- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-05-16
- Bylos Nr.
- 2K-325/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimantas Baumilas (pirm.), Benediktas Stakauskas, Viktoras Aidukas (pran.)
- Nuteistasis
- M. K.
- Nukentėjusysis
- N. K.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Benedikto Stakausko ir pranešėjo Viktoro Aiduko,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. kasacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 281 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. M. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms; per bausmės vykdymo atidėjimo laiką atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą: J. ir E. K. (duomenys neskelbtini) globos šeimyninei vaikų sodybai – 3322 Lt, N. K. – 6177,03 Lt.
Iš M. K. priteista nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti 10 000 Lt ir 2000 Lt atstovavimo išlaidų E. K.; 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 1000 Lt atstovavimo išlaidų N. K.
Taip pat skundžiama Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 27 d. nutartis, kuria nuteistojo M. K. ir nukentėjusiosios N. K. apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio skundą tenkinti iš dalies, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. K. nuteistas už tai, kad 2004 m. liepos 3 d., (duomenys neskelbtini), neblaivus vairuodamas techniškai netvarkingą automobilį „Audi 80“ (duomenys neskelbtini) ir juo važiuodamas Utenos rajono Užpalių sen., (duomenys neskelbtini) gatve nuo Anykščių rajono Svėdasų miestelio pusės link (duomenys neskelbtini) miestelio centro, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 50, 52, 53, 60, 64, 65, 68, 164, 171, 172, 173, 174 ir 240 punktų reikalavimus, t. y. artėdamas prie siauro gatvės (kelio) ruožo – tilto per Šventosios upę, apie 19 metrų atstumu nuo tilto pradžios, susidūrė su E. K. vairuojamu J. ir E. K. (duomenys neskelbtini) globos šeimyninei vaikų sodybai priklausančiu automobiliu „Audi 100“ (duomenys neskelbtini); eismo įvykio metu sudaužė šį automobilį, jo vairuotojui E. K. nesunkiai sutrikdė sveikatą, savo automobilio keleiviui I. Š. sunkiai sutrikdė sveikatą; nuo smūgio jo automobiliui virstant ant tilto dešinės apsaugos tvorelės ir slystant į priekį, automobilio dalimis partrenkė tilto pėsčiųjų taku ėjusią pėsčiąją N. K., kuriai taip pat sunkiai sutrikdė sveikatą.
Kasaciniu skundu nuteistasis M. K. prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendį bei Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 27 d. nutarties dalį dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos priteisino panaikinti ir sumažinti priteistos nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį.
Šalies argumentai
Kasatorius nurodo, kad teismų sprendimų dalyje dėl neturtinės žalos yra netinkamai pritaikytos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio nuostatos ir vertinti byloje surinkti įrodymai. Kasatoriaus manymu, teismas nepakankamai atsižvelgė į neturtinės žalos atlyginimo kriterijus: neteisėtos veikos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, kaltininko turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nesivadovavo sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje neatkreipė dėmesio į tai, kad nukentėjusioji N. K. išsaugojo dešinę ranką, šiuo metu gyvena visavertį gyvenimą (įgijo vairuotojo pažymėjimą), todėl nukentėjusiosios gyvenimo pokyčiai dėl patirtos traumos nėra tokie radikalūs, kaip juos vertino apeliacinės instancijos teismas, padarydamas neteisingą išvadą, kad nukentėjusioji N. K. neteko dešinės rankos. Žalą nukentėjusiesiems jis padarė dėl neatsargumo. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką net už tyčinius nusikaltimus priteisiama tris kartus mažesnė neturtinė žala (kasatorius pateikia nuorodą į baudžiamąją bylą Nr. 2K-45/2006). Jis yra II grupės invalidas, neturi jokio turto ar pajamų, mokosi Žemės ūkio universitete, pats patyrė penkias odos persodinimo, dvi kojų ir vieną galvos operacijas, todėl priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra aiškiai per didelis. Teismas neatkreipė dėmesio ir į tai, kad jo nusikalstamais veiksmais turtinė žala nukentėjusiesiems E. K. ir N. K. nebuvo padaryta. Kasatorius skundo teiginius dėl sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų pažeidimų sprendžiant priteistos neturtinės žalos dydį motyvuoja susiklosčiusia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus praktika (pateikiamos nuorodos į civilines bylas Nr. 3K-3-482/2005, Nr. 3K-3-174/2005, Nr. 3K-7-159/2005, Nr. 3K-3-626/2005, Nr. 3K-3-634/2005). Kasatoriaus manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė į procesą įtraukti draudimo kompaniją (duomenys neskelbtini), o apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė šį jo apeliacinio skundo argumentą. Kasatorius pateikia nuorodą į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2005, kurioje pritarta teismų praktikai, kad autoįvykio metu nukentėjusiojo patirtą turtinę ir neturtinę žalą privalo atlyginti draudimo kompanija, o autoįvykio kaltininkas privalo atlyginti tik tą žalą, kuri viršija nukentėjusiajam išmokėtas draudimo sumas.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl BPK 109 straipsnio, 113 straipsnio 2 dalies ir 320 straipsnio 3 dalies taikymo
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Ši įstatymo nuostata ne tik apibrėžia apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas, tačiau nustato ir apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus ir pateikti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės.
Nuteistasis M. K. kasaciniame skunde nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 281 straipsnio 4 dalį neginčija, tačiau nesutinka su priteistos atlyginti neturtinės žalos dydžiu, be kita ko, teigdamas, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai atmetė prašymą įtraukti į bylą kaip civilinį atsakovą draudimo kompaniją (duomenys neskelbtini). Kasacinės instancijos teismas, būdamas saistomas BPK 376 straipsnio 1 dalies nuostatų, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Teisėjų kolegijos nuomone, kasatoriaus argumentai dėl to, kad byloje neišspręstas klausimas dėl AB (duomenys neskelbtini) pripažinimo civiliniu atsakovu, yra pagrįsti.
Pagal teismų nustatytas aplinkybes, nuteistasis M. K. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „Audi 80“ (duomenys neskelbtini). Jo, kaip transporto priemonės valdytojo, civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB (duomenys neskelbtini). Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio 2004 m. gegužės 1 d. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 500 eurų dėl neturtinės žalos padarymo) bei 100 000 eurų dėl žalos turtui. Jeigu prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą buvo apdrausta draudimo sutartimi, draudikas privalo žalą atlyginti. Pagal CK 6.254 straipsnio 2 dalį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Šioje byloje teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis M. K. privalo atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą, tačiau neatkreipė dėmesio į tai, kad nuteistąjį M. K. ir AB (duomenys neskelbtini) sieja privalomasis procesinis bendrininkavimas (CPK 43 straipsnis). Tokiu atveju, gavęs nukentėjusiosios civilinės ieškovės N. K. prašymą (iš byloje esančio civilinio ieškinio (T. 2, b. l. 44-45) matyti, kad toks prašymas teismui buvo įteiktas), teismas turėjo patraukti AB (duomenys neskelbtini) civiliniu atsakovu (CPK 43 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas, atsisakęs byloje civiliniu atsakovu patraukti AB (duomenys nesklebtini) ir nuosprendyje priteisęs iš nuteistojo M. K. atlyginti turtinę ir neturtinę žalą nukentėjusiesiems, netinkamai pritaikė BPK 109 straipsnio, 113 straipsnio 2 dalies, CK 6.254 straipsnio 2 dalies nuostatas. Taip pat darytina išvada, kad teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (AB (duomenys neskelbtini) neturėjo galimybės pateikti atsikirtimus ir kitais būdais gintis nuo pareikšto ieškinio). Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
Aplinkybės dėl AB (duomenys neskelbtini) pripažinimo civiliniu atsakovu buvo nurodytos nuteistojo M. K. apeliaciniame skunde, tačiau teismas šį nuteistojo prašymą atmetė. Toks teismo sprendimas yra nepagrįstas. Draudimo įmonę ir draudėją (kaltininką) su nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio dalyku sieja materialusis teisinis ryšys, bylos nagrinėjimas turi įtakos jų teisėms ir interesams. Iš bylos dokumentų matyti, kad, nukentėjusiajai pareiškus pretenziją AB (duomenys neskelbtini), ši su ja neatsiskaitė, todėl draudimo įmonė turėjo būti įtraukta civiliniu atsakovu baudžiamojoje byloje. Teisingai neišsprendęs šio klausimo, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatytą pareigą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir taip padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, suvaržiusį nukentėjusiųjų ir trečiojo asmens AB (duomenys neskelbtini) teises bei sukliudžiusį teismui priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl priteistų civilinių ieškinių J. ir E. K. (duomenys neskelbtini) globos šeimyninei vaikų sodybai, N. K. ir E. K. naikinama ir byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 27 d. nutarties dalį dėl civilinių ieškinių panaikinti ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.