- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-15
- Bylos Nr.
- 1A-321-282/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Kavaliauskas, Vidmantas Mylė, Virginija Žindulienė
- Civilinis ieškovas
- L. S.
- Nukentėjusysis
- L. S.
- Advokatai
- Ramūnas Dobrovolskis, Saulius Alysas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės, Virginijos Žindulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo L. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžio, kuriuo E. Ž., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos, numatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, padarymo, pagal laidavimą su 1000 Eur užstatu, nustatant laidavimo terminą vieneriems metams, laiduotoju paskiriant V. Ž., ir baudžiamoji byla nutraukta.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, E. Ž. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nukentėjusiųjų L. S. ir A. S. atstovo civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš AAS „(duomenys neskelbtini)“, veikiančio per filialą Lietuvoje, priteista nukentėjusiajam L. S. papildomai 7 000 Eur neturtinei žalai ir A. S. 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. E. Ž. nuosprendžiu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad ji 2020 rugpjūčio 2 d. apie 19.11 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje esančioje nelygiareikšmių kelių sankryžoje, vairuodama kelių transporto priemonę - automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 ir 157 punktų reikalavimus, – tai yra, artėdama pagrindiniu keliu prie sankryžos į šalutinį kelią, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui (KET 9 punktas), sustojusi ir sukdama į kairę neįsitikino ir nedavė kelio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai atvažiuojančiam motociklui „KTM390 ADVENTURE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo L. S. (KET 157 punktas), – ir dėl to automobilis ir motociklas susidūrė, tokiu būdu įvyko eismo įvykis, dėl kurio motociklo vairuotojui L. S. buvo padaryti šie sužalojimai: kairės ir dešinės blauzdos atviri blauzdikaulių ir šeivikaulių lūžiai, dubens kaulų kairės pusės lūžiai, dešinio žastikaulio chirurginio kaklo lūžis, kairės plaštakos V delnakaulio lūžis, kraujosruva kairėje plaštakoje, nubrozdinimai blauzdoje, ir dėl kairio ir dešinio blauzdikaulio kūnų atvirų lūžių L. S. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, motociklo keleivei A. S. buvo padaryti šie sužalojimai: atviras kairiojo šlaunikaulio lūžis su žaizda kairės šlaunies vidurinėje dalyje, kairiojo gaktikaulio viršutinės šakos lūžis, ir dėl atviro šlaunikaulio kūno lūžio A. S. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis L. S. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021-08-25 nuosprendžio dalį, kurioje išspręstas jo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir jam iš civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje priteisti 27 716 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
2.1. Teigia, kad teismas nepagrįstai sumažino jam autoįvykio metu padarytą neturtinę žalą. Nurodo, kad civiliniu ieškiniu jis prašė iš civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“, veikiančio per filialą Lietuvoje, priteisti papildomai 27 716 Eur ir tokiu būdu laikyti, kad nukentėjusiajam autoįvykio metu buvo padaryta iš viso 35 000 Eur neturtinė žala, tačiau teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, papildomai priteisė mažesnę sumą – 7 000 Eur ir laikė, jog neturtinę žalą L. S. sudaro iš viso 14 284 Eur. Teigia, kad priteista neturtinės žalos kompensacija yra per maža ir neproporcinga dėl E. Ž. nusikalstamų veiksmų patirtam fiziniam skausmui, išgyvenimams ir nepatogumams. Teismas tinkamai neįvertino autoįvykio metu sukeltų neigiamų pasekmių ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyti neturtinės žalos nustatymo kriterijai. Pažymi, kad eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5 792 Eur iki 34 504 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-276-458/2019).
2.2. Nurodo, kad byloje tiriamo eismo įvykio metu jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau teismas deramai neįvertino jam kilusių ilgalaikių ir reikšmingų sveikatos sutrikdymo pasekmių. Taip pat nurodo, kad autoįvykio metu jam lūžo net 7 kaulai, kairės rankos delnakaulis sutrupintas ir sutrumpėjęs, kas trukdo atlikti darbo, judėjimo funkcijas. Kairys klubas lūžo ties gūžduobe, tad sąnarys gyja ne anatomiškai. Dėl šios priežasties jo gydytojas prognozuoja, kad netolimoje ateityje sudils klubo sąnarys ir bus būtiną jį keisti dirbtiniu, kurio kaina 2 500 Eur. Abejų kojų blauzdikauliai ir šeivikauliai įvykio metu sutrupinti, o praėjus net 13 mėnesių dar nėra sugiję, kojų oda subjaurota, buvo atlikta papildoma reoperacija. Iš viso jam jau atliktos 6 operacijos: viena dėl abiejų kojų, antra dėl dešinio peties, trečia dėl kairiojo klubo, ketvirta dėl kairės kojos, penkta dėl dešinės kojos, šešta dėl tvirtinimo priemonės (sraigto) pašalinimo iš dešinio blauzdikaulio. Nusimato ir pakartotinė kairės kojos, kairiojo klubo sąnario keitimo operacijos. Taip pat nusimato dar 3 operacijos intramedulinių vinių ir plokštelių pašalinimui. Išlieka neaiški kūno visiško atsistatymo funkcija, kas kelia grėsmę turimam darbui Lietuvos kariuomenėje, nes joje reikalinga puiki sveikatos būklė. Galimai reikės keisti specialybę, o tai pareikalaus papildomų išlaidų ir laiko. Iki šiol dėl kojų skausmingumo jam sunku judėti, apsitarnauti. Jo eisena netaisyklinga, jis priverstas riboti čiurnų ir pėdų, dešinio peties, kairės plaštakos V piršto judesius, jam skirti medikamentai nuo skausmo, taip pat reabilitacinės procedūros.
2.3. Taip pat nurodo, kad nuo autoįvykio praėjus 13 mėnesių jis ir toliau išlieka nedarbingas. Iš pridedamo 2021-08-12 medicinos dokumento išrašo matyti, kad jis periodiškai tebesikonsultuoja pas gydytojus (duomenys neskelbtini), dėl patirtų traumų greit pavargsta, lūžę kaulai nėra pilnai sugiję, rekomenduojama vaikščioti, tačiau būtina gydytojo kontrolė, todėl nedarbingumas planuojamas dar 2-3 mėnesius.
2.4. Nurodo, kad sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą buvo tikslinga atsižvelgti ir į tai, kad prekių, paslaugų kainos, Vyriausybės nustatomi baziniai dydžiai Lietuvoje nuolat kyla, kad pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą nuo 2018-11-0l draudimo suma yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Nepaisant tokios didelės draudimo sumos, už sunkų sveikatos sutrikdymą atsakovas įpareigotas atlyginti nukentėjusiajam iš viso 14 284 Eur neturtinės žalos (įskaitant jau išmokėtus 7 284 Eur), kas sudaro tik 0.28 procento nuo maksimalios draudimo sumos.
2.5. Teigia, kad patirta turtinė žala, kuri jau atlyginta, taip pat aktuali nustatant neturtinės žalos dydį. Jo patirtą turtinę žalą sudarė 10 298,02 Eur suma, kuri 2021-03-01 susidėjo iš: 2 709,07 Eur negautų pajamų (atlyginimo ir ligos išmokos skirtumas), 80,50 Eur išlaidų kurui pirkti (susisiekimui pas gydytojus), 151,04 Eur išlaidų pagerintam maistui pirkti, 249,70 Eur už sugadintus du šalmus, 200 Eur už sugadintą mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy S8 Plus”, 5 900 Eur už visiškai sugadintą naują motociklą „KTM390 Adventure”, valst. Nr. 085HT, 145 Eur už sugadintus motociklo lankus, 214,57 Eur išlaidų gydymo priemonėms pirkti, 448,14 Eur išlaidų vaistams pirkti, 200 Eur išlaidų kineziterapijos paslaugoms pirkti.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą civilinis atsakovas AAS „(duomenys neskelbtini)“ prašo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo L. S. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, nes nukentėjusiojo L. S. atliktas neturtinės žalos dydžio įvertinimas (35 000 Eur) yra nepagrįstai didelis ir neatitinka teisingumo ir protingumo principų bei aktualios teismų praktikos. Nurodo, kad draudimo bendrovė, vadovaudamasi Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų 4.3 punkto nuostata, jog esant sunkiam sveikatos sutrikdymui numatomos draudimo išmokos dydis neturtinės žalos atlyginimui siekia iki 12 MMA, išmokėjo maksimalaus dydžio (7 284 Eur) dydžio išmoką. Taip pat nurodo, kad draudimo bendrovė įvykdė ir pirmosios instancijos teismo papildomai priteistą 7 000 Eur neturtinės žalos dydį. Teigia, kad šiai dienai nei draudimo bendrovei, nei teismui nėra pateikti jokie įrodymai (medicininių įstaigų dokumentai ar specialistų išvados), kad nukentėjusiojo L. S. sveikatos sutrikdymas, patirtas 2020-08-02 įvykusio eismo įvykio metu, turėjo ypatingų neigiamų pasekmių. Atkreipia dėmesį į tai, kad apeliaciniame skunde minimos pasekmės dėl sveikatos sutrikdymo keliamų grėsmių turimam darbui Lietuvos kariuomenėje, nepagrįstos jokiais įrodymais, taip pat nėra pateiktas nei vienas dokumentas, jog nukentėjusysis kreiptųsi į atitinkamas institucijas dėl sumažinto darbingumo lygio nustatymo.
4. Teismo posėdyje nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo L. S. atstovas bei prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės E. Ž. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
5. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo L. S. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 4 punktas).
6. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl E. Ž. kaltės bei jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Apeliaciniu skundu neginčijamos teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės, kvalifikacija, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nukentėjusysis ir civilinis ieškovas L. S. nesutinka su teismo sprendimu dėl priteistos neturtinės žalos dydžio. Dėl to apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
7. CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtinė žala pagal šio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2009). Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013, 2K-331-976/2018).
7.1. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo L. S. atstovas civiliniame ieškinyje nurodė, kad L. S. jam padarytą neturtinę žalą vertina iš viso 35 000 Eur, o kadangi draudimo bendrovė L. S. atlygino 7 284 Eur, tai civiliniu ieškiniu buvo prašoma iš draudimo bendrovės priteisti dar 27 716 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad šis teismas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo L. S. patirtą neturtinę žalą įvertino bendra 14 284 Eur dydžio suma ir, atsižvelgdamas į tai, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajam sumokėjo 7 284 Eur neturtinės žalos atlyginimą, papildomai iš draudimo kompanijos priteisė likusią dalį – 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nustatydamas tokį neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nukentėjusiajam L. S. padaryto sužalojimo mastą, nukentėjusiojo sveikatos būklę, kurią patvirtina medicininiai dokumentai („į nusikalstamos veikos pasekmes – nukentėjusiųjų sveikata gerėja, tačiau iki šiol nėra visiškai atsistačiusi ir nėra aišku, kada atsistatys, jie yra nedarbingi, nebegali sportuoti, laisvai judėti, sužalojimai matomi vizualiai, liko daugybė randų, yra ženkliai sumažėjusios jų bendravimo su kitais asmenimis galimybės“), į teismų praktiką.
7.2. Iš nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui padarytos neturtinės žalos dydį, vadovavosi teismų praktika, pagal kurią nukentėjusiesiems už sunkaus sveikatos sutrikdymą eismo įvykio bylose priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydžiai (kartu su draudimo išmoka) yra nuo 5 792 Eur iki 34 504 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-52-942/2016, 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-25-489/2017, 2K-94-696/2017, 2K-155-511/2017, 2K-110-699/2017, 2K-359-697/2017, 2K-102-303/2019, 2K-41-303/2020, 2K-252-697/2020). Nors pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui L. S. atitinka teismų praktikoje paprastai priteisiamų sumų vidutinį dydį (10 000 – 15 000 Eur), tačiau teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino (individualizavo) nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui L. S. padarytų sužalojimų pasekmes.
7.3. Nagrinėjamu atveju eismo įvykio metu L. S. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, jis konstatuotas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1308/2020(04). Ginčo dėl sužalojimų pobūdžio, sunkumo nėra. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog dėl paties eismo įvykio ir jo metu patirtų sužalojimų L. S. patyrė neturtinę žalą. Specialisto išvada patvirtina, jog nukentėjusysis autoįvykio metu patyrė kairės ir dešinės blauzdos atvirų blauzdikaulių ir šeivikaulių lūžius, dubens kaulų kairės pusės lūžius, dešinio žastikaulio chirurginio kaklo lūžį, kairės plaštakos V delnakaulio lūžį, kraujosruvas kairėje plaštakoje, nubrozdinimus blauzdose, dėl kairio ir dešinio blauzdikaulio kūnų atvirų lūžių L. S. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 171–172). Akivaizdu, kad dėl patirtų sužalojimų, nukentėjusysis patyrė didelį ilgalaikį fizinį skausmą, emocinius išgyvenimus, stresą, nepatogumus. Nukentėjusysis L. S. pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teisme teigė, kad įvykio negatyvios pasekmės tęsiasi ir toliau, t. y. dėl patirtų kūno sužalojimų kojos dar nėra sugijusios, negali pavaikščioti kaip anksčiau, kiekvieną dieną jaučia skausmus, geria vaistus, kiekvieną rytą turi 15-20 min daryti mankštą, kad galėtų nueiti į tualetą ar pasivaikščioti po namus. Nukentėjusysis L. S. prie skundo pateikė (duomenys neskelbtini) 2021-08-12 išduotą medicinos dokumentų išrašą, kuriame nurodyta, kad, nors L. S. nieko neskauda, bet jis greitai pavargsta, dar nėra k. blauzdikaulio sugijimo, taip pat šiame dokumente nurodyta, jog L. S. rekomenduojama „toliau apkrauti pilnai, galima vaikščioti daugiau, kontrolė po 6 mėn., dar nedarbingas apie 2-3 mėn.“ (t. 4, b. l. 22). Iš minėtame dokumente nurodytų duomenų bei kitų byloje esančių medicininių dokumentų (3 t., b. l. 89–105), matyti, kad nukentėjusiajam L. S. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų – kairės ir dešinės blauzdos atvirų blauzdikaulių ir šeivikaulių lūžių, dubens kaulų kairės pusės lūžių, dešinio žastikaulio chirurginio kaklo lūžio, kairės plaštakos V delnakaulio lūžio, kraujosruvų kairėje plaštakoje, nubrozdinimų blauzdose – buvo atliktos 6 operacijos, lūžę kaulai operacijų metu buvo sutvirtinti vinimis, sraigtais, L. S. ilgai buvo gydomas ligoninėse bei ambulatoriškai, jam kelis kartus buvo taikomos reabilitacijos, tačiau jis iki šiol yra nedarbingas, eismo įvykio pasekmes jaučia iki šiol, yra apribotos jo judėjimo galimybės, sumažėjo galimybės dirbti (nukentėjusysis nurodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini), todėl darbe jam reikalinga gera sveikata, ištvermė, tačiau iki šiol jis yra nedarbingas), laisvalaikio leidimo būdai, kankina nerimas dėl ateities.
7.4. Be to, iš bylos matyti, kad dėl eismo įvykio metu nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams L. ir A. S. dėl jiems padarytų sunkių sveikatos sutrikdymų buvo atlyginta vienodai – draudimo kompanija atlygino po 7 284 Eur ir pirmosios instancijos teismas papildomai priteisė po 7 000 Eur. Vertinant nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams padarytus sužalojimus, gydymosi trukmę, matyti, kad nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. S. dėl jai eismo įvykio metu padaryto atviro kairiojo šlaunikaulio lūžio su žaizda kairės šlaunies vidurinėje dalyje, kairiojo gaktikaulio viršutinės šakos lūžio ligoninėje ir ambulatoriškai gydėsi trumpiau nei nukentėjusysis ir civilinis ieškovas L. S., jai buvo atlikta tik viena operacija, o nukentėjusiajam L. S. – net 6 operacijos, jis ambulatoriškai gydosi ir dabar. Paminėtų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad nukentėjusiajam L. S. buvo padaryta didesnė neturtinė žala nei nukentėjusiajai A. S..
7.5. Atsižvelgiant į nukentėjusiajam padarytus sužalojimus (daugybiniai lūžiai (lūžę net 7 kaulai), taikytą gydymą (ilgą laiką gydytas ligoninėje ir ambulatoriškai, atliktos net 6 operacijos, implantuotos specialios priemonės (plokštelės, vinys, sraigtai), į iki šiol besitęsiančius liekamuosius reiškinius (t. y. nors nieko neskauda, bet jis greitai pavargsta, judėjimas yra apsunkintas, skausmingas, tebėra nedarbingas), jo patirtus dvasinius išgyvenimus, diskomfortą, į padarytų sužalojimų sunkumą, taip pat į padaryto nusikaltimo pobūdį (neatsargus nusikaltimas), į suformuotą teismų praktiką dėl priteisiamos neturtinės žalos dydžio nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, į to paties autoįvykio metu nukentėjusiai A. S., kuriai buvo padaryta mažiau kaulų lūžių, gydymas truko trumpiau, priteistos neturtinės žalos dydį, bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, daroma išvada, pirmosios instancijos teismas nustatė nepagrįstai mažą nukentėjusiajam L. S. atlygintinos neturtinės žalos dydį.
7.6. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai, todėl nukentėjusiajam priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms. Pastebėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-10-24 nutarimu Nr. 1059 patvirtintų taisyklių dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo nuo 2019 m. sausio 1 d. nustatyti indeksuoti draudimo sumų dydžiai – 5 210 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 050 000 Eur dėl žalos turtui.
2. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visumą paminėtų aplinkybių, turinčių reikšmės neturtinės žalos dydžio nustatymui, teismų praktiką, vadovaudamasis sąžiningumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirta neturtinė žala yra 25 000 Eur, todėl skundžiamo nuosprendžio dalis dėl priteistos neturtinės žalos nukentėjusiajam L. S. keičiama (BPK 328 straipsnio 4 punktas) ir iš draudimo bendrovės nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydis padidinamas iki 17 716 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu,
nutarė:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžio dalį dėl priteistos neturtinės žalos nukentėjusiajam L. S., pakeisti:
iš civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“, veikiančio per filialą Lietuvoje, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui L. S. priteistą neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 17 716 Eur (septyniolikos tūkstančių septynių šimtų šešiolikos Eur).
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.