkią traumą patyrusiu ir (duomenys neskelbtini) klinikose gydomu nukentėjusiuoju A. J., bet ir dirbo, pati nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. B. tvirtino, kad tuo laikotarpiu ji derino savo, kaip vadybininkės, darbą su buvimu pas sūnų A. J. ligoninėje, t. y. dirbo nuotoliniu būdu, naudojosi nemokamomis atostogomis, be to, taip pat rūpinosi ir kitu savo sūnumi, kuris įvykio metu dar buvo tik septynerių metų pirmokas, jam buvo reikalingi abu tėvai. Netikėti nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų teisme duotais paaiškinimais dėl jų turėtų išlaidų, nėra pagrindo, pažymint ir tai, jog tokie paaiškinimai sutampa tarpusavyje ir su kitais byloje esančiais duomenimis.

12.3. Įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių bei atsižvelgusi į byloje nustatytas faktines aplinkybes, jog padaryta neatsargi nusikalstama veika, nukentėjusiajam eismo įvykio metu buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio jis labai ilgą laiką buvo gydytas ligoninėje (kiek daugiau nei 6 mėnesius), net kelis mėnesius buvo komos būsenoje, buvo atliktos sudėtingos operacijos, nukentėjusysis yra neįgalus, įvertinusi ir tai, kad nukentėjusiojo ir jo šeimos tarpusavio ryšiai itin glaudūs ryšius, jo tėvai kiekvieną dieną su A. J. būdavo ligoninėje, kaip jau minėta, A. J. laikotarpiu nuo 2022-07-29 iki 2023-02-03 gulėjo VšĮ LSMUL (duomenys neskelbtini) klinikose, kai nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų R. bei V. B. gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), išsinuomojus butą (duomenys neskelbtini), jų kelionių iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) sumažėjo, o kaina už kurą kito, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų prašomos atlyginti išlaidos, patirtos už kurą ir buto nuomą (duomenys neskelbtini) yra pagrįstos ir protingos, kurios turi būti atlygintos. Dėl to tenkinti civilinio atsakovo prašymą ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų R. ir V. B. naudai priteistą 9 094,79 Eur turtinės žalos atlyginimą mažinti 1 785,23 Eur suma, t. y. kuro įsigijimo išlaidomis buto nuomos (duomenys neskelbtini) laikotarpiu, nėra pagrindo, todėl šis apeliacinio skundo prašymas netenkinamas.

12.4. Civilinis atsakovas skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams R. ir V. B. priteisė 24 646,68 Eur, nes šios išlaidos, susijusios su nukentėjusiajam A. J. Austrijoje atlikta rankos operacija, nėra būtinos, reikalingos, be to, jos nepagrįstos medicininiais dokumentais.

12.4.1. Iš patikslinto civilinio ieškinio matyti, jog 24 646,68 Eur sumą sudaro: ultragarsinis tyrimas - 150 Eur, kontrolinis sveikatos patikrinimas - 150 Eur, kineziterapeuto konsultacijos ir logopedo terapija – iš viso 1 575 Eur, išlaidos vaistams, būtiniesiems maisto papildams ir gydymo priemonėms - 139,79 Eur (pridedami vaistinių mokėjimo kvitai), petinio rezginio 3TMRT tyrimas - 260 Eur, 2023-04-17 įvykusi gydytojo neurologo konsultacija - 62,98 Eur, kelionės į (duomenys neskelbtini) ir atgal išlaidos kurui - 100,31 Eur, suteiktos dantų gydymo paslaugos - 390 Eur, funkcinės mankštos ir masažai – iš viso 1 425 Eur, UAB „I.R.“ klinikoje taikyti preparatai ir gydytojų konsultacijos – 1 105 Eur, iš Austrijos gydymo įstaigos gauta ir apmokėta papildoma sąskaita už gydymą stacionare laikotarpiu nuo 2023-02-28 iki 2023-03-13 - 198,80 Eur, dėl A. J. atliktos rankos plegijos atstatymo operacijos patirtos išlaidos: būsto nuoma nuo 2023-05-11 iki 2023-05-16 - 552,91 Eur, būsto nuoma nuo 2023-05-29 iki 2023-06-04 - 752,66 Eur, skrydžiai - 948,37 Eur, „Uber“ pavežėjo paslauga - 161,84 Eur, „Webex“ neurologo konsultacija prieš operaciją - 300 Eur, operacija ir jos atlikimo išlaidos - 16 374,02 Eur. Visos šios civiliniame ieškinyje nurodytos nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų turėtos išlaidos pagrįstos jų pateiktais kvitais ir kitais mokėjimą patvirtinančiais dokumentais.

12.4.2. Byloje nustatyta, kad 2022-07-28 eismo įvykio metu nukentėjusiajam A. J. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl nustatyto kūno sumušimo, pasireiškusio: odos nubrozdinimais kaktoje, kakle, krūtinės kairėje, dešiniame žaste, abiejose čiurnose, kūne; plėštine žaizda kakle; poodinėmis kraujosruvomis kairiame žaste, dešiniame žaste, sėklidžių srityje; apatinio žandikaulio ir danties lūžiu; galvos smegenų sumušimu su kraujo išsiliejimu po voratinkliniu galvos smegenų dangalu, difuziniu aksoniniu smegenų ir smegenėlių sužalojimu su smegenų pabrinkimu, koma; krūtinkaulio, kairės pusės I-VI šonkaulių, dešinės pusės šonkaulių, mentės, kaklinių V-VII ir krūtininių I-VIII stuburo slankstelių kairiųjų skersinių ataugų, krūtininio VII stuburo slankstelio sąnarinių ataugų, dešinės pusės I ir III padikaulių lūžiais, krūtininio VII stuburo slankstelio kūno kompresiniu lūžiu su poslinkiu, siaurinančiu stuburo kanalą, kairio petinio rezginio pažeidimu su jėgos rankoje sumažėjimu; abiejų plaučių sumušimais, kairio plaučio plyšimais, pneumomediastinumu (oru tarpuplautyje), poodine emfizema, abipusiu hemopneumotoraksu su ūminiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu (esant DPV poreikiui ir taikant operacinį gydymo būdą), trauminiu-hipovoleminiu šoku, klinikine mirtimi; būklė komplikuota plaučių uždegimu, dauginiu organų disfunkcijos sindromu, diseminuota intravaskuline koaguliacija, sepsiu, sisteminiu uždegiminio atsako sindromu. Sveikatos sutrikdymo mastą patvirtina byloje esanti teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 314/2023(04) (1 t., b. l. 138-143). Pažymėtina, kad šios specialisto išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, jog A. J. kairės rankos plegija buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini) klinikose 2022-09-20 („raumenų jėga rankose (dešinėje proksimaliai fleksija 3 balai, proksimaliai 1-2 balai, kairėje plegija“), 2022-09-29 magnetinio rezonanso tomografijoje artefaktų fone galima įtarti kairės pusės petinio rezginio pažeidimą, 2022-09-29 atliktoje elektroneuromiografijoje rankose tirtų periferinių juntamųjų nervų atsakai, laidumo greičiai normos ribose, kairėje rankoje atsakų nuo tirtų periferinių juntamųjų motorinių nervų (vidurinio, alkūninio, stipininio, pažastinio, raumeninio-odos nervų) neišgauta, kad 2022-10-03 A. J. perkėlus į Krūtinės chirurgijos skyrių tolimesniam operaciniam trachėjos stenozės gydymui, paciento būklė stabili, išlieka hemiparezė dešinėje (rankų raumenų jėga dešinėje 3 balai, kairėje 0 balų); 2022-11-03 konstatuota kairės rankos plegija (0 b); 2022-11-23 perkėlus į Neuroreabilitacijos skyrių, nustatyta kairės rankos plegija (0 b) dėl kairio peties rezginio pažeidimo; 2022-12-12 kairės rankos plaštakoje jėga 0 b; kairės rankos plegija išliko ir 2023-01-02, o, 2023-02-03 išrašant iš skyriaus, raumenų jėga reabilitacijos pabaigoje: dešinėje rankoje proksimaliai 2-4 balai ir distaliai 2-4 balai, kairėje rankoje proksimaliai 0-2 balai ir distaliai 0 balų. Kaip matyti iš specialisto išvados tiriamojoje dalyje nurodyto nukentėjusiajam A. J. taikyto gydymo, diagnozuota kairės rankos plegija buvo gydoma medikamentais, kineziterapija, ergoterapija, logoterapija, fizioterapija ir masažu, o, išrašant nukentėjusįjį iš ligoninės, nurodyta tęsti pratimų programą namuose. Nukentėjusiajam A. J. diagnozuotą kairės rankos plegiją patvirtina 2022-10-19 LSMUL (duomenys neskelbtini) klinikų medicinos dokumentų išrašas, kuriame nurodyta, kad raumenų jėga kairėje 0 balų proksimaliai ir distaliai (1 t., b. l. 154-156), bei 2023-02-03 medicinos dokumentų išrašas, kuriame nurodyta, jog raumenų jėga kairėje rankoje plegija – 0 balų, pažymėta, kad išlieka kairės rankos plegija (visiškas paralyžius), rekomenduota tęsti gydymą vaistais dėl kairės rankos pleksito sukelto skausmo (3 t., b. l. 14-18). Be to, 2023-04-03 UAB „I.“ medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad A. J. buvo suteikta gydytojo neurologo konsultacija dėl liekamųjų reiškinių po politraumos, įvertinant judėjimo funkciją (ruošiami dokumentai į NDNT), pažymėta, jog lieka kairės rankos plegija, kairio peties sąnario skausmai, visų galūnių silpnumas, ypač kairės pusės (5 t., b. l. 172). Taigi, iš paminėtų dokumentų matyti, kad taikytas gydymas (medikamentai, kineziterapija, ergoterapija, fizioterapija, masažas) efektyvaus rezultato nedavė, nes, po įvykio praėjus daugiau kaip 7 mėnesiams, raumenų jėga kairėje rankoje išliko 0 balų, t. y. išliko kairės rankos plegija (visiškas paralyžius), kitoks gydymas, kuris būtų padėjęs nukentėjusiajam atstatyti raumenų jėgą kairėje rankoje, nei nukentėjusiojo A. J. gydymo stacionare metu, nei jį 2023-02-03 išrašius iš LSMUL (duomenys neskelbtini) klinikų nebuvo taikytas. Pažymėtina, jog A. J. išleidžiant iš ligoninės, gydytojai tik rekomendavo tęsti gydymą vaistais dėl kairės rankos pleksito sukelto skausmo (3 t., b. l. 14-18), kitokio gydymo dėl kairės rankos plegijos nerekomendavo ir neskyrė.

12.4.3. Taip pat iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nukentėjusiajam A. J. laikotarpiu nuo 2023-04-14 iki 2023-08-25 pas R. L. iš viso buvo atlikta 16 masažų bei 41 funkcinė mankšta, už kuriuos buvo sumokėta iš viso 1 425 Eur (4 t., b. l. 65-88), nes nukentėjusysis po gydymo ligoninėje dar jautė skausmus, jam buvo sunku savarankiškai judėti, apsirengti. Taip pat 2023 m. balandžio–gegužės mėnesiais nukentėjusiajam UAB „M.M.K.“ dėl diagnozės G83.89 (kiti patikslinti paralyžiniai sindromai) buvo atliktos procedūros: kineziterapija, masažas, mankštos, fizioterapija, logopedo terapija, suteiktos kineziterapeuto ir logopedo konsultacijos, už šias suteiktas medicinines paslaugas UAB „M.M.K.“ buvo sumokėti iš viso 925 Eur (4 t., b. l. 90-91; 5 t., b. l. 150, 175).

12.4.4. Be to, kairės rankos parezė nukentėjusiajam A. J. buvo diagnozuota ir (duomenys neskelbtini) medicinos universiteto ligoninėje, kurioje jam 2023-03-07 buvo atlikta pakartotinė trachėjos rezekcijos chirurginė operacija (3 t., b. l. 94-99). Medicininiai dokumentai rodo, jog, apžiūrėjus A. J. ir atlikus išsamius neurologinius tyrimus, nustatytas Hornerio sindromas kairėje ir periferinė kairės rankos parezė su įtariama rezginio pareze kairėje, nurodyta, kokius tyrimus būtina atlikti: kaukolės MRT, kairiojo žasto rezginio MRT, kairiojo žasto rezginio UG, nervų laidumo greičio tyrimą ir elektromiografiją, susisiekti su plastikos chirurgu profesoriumi O. A.. Prie patikslinto civilinio ieškinio pateikti dokumentai, surašyti užsienio kalba, bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateikti šių dokumentų vertimai patvirtina, jog nukentėjusysis A. J., vykdydamas (duomenys neskelbtini) medicinos universiteto ligoninės gydytojų nurodymus, tęsė gydymą: 1) 2023-03-29 UAB „A.L.“ A. J. buvo atlikta petinio rezginio magnetinio rezonanso tomografija (3T), šio tyrimo išvadoje nurodyta „C7, C8 Th1 kairiųjų nervų plyšimai ir distalinė retrakcija; tarpslankstelinėse angose susidariusios pseudomeningocelės; matoma žymi (IV laipsnio) raumenų atrofija kairėje; kaklinės ir krūtininės dalies skoliozė; nežymiai praplėstas nugaros smegenų centrinis kanalas (5 t., b. l. 153); už šį petinio rezginio magnetinio rezonanso tyrimą 2023-03-29 buvo sumokėta 260 Eur suma (4 t., b. l. 125; 5 t., b. l. 153); 2) 2023-04-24 nukentėjusįjį A. J. per „Webex“ sistemą konsultavo (duomenys neskelbtini) ligoninės profesorius daktaras O. C. A., ši konsultacija kainavo 300 Eur (4 t., b. l. 96, 97; 5 t., b. l. 166); 3) 2023-05-15 Austrijoje A. J. buvo atliktas kairės viršutinės galūnės ultragarso tyrimas dėl trauminio plexus brachialis sužalojimo kairėje įvykusios motociklo avarijos metu, ir šis tyrimas kainavo 150 Eur (4 t., b. l. 121; 5 t., b. l. 167); 4) 2023-05-16 profesorius daktaras O.C. A. atliko kontrolę A. J. dėl plexus brachialis kairėje pažeidimo ir už šią kontrolę buvo sumokėta 150 Eur suma (4 t., b. l. 122, 123; 5 t., b. l. 168). Iš nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų prie patikslinto civilinio ieškinio pateiktų dokumentų matyti, jog A. J. 2023-05-19 apmokėjo (duomenys neskelbtini) ligoninės išduotą sąskaitą pagal neįpareigojančią išlaidų sąmatą 16 374,02 Eur sumai, kurią atsiuntė profesorius daktaras O. C. A.. Šią sąskaitą apmokėjus, nukentėjusiajam A. J. 2023 m. gegužės 30 d. buvo atlikta kairės rankos atstatymo operacija (4 t., b. l. 92, 93; 5 t., b. l. 163). 2024-06-06 universiteto profesoriaus daktaro O. C. A. pateiktoje medicininėje pažymoje nurodyta, kad 2022 m. liepos mėn. pacientas A. J. patyrė brachialinio rezginio sužalojimą, kuris paveikė visas šaknis, ir visa ranka buvo paralyžiuota; be nervų raumenys negali būti ilgiau kaip 18 mėnesių, todėl ankstyvas tyrimas ir atstatymas visada yra nepaprastai svarbūs; kadangi matė pacientą 2023 m. balandžio pabaigoje, reikėjo nedelsiant imtis veiksmų, kad bent kai kurios dalys turėtų galimybę atsistatyti; pacientą ištyrė 2023 m. gegužės mėn., todėl galima numatyti, kad jis pasveiks po vienerių metų; vėlesnė operacija nebūtų turėjusi jokios prasmės (5 t., b. l. 181-182).

12.4.5. Prie patikslinto civilinio ieškinio pateiktas „I.K.“ pateiktas preparato taikymo planas ir mokėjimo kvitai iš viso už 1 105 Eur (4 t., b. l. 98-100) patvirtina, jog šioje gydymo įstaigoje nukentėjusysis po jam Austrijos gydymo įstaigoje atliktos kairės rankos plegijos atstatymo operacijos tęsė gydymą ir nuo 2023-06-13 jam buvo pradėta regeneracinė terapija mezenchiminėmis kamieninėmis ląstelėmis kartą per mėnesį (papildant biologiškai aktyviomis medžiagomis) (5 t., b. l. 155-156). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo pateiktas LSMUL (duomenys neskelbtini) klinikų 2024-07-12 medicininis dokumentų išrašas, kuriame nurodyta, jog raumenų jėga galūnėse 5 balai, išskyrus kairę ranką – proksimaliai 1 balas, distaliai 0 balų, taip pat pažymėta, jog pirmame reabilitacijos etape skiriama kineziterapija, kurios tikslas – gerinti mobilumo funkciją, raumenų hipotrofijos profilaktika, koreguoti raumenų tonusą, taip pat nurodyta, kad papildomo spec. neurochirurginio gydymo nereikia, tęsti gydymą neurologo, reabilitologo kontrolėje (5 t., b. l. 189-190). Iš šių paminėtų, dokumentuose užfiksuotų duomenų matyti, jog nors praėjus kiek daugiau nei vieneriems metams po nukentėjusiajam A. J. atliktos kairės rankos plegijos atstatymo operacijos bei taikytos regeneracinės terapijos mezenchiminėmis kamieninėmis ląstelėmis, kineziterapijos, funkcinių mankštų, masažų nukentėjusiojo kairės rankos plegija vis dar išlieka, tačiau šiuo metu nukentėjusiajam fiksuojama raumenų jėga kairėje rankoje (proksimaliai 1 balas), nors šis pagerėjimas nėra žymus, kaip minėta, paskirta kineziterapija, siekiant gerinti mobilumo funkciją, koreguoti raumenų tonusą, rekomenduojant tęsti kontrolę pas neurologą, reabilitologą (5 t., b. l. 189-190). Taigi, paminėti duomenys patvirtina, jog nukentėjusiajam A. J. 2023 m. gegužės 30 d. Austrijoje atlikta kairės rankos operacija bei po to taikytas medicininis gydymas buvo būtinas, pagrįstas medicininiais dokumentais, surašytais gydančių gydytojų. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad 2023 m. gegužės 30 d. Austrijoje nukentėjusiajam A. J. atlikta kairės rankos operacija buvo objektyviai būtina, tuo pačiu pažymint, jog Lietuvos Respublikoje nukentėjusiajam iki 2023 m. gegužės 30 d. Austrijoje atliktos kairės rankos plegijos operacijos joks chirurginis gydymas nebuvo nei taikytas, nei siūlomas, nepaisant to, kad medicininiuose dokumentuose ši diagnozė ir buvo nurodyta. Nors VšĮ (duomenys neskelbtini) universiteto ligoninės (duomenys neskelbtini) klinikų 2023-12-19 pranešime civiliniam atsakovui ir buvo nurodyta, jog VšĮ (duomenys neskelbtini) universiteto ligoninės (duomenys neskelbtini) klinikose atliekama rankos nervų transpozicijos operacija, kuri yra apmokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, jei pacientas draustas privalomuoju sveikatos draudimu (4 t., b. l. 196), tačiau tai nepaneigia, kad Austrijos (duomenys neskelbtini) ligoninėje nukentėjusiajam A. J. atlikta rankos operacija nebuvo būtina, nes, kaip jau minėta, nukentėjusiajam A. J. dar būnant (duomenys neskelbtini) klinikose, taip pat ir po to, kai jis buvo išleistas iš ligoninės, operacinis kairės rankos gydymas nebuvo taikytas, asmuo nebuvo siųstas rankos operacijos atlikimui į Lietuvoje veikiančias gydymo įstaigas. Be to, Austrijoje nukentėjusįjį A. J. operavęs gydytojas medicininėje pažymoje nurodė (5 t., b. l. 181-182), kad be nervų raumenys negali būti ilgiau nei 18 mėnesių, o ankstyvas tyrimas ir atstatymas visada yra nepaprastai svarbūs, todėl vėlesnė operacija nebūtų turėjusi jokios prasmės ir reikėjo imtis veiksmų nedelsiant. Įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, jog nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų patirtos išlaidos, susijusios su nukentėjusiajam A. J. Austrijos gydymo įstaigoje 2023 m. gegužės 30 d. atlikta kairės rankos operacija, pripažįstamos būtinomis, protingomis ir pagrįstomis, taip pat tiesiogiai susijusiomis su 2022-07-28 eismo įvykio metu nukentėjusiojo A. J. patirtais sužalojimais.

12.4.6. Nors apeliantas skunde teigia, jog nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų patirtos išlaidos, susijusios su Austrijoje nukentėjusiajam atlikta kairės rankos operacija bei Lietuvos Respublikoje suteiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, gali būti atlygintos nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams kreipiantis į Valstybinę ligonių kasą, tačiau (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa 2024-05-27 pranešimu informavo, jog nekompensavo 2023-03-29 UAB „A.L.” atlikto magnetinio rezonanso tomografijos, UAB „M.M.K.” suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, pas R. L., veikiantį pagal individualios veiklos pažymą, suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, „I.K.” taikytos regeneracinės terapijos, nes šios gydymo įstaigos ar asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiantys asmenys nėra pasirašę sutarčių su teritorinėmis ligonių kasomis ir/ar ligonių kasos neturi informacijos apie teiktas paslaugas (5 t., b. l. 171). 2024-05-16 pranešime (5 t., b. l. 121) Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos informavo, kad pačiam pacientui (arba jo privataus sveikatos draudimo įstaigai), nepriklausomai nuo to, ar asmeniui yra išduotas S2 formos dokumentas, reikia sumokėti paciento priemokas ar mokesčius, nustatytus Austrijos teisės aktų, šios išlaidos, taip pat kelionės, apgyvendinimo ir transportavimo išlaidos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis nekompensuojamos. Taigi, šie duomenys paneigia apelianto skundo argumentus, jog nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai dėl išlaidų, susijusių su nukentėjusiajam Austrijoje atlikta kairės rankos plegijos operacija, t. y. kelionės išlaidų, apgyvendinimo išlaidų, pavežėjo paslaugų ir pan., bei Lietuvoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų „I.K.“, UAB „M.M.K.“, UAB „A.L.”, kompensavimo gali kreiptis į Valstybinę ligonių kasą. Pažymėtina ir tai, jog Valstybinė ligonių kasa 2024-05-16 pranešime nurodė, kad apdraustasis arba jo atstovas, siekiantis gauti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidų kompensaciją, ne vėliau kaip per 1 metus nuo asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo dienos teritorinei ligonių kasai raštu turi pateikti nustatytos formos prašymą kompensuoti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidas, medicinos dokumentus (įskaitant siuntimo (tęstinio siuntimo) kopiją, kompensuojamųjų vaistų, medicinos pagalbos priemonių ar medicinos priemonių skyrimą ir gavimą patvirtinančių dokumentų bei receptų kopijas) arba jų kopijas ir finansinių dokumentų originalus. Kadangi nukentėjusiajam A. J. kairės rankos operacija buvo atlikta 2023 m. gegužės 30 d., tai nuo šios suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos jau yra praėję daugiau nei vieneri metai, todėl nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai neturi teisės kreiptis į teritorinę ligonių kasą dėl tarpvalstybinėje sveikatos priežiūros įstaigoje (šiuo atveju Austrijos (duomenys neskelbtini) ligoninėje) nukentėjusiajam A. J. suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kompensavimo.

12.4.7. Prie patikslinto civilinio ieškinio pateikti dokumentai patvirtina, kad, nukentėjusiajam A. J. tęsiant gydymą dėl 2022-07-28 eismo įvykio metu patirtos kairės rankos traumos ir dėl to diagnozuoto kairės rankos paralyžiaus, 2023 m. gegužės 30 d. Austrijoje jam buvo atlikta operacija, nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai į Austriją skrido lėktuvu, lėktuvo bilietams išleido 948,37 Eur (4 t., b. l. 112-114), ten nuomojosi būstą, už kurio nuomą sumokėjo iš viso 1 305,57 Eur (552,91 + 752,66) (4 t., b. l. 115-120), bei naudojosi pavežėjo paslaugomis už 161,84 Eur (4 t., b. l. 101-111). Apeliantas teigia, kad šios išlaidos nepagrįstai priteistos, nes jos nebuvo būtinos, protingos. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu apelianto skundo teiginiu, nes, kaip jau minėta, nukentėjusysis A. J. bei jo tėvai, vykdami į Austriją 2023 m. gegužės mėnesį dėl kairės rankos plegijos operacijos, tęsė eismo įvykio metu nukentėjusiajam A. J. padarytų sužalojimų gydymą, nes, kaip jau aptarta anksčiau, Lietuvoje reikiamas gydymas nukentėjusiajam nebuvo taikytas, A. J. dėl savo sveikatos būklės ir neįgalumo pats savarankiškai nuvykti į Austrijoje esančią gydymo įstaigą neturėjo galimybių, todėl nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų patirtos išlaidos, susijusios su gydymu Austrijoje, t. y. kelionės išlaidos vykstant į Austriją, būsto nuoma užsienio valstybėje, pavežėjo paslaugos, pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažintos būtinomis, protingomis ir tiesiogiai susijusiomis su 2022-07-28 eismo įvykio metu nukentėjusiojo A. J. patirtais sužalojimais.

12.4.8. Taip pat prie patikslinto civilinio ieškinio buvo pateikti vaistinių kvitai, UAB „T.“ kvitas (4 t., b. l. 124), iš kurių matyti, kad 2023 m. kovo-gegužės mėnesiais buvo perkami vaistai, maisto papildai ir gydymo priemonės, kurių įsigijimui iš viso išleista 139,79 Eur. Pagal TPVCAPDĮ 15 straipsnio 4 dalį, kai žala padaryta asmens sveikatai, turi būti įvertinama visa dėl sveikatos sutrikdymo asmens patirta žala, tokiu atveju nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sutrikdyta, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo ir kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos). Dėl to nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų patirtos išlaidos vaistų, maisto papildų ir gydymo priemonių įsigijimui už 139,79 Eur pripažįstamos kaip išlaidos, susijusios su sveikatos grąžinimu dėl byloje tiriamo įvykio, kai nukentėjusiajam A. J. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Kolegijos vertinimu, remiantis teisiniu reglamentavimu, šios nukentėjusiųjų patirtos išlaidos turi būti atlygintos. Dėl to pagrįstai pirmosios instancijos teismas šias išlaidas, už kurias buvo perkami vaistai, maisto papildai, medicinos priemonės, priteisė iš civilinio atsakovo.

12.4.9. Kadangi civilinis atsakovas neginčija, jog nukentėjusiajam A. J. pakartotinė trachėjos rezekcijos operacija, kuri buvo atlikta (duomenys neskelbtini) medicinos universiteto ligoninėje 2023-03-07, buvo būtina, ir nukentėjusiųjų bei civilinių ieškovų pateikti papildomi dokumentai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2023-02-28 iki 2023-03-13, t. y., kai A. J. buvo atliekama pakartotinė trachėjos operacija, (duomenys neskelbtini) universiteto klinikai už A. J. hospitalizavimą stacionaro skyriuje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. J. 2023-04-26 banko pavedimu sumokėjo 198,80 Eur (4 t., b. l. 94, 95; 5 t., b. l. 165), taip pat įvertinus ir tai, jog minėtu laikotarpiu nukentėjusiajam A. J. buvo atlikta pakartotinė trachėjos rezekcijos operacija, papildomai patirtos išlaidos už nukentėjusiojo hospitalizavimą minėtu laikotarpiu Vienos universiteto ligoninėje taip pat pripažintinos pagrįstomis ir būtinomis išlaidomis, tiesiogiai susijusiomis su nukentėjusiojo 2022-07-28 patirtu sužalojimu.

12.4.10. Taip pat byloje nustatyta, jog A. J. eismo įvykio metu buvo padarytas apatinio žandikaulio ir danties lūžis (1 t., b. l. 138-143), o UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei (duomenys neskelbtini) pateikti medicinos dokumentų išrašai (3 t., b. l. 56, 57) patvirtina, jog nukentėjusiajam A. J. dėl eismo įvykio metu patirtos traumos buvo taikomas odontologinis gydymas, kurio kaina pagal gydymo planą 930 Eur. Prie patikslinto civilinio ieškinio pateikti kvitai, iš kurių matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), buvo sumokėta viso 390 Eur (4 t., b. l. 125-126). Tokie duomenys rodo, kad nukentėjusiajam A. J. už šią sumą buvo suteiktos dantų gydymo paslaugos. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, jog šios išlaidos – 390 Eur už dantų gydymo paslaugas – yra būtinos, protingos ir jos pagrįstai pirmosios instancijos teismo priteistos iš civilinio atsakovo.

12.5.1. Be to, patikslinto civilinio ieškinio priedai rodo, jog 2023-04-17 nukentėjusiajam A. J. (duomenys neskelbtini) UAB „SK“ buvo suteikta neurologo konsultacija, kuri nukentėjusiesiems kainavo 62,98 Eur (4 t., b. l. 125). Apeliantas skunde tvirtina, jog už šią nukentėjusiajam A. J. suteiktą neurologo konsultaciją yra atlyginta 23,02 Eur suma (5 t., b. l. 126, 171). Iš minėtos gydymo įstaigos internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) oficialiai pateikiamų duomenų matyti, kad gydytojo neurologo konsultacija kainuoja 86,00 Eur, ir ši konsultacija visa ar jos dalis gali būti kompensuojama Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apdraustiems asmenims. Kaip rodo apelianto pateikti duomenys, draudimo bendrovė kompensavo ne visą nukentėjusiajam A. J. 2023-04-17 suteiktos gydytojo neurologo konsultacijos kainą, o tik jos dalį – 23,02 Eur (dėl kurios gavo Valstybinės ligonių kasos duomenis), o nukentėjusysis pagal gydymo įstaigos išduotą kasos kvitą sumokėjo likusią sumą už suteiktą konsultaciją – 62,98 Eur (86 – 23,02 = 62,98). Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, konstatuojama, kad draudimo kompanija pagal Valstybinės ligonių kasos pretenziją kompensavimo ne visas nukentėjusiojo A. J. patirtas išlaidas už gydytojo neurologo konsultaciją, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų reikalavimą ir iš draudimo kompanijos priteisė 62,98 Eur sumą, kuri liko nekompensuota už gydytojo neurologo konsultaciją, įvykusią 2023-04-17 UAB „SK“, esančioje (duomenys neskelbtini).

12.5.2. Kadangi nukentėjusysis A. J. 2023-04-17 vyko neurologo konsultacijai į (duomenys neskelbtini) gydymo paslaugas teikiančią įmonę – UAB „SK“, patyrė išlaidas kurui. Šias išlaidas patvirtinta prie patikslinto civilinio ieškinio pateiktas kuro išlaidų kvitas 100,31 Eur sumai (4 t., b. l. 125). Atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusysis A. J. yra neįgalus, galimybės savarankiškai nuvykti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) esančią gydymo įstaigą nėra, o patirtos išlaidos kurui yra pagrįstos, objektyviai būtinos, todėl jos pagrįstai priteistos iš civilinio atsakovo.

12.5.3. Nors pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl civilinio ieškinio, patikslinto civilinio ieškinio pagrįstumo, rėmėsi nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų teisme duotais paaiškinimais apie patirtas išlaidas, jų būtinumą, dėl to apeliantas mano, kad nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų paaiškinimai nėra tinkamas įrodymas, galintis pagrįsti patirtą žalą, tačiau apeliacinės instancijos teismas, iš naujo neaptardamas nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų pirmosios instancijos teisme duotų paaiškinimų bei nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. B. apeliacinės instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu išsakytų pasisakymų dėl išlaidų būtinumo, juos sugretinęs su byloje esančiais bei papildomai gautais medicininiais dokumentais, daro išvadą, jog nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų parodymai yra tinkamas įrodymas, galintis pagrįsti pateiktą civilinį ieškinį. Šiuo atveju pažymėtina, kad nukentėjusieji V. ir R. B. pirmosios instancijos teisme parodymus dėl civilinio ieškinio davė būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą (4 t., b. l. 175-185), jų duotus parodymus patvirtina byloje esantys medicininiai dokumentai ir mokėjimus patvirtinantys kvitai, kuriuos apeliacinės instancijos teismas jau aptarė. Dėl to konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų teisme duotais parodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, BPK 20 straipsnio nuostatų nepažeidė.

12.6. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų prašoma priteisti papildomai patirta turtinė žala – 24 646,67 Eur, kurią sudaro išlaidos už ultragarsinį tyrimą (150 Eur), kontrolinį sveikatos patikrinimą (150 Eur), kineziterapeuto konsultacijas ir logopedo terapiją (1 575 Eur), vaistus, būtinus maisto papildus ir gydymo priemones (139,79 Eur), petinio rezginio 3TMRT tyrimą (260 Eur), 2023-04-17 įvykusią gydytojo neurologo konsultaciją (62,98 Eur), kurą (100,31 Eur), dantų gydymo paslaugas (390 Eur), funkcines mankštas ir masažus (1 425 Eur), UAB „I.R.“ taikytus preparatus ir gydytojų konsultacijas (1 105 Eur), už gydymą stacionare Austrijos gydymo įstaigoje (198,80 Eur), rankos plegijos atstatymo operaciją (16 374,02 Eur), būsto nuomą Austrijoje (1 305,57 Eur), skrydžius (948,37 Eur), pavežėjo paslaugas (161,84 Eur), neurologo konsultaciją prieš operaciją (300 Eur), yra pagrįsta ir įrodyta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų civilinį ieškinį ir iš civilinio atsakovo šią žalą priteisė.

2. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, kad nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų prašoma priteisti turtinė žala, kurią pirmosios instancijos teismas priteisė iš civilinio atsakovo, yra pagrįsta rašytiniais įrodymais, ir ši žala tiesiogiai susijusi su eismo įvykio metu nukentėjusiajam A. J. padarytu sunkiu sveikatos sutrikdymu, jo sveikatos grąžinimu, skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria išspręstas turtinės žalos klausimas, yra pagrįsta ir teisėta, todėl nekeičiama, kaip to prašoma civilinio atsakovo apeliaciniu skundu.

3. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams priteistos neturtinės žalos atlyginimo, mano, kad civilinių ieškovų V. ir R. B. reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turėjo būti iš viso netenkintas, o nukentėjusiojo A. J. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti mažinamas iki 11 240 Eur.

14.1. CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtinė žala pagal šio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, ne kartą yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2009). Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013, 2K-331-976/2018).

14.2. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo A. J. patirtą neturtinę žalą įvertino 40 000 Eur ir, įvertinęs tai, kad civilinis atsakovas nukentėjusiajam išmokėjo 8 760 Eur neturtinės žalos kompensavimą, iš civilinio atsakovo – draudimo kompanijos priteisė likusią neturtinę žalą – 31 240 Eur. Civilinis atsakovas skundu prašo priteistą neturtinę žalą nukentėjusiajam A. J. mažinti iki 11 240 Eur, nes teismas, neturėdamas jokių objektyvių duomenų dėl A. J. gijimo perspektyvos, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, pagal kurią priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 5 000 Eur iki 20 000,00 Eur.

14.3. Byloje nustatyta, kad 2022-07-28 eismo įvykio metu motociklu važiavęs nukentėjusysis A. J. patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, jam buvo nustatyti šie sužalojimai: odos nubrozdinimai kaktoje, kakle, krūtinės kairėje, dešiniame žaste, abiejose čiurnose, kūne; plėštinė žaizda kakle; poodinės kraujosruvos kairiame žaste, dešiniame žaste, sėklidžių srityje; apatinio žandikaulio ir danties lūžis; galvos smegenų sumušimas su kraujo išsiliejimu po voratinkliniu galvos smegenų dangalu, difuzinis aksoninis smegenų ir smegenėlių sužalojimas su smegenų pabrinkimu, koma; krūtinkaulio, kairės pusės I-VI šonkaulių, dešinės pusės šonkaulių, mentės, kaklinių V-VII ir krūtininių I-VIII stuburo slankstelių kairiųjų skersinių ataugų, krūtininio VII stuburo slankstelio sąnarinių ataugų, dešinės pusės I ir III padikaulių lūžiai, krūtininio VII stuburo slankstelio kūno kompresinis lūžis su poslinkiu, siaurinančiu stuburo kanalą, kairio petinio rezginio pažeidimas su jėgos rankoje sumažėjimu; abiejų plaučių sumušimai, kairio plaučio plyšimas, pneumomediastinumas (oras tarpuplautyje), poodinė emfizema, abipusis hemopneumotoraksas su ūminiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu (esant DPV poreikiui ir taikant operacinį gydymo būdą), trauminis-hipovoleminis šokas, klinikinė mirtis; būklė komplikuota plaučių uždegimu, dauginiu organų disfunkcijos sindromu, diseminuota intravaskuline koaguliacija, sepsiu, sisteminiu uždegiminio atsako sindromu (1 t., b. l. 138-143). 2023-02-03 medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad A. J. VšĮ LSMUL (duomenys neskelbtini) klinikose buvo stacionarizuotas nuo 2022-07-29 iki 2023-02-03, t. y. stacionare praleido net 189 lovadienius, iš jų net daugiau nei 3 mėnesius išbuvo komoje, nukentėjusiajam buvo nustatytos politraumos: sunkios galvos smegenų traumos, daugybinės krūtinės ląstos ir plaučių kontuzijos, dešiniojo padikaulio lūžiai, Th 7 slankstelio lūžis; stacionarizavimo metu stebėta asistolija, jis buvo gaivinamas, intubuotas, diagnozuotas hemotoraksas, jis buvo operuotas, atlikta torakotomija, hemotorakso pašalinimas bei pleuros drenavimas, implantuotas multimodalinis intrakranijinio spaudimo daviklis, atlikus galvos smegenų MRT, stebėti difuzinio aksoninio pažeidimo požymiai, nustatyta komplikuota pneumonija, buvo stebimas C. Difficile kolitas, regresavus plaučių infekcijai, suformuota perkutaninė gastrostoma, retrachestoma, atlikta bronchoskopija per burną, 2022-10-04 atlikta trachėjos rezekcija ir plastika, nukentėjusysis prarado balso funkciją, nustatyta kairės rankos plegija (visiškas paralyžius) (1 t., b. l. 138-143, 148, 154-157; 3 t., b. l. 14-18; 5 t., b. l. 172, 189-190). Be to, nukentėjusiajam A. J. buvo atliktos dvi operacijos Austrijoje – subglotinės trachėjos stenozės operacija ir kairės rankos plegijos atstatymo operacija, jis ilgą laiką pats savarankiškai negalėjo judėti, kvėpuoti, nekontroliavo galvos, buvo ilgalaikėje priverstinėje gulimoje padėtyje, prarado labai daug svorio, buvo sutrikusi informacijos priėmimo-perdavimo, judėjimo, šalinimo funkcijos, vartojo labai daug medikamentų, dalyvavo reabilitacijoje, kuri buvo skausminga, nukentėjusiajam ir šiuo metu tebetęsiamas gydymas – suteikiamos neurologų, reabilitologų, logopedų konsultacijos, atliekami masažai, fizioterapijos, kineziterapijos ir kt., jam reikalinga kitų žmonių pagalba, nes išlieka ribotos judėjimo, apsitarnavimo galimybės. Pažymėtina, jog iš nukentėjusiojo A. J. parodymų matyti, jog jis iki įvykio buvo sveikas, jaunas vyras, dirbo, buvo kariškis, aktyviai sportavo, o po eismo įvykio metu patirtos traumos jis tapo neįgalus, sunkiai vaikšto, kurį laiką negalėjo kalbėti, pats savimi pasirūpinti, suprastėjo ir jo socialinės galimybės sukurti savo šeimą, sportuoti, jis nebegali tęsti tarnybos, gauti pajamų, yra priklausomas nuo kitų žmonių pagalbos, jam ant kūno liko akivaizdūs randai, dėl ilgalaikės gulimos priverstinės padėties sunyko raumenys, raumenų jėga iki šiol nėra visiškai atsistačiusi, ypač kairėje rankoje (1 t., b. l. 59-60). Taigi, šie paminėti duomenys, kurie patvirtinti byloje esančiais medicininiais dokumentais, rodo, kad nukentėjusysis dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, taikyto ilgalaikio gydymo, likusių liekamųjų reiškinių (kalbos funkcijos sutrikimo, negalėjimo savarankiškai judėti, kairės rankos paralyžiaus, randų po operacijų, ženklaus atminties pablogėjimo, netekto darbingumo) kentėjo didelius fizinius skausmus, diskomfortą, patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinį stresą dėl ateities ir sveikatos būklės atstatymo, emociškai sunkiai išgyvena dėl iš esmės pasikeitusios jo gyvenimo kokybės, jaučia diskomfortą kasdienėje veikloje. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusysis A. J. nurodė, kad „nemenkindamas savęs, jaučiasi lyg „daržovė“, nes šiandien, išskyrus to, kad jis yra gyvas, jo niekas nedžiugina“ (1 t., b. l. 59-60). Pažymėtina ir tai, jog 2022-11-14 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-2215(22) nenustatyta, jog nukentėjusysis A. J., kaip motociklo vairuotojas, eismo įvykio metu būtų pažeidęs KET reikalavimus (1 t., b. l. 175-184).

14.4. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes apie nukentėjusiojo A. J. sveikatos sužalojimą ir jo pasekmes, kad buvo padaryta neatsargi nusikalstama veika, nusikalstamą veiką padariusio A. N. asmenybę (neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba, charakterizuojamas teigiamai), jog nustatyta A. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi), nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad nukentėjusieji ir baudžiamojon atsakomybėn patrauktas A. N. susitaikė, bei atsižvelgęs į tai, jog nukentėjusysis dėl eismo įvykio patyrė kardinalius gyvenimo pokyčius, esminį gyvenimo kokybės sumažėjimą, fizinę negalią, tai, kad nėra jokios tikimybės gyvenimą susigrąžinti į iki eismo įvykio buvusią padėtį, nukentėjusysis yra jaunas, dėl patirtų sužalojimų jo įprasta veikla tapo ribota, jis nebegalės tęsti tarnybos (duomenys neskelbtini), bei į teismų praktiką analogiškose bylose, kuriose spręstas klausimas dėl priteisiamos neturtinės žalos dydžio, į šalyje esančią infliaciją, sprendė, kad nukentėjusiajam A. J. padaryta neturtinė žala yra 40 000 Eur.

14.5. Kaip matyti iš apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, apeliantas neginčija, jog nukentėjusiajam A. J. neturtinė žala buvo padaryta A. N. veikiant neatsargiai, kad nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nustatyti sunkūs liekamieji reiškiniai, tęsėsi ir šiuo metu tęsiamas gydymosi periodas, kurio trukmė itin ilga, t. y. apeliantas neginčija, jog nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą, bet mano, kad teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, pagal kurią priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 5 000 Eur iki 20 000,00 Eur.

14.6. Nors apeliantas cituoja teismų praktiką, pagal kurią nukentėjusiesiems už sunkaus sveikatos sutrikdymą eismo įvykių bylose priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydžiai (kartu su draudimo išmoka) paprastai svyruoja nuo 5 000 Eur iki 20 000 Eur (baudžiamojoje byloje Nr. 1A-14-531/2022 (10 000 Eur), baudžiamojoje byloje Nr. 1A-189-574/2021 (po 6 250 Eur), baudžiamojoje byloje Nr. 1A-321-282/2021 (14 284 Eur), baudžiamosiose bylose Nr. 1A-57-360/2020, 2K-252-697/2020, 1A-37-354/2023 (20 000 Eur)), tačiau pažymėtina, jog pagal teismų praktiką priteisiamos neturtinės žalos dydžiai yra ir ženkliai didesni, t. y. svyruoja nuo 5 000 Eur iki 40 000,00 Eur ar net iki 57 424 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-52-942/2016, 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-225-895/2016, 2K-25-489/2017, 2K-94-696/2017, 2K-110-699/2017, 2K-155-511/2017, 2K-359-697/2017, 2K-362-697/2018, 2K-102-303/2019, 2K-276-458/2019, 2K-20-689/2020, 2K-41-303/2020, 2K-70-458/2020, 2K-219-628/2020, 2K-252-697/2020, Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-321-282/2021, kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-597-421/2015, e3K-3-181-611/2020). Be to, civilinėse bylose dėl eismo įvykio metu padarytos žalos sveikatai priteista net iki 84 000 Eur (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-402-421/2016, e3K-3-181-611/2020). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. lapkričio 9 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191-942/2021, išaiškino, jog teismų praktika dėl neturtinės žalos dydžio, suformuota kitose analogiško ar panašaus pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos dydis (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018), todėl teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos dydžio, paprastai turi atsižvelgti ir į analogiško ar panašaus pobūdžio bylose įprastai priteisiamas pinigų sumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017), tačiau teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes skirtingose bylose nustatytos neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti reikšmingos aplinkybės dažniausiai nebūna analogiškos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-331-976/2018). Taigi, kitose panašaus pobūdžio bylose priteisti neturtinės žalos dydžiai nėra privalomi.

14.7. Nagrinėjamu atveju eismo įvykio metu A. J. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, jis konstatuotas Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 314/2023(04) (1 t., b. l. 138-143). Ginčo dėl sužalojimų pobūdžio, sunkumo nėra. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog dėl paties eismo įvykio ir jo metu patirtų sužalojimų A. J. patyrė neturtinę žalą. Specialisto išvada bei medicininių dokumentų išrašuose užfiksuoti duomenys (1 t., b. l. 138-143, 148, 154-157; 3 t., b. l. 14-18; 5 t., b. l. 172, 189-190) patvirtina, jog nukentėjusysis autoįvykio metu patyrė daugybinius kaulų lūžius, sunkią galvos traumą bei kitus sužalojimus, dėl kurių jis labai ilgai buvo gydytas stacionare (189 lovadieniai, iš kurių daugiau nei 3 mėnesius buvo komoje), jis buvo gaivinamas, intubuotas, jam diagnozuotas hemotoraksas, jis ne kartą buvo operuotas, atlikta torakotomija, hemotorakso pašalinimas bei pleuros drenavimas, implantuotas multimodalinis intrakranijinio spaudimo daviklis, atlikus galvos smegenų MRT, stebėti difuzinio aksoninio pažeidimo požymiai, nustatyta komplikuota pneumonija, buvo stebimas C. Difficile kolitas, regresavus plaučių infekcijai, suformuota perkutaninė gastrostoma, retrachestoma, atlikta bronchoskopija per burną, atlikta trachėjos rezekcija ir plastika, jis prarado balso funkciją, nustatyta kairės rankos plegija (visiškas paralyžius) (1 t., b. l. 138-143, 148, 154-157; 3 t., b. l. 14-18; 5 t., b. l. 172, 189-190), taip pat jam 2023 m. kovo ir gegužės mėnesiais Austrijos gydymo įstaigose buvo atliktos trachėjos rezekcijos ir kairės rankos plegijos atstatymo operacijos, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų jis tebetęsia gydymą. Akivaizdu, jog dėl eismo įvykio metu padarytų sužalojimų nukentėjusysis patyrė didelį ir ilgalaikį fizinį skausmą, emocinius išgyvenimus, stresą, nepatogumus. Medicininiai dokumentai, nukentėjusiojo A. J. bei nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų V. ir R. B. paaiškinimai ikiteisminio tyrimo metu bei teisme patvirtina, kad nukentėjusysis po įvykio tapo neįgalus, prarado didžiąją dalį darbingumo, tapo visiškai priklausomas nuo kitų žmonių, nėra savarankiškas kasdienėje veikloje, jo kalbos funkcija sutrikusi, jis sunkiai vaikšto, sutrikusi jo atmintis, negali sportuoti, dirbti, raumenų jėga nėra atsistačiusi, ypač kairėje rankoje, dėl to tęsiamos kineziterapijos, fizioterapijos procedūros, medikamentinis gydymas. Iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, jog nukentėjusiajam A. J. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo atlikta ne viena sudėtinga operacija, jis ilgai buvo gydomas ligoninėse bei gydymą tęsiant ambulatoriškai, jam buvo taikomos ir šiuo metu taikomos reabilitacijos procedūros, tačiau jis yra nedarbingas, eismo įvykio pasekmes jaučia iki šiol, yra apribotos jo judėjimo galimybės, sumažėjo galimybės tęsti darbą Lietuvos kariuomenėje (nukentėjusysis iki įvyko dirbo Lietuvos kariuomenėje šaudymo instruktoriumi, žvalgu), pasikeitė laisvalaikio leidimo būdai. Atsižvelgiant į nukentėjusiajam padarytus sužalojimus (daugybiniai lūžiai), sunkią galvos traumą, taikytą gydymą (ilgą laiką gydytas ligoninėse ir ambulatoriškai, atlikta ne viena sudėtinga operacija, į iki šiol besitęsiančius liekamuosius reiškinius (t. y. sunkiai vaikšto, kalba, nėra savarankiškas kasdienėje veikloje, reikalinga kitų žmonių pagalba, nustatyta kairės rankos plegija (visiškas paralyžius), yra neįgalus), jo patirtus dvasinius išgyvenimus, diskomfortą, į padarytų sužalojimų sunkumą, taip pat į padaryto nusikaltimo pobūdį (neatsargus nusikaltimas), į suformuotą teismų praktiką dėl priteisiamos neturtinės žalos dydžio nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, bei, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstą ir teisingą nukentėjusiajam A. J. atlygintinos neturtinės žalos dydį.

14.8. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai, todėl nukentėjusiajam priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms. Pastebėtina, kad pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą, galiojusį nusikaltimo padarymo metu, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikoje, neatsižvelgiant į tai, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Šioje byloje pirmosios instancijos teismo priteista neturtinė žala nukentėjusiajam A. J. (40 000 Eur) dydžiu nesiekia net vieno procento galimai priteistinos neturtinės žalos dydžio.

3. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visumą paminėtų aplinkybių, turinčių reikšmės neturtinės žalos dydžio nustatymui, teismų praktiką, vadovaudamasi sąžiningumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė teisingą ir pagrįstą nukentėjusiajam A. J. padarytos neturtinės žalos dydį, jį mažinti apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, jog analogiškose bylose priteisiamos neturtinės žalos dydžiai yra mažesni, nėra pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

4. Taip pat apeliantas skundu prašo visiškai netenkinti nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų V. ir R. B. reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo.

16.1. Civiliniu ieškiniu nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai V. ir R. B. prašė priteisti jiems po 12 000 Eur neturtinės žalos. Savo reikalavimus nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai V. ir R. B. grindė tuo, kad dėl eismo įvykio patyrė didelius nepatogumus ir psichologinius išgyvenimus – nerimą ir netikrumą dėl A. J. ateities, kadangi sužalojimai sunkūs, daugybiniai, A. J. ilgai buvo gydomas ir jo pasveikimo perspektyva yra neaiški. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis ir atsižvelgęs į teismų praktiką, padarė išvadą, kad civilinio ieškinio reikalavimas dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams V. ir R. B. yra pagrįstas ir kiekvienam iš jų priteisė po 12 000 Eur.

16.2. Apeliaciniame skunde civilinis atsakovas teigia, jog eismo įvykių bylose, kuriose padaromas sveikatos sutrikdymas, pilnamečio nukentėjusio asmens šeimos nariams paprastai neturtinės žalos nepriteisiamos (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-128-397/2021, Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-48-380/2021).

16.3. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Kaip jau minėta, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Pagal savo pobūdį neturtinė žala – tai asmeninė žala, nes ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo išgyventų emocijų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-453/2011). Taigi, paprastai civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje gali būti pripažįstamas tik tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos padarymo nukentėjęs ir tiesiogiai neturtinę žalą patyręs asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-324-507/2016). Nusistovėjusi ir nuosekli yra teismų praktika, pagal kurią atvejais, kai tiesiogiai dėl nusikalstamos veikos patyręs žalą asmuo dėl amžiaus, socialinės brandos, sveikatos ir kitų svarbių priežasčių negali realizuoti savo teisės pareikšti ieškinio, tą gali padaryti jo atstovas, tačiau teisė į žalos atlyginimą išlieka ir žala priteisiama ne atstovui pagal įstatymą, o nukentėjusiajam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2007, 2K-809/2007, 2K-453/2011 ir kt.). Taip pat aiški yra teismų praktika, pagal kurią asmens gyvybės atėmimo atveju nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu gali būti pripažintas šeimos narys ar artimasis giminaitis (iš jų – tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (partnerystė), kiti asmenys), kuris turi teisę reikšti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-464/2005, 2K-4/2011, 2K-593/2011, 2K-90/2012, 2K-386/2012, 2K-431/2013, 2K-525/2013 ir kt.). Be to, iš teismų praktikos matyti, kad baudžiamosiose bylose, kai dėl nusikaltimo padarymo žuvo asmuo, nukentėjusiaisiais buvo pripažinti teta, močiutė, žentas, marti, kuriems taip pat buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-73/2010, 2K-119-303/2021). Tuo tarpu sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo ne tik tiesiogiai dėl nusikalstamos veikos žalą patyrusiam asmeniui, tačiau ir kitiems su juo artimai susijusiems asmenims, kasacinės instancijos teismas civilinėse ir baudžiamosiose bylose laikosi nuostatos, kad neturtinės žalos asmeninis pobūdis, t. y. tai, kad ji tiesiogiai susijusi su asmeniu ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų, lemia, jog kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013). Suprantama, kad nukentėjusiojo šeimos nariai, giminaičiai, kiti artimi asmenys dėl nusikalstamų veikų, padarytų prieš nukentėjusįjį, dažnai patiria neigiamų emocijų, tačiau tai nereiškia, jog visi tokie asmenys, nesant ypatingų aplinkybių, gali įgyti teisę reikalauti atlyginti neturtinę žalą bet kurioje baudžiamojoje byloje. Nukentėjusiojo, kuris nėra miręs, šeimos nariai civiliniais ieškovais gali būti pripažįstami tik išskirtiniais atvejais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-324-507/2016). Taigi, nors neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio, kiti asmenys, kurie nėra tiesiogiai nukentėję nuo nusikaltimo ir nepatyrė turtinės žalos, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, tam tikrais atvejais turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, jei įrodoma, kad jie tokią žalą patyrė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-696/2016). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad su sužalotu asmeniu susijusiems asmenims gali būti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu. Pirmiausia tai pasakytina apie asmenis, kurie emociškai labai susiję su nukentėjusiuoju, tai – tėvai, vaikai, sutuoktiniai, kurių tarpusavio santykiai yra labai glaudūs (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005). Taip pat teismų praktikoje išaiškinta, kad asmeniui, kuris pats nepatyrė fizinių sužalojimų, bet išgyveno dėl savo vaiko sužalojimo, patyrė dvasinius išgyvenimus dėl neaiškumo, kaip padaryti sužalojimai paveiks jo vaiko sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks pašalinti jį gydant, vadovaujantis teisingumo principu, neturtinė žala gali būti priteisiama pagal konkrečios bylos aplinkybes (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-255/2005, 3K-3-131/2007, 3K-3-80-706/2015, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-696/2016, 2K-225-895/2016). Konkretus sužalojimo masto ir jo padarinių sveikatai nustatymas byloje laikomas fakto klausimu, tačiau ar dėl vaiko sveikatai padarytų sužalojimų ir kilusių padarinių jo tėvai turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, spręstina įrodžius, jog jie asmeniškai patyrė nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su vaiko sužalojimu (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013). Ar tėvų išgyvenimai yra tokio pobūdžio dėl jų vaikui padaryto sužalojimo sunkumo, gydymo trukmės, sužalojimo padarinių, turi būti sprendžiama pagal teismų konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-331-976/2018).

16.4. BPK 38 straipsnyje nurodyta, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo CK nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai. BK 248 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai.

16.5. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiojo A. J. ir nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo V. B. nesieja kraujo ryšys, jie vienas kitam nėra biologinis sūnus ir tėvas, taip pat byloje nėra jokių duomenų, jog nukentėjusysis A. J. oficialiai būtų įvaikintas V. B.. Dėl to nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. B. įstatymo prasme negali būti laikomas nukentėjusiojo A. J. artimu giminaičiu ar šeimos nariu. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad šeimos santykiai yra tam tikras asmenų tarpusavio santykių pobūdis, jiems būdingas abipusis artumas, abipusė atsakomybė ir parama, t. y. kur kas daugiau nei draugiški santykiai, ir šie santykiai neturėtų būti trumpalaikiai, šeimos santykiams turėtų būti būdingi ir bendri ūkiniai, buitiniai, asmeninės prigimties reikalai. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat plėtojama šeimos samprata. Šeimos egzistavimą lemia faktiniai dviejų ar daugiau asmenų santykiai, pasižymintys abipusiu dvasiniu ir kitokiu jų artumu, todėl, sprendžiant klausimą, ar yra šeima, būtina atsižvelgti ne tik į ekonominius ar kitokius formalius, bet ir į emocinius asmenų ryšius (Keegan v. Ireland, no. 16969/90, judgement of 26 May 1994; Yousef v. The Netherlands, no. 33711/96, judgement of 5 November 2002; Lebbink v. The Netherlands, no. 45582/99, judgement of 1 June 2004) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-270-628/2020, 2K-95-648/2021). Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime nurodė, kad konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog nukentėjusysis A. J. įvykio metu buvo pilnametis, jam buvo (duomenys neskelbtini) metai, tačiau jis savo šeimos nebuvo sukūręs, gyveno kartu su mama, patėviu, jaunesniuoju broliu. Taip pat byloje nustatyta, jog nukentėjusysis A. J. nėra biologinis nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. B. sūnus, jis taip pat nebuvo ir oficialiai įvaikintas, nukentėjusiojo A. J. motinai R. B. susituokus su V. B., tačiau nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. B. nurodė, kad A. J. jis augino nuo 5 metų, kartu gyveno tame pačiame būste, neišskyrė, jog savo santaupas skiria nebiologiniam vaikui, kadangi A. J. laiko savo sūnumi, o A. J. jį laiko tėčiu, į jį kreipiasi ir vardu, ir tėčiu (4 t., b. l. 182-184). Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. B. patvirtino sutuoktinio nurodytas aplinkybes dėl pastarojo ryšio su nukentėjusiuoju A. J. (4 t., b. l. 176-182). Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. B. nukentėjusįjį augino nuo mažens, juo rūpinosi, rūpinasi ir iki šiol kaip savo sūnumi, neišskirdamas, jog jis nėra jo biologinis sūnus, kaip rodo bylos duomenys, V. B. rūpinosi nukentėjusiuoju ir jam būnant ligoninėje, išleidus iš ligoninės, vežė pas gydytojus į konsultacijas, tyrimų atlikimui, kartu vyko į Austrijos gydymo įstaigas, kur nukentėjusiajam buvo atliekamos dvi sudėtingos operacijos, apmokėjo didžiąją dalį civiliniame ieškinyje nurodytą turtinę žalą sudarančių išlaidų, daroma išvada, jog jų tarpusavio santykių pobūdis itin artimas, ir nors A. J. įstatymų nustatyta tvarka V. B. nebuvo įvaikintas, tačiau tarpusavio ryšio glaudumas, santykių turinys, tai, jog V. B. A. J. augino net nuo penkerių metų, leidžia spręsti, kad juos sieja faktiniai tėvo ir sūnaus santykiai, todėl šiuo konkrečiu atveju nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. B. laikytinas nukentėjusiojo A. J. šeimos nariu BPK 38 straipsnio prasme.

16.6. Be to, nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog eismo įvykio metu buvo sunkiai sužalotas nors ir pilnametis, tačiau jaunas, (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, savo šeimos dar nesukūręs nukentėjusysis A. J., jam buvo nustatytos politraumos: sunkios galvos smegenų traumos, daugybinės krūtinės ląstos ir plaučių kontuzijos, dešiniojo padikaulio lūžiai, Th 7 slankstelio lūžis, stacionarizavimo metu stebėta asistolija, jis buvo gaivinamas, intubuotas, diagnozuotas hemotoraksas, buvo operuotas, atlikta toraktomija, hemotorakto pašalinimas bei pleuros drenavimas, implantuotas multimodalinis intrakranijinio spaudimo daviklis, atlikus galvos smegenų MRT, stebėti difuzinio aksoninio pažeidimo požymiai, nustatyta komplikuota pneumonija, buvo stebimas C. Difficile kolitas, regresavus plaučių infekcijai, suformuota perkutaninė gastrostoma, retrachestoma, atlikta bronchoskopija per burną, 2022-10-04 atlikta trachėjos rezekcija ir plastika, jis prarado balso funkciją, nustatyta kairės rankos plegija (visiškas paralyžius) (1 t., b. l. 138-143, 148, 154-157; 3 t., b. l. 14-18; 5 t., b. l. 172, 189-190), 2023 m. kovo ir gegužės mėnesiais Austrijos gydymo įstaigose jam buvo atliktos dar dvi operacijos: trachėjos rezekcijos operacija ir kairės rankos plegijos atstatymo operacija. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai V. ir R. B. dėl nukentėjusiojo A. J. sunkaus sveikatos sužalojimo patyrė emocinius išgyvenimus, stresą, nepatogumus, jie išgyveno dėl nukentėjusiojo patirto skausmo, dėl jo galimybės išgyventi, o išgyvenus – dėl tolesnio gyvenimo kokybės, jie iki šiol baiminasi ir išgyvena dėl nukentėjusiojo A. J. fizinės sveikatos, dėl jo galimybės gyventi visavertį gyvenimą, jo emocinės būsenos, nuo pat įvykio jie yra su nukentėjusiuoju, kiekvieną dieną jį slaugė ligoninėje, kartu išgyvena dėl jo sužalojimų, palaiko jį morališkai, veža jį pas gydytojus, su juo kartu vyko į užsienyje esančias gydymo įstaigas, kur nukentėjusiajam buvo atliktos dvi sudėtingos operacijos. Pažymėtina ir tai, kad abu nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai V. ir R. B. dėl eismo įvykio metu nukentėjusiojo A. J. patirtų sužalojimų tiesiogiai patyrė ir turtinę žalą.

16.7. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo asmeniui, kuris tiesiogiai nepatyrė sveikatos sutrikdymo, tačiau žalą patyrė su juo artimais ryšiais susijęs asmuo, vertindamas bylos duomenis, pagrindė nukentėjusiųjų tarpusavio ryšio glaudumą ir sprendė, kad tėvų V. ir R. B. bei nukentėjusiojo A. J. tarpusavio ryšys buvo ir yra labai stiprus, glaudus, o santykiai itin artimi; tėvai buvo su sūnumi ne tik visą gydymo laikotarpį, tačiau sūnumi rūpinasi ir iki šiol, motina, slaugydama sūnų (duomenys neskelbtini) klinikose, derino savo darbą su sūnaus priežiūra, t. y. naudojosi nemokamomis atostogomis, dirbo nuotoliu, o šiuo metu nebedirba, kad visapusiškai galėtų pasirūpinti sūnumi, kuriam reikalinga nuolatinė kito žmogaus priežiūra ne tik kasdienėje veikloje (apsirengiant, valgant ir pan.), bet ir vykstant pas gydytojus, į procedūras ir kt. Pažymėtina ir tai, jog ypatingai dideli išgyvenimai buvo patirti iš karto po įvykio atvykus į (duomenys neskelbtini) ligoninės Priėmimo skyrių, ten pačiai R. B. buvo reikalinga medikų pagalba, jai buvo leidžiami raminamieji vaistai, po įvykio visą naktį, kas valandą ji domėjosi sūnaus būkle, gydytojai teigė, kad sūnus neišgyvens, jo smegenys mirė, prie Reanimacijos skyriaus pati kovojo už sūnaus gyvybę, jog gydytojai leistų išvežti sūnų į (duomenys neskelbtini) klinikas, jai buvo sakoma, kad sūnus kelionės gali neišgyventi, pervežus A. J. į (duomenys neskelbtini) klinikas, nukentėjusiojo tėvai nuolat buvo šalia A. J., nes jis net daugiau nei tris mėnesius buvo komoje, buvo gaivinamas, A. J. pabudus iš komos, jis visiškai negalėjo pasirūpinti savimi - nevaikščiojo, nekalbėjo, abu nukentėjusieji A. J. iš naujo mokė kalbėti, vaikščioti, jį išsiveždavo su vežimėliu, kai stojosi, tai patys kartu darydavo mankštas, nes medikų paskirtos reabilitacijos laiko neužteko. Pažymėtina, kad nukentėjusieji savarankiškai ieškojo įvairių specialistų, kurie padėtų A. J. kuo greičiau atsistatyti - logopedo, kineziterapeuto, neurologo, Lietuvos medikų konsiliumui nurodžius, jog nukentėjusiajam reikalingas gydymo būdas (duomenys neskelbtini) klinikose negalimas, o užsienyje taikomas gydymo metodas sumažintų paciento neįgalumą, padarius išvadą, kad A. J. operacinį gydymą rekomenduojama atlikti užsienyje, tėvai vežė jį gydymui į (duomenys neskelbtini), ten jam buvo atliktos dvi sudėtingos operacijos, po kurių vėl buvo tęsiamos reabilitacijos. Taigi, visą šį laiką nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai V. ir R. B. jautė nuolatinę baimę ir įtampą dėl A. J. gyvybės bei sveikatos, taip pat ir šiuo metu vis dar patiria išgyvenimus, stresą, įvairius nepatogumus, kurie iš esmės pakeitė ir jų gyvenimo kokybę.

16.8. Taip pat teisėjų kolegija, spręsdama, ar nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai V. ir R. B. patyrė neturtinę žalą dėl nukentėjusiajam A. J. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo, atsižvelgia tiek į jų patirtus išgyvenimus (laikotarpiu, kai nukentėjusysis buvo komoje (daugiau nei tris mėnesius) ir nebuvo aišku, ar jis išgyvens, o jei išgyvens, ar jis bent iš dalies bus savarankiškas, t. y., ar visos gyvybinės funkcijos bus atkurtos, jei taip, tai kada tai įvyks; taip pat vėlesnio gydymo ir reabilitacijos laikotarpiu); taip pat į besitęsiančius civilinių ieškovų V. ir R. B. išgyvenimus, nuolat matant nukentėjusiojo A. J. sužalojimų liekamuosius reiškinius (raumenų sunykimą, kairės rankos paralyžių, randus, sutrikusią kalbos funkciją, atmintį, apsunkintą judėjimą), sūnaus emocinę būseną, išgyvenimus dėl prarasto darbingumo, dėl sumažėjusių galimybių aktyviai leisti laiką ir bendrauti (2022 metais nukentėjusiojo A. J. (duomenys neskelbtini) gimtadienis buvo ligoninėje, jam esant komoje, šeimos šventės (Kūčios, šv. Kalėdos, Naujieji Metai) buvo praleistos ligoninėje), išgyvenimus dėl negalėjimo sugrąžinti sūnaus į būklę, buvusią iki įvykio. Taip pat teisėjų kolegija atsižvelgia į kilusią būtinybę kuriam laikui pakeisti šeimos gyvenamąją vietą. Pažymėtina, jog nors nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. B. ir nėra kraujo ryšiu susijęs su nukentėjusiuoju A. J., kaip nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. B., tačiau jie vienodai išgyveno nukentėjusiojo sužalojimus, šeimoje prisiėmė skirtingas pareigas – nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. B. labiau finansiškai išlaikė šeimą, atsisakydamas savo pomėgių (bėgiojimo, sportavimo, kelionių), rūpinosi mažamečiu sūnumi, esant galimybei, pakeisdavo sutuoktinę ligoninėje ir slaugydavo A. J., A. J. iš naujo mokė vaikščioti, vežiojo pas medikus, jį lydėjo kelionėje į gydymo įstaigas užsienyje, o nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. B. visą laiką rūpinosi eismo įvykio metu nukentėjusiu sūnumi, nuolat būdama su juo, atsisakydama vadybininkės darbo, mažiau praleisdama laiko su mažamečiu sūnumi, likusiu su vyru (duomenys neskelbtini), atsisakydama ir savo mėgstamų laisvalaikio leidimo būdų (sporto, knygų skaitymo).

2. Įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijais, formuojama teismų praktika, padarė bylos duomenimis pagrįstą išvadą, jog dėl A. N. nusikalstamų veiksmų, kai A. J. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai V. ir R. B. patyrė ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta.

3. Apeliaciniame skunde civilinis atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams V. ir R. B. priteistos neturtinės žalos dydžiais, mano, kad priteisti neturtinės žalos dydžiai turi būti mažinami. Kaip jau minėta, teismų praktika dėl neturtinės žalos dydžio, suformuota kitose analogiškose ar panašaus pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos dydis (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018), todėl teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos dydžio, paprastai turi atsižvelgti ir į analogiško ar panašaus pobūdžio bylose įprastai priteisiamas pinigų sumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017). Tačiau teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes skirtingose bylose nustatytos neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti reikšmingos aplinkybės dažniausiai nebūna analogiškos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-331-976/2018, 2K-191-942/2021). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, medicininiuose dokumentuose nurodytus duomenis apie nukentėjusiajam A. J. padarytus sužalojimus, jo gydymo trukmę, taikytą sudėtingą gydymą, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų paaiškinimus apie tai, kaip pasikeitė jų įprastas gyvenimas po eismo įvykio, tai, jog nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, stresą, įtampą, baimę dėl šeimos nario gyvybės ir sveikatos, atsižvelgusi ir į tai, kad nors A. J. gydymo periodas truko itin ilgą laiko tarpą, bet gydymas tęsiamas ir iki šiol, t. y. praėjus daugiau nei dvejiems metams po įvykio, į nukentėjusiojo A. J. sveikatai padarytus liekamuosius reiškinius, dėl kurių jo šeimos nariai taipogi patiria įtampą, nerimą, nepatogumų, įvertinusi ir tai, kad teisme daugiau nei vienerius metus iš esmės vyksta ginčas dėl nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų pareikšto civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos pagrįstumo, atsižvelgusi į Lietuvos ekonominę situaciją, į teismų praktiką dėl priteisiamų neturtinės žalos dydžių (Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-15-417/2020, Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-257-810/2018, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-113-628/2020), daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams V. ir R. B. priteistos neturtinės žalos dydžiai – kiekvienam po 12 000 Eur - atitinka proporcingumo, teisingumo bei protingumo principus, nėra per dideli, todėl juos mažinti, kaip to prašo apeliantas, nėra pagrindo.

4. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl byloje pareikšto civilinio ieškinio išsprendimo pagrįstumo, nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra teisėta bei pagrįsta, pakankamai motyvuota, ir keisti šią nuosprendžio dalį, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovas advokatas Ramūnas Dobrovolskis prašė jo atstovaujamųjų naudai priteisti jų patirtas išlaidas už dokumentų vertimą.

20.1. BPK 103 straipsnio 3 punkte nurodyta, jog proceso išlaidas sudaro ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį. Be to, pagal BPK 104 straipsnio 2 dalį, proceso dalyvis gali prašyti, jog šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Proceso išlaidų išieškojimą reglamentuoja BPK 105 straipsnio nuostatos, pagal kurias teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas skirtas mokėti vertėjui. Minėto straipsnio 7 dalis numato, jog kai procesas nutraukiamas, nes nukentėjusysis susitaikė su įtariamuoju ar kaltinamuoju, prokuroras ar teismas turi teisę nuspręsti, kad proceso išlaidas turi sumokėti įtariamasis, kaltinamasis ir nukentėjusysis arba vienas iš jų.

20.2. Iš bylos matyti, jog nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. B. MB „(duomenys neskelbtini)“ už dokumentų vertimą iš viso sumokėjo 64 Eur (12+52=64) ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus (5 t., b. l. 185-188). Taip pat iš bylos matyti, kad apeliacinės instancijos teismo prašymu nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai prie bylos pateikė civilinio ieškinio priedų, surašytų užsienio kalba, vertimus į lietuvių kalbą (5 t., b. l. 152, 163-169, 181-182). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas tokį prašymą pateikti dokumentų vertimus į lietuvių kalbą reiškė, reaguodamas į civilinio atsakovo skundo reikalavimą, nes apeliantas tvirtino, jog byloje esantys dokumentai, surašyti užsienio kalba, jam yra nesuprantami. Nors pagal BPK 8 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikoje baudžiamasis procesas vyksta valstybine kalba, o minėto straipsnio 5 dalis numato, kad bylos dokumentai, kurie BPK nustatytais atvejais įteikiami įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, taip pat kitiems proceso dalyviams, turi būti išversti į jų gimtąją kalbą arba į kitą kalbą, kurią jie moka, tačiau, kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teisme nei baudžiamojon atsakomybėn patrauktam A. N., nei valstybinį kaltinimą palaikiusiam prokurorui, nei byloje dalyvavusiems advokatams, o taip pat ir civilinio atsakovo atstovui byloje esantys dokumentai, surašyti užsienio kalba, nesukliudė tinkamai ir aktyviai naudotis procesinėmis teisėmis, pasisakyti dėl šių dokumentų vertinimo. Taigi, byloje esantys dokumentai, surašyti užsienio kalba, buvo išversti į lietuvių kalbą tik civilinio atsakovo reikalavimu. Be to, pažymėtina, jog byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama tik pagal civilinio atsakovo apeliacinį skundą iš esmės tik dėl byloje pareikšto civilinio ieškinio atlyginti turtinę ir neturtinę žalą pagrįstumo, argumentuojant ir tuo, kad civilinio ieškinio reikalavimas buvo grindžiamas dokumentais, kurie surašyti užsienio kalba. Civilinio atsakovo paduotas apeliacinis skundas atmetamas, todėl daroma išvada, jog nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. B. turi teisę į išlaidų už dokumentų vertimą atlyginimą.

20.3. Proceso išlaidų išieškojimas iš civilinio atsakovo, nesančio nuteistuoju byloje, BPK normų tiesiogiai nenustatytas. Kita vertus, pagal BPK 113 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia jos turėtas bylinėjimosi išlaidas iš antrosios šalies. Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant ir bylinėjimosi išlaidas pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme. Proceso išlaidų išieškojimo klausimas nagrinėjamoje byloje spręstinas atsižvelgiant į šias CPK normas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428-788/2016, 2K-11-648/2017, 2K-113-628/2020).

6. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. B. turėtos išlaidos už dokumentų vertimą turi būti išieškotos ne iš atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės A. N., bet iš civilinio atsakovo - (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 105 straipsniu,

nutarė:

atmesti civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 14 d. nuosprendžio.

Iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) priteisti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. B. 64 Eur turtėtų proceso išlaidų už dokumentų vertimą.

Teisėjai Ilona JakubėnienėErnesta MontvidienėGražvydas Poškus