- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-27
- Bylos Nr.
- 1A-57-360/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49348-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Savinijus Katauskas, Regina Bertašienė
- Nukentėjusysis
- M. G., L. G.
- Advokatai
- Nerijus Plėdys, Donatas Lengvinas
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Daliaus Jocio ir Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistam J. D., jo gynėjui advokatui Donatui Lengvinui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleisto J. D. bei nukentėjusiųjų M. G. (M. G.) ir L. G. atstovo advokato Nerijaus Plėdžio apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019-12-06 nuosprendžio, kuriuo J. D. pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1, 2 dalimis, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal laidavimą, netaikant užstato, J. D. perduodant laiduotojos K. D. atsakomybei. Nustatytas 1 (vienerių) metų laidavimo terminas.
Nuosprendžiu iš J. D. priteista 6396,07 Eur turtinės žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Taip pat iš J. D. priteista nukentėjusiesiems M. G. ir L. G. 2323,53 Eur turtinės žalos atlyginimo, M. G. priteista 15 000 Eur, L. G. 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. J. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas dėl to, kad vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata: 2018-10-13, apie 11.55 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, kelyje su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, J. D., vairuodamas automobilį „Peugeot 3008“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (Didžiosios Britanijos numeris), elgdamasis neatsargiai, išvažiuodamas iš šalutinio kelio ir sukdamas į dešinę, nevažiavo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, nedavė kelio pagrindiniu keliu, priešpriešine eismo juosta važiavusiam automobiliui „Peugeot 405“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vairuojamam M. G., išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu buvo sužaloti automobilio „Peugeot 405“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vairuotojas M. G., kuriam dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, ir keleivė L. G., kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Šiais savo veiksmais J. D. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-10-03 nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 108 p. (Reikia sukti taip, kad įvažiuodama į važiuojamųjų dalių sankirtą ir išvažiuodama iš jos transporto priemonė neatsidurtų priešpriešinio eismo juostoje. (...)), 119 p. (Vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto) ir 154 p. (Nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.
Šalies argumentai
2. Nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas J. D. apeliaciniu skundu prašo pakeisti nuosprendžio dalį dėl civilinių ieškinių ir atmesti arba mažinti reikalavimus dėl turtinės žalos atlyginimo: už eismo įvykio metu sugadintą automobilį - 1200 Eur, kadangi reikalavimo pagrindu nurodytas automobilis „Peugeot 406“, kurio nukentėjusieji eismo įvykio metu neturėjo, taip pat už apgyvendinimą Vilniuje pagal sudarytą nuomos sutartį – 850 Eur, kadangi tai nesusiję su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais, o nuomos kaina neproporcingai viršija vidutinę rinkos kainą; taip pat prašo iki 10 000 Eur mažinti nukentėjusiajam M. G. priteistos neturtinės žalos dydį, kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.
2.1. Nurodo, kad nukentėjusieji pareiškė jam civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti 3867,97 Eur turtinės žalos kompensaciją, teigdami, kad bendra dėl eismo įvykio jų patirta turtinė žala sudaro 6867,97 Eur. Detalizavo: vaistai ir maisto papildai - 1700 Eur, papildomas maistas Vilniaus ligoninėje ir Palangos reabilitacijos centre - 913 Eur, transporto išlaidos - 237,28 Eur, slaugos prekės - 743,69 Eur, reabilitacijos centre slaugos papildoma lova be maitinimo - 312 Eur, apgyvendinimas Vilniuje - 850 Eur, kitos išlaidos - 912 Eur (rūbai ir slaugos išlaidos ligoninėje ir reabilitaciniame centre), už eismo įvykio metu sugadintą automobilį - 1200 Eur. Kadangi jis iki civilinio ieškinio pareiškimo, jiems atlygino 3 000 Eur dydžio turtinę žalą, todėl bendra ieškiniu reikalaujamos turtinės žalos atlyginimo suma - 3867,97 Eur. Skundžiamu nuosprendžiu teismas iš jo priteisė nukentėjusiesiems atlyginti 2323,53 Eur. Teismas nevertino aplinkybių ir nepasisakė dėl civiliniu ieškiniu keliamo turtinės žalos atlyginimo už eismo įvykio metu sugadintą automobilį, už kurį nukentėjusieji prašė priteisti 1200 Eur. Atsiliepime į civilinį ieškinį nurodė aiškius argumentus, kad nukentėjusieji, reikšdami reikalavimą už eismo įvykio metu sugadintą automobilį, apsiriko, nes nurodė kito modelio, nei jų vairuotas automobilis. Šią klaidą skundžiamame nuosprendyje ištaisė ir teismas, nurodydamas, kad kaltinamajame akte nurodoma, jog M. G. automobilis, dalyvavęs eismo įvykyje yra „Peugetot 406“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) tačiau iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad M. G. automobilis yra „Peugeot 405“ valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (...)“. Nepaisant to, teismas iš jo nukentėjusiesiems priteisė 1200 Eur dydžio žalos atlyginimą, kaip už automobilį „Peugetot 406“, kurio nukentėjusysis M. G. eismo įvykio metu nevairavo ir jo neturėjo. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančios medžiagos, nukentėjusieji eismo įvykio metu vairavo transporto priemonę - „Peugeot 405“, kurio vidutinė rinkos vertė, remiantis objektyviais kriterijais sudaro - 330 Eur. Dėl to civiliniame ieškinyje formuluojamas reikalavimas atlyginti 1200 Eur už eismo įvykyje sugadintą automobilį „Peugeot 406“ yra negalimas ir atmestinas, nes ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka realios tikrovės - nukentėjusieji tokio automobilio neturėjo, nevairavo ir jis autoįvykio metu sugadintas nebuvo. Turtinės žalos suma už sugadintą automobilį turėjo būti atmesta arba mažintina, priteisiant ne daugiau, kaip vidutinę rinkos kainą – 300 Eur.
2.2. Nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas J. D. apeliaciniame skunde taip pat pastebi, kad civiliniame ieškinyje nurodoma, kad apgyvendinimui Vilniuje patirta 850 Eur išlaidų, dėl jų skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas taip pat visiškai nepasisakė, taip tenkindamas ieškiniu keliamą reikalavimą visiškai, nors byloje esantys duomenys ir patys nukentėjusieji šių išlaidų nepagrindė. Prie ieškinio pridėti dokumentai, kurie galimai turėtų patvirtinti esą šias patirtas išlaidas, tačiau nurodyti priedai minėtų išlaidų nepagrindžia. Vienas iš priedų - 2018-10-25 Vilniuje sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, sudaryta tarp nuomotojo L. K. ir nukentėjusiosios L. G.. Kaip matyti, nukentėjusiajai esą buvo išnuomotas 60 kv. m. butas. Sutarties terminas - 2018-10-25-2018-11-20. Nuomos mokestis - 35 Eur/d, o iš viso su komunaliniais mokesčiais - 945 Eur. Kelia abejonių tai, kad, kaip matyti iš prie ieškinio pridėto mokėjimo išrašo, už tariamą nuomą - 950 Eur sumą sumokėjo trečiasis asmuo - A. L. - kas šis asmuo ir dėl ko jis mokėjo už nuomininkę L. G. duomenų nėra. Be to, jeigu realiai sumokėta 950 Eur, tai dėl kokių priežasčių civiliniu ieškiniu reikalaujama ne visos sumos, o 850 Eur. Kita vertus, pažymėtina, kad nuomos sutartį sudarė ir į Vilnių nurodytam terminui gyventi atvyko L. G., kuriai nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jai nebuvo jokio objektyviai pagrįsto būtinumo šioms paslaugoms. Dėl ko ir kokiais tikslais ji vyko į Vilnių ieškinyje nenurodyta. Be to, nukentėjusioji išsinuomojo 60 kv. m. butą, kas vienam asmeniui, jeigu tai buvo daryta siekiant pasirūpinti Vilniaus ligoninėje gulinčiu sutuoktiniu, nėra adekvatu, juolab, kad turimomis žiniomis nukentėjusiųjų vaikai gyvena Vilniaus mieste. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į itin aukštą kainą, už kurią, tariamai, nukentėjusiajai buvo išnuomotas butas – 35 Eur/d. Kaip matyti iš viešų duomenų, nuomos Vilniaus mieste rinkoje kaina svyruoja nuo 250 Eur per mėnesį (8,33 Eur/d) už 40 kv. m. butą iki 430 Eur per mėnesį (14,33 Eur/d) už 60 kv. m. butą, taigi vidutiniškai po 340 Eur per mėnesį arba po 11,30 Eur per dieną, o ne 35 Eur per dieną. Manytina, kad reikalavimas, kaip nesusijęs su eismo įvykio metu nukentėjusiajai L. G. padarytu sveikatos sužalojimu turėtų būti atmestas, kaip nepagrįstas arba sprendžiamas klausimas dėl reikalavimo atlyginti 850 Eur už apgyvendinimą Vilniuje, atsižvelgiant į realias rinkos kainas bei protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, turėjo būti ženkliai mažinamas.
2.3. Apeliantas nepritaria M. G. priteistos neturtinės žalos dydžiui. Nurodo, kad šiuo atveju dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusiajam M. G. buvo diagnozuotas sunkus sveikatos sutrikdymas. Kaip teisingai nurodyta pačių nukentėjusiųjų civilinio ieškinio 10 punkte, Kelių eismo taisyklių pažeidimų bylose, kai nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5792 Eur iki 35 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009; 2K-50/2010; 2K- 453/2011; 2K-370/2012; 2K-374/2012; 2K-95/2013; 2K-61-696/2016; 2K-225-895/2016; 2K-331- 976/2018). Įprastai sumos už sunkų sveikatos sužalojimą siekia iki 10 000 Eur. Didesnės sumos priteisiamos esant ypatingai sunkiems, esmingai žmogaus sveikatą sutrikdantiems, ilgalaikiais liekamaisiais reiškiniais padarytais sveikatos sužalojimais. Štai kasacine tvarka nagrinėtoje byloje Nr. 2K-61-696/2016, mažamečiui vaikui, kuris eismo įvykio metu buvo tik 2 mėnesių amžiaus, iš esmės buvo pažeistos smegenys, sutriko jo vystymosi raida, jis nustojo reaguoti adekvačiai į aplinką, kitaip tariant jo pažintinės ir juslinės organų ir smegenų funkcijos buvo iš esmės pažeistos neatstatomai (patyrė sunkią galvos traumą, jam diagnozuotas sunkaus laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo kairės smilkininės skilties srityje ir po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų sumušimas, galvos smegenų pabrinkimas, šokas, kraujo užkrėtimas, nustatytos epidūrinė ir subdurinė hematomos, sepsis.). Toje byloje teismas neturtinę žalą įvertino - 18 459,22 Eur. Kitoje kasacine tvarka nagrinėtoje byloje Nr. 2K-331-976/2018, eismo įvykio metu buvo sužalota 10 metų mergaitė. Dėl daugybinių, įskaitant gaivos smegenų traumą, kraujo išsiliejimą po kietuoju gaivos smegenų dangalu ir kt., patirtų sužalojimų nukentėjusioji buvo komos būsenoje ir nebuvo aišku, ar ji išgyvens, o jei išgyvens, - ar ji bus bent iš dalies savarankiška, t. y. ar visos gyvybinės funkcijos bus atkurtos ir kada; vėliau jai buvo konstatuotas visiškas neįgalumas; taip pat fiziniai liekamieji reiškiniai - veido asimetrija, šlubavimas (nukentėjusiosios sužalojimai: ūmus kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, dešinio smilkinkaulio įspaustinis lūžis, kaukolės pamato kaulų lūžiai, galvos smegenų dešinės smilkininės skilties sumušimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio ir į abu galvos smegenų šoninius skilvelius, dešinės akiduobės lūžiai, dešinio šlaunikaulio lūžis, abiejų gūžduobių lūžiai, kairio gaktikaulio apatinės šakos lūžis.). Toje byloje teismas neturtinę žalą įvertino - 15 000 Eur. Priešingai negu cituotose Aukščiausiojo teismo bylose, su itin sunkiais, esmingai asmens sveikatą pažeidžiančiais liekamaisiais reiškiniais, šiuo atveju nors nuketėjusiajam M. G. ir konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas, sukėlęs nemažai nepatogumų, tačiau jokių išskirtinių aplinkybių ar nepataisomų sveikatos padarinių, iš esmės trukdančių jo gyvybines ar pažintines funkcijas, leidžiančias priteisti didesnę nei įprasta (10 000 Eur) siekiančią neturtinę žalą, nesusiklostė. Tokios aplinkybės nenurodytos ir nagrinėjant bylą teisme. Be to, turėtu būti įvertinama, ne tik vienos – nukentėjusiosios pusės interesai, kurie yra neabejotinai svarbūs ir turi būti tinkamai užtikrinti bei apginti, bet taip pat neturi būti ignoruojami ir tokie faktai kaip eismo įvykio aplinkybių kilimas – dėl neatsargumo, kaltinamojo elgesys iš karto po eismo įvykio - pagalba nukentėjusiesiems, ir vėliau - jo savanoriškas dalinis žalos atlyginimas iki ieškinio pareiškimo, o taip pat jo asmeninė, šeiminė ir finansinė būklė, kaip to reikalauja teisės aktai ir formuojama teismų praktika (CK 6.250 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 3K-3-416/2009; Nr. 3K-3-539/2012, Nr. 3K-3-90/2013 ir kt.). Taigi skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajam priteistas per didelis neturtinės žalos dydis, kuris turi būti mažinamas, priteisiant ne daugiau kaip įprasta tokio pobūdžio bylose, kai iš esmės nelieka jokių esmingų liekamųjų reiškinių, t. y. 10 000 Eur. Tokia suma ne tik leistų realiai įvykdyti teismo sprendimą, bet ir atitiktų nukentėjusiojo bei kaltininko interesų pusiausvyrą.
3. Nukentėjusiųjų M. G. ir L. G. atstovas advokatas N. Plėdys apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti civilinį ieškinį tenkinant pilnai, o J. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą neatleisti.
3.1. Nurodo, kad teismas, spręsdamas nukentėjusiųjų patirtos žalos atlyginimo klausimą, nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normų, reglamentuojančių nuosprendžio surašymą, nenurodė, kuriuos įrodymus atmeta, o kuriuos laiko įrodančiais žalą, kuri yra visiškai nedetalizuojama, nenurodė, kurios išlaidos, jo manymu, yra nesusijusios su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais arba nesusijusios su sveikatos atstatymu, o kurios - susijusios, nepaaiškino, kodėl turtinę žalą mažina būtent 1544,44 Eur suma (kaip ši suma apskaičiuojama, iš kurių išlaidų ar nuostolių susideda), nepateikė jokių kitų motyvų, išskyrus tai, kad sutinka su nuteistojo argumentais, tačiau visiškai nevertino nukentėjusiųjų atsikirtimų į šiuos argumentus. Taip buvo nepagristai suvaržyta nukentėjusiųjų apeliacijos teisė, o turtinės žalos atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas iš naujo.
3.2. Apeliaciniame skunde pažymima ir tai, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo įtraukti i bylą civilinio atsakovo procesiniu statusu Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudiku biurą, juolab, kad civiliniame ieškinyje draudikų biuras nurodytas kaip civilinis atsakovas. Nagrinėjamu atveju byloje buvo nustatyta, kad J. D. transporto priemonė eismo įvykio metu nebuvo privalomai apdrausta. Remiantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - ir TPVCAPV Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusioms tretiesiems asmenims tais atvejais, jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Taigi remiantis TPVCAPV įstatymo nuostatomis Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą, todėl remiantis BPK 111 straipsnio 1 dalimi privalėjo būti įtrauktas į bylą civilinio atsakovo procesiniu statusu.
3.3. Nukentėjusiųjų atstovo advokato apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su priteistos neturtinės žalos dydžiu. Pastebima, kad paprastai didesnė neturtinė žala nustatoma tais sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, kai nukentėjusiųjų patirti sunkūs sveikatos sutrikdymai savo pobūdžiu yra žalingesni, susiję su ilgalaikiu darbingumo netekimu, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244-942/2015, Nr. 2K-17-648/2017, Nr. 2K-300- 222/2017, 2K-331-976/2018). Įprastai teismų praktikoje neturtinės žalos kompensacija dėl patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo siekia nuo 15 000 iki 45 000 Eur, tačiau yra atvejų , kada priteisiama ir daug didesnė neturtinės žalos kompensacija.
3.4. Teismas netinkamai įvertino aplinkybę, turinčią esminės reikšmės neturtinės žalos dydžio nustatymui, t. y. nukentėjusiojo M. G. patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo padarinius. Į bylą buvo pateikta papildoma teismo medicinos gydytojo išvada, kuri patvirtina, jog nukentusysis M. G. patyrė itin sunkius ir pavojingus daugybinius kaulų lūžius, jam buvo daroma daugybė itin sudėtingų chirurginių operacijų, taikytas intensyvus gydymas, iki šiol taikoma reabilitacija, tačiau išliko negrįžtamai apribotas vaikščiojimas, jis negali pilnai apsitarnauti, reikalinga kito asmens pagalba ir priežiūra, adekvataus judėjimo ir pilno apsitarnavimo nebus. Taigi, priešingai nei nurodyta nuosprendyje, nukentėjusiajam M. G. yra nustatyti liekamieji padariniai visam likusiam gyvenimui, t. y. negalėjimas pilnai apsitarnauti, reikalinga kito asmens pagalba ir priežiūra, adekvataus judėjimo ir pilno apsitarnavimo nebus, antrojo lygio nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis bei reikalingas gyvenamosios aplinkos pritaikymas. Pažymėtina, kad tokie padariniai pripažintini žymiu gyvenimo kokybės suprastėjimu. Teismas tuo galėjo įsitikinti ir pats, kadangi matė nukentėjusįjį, kuris iki šiol be pagalbos negali vaikščioti, sėdėti, net nueiti į tualetą, neteko galimybės užsiimti savo pomėgiais (sodininkauti, vairuoti ir kt.). Išliekamuosius padarinius pripažino ir Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnyba, 2019-03-14 nustatydama neterminuotą antrojo lygio nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį.
3.5. Apeliantų atstovas advokatas taip pat pažymi, kad teismas nevertino ir iš viso neatsižvelgė į kitas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui. Nukentėjusieji, nors yra sulaukę garbaus amžiaus, tačiau iki eismo įvykio buvo aktyvūs sodininkai, ne tik visą gyvenimą aktyviai sodininkaujantys savo sklype, bet ir prisidedantys prie sodininkų bendrijos gerbūvio, tvarkydami bendruosius sodų plotus, gražindami aplinką (į bylą buvo pridėta pažyma iš sodininkų bendrijos). Ši veikla nukentėjusiesiems buvo itin svarbi, kadangi senatvėje buvo likusi vienintelė, kuri leido jiems įsiprasminti, būti gamtoje, džiaugtis gyvenimu. Tačiau dėl nuteistojo veiksmų nukentėjusysis M. G. šioje veikloje dalyvauti nebeturi galimybės dėl sužalojimų sunkumo, ilgos bei sunkios reabilitacijos ir negrįžtamų padarinių, o nukentėjusioji L. G. viena sodininkauti neturi pakankamai fizinių jėgų, juolab, kad ir pati buvo sužalota, o dėl vyro sužalojimų visą likusi gyvenimą privalės rūpintis vyrus ir tam skirti visą savo laiką. Visa tai nukentėjusieji išsamiai paaiškino teisme, neabejotina, kad šios aplinkybės jiems teikia dideles dvasines kančias, kadangi iš jų buvo atimta galimybė užsiimti be galo mylimu sodininkavimu ir iš esmės pabloginta gyvenimo kokybė. Tai neabejotinai didina nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos kompensacijas, tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės net nevertino. Be to, dėl eismo įvykio sukeltų padarinių nukentėjusieji patyrė ir kitu nuostoliu, į kuriuos pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti vertindamas patirtos žalos dydi, t. y. nukentėjusiajam M. G. dėl jo patirtų sužalojimų ir taikomo gydymo buvo paskirta socialinė parama - tikslinė kompensacija priežiūros (pagalbos) išlaidoms (vienkartinė 39,72 eurų ir mėnesinė 68,40 eurų), kuri nežymiai padidino nukentėjusiųjų pajamas. Ironiška, tačiau dėl šios priežasties jie prarado teisę i būsto šildymo išlaidų kompensaciją bei kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimą, kadangi bendros nukentėjusiųjų pajamos viršijo įstatymais nustatytą ribą (pažymėtina, kad ši riba viršyta vos 81 centu). Tai lėmė, kad buvo nutrauktas tiek nukentėjusiųjų kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), finansavimas, tiek ir būsto šildymo išlaidų kompensavimas. Dėl itin dideliu palūkanų jiems teko vykdyti priešlaikinį kredito grąžinimą, nedelsiant sumokant net 7 114, 42 euru sumų bankui. Taigi nukentėjusieji, įskaitant ir būsto šildymo išlaidas, dėl sužalojimų pasekmių patyrė daugiau nei 7 114, 42 euru papildomų nuostolių, kas jiems buvo didelis finansinis smūgis, sukėlęs sunkius dvasinius išgyvenimus, kadangi išlaidos M. G. gydymui jau ir taip yra itin didelės. Nors šie nuostoliai nebuvo tiesiogiai susiję su nuteistojo sukeltu eismo įvykiu, tačiau tai yra netiesioginiai nuostoliai, kurie atsirado būtent dėl šio įvykio patirto sveikatos sutrikdymo ir sukėlė nukentėjusiesiems papildomus nepatogumus bei neigiamus išgyvenimus, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas i juos privalėjo atsižvelgti spręsdamas dėl neturtinės žalos kompensacijos dydžio.
3.6. Nukentėjusiųjų atstovo advokato apeliaciniame skunde nesutinkama su nuosprendžio išvada, jog eismo įvykis, kurį padarė J. D., yra atsitiktinis įvykis jo gyvenime, anksčiau neteistas. Byloje nustatyta, kad nuteistasis nuolat dirba Didžiojoje Britanijoje, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie nuteistojo padarytus teisės pažeidimus šioje šalyje, todėl teismas negalėjo daryti išvados, jog nuteistasis yra „atsitiktinis” pažeidėjas. Juolab tai neturi ir negali turėti jokios tiesioginės įtakos nukentėjusiųjų patirtos žalos nustatymo mastui.
3.7. Apeliaciniame skunde manoma, jog nukentėjusiajai L. G. priteistas per mažas neturtinės žalos dydis. Teismas, priteisdamas nukentėjusiajai L. G. vos 700 Eur, rėmėsi tik tuo, kad jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau visiškai nepagrįstai nevertino aplinkybių, susijusių su jos gyvenimo kokybės žymiu pabloginimu, t. y., ji, kaip ir jos vyras, prarado galimybę užsiimti mėgiama veikla, be to, nors L. G. ir pati yra silpnos sveikatos, ypač po eismo įvykio, yra garbaus amžiaus, tačiau visą likusį gyvenimą ji privalės visą savo laiką skirti vyro priežiūrai, L. G. gyvenimas iš savarankiško tapo aptarnaujančiu, kadangi M. G. nebegali be žmonos pagalbos vaikščioti ir sėdėti, pats apsitarnauti, net nueiti į tualetą ir pan. Šias aplinkybes taip pat patvirtina į bylą pateikti objektyvūs faktiniai įrodymai ir liudytojų paaiškinimai, tačiau teismų jų net nevertino.
3.8. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad J. D., pažeisdamas įstatymų reikalavimus, neapdraudė savo transporto priemonės įstatymų nustatyta tvarka, todėl nuostolius dėl savo kaltės privalo atlyginti asmeniškai, tačiau tai nėra ir negali būti pagrindu mažinti nukentėjusiųjų patirtą žalą. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.251 straipsnio 2 dalimi, teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Tačiau sumažintas nuostolių atlyginimus negali būti mažesnis už draudimo sumą, kuria skolininko civilinė atsakomybė buvo ar turėjo būti privalomai apdrausta. Tai reiškia, kad kaltininkas privalo visiškai atlyginti nukentėjusiųjų patirtus nuostolius. Jei nuteistasis būtų laikęsis įstatymų reikalavimų ir apdraudęs Didžiojoje Britanijoje registruotą transporto priemonę privalomuoju transporto priemonės draudimu, kuris pagal Europos Sąjungos teisės normas galioja visose šalyse narėse, tokiu atveju nukentėjusiesiems žala visa apimtimi būtų jau senai atlyginta draudimo bendrovės, kadangi Didžiosios Britanijos teisės normos nenumato jokių ribų dėl neturtinės žalos atlyginimo, be to, šioje šalyje už atitinkamo sunkumo sužalojimus, draudiminės išmokos siekia net apie 90 000 Eur sumas. Tai, kad J. D. nesilaikė įstatymų reikalavimų, negali būti pagrindas mažinti nukentėjusiųjų realiai patirtų nuostolių atlyginimo dydį, kadangi tai iš esmės reikštu nuteistojo naudą nukentėjusiųjų sąskaita, ką imperatyviai draudžia CK 6.251 straipsnio 2 dalies nuostata. Taip pažeistas nukentėjusiųjų interesų prioriteto principas, įtvirtintas Europos Sąjungos teisės aktuose. J. D. šiuo atveju turėjo tiek nacionalinių, tiek Europos Sąjungos teisės aktų nustatytą pareigą apdrausti savo civilinę atsakomybę, kurios sąmoningai neįvykdė, dėl ko užkirto kelią nukentėjusiesiems gauti greitą ir adekvačią draudiminę išmoką ir sukūrė tokią teisinę situaciją, kad iki šiol, t. v., praėjus net daugiau kaip 14 mėnesių, nukentėjusiesiems padaryta žala yra neatlyginta.
Šalies argumentai
3.9. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su J. D. atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nurodoma, kad J. D. melavo, jog yra apsidraudęs savo civilinę atsakomybę, pateikė netikrus dokumentus, tai neatitinka laidavimo sąlygos, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte, jog kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Be to, nustatyta, jog J. D. iš tiesų dalyvavo eisme privalomai neapdraudęs savo civilinės atsakomybės, tokiu būdu pažeisdamas teisės aktus, ir tokiais savo veiksmais sukūrė situaciją, kad iki šiol nukentėjusiesiems yra neatlyginta jų patirta žala, tai taip pat yra nesuderinama su laidavimo sąlygomis, numatytomis BK 40 straipsnio 2 dalies 2-4 punktuose. Jam faktiškai gyvenant ir dirbant Didžiojoje Britanijoje, tačiau byloje nesant jokių duomenų apie jo padarytus nusikaltimus ar teisės pažeidimus šioje šalyje, nėra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Atsiliepimas
4. Apeliantai pateikė atsiliepimus į apeliacinius skundus prašydami atitinkamai kitos pusės apeliacinį skundą atmesti. Nukentėjusiųjų atstovo advokato atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat prašoma priteisti nukentėjusiųjų turėtas išlaidas dėl advokato dalyvavimo.
5. Teismo posėdyje nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas J. D. ir jo gynėjas advokatas prašė J. D. apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiųjų atstovo advokato apeliacinį skundą atmesti. Nukentėjusiųjų atstovas advokatas prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, J. D. apeliacinį skundą atmesti. Prokurorė pritarė abiejų apeliacinių skundų tenkinimui iš dalies.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai iš dalies tenkintini.
6. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje išdėsto motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-109/2014, 2K-148/2014, 2K-240/2014, 2K-26-746/2015). Taigi būtent apeliacinio skundo ribos – nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas – lemia bylos apeliaciniame procese nagrinėjimo ribas.
7. Nagrinėjamu atveju apeliaciniuose skunduose keliami J. D. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pagrįstumo, nukentėjusiesiems priteistos turtinės bei neturtinės žalos dydžio klausimai. Apygardos teismas, patikrinęs šioje byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį, apeliacinių skundų argumentus, sprendžia, kad apeliaciniai skundai dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo yra tenkinami iš dalies.
8. Nukentėjusiųjų atstovo advokato apeliaciniame skunde yra nesutinkama su J. D. atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, motyvuojant tuo, jog jis melagingai teigė dėl savo apdraustos civilinės atsakomybės, kadangi gyvena užsienyje, nėra duomenų apie jo ten padarytus teisės pažeidimus, todėl nėra pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
9. BK 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kai be BK 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių nustatoma BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma (kaltinamasis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų).
10. BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikaltimas laikomas neatsargiu nusikaltimu. J. D. neteistas, bylos duomenimis vieną kartą baustas administracine tvarka, tačiau administracinis nusižengimas nebuvo šiurkštus. Nors nukentėjusiųjų atstovo advokato apeliaciniame skunde pažymima, jog J. D. gyvena ir dirba Didžiojoje Britanijoje, todėl neaišku, ar ten nėra padaręs teisės pažeidimų, tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė paaiškino, jog informacija apie asmens teisės pažeidimus Europos Sąjungos valstybėse, taip pat ir Jungtinėje Karalystėje yra matoma, prokuratūra duomenų apie tai, kad J. D. Jungtinėje Karalystėje būtų buvęs padaręs kokius nors kriminalinius teisės pažeidimus, neturėjo ir manytina, kad tokių ir nėra. Taigi galima pagrįstai teigti, jog J. D. nusikaltimas atsitiktinis.
11. Nukentėjusiųjų apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į aplinkybes dėl civilinės atsakomybės draudimo, manoma, jog tai neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimo dėl kaltės pripažinimo bei gailėjimosi, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaltininko nuoširdus prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal teismų praktiką įprastai yra tada, kai kaltininkas savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, padarytos veikos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta ir panašiai. Aptartos aplinkybės byloje yra nustatytos.
12. Bylos duomenys patvirtina, jog J. D. nuo pat proceso pradžios savo kaltę pripažino, bendradarbiavo su pareigūnais, davė nuoseklius parodymus, gailėjosi dėl nusikaltimo, atsiprašė nukentėjusiųjų, iš paties J. D., kartu eismo įvykio metu automobilyje buvusios jo sutuoktinės, nukentėjusiosios L. G. paaiškinimų, matyti, kad J. D. nukentėjusiesiems padėjo ir eismo įvykio vietoje. Pirmosios instancijos teisme J. D. savo kaltę taip pat visiškai pripažino, dėl to buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Nuosprendžiu J. D. prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis pripažinti jo atsakomybė lengvinančia aplinkybe. Taigi kolegija neturi jokio pagrindo abejoti tuo, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimai, priešingai nei teigiama nukentėjusiųjų atstovo advokato apeliaciniame skunde, pažeisti nebuvo.
13. Kaip matyti iš bylos medžiagos, J. D. iš dalies atlygino nukentėjusiems padarytą žalą, jos neneigia, nesutinka tik su jos dydžiu. Nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas J. D. darbdavio charakterizuojamas teigiamai, jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl, atsižvelgiant į duomenų visumą, kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog yra pagrindas manyti, kad J. D. ateityje laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nedarys. Byloje buvo gautas teismo pasitikėjimo verto asmens, J. D. sutuoktinės K. D., prašymas perduoti kaltininką jos atsakomybei pagal laidavimą. Dėl jos tinkamumo būti laiduotoja ginčo byloje nėra. Nustačius BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų visumą, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu J. D. pagrįstai atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
14. Tiek nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas J. D., tiek nukentėjusiųjų atstovas advokatas apeliaciniuose skunduose nesutinka su turtinės žalos išsprendimo klausimu. Kolegija iš dalies pritaria, jog turtinės žalos klausimas išspręstas netinkamai. Nukentėjusieji pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti 3867,97 Eur turtinės žalos kompensaciją, teigdami, kad bendra dėl eismo įvykio jų patirta turtinė žala sudaro 6867,97 Eur. Detalizavo: vaistai ir maisto papildai - 1700 Eur, papildomas maistas Vilniaus ligoninėje ir Palangos reabilitacijos centre - 913 Eur, transporto išlaidos - 237,28 Eur, slaugos prekės - 743,69 Eur, reabilitacijos centre slaugos papildoma lova be maitinimo - 312 Eur, apgyvendinimas Vilniuje - 850 Eur, kitos išlaidos - 912 Eur (rūbai ir slaugos išlaidos ligoninėje ir reabilitaciniame centre), už eismo įvykio metu sugadintą automobilį - 1200 Eur. Kadangi J. D. iki civilinio ieškinio pareiškimo, atlygino 3 000 Eur dydžio turtinę žalą, todėl bendra ieškiniu reikalaujamos turtinės žalos atlyginimo suma - 3867,97 Eur. Skundžiamu nuosprendžiu teismas iš J. D. priteisė nukentėjusiesiems atlyginti 2323,53 Eur. Iš dalies galima sutikti su nukentėjusiųjų atstovo advokato apeliacinio skundo argumentais, jog turtinės žalos dydžio nustatymas nuosprendyje nėra aiškiai motyvuotas. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, mažindamas nukentėjusiųjų prašomos priteisti turtinės žalos dydį, faktiškai atsižvelgė į J. D. prieštaravimuose dėl prašomos priteisti turtinės žalos atlyginimo aptartą detalią nukentėjusiųjų pateiktų kvitų analizę (b. l. 154-181, t. 2), pagal kurią abejojama dėl 1544,44 Eur turtinės žalos dydžio pagrįstumo. Iš tikrųjų nei civiliniame ieškinyje, nei pirmosios instancijos teisme, o taip pat ir apygardos teisme taip ir nėra pagrįsta, jog šios prieštaravimuose aptartos išlaidos tikrai buvo būtinos ir reikalingos (pvz., ne visi kvitai yra informatyvūs, kai kuriuose fiksuojamas pinigų sumokėjimas, tačiau neaišku, už ką ir pan.). Todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu mažinti nukentėjusiųjų prašomos turtinės žalos dydį 1544,44 Eur.
15. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje ir apima: a) nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą (pavyzdžiui, sugadintas ar sužalotas turtas, pagrobti ar pasisavinti daiktai ir pan.); b) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl padarytos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, asmuo negavo pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų padaryta nusikalstama veika); c) išlaidas, kurios patirtos pašalinant nusikalstamos veikos padarinius (pavyzdžiui, gydymo, laidojimo išlaidos ir pan.). Žala nėra preziumuojama ir ją turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė.
16. Kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, pritaria J. D. apeliacinio skundo argumentams jog nukentėjusieji, prašydami priteisti turtinę žalą dėl automobilio ir nuomos Vilniuje, jos tinkamai nepagrindė. J. D. apeliaciniame skunde nesutinka, jog nukentėjusiųjų automobilio „Peugeot 405“ vertė yra 1200 Eur, ir teigia, kad vidutinė tokio automobilio rinkos vertė yra 330 Eur, atkreipia dėmesį, kad byloje dar pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas atspausdintas tokio tipo automobilio pardavimo skelbimas iš interneto svetainės. Civiliniame ieškinyje nukentėjusiųjų automobilis įvertintas 1200 Eur. Iš bylos duomenų matyti, jog nukentėjusysis M. G. eismo įvykio metu vairavo automobilį „Peugeot 405“, 1996 metų, transporto priemonei galiojo techninė apžiūra, tad automobilis buvo techniškai tvarkingas. Kaip pažymima nukentėjusiųjų atstovo advokato atsiliepime į apeliacinį skundą, M. G. už automobilį buvo mokėjęs apie 1450 Eur, juo važinėjo 10 metų. Iš Valstybės Įmonės „Regitra“ duomenų, M. G. automobilį įsigijo 2008 metais (b. l. 61, t. 1). Natūralu, jog daugiau nei 20 metų senumo automobilio, kuriuo nukentėjusysis naudojosi jau 12 metų, per kuriuos transporto priemonė natūraliai dėvėjosi, vertė eismo įvykio metu nebeatitiko jo įsigijimo metu buvusios vertės, kita vertus, transporto priemonė buvo važiuojanti, turėjo galiojančią techninę apžiūrą, buvo drausta. J. D. pateiktas atspausdintas skelbimas vis dėlto neatspindi realios tokio automobilio vertės, kadangi, kaip matyti, pagal skelbimą buvo parduodamas dar keliais metais senesnis nei nukentėjusiojo naudotas automobilio modelis (b. l. 84, t.1). Apygardos teismas pastebi, jog šiuo metu viešoje internetinėje paieškoje iš įvairių skelbimų svetainių matomoje parduodamų automobilių rinkoje analogiško, tokio modelio, tokių pat gamybos metų, panašios techninės būklės automobilio, kurį vairavo nukentėjusysis, praktiškai nerandama. Vienoje iš skelbimų svetainių, (duomenys neskelbtini), patalpintame parduodamo „Peugeot 405“ 1994 metų, tvarkingo, važiuojančio modelio kaina nurodyta 520 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad M. G. automobilis buvo kiek naujesnis, tvarkingas, tinkamas naudoti, kolegija vertina, jog 700 Eur suma yra protinga ir realiai atitinkanti dėl J. D. nusikalstamos veikos sugadinto M. G. automobilio vertę, todėl civiliniame ieškinyje prašoma priteisti 1200 Eur už sugadintą automobilį suma mažintina iki 700 Eur.
17. J. D. apeliaciniame skunde nesutinka ir su nukentėjusiųjų prašyta priteisti bei priteista 850 Eur suma už laikiną buto nuomą Vilniuje, kol M. G. buvo gydomas Vilniuje. Nukentėjusieji tokį išlaidų dydį grindė 2018-10-25 Vilniuje sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi, sudaryta tarp nuomotojo L. K. ir nukentėjusiosios L. G.. Pagal sutartį nukentėjusiajai buvo išnuomotas 60 kv. m. butas. Sutarties terminas - 2018-10-25-2018-11-20. Nuomos mokestis - 35 Eur/d, o iš viso su komunaliniais mokesčiais - 945 Eur. Kaip galima spręsti iš pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustos nukentėjusiųjų dukros A. L. parodymų, nukentėjusioji L. G. Vilniuje gyveno ne viena, o su dukra, kuri jai pagelbėjo dėl M. G. priežiūros. Taigi kyla abejonių, ar tikrai patys nukentėjusieji ir būtent tokio dydžio išlaidas patyrė. J. D. apeliaciniame skunde teisingai pastebima, kad kelia abejonių ir tai, kad, jeigu sutarta kaina buvo 945 Eur, tai dėl kokių priežasčių civiliniu ieškiniu reikalaujama ne visos sumos, o 850 Eur. J. D. apeliaciniame skunde pateikiami vieši duomenys, kad nuomos Vilniaus mieste rinkoje kaina svyruoja nuo 250 Eur per mėnesį (8,33 Eur/d) už 40 kv. m. butą iki 430 Eur per mėnesį (14,33 Eur/d) už 60 kv. m. butą, taigi vidutiniškai po 340 Eur per mėnesį arba po 11,30 Eur per dieną, o ne 35 Eur per dieną. Nors nukentėjusiųjų atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, jog šios minimos kainos ne trumpalaikės nuomos, kokios reikėjo L. G., o ilgalaikės, tačiau tai leidžia spręsti, jog realu Vilniaus mieste išsinuomoti būstą mėnesiui vidutiniškai už 340 Eur. Taigi nukentėjusiųjų prašytos priteisti 850 Eur išlaidos už būsto nuomą Vilniuje mažintinos iki 340 Eur.
18. Tiek nukentėjusiųjų atstovo advokato, tiek ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto J. D. apeliaciniuose skunduose keliamas nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos klausimas. Civiliniu ieškiniu baudžiamojoje byloje buvo prašoma M. G. priteisti 50 000 Eur, o L. G. 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Skundžiamu nuosprendžiu iš J. D. M. G. priteista 15 000 Eur, o L. G. 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo. J. D. apeliaciniame skunde nesutinka su M. G. priteistus neturtinės žalos dydžiu, mano, kad ši turėtų būti mažinama iki 10 000 Eur, o nukentėjusiųjų atstovas advokatas apeliaciniame skunde mano, jog civilinis ieškinys turėtų būti tenkinamas pilnai. Kolegija, įvertinusi apeliacinių skundų argumentus bei baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nukentėjusiesiems neturtinės žalos dydis padidintinas.
19. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.
20. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma - darant tyčinį nusikaltimą prieš asmenį, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį, ir atvirkščiai, neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju, kaip jau minėta, yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai.
21. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam M. G. klausimą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus, į tai, kad sveikata sužalota sunkiai, tačiau nenustatyti išskirtiniai liekamieji reiškiniai, be to, padarytas neatsargus nusikaltimas, J. D. nusikaltimą padarė atsitiktinai, blaivus. Nukentėjusiųjų atstovo advokato skunde pažymima, jog buvo netinkamai įvertinti M. G. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo padariniai. Kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais sutinka. Nėra net menkiausios abejonės, jog M. G. patyrė dideles fizines kančias dėl patirto sveikatos sutrikdymo. Specialisto išvada patvirtina, jog jam nustatyti daugybiniai kaulų lūžiai, dėl dubens kaulų lūžimų suardytas dubens žiedo vientisumas. Dėl sužalojimo nukentėjusysis neišvengiamai turėjo nepatogumų, privalėdamas gydytis medicinos įstaigose, vykti į reabilitaciją, dėl patirtų sužalojimų tris kartus operuotas, taigi buvo visiškai sutrikdytas jo ligtolinis gyvenimas, natūralu, kad dėl sveikatos būklės jis negali pats pilnai apsitarnauti, reikia pagalbos (tai patvirtina ir pateikta papildoma konsultacinė išvada, kurioje remtasi duomenimis dėl M. G. sužalojimo, jos pagrįstumo apeliaciniame skunde neginčija ir pats J. D.). Išliekamuosius padarinius pripažino ir Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnyba, 2019-03-14 M. G. nustatydama neterminuotą antrojo lygio nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį. Taigi, atsižvelgiant į garbų nukentėjusiojo amžių, jis nebegalės būti toks veiklus, užsiimti sodininkyste kaip tai, sprendžiant iš bylos duomenų, darė anksčiau. Kilusios dėl eismo įvykio pasekmės yra sunkios, reikalaujančios ne tik paties nukentėjusiojo, tačiau jam padedančių artimųjų pastangų. Kaip pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino pats M. G., jam sunku nueiti net iki tualeto, nakties metu tenka žadinti sutuoktinę, kad padėtų. Nėra jokios abejonės, kad dėl patirto sveikatos sutrikdymo, liekamųjų reiškinių, M. G. gyvenimo kokybė suprastėjo. Visos šios aplinkybės neišvengiamai sąlygojo ir emocinį sukrėtimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Taigi nukentėjusiojo patirti fiziniai, emociniai ir dvasiniai išgyvenimai, jų dydis, įtaka tolesniam gyvenimui yra akivaizdūs. M. G. neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo. Todėl kolegija vertina, kad nukentėjusiajam M. G. priteistos neturtinės žalos dydis didintinas iki 20 000 Eur.
22. Apeliaciniuose skunduose pateikiama teismų praktika grindžiamas tiek prašomas didesnis nei nuosprendžiu priteistas, tiek ir mažesnis neturtinės žalos dydis. Tačiau kolegija pastebi, jog tai, kad pažeista ta pati vertybė, o sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui yra labai panašios, savaime nereiškia, kad skirtingose bylose bus priteista vienoda arba panaši neturtinės žalos atlyginimo suma, nes neturtinės žalos dydžiui turi reikšmės ir kitos aplinkybės, kurių visuma lemia neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kelių eismo įvykių bylose, kai nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5792 Eur iki 35 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-61-696/2016, 2K-225-895/2016). Šiuo atveju, kolegijos vertinimu, M. G. priteisiamas 20 000 Eur neturtinės žalos dydis, priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, atitinka byloje nustatytų aplinkybių visumą, kaltininko bei nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą, kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, neprieštarauja teismų praktikai.
23. Nukentėjusiųjų atstovo advokato apeliaciniame skunde nesutinkama su nukentėjusiajai L. G. priteistu neturtinės žalos dydžiu. Skundžiamu nuosprendžiu civiliniu ieškiniu prašytas 15 000 Eur neturtinės žalos dydis L. G. sumažintas iki 700 Eur. Apygardos teismas sprendžia, jog šis neturtinės žalos dydis taip pat turėtų būti didinamas. Nukentėjusioji L. G. dėl nusikalstamų J. D. veiksmų patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą. Nors jos sveikata ir buvo sužalota nežymiai, tačiau natūralu ir logiška, jog kartu gyvenantys sutuoktiniai yra emociškai susiję, todėl dėl vyro sunkaus sveikatos sutrikdymo, ilgo pastarojo gydymo, reabilitacijos L. G. pati išgyveno dvasinį sukrėtimą, neigiamas emocijas. Jos gyvenimo kokybė taip pat pablogėjo, nors L. G. ir pati turi sveikatos problemų, yra garbaus amžiaus, tačiau turės skirti savo laiko ir vyro priežiūrai, taip ir toliau matant vyro sužalojimų liekamuosius reiškinius. Todėl, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija vertina, kad nukentėjusiosios L. G. patirtos neturtinės žalos dydis didintinas iki 1 000 Eur.
24. Spręsdama dėl neturtinės žalos dydžio padidinimo, kolegija atsižvelgia ir į tai, kad J. D. yra darbingo amžiaus, dirbantis užsienyje, byloje nėra duomenų, kad jo finansinė padėtis būtų išskirtinai sunki ar jis turėtų kokių nors didelių finansinių įsipareigojimų, nenustatyta, kad jam reikėtų išlaikyti nepilnamečius ar kitokių didelių poreikių turinčius asmenis. Be to, neatsargų nusikaltimą, kuris pagal bylos duomenis pripažintas kaip atsitiktinis, padariusiam J. D. buvo taikytas laidavimo institutas, atleidus J. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jis nepatyrė padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, t. y. jam nebuvo paskirta bausmė, jis neturi teistumo. Jam nustatytas laidavimo terminas pagal BK 40 straipsnio 4 dalį yra minimalus - vieneri metai.
25. Nukentėjusiojo atstovo advokato skunde, motyvuojant didesnį žalos dydį, teigiama, jog turėjo būti atsižvelgiama ir į tai, kad J. D. neįvykdė pareigos apdrausti civilinę atsakomybę, taip buvo pažeistas nukentėjusiųjų interesų prioriteto principas. Sutinkant, jog J. D., vairuodamas transporto priemonę Lietuvoje, turėjo pareigą pasirūpinti galiojančiu vairuotojo civilinės atsakomybės draudimu, apygardos teismas sprendžia, jog priteisiant tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą nukentėjusiesiems remtasi bylos duomenų visuma, pakankamai įvertinti kriterijai atitinkamam žalos dydžiui nustatyti.
26. Nukentėjusiųjų atstovo advokato apeliaciniame skunde teigiama, jog turėjo būti atsižvelgiama ir į tai, kad dėl pasikeitusių nukentėjusiųjų pajamų, susijusių su socialinės paramos dėl sveikatos sužalojimo ir taikomo gydymo skyrimu, nukentėjusieji prarado teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją bei kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimą, kadangi bendros nukentėjusiųjų pajamos viršijo įstatymais nustatytą ribą. Šie argumentai atmestini, kadangi jie nėra tiesiogiai susiję su eismo įvykio metu padaryta žala. Be to, nukentėjusieji, kreipdamiesi socialinės paramos, turėjo galimybę įvertinti, ar nebus viršyta pajamų riba dėl kitų teikiamų lengvatų.
27. Nukentėjusiųjų atstovo advokato apeliaciniame skunde pasisakoma, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo įtraukti į bylą civilinio atsakovo procesiniu statusu Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą (toliau – Draudikų biuras), kuris civiliniame ieškinyje buvo nurodytas kaip civilinis atsakovas, kadangi buvo nustatyta, jog J. D. transporto priemonė eismo įvykio metu nebuvo privalomai apdrausta. Šie argumentai atmestini. Nukentėjusieji į Draudikų biurą dėl žalos atlyginimo nesikreipė. Nors Draudikų biuras civiliniame ieškinyje ir yra nurodytas kaip civilinis atsakovas, tačiau jokie konkretūs reikalavimai jam nebuvo formuluojami. Pirmosios instancijos teismas Draudikų biuro į bylą civiliniu atsakovu neįtraukė, bet nei pirmosios instancijos teismo, nei apygardos teismo posėdžiuose nebuvo prašoma įtraukti civilinį atsakovą. Priešingai, kaip matyti iš civilinio ieškinio turinio, teismo posėdžių, vykusių abiejų instancijų teismuose, buvo sprendžiami klausimai tik dėl žalos atlyginimo ne iš ko kito, o būtent J. D.. J. D. nuo pat proceso pradžios padarytos žalos neneigė, dalį jos atlygino, nesutiko tik su žalos dydžiu. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje tiek J. D., jo gynėjas advokatas, tiek prokurorė, tiek faktiškai ir nukentėjusiųjų atstovas sutiko, jog padarytą žalą turi atlyginti pats J. D., kuris nepasirūpino, jog turėtų galiojantį civilinės atsakomybės draudimą, prisiėmė atsakomybę pats vykdyti turtinius įsipareigojimus, jeigu padarys kažkam žalą.
28. Nukentėjusiųjų atstovo advokato atsiliepime į J. D. apeliacinį skundą užsimenama dėl nukentėjusiųjų turėtų išlaidų dėl advokato dalyvavimo priteisimo, tačiau byloje nėra pateikta tokio pobūdžio išlaidas patvirtinančių duomenų, todėl prašymas priteisti išlaidas dėl advokato dalyvavimo negali būti tenkinamas.
29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas sumažinant nukentėjusiesiems priteisiamos turtinės žalos dydį, bei padidinant neturtinės žalos dydžius kiekvienam iš nukentėjusiųjų.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleisto J. D. bei nukentėjusiųjų M. G. ir L. G. atstovo advokato Nerijaus Plėdžio apeliacinius skundus iš dalies tenkinti.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019-12-06 nuosprendį pakeisti:
iš nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleisto J. D. nukentėjusiesiems M. G. ir L. G. priteistą turtinę žalą sumažinti iki 1313,53 Eur;
iš nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleisto J. D. nukentėjusiajam M. G. priteistą neturtinę žalą padidinti iki 20 000 Eur;
iš nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleisto J. D. nukentėjusiajai L. G. priteistą neturtinę žalą padidinti iki 1 000 Eur.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.