- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-01-17
- Bylos Nr.
- 2K-45/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimantas Baumilas (pirm.), Lidija Liucija Žilienė, Viktoras Aidukas (pran.)
- Nuteistasis
- V. P.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Lidijos Liucijos Žilienės ir pranešėjo Viktoro Aiduko,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. liepos 19 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu septyneriems metams. Priteista iš V. P. 30 000 Lt A. L. neturtinei žalai atlyginti.
Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 20 d. nutartis, kuria nuteistojo V. P. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. P. nuteistas už tai, kad 2004 m. gruodžio 5 d., apie 19 - 20 val., savo bute, esančiame Vilniuje (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, buitinio konflikto metu sumušė sugyventinę I. L., kuri nuo patirtų sužalojimų mirė, t.y. tyčia ją nužudė.
Šalies argumentai
Nuteistasis kasaciniu skundu prašo pakeisti teismų sprendimus ir sumažinti paskirtą laisvės atėmimo bausmės laiką bei priteistą neturtinės žalos dydį.
Kasaciniame skunde kasatorius nurodo, kad su teismų sprendimais nesutinka dėl netinkamo Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normų taikymo, netinkamai paskiriant bausmę. BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jo vidurkio. Teismas, nors ir nustatė jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tačiau neįvertino aplinkybės, kad jis padėjo tyrimui ir teismui išsiaiškinti nusikaltimą, nes liudytojų mačiusių konfliktą nėra.
Teisingumas tai ne tik pilnas, visapusiškas ir objektyvus bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui būtų skiriama bausmė, adekvati padarytam nusikaltimui. Praeityje jis neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirba, charakterizuojamas teigiamai, išlaikė I. L. bei jos dukterį. Paskirtoji bausmė yra per griežta ir jo šeimai sukels sunkias pasekmes, nes jis prižiūri senyvo amžiaus sunkiai sergančius tėvus. Skirdamas bausmę, teismas jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikaltimo padarymo metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tokia teismo išvada neatitinka tikrovės, nes nedidelis kiekis išgerto alkoholio negali būti laikomas atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, turėjo pagrindą jam skirti sankcijoje numatytą minimalią laisvės atėmimo bausmę.
Kasatorius sutinka, kad jo veiksmais padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala nukentėjusiajai, tačiau teismas, priteisdamas 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, neatsižvelgė į jo pajamas. Gaudamas vidutiniškai 700 Lt mėnesinį atlyginimą, tokios sumos išmokėti neįstengs.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. P. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymo
BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad jei veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pripažįstama atsakomybę sunkinančia aplinkybe.
Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad V. P. nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kasatorius mano, kad tokia teismo išvada neteisinga, nes byloje nėra objektyvių duomenų.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada, kad ši aplinkybė sunkina V. P. atsakomybę yra pagrįsta bylos medžiaga, todėl teisinio pagrindo ją panaikinti nėra.
Dėl paskirtos bausmės
Kolegijos nuomone, teismai teisingai kvalifikavo nuteistojo V. P. nusikalstamą veiką pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Veikos kvalifikavimo neginčija ir nuteistasis. Teismas, skirdamas V. P. bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei sunkinančią atsakomybę aplinkybę ir paskyrė laisvės atėmimo bausmę, žemesnę nei BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Taigi bausmė kasatoriui paskirta nepažeidžiant BK 54 straipsnio reikalavimų, todėl kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo švelninti jam paskirtos bausmės.
Dėl neturtinės žalos
Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.
Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, teismas taip pat atsižvelgia į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir CK 6.282 nurodytais kriterijais. Pagal CK 6.282 straipsnio 3 dalį teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia.
Byloje nustatyta, kad nuteistasis V. P. žalą padarė tyčiniais nusikalstamais veiksmais, todėl pagrįstai buvo teismo įpareigotas ją atlyginti. Kasatorius sutinka atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, tačiau mano, kad priteista neturtinė 30 000 Lt žala yra per didelė.
Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas visą neturtinės žalos dydį – 30 000 Lt nuosprendyje nurodė, kad atsižvelgta į tai, kad nukentėjusioji liko visiška našlaitė, patyrė neapsakomą baimę, didžiulį šoką, išgyvenimus tiek įvykio metu, tiek po to dėl motinos netekties.
Apeliacinės instancijos teismas nutartyje išsamiai motyvavo, kodėl priteista 30 000 Lt dydžio neturtinė žala nėra per didelė ir pagrindo ją mažinti taip pat nėra.
Kolegijos nuomone, kasatorius naujų aplinkybių, kurioms esant reikėtų mažinti priteistos neturtinės žalos dydį, nenurodė, todėl ši kasacinio skundo dalis netenkintina.
Nesant BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo arba naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai pripažintini teisėtais.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo V. P. kasacinį skundą atmesti.