Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. D., gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis, užsienio kompanijoje (duomenys neskelbtini) vadybininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis J. D. vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata:

2018 m. spalio 13 d., apie 11.55 val., Klaipėdos rajone, Rimkų kaime, Mažosios Lietuvos g. - Šilutės pl. sankryžoje, kelyje su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, J. D., vairuodamas automobilį „Peugeot 3008“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (Didžiosios Britanijos numeris), elgdamasis neatsargiai, išvažiuodamas iš šalutinio kelio ir sukdamas į dešinę, nevažiavo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, nedavė kelio pagrindiniu keliu, priešpriešine eismo juosta važiavusiam automobiliui „Peugeot 405“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vairuojamam M. G., išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu buvo sužaloti automobilio „Peugeot 405“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vairuotojas M. G., kuriam dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, ir keleivė L. G., kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Šiais savo veiksmais J. D. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 108 p. (Reikia sukti taip, kad įvažiuodama į važiuojamųjų dalių sankirtą ir išvažiuodama iš jos transporto priemonė neatsidurtų priešpriešinio eismo juostoje. <...>), 119 p. (Vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto) ir 154 p. (Nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

Kaltinamasis J. D. pagal pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad dėl jo kaltės pažeidžiant kelių eismo taisykles įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužaloti M. G. ir L. G..

Iš eismo įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad eismo įvykis įvyko Klaipėdos r., Rimkų k., Mažosios Lietuvos g. - Šilutės pl. sankryžoje susidūrus dviem automobiliams: „Peugeot 3008“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (Didžiosios Britanijos numeriai), vairuojamo J. D. ir „Peugeot 405“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vairuojamo M. G.. Susidūrimas įvyko M. G. vairuojamo automobilio „Peugeot 405“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), judėjimo krypties eismo juostoje (1 t., b. l. 9-13).

Iš transporto priemonės techninės būklės ir apžiūros protokolo nustatyta, kad M. G. automobiliui „Peugeot 405“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), apgadinta visa kairioji pusė. Smūgio epicentras kairės pusės priekinės ir galinės durelės (1 t., b. l. 15-19).

Iš transporto priemonės techninės būklės ir apžiūros protokolo Nustatyta, kad J. D. automobiliui „Peugeot 3008“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (Didžiosios Britanijos numeriai), apgadinta visa priekinė dalis (1 t., b. l. 20-24).

Iš specialisto išvados Nr. G 2004/2018(03) nustatyta, kad M. G. buvo nustatyti šie sužalojimai: galvos smegenų sukrėtimas, kairės pusės krūtinės ląstos sumušimas su kairiųjų 7-8-9-o šonkaulių lūžimais, plaučių sumušimu, skeveldrinis kairio klubakaulio sparno lūžimas, kairės gūžduobės lūžimas, kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžimai, kairio šlaunikaulio kaklo lūžimas, žaizdos rankose ir kojose. VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje 2018-10-13, 13.40 val. iš M. G. paimtame kraujo serume rasta 0,03 promilių etanolio. Dėl dubens kaulų lūžimų, suardžiusių dubens žiedo vientisumą, M. G. sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 56-57).

Iš specialisto išvados Nr. T-A 10300/2018 (01) nustatyta, kad M. G. kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., b. l. 58).

Iš specialisto išvados Nr. G 1904/2018 (03) nustatyta, kad L. G. buvo nustatytas krūtinės ląstos kairės pusės sumušimas. L. G. sužalojimas nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., b. l. 82).

Iš asmens blaivumo testų knygos nustatyta, kad J. D. 2018-10-13, 12.25 val. nustatytos 0,00 promilės, t. y. J. D. eismo įvykio metu buvo blaivus (1 t., b. l. 120-122).

Motyvuojamoji dalis

Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamojo J. D. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta ir veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, nes nustatyta, kad jis vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pažymėtina, kad kaltinamajame akte nurodoma, jog M. G. automobilis, dalyvavęs eismo įvykyje yra „Peugeot 406“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), tačiau iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad M. G. automobilis yra „Peugeot 405“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 133), todėl šis netikslumas nuosprendyje ištaisomas, nurodant, kad eismo įvykyje dalyvavo automobilis „Peugeot 405“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini).

Civilinis ieškovas Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareiškė civilinį ieškinį 12396,07 Eur turtinės žalos atlyginimo dėl nukentėjusiųjų gydymo. Civilinis ieškinys pagrįstas rašytiniais įrodymais, tenkintinas iš dalies, kadangi dalį civilinio ieškinio, t. y. 6000,00 Eur kaltinamasis atlygino iki teismo posėdžio pradžios, su kita dalimi civilinio ieškinio kaltinamasis sutiko, todėl iš kaltinamojo priteistina 6396,07 Eur (1 t., b. l. 103-109, 151-152).

Nukentėjusieji M. G. ir L. G. civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš kaltinamojo J. D. 3867,97 Eur turtinės žalos atlyginimo (2 t., 63-65). Ieškiniui pagrįsti pateikė eilę kvitų ir kitų rašytinių įrodymų (2 t., b. l. 116) bei pateikė atsikirtimus į kaltinamojo J. D. atsiliepimą į civilinį ieškinį (2 t., b. l. 129-141). Kaltinamasis J. D. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo sutiko iš dalies (2 t., b. l. 78-88) ir prieštaravimus dėl dalies reikalaujamos priteisti turtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 154-181). Teismas sutinka su kaltinamojo J. D. argumentais dėl to, kad prie ieškinio pateikti kai kurie priedai, t. y. kvitai neįskaitomi, kai kurios išlaidos nesusijusios su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais arba nesusijusios su sveikatos atstatymu, todėl papildomai pateiktuose atsiliepimuose argumentų neatkartodamas, civilinio ieškinio dydį dėl turtinės žalos atlyginimo sumažina 1544,44 Eur, nustatant, kad iš kaltinamojo nukentėjusiesiems priteistinas 2323,53 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Taip pat nukentėjusieji M. G. ir L. G. civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš kaltinamojo J. D. neturtinės žalos atlyginimo, atitinkamai M. G. – 50000 Eur ir L. G. – 15000 Eur.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. numato neturtinės žalos atlyginimo pagrindus ir dydį. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies. Neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, skirta atkurti socialiniam teisingumui. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas.

Teismui nekyla abejonių, kad autoįvykio metu nukentėjusieji patyrė fizinį ir dvasinį skausmą, emocinius išgyvenimus, M. G. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau nenustatyta, kad jam būtų likę kokie nors išskirtiniai liekamieji reiškiniai, L. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad J. D. padarė neatsargų nusikaltimą, eismo įvykis, kurį padarė J. D. yra atsitiktinis įvykis jo gyvenime, jis vairavo blaivus, į sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus, teismas sprendžia, jog 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma M. G. ir 700 Eur suma L. G. kompensuotų nukentėjusiųjų patirtą fizinį, dvasinį skausmą ir kitus emocinius išgyvenimus, atitiktų įstatyme numatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Kaltinamasis J. D. padarė neatsargų nusikaltimą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog kaltinamasis ankščiau neteistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vieną kartą baustas už nežymų administracinį nusižengimą, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 168-171, 2 t., b. l. 114-115). Akivaizdu, jog J. D. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padarytą žalą nukentėjusiesiems, valstybei ir visuomenei neabejotinai suvokė ir tinkamai įvertino. Visa šių aplinkybių visuma leidžia teigti, jog J. D. naujų veikų, pažeidžiančių įstatymų reikalavimus, nedarys. Konstatuotina, jog J. D. vertas teismo pasitikėjimo, todėl, esant BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse numatytų sąlygų visumai, J. D. atžvilgiu taikytinas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutas. J. D. laiduotoja skirtina sutuoktinė K. D., kuri, vadovaujantis byloje surinkta medžiaga, neabejotinai yra verta pasitikėjimo ir tinkama laiduoti už J. D. asmuo, ji charakterizuojama teigiamai, neteista ir nebausta administracine tvarka, todėl teismo vertinimu ji laikytina teigiama asmenybe, kuri laikosi visuomenei priimtinų teisės normų ir kelių eismo taisyklių (2 t., b. l. 142-149).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

J. D. pripažinti padarius nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 3 dalį ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 1, 2 dalimis nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą, netaikant užstato, J. D. perduodant K. D. atsakomybei.

J. D. laiduotoja paskirti K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Laidavimo terminą nustatyti vienerius metus.

Išaiškinti, jog jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti, dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu asmuo padarė tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Iš J. D. priteisti 6396,07 Eur turtinės žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, pinigus pervedant į atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000.

Iš J. D. priteisti nukentėjusiesiems M. G. ir L. G. 2323,53 Eur turtinės žalos atlyginimo, M. G. priteisti 15 000 Eur, L. G. 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Automobilius: „Peugeot 3008“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (Didžiosios Britanijos numeriai), ir „Peugeot 405“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), saugomus automobilių saugojimo aikštelėje Gamyklos g. 33, Gargžduose, nuosprendžiui įsiteisėjus, gražinti savininkams ar teisėtiems valdytojams (1 t., b. l. 25-26).

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.