- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-01-06
- Bylos Nr.
- 1A-14-531/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05916-2021-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Vanagas, Valdas Ciesiūnas, Jolanta Raščiuvienė
- Civilinis ieškovas
- S. L.
- Nukentėjusysis
- A. L.
- Advokatai
- Mindaugas Beinaravičius, Jonas Stankevičius
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Raščiuvienės ir Evaldo Vanago,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. L. ir civilinės ieškovės S. L. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. spalio 8 d. nuosprendžio, kuriuo J. M., padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant ją dukters J. D. atsakomybėn, pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą, o baudžiamoji byla nutraukta.
J. M. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (1000 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iš (duomenys neskelbtini), veikiančio per (duomenys neskelbtini), A. L. priteistas 249,55 Eur turtinės žalos atlyginimas.
Iš (duomenys neskelbtini), veikiančio per (duomenys neskelbtini), S. L. priteistas 113,74 Eur turtinės žalos atlyginimas.
A. L. ieškinys dalyje dėl 12300 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmestas.
S. L. ieškinys dalyje dėl 203,54 Eur turtinės žalos ir 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmestas.
Iš J. M. A. L. naudai priteistos 1000 Eur dydžio atstovavimo išlaidos.
Iš J. M. valstybės naudai priteistos 7,60 Eur dydžio proceso išlaidos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. J. M., 2021 m. vasario 25 d., apie 11.35 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) namu, vairuodama automobilį „(duomenys neskelbtini)”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 30 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikydama visų būtinų atsargumo priemonių, sukeldama pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, nepraleido pėsčiųjų perėja ėjusio pėsčiojo A. L. ir jį partrenkė, dėl ko įvyko kelių eismo įvykis, kurio metu dėl nustatyto kairės gūžduobės lūžio, kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžio buvo sunkiai sutrikdyta A. L. sveikata.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
2. A. L. pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. spalio 8 d. nuosprendį dalyje, kurioje J. M. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduota pagal laidavimą dukros J. D. atsakomybėn bei dalyje, kur netenkintas jo civilinio ieškinio reikalavimas dėl 12300 Eur likusiajai neturtinei žalai atlyginti iš (duomenys neskelbtini), ir priimti naują nuosprendį – J. M. skirti vieną iš bausmių, numatytų BK 281 straipsnio 3 dalyje, bei taikyti jai BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatytą draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, priteisti 12300 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš (duomenys neskelbtini). S. L. pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. spalio 8 d. nuosprendį dalyje dėl netenkinto jos civilinio ieškinio reikalavimo ir priimti naują sprendimą – priteisti iš J. M. 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat apeliaciniu skundu prašoma iš J. M. priteisti A. L. patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliaciniame procese.
2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas patikėjo J. M., jog ji užvažiavo ant A. L. pėsčiųjų perėjoje dėl to, kad ją apakino saulė, nors tai netiesa, nes tą dieną buvo apsiniaukę, o jeigu ir būtų švietusi saulė, tai šiuo dienos laiku ji būtų švietusi į automobilio galinės dalies viršų, bet ne į priekį. Pati J. M. apklausiama ikiteisminiame tyrime pripažino, kad tą dieną buvo apsiniaukę. Jos tvirtinimas, kad A. L. stovėjo pėsčiųjų perėjos aikštelėje ir neketino eiti, yra netiesa, nes jis eidamas į autobusų stotį, ėjo nuo šaligatvio per pėsčiųjų perėją link pėsčiųjų aikštelės ir ji automobiliu jį nutrenkė, kai jis buvo pėsčiųjų perėja nuėjęs apie 1,5 metro. Pagal jos paaiškinimą matosi, kad ji A. L. sužalojo ne todėl, kad jai jį pamatyti sutrukdė gamtinės sąlygos, bet dėl KET 30 punkto nežinojimo. Atkreipia dėmesį, kad J. M. teiginiai, jog ji perdavė savo nuoširdžiausius atsiprašymus, domėjosi nukentėjusiojo sveikatos būkle, sakė, kad pagalbos nereikia, yra melas, nes su J. M. A. L. niekada nekalbėjo, ji jo neatsiprašė, jokios pagalbos nesiūlė. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl esminės aplinkybės, kad J. M. dėl ligos yra registruota ir stebima (duomenys neskelbtini) pagal diagnozę - (duomenys neskelbtini), kas matyt turėtų kliudyti jai turėti teisę vairuoti transporto priemones.
2.2. Dėl neturtinės žalos A. L. atlyginimo, mano, kad Lietuvos Respublikos teismai turėtų remtis ne rekomendacijomis, o Lietuvos Respublikos Seimo priimtais įstatymais ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtais nutarimais šiuo klausimu. Kadangi A. L. padaryti kūno sužalojimai yra gausūs, negyjantys, dabar skausmingi, visiškai nesugiję, tai neatlyginta 12300 Eur neturtinės žalos dalis padengtų neturtinę žalą visiškai. Po patirtų sužalojimų A. L. tapo visiškai neįgaliu, negali pats apsirengti, sėdėti, stovėti. Jam kojines, kelnes, apatinius drabužius užvelka žmona, apauna batus, nes jis dėl klubo skausmų negali susilenkti. Negali pats be žmonos nusiprausti. Dėl didelio skausmo negali nulipti laiptais iš trečio aukšto, todėl, kai jam reikia nuvykti pas gydytojus, jį iš trečio aukšto nuneša ir užneša pasamdyti žmonės. Jam į kairiojo šlaunikaulio gumburą yra įsriegtas šanco strypas, kuris operacijos būdu bus išimtas. Taigi, jo laukia dar viena operacija ir papildomi skausmai.
2.3. Dėl J. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir jos perdavimo dukros atsakomybėn pagal laidavimą nesutinka, nes dukra kartu su J. M. nevažinės ir nestebės jo vairavimo, todėl toks eismo dalyvis ir toliau kels pavojų pėstiesiems ir kitiems eismo dalyviams.
Žemesnės instancijos teismas
2.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad S. L. neturtinė žala neturėtų būti atlyginama, nes teismo manymu, ji nepatyrė nepaprastai didelių išgyvenimų dėl vyro sužalojimo. Su tokia teismo išvada nesutiktina, nes 2021 m. vasario 25 d. nesulaukusi savo vyro autobusų stotyje, nes ketino vykti į (duomenys neskelbtini), ji ėjo jo ieškoti ir pamatė jį kruviną gulinti ant asfalto. Ji neišpasakytai išsigando, patyrė labai didelį stresą – tai labai dideli išgyvenimai. Be to, A. L. dėl patirtų sužalojimų tapo visiškai nesugebančiu pats save apsitarnauti, todėl jai teko ir tenka jį apiprausti, aprengti, padėti apsiversti lovoje. Jai tai padaryti labai sunku, nes ji smulkaus sudėjimo ir jai (duomenys neskelbtini) metai. Jis iki sužalojimo buvo judrus, labai jai padėdavo, o dabar visi rūpesčiai dėl jo gydymo priežiūros teko jai. Kadangi jis pats jau nebegalėjo tvarkytis, tai jis S. L. 2021 m. gegužės 4 d. įgaliojo visur jį atstovauti. Įgaliojimą patvirtino į namus atvykusi notarė.
Atsiliepimas
3. Civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) atsiliepime į A. L. ir S. L. apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti visa apimtimi Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. spalio 8 d. nuosprendį. Nurodo, kad 2021 m. liepos 8 d. nukentėjusiajam A. L. jau yra išmokėjęs 8345,35 Eur dydžio draudimo išmoką, kurią sudaro 7700 Eur neturtinės žalos atlyginimas, 160 Eur už sugadintus drabužius, 39,54 Eur už įgaliojimo sudarymą, 445,81 Eur už vaistus, slaugos priemones, autobuso bilietus. Dėl neturtinės žalos pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas pripažino, jog Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367, nurodyti dydžiai parengti atsižvelgus į dabartinę ekonominę situaciją ir atitinka šalies ekonominius rodiklius, todėl nesutiktina su apeliantų teiginiais, jog draudikas neturi vadovautis rekomendacijose nurodytais dydžiais. Nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui. Mano, kad ieškiniu reikalaujama neturtinės žalos suma neatitinka sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijų bei teismų praktikos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog vertindamas neturtinę žalą, atsižvelgia į visus įstatymo numatytus kriterijus neturtinei žalai įvertinti bei į tai, kad A. L. sunkesnius sužalojimus patyrė ne gyvybiškai pažeidžiamose kūno vietose, kad žala padaryta neatsargiais kaltinamosios veiksmais, todėl pagrįstai įvertino, kad atlygintas neturtinės žalos dydis atitinka ir teismų praktikoje priteistiną neturtinės žalos dydį panašaus pobūdžio bylose. Teigia, kad ieškovas neįrodė, kad nagrinėjamoje byloje susidarė išskirtinės aplinkybės, kurių pagrindu teismas ieškovo neturtinę žalą turėtų vertinti didesne suma, nei jau išmokėta draudimo išmoka – 7700 Eur. Dėl S. L. neturtinės žalos reikalavimo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatytų išimtinių aplinkybių, kad S. L. būtų patyrusi nepaprastai didelius išgyvenimus, taip pat nėra nustatyta aplinkybių, dėl ko tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs A. L. negalėtų apginti savo procesinių teisių, įvertinti savo patirtos neturtinės žalos ir pan., todėl pareikštas ieškinys dėl 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmestas pagrįstai. Dėl bylinėjimosi išlaidų – žalos nustatymo ir mokėjimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintose taisyklėse, tačiau nei vienas teisės aktų, nei Civilinis kodeksas, nenustato, kad baudžiamojoje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos galėtų būti pripažįstamos žala, o taip pat nenustato draudiko pareigos tokio pobūdžio išlaidas atlyginti.
4. J. M. gynėjas advokatas Mindaugas Beinaravičius atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti. Nors apeliantas A. L. teigia, jog dukra kartu su J. M. nevažinės ir nestebės jos vairavimo, tačiau tokios sąlygos laiduotojui, t. y. kad jis visąlaik turėtų būti su asmeniu, už kurį laiduojama, įstatymas nekelia. Čia akcentuotina, jog J. M. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, ji pripažino savo kaltę, labai dėl to gailisi ir išgyvena, o jos padaryta veika yra neatsargi ir atsitiktinio pobūdžio, tad nuolatinis šio asmens stebėjimas tikrai nėra reikalingas. A. L. neigia J. M. parodymus, jog ji perdavė nuoširdžiausius savo atsiprašymus, domėjosi nukentėjusiojo sveikatos būkle ir teigia, jog su J. M. niekada nekalbėjo, ji jo neatsiprašė, jokios pagalbos nesiūlė. Čia akcentuotina, kad J. M. niekada neteigė, jog ji tiesiogiai atsiprašė nukentėjusiojo A. L., kadangi A. L. aplankyti ji dėl pandemijos metu įvestų ribojimų negalėjo, o teismo posėdyje A. L. nedalyvavo. J. M. visuomet tvirtino, jog ji per artimuosius perdavė nukentėjusiajam savo nuoširdžius atsiprašymus, domėjosi nukentėjusiojo sveikatos būkle, siūlė savo pagalbą, tačiau nukentėjusiojo artimieji sakė, jog jokios pagalbos iš J. M. ir jos artimųjų nereikia. J. M. perdavė nukentėjusiojo žmonai savo nuoširdžiausius atsiprašymus ir teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Pažymi, kad J. M. padaryta nusikalstama veika yra pirma ir neatsargi, atsitiktinio pobūdžio, ji nėra bausta už jokius šiurkščius administracinius pažeidimus, ji yra senatvės pensininkė, teigiamai charakterizuojama. Vairuodama automobilį įvykio metu J. M. buvo blaivi (alkoholio ji nevartoja apskritai), leistino greičio neviršijo, jos vairuotas automobilis buvo techniškai tvarkingas, apdraustas. J. M. dėl eismo įvykio labai išgyvena, prastai miega naktimis, ji labai gailisi dėl įvykusio įvykio bei savo klaidos ir nuolatos apie tai mąsto. Šios aplinkybės rodo, jog ji tikrai nėra linkusi daryti naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų, nėra linkusi pažeidinėti kelių eismo taisyklių, tad specialiosios teisės atėmimas būtų perteklinė baudžiamojo poveikio priemonė, juolab, jog jai jau yra skirta piniginio pobūdžio sankcija – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri, lyginant su jos gaunama pensija, yra pakankamai didelė. Teigia, kad šioje byloje apeliantų reiškiami turtinio pobūdžio reikalavimai neviršija TPVCAPDĮ nustatytos draudimo sumos, todėl gali būti svarstomas klausimas tik dėl papildomos žalos atlyginimo sumos priteisimo iš draudimo bendrovės, tačiau ne tiesiogiai iš apdraustojo asmens, todėl turtinis reikalavimas tiesiogiai J. M. turėtų būti atmestas.
Šalies argumentai
5. Teismo posėdyje S. L. ir jos bei A. L. atstovas advokatas J. Stankevičius palaikė apeliaciniame skunde išdėstytus reikalavimus ir prašė jį tenkinti. Prokuroras prašė pirmosios instancijos nuosprendį keisti tik toje dalyje, kuria būtų pakeista baudžiamojo poveikio priemonės rūšis - į teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, ir iš draudimo bendrovės priteisti dar bent tiek pat neturtinės žalos nukentėjusiajam A. L.. Kitoje dalyje prašė nuosprendį palikti nepakeistą. J. M. gynėjas prašė apeliacinį skundą J. M. atžvilgiu atmesti, o apeliacinį skundą draudimo bendrovės atžvilgiu išspręsti teismo nuožiūra, taikant protingumo, teisingumo ir sąžiningumo reikalavimus. J. M. prašė nuosprendį palikti nepakeistą.
III. Apeliacinės instancijos teismo motyvai ir išvados
Motyvuojamoji dalis
6. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
7. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostata patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
Dėl J. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
8. Nukentėjusysis A. L. pateiktame apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atleisti J. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojos J. D. atsakomybėn. Teigia, kad dukra kartu su J. M. nevažinės ir nestebės jos vairavimo, todėl toks eismo dalyvis ir toliau kels pavojų pėstiesiems, taip pat kitiems eismo dalyviams.
9. BK 40 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu ar be jo. Pagal to paties straipsnio 2 dalį asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Norint atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra būtinas visų šių sąlygų egzistavimas. BK 40 straipsnio 3 dalis nustato, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.
Žemesnės instancijos teismas
10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo ir J. M. gynėjo advokato M. Beinaravičius atsiliepimo į jį argumentus, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė atleisti J. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją dukros J. D. atsakomybėn.
11. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad J. M. padarytas nusikaltimas priskiriamas neatsargių nusikaltimų kategorijai, ji ankščiau neteista, nebausta administracine tvarka, yra pensininkė. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija duomenų apie jos piktnaudžiavimą alkoholiu ar psichotropinėmis medžiagomis neturi, nusiskundimų iš kaimynų dėl jos elgesio nėra gavusi. Ji buvo apsidraudusi privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, draudimo kompanija dalį žalos nukentėjusiajam jau yra atlyginusi, o kita dalis, ją konkrečiai nustačius apeliacinės instancijos teismui ir įsiteisėjus priimtam procesiniam sprendimui, taipogi bus atlyginta. Nuo pat proceso pradžios J. M. savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino ir dėl jo padarymo nuoširdžiai gailėjosi. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu J. M. parodė, kad po įvykio per savo artimuosius, t. y. jos vaikai susisiekė su nukentėjusiojo vyro žmona, siūlė pagalbą, perdavė jos atsiprašymą. Jie siūlė visokeriopą pagalbą, tačiau jie atsisakė, motyvuodami, kad nieko nereikia. Aplankyti nukentėjusiojo vyriškio tiesiog nebuvo galimybės dėl paskelbto karantino. Dėl eismo įvykio nuoširdžiai gailisi, labai pergyvena, visą laiką galvoja, kaip taip galėjo atsitikti. J. D. apklausos, vykusios apylinkės teisme metu parodė, kad po nelaimės susisiekė su nukentėjusiojo artimaisiais, prašė perduoti nukentėjusiajam mamos nuoširdžius atsiprašymus, domėjosi nukentėjusiojo sveikatos būkle, siūlė savo pagalbą, tačiau nukentėjusiojo artimieji sakė, jog jokios pagalbos iš jų nereikia. Taigi, priešingai, nei nurodo A. L., J. M. niekada ir neteigė, jog kalbėjo su juo po įvykio. Kaip matyti, ji, per savo artimuosius (vaikus), bendravo su A. L., perdavė jos atsiprašymus, siūlė pagalbą, kurios buvo atsisakyta. Vien tik tai, kad J. M. nebandė susisiekti asmeniškai ar nebendravo tiesiogiai su nukentėjusiuoju A. L., visiškai nereiškia, jog jos atsiprašymas bei galėjimasis nebuvo nuoširdūs. Įvertinus tai, kas išdėstyta, yra pagrindas manyti, kad ateityje J. M. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Taigi, kaip matyti, šiuo atveju yra visos būtinos sąlygos BK 40 straipsnio taikymui.
Žemesnės instancijos teismas
12. A. L. pateiktame apeliaciniame skunde nesutinka su J. M. proceso metu duotais parodymais, aiškindamas, jog tai, kad vairuojant ją apakino saulė yra netiesa, nes tą dieną buvo apsiniaukę, ką pripažino ir pati J. M., apklausiama ikiteisminiame tyrime. Taip pat nesutinka su J. M. teiginiais, kad jis stovėjo pėsčiųjų perėjos aikštelėje ir neketino eiti. Visų pirma, priešingai nei nurodo apeliantas, J. M., apklausiama ikiteisminiame tyrime, nurodė, kad tuo metu oras buvo apniukęs, be saulytės, tačiau jai jau važiuojant (duomenys neskelbtini), staiga danguje išlindo saulytė, ir ją tiesiog apakino. Apklausiama teisme J. M. paaiškino, kad kai priartėjo prie pėsčiųjų perėjos, ją apšvietė saulė ir apakino, dėl ko kažkurią akimirką blogai matė kelią. Taigi, kaip matyti, J. M. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad prieš pat pėsčiųjų perėją ji buvo apakinta saulės. Vis dėl to, apeliacinio teismo vertinimu, visos šios apelianto ginčijamos aplinkybės nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės, kadangi buvo pripažinta, jog J. M. padarė BK 281 straipsnio 3 dalyje įtvirtiną nusikaltimą. Ji duodama parodymus, tiesiog pateikė savą įvykio versiją, bandydama paaiškinti priežastis, kodėl, jos manymu, tai įvyko. Tačiau, kaip minėta, nuo pat proceso pradžios, ji savo kaltės neneigė ir dėl to, kas įvyko labai išgyveno. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas priimamame nuosprendyje minėtais klausimais plačiau nepasisako.
13. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo abejoti J. D. tinkamumu būti J. M. laiduotoja. Ji yra neteista, nebausta administracine tvarka, vadovauja įmonei, kurios savininke yra. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija dėl jos elgesio ir gyvenimo būdo skundų nėra gavusi. Įvertinus J. D. teismo posėdžio metu duotus parodymus matyti, kad ją ir mamą J. M. sieja itin glaudus ryšys, jos gyvena tame pačiame mieste, dažnai susitinka. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad J. D. yra tinkama ir patikima laiduotoja, galinti daryti teigiamą įtaką savo mamai, ją stebėti ir kontroliuoti. Vien tik tai, kad J. D. su J. M. nebus visą laiką, nereiškia, jog ji negali būti laiduotoja, ar laidavimas J. M. negali būti taikomas. Kaip teisingai nurodė jos gynėjas pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą, įstatymas nenustato sąlygos visą laiką būti su asmeniu, už kurį laiduojama.
Dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo
14. A. L. pateiktu apeliaciniu skundu prašo J. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones. Šiam jo prašymui bylos nagrinėjimo apygardos teisme metu pritarė ir prokuroras, prašydamas pakeisti J. M. skirtą baudžiamojo poveikio priemonę į šią.
15. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, atleisdamas J. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nusprendė skirti jai baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL dydžio (1000 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Klausimas dėl uždraudimo J. M. naudotis specialia teise – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo skyrimo, nebuvo svarstytas.
16. BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų.
17. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiama to paties rezultato, kaip ir kriminaline bausme, t. y. sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), klausimą skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise, kiekvieną kartą svarsto teismas, individualiai įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011).
18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, jog šiuo atveju yra pagrindas J. M. skirtą baudžiamojo poveikio priemonę pakeisti, t. y. vietoje įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, skirti uždraudimą naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones. Taigi, šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra keistinas (BPK 328 straipsnio 2 punktas).
19. Nagrinėjamu atveju J. M. padarė neatsargų nusikaltimą, susijusį su šiurkščiu KET pažeidimu, t. y., artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, nepraleido ja ėjusio pėsčiojo A. L. ir jį partrenkė, dėl ko atsitiko eismo įvykis, kurio metu A. L. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, nes jis patyrė kaulų lūžius, kitus sužalojimus. Šiuo atveju J. M., būdama padidinto pavojaus šaltinio valdytoja, turinti, kaip pati apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, net (duomenys neskelbtini) metų vairavimo stažą, nesielgė pakankamai atidžiai, atsargiai ir rūpestingai, ko pasekoje dėl jos veiksmų kilo itin skaudžios pasekmės. Esant šioms aplinkybėms, bei vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principais, J. M. turi būti taikomas uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į tai, kad J. M. ankščiau nebuvo teista ar bausta administracine tvarka, įvykio metu buvo blaivi, leistino greičio neviršijo, o jos vairuotas automobilis buvo techniškai tvarkingas, apdraustas civilinės atsakomybės draudimu, dėl įvykio savo kaltę pripažino ir dėl jo gailėjosi, aptariama baudžiamojo poveikio priemonė jai skirtina įstatymo nustatytam minimaliam laikui - 1 metams.
Dėl neturtinės žalos
20. Iš byloje esančio A. L. civilinio ieškinio matyti, kad jis savo patirtą neturtinę žalą įvertino 20000 Eur dydžio suma, ir atsižvelgdamas į tai, kad draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini) jam išmokėjo 7700 Eur neturtinės žalos atlyginimą, prašė iš draudimo bendrovės priteisti likusią 12300 Eur sumą. Pirmosios instancijos teismas šį jo civilinio ieškinio reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą. Buvo konstatuota, kad A. L. išmokėta 7700 Eur suma atitinka jo patirtus išgyvenimus dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų.
21. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi (2012 m. liepos 13 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-397/2012).
23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad A. L. draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) išmokėtas 7700 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra nepakankama kompensacija jo patirtiems neigiamiems neturtinio pobūdžio išgyvenimams, todėl šioje dalyje skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis yra keistinas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).
24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad J. M., pažeisdama KET reikalavimus, padarė BK 281 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą neatsargų nusikaltimą, dėl kurio A. L. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Iš byloje esančios teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. L. buvo nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs muštine žaizda pakaušio srityje ir galvos smegenų sukrėtimu, poodinės kraujosruvos kairio kelio sąnario srityje, kairio riešo ir dilbio srityse, kairės gūžduobės srityje, kairės plaštakos plėštinė žaizda su III-o piršto tiesiamosios sausgyslės pilnu pažeidimu, kairio šlaunikaulio vidinio kampo lūžis, kairės gūžduobės lūžis, kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžiai ir intraraumeninė kraujosruva šioje srityje. Dėl nustatyto kairės gūžduobės lūžio, kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžio A. L. sveikata buvo sutrikdyta sunkiai. Dėl to A. L. patyrė ir tebepatiria fizinį skausmą, išgyvenimus, stresą, bendravimo galimybių sumažėjimą, nepatogumus. Iki įvykio jis buvo pagal savo amžių pakankamai judrus, tačiau po to jis tapo visiškai neįgaliu, negalinčiu pats apsirengti, sėdėti, stovėti, nusiprausti. Dėl didelio skausmo nulipti laiptais iš trečio aukšto, todėl esant reikalui nuvykti pas gydytojus, jį iš trečio aukšto turi nunešti ir užnešti pasamdyti žmonės. Jo laukia dar viena operacija ir papildomi skausmai. Atkreiptinas dėmesys, kad jokių jo paties neatsargių veiksmų byloje nebuvo nustatyta.
25. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, A. L. patirtus ir tebepatiriamus išgyvenimus, nepatogumus bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuoja, kad šiuo atveju, nukentėjusiojo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti tinkama satisfakcija turėtų būti 10000 Eur dydžio suma. Atsižvelgiant į tai, kad draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini) A. L. jau yra išmokėjusi 7700 Eur neturtinės žalos atlyginimą, iš šios bendrovės jam priteistina dar 2300 Eur suma likusiai neturtinei žalai atlyginti.
26. Be to, S. L. pareikštu civiliniu ieškiniu prašė iš J. M. jai priteisti 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu šį jos reikalavimą atmetė, konstatuodamas, kad S. L. neturi reikalavimo teisės šioje baudžiamojoje byloje į neturtinės žalos atlyginimą. S. L. pateiktu apeliaciniu skundu su tokiu apylinkės teismo sprendimu nesutinka, nurodo, kad 2021 m. vasario 25 d. nesulaukusi savo vyro autobusų stotyje, ji ėjo jo ieškoti ir pamatė jį kruviną gulintį ant asfalto. Ji neišpasakytai išsigando, patyrė labai didelį stresą. Be to, A. L. dėl patirtų sužalojimų tapo visiškai nesugebančiu pats save apsitarnauti, todėl jai teko ir tenka jį apiprausti, aprengti, padėti apsiversti lovoje. Jai tai padaryti labai sunku, nes ji smulkaus sudėjimo ir yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Visi rūpesčiai dėl jo gydymo ir priežiūros teko jai.
27. Pagal formuojamą teismų praktiką neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu. Paprastai civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje gali būti pripažįstamas tik tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos padarymo nukentėjęs ir tiesiogiai neturtinę žalą patyręs asmuo. Suprantama, kad nukentėjusiojo šeimos nariai, giminaičiai, kiti artimi asmenys dėl nusikalstamų veikų, padarytų prieš nukentėjusįjį, dažnai patiria neigiamų emocijų, tačiau tai nereiškia, kad jie visi, nesant ypatingų aplinkybių, gali įgyti teisę reikalauti atlyginti neturtinę žalą bet kurioje baudžiamojoje byloje. Nukentėjusiojo, kuris nėra miręs, šeimos nariai civiliniais ieškovais gali būti pripažįstami tik išskirtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-324-507/2016; 2018 m. lapkričio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-331-976/2018).
28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį, bylos medžiagą bei pateiktą formuojamą teismų praktiką, daro išvadą, kad apylinkės teismas, atmesdamas S. L. reikalavimą dėl 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Byloje nėra nustatyta jokių ypatingų aplinkybių, sudarančių pagrindą S. L. priteisti jos reikalaujamą neturtinės žalos atlyginimą. Sutiktina, jog ji dėl sutuoktinio patirto sužalojimo patyrė stresą, nepatogumus, tačiau šie jos išgyvenimai, nagrinėjamos bylos kontekste, nelaikytini itin reikšmingais, suteikiančiais jai teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Be kita ko, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, byloje nebuvo nustatyta, kad A. L. negalėtų pats apginti savo procesinių teisių, įvertinti patirtos neturtinės žalos.
Vien tik tai, kad jis 2021 m. gegužės 4 d. S. L. įgaliojo visur jį atstovauti, šios teismo išvados nekeičia.
Dėl proceso išlaidų
29. Nukentėjusysis A. L. prašo iš J. M. priteisti jo apeliacinėje instancijoje patirtas proceso išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-374/2012; 2011 m. birželio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272/2011). Nagrinėjamoje byloje apeliacinį skundą padavė nukentėjusysis A. L. ir civilinė ieškovė S. L.. Apeliacinės instancijos teismas juose pareikštus A. L. reikalavimus tenkina iš dalies, o S. L. – atmeta. Teisėjų kolegija, įvertinusi šią aplinkybę, sprendžia, kad šiuo atveju A. L. turi teisę į dalinį patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą, t. y. proporcingai jo tenkintiems reikalavimams. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. L. bei S. L. interesus apeliacinės instancijos teisme atstovavo advokatas Jonas Stankevičius, kuriam, pagal byloje esantį 2021 m. spalio 22 d. pinigų priėmimo kvitą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), už šias paslaugas A. L. sumokėjo 400 Eur. Taigi, atsižvelgiant į apeliaciniu skundu pareikštų reikalavimų tenkinimo apimtį, konstatuotina, kad A. L. turi būti atlyginamos 200 Eur dydžio jo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, jas priteisiant iš J. M..
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 2 ir 4 punktais,
nusprendžia:
Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. spalio 8 d. nuosprendį:
Pakeisti J. M. skirtą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą į baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 1 (vienerių) metų laikotarpiui.
Priteisti iš (duomenys neskelbtini) A. L. 2300 (dviejų tūkstančių trijų šimtų) Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš J. M. A. L. 200 (du šimtus) Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.