Vilniaus apygardos teismo nutartis, 1A-189-574/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-12-08
Bylos Nr.: 1A-189-574/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-14308-2017-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Jurgita Mačionytė, Nida Vigelienė, Aiva Survilienė
Nuteistasis: A. B.
Civilinis ieškovas: G. V., E. P.
Civilinis atsakovas: UAB ,,D“
Nukentėjusysis: G. V., A. V., E. P., N. G.
Advokatai: Edgaras Dereškevičius, Aidas Mažeika, Kęstutis Betingis, Kęstutis Ragaišis

Kategorijos

1.2.25.4.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
2.1.15.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
2.4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. 1A-189-574/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14308-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.2; 2.1.15.3.2; 2.4.6.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aivos Survilienės, Nidos Vigelienės,

sekretoriaujant Agnei Strunkytei, Jolitai Žylienei, Teresai Dariulienei,dalyvaujant prokurorui Simonui Kučiui,nuteistajam A. B. (A. B.) ir jo gynėjui advokatui Aidui Mažeikai,

nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių G. V. ir A. V. atstovui advokatui Kęstučiui Betingiui,

nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių E. P. ir N. G. atstovui advokatui Kęstučiui Ragaišiui,

civilinio atsakovo UAB ,,D“ atstovams direktoriui R. D. ir advokatui Edgarui Dereškevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. gynėjo advokato Aido Mažeikos ir civilinio atsakovo UAB „D“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, A. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios G. V. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir priteista solidariai iš A. B. ir UAB ,,D“ G. V. naudai 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nukentėjusiosios G. V. civilinis ieškinys A. B., UAB ,,D“, ADB ,,Gjensidige“ dėl 1086,40 Eur neatlygintos turtinės žalos netenkintas.

Nukentėjusiosios A. V. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir priteista solidariai iš A. B. ir UAB ,,D“ A. V. naudai 1 200 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nukentėjusiosios A. V. civilinis ieškinys A. B., UAB ,,D“, ADB ,,Gjensidige“ dėl 79 Eur neatlygintos turtinės žalos netenkintas.

Nukentėjusiosios E. P. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir priteista solidariai iš A. B. ir UAB ,,D“ E. P. naudai 4 225 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nukentėjusiosios N. G. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir priteista solidariai iš A. B. ir UAB ,,D“ N. G. naudai 4 225 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. B. 2017 m. kovo 25 d., apie 12.44 val., Šalčininkų r., pagrindiniame asfaltuotame kelyje Vilnius – Lyda A15, šio kelio 29,958 kilometre, vairuodamas UAB „D“ priklausantį automobilį „Mercedes Benz“, v.n. (duomenys neskelbtini), važiuodamas Šalčininkų m. link, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų LR Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (LR Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) 117 punkte, 3 priedo 1.1. punkte, 127 punkte, 128 punkte, 137 punkte nurodytus reikalavimus. Jis važiuodamas pagrindiniu asfaltuotu keliu, kuriame vienguba ištisinė horizontaliojo ženklinimo linija skiria priešingų krypčių eismo juostas, kurią šioje vietoje kirsti draudžiama, privalėdamas važiuoti važiuojamosios dalies dešine puse, o sunkvežimio „Scania“, v.n. (duomenys neskelbtini) lenkimą pradėti tik pasibaigus šiam ženklinimui, pradėjo lenkimo manevrą iš kairės, jo vairuojamu automobiliu, važiuodamas ne mažiau kaip 64 km/h greičiu, lenkdamas ta pačia kryptimi, ta pačia eismo juosta jam priekyje važiuojantį krovininį automobilį, bei šiam krovininiam automobiliui priekyje važiuojantį dar vieną lengvąjį automobilį „Audi A3“, v.n. (duomenys neskelbtini) vairuojamą G. V., kirto priešingų krypčių eismo juostas skiriančią viengubą ištisinę horizontaliojo ženklinimo liniją, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir, judėdamas kairiau ištisinės linijos, lenkė krovininį automobilį, neįsitikino, kad tuo metu priekyje ta pačia kryptimi važiavusi automobilio „Audi A3“ vairuotoja G. V., turėdama tikslą išvažiuoti iš pagrindinio kelio į šalutinį kelią, į kairę, parodė kairiojo posūkio signalą ir pradėjo kairiojo posūkio manevrą, judėdama kairio posūkio kreive, jis nepasirinko saugaus greičio ir neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, nesuvaldė jo vairuojamo automobilio, važiuojamosios dalies kaire puse (priešpriešinio eismo juosta) ir nežymiu kampu link važiuojamosios dalies dešinio krašto, už nuovažos tolimesnio krašto, savo automobilio priekinės dalies kaire puse (bamperio apdaila, variklio dangčiu, žibintu bei sparnu), trenkėsi į apie 12 km/v greičiu judančio, skersai kelio pasisukusio automobilio „Audi A3“, kairio šono galinę dalį (galinį kairįjį ratą, sparną, bamperio apdailą), po ko, dėl smūgio, automobilis „Audi A3“, pradėjo suktis prieš laikrodžio rodyklę ir galine dalimi į priekį nuslydo link kairės pusės sankasos, po susidūrimo automobilis „Mercedes Benz“, toliau judėdamas link kelio Vilnius-Lyda dešiniojo krašto, nuvažiavo nuo kelio sankasos ir sustojo, padėtyje, kurioje šis automobilis buvo užfiksuotas po eismo įvykio, ko pasėkoje automobilio „Audi A3“, vairuotojai G. V. buvo padaryti kūno sužalojimai: galvos kairės momeninės ir smilkininės sričių ribos, pilvo priekinės sienos poodinės kraujosruvos, kairio žasto odos nubrozdinimas, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, automobilio „Audi A3“, v.n. (duomenys neskelbtini) ant galinės sėdynėje sėdėjusioms keleivėms – nukentėjusiosioms: A. V. buvo padarytas kūno sužalojimas: randu sugijusi žaizda viršugalvyje, kuris atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusiajai E. P. buvo padaryti kūno sužalojimai – daugybiniai liemens kaulų: daugybiniai abipusiai šonkaulių (daugumos dešinės pusės), krūtinkaulio rankenos lūžiai su plaučių sumušimu ir oro į krūtinplėvės ertmes prasiveržimu; dubens kaulų lūžiai (kryžkaulio abiejų šoninių masių ir dešiniojo gaktikaulio abiejų šakų lūžiai su abipusiu kaulinio dubens žiedo suardymu), kurie atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nukentėjusiajai N. G. buvo padaryti kūno sužalojimai: dešinio gaktikaulio abiejų šakų bei kairio gaktikaulio viršutinės šakos ir kryžkaulio dešinės šoninės masės lūžiai su galimu plaučių sumušimu ir kvėpavimo nepakankamumu, kurie atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo A. B. gynėjas advokatas Aidas Mažeika prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. apkaltinamąjį nuosprendį, priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, o bylą perduoti prokurorui; netenkinus šio prašymo bylą grąžinti prokurorui Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 254 straipsnio 3 dalies pagrindu; netenkinus šio prašymo nukentėjusiųjų ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti arba juos ženkliai sumažinti.

2.1. Nurodo, jog teismas konstatavo, kad A. B. pažeidė penkis KET reikalavimus. A. B. neigia kirtęs ištisinę horizontaliojo ženklinimo liniją, tvirtina lenkimo manevrą pradėjęs jai pasibaigus. Teismas tokį nuteistojo teiginį bando paneigti eismo įvykio apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis, tačiau teismo nurodytas 22,5 m. atstumas yra nuo ištisinės kelio ženklinimo linijos pabaigos iki nuovažos į kairę pradžios, nors iš 2018 m. birželio 21 d. specialisto išvadoje Nr. 11-415 (18) esančio 10 pav. matyti, kad transporto priemonių susidūrimas įvyko toliau, o pagal plano mastelį nesudėtinga nustatyti, kad atstumas nuo ištisinės kelio ženklinimo linijos pabaigos iki transporto priemonių susidūrimo vietos yra virš 30 m., t. y. kone trečdaliu daugiau, nei nurodė teismas. Taip pat teismas remiasi dalimi prieštaringų liudytojo G. R. parodymų. Jis yra paaiškinęs kad matė, jog automobilio „Mercedes-Benz“ vairuotojas pradeda lenkimo manevrą per ištisinę eismo juostą ir kad nematė, kurioje būtent vietoje kelyje automobilio „Mercedes-Benz“ vairuotojas pradėjo lenkimo manevrą, o pamatė minėtą automobilį tik tuomet, kai jis jau buvo pusiau susilyginęs su jo vairuojamu automobiliu „Scania“, t. y. beveik susilygino su vairuotojo kabina. Taigi, darytina išvada, kad A. B. parodymai šioje dalyje nėra įtikinamai paneigti, todėl nėra pakankamai duomenų, kad jis pažeidė KET 117 punkto reikalavimus.

2.2. Būtina atkreipti dėmesį į kelio ženklinimą. Įvykio vietoje darytoje nuotraukoje (t. 5 b. l. 17) aiškiai matyti siaura brūkšninė linija, o ištisinė linija vos įžiūrima. Iš internetiniame puslapyje www.geoportal.lt esančių ortofotonuotraukų matyti, kad laikotarpyje 2009-2010 m. (tiksli data nežinoma) darytoje nuotraukoje kelio ženklinimas prieš įvykio vietą - siaura brūkšninė linija, 2012-2013 m. - ištisinė, 2015-2017 nusitrynusi ištisinė su išryškėjusia siaura brūkšnine, aktualiausioje nuotraukoje linija vėl ištisinė. Iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie susisiekimo ministerijos atsakymo (t. 5 b. l. 104) matyti, kad ši įstaiga neturi informacijos kokios būklės kelio ženklinimas buvo konkrečiai 2017-03-25. 2019-06-12 buvo atlikti ašinės kelio linijos (ištisinės) atnaujinimo darbai. Apibendrinus nuotraukas ir šį atsakymą, galima teigti, kad 2009-2010 m. kelio ženklinimas prieš įvykio vietą buvo siaura brūkšninė linija, kelio ženklinimas buvo pakeistas 2012 - 2013 m. į ištisinę, šis ženklinimas iki 2017 m. nusitrynė, todėl išryškėjo prieš tai buvusi siaura brūkšninė linija, todėl 2019-06-12 buvo atlikti kelio linijos atnaujinimo darbai. Darytina išvada, kad yra ir tokia tikimybė, kad A. B., esant nusidėvėjusiai ištisinei kelio linijai ir dėl to išryškėjusiai siaurai brūkšninei, sąžiningai klydo manydamas, kad lenkimą pradeda ten, kur tai daryti nėra draudžiama. Tačiau ir šiuo atveju negalima laikyti, kad jis pažeidė KET 117 punkto reikalavimus. Svarbiausia yra tai, kad bet kuriuo atveju, toje vietoje, kur įvyko susidūrimas, ištisinė kelio linija jau buvo pasibaigusi, toje konkrečioje vietoje lenkti nebuvo draudžiama ir net jei būtų konstatuota, jog prieš įvykį nuteistasis ir pažeidė KET 117 punkto reikalavimus, įvykio metu pažeidimas jau buvo baigtas, todėl jis negali būti susijęs su kilusiomis pasekmėmis.

2.3. 2018 m. birželio 21 d. specialisto išvadoje Nr. 11-415 (18) nurodyta, kad automobilio „Mercedes-Benz 316“ vairuotojo A. B. veiksmai – lenkė sunkvežimį „Scania“ kelio Vilnius – Šalčininkų ruože, kuriame lenkimas buvo draudžiamas, ko pasėkoje susidūrė su leistinoje vietoje sukančiu (apsisukančiu) automobiliu „Audi A3“ – techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Cituojama kasacinio teismo praktika, kurioje nurodoma, jog ekspertizės išvada teismo turi būti vertinama kaip vienas iš įrodymų“ (2K-49/2013).

2.4. Iš 2017 m. spalio 13 d. specialisto išvados Nr. 11-1908 (17) matyti, kad automobilis „Mercedes- Benz 316“, įvykio metu važiavo apie 64 km/h greičiu, toks pat šio automobilio greitis nurodytas ir 2018 m. birželio 21 d. specialisto išvadoje Nr. 11-415 (18). Kelio atkarpoje, kurioje įvyko eismo įvykis leistinas maksimalus greitis yra 90 km/h, todėl laikytina, kad leistinas greitis viršytas nebuvo. Maža to, važiavimas 26 km/h per valandą mažesniu greičiu nei tai leista, laikytinas atsargiu, atsižvelgus į įvykio metu buvusias eismo sąlygas, juolab, kad transporto priemonės būklė buvo gera, automobilis važiavo be krovinio, eismas nebuvo intensyvus, o matomumas geras. Pastebėtina tai, kad šis punktas kalba apie sustojimą iki iš anksto numatomos kliūties, tačiau šioje situacijoje iš anksto numatyti, kad automobilis „Audi A3“ suks į kairę buvo neįmanoma. Todėl laikytina, kad A. B. KET 127 punkto reikalavimų nepažeidė.

2.5. Iš minėtų specialistų išvadų matyti, kad automobilio „Audi A3“, vairuotoja suko į kairę (apsisukinėjo) dalinai iš kelio Vilnius - Šalčininkai dešiniojo, kelkraščio. Jai būnant labiau dešinėje pusėje nei priklauso, A. B., važiuodamas paskui automobilį „Scania“, ir vėliau jį lenkdamas, negalėjo pastebėti automobilio „Audi A3“, nes jį užstojo didelių gabaritų transporto priemonė, matyti ar jis rodo kairįjį posūkį, juolab, kad jis nebuvo persirikiavęs posūkiui į kairę (apsisukimui), kaip to reikalauja KET, todėl laikytina, kad ir 128 punkto, 136 punkto 2 dalies ir 137 punkto KET reikalavimai pažeisti nebuvo. Cituojama kasacinio teismo praktika, kurioje nurodoma, jog sprendžiant priežastinio ryšio tarp veikos ir kilusių padarinių bei kaltės klausimus būtina nustatyti momentą, kada kaltininkas turėjo realią galimybę pastebėti tokį pavojų keliančias aplinkybes. Galėjimas numatyti padarinius reiškia asmens realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą bei numatyti įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai. Taigi apie kaltę - psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais - gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus realią situaciją, kaltininko asmenines savybes (profesinę ir gyvenimišką patirtį) ir kitas bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-501/2012, 2K-P-1/2014, 2K- 202/2014, 2K-7-27-746/2015 ir kt.). Iš išdėstytų argumentų, įvykio situacijos matyti ir tai, kad A. B. neturėjo realios galimybės pastebėti sukančio į kairę (apsisukančio) automobilio „Audi A3“, todėl nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, įvykio, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai, numatyti negalėjo, todėl jis išteisintinas.

2.6. Pastebėtina tai, kad A. B. dėl to, iš kurios vietos kairiojo posūkio manevrą pradėjo automobilio „Audi A3“ vairuotoja, niekada nepasisakė. Priešingai, jis tvirtino šio automobilio nematęs iki pat susidūrimo akimirkos, todėl jo parodymų ir pozicijos kritika visiškai nepagrįsta. Liudytojas G. R. šioje dalyje parodė, kad manevras buvo atlikinėjamas iš dešinės, todėl jam susidarė įspūdis, kad „Audi A3“ vairuotojas nori apsisukti. Akcentuotina, kad specialistai, panaudoję specialias žinias, konstatavo, jog posūkio manevrą automobilis „Audi A3“ pradėjo, kai dešiniais ratais buvo įvažiavęs į dešinį kelkraštį. Tokį specialistų teiginį patvirtina įvykio vietoje daryta nuotrauka (t. 5 b. l. 16), kur matyti, kad po dešinėje kelio pusėje stovinčiu nežymėtu policijos automobiliu, kuris stovi priešais nuvažiavimą į keliuką, kelkraštyje, yra dvi į kairę sukusio (apsisukusio) automobilio provėžos.

2.7. Darytina išvada, kad G. V. tokiais savo veiksmais pažeidė KET 106 punkto reikalavimus (prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto). Niekas šioje byloje neatkreipė dėmesio į tą faktą, kad eismo įvykis įvyko sankryžoje. Įvykio metu galiojusio Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 54 punkte buvo nurodyta, kad „Sankryža – kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai. Sankryžomis nelaikomos vietos, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas arba įvažiuojama į kelią iš šalia jo esančių teritorijų. Sankryža yra reguliuojama, jeigu eismą joje reguliuoja šviesoforai arba reguliuotojas. Skirtingo lygio sankryžos yra tos, kuriose keliai jungiasi ne viename aukštyje ir yra nuovažos, kuriomis eismas vyksta nuo vieno kelio prie kito“. Įvykio vieta visiškai atitinka šį apibrėžimą. Todėl konstatuotina, kad G. V. pažeidė ir KET 157 punktą – Sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti – ir lenkiančioms transporto priemonėms“. Jei posūkio (apsisukimo) vietoje būtų buvusi ištisinė kelio ženklinimo linija, G. V., pagrįstai galėjo tikėtis, kad jai iš paskos važiavusio automobilio „Scania“ niekas nelenkė, tačiau toje vietoje ištisinė linija jau buvo pasibaigusi, todėl ji turėjo suprasti, kad toje vietoje lenkimas galimas ir būtina stebėti ne tik iš paskos važiuojančias, bet ir jas lenkiančias transporto priemones, o tam reikia važiuoti kaip įmanoma kairiau.

2.8. Taigi, susidarė tokia situacija, kuomet G. V., prieš atlikdama kairįjį posūkį ar apsisukdama, pažeisdama KET 106 p. reikalavimus, pasitraukė prie dešinės, o ne kairės važiuojamosios dalies krašto, tuo sukliudydama ne tik automobilį „Scania“ lenkiančiam pamatyti jos automobilį, bet ir pačiai per kairįjį šoninį galinio vaizdo veidrodėlį pamatyti automobilį „Mercedes-Benz 316“, todėl pažeidė ir KET 157 punktą, nes sukdama į kairę (apsisukdama), sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, nedavė kelio ją lenkiančiam automobiliui „Mercedes-Benz 316“ ir su juo susidūrė. Išdėstyti argumentai patvirtina, kad dėl autoįvykio ir kilusių pasekmių yra kalta tik G. V., todėl A. B. išteisinus byla turi būti perduota prokurorui.

2.9. Kadangi teismas vis tik gali konstatuoti, kad KET reikalavimus pažeidė ir A. B., būtina aptarti būtinąsias padarinių kilimo sąlygas ir tokiu atveju. Jeigu A. B. nebūtų pažeidęs KET 117 punkto, t. y. važiavęs savo eismo juosta paskui automobilį „Scania“, 127 punkto – važiavęs tokiu greičiu, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki kliūties, 128 punkto – atsiradus kliūčiai visiškai sustabdytų transporto priemonę, 136 punkto 2 dalį – įsitikintų, kad transporto priemonės, važiuojančios priekyje ta pačia eismo juosta, vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą, 137 punkto – kai priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą, važiuodamas paskui apvažiuotų sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palauktų, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostą, eismo įvykis nekiltų. Tačiau taip pat konstatuotina, kad G. V. nepažeidus KET 106 punkto, t. y. prieš sukdama į kairę arba apsisukdama būtų iš anksto pasitraukusi prie pat važiuojamosios dalies kairiojo krašto, 157 punkto – sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, sukdama į kairę (apsisukdama), būtų davusi kelią lenkiančiai transporto priemonei, 101 punkto – prieš keisdama važiavimo kryptį, būtų įsitikinusi, kad tai daryti saugu, ir davusi kelią (nekliudžiusi) kitam eismo dalyviui, eismo įvykis taip pat nebūtų kilęs. Tokiu atveju abiejų eismo dalyvių padaryti pažeidimai yra susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais, todėl G. V. taip pat turėjo būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn.

2.10. Kadangi BPK 255 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, esant tokiai situacijai, byla grąžintina prokurorui BPK 254 straipsnio 3 dalies pagrindu, nes nusikaltimą padariusio asmens nepatraukimas atsakomybėn laikytinas esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu, kuris trukdo nagrinėti bylą ir kurio teismas ištaisyti negali.

2.11. Pirmos instancijos teismas, priteisdamas žalos atlyginimą, nevertino galimo nukentėjusiųjų didelio neatsargumo, nors apie tai baigiamosiose kalbose pasisakė ne vienas proceso dalyvis. A. V. apklausta teisme parodė, kad ji nebuvo prisisegusi saugos diržu, ar buvo prisisegusios E. ir N., ji nežino. S. (Č.) tikrai buvo prisisegęs, nes ji pastarajam padavė diržą, dėl G. ji neatsimena. E. P. teismui parodė, kad ji neprisimena, ar buvo prisisegusi saugos diržu, taip pat ji neatsimena, ar automobilio keleiviai buvo prisisegę saugos diržais. N. G. apklausta teisme parodė, kad ji nebuvo prisisegusi saugos diržu, o ar automobilio keleiviai buvo prisisegę saugos diržus, ji nežino. Iš šių parodymų matyti, kad dvi iš trijų nukentėjusiųjų (A. V. ir N. G.) nesegėjo saugos diržų, byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad juos segėjo trečia nukentėjusioji (E. P.), toks nukentėjusiųjų elgesys laikytinas dideliu neatsargumu. Aptarta situacija leidžia teismo prašyti nukentėjusiųjų ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti arba juos ženkliai sumažinti.

3. Apeliaciniu skundu civilinis atsakovas UAB „D“ prašo atlikti įrodymų tyrimą ir panaikinti 2020 m. gruodžio 1 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų apkaltinamąjį nuosprendį kaip nepagrįstą ir neteisėtą bei priimti nutartį perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.

3.1. Nurodo, kad priimant skundžiamo turinio apkaltinamąjį nuosprendį, pirmos instancijos teismas neįvertino byloje esančių procesinių ir kitų surašytų dokumentų, susijusių su kaltinamojo kaltės paneigimo bei trečiojo asmens UAB „D“ solidarios atsakomybės klausimu liečiamumo reikalavimo aspektu, neatskleidus kaltininko kaltės turinį patvirtinančių įrodymų, neaptarus nusikaltimo sudėties įrodytumo klausimo, netinkamai aiškino ir taikė BK 281 straipsnio 3 dalį, nesiaiškino autoįvykio kilimo mechanizmo, nepaisė specialistų išvadų, netiksliai nustatė faktines aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249, 6.250 straipsnio 2 dalį bei 6.282 straipsnį, todėl neteisingai išsprendė civilinės atsakomybės klausimus, tad nepagrįstai ir neteisėtai nusprendė iš UAB „D“ solidariai priteisti nukentėjusiais pripažintiems asmenims turtinę bei neturtinę žalą.

3.2. Kadangi, anot valstybės kaltintojų nūdienos praktikoje plačiai paplitusio požiūrio, kad siekiant nuteisti asmenį taikomas įrodinėjimo standartas – bet kokių pagrįstų abejonių dėl jo nekaltumo pašalinimas - skiriasi nuo įrodinėjimo standarto, taikomo siekiant pradėti asmens baudžiamąjį persekiojimą, pagal kurį pakanka pagrįsto įtarimo, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką (EŽTT 2013-06-20 sprendimas byloje Lavrechov prieš Čekijos Respubliką, peticijos Nr. 57404/08), todėl UAB „D“ prašymui pakankamas dėmesys ikiteisminio tyrimo metu ir nebuvo skirtas, tačiau kadangi Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmams, po tendencingo, iš esmės šališko ir nevisapusiško bei nesavarankiško (nes nukentėjusiųjų atstovai nuolat diktavo prokurorui bei tyrėjams jų veiklos kryptis, nukreiptas vien į nukentėjusiosios atstovų interesų byloje patenkinimą), teko bet kokių pagrįstų abejonių pašalinimo standarto reikalavimą, remiantis BPK įgyvendinant tame tarpe civilinio atsakovo teises, vykdyti pačiam teismui.

3.3. Aiškinantis autoįvykio aplinkybes, buvo gautos dvi autotechnikos specialistų išvados – LTEC atlikta 2017 m. spalio 13 d. Nr. 11-1908(17) ir 2018 m. birželio 21 d. Nr. 11-415(18), kuriuose pateikiami duomenys bei išdėstytos prieštaringos išvados dėl autoįvykio priežasčių. CK 6.282 straipsnyje nurodyta, jog atsižvelgiant į asmens kaltės dydį žalos atlyginimas gali būti sumažinamas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.

3.4. Automobilį “Audi A3” vairavusi G. V. nesilaikė taisyklių reikalavimų (ir/ar) pažeidė KET reikalavimus, nes apsisukinėjo neįsitikinusi ar tai daryti saugu, teismas turėjo objektyviai nuspręsti, kad ji, kaip vairuotoja-profesionalė, kuriai, nepriklausomai, jog dar neturėjo 2 metų vairavimo stažo, taip pat keliami padidinti rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, privalėjo suprasti, jog tokia važiuojančio automobilio padėtis yra nesaugi. Nurodytą aplinkybę teismas privalėjo pripažinti ieškovės G. V. dideliu neatsargumu, padėjusiu žalai padidėti ir/ar atsirasti, vadovaudamiesi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), prašomos priteisti neturtinės žalos dydį turėjo arba sumažinti, arba atmesti jos reikalavimą.

3.5. Eismo įvykio ekspertai, atsakydami į iki šiol keltą klausimą kurio eismo įvykio dalyvio ir kokie veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykio kilimui, pateikė iš dalies vienodas išvadas, nurodant, jog įtakos eismo įvykio kilimui turėjo ir vieno, ir kito vairuotojo veiksmai prieš įvykstant eismo įvykiui. Pagal kasacinio teismo praktiką, tokiu atveju, kai abu eismo dalyviai pažeidžia kelių eismo taisykles, turi būti įvertinta abiejų eismo dalyvių padarytų pažeidimų reikšmė nusikalstamų padarinių atsiradimui. Pirmos instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, nepaaiškindamas savo pasirinkimo motyvų, vieninteliu kaltininku laikė A. B.. Šiuo atveju būtina nustatyti, kurio konkrečiai vieno eismo dalyvio KET pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga ir turėjo priežastinį ryši su kilusiais padariniais, tačiau šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir abejonių dėl autoįvykio kaltininko nepašalino, nors galėjo bei privalėjo tai padaryti. Tą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika analogiškose bylose, kuri sako, kad kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais jei nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 str. numatyti padariniai, neįvyktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-49/2013, 2K-127/2010, 2K-151/2011). Akivaizdu, jog byloje nepakanka dviejų ekspertinių išvadų, todėl nepaskyrus trečiosios netinkamai buvo išspręstas ne vien asmens kaltės klausimas, bet ir turtinės bei neturtinės žalos priteisimo civiliniams ieškovams klausimas. Dėl to skundžiamas nuosprendis nepagrįstas ir naikintinas, grąžinant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

3.6. Nuosprendyje vartojami pirmosios instancijos teismo išsireiškimai, tokie kaip „ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu neginčijamai nustatytas priežastinis ryšis tarp kaltinamojo A. B. veiksmų“, taip pat teismo prielaidinio pobūdžio išsireiškimai – „UAB „D“ atstovai prašo ieškovės ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti, kadangi žala nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei galimai buvo padaryta kuomet A. B. nėjo darbo pareigų“, įrodo, jog pirmos instancijos teismas turėjo išankstinį ir neobjektyvų nusistatymą tiek nuteistojo, tiek jo buvusio darbdavio – UAB „D“ atžvilgiu ir kitų byloje dokumentais bei specialistų išvadomis bei schema pagrįstų bylos baigties variantų net nesvarstė. Tai aiškiai sąlygojo klaidingų teismo išvadų padarymą skundžiamame nuosprendyje tiek dėl asmens, kurio veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais, tiek dėl kaltinamojo nustatymo, tiek dėl atsakomybės klausimų. Nors pirmos instancijos teismas savo vidinį įsitikinimą mėgina argumentuoti sudarant įspūdį, jog į visus bylos duomenis atsižvelgė, tačiau nuosekliau susipažinus ne su nukentėjusiųjų paaiškinimais, bet specialių žinių pagrindu gautais objektyviais šaltiniais matyti, kad nuosprendyje nepaaiškinta, kodėl teismas padarė būtent tokias išvadas, kurios paneigiamos objektyviais bylos duomenimis. Visa tai nulėmė klaidingą pirmos instancijos teismo išvadą dėl A. B. kaltės.

3.7. Net iš paties pirmojo 2017 m. kovo 25 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos I. S. tarnybinio pranešimo seka, kad kelyje Vilnius-Lyda, kurio metu automobilį „Mercedes-Benz“ vairavo A. B., eismo įvykis įvyko ne jo darbo dieną, bet jo poilsio dieną – šeštadienį – 2017 m. kovo 25 d. Susipažinus su visa pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, iš jos turinio iš karto buvo matyti, kad civiliniu atsakovu fizinis asmuo A. B. į baudžiamąją bylą neįtrauktas nepagrįstai, kadangi BPK 109 straipsnis aiškiai reglamentuoja, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę ieškinį baudžiamajame procese pareikšti būtent pirmiausia įtariamajam, kaltinamajam, o taip pat jeigu yra teisinis pagrindas už įtariamojo veikas materialiai atsakingam asmeniui. Todėl, nepaisant to, kad nukentėjusiosios G. V. vardu civilinį ieškinį rengusiam jos atstovui Kęstučiui Betingiui subjektyviai ir atrodė, kad civilinis atsakovas šioje byloje iš karto turėtų būti išimtinai vien UAB „D“ ar draudimo bendrovė „Gjensidige“, nes galbūt jų turtinė padėtis turėtų būti stabilesnė, tačiau remiantis BPK 170 straipsnio 2 ir 3 dalimi, turėjo būti užtikrinta, kad, kaip civilinis atsakovas šioje byloje, prokuroro nutarimu atsirastų ir įtariamasis A. B..

3.8. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad samdantis darbuotojus asmuo yra atsakingas už tai, kad jo darbuotojai, atlikdami darbo pareigas, laikytųsi teisės aktų reikalavimų, nepažeistų bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai ir tokiu būdu nepadarytų kitiems žalos. Netiesioginės atsakomybės taikymo atveju dėl asmeniui padarytos žalos kaltas yra darbuotojas. Samdančio darbuotojus asmens kaltė yra sutapatinama su darbuotojo kalte ir darbdavys atsako už darbuotojo darbo metu padarytą žalą, jei už tą žalą ne darbo metu atsakytų pats darbuotojas.

Šalies argumentai

3.9. Skundžiamame nuosprendyje pirmos instancijos teismas padarė išvadą, kad civilinis atsakovas UAB „D“ nesiėmė jokių veiksmų ir priemonių tam, kad ne darbo metu transporto priemonė „Mercedes-Benz“, būtų palikta saugojimui bendrovės teritorijoje, nesiaiškino aplinkybių, kodėl nuteistasis automobiliu naudojosi ne darbo metu per išeigines dienas (eismo įvykis įvyko šeštadienį), neturėdamas darbdavio leidimo, ši teismo išvada klaidinga, nes paneigta byloje esančiais konkrečiais duomenimis. Kaip matyti iš 2017 m. gegužės 12 d. liudytojo apklausos protokolo, šios apklausos metu UAB „D“ transporto vadybininkas R. P. nedviprasmiškai, o aiškiai parodė, kad A. B. darbdaviui nuosavybės teise priklausiusį transportą – automobilį „Mercedes-Benz“ pasiėmė savavališkai, a) nepateikęs rašytinio prašymo, taip pat b) negavęs rašytinio darbdavio leidimo, todėl neteisėtai. Be to, skundžiamame nuosprendyje neįvertinto oficialaus baudžiamosios bylos duomenų šaltinio – 2017 m. kovo 25 d. spec. liudytojo A. B. apklausos, kurioje nurodyta, jog UAB „D“ automobilį pastarasis savo poilsio dieną naudojo savo asmeniniais tikslais – važiavo pas savo tėvus pasiimti baldų.

3.10. Taigi, nors nuteistasis, gindamasis nuo kaltinimų ir teigia, kad prieš paimant automobilį tariamai gavo darbdavio leidimą, tačiau tai yra tik jo parodymai, kurių nepatvirtina jokia kita konkreti baudžiamosios bylos medžiaga. Priešingai, būtent faktą, kad įvardijama žala nukentėjusiems asmenims galimai buvo padaryta kuomet nuteistasis nėjo darbo pareigų, t. y. per jo poilsio laiką patvirtina ir pateikiamas UAB „D” 2017 m. vasario 15 d. darbo grafikas 2017 metų kovo mėnesiui, iš kurio aiškiai seka, kad A. B. 2017 m. kovo 25 d. ir 2017 m. kovo 26 dienomis nedirbo. Taigi, automobilį nuteistasis naudojo nevykdydamas jokių darbo funkcijų, todėl UAB „D“ civiliniu atsakovu į baudžiamąją bylą yra įtraukta nepagrįstai ir net neteisėtai.

3.11. Ikiteisminis tyrimas byloje nebuvo atliktas greitai ir išsamiai. Jei ikiteisminis tyrimas ir jo organizavimas būtų orientuotas į tinkamą įstatymų ir kitų teisės aktų taikymą, atsižvelgiant į teismų praktiką, byloje būtų išreikalauti ir kiti duomenys, tiesiogiai susiję su asmenų civiline atsakomybe. Transporto priemonę „Mercedes-Benz 316“, v.n, (duomenys neskelbtini) UAB „D“ nuo 2017 m. sausio 26 d. iki 2018 m. sausio 25 d. buvo apdraudusi ir kasko draudimu, tačiau iki pat šiol net bylą nagrinėjęs pirmos instancijos teismas nepagrįstai nesiaiškino ar automobilis buvo apdraustas kasko draudimu. Atsižvelgiant į tai, kad remiantis BPK 111 straipsniu, civiliniais atsakovais gali būti ir kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsakingi už nusikalstama įtariamojo veika padarytą žalą, taip pat į tai, kad kol dirbo UAB „D” vairuotojas A. B. buvo apdraustas reikšmingu bylai laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 26 d. iki 2018 m. sausio 25 d., tame tarpe nuo nelaimingų atsitikimų vairuotojo ir keleivių draudimu, susijusių su apdraustomis transporto priemonėmis AB „Lietuvos draudimas“, ši draudimo bendrovė taip pat privalėjo būti įtraukta į baudžiamąją bylą civiline atsakove, tačiau teismas to nepadarė. Todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą žalą priteisti vien solidariai iš nuteistojo bei UAB „D“.

3.12. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog net ir tuo atveju, kai civilinis ieškovas neišreiškia savo valios dėl materialiai už įtariamojo (kaltinamojo) veiksmus atsakingo asmens įtraukimo į bylą kaip civilinio atsakovo, tokį sprendimą privalo priimti prokuroras ar teismas. Jei civilinio atsakovo įtraukimo į procesą klausimas nebuvo tinkamai išspręstas ankstesnėse proceso stadijose, klaida turi būti ištaisoma nagrinėjant bylą apeliacine tvarka (kasacinės nutartys Nr. 2K-325/2006, 2K-655/2006, 2K-656/2007, 2K-141/2009, 2K- 626/2011 ir kt.).

3.13. Taip pat, kadangi UAB “D” transporto priemonę „Mercedes-Benz“ nuo 2017 m. sausio 26 d. iki 2018 m. sausio 25 d. buvo apdraudusi ir kasko draudimu, dėl nežinomų ir skundžiamame nuosprendyje neatskleidžiamų neįtraukimo į bylą civiliniu atsakovu priežasčių, bent apeliacinės instancijos teisme, spręstinas klausimas dėl šios draudimo bendrovės įtraukimo civiliniu atsakovu bei žalos atlyginimo iš jos, klausimas.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į nuteistojo A. B. gynėjo advokato Aido Mažeikos apeliacinį skundą nukentėjusiųjų E. P. ir N. G. atstovas advokatas Kęstutis Ragaišis prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. gruodžio 1 d. nuosprendį palikti nepakeistą ir atlyginti apeliacinėje instancijoje nukentėjusiųjų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4.1. Nurodo, jog nuteistojo apeliacinio skundo samprotavimai apie neryškią kelio vidurio liniją, kas neva leido jam lenkti kitą automobilį, nepažeidžiant KET reikalavimų byloje yra paneigti surinktais ir teismo išnagrinėtais įrodymais. Visi apeliaciniame skunde keliami prieštaravimai buvo išnagrinėti bylos nagrinėjimo pirmoje instancijoje metu ir aptarti nuosprendyje.

4.2. Teisminio nagrinėjimo metu prie bylos buvo prijungti visi nuteistojo ir civilinio atsakovo prašomi dokumentai, tenkinti visi prašymai dėl papildomų procesinių veiksmų atlikimo, visi bylos įrodymai pagarsinti, ištirti ir įvertinti, tai pat ir fotonuotraukos, kurios yra pridėtos prie apeliacinio skundo, dėl ko pats procesas užsitęsė gan ilgą laiką. Vyko ne vienas teismo posėdis, taigi tokius prašymus nuteistasis turėjo galimybę teismui pateikti ankščiau. Prieštaravimai tarp byloje esančių įrodymų buvo pašalinti, apklausiant specialistus, liudytojais apklausus policijos darbuotojus, buvusius įvykio vietoje ir sudariusius įvykio schemą, išreikalavus ir gavus papildomus, su tuo susijusius dokumentus dėl kelių ženklinimo ir kita.

4.3. Nuteistojo kaltė dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 3 dalyje, įrodyta įrodymais, surinktais baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu ir ištirtais teisme, t. y., iš dalies nuteistojo A. B. parodymais, nukentėjusiųjų G. V., A. V., E. P., N. G. parodymais, parodymų patikrinimo vietoje protokolu liudytojų – G. R., S. Č., M. G., R. P. parodymais, parodymų patikrinimo vietoje protokolu, iš dalies liudytojos E. Č. parodymais, eksperto M. Mažeiko parodymais, eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, transporto priemonės „Marcedes-Benz 316“ apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokolu, transporto priemonės „Audi A3“ apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokolu, specialisto išvada dėl G. V. kūno sužalojimų padarymo mechanizmo, lokalizacijos ir sunkumo laipsnio, specialisto išvada dėl A. V. padarytų kūno sužalojimų mechanizmo, lokalizacijos ir sunkumo laipsnio, specialisto išvada dėl E. P. padarytų kūno sužalojimų mechanizmo, lokalizacijos ir sunkumo laipsnio, specialisto išvada dėl N. G. padarytų kūno sužalojimų mechanizmo, lokalizacijos ir sunkumo laipsnio, 2017-10- 13 specialisto išvada Nr. 11-1908(17), 2018-06-21 specialisto išvada Nr. 11-415 (18). Galima G. V. kaltė byloje nenustatyta, kitokių įvykio aplinkybių nenustatyta, dėl to nėra pagrindo kalbėti ir apie G. V. neva tai padarytus KET pažeidimus. Taigi, nėra jokio pagrindo išteisinti nuteistąjį, o bylą perduoti prokurorui.

4.4. Nuteistojo argumentas, kad pačių nukentėjusiųjų didelis neatsargumas lėmė joms padarytą didelę žalą ir dėl to jų reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas, kadangi niekuo nepagrįstas ir nepaneigia paties nuteistojo kaltės. Pažymėtina, kad nukentėjusiosios E. P. ir N. G. įvykio metu sėdėjo galinėse automobilio keleivio vietose ir neturėjo ir negalėjo turėti jokios įtakos pačiam įvykiui, kai pats nuteistasis pažeisdamas taisykles ir lenkdamas neleistinoje vietoje atsitrenkė į galinę kito automobilio dalį, kuriame ir buvo abi nukentėjusiosios. Būtent smūgis į galinę automobilio dalį ir lėmė joms atsiradusią neturtinę žalą ir jos dydį ir tai niekaip negalėjo būti nulemta jų pačių neatsargiais veiksmais.

4.5. Nukentėjusiosios iki eismo įvykio buvo sveikos bei darbingos. Patyrus sunkias traumas, ilgą laiką kentė didelius skausmus, gulėjo reanimacijos skyriuje, joms atliktos operacijos, kurių metu nukentėjusioms atlikta narkozė, jos ilgą laiką negalėjo tinkamai judėti, savarankiškai savimi pasirūpinti. Abi nukentėjusiosios neabejotinai patyrė didelius nepatogumus, negalėjo miegoti, vartojo vaistus. Jos dėl patirtų traumų jaučia nuolatinę įtampą, bijo važiuoti automobiliu. Tokiu būdu joms neturtinė žala padaryta fizinio ir dvasinio pobūdžio praradimais, kurie sukėlė kančias ir išgyvenimus. Byloje yra surinkti visi duomenys apie joms padarytų sužalojimų pobūdį ir sunkumo lygį. Byloje šių aplinkybių, bei nukentėjusiųjų patirtos žalos dydžio nuteistasis proceso metu neginčijo.

4.6. Pirmos instancijos teismas, nepažeisdamas CK 6.250 straipsnio 2 dalies reikalavimų, priteisė nukentėjusiosioms neturtinės žalos atlyginimą, kartu pastebėdamas, kad nukentėjusiųjų prašomas priteisti neturtinės žalos dydis atitinka Lietuvos teismų praktiką ir tokiu atveju priteisiamų žalų minimalų dydį, taigi įvertinus ir nuteistojo apeliaciniame skunde keliamą klausimą. Atsižvelgiant į nurodytą, nėra jokio teisinio pagrindo nepriteisti nukentėjusiosioms jų patirtos neturtinės žalos ar ją ženkliai sumažinti.

4.7. Byloje esminiai proceso pažeidimai nenustatyti, o pagal BPK 254 straipsnio 3 dalį, tik jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui arba byla gali būti perduota prokurorui ir tuo atveju, jeigu yra jo prašymas, kai reikia papildyti ikiteisminį tyrimą, dėl to tenkinti apelianto prašymą dėl bylos perdavimo prokurorui nėra jokio teisinio pagrindo.

5. Atsiliepimu į civilinio atsakovo UAB „D“ apeliacinį skundą nukentėjusiųjų E. P. ir N. G. atstovas advokatas Kęstutis Ragaišis prašo civilinio atsakovo UAB „D“ apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. gruodžio 1 d. nuosprendį palikti nepakeistą ir atlyginti apeliacinėje instancijoje nukentėjusiųjų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5.1. Atsiliepime iš esmės kartojami atsiliepimo į nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą argumentai, papildomai nurodant, jog pagal BPK 312 straipsnio 3 dalį, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai turi teisę paduoti apeliacinius skundus dėl nuosprendžio dalies, kuri yra susijusi su civiliniu ieškiniu. Civilinio atsakovo apeliaciniame skunde pateikti samprotavimai apie tai, kad viso proceso metu nukentėjusiųjų atstovai labai aktyviai dalyvavo procese ir naudojosi visomis savo procesinėmis teisėmis – nėra ta aplinkybė, kuri pagrįstų pirmos instancijos teismo nuosprendžio netinkamą nusikalstamą veiką padariusio asmens pripažinimo kaltu nustatymą. Teismas nustatė nuteistojo kaltę tinkamai ištyręs visas bylos aplinkybes, pagrindžiančias jo kaltę bei tinkamai įvertinęs visus su tuo susijusius bylos įrodymus, nepažeidžiant procesinio lygiateisiškumo. Tiek ikiteisminio tyrimo stadijoje, tiek pirmosios instancijos teismo proceso metu civiliniam atsakovui buvo sudarytos visos teisės labai aktyviai dalyvauti procese ir naudotis visomis savo procesinėmis teisėmis.

5.2. Apelianto samprotavimai, kad pačių nukentėjusiųjų didelis neatsargumas lėmė joms padarytą didelę žalą ir dėl to jų reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra niekuo nepagrįstas ir nepaneigia paties nuteistojo kaltės. Būtent jo veiksmai ir smūgis į galinę automobilio dalį, lėmė nukentėjusiosioms atsiradusią neturtinę žalą ir jos dydį ir to niekaip negalėjo lemti nukentėjusiųjų, sėdėjusių ant galinės automobilio sėdynės, veiksmai.

5.3. Civilinis atsakovas, siekdamas klaidinti teismą, sąmoningai painioja du savarankiškus deliktinės atsakomybės pagrindus – pagal CK 6.264 straipsnį, dėl samdančio darbuotojus asmens atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės ir pagal CK 6.270 straipsnį dėl atsakomybės už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą. Jei nuteistasis net ir nedarbo metu padarė eismo įvykį, vairuodamas civiliniam atsakovui priklausantį automobilį, tai civilinio atsakovo UAB „D“ atsakomybė kyla pagal didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybę (CK 6. 270 straipsnio 2 dalis), juolab, kad byloje nėra jokių duomenų, jog galimybė valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl nuteistojo ar kitų asmenų neteisėtų veiksmų.

5.4. Atsakomybė pagal CK 6.270 straipsnį tenka didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, t. y. asmeniui valdančiam šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t. t.). Be to, valdytojo atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą atsiranda be kaltės. Jeigu didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra darbdavys, tai už jo darbuotojo naudotu, didesnio pavojaus šaltiniu, padarytą žalą darbdaviui kyla deliktinė civilinė atsakomybė ne tik kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui (CK 6.270 straipsnis), bet ir kaip samdančiam darbuotojus asmeniui už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo kaltės (CK 6.264 straipsnis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 3 K-3-298/2007, 3K-3-210/2007).

5.5. Civilinio atsakovo nurodymas, kad UAB „D" automobilis buvo apdraustas Kasko draudimu ir ši draudimo kompanija turėjo nukentėjusiesiems atlyginti bet kokią žalą, yra niekinis, nes pagal šio draudimo sąlygas nėra draudžiama savininko civilinė atsakomybė, o draudžiami tik apdrausto automobilio apgadinimai, jame važiuojantys vairuotojas ir keleiviai, bet ne kitas automobilis ir jo keleiviai. Pažymėtina, kad civilinio atsakovo nurodomas faktas, kad ši draudimo kompanija padengė šio automobilio remonto išlaidas gali tik patvirtinti tai, kad nuteistasis automobilį įvykio metu naudojo su jo savininko žinia.

5.6. Visi apelianto keliami įrodymų prieštaravimai buvo išnagrinėti bylos nagrinėjimo pirmos instancijoje metu ir aptari nuosprendyje. Nėra jokio pagrindo tenkinti civilinio atsakovo prašymą dėl bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi pirmosios instancijos teismas nepažeidė jokių baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir tinkamai nustatęs visas bylos aplinkybes išnagrinėjo bylą, BPK 326 straipsnyje numatytų sąlygų perduoti bylą nagrinėti iš naujo nėra.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu į nuteistojo A. B. gynėjo advokato Aido Mažeikos apeliacinį skundą nukentėjusiųjų G. V. ir A. V. atstovas advokatas Kęstutis Betingis prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nuosprendį palikti nepakeistą ir atlyginti apeliacinėje instancijoje nukentėjusiųjų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai bei objektyviai išnagrinėjo tiek teisminio, tiek ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis tiek atskirai kiekvieną jų, tiek jų visetą, ir padarė pagrįstą, teisėtą bei teisingą išvadą ir A. B. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Apeliantas skunde nepateikė jokių naujų esminių duomenų, kurie nebūtų buvę ištirti ir neįvertinti pirmosios instancijos teismo proceso metu, taigi apelianto teiginiai dėl jo išteisinimo yra nepagrįsti.

6.2. Nuteistasis ir jo gynėjas pirmosios instancijos teisme atliekant įrodymų tyrimą nei viename teisiamajame posėdyje nepateikė jokių naujų ar papildomų esminių duomenų (įrodymų), kuriuos reikėtų papildomai ištirti, nei viename iš jų neprašė ar nereikalavo atlikti kokį nors papildomą surinktų duomenų (įrodymų) tyrimą, išskyrus išsakytas abejones dėl specialistų pateiktų išvadų, o daugiausiai šias išvadas interpretavo išimtinai tik nuteistojo naudai, jo kaltę nepagrįstai perkeliant nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei G. V..

6.3. Prie apeliacinio skundo apeliantas pateikė ortofotonuotraukas (4 lapai), kurios galimai patvirtina, jog nuteistasis esant nusidėvėjusiai ištisinei kelio linijai ir dėl to išryškėjusiai siaurai brūkšninei, galėjo klysti manydamas, kad lenkimą pradeda ten, kur tai daryti nėra draudžiama, todėl jis KET reikalavimų tariamai nepažeidė. Tačiau apeliantas skunde pats pripažino, kad įvykio metu prieš įvykio vietą buvo ištisinė kelio vidurio ženklinimo linija.

Šalies argumentai

6.4. Pirmosios instancijos teismas visetu teisiamųjų posėdžių metu ištirtų duomenų pagrįstai nustatė ir konstatavo, kad įvykio vietoje kelyje buvo ištisinė kelio vidurio ženklinimo linija, kuri baigėsi visiškai prieš pat įvykio vietą – 22,5 m iki šalutinio kelio (pažymėta įvykio vietos apžiūros protokole ir jo priede – plane-schemoje). Tai akivaizdžiai užfiksuota ir prie įvykio vietos apžiūros protokolo pridėtose fotonuotraukose. Dar detaliau įvykio vietos situacija yra užfiksuota ir matoma teismo metu gautame SD-R diske, bei jame pateiktose spalvotose fotonuotraukose, kurios buvo padarytos įvykio vietoje iš karto po eismo įvykio.

6.5. Pareigūnai M. G. ir S. K. sudarė eismo įvykio planą – schemą, kurioje užfiksavo tai, ką matė ir nustatė eismo įvykio vietoje. Matomumas buvo geras, kelio ženklinimo linijos matėsi puikiai. Pastabų dėl eismo įvykio plano schemos nuteistasis nepateikė. Nuteistasis skunde išdėstė tiktai savo samprotavimus ir teiginius, kurių nepagrindė jokiais naujais pagrįstais esminiais duomenimis ir niekaip nepaneigė teismo apkaltinamajame nuosprendyje išdėstytų nustatytų faktų bei duomenų, kuriuos BPK nustatyta tvarka teismas pripažino įrodymais byloje.

6.6. Nuteistasis pažeidė KET, vairuodamas transporto priemonę nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, elgėsi neadekvačiai esančioje eismo situacijoje, o galimai ir chuliganiškai. Objektyviai įvykio vieta yra vos pravažiavus Jašiūnų gyvenvietę, kelio vingyje, kur, atsižvelgiant į eisme tuo metu dalyvavusių 3-jų transporto priemonių išsidėstymą, nuteistajam vairuojant paskutinį šioje eilėje buvusį automobilį „Mercedes-Benz“, aiškiai turėjo būti ir buvo matomas abiejų jo priekyje važiavusių (ne stovėjusių, o būtent važiavusių: tai konstatuota visetu teisme išnagrinėtų duomenų) automobilių „Scania“ bei „Audi A3“ išsidėstymas, todėl nematyti „Scania“ priekyje važiuojančio automobilio „Audi A3“, kaip siekiama suklaidinti teismą, bei tuo pateisinti savo veiksmus kelyje, galėjo tiktai toks vairuotojas, kuris elgiasi neatsakingai, nežiūri į kelią ir kitus eismo dalyvius bei ignoruoja KET reikalavimus, o galimai net vairuoja chuliganiškai.

6.7. Apelianto skundas, teikiant prašymą nukentėjusiųjų ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti arba juos ženkliai sumažinti, yra nepagrįstas ir atmestinas. Apeliantas skunde ne tik nepateikė kokių nors naujų esminių, dar teismo neištirtų, duomenų byloje, ne tik neturi kuo motyvuotai ir argumentuotai paneigti teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis, šių duomenų visetą ir tuo pagrindu priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, bet ir pats, pateikdamas iš karto keletą prašymų, abejoja dėl teikiamo apeliacinio skundo argumentų. Tai patvirtina gynėjo advokato apeliacinio skundo rezoliucinėje dalyje suformuluotas ne vienas, o keletas alternatyvių prašymų.

6.8. Jokių esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, ar kad būtų netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, šio proceso metu nepadaryta ir nėra, o aukščiau pateikti esminiai faktiniai duomenys patvirtina, kad nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas, todėl atmestinas.

Šalies argumentai

7. Teismo posėdžio metu nuteistasis A. B. ir jo gynėjas advokatas Aidas Mažeika bei civilinio atsakovo UAB „D“ atstovai R. D. ir advokatas Edgaras Dereškevičius prašė jų apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras ir nukentėjusiųjų G. V. ir A. V. atstovas advokatas Kęstutis Betingis bei nuketėjusiųjų E. P. ir N. G. atstovas advokatas Kęstutis Ragaišis prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. B. gynėjo advokato Aido Mažeikos bei civilinio atsakovo UAB „D“ apeliaciniai skundai atmetami.

8. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir teisingai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai A. B. pripažino kaltu pagal BK 281 straipsnio 3 dalį bei paskyrė jam bausmę, taip pat teisingai išsprendė nukentėjusiųjų civilinius ieškinius.

Dėl nuteistojo A. B. gynėjo apeliacinio skundo

9. Apeliaciniu skundu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir nuteistojo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Apelianto teigimu, teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai nustatė, jog nuteistasis eismo įvykio metu pažeidė net penkis KET reikalavimų punktus ir pastarojo veiksmai turėjo esminę įtaką eismo įvykio kilimui, todėl jis išteisintinas. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą bei skundžiamą nuosprendį su nurodytais apelianto argumentais sutikti neturi pagrindo.

10. Pagal BK 281 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Nagrinėjamu atveju, nuteistojo kaltė padarius nurodytą nusikalstamą veiką nustatyta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais: nuteistojo A. B. parodymais, nukentėjusiųjų: G. V., A. V., E. P., N. G. parodymais, parodymų patikrinimo vietoje protokolu (1 t., b. l. 70-73), liudytojų: G. R., S. Č., M. G., R. P. parodymais, parodymų patikrinimo vietoje protokolu (1 t., b. l.175-177), liudytojos E. Č. parodymais, eksperto Martino Mažeiko parodymais, eismo įvykio vietos apžiūros protokolu (1 t., b. l. 41-43, 50-52), transporto priemonės Marcedes-Benz 316, v.n. (duomenys neskelbtini), apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokolu (1 t., b. l. 44-46), transporto priemonės Audi A3, v.n. (duomenys neskelbtini) apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokolu (1 t., b. l. 47-49), 2017-05-29 specialisto išvada Nr. G 1077/2017(01) dėl G. V. kūno sužalojimų padarymo mechanizmo, lokalizacijos ir sunkumo laipsnio (1 t., b. l. 64-65), 2017-04-05 specialisto išvada Nr. G 1064/2017(01) dėl A. V. kūno sužalojimų padarymo mechanizmo, lokalizacijos ir sunkumo laipsnio (1 t., b. l. 105), 2017-06-26 specialisto išvada Nr. G 1498/2017(01) dėl E. P. kūno sužalojimų padarymo mechanizmo, lokalizacijos ir sunkumo laipsnio (1 t., b. l. 64-65), 2017-05-29 specialisto išvada Nr. G 1499/2017(01) dėl N. G. kūno sužalojimų padarymo mechanizmo, lokalizacijos ir sunkumo laipsnio (1 t., b. l. 151, 152), 2017-10-13 specialisto išvada Nr. 11-1908(17) (2 t., b. l. 3-11), 2018-06-21 specialisto išvada Nr. 11-415 (18), (2 t., b. l. 26-38). Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nepadarė procesinių pažeidimų, laikėsi BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatų, tyrė bei analizavo tiek A. B. teisinančius, tiek jį kaltinančius įrodymus ir nuteistojo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pagrindė nuosprendyje išdėstytų bei įvertintų įrodymų visetu.

11. Visų pirma, nuteistasis neigia kirtęs ištisinę horizontaliojo ženklinimo liniją kelyje (KET 117 punktas) ir tvirtina lenkimo manevrą pradėjęs tik jai pasibaigus, tačiau, išnagrinėjus bylą, ši nuteistojo versija paneigta byloje esančiomis specialistų išvadomis, liudytojų parodymais. Nors sutiktina, jog atstumas nuo ištisinės kelio linijos pabaigos iki vietos, kurioje įvyko nuteistojo vairuojamo automobilio „Mercedes-Benz 316“ ir nukentėjusiosios vairuojamo „Audi A3“ automobilio susidūrimas, atsižvelgiant į kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolą (1 t., b. l. 41-43), yra didesnis nei 22,5 metrų, tačiau tai niekaip nepaneigia aplinkybių, jog nuteistasis lenkimo manevrą pradėjo kirsdamas ištisinę horizontaliojo kelio ženklinimo liniją.

12. Tiesiogiai eismo įvykį matęs liudytojas – sunkvežimio „Scania“, kurį lenkė nuteistasis, vairuotojas, G. R., apklaustas 2017 m. kovo 28 d., t. y. praėjus trims dienoms po įvykio, parodė, kad „Vairuodamas automobilį, jis pastebėjo per kairės pusės veidrodėlį, kad jam iš paskos, ta pačia kryptimi, važiuojančio krovininio automobilio „Mercedes-Benz“ vairuotojas pradeda lenkimo manevrą per ištisinę eismo juostą“(1 t., b. l. 164). Nors duodamas vėlesnius parodymus, liudytojas negalėjo tiksliai nurodyti matęs kaip „Mersedes-Benz“ vairuotojas, atlikdamas lenkimo manevrą kerta ištisinę kelio ženklinimo liniją, tačiau 2018 m. gruodžio 22 d. liudytojo G. R. parodymų patikrinimo vietoje metu, liudytojas nurodė vietą, kurioje jis pamatė „Mersedes-Benz“ automobilį, kai jis jau buvo pusiau susilyginęs su jo vairuojamu automobiliu „Scania“, ir, kaip matyti, šioje vietoje vis dar tęsiasi kelio žymėjimas ištisine linija (1 t., b. l. 175-177). Nors apelianto teigimu, nurodytais liudytojo parodymais pirmosios instancijos teismas rėmėsi nepagrįstai, kadangi jie skiriasi – liudytojas nurodė aiškiai matęs, jog nuteistasis lenkimo manevrą pradėjo kirsdamas ištisinę juostą, o vėlesniuose parodymuose nurodė nematęs, kurioje vietoje tiksliai pradėjo aptariamą manevrą. Vis tik atkreiptinas dėmesys, jog liudytojas, kaip jau minėta, parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė vietą kurioje pamatė nuteistojo automobilį susilyginant su jo vairuojamo sunkvežimio kabina – nuotraukoje matyti ištisine kelio linija pažymėtas kelio ruožas. Be kita ko, liudytojo parodymus taip pat patvirtina ir nukentėjusiosios dar ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

13. Nukentėjusioji G. V. 2017 m. spalio 11 d. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė vietą, kurioje pastaroji pradėjo rodyti posūkio į kairę signalą, jos rodomoje vietoje kelias žymimas ištisine linija (1 t., b. l. 70-73). 2017 m. kovo 28 d. apklausos metu G. R. parodė, kad „<...> Tuo metu, kai „Mercedes-Benz“ vairuotojas pradėjo lenkimo manevrą, priešpriešinėje eismo juostojo automobilių nebuvo. Tada jis pasižiūrėjo į priekį ir pastebėjo, kad „Audi A3“ automobilio vairuotojas, įjungęs posūkį į kairę, pradeda sukti į kairę, į šalutinį kelią“ (1 t., b. l. 164). Taigi, sugretinus šiuos parodymus, akivaizdu, jog nuteistasis lenkimo manevrą pradėjo kirsdamas ištisinę kelio žymėjimo liniją, kadangi nukentėjusioji dar ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog posūkio signalą ji pradėjo rodyti dar esant ištisinei kelio linijai, tuo metu ją pastabėjo ir liudytojas – „Scania“ vairuotojas G. R., kuris tuo pat metu pastebėjo ir nuteistąjį, pradedantį lenkimo manevrą.

14. Be kita ko, taip pat ir 2018 m. birželio 21 d. specialisto išvadoje Nr. 11-415 (18) iš byloje esančių duomenų (liudytojų parodymų, transporto priemonių apžiūros po susidūrimo ir kt.) sudarytoje schemoje, tikslu nustatyti „Mercedes-Benz“ automobilio važiavimo trajektoriją, jam persirikiuojant į priešpriešinio eismo juostą ir judant iki susidūrimo vietos, vaizduojant mažiausią atstumą kuomet galėjo būti pradėtas lenkimo manevras, nustatyta, jog A. B. vairuojamas automobilis, išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą kirstų ištisinę kelio ženklinimo liniją (2 t., b. l. 26-38). Atitinkamai, atsižvelgiantį į aptartus duomenis. nėra jokio pagrindo išvadai, jog nuteistasis lenkimo manevrą galėjo pradėti tik ištisinei kelio ženklinimo linijai pasibaigus.

15. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog nuteistasis negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl to, kad eismo įvykio vietoje esanti ištisinė kelio ženklinimo linija yra vos įžiūrima, todėl nuteistasis galėjo sąžiningai klysti manydamas, jog lenkimo manevrą pradeda vietoje, kurioje tai daryti nėra draudžiama. Teisėjų kolegijos vertinimu šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

16. Kartu su apeliaciniu skundu pateiktose kelio atkarpos, kurioje įvyko eismo įvykis, fotonuotraukose aktualiu 2015-2017 m. laikotarpiu matyti, jog ištisinė kelio žymėjimo juosta yra aiškiai matoma. Be kita ko, kelio žymėjimo būklė aiškiai matyti taip pat ir kitose byloje esančiuose nuotraukose – nukentėjusiosios parodymų patikrinimo vietoje protokole, nuteistojo parodymų patikrinimo vietoje protokole, įvykio vietos apžiūros nuotraukose, taip pat iš karto po įvykio nubraižytoje eismo įvykio vietos schemoje. Be to, nuteistasis, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nurodė, jog eismo įvykio dieną važiavo į tėvų namus, dėl ko akivaizdu, jog kelias, kuriame įvyko eismo įvykis jam buvo pažįstamas, šia kelio atkarpa jis važiavo ne pirmą kartą, todėl kelio žymėjimas buvo žinomas. Be to, iš fotonuotraukų matyti, jog prieš vietą, kurioje įvyko eismo įvykis, yra staigus kelio vingis, todėl vien dėl to galima suvokti, jog ši kelio atkarpa dėl priešpriešine kelio puse atvažiuojančių automobilių matomumo ir kitų aplinkybių, siekiant sumažinti galimybę kilti pavojingoms situacijoms kelyje, gali būti pažymėta ištisine kelio linija, draudžiančia išvažiavimą į priešpriešinę kelio juostą (Lietuvos Respublikos Kelių ženklinimo taisyklių 37 punktas). Taigi apelianto gynybinė versija sąžiningai klystant dėl esamo kelio žymėjimo, atžvelgiant į nurodytus argumentus, atmestina kaip nepagrįsta.

17. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, jog toje vietoje, kurioje įvyko transporto priemonių susidūrimas, kelio žymėjimas ištisine linija jau buvo pasibaigęs, toje vietoje lenkimas nebuvo draudžiamas, pažeidimas jau buvo baigtas, todėl jis negali būti susijęs su kilusiomis pasekmėmis.

18. BK 281 straipsnyje numatytų nusikaltimų sudėtys yra materialiosios, todėl teismas turi nustatyti priežastinį ryšį tarp kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (veikos) ir šio straipsnio atitinkamose dalyse numatytų padarinių. Taigi esminiu nustatinėjamu dalyku tokiais atvejais yra priežastinio ryšio tarp faktiškai padaryto pažeidimo ir dėl jo atsiradusių padarinių nustatymas, o ne paties pažeidimo baigtumo momentas, todėl vien tai, jog ištisinė kelio žymėjimo linija transporto priemonių susidūrimo vietoje jau buvo pasibaigusi, nėra savarankiškas įrodymas leidžiantis daryti išvadą, jog nuteistasis nepadarė KET pažeidimo tiesiogiai susijusio su atsiradusiais nusikalstamos veikos padariniais.

19. Apeliantas taip pat neigia padaręs ir kitus KET 127, 128, 136, 137 punktuose nurodytus pažeidimus, nurodydamas, jog važiavo žymiai mažesniu greičiu nei yra leidžiama kelio ruože, kuriame įvyko eismo įvykis, taip pat tai, jog niekaip negalėjo iš anksto numatyti, jog prieš lenkiamą sunkvežimį „Scania“ važiuoja dar viena transporto priemonė, kuri ruošiasi atlikti posūkį į kairę, kadangi dėl didelių sunkvežimio gabaritų priešais esančio automobilio negalėjo matyti, be to, posūkį į kairę automobilis „Audi A3“ ruošėsi atlikti prieš tai nepersirikiavęs prie kairės eismo juostos, kaip to reikalauja KET taisyklės. Tokie nuteistojo argumentai paneigiami byloje nustatytų aplinkybių visetu.

20. Automobilių lenkimas kelyje yra vienas pavojingiausių manevrų automobiliu, todėl atlikdamas šį manevrą vairuotojas turi būti itin atsargus, įvertintini ir atsižvelgti į visas kelyje esančias ar galinčias atsirasti kliūtis. Visų pirma, iš byloje užfiksuotų duomenų (fotonuotraukų) šalia pagrindinio kelio esantis keliukas (į kurį norėjo pasukti nukentėjusioji) yra aiškiai matomas, be kita ko, ir pats nuteistasis bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme nurodė, jog žinojo, kad toje vietoje yra posūkis į laukus (3 t. b. l. 153). Taigi nuteistasis, nors ir žinojo, jog kelyje yra šalutinis kelias į kurį leidžiama pasukti iš bet kurios kelio eismo juostos, to neįvertino, nusprendė atlikti lenkimo manevrą suprantant, jog į šalia esantį kelią gali sukti priešais važiuojantis transportas. Be kita ko, ir pačiame apeliaciniame skunde nurodoma, jog dėl priešais važiuojančio ir lenkiamo sunkvežimio gabaritų, vairuotojas negalėjo matyti, jog priešais sunkvežimį važiuoja dar vienas automobilis, tačiau nuteistasis šią aplinkybę taip pat ignoravo, ir nebūdamas įsitikinęs, jog aplenkęs sunkvežimį galės saugiai grįžti į savo kelio juostą, atliko lenkimo manevrą. Atitinkamai, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl A. B. padarytų KET pažeidimų. Byloje teisingai nustatyta, jog nuteistasis įvykio metu nebuvo pakankamai atsargus, nepasirinko saugaus greičio, atsižvelgiant į galinčias atsirasti kliūtis, todėl nespėjo sustabdyti automobilio ir nepraleido į kairę sukančio automobilio „Audi A3“. Atsižvelgiant į tai, kolegija sprendžia, kad nuteistojo A. B. veiksmai buvo kilusių pasekmių būtina sąlyga (tiesioginė priežastis). Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiosios elgesys dėl to, jog prieš įvykį sunkvežimio „Scania“ vairuotojas dėl nukentėjusiosios išvažiavimo į kelią priešais jo vairuojamą automobilį, privertė jį stabdyti, tačiau tai nebuvo nei pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga, nei turėjo tam įtakos.

21. Apelianto teigimu, „Audi A3“ vairuotoja G. V., atlikdama posūkio į kairę manevrą taip pat pažeidė KET taisykles – prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto (KET 106 punktas); keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams (KET 101 punktas). Pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog nukentėjusioji G. V. būtų padariusi KET pažeidimus, bent iš dalies lėmusius autoįvykio kilimą.

Žemesnės instancijos teismas

22. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog aplinkybės, kad nukentėjusioji galėjo pažeisti KET 106 punkto reikalavimus, nepatvirtina paskui važiavusio liudytojo, vilkiko „Scania“ vairuotojo G. R., parodymai. Liudytojas G. R. iš karto po eismo įvykio 2017 m. kovo 28 d. nurodė, kad „ <...> Pastebėjo, jog Audi A3 automobilio vairuotojas, įjungęs posūkį į kairę, gal prieš 100-150 metrų iki posūkio, pradeda sukti į kairę, į šalutinį kelią, tačiau manevrą atlikinėjo iš dešinės, ant dešinio kelkraščio užvažiavęs nebuvo, todėl susidarė įspūdis, kad nori apsisukti" (1 t., b. l. 164), o apklaustas vėliau 2018 m. spalio 1 d. nurodė, jog neatsimena ar „Audi A3“ vairuotoja buvo užvažiavusi savo automobilio dešiniais ratais į dešinį kelkraštį, kadangi nuo eismo įvykio praėjo ilgas laiko tarpas. Taigi G. R. parodymais iš esmės negalima patvirtinti fakto, jog „Audi A3“ vairuotoja sukimo į kairę manevrą galėjo atlikti pažeisdama KET 106 punkto reikalavimus, to nepatvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.

23. Nors tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nuteistasis nurodė, kad iki pat lenkimo momento jis nematė, kad prieš „Scania“ važiuoja dar lengvasis automobilis „Audi A3“. Jis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, tada įsitikinęs, kad priešpriešinėje eismo juostoje nevažiuoja automobiliai, jis pradėjo lenkti ir tuo metu pastebėjo, kad „Audi A3“, važiavusi prieš krovininį automobilį „Scania“, staiga pradeda manevrą į kairę, norėdama pasukti į šalutinį kelią, bet sukdama trumpam sustojo, iš esmės tapačias aplinkybes nurodė ir kartu su nuteistuoju automobilyje važiavusi liudytoja E. Č. – „staiga jiems iš priekio išlėkė žalios spalvos „Audi A3“ automobilis, kuris staiga pasuko į kairę, norėdamas įvažiuoti į šalutinį kelią. Tačiau žalios spalvos „Audi A3“ automobilio vairuotojas, beveik įvažiavęs į šalutinį kelią, sustojo, todėl A., nors ir važiavo apie 70 km/h greičiu, bet nespėjo sustabdyti savo vairuojamo automobilio „Mercedes-Benz“. Nors liudytojos ir nuteistojo parodymai sutampa, tačiau šiuos parodymus paneigia kiti byloje esantys įrodymai. Nei liudytojas G. R. nei kiti liudytojai važiavę „Audi A3“ automobiliu, nenurodė aplinkybės, jog nukentėjusioji G. V. būtų sustabdžiusi vairuojamą automobilį ar posūkį būtų atlikusi staiga – tą paneigia ir tai, jog sunkvežimis Scania nesusidūrė su „Audi A3“ automobiliu. Be kita ko ir specialistų išvadose nustatyta, jog „,Audi A3“ automobilis, darydamas posūkio manevrą, nebuvo sustojęs, tačiau važiavo nedideliu iki 12 km/h greičiu.

24. Aplinkybės dėl galimai „Audi A3“ vairuotojos padaryto KET 106 punkto pažeidimo nurodomos tik 2018 m. birželio 21 d. specialisto išvadoje Nr. 11-415 (18), tačiau to nepakanka konstatuoti, jog nurodytas KET pažeidimas buvo nustatytas. Išvažiavimo į dešinįjį kelkraštį nepatvirtina liudytojo, vilkiko „Scania“ vairuotojo, tiesiogiai mačiusio automobilio „Audi A3“vairuotojos veiksmus, parodymai. Be to, atsižvelgiant į kelio plotį, neįvertinta ar „Audi A3“ vairuotoja, atlikdama posūkio manevrą, turėjo galimybę šį manevrą atlikti būdama visiškai prisigretinusi prie kairės kelio ženklinimo linijos ar būtent taip jį ir atliko. Taigi, aplinkybė, jog posūkį nukentėjusioji atliko pažeisdama KET 106 punkto reikalavimus, nenustatyta. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusioji G. V., atlikdama posūkio manevrą, nors ir nepažeisdama KET taisyklių reikalavimų, galėjo būti atsargesnė, pasirinkti saugesnį būdą manevrui atlikti, tačiau, priešingai nei nurodo apeliantas, nukentėjusios veiksmai negali būti laikomi esmine eismo įvykio kilimo priežastimi ar, kaip jau minėta, turėjusia įtakos eismo įvyko kilimui.

25. Taip pat byloje nėra nustatyta, jog G. V. būtų pažeidusi nurodytus KET 101 punkto reikalavimus, t. y., jog keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Nagrinėjamu atveju, vertinant „Audi A3“ vairuotojos veiksmus būtiną atsižvelgti į byloje nustatytų aplinkybių visumą. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. R. nurodė, kad Audi A3 vairuoja posūkio signalą pradėjo rodyti dar iki pradedant atlikti posūkio manevrą (100-150 metrų iki jo), sulėtino greitį, be to ir pati „Audi A3“ vairuotoja nurodė, jog prieš atlikdama manevrą, įjungė posūkio į kairę signalą, pasižiūrėjo į kairės pusės šoninį veidrodėlį, įsitikino, kad jokių automobilių nei priešais, nei už jos, t. y. lenkiančių, nėra ir pradėjo manevrą. Sukdama ji važiavo apie 10-20 km/h greičiu“ (1 t., b. l. 57-58). Taigi, akivaizdu, kad prieš atlikdama posūkio į kairę manevrą „Audi A3“ vairuotoja atliko visus įspėjamuosius veiksmus, atsižvelgiant į tai, jog už jos važiuojantis vilkikas spėjo sustoti, tinkamai informavo vilkiko „Scania“ vairuotoją apie netrukus ketinamą atlikti manevrą, sustojusi nebuvo, kaip nurodo Vilkiko „Scania“ vairuotojas į dešinįjį kelkraštį išvažiavusi nebuvo, pati nukentėjusioji bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme nurodė, jog manevrą atliko laikydamasi kairės savo važiuojamos dalies pusės. Be to ir kartu „Audi A3“ automobilyje buvę keleiviai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nurodė, jog „G. lėtai, ramiai suko į kairę ir tada ji pajuto smūgį į automobilį“; A. V. bei E. P. taip pat nurodė, kad „G. suko į kairę lėtai, tikrai tai nebuvo staigus manevras“. Be to, staigiame posūkyje, kuriame priešingų krypčių eismo juostas skiria ištisinė ženklinimo linija, nesitikima, jog kitų transporto priemonių vairuotojai važiuos pažeisdami draudimą kirsti minėtą ištisinę liniją. Todėl nėra pagrindo išvadai, jog automobilio „Audi A3“ vairuotoja G. V. pažeidė KET 157 punkto reikalavimus.

26. Sprendžiant asmens kaltės klausimą, turi būti įvertinama objektyvių eismo įvykio aplinkybių visuma: kitų eismo dalyvių veiksmai, oro sąlygos ir temperatūra, kelio ypatumai, matomumas, taip pat asmeninės jo savybės: fizinė būsena, profesinė ir gyvenimiška patirtis, adekvatus situacijos vertinimas, dėmesingumas ir kitos aplinkybės. Dėl to, vertinant kaltininko veiksmus (neveikimą) ir sprendžiant priežastinio ryšio tarp veikos ir kilusių padarinių bei kaltės klausimus, būtina nustatyti momentą, kada kaltininkas turėjo realią galimybę pastebėti tokį pavojų keliančias aplinkybes (pavyzdžiui, pėsčiojo pasirodymas važiuojamojoje kelio dalyje, kliūties, apribojančios matomumą, atsiradimas). Galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai. Apie tai turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus eismo sąlygas bei situaciją, kitų eismo dalyvių veiksmus (ar kito eismo dalyvio padarytas KET pažeidimas neapribojo kaltininko galimybės numatyti nusikalstamus padarinius ir jų išvengti), kaltininko asmenines savybes (ar konkrečioje situacijoje iš vairuotojo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio, ar jo veiksmai buvo adekvatūs kilusiam pavojui, ar jis turėjo realią galimybę išvengti nusikalstamų padarinių) ir kitas bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-127/2010, 2K-375/2014, 2K-99-511/2017, 2K-7-1-693/2018).

27. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuteistasis pažeidė KET taisyklių 117, 127, 128, 136, 137 punktus, eismo įvykio kilimui kelio danga, meteorologinės sąlygos ar kiti aplinkos veiksniai įtakos neturėjo, nukentėjusioji G. V. KET reikalavimų nepažeidė. Kaip jau aptarta ir šioje nutartyje, byloje esančios specialistų išvados, liudytojo G. R., iš dalies paties nuteistojo parodymai, patvirtina aplinkybes, jog nuteistasis lenkimo manevrą pradėjo kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją, todėl pažeidė KET 117 punkto reikalavimus. Iš kelio ženklinimo, eismo įvykio schemos matyti, jog tuo atveju, jei A. B. lenkimo manevrą būtų pradėjęs tik pasibaigus ištisinei linijai, pastarasis būtų spėjęs pamatyti, jog priešais važiuojantis sunkvežimis pradeda stabdymo veiksmus, o kelyje apsisukimo manevrą pradeda atlikti „Audi A3“ automobilis, kadangi tuo momentu bent dalis „Audi A3“ automobilio jau būtų išvažiavusi į priešpriešinio eismo juostą, todėl nuteistasis būtų spėjęs sugrįžti į eismo juostą, jo vairuojamo automobilio važiavimo kryptimi. Be kita ko, eismo įvykį sąlygojo ir kiti nuteistojo padaryti KET pažeidimai, kadangi pastarasis, kaip jau nurodyta, nors ir matė bei suprato, jog šalia pagrindinio kelio yra šalutinis kelias į kurį bet kada gali sukti kitas automobilis, todėl galėjo ir turėjo numatyti, kad į jį gali sukti priešais jį važiuojančios transporto priemonės, nepasirinko saugaus greičio, kad galėtų laiku sustabdyti ir išvengti kliūties (kaip nagrinėjamu atveju į šalutinį kelią sukančio automobilio), nepraleido į kairę sukančio automobilio, dėl ko atsirado BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyti padariniai – Audi A3 vairuotojai ir keleivei nežymiai sutrikdyta sveikata, kitoms dviem keleivėms padaryti sunkūs sveikatos sutrikdymai. Taigi skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai nustatyta, jog nuteistasis veikė neatsargia kaltės forma dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kadangi nors ir negalėjo numatyti, jog dėl jo veikos gali atsirasti baudžiamajame kodekse (konkrečiu atveju BK 281 straipsnio 3 dalyje) numatyti padariniai, tačiau atsižvelgiant į eismo įvykio aplinkybes (posūkį šalia pagrindinio kelio, didelius sunkvežimio „Scania“ gabaritus dėl kurių buvo apribotas priešais važiuojančių automobilių matomumas) turėjo ir galėjo tai numatyti. Atsižvelgiant į nurodytą konstatuotina, jog nuteistasis A. B. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį nėra jokio pagrindo.

28. Apeliaciniu skundu nuteistasis, taip pat prašo atsižvelgiant į tai, jog nusikalstamos veikos padarinių atsiradimui įtakos turėjo ir pačių nukentėjusiųjų didelis neatsargumas, pirmosios instancijos teismo nukentėjusiosioms priteistą neturtinės žalos dydį sumažinti arba civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo, atmesti.

29. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, taip pat ir civilinės teisės normas, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK) nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnis).

30. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, nukentėjusioji G. V. civiliniu ieškiniu prašė jai iš nuteistojo priteisti 3 050 Eur dydžio sumą neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismų praktiką, taip pat tai, jog 450 Eur dydžio neturtinės žalos sumą atlygino draudimo bendrovė ADB „Gjensidige“, nukentėjusiajai priteisė 1 000 dydžio neturtinės žalos atlyginimą, taigi viso nukentėjusiajai nustatyta 1 450 Eur dydžio patirtos neturtinės žalos suma. Iš dalies tenkindamas nukentėjusiosios civilinį ieškinį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 64-65), patirti įvykiai sukėlė daug išgyvenimų, nukentėjusioji baiminosi dėl kitų eismo įvykio metu sunkiai sužalotų draugių, dėl traumų ir paties įvykio patirtą stresą. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydis yra tinkamas ir teisingas, ją mažinti ar atmesti nukentėjusiosios civilinį ieškinį, nėra jokio pagrindo.

31. Nuteistasis taip pat nurodo, jog teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį neatsižvelgė į tas aplinkybes, jog eismo įvykis kilo ir dėl pačios nukentėjusiosios G. V. didelio neatsargumo. CK nuostatose, reglamentuojančiose civilinę atsakomybę, nėra pateiktos tyčios ir neatsargumo sampratos. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad kaip didelis nukentėjusio asmens neatsargumas, gali būti įvertintas rizikingas, pakankamai aiškius ir kiekvienam asmeniui suvokiamus atsargumo reikalavimus ignoruojantis nukentėjusiojo elgesys, paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių ignoravimas. Dėl neatsargumo kvalifikavimo kaip didelio sprendžiama pagal konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes. Konkretaus nurodymo, kaip asmuo turi elgtis konkrečioje situacijoje, kad jo elgesys būtų saugus jam ir aplinkiniams, nevykdymas yra pagrindas daryti išvadą, kad asmuo ignoravo reikalavimus dėl saugaus ir atsargaus elgesio, todėl buvo labai neatsargus (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012; 3K-3-114/2017 ir kt.).

32. Kai jau minėta, byloje nustatyta, jog nukentėjusioji G. V. KET reikalavimų nepažeidė ir iš esmės atliko visus būtinus posūkio manevrui kelyje atlikti veiksmus. Nukentėjusioji iš anksto įspėjo sunkvežimio vairuotoją apie būsimą posūkio manevrą, sulėtino greitį, apsidairė ar nėra priešais atvažiuojančių ir lenkiančių automobilių. Nors nukentėjusioji ir nepastebėjo atvažiuojančio lenkimo manevrą atliekančio nuteistojo automobilio, tačiau jokie nukentėjusiosios veiksmai, taip pat įvertinus ir nurodytą teismų praktiką, neleidžia pripažinti buvus pastarosios itin didelį neatsargumą. Nukentėjusiajai G. V., bei kitoms nukentėjusiosioms priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti nėra aiškiai per didelės, atitinka teismų formuojamą praktiką bylose, kai nukentėjusiajam padaromas nežymus bei sunkus sveikatos sutrikdymas, atsižvelgiant į individualias bylos aplinkybes.

33. Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajai A. V. taip pat patyrusiai nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 150), priteista 1 200 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, 500 Eur sumą, nukentėjusiajai atlygino draudimo bendrovė. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgė į padarytų sužalojimų intensyvumą, po traumų patirtą stresą ir nepatogumus, išgyvenimus dėl draugų patirtų traumų ir kt. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į padarytus sužalojimus ir dėl avarinės situacijos patirtus išgyvenimus, priteista neturtinės žalos suma yra pagrįsta, mažinti ją nėra jokio pagrindo.

34. Nukentėjusiosioms E. P. ir N. G. dėl autoįvykio metu patirtų sužalojimų nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 133-134; 151-152). Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog nukentėjusiųjų gydymas užtruko ilgą laiką, jos negalėjo tinkamai savimi pasirūpinti, nuolat reikėjo aplinkinių pagalbos, dėl patirtų traumų pasekmes jaus dar ilgą laiką, dėl to iki šiol patiria stresą ir neigiamus išgyvenimus, ne tik fizines bet ir psichologines traumas. Taip pat, remiantis teismų praktika neturtinės žalos atlyginimo dydžiai (kartu su draudimo išmoka) asmenims, tiesiogiai nukentėjusiems dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, svyruoja nuo 5 000 Eur iki 28 962 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-942/2016, 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-25-489/2017, 2K-94-696/2017, 2K-155-511/2017, 2K-110-699/2017, 2K-359-697/2017, 2K-362-697/2018, 2K-102-303/2019). Taigi pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant jog draudimas kiekvienai iš nukentėjusių atlygino 2 025 Eur dydžio sumas, kiekvienai iš nukentėjusiųjų priteisdamas 4 225 Eur dydžio sumą tinkamai įvertino nukentėjusių patirtų fizinių ir psichologinių traumų mastą, bei teismų praktika, todėl šios sumos nemažintinos.

35. Skunde nurodoma, jog nustatant nukentėjusiosioms A. V., N. G. ir E. P. priteistinas neturtinės žalos sumas, teismas taip pat privalėjo įvertinti tai, jog nukentėjusiosios nesegėjo automobilio saugos diržų, todėl traumų atsiradimo priežastimi yra ir jų neatsargumas. Vis tik teisėjų kolegija su nurodytais argumentais nesutinka. Byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu „Mercedes-Benz“ automobilis atsitrenkė į „Audi A3“ kairio šono galinę dalį, t. y., tiesioginis smūgis buvo į nukentėjusių N. G. ir E. P. sėdėjimo vietą (toje pačioje automobilio pusėje vairuotojo vietoje sėdėjo ir A. V.), dėl ko jos buvo sunkiausiai sužalotos, nukentėjusioji E. P. buvo prispausta automobilio dalių. Didelis neatsargumas suprantamas kaip paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių ignoravimas, kai nukentėjusiojo veiksmai lemia žalos atsiradimą ar sudaro sąlygas jai atsirasti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-453/2011 ir kt.). Kelių eismo taisyklių 196 punkte numatyta, kad važiuodami transporto priemone su įrengtais saugos diržais, vairuotojas ir keleiviai privalo juos užsisegti. Taigi, minėtos nukentėjusiosios, važiuodamos automobilyje su įrengtais saugos diržais ir jo neužsisegusios, pažeidė šį KET reikalavimą, tačiau tokie jų veiksmai vienareikšmiškai negali būti vertinami kaip nulėmę žalos atsiradimą ar sudarę sąlygas jai atsirasti. Konstatuojama, kad nukentėjusiųjų elgesys eismo įvykio kilimui įtakos neturėjo. Būtent nuteisto vairuotojo veiksmai yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymui diržų nesegėjimas turėjo esminės reikšmės.

Dėl UAB „D“ apeliacinio skundo

36. Civilinio atsakovo apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė nusikalstamą veiką padariusį asmenį, priėmė neteisėtą ir neteisingą nuosprendį. Nuteistasis buvo pripažintas kaltu remiantis tik dvejomis specialistų išvadomis, kurios nėra pakankamos tinkamam eismo įvykio kaltininko nustatymui. Apeliantas taip pat pateikia argumentus, kuriais grindžia naujos ekspertizės atlikimo būtinumą, tačiau šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas jau yra pasisakęs priimdamas atskirą nutartį bylos nagrinėjimo metu, todėl dar kartą šių argumentų nekartoja. Visų pirma atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas pateikia kelis byloje esančių specialistų išvadų vertinimus iš pradžių nurodydamas, jog pastarosios yra prieštaringos, o vėliau, nurodo priešingai ir specialistų išvadas vertina kaip vienodas, taigi nepateikia jokių konkrečių argumentų dėl šių išvadų netinkamumo.

37. Ekspertas (specialistas) privalo ekspertizę (objektų tyrimą) atlikti pagal kompetenciją, moksliškai patvirtintais, visuotinai pripažintais ir patikimais ar akredituotais tyrimo metodais. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymima, kad kaip įrodymą vertinant specialisto išvadą turi būti atsižvelgiama ne tik į turinčias reikšmės nusikalstamai veikai tirti specialisto nustatytas aplinkybes, bet ir į tirtus objektus, naudotus tyrimo metodus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191-507/2016, 2K-206-693/2017, 2K-177-895/2018, 2K-327-719/2018). Vertinant specialisto išvados ar ekspertizės akto kaip įrodymų šaltinio patikimumą, turi būti patikrintas ir įvertintas ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos išsamumas, pakankamumas ir kokybiškumas, pradinių duomenų teisingumas, pateiktos medžiagos ištyrimo visapusiškumas, duomenys, ar ekspertas arba specialistas neviršijo savo specialiųjų žinių ribų, ar nesprendė klausimų, kurie viršija jo kompetencijos ribas, bei taikytų metodų mokslinis pagrįstumas ir tinkamumas.

38. Nagrinėjamu atveju 2017 m. spalio 13 d. išvadą pateikė specialistas Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus vyriausias ekspertas, turintis aukštąjį inžinerinį išsilavinimą, eismo įvykių tyrimo ir transporto trasologijos kvalifikaciją ir trisdešimt dviejų metų darbo stažą. 2018 m. birželio 21 d. specialisto išvadą pateikė du Lietuvos teismo ekspertizės skyriaus vyriausieji ekspertai, turintys aukštąjį išsilavinimą, eismo įvykio ekspertų kvalifikaciją, bei ilgametį stažą 16 ir 22 metų. Taigi, specialistų, atlikusių eismo įvykio tyrimą kompetencija abejoti nėra jokio pagrindo. Pirmoji specialisto išvada pateikta remiantis bylos medžiaga (nuteistojo, nukentėjusiųjų, liudytojų,) parodymais, eismo įvykio nuotraukomis, antroji išvada padaryta remiantis tais pačiais duomenimis, tačiau papildomai apžiūrėtos bei įvertintos transporto priemonės po eismo įvykio, tyrimas atliktas naudojantis specialiomis kompiuterinėmis programomis. Nors antroji išvada pateikta remiantis papildomais duomenimis, įvertinus transporto priemonių apgadinimus, bei naudojantis naujesne kompiuterinės programos „PC-Crash 11.0“ versija (prieš tai specialisto naudota „PC-Crash“ 10.02), tačiau gautos išvados priešingai nei nurodo apeliantas, iš esmės nesiskiria, bet viena kitą papildo – antrojoje išvadoje specialistas atsakė ir į papildomus klausimus. Taigi atsižvelgiant į tai, jog specialistų išvados pateiktos vadovaujantis bylos duomenimis (parodymais bei objektyviais duomenimis – fotonuotraukomis), kurie įrodymais pripažinti ir pirmosios instancijos teisme, tyrimas atliktas vadovaujantis naujausiomis metodikomis, kvalifikuotų savo srities specialistų veikusių savo kompetencijos ribose, nėra jokio pagrindo byloje esančias išvadas laikyti nepatikimais ar netinkamais įrodymais. Be kita ko, iš skundžiamo nuosprendžio taip pat matyti, jog nuosprendis byloje priimtas remiantis ne tik specialistų išvadomis, tačiau visapusiškai įvertinus visus jau aukščiau minėtus byloje esančius įrodymus (liudytojų, nukentėjusiųjų parodymus, fotonuotraukas), juos nuosekliai jungiant į vieną visumą, teismas tyrė bei analizavo tiek nuteistąjį A. B. teisinančius, tiek jį kaltinančius įrodymus, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, priešingai nei nurodo apeliantas, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus – nuteistąjį teisinančius įrodymus (iš dalies paties A. B., taip pat kartu su juo važiavusios keleivės parodymus). Taigi apeliacinio skundo argumentai dėl byloje esančių specialistų išvadų tinkamumo ir patikimumo, bei esminių BPK pažeidimų atmestini kaip nepagrįsti.

39. Apeliantas taip pat pateikia argumentus dėl priežastinio ryšio nustatymo, bei nukentėjusiosios G. V. veiksmų, vairuojant „Audi A3“ automobilį, vertinimo ir jų reikšmės eismo įvykio kilimui, tačiau analogiškus argumentus pateikė ir nuteistasis, dėl kurio argumentų jau pasisakyta aukščiau, todėl jie nekartojami.

40. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog UAB „D“ šioje byloje civiline atsakove pripažinta nepagrįstai. Apelianto teigimu, eismo įvykio metu nuteistasis automobilį priklausantį UAB „D“ vairavo ne darbo metu ir ne darbiniais tikslais, todėl kaip darbdavys neprivalo atsakyti už darbuotojo padarytą žalą kitiems asmenims.

41. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė solidariąją UAB „D“ ir nuteistojo A. B. atsakomybę už nuteistojo veiksmais padarytą žalą, UAB „D“ vertinant kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybę, o ne darbdavio ir darbuotojo santykių pagrindu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad atsakovas yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t. t.), o 3 dalyje nustatyta, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojas už padarytą žalą neatsako, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Tokiu atveju už padarytą žalą atsako asmuo ar asmenys, neteisėtai užvaldę didesnio pavojaus šaltinį. Jeigu dėl valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltės, tai šis ir didesnio pavojaus šaltinį neteisėtai užvaldęs asmuo atsako solidariai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atsakomybė už didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą atsiranda tada, kai žala yra didesnio pavojaus šaltinio veiklos rezultatas. Veikla – didesnio pavojaus šaltinių dalyvavimas veikiant vienas kitą, kurio padarinys – trečiajam asmeniui padaryta žala. Didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė atsiranda tiek esant jo kaltei, tiek be kaltės.

42. Nuteistasis bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme nurodė, jog dieną prieš įvykį, buvo pas R. P. paklausė, ar gali paimti mašiną savo reikmėms. Gavo leidimą, kad gali mašiną paimti, tik pastarasis sakė kuro užpilti už savo pinigus, o liudytojas, įmonės UAB „D“ (duomenys neskelbtini), R. P. nors ir patvirtino žinojęs, jog nuteistasis pageidauja pasinaudoti automobiliu ne darbo dieną savo reikmėms, tačiau nurodė, jog paskutinę darbo dieną, prieš įvykį, jam skambino A. B. ir klausė ar gali pasinaudoti transporto priemone. Tai buvo savaitgalis. Jis turėjo gauti ar žodinį, ar rašytinį leidimą iš tiesioginio vadovo. Nors duodamas parodymus liudytojas R. P. tvirtino, jog pagal įmonėje nustatytą tvarką automobilio naudojimui asmeninėms reikmės reikalingas vadovo leidimas, tačiau nurodė, jog leidimas galėjo būti tiek žodinis, tiek rašytinis. Taigi, pats R. P. – asmuo UAB „D“ dirbęs (duomenys neskelbtini), nurodė, jog dėl leidimo pasinaudoti automobiliu asmeninėms reikmėms galima susitarti žodžiu, todėl šioje dalyje nėra pagrindo abejoti nuteistojo parodymais, kad jam paprašius įmonės vadybininko, atsakingo už įmonės automobilius, jis gavo žodinį leidimą naudotis transporto priemone įvykio dieną. Be kita ko, apeliacinio skundo argumentus dėl neteisėto transporto priemonės paėmimo paneigia ir kiti liudytojo R. P. parodymai, t. y., kad įmonėje automobiliai pristatomi į sandėlį. Į teritoriją realiai važiuodavo bet kas. <...> Direktorius ryte nedalyvaudavo. Jie būdavo sandėlyje, kai vairuotojai savarankiškai surinkdavo siuntas, o jie prižiūrėdavo. <...> Raktai buvo saugomi pas vairuotojus ar sandėlyje (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, jog ir tuo metu, kai A. B. įvykio dieną atvyko į sandėlį pasiimti automobilio, nei vienas iš sandėlyje buvusių vadybininkų ar kitų atsakingų asmenų, nuteistojo nepareikalavo pateikti leidimo naudotis transporto priemone ne darbo dieną, be to, kaip byloje nustatyta, A. B. buvo gavęs žodinį leidimą pasinaudoti įmonės automobiliu ne darbo metu. Atsižvelgiant į nurodytą, akivaizdu, jog UAB „D“ kaip transporto priemonės, kuria padarytas eismo įvykis savininkė, nebuvo pakankamai rūpestinga transporto priemonės valdytoja, nenumatė automobilių naudojimosi ir leidimų jais naudotis išdavimo tvarkos, atsakomybės už automobilio paėmimą be rašytinio sutikimo, todėl pagrįstai yra pripažinta civiline atsakove nagrinėjamoje byloje, ir yra atsakinga už nuteistojo nusikalstama veika padarytą žalą.

43. Taip pat, apelianto teigimu, į bylą nepagrįstai nebuvo įtraukta draudimo įmonė AB „Lietuvos draudimas“ kurios suteikiamu Kasko draudimu, aktualiu bylai laikotarpiu, buvo apdraustas automobilis, kuriuo padaryta žala nukentėjusiesiems. Iš bylos duomenų matyti, jog klausimas dėl draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“ kaip civilinės atsakovės įtraukimo į bylą buvos išspręstas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į draudimo bendrovės pateiktus rašytinius paaiškinimus (3 t., b. l. 108-130), taip pat tarp bendrovės ir UAB „D“ sudarytą draudimo sutartį (3 t., b. l. 108-130), akivaizdu, jog sutarties sąlygos nesuteikia draudimo ir neatlygina žalos kito automobilio, kuriam apdraustuoju automobiliu buvo padaryta žala, vairuotojui bei keleiviams. Apeliaciniame skunde nėra pateikta papildomų argumentų paneigiančių nustatytas aplinkybes.

44. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas turėjo išankstinį nusistatymą nuteistojo ir UAB „D“ atžvilgiu. Teisėjų kolegijos vertinimu nurodyti apelianto pasvarstymai yra deklaratyvaus pobūdžio, skunde pateikiamos tik teismo nuosprendžio citatos, tačiau nepateikiami argumentai, kodėl tokie teismo išsireiškimai turėtų būti laikomi teismo, priėmusio skundžiamą nuosprendį neobjektyvumo įrodymu. Kaip jau minėta šioje nutartyje, pirmosios instancijos teismo nuosprendis priimtas objektyviai įvertinus byloje esančių įrodymų visetą, yra pagrįstas bei teisingas, vien tai, kad teismas įrodymus vertino ne taip, kaip norėtų apeliantas, nereiškia, jog teismas buvo šališkas ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

45. Pagal BPK 55 straipsnio 1 dalį, 56 straipsnio 2 dalį, nuostatas, kad nukentėjusysis turi teisę turėti atstovą, dėl atstovo dalyvavimo baudžiamajame procese sprendžia pats nukentėjusysis, ši teisė jam yra garantuota įstatymo. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovo, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Tačiau sprendžiant klausimą dėl nukentėjusiajam priteistinų proceso išlaidų, susijusių su advokato pagalbos apmokėjimu, teismas atsižvelgia ne tik į kaltininko turtinę padėtį, bet ir į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir sunkumą, kaltės laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo elgesį, advokato suteiktos teisinės pagalbos kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato kvalifikaciją, teisinei pagalbai skirtą darbo laiką ir panašias aplinkybes.

46. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiųjų G. V. ir A. V. atstovas advokatas Kęstutis Betingis prašė priteisti nukentėjusiųjų naudai po 500 Eur, nukentėjusiųjų E. P. ir N. G. atstovas advokatas Kęstutis Ragaišis prašė priteisti 500 Eur advokato pagalbos išlaidų nukentėjusiajai E. P.. Į bylą yra pateikti šias išlaidas patvirtinantys duomenys( t. 6, b. l. 76, 81). Esant tokiai situacijai, kai apeliacinį skundą paduoda nuteistasis, nukentėjusiojo išlaidos advokatui iš dalies yra grindžiamos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą nuo nuteistojo apeliacinio skundo argumentų – pateikti atsikirtimus į apeliacinį skundą, dalyvauti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį nukentėjusiojo išlaidoms advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgtina į skundo išnagrinėjimo rezultatus. Nagrinėjamoje byloje apeliacinį skundą padavė nuteistojo gynėjas bei civilinis atsakovas. Nukentėjusiosios teikė atsiliepimus į apeliacinius skundus, taip pat atsiliepimą į civilinio atsakovo prašymą dėl papildomo įrodymų tyrimo atlikimo. Nukentėjusiųjų atstovai dalyvavo keturiuose teismo posėdžiuose apeliacinės instancijos teisme, du iš kurių neįvyko. Vertindama aukščiau aptartus kriterijus, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos, prašomos priteisti nukentėjusiųjų atstovų pagalbai apmokėti už dalyvavimą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme – trims nukentėjusiosioms po 500 Eur nėra aiškiai per didelės, todėl jų mažinti pagrindo nėra. Pagal kasacinio teismo praktiką nukentėjusysis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą taip pat ir iš civilinio atsakovo, kurio skundas buvo nagrinėjamas byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-113-628/2020, Nr. 2K-428-788/2016, 2K-11-648/2017), todėl ir nagrinėjamu atveju nukentėjusiųjų patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteistinos lygiomis dalimis iš nuteistojo ir civilinio atsakovo UAB „D“.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. B. (A. B.) gynėjo advokato Aido Mažeikos ir civilinio atsakovo UAB „D“ apeliacinius skundus atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Priteisti iš nuteistojo A. B. ir civilinio atsakovo UAB „D“ 500 Eur lygiomis dalimis, t. y. po 250 Eur iš kiekvieno nukentėjusiosios G. V. patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš nuteistojo A. B. ir civilinio atsakovo UAB „D“ 500 Eur lygiomis dalimis, t. y. po 250 Eur iš kiekvieno nukentėjusiosios A. V. patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš nuteistojo A. B. ir civilinio atsakovo UAB „D“ 500 Eur lygiomis dalimis, t. y. po 250 Eur iš kiekvieno nukentėjusiosios E. P. patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjos Jurgita MačionytėAiva SurvilienėNida Vigelienė