Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-3959-1097/2021

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-09-30
Bylos Nr.: e2-3959-1097/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-36351-2020-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rūta Latvelė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Avena Nordic Grain“
Advokatai: Aris Damušis, Jurgita Venckutė

Kategorijos

2.6.2.1Netesybos
2.6.8.8Sutarčių aiškinimas
2.6.8.9Sutarčių vykdymas
2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
3.2.4.11Įrodymų vertinimas

Civilinė byla Nr. e2-3959-1097/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36351-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.8.8; 2.6.8.9; 2.6.8.10; 3.2.4.11 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 30 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Latvelė,sekretoriaujant Ingridai Žuraitei, Astai Šėžienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Avena Nordic Grain“ atstovei advokatei Jurgitai Venckutei,

atsakovo ūkininko P. B. atstovui advokatui Ariui Damušiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Avena Nordic Grain“ ieškinį atsakovui ūkininkui P. B. dėl avanso grąžinimo ir netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė UAB ,,Avena Nordic Grain“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui ūkininkui P. B. dėl avanso grąžinimo ir netesybų priteisimo, prašydama priteisti iš atsakovo 10 000 Eur negrąžinto avanso, 8 965,99 Eur baudos už nepristatytą produkciją, 518 Eur palūkanų už naudojimąsi negrąžintu avansu už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 23 d. iki 2020 m. gruodžio 17 d. ir 7 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžinto avanso sumos (10 000 Eur) už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 18 d. iki avanso grąžinimo dienos, 147 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu sudarė tris pirkimo-pardavimo sutartis (2020 m. kovo 4 d., 2020 m. kovo 5 d., 2020 m. kovo 20 d.), kuriomis atsakovas įsipareigojo parduoti ieškovei kviečių laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. iki 2020 m. rugsėjo 25 d. / 30 d. Taip pat kaip priedai prie sutarčių buvo pasirašyti du susitarimai dėl avansinio mokėjimo, kurių pagrindu ieškovė 2020 m. kovo 16 d. ir 2020 m. kovo 23 d. sumokėjo po 10 000 Eur dydžio avansinius mokėjimus už atsakovo turimą pristatyti produkciją. Atsakovas per sutartyse nustatytą terminą sutarto grūdų kiekio neperdavė – pristatė ieškovei tik dalį 2020 m. kovo 4 d. sutartyje sulygto produkcijos kiekio, o kitomis dvejomis sutartimis prisiimtų įsipareigojimų iš viso neįvykdė. Už pagal 2020 m. kovo 4 d. sutartį pristatytą produkciją ieškovė turėjo sumokėti atsakovui 24 137,01 Eur, įskaičius sumokėtą 10 000 Eur avansą – 14 137,01 Eur. Tačiau už neįvykdytą sutarties dalį bei neįvykdytas kitas dvi sutartis ieškovė atsakovui paskaičiavo sutarčių bendrųjų sąlygų 5.1 punktuose nustatytą baudą – 684 Eur baudą už 2020 m. kovo 4 d. sutarties dalies neįvykdymą, 8 938 Eur baudą už 2020 m. kovo 5 d. sutarties neįvykdymą ir 13 481 Eur baudą už 2020 m. kovo 20 d. sutarties neįvykdymą. Vadovaudamasi sutarčių bendrųjų sąlygų 4.5 punkto nuostatomis, ieškovė atliko mokėtinų sumų tarpusavio įskaitymą, po kurio atsakovas liko skolingas ieškovei 10 000 Eur negrąžinto avanso už nepristatytą produkciją pagal 2020 m. kovo 20 d. sutartį ir 8 965,99 Eur nesumokėtų baudų. Taip pat, ieškovės teigimu, pagal susitarimo dėl avansinio mokėjimo 3 punktą, atsakovas turi sumokėti 7 proc. dydžio metines palūkanas nuo grąžintinos sumos, skaičiuojamas už visą laikotarpį nuo dienos, kurią avansas buvo sumokėtas pardavėjui iki avanso grąžinimo dienos, o pagal 4 punktą – 147 Eur delspinigių, skaičiuotų taikant sutartą 0,03 proc. dydį nuo negrąžintos avanso ir nesumokėtų priskaičiuotų palūkanų sumos už kiekvieną pradelstą dieną.

Atsiliepimas

3. Atsakovas ūkininkas P. B. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad pagal sutarčių sąlygas, produkcijos pakrovimas vyksta pagal pirkėjos pateiktus grafikus, o ieškovė prievolės pateikti atsakovui produkcijos tiekimo grafikus nevykdė, t. y. netinkamai vykdė savo sutartines prievoles. Ieškovei nesilaikius sutarčių nuostatų ir nepateikus produkcijos pakrovimo grafikų, iš esmės buvo pažeistos sutartys dėl ieškovės kaltės, nes būtent produkcijos grafikų pateikimas atsakovui buvo skirtas įgalinti jį atlikti prievoles pagal sutartis. Ne atsakovas, o ieškovė yra kaltoji šalis, tinkamai neįvykdžiusi savo prievolių pagal sutartis, t. y. ieškovė be jokių įspėjimų atsisakė pirkti sutartyse nustatytą preliminarų produkcijos kiekį. Ieškovei pažeidus įsipareigojimą pagal sutartis pateikti produkcijos pristatymo grafikus, ji neįgijo teisės į nepagrįstų baudų, palūkanų, delspinigių ir kitų prašomų piniginių sumų gavimą. Be to, ieškovės nurodomi mokėtinų sumų skaičiavimai yra netikslūs ir klaidinantys, pateikti neatsižvelgiant į pagal sutartis pristatytinų grūdų kiekių paklaidą, t. y. turėjo būti atsižvelgiama į mažiausius galimus perkamos produkcijos kiekius pagal sutartis. Atsakovas nurodė, jog ieškovė neteisėtai atliko piniginių sumų įskaitymą, nes, atsakovui pristačius dalį produkcijos pagal 2020 m. kovo 4 d. sutartį, ieškovė pagal šios sutarties 4.3 punktą galėtų įskaityti tik nustatytą 25 proc. dydžio nepristatytos produkcijos kiekio sutartinės kainos sumą, kas šiuo atveju būtų 309 Eur. Ieškovė neturėjo teisės pagal 2020 m. kovo 4 d. sutartį mokėtiną atsakovui sumą sulaikyti, kad įskaitytų ją į tariamą, pvz. baudos dydį, pagal kitas dvi sutartis. Atsakovas atkreipė dėmesį ir į tai, kad sutarčių bendrosios pirkimo sąlygos yra palankios išimtinai ieškovei.

4. Dubliku ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad atsakovas atsisakė derinti su ieškove produkcijos pakrovimą. Pagal sutarčių sąlygas būtent pirkėja savo nuožiūra sprendžia dėl produkcijos atsiėmimo konkretaus laiko ir pateikiamų transporto priemonių kiekio sutartyse nustatyto krovimo (produkcijos atsiėmimo) laikotarpio ribose. Rašytinio krovimo grafiko pateikimas pardavėjui nebuvo produkcijos perdavimo sąlyga ir tokio rašytinio grafiko nepateikimas nepateisina sutarčių nevykdymo iš atsakovo pusės. Produkcijos pakrovimo laiką pirkėja su pardavėju derino telefonu ir tokia buvo nusistovėjusi sutarčių specialiųjų sąlygų 4.2 punkto įgyvendinimo praktika. Ieškovė aiškiai pareiškė, kad nori atsiimti produkciją sutartyse nurodytomis sąlygomis, tačiau atsakovas atsisakė šią produkciją pakrauti į ieškovės transporto priemones. Ieškovė nurodė, kad atsakovo teiginiai dėl negalėjimo atlikti įskaitymą nepagrįsti, nes sutarčių bendrųjų produkcijos pristatymo sąlygų 4.3 punktas nėra skirtas sutartinių prievolių pažeidimo atvejams. Šiuo atveju kilo ginčas dėl sutarties pažeidimo, todėl taikomas sutarčių bendrųjų sąlygų 5.1 punktas, įtvirtinantis baudos skaičiavimą, o pagal sutarčių bendrųjų sąlygų 5.2 punktą, nurodyta sąlyga gali būti įgyvendinta sutarčių 4.5 punkte nustatyta tvarka – atliekant įskaitymą bet kokių mokėtinų sumų, ir tokiu atveju pirkėja už produkciją sumoka atitinkamai po įskaitymo sumažintą kainą (t. y. atskaičius pirkėjai priklausančias sumas iš pradinės produkcijos kainos). Ieškovė nurodė, kad dėl atsakovo atsisakymo tiekti grūdus turėjo sudaryti grūdų pirkimo-pardavimo sutartis su kitais pardavėjais aukštesne kaina ir realūs ieškovės nuostoliai dėl atsakovo atsisakymo pristatyti produkciją yra 8 169,04 Eur, t. y. beveik sutampa su ieškovės reikalaujama sumokėti bauda.

5. Tripliku atsakovas prašė atmesti ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad pagal sutarčių nuostatas ieškovė turėjo prievolę pateikti atsakovui produkcijos grafikus. Atsakovo teigimu, ieškovė, klaidingai interpretuodama sutarčių nuostatas, sugretina produkcijos pakrovimo grafikus su sutartyse nurodytais terminais. Pagal sutarčių sąlygas per jose nustatytus preliminarius produkcijos pirkimo laikotarpius ieškovė turėjo prievolę pateikti (įteikti) atsakovui produkcijos pakrovimo grafikus, pagal kuriuos atsakovas parduotų numatomos produkcijos kiekį. Ieškovė nepagrįstai teigė, jog sutartys nenumatė produkcijos pakrovimo grafikų pateikimo terminų ir formos, nes sutarčių vykdymo metu dominuoja rašytinė susižinojimo tarp sutarčių šalių forma. Pakrovimo grafikas negalėjo būti derinamas telefonu. Atsakovas produkcijos pakrovimo grafikų negavo ir sutarčių galiojimo metu, pavienių nesutartu metu atvykusių ieškovės transporto priemonių nesulaukė. Atsakovas iki 2020 m. rugsėjo 30 d. laikė produkciją, kurią pagal sutartis planavo pirkti ieškovė, tačiau, neįvykdžiusi prievolių iš savo pusės, ieškovė atsisakė pirkti likusią produkcijos dalį pagal sutartis. Atsakovas pažymėjo, kad sutartis atsakovas sudarė prisijungimo būdu ir neturėjo galimybės keisti ar modifikuoti sutarčių sąlygų. Atsakovas taip pat teigė, kad, skaičiuojant mokėtinas sumas, negali būti taikomas ieškovės nurodomas sutarčių bendrosios dalies 5.1 punktas, nes jis taikytinas tik vėlavimo atveju, t. y. pasibaigus prievolės terminui pakrauti produkciją, kuris nurodytas krovimo grafike, o ne ieškovės, kaip pirkėjos, sutarčių nevykdymo atveju. Atsakovo vertinimu, ieškovės teiginiai dėl privalėjimo pirkti grūdus aukštesne kaina iš kitų tiekėjų, yra piktnaudžiavimas užimama rinkos padėtimi, nes ieškovė, kurios veikla yra perparduoti produkciją, visais atvejais gali parodyti, jog buvo sudaryti pirkimai ateityje. Priešingai nei atsakovas, kuris yra limituotas produkcijos kiekio atžvilgiu, nes jį nulemia derliaus kiekis, kuris priklauso nuo daugelio sąlygų. Ieškinio ir dubliko argumentai vertintini kaip ieškovės (kaltosios šalies pagal sutartis) siekis praturtėti atsakovo sąskaita. Ieškinyje reikalaujamos priteisti sumos pateikiamos be teisinio pagrindo, o ieškovė, klaidingai interpretuodama sutarčių nuostatas (kurias pati vienašališkai rengė), bando išvengti prievolių nevykdymo pasekmių.

6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinio reikalavimus, rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Nurodė, kad atsakovas atsisakė parduoti grūdus pirkėjai, ką patvirtina ir liudytojais apklaustų asmenų paaiškinimai, jog atsakovas nekėlė telefono ragelio ir nekomunikavo su ieškovės siunčiamais ekspeditoriais, o elektroniniame susirašinėjime su pirkėjos agentu dėl vis kitokių priežasčių atsisakydavo krauti grūdus bei dėl techninių priežasčių atsisakydavo derinti produkcijos pristatymo laiką. Atsakovas atsisakė derinti patį krovimo grafiką, o grafikų nepateikimas būtų reikšmingas tik tokiu atveju, jei būtų keliami reikalavimai dėl vėlavimo pristatyti produkciją. Ieškovės atstovė pabrėžė, kad atsakovas nereiškė pretenzijų dėl grafikų nebuvimo, o 2020 m. kovo 4 d. sutartis buvo iš dalies įvykdyta ir be grafikų, taigi – grafikų nepateikimas nebuvo kliūtis sutarčiai vykdyti. Produkcijos tiekimo grafikai nebuvo esminė sutarčių sąlyga ir pirmą kartą apie juos atsakovas nurodė 2020 m. spalio 12 d., pasiūlydamas nutraukti sutartis ir sudaryti naujas sutartis didesne kaina. Produkcijos pristatymo (krovimo) laikas praktikoje įprastai visada derinamas telefonu, o raštu jo suderinti praktiškai neįmanoma, atsižvelgiant į grūdų tiekimo mastus ir proceso operatyvumą. Ieškovės atstovė, pasisakydama dėl baudos skaičiavimo, nurodė, kad bauda yra suskaičiuota ir taikant palankesnį atsakovui būdą, tačiau korektiška būtų skaičiuoti atsižvelgiant į fiksuotą sutartyse kiekį (neatsižvelgiant į galimą teikiamo kiekio paklaidą). 2020 m. kovo 5 d. ir 2020 m. kovo 20 d. sutartyse įtvirtinta kintama kaina, kuri turėjo būti fiksuojama. Abi šalys yra profesionalūs rinkos dalyviai ir joms yra žinoma grūdų biržos kaina, todėl buvo galima pasirinkti jos fiksavimo laiką. Priklausomai nuo šios biržos kainos, yra pateikti skirtingi baudos skaičiavimo dydžiai.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti, rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Nurodė, kad atsakovas – ūkininkas, yra silpnesnioji sandorio šalis, o ieškovė – rinkos profesionalė. Pabrėžė, kad iki tol šalys bendradarbiavo ieškovei superkant grūdus, tačiau ankstesniais metais sutartys būdavo kitokios, todėl grafikai nebuvo sudaromi ar derinami, t. y. sutartyse būdavo įtvirtinamas kitoks jų vykdymas – produkciją turėdavo atvežti pats ūkininkas. Tuo tarpu ginčo sutartyse visai kitokia esminė sąlyga (sutarčių 3.1, 3.2 punktai) – esminė sąlyga produkcijai pakrauti yra transporto priemonės pateikimas į vietą. Ir tai buvo ieškovės atsakomybė. Kiek ieškovės siųstų transporto priemonių atvažiavo, tiek ir buvo atsakovo pakrauta grūdų, nė viena atsiųsta transporto priemonė neišvyko iš atsakovo neprikrauta produkcijos. Nurodė, kad per visą sutarčių vykdymo laikotarpį nebuvo jokių pirkėjos pretenzijų dėl atsakovo vengimo vykdyti sutartį, nes viską aiškiai suvokė pati ieškovė – kiek pati pasiėmė produkcijos, tiek ir išsivežė. Pirma žinia iš pirkėjos buvo gauta praėjus vykdymo terminams – 2020 m. spalio 12 d. pretenzija. Atsakovas operatyviai į ją atsakė, siūlė taikiai spręsti situaciją ir jau pasibaigus sutarčių vykdymo laikotarpiui ieškovei buvo perduotos dar 26 t grūdų. Atsakovo pasiūlymas sudaryti naują sutartį buvo geros valios pasiūlymas, o ieškovė piktnaudžiauja situacija ir atsakovo, kaip silpnesnės šalies padėtimi. Atsakovo vertinimu, ieškovė siekė ne gauti produkciją, o netesybas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

8. Byloje, remiantis rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais, nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad:

8.1. 2020 m. kovo 4 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. PI EB-36K-0304/1 atsakovas (pardavėjas) įsipareigojo parduoti ieškovei (pirkėjai) 150 t (+/- 10 t) kviečių; prievolės įvykdymo terminas nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. iki 2020 m. rugsėjo 25 d.;

8.2. 2020 m. kovo 5 d. pirkimo-pardavimo sutartimi PI Nr. EB-F-36K-0304/1 atsakovas (pardavėjas) įsipareigojo parduoti ieškovei (pirkėjai) 200 t (+/- 10 t) kviečių; pristatymo laikotarpis nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. iki 2020 m. rugsėjo 25 d.;

8.3. 2020 m. kovo 20 d. pirkimo-pardavimo sutartimi PI Nr. EB-F-36K-0320/1 atsakovas (pardavėjas) įsipareigojo parduoti ieškovei (pirkėjai) 300 t (+/- 10 t) kviečių; pristatymo laikotarpis nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d.

8.4. 2020 m. kovo 4 d. šalys pasirašė susitarimą dėl avansinio mokėjimo prie grūdų pirkimo pardavimo sutarčių Nr. EB-36K-0304/1, Nr. EB-F-36K-0304/1, kurio pagrindu 2020 m. kovo 16 d. mokėjimo pavedimu Nr. 14861 ieškovė sumokėjo atsakovui 10 000 Eur avansą pagal nurodytas sutartis.

8.5. 2020 m. kovo 20 d. šalys pasirašė susitarimą dėl avansinio mokėjimo prie grūdų pirkimo pardavimo sutarties Nr. EB-F-36K-0320/1, kurio pagrindu 2020 m. kovo 23 d. mokėjimo pavedimu Nr. 14880 ieškovė sumokėjo atsakovui 10 000 Eur avansą pagal nurodytą sutartį.

8.6. Iki 2020 m. rugsėjo 25 d. atsakovas pakrovė ir perdavė ieškovei dalį 2020 m. kovo 4 d. sutartyje sulygto produkcijos kiekio – 105,58 t. Ieškovė atsakovo vardu išrašė tris 2020 m. rugsėjo 9 d. PVM sąskaitas faktūras už pagal 2020 m. kovo 4 d. sutartį pristatytą produkcijos kiekį.

8.7. 2020 m. spalio 12 d. pretenzija dėl netinkamo 2020 m. kovo 4 d. ir 2020 m. kovo 5 d. sutarčių vykdymo ieškovė nurodė sutinkanti pratęsti sutartyse nustatytus terminus produkcijai pakrauti ne vėliau kaip iki 2020 m. spalio 20 d. Ieškovė nurodė, kad jeigu šiuo nustatytu terminu sutartimis prisiimtų įsipareigojimų atsakovas neįvykdys ir nepakraus sutarto kiekio produkcijos, ieškovė reikalauja iki 2020 m. spalio 30 d. sumokėti 4 071,24 Eur likutį nuo negrąžinto avanso ir priskaičiuotos baudos (pagal sutarčių bendrųjų sąlygų 5.1 punktą) ir 0,03 proc. dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo negrąžinto avanso ir nesumokėtų priskaičiuotų palūkanų sumos už kiekvieną pradelstą dieną.

8.8. 2020 m. spalio 12 d. pretenzija dėl netinkamo 2020 m. kovo 20 d. sutarties vykdymo ieškovė nurodė sutinkanti pratęsti sutartyje nustatytą terminą produkcijai pakrauti ne vėliau kaip iki 2020 m. spalio 20 d. Ieškovė nurodė, kad jeigu šiuo nustatytu terminu sutartimi prisiimtų įsipareigojimų atsakovas neįvykdys ir nepakraus sutarto kiekio produkcijos, ieškovė reikalauja iki 2020 m. spalio 30 d. sumokėti 10 000 Eur grąžintiną avansą, 12 675 Eur baudą (pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.1 punktą) ir 0,03 proc. dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo negrąžinto avanso ir nesumokėtų priskaičiuotų palūkanų sumos už kiekvieną pradelstą dieną.

8.9. 2020 m. spalio 13 d. raštu Nr. 20-01 dėl netinkamo sutarties vykdymo atsakovas, atsakydamas į 2020 m. spalio 12 d. pretenzijas, nurodė, kad sutarčių 4.2, 3.2 punktuose buvo nustatyta, jog ,,produkcijos pakrovimas vyksta pagal pirkėjo pateiktus grafikus“. Atsakovo teigimu, per visą numatytą produkcijos pristatymo terminą jis nėra sulaukęs jokių pristatymo grafikų, pagal kuriuos galėtų pakrauti produkciją. Dėl to, atsakovas nurodė, kad ieškovė nesudarė jam sąlygų tinkamai vykdyti sutartis. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas nurodė nesutinkantis su pretenzijose priskaičiuotomis baudomis ir netesybomis. Atsakovas taip pat nurodė, kad, siekdamas taikiai išspręsti susidariusią situaciją, siūlo pratęsti sutartį Nr. EB-36K-0304/1 24 tonų kiekiui ir pateikti pakrovimo grafiką. Likusias sutartis nutraukti bendru šalių susitarimu, neatmetant galimybės sudaryti naujas sutartis dėl likusio grūdų kiekio nupirkimo-pardavimo.

8.10. 2020 m. spalio 16 d. ieškovės atstovas, atsakydamas į atsakovo 2020 m. spalio 13 d. raštą, el. laiške nurodė, jog pagal sutartis ieškovė neprivalo pateikti produkcijos pakrovimų grafikų raštiškai, grafikai derinami telefonu. Ieškovės atstovas taip pat deklaravo siekį taikiai išspręsti klausimą ir pasiūlė padidinti kainas pagal sutartis ir nustatyti naujus produkcijos pristatymo terminus.

8.11. Pasibaigus sutarčių vykdymo laikotarpiams, atsakovas ieškovei perdavė dar 26,18 t grūdų pagal 2020 m. kovo 4 d. sutartį. Ieškovė atsakovo vardu išrašė 2020 m. spalio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą už pagal 2020 m. kovo 4 d. sutartį pristatytą produkcijos kiekį (26,18 t). Iš viso pagal 2020 m. kovo 4 d. sutartį atsakovas perdavė ieškovei 131,76 t grūdų (105,58 t + 26,18 t = 131,76 t), o ieškovė atsakovo vardu išrašė keturias PVM sąskaitas faktūras bendrai 24 137,01 Eur sumai.

8.12. 2020 m. gruodžio 15 d. ieškovė išrašė atsakovui baudos sąskaitą Nr. 20201215-1 neįvykdžius sutarčių 23 103 Eur sumai.

8.13. 2020 m. gruodžio 15 d. pranešimu apie atliktą įskaitymą ieškovė pranešė atsakovui, kad, vadovaudamasi bendrųjų produkcijos pirkimo sąlygų 4.5 punktu, atliko pagal 2020 m. kovo 4 d. sutartį pristatytos produkcijos kainos įskaitymą su atsakovo mokėtinomis baudomis, dėl ko atsakovas liko skolingas ieškovei 8 965,99 Eur baudos (24 137,01 Eur (pirkėjos mokėtina suma už pristatytą produkciją) – 10 000 Eur (avansas) – 23 103 Eur (bauda pagal bendrųjų sąlygų 5.1 punktą) = -8 965,99 Eur). Taip pat nurodė, jog atsakovas yra skolingas 10 000 Eur negrąžinto avanso pagal neįvykdytą 2020 m. kovo 20 d. sutartį. Atsižvelgiant į tai, ieškovė nurodė, jog atsakovas yra skolingas 18 965,99 Eur.

9. Šiame kontekste kilo ginčas dėl to, kuri iš šalių yra atsakinga už sutarčių neįvykdymą: ieškovės teigimu – atsakovas atsisakė tiekti produkciją, atsakovo teigimu – ieškovė pažeidė sutartis neteikdama produkcijos teikimo grafikų raštu, o tai užkirto kelią atsakovui vykdyti savo įsipareigojimus pagal sutartis. Atsakius į šį klausimą, spręstini kiti byloje keliami klausimai dėl ieškovės pateikto netesybų skaičiavimo ir įskaitymo atlikimo pagrįstumo.

Dėl sutartis pažeidusios šalies

10. Įvertinus šalių procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimų teismo posėdyje metu teiktus argumentus dėl to, kuri iš šalių turėtų būti laikoma atsakinga už sutarčių neįvykdymą, pirmiausia atsakytina į klausimą dėl produkcijos pakrovimų grafikų reikšmės sutartims tinkamai vykdyti ir sutartos grafikų teikimo formos. Šiuo atveju šalys skirtingai aiškina sutarčių turinį – atsakovo teigimu, grafikai privalomai turėjo būti derinami raštu ir tai buvo esminė produkcijos pristatymo sąlyga, ieškovės teigimu – pagal susiklosčiusią praktiką ir sutarčių sąlygas derinti grafikų raštu nebuvo būtina, viskas buvo sutariama telefonu.

11. Kasacinis teismas yra suformulavęs sutarčių aiškinimo taisykles ir ne kartą pabrėžęs, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 1–5 dalys). Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, aiškinant sutarties sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2011; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013; 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2013; 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-702/2013; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-916/2019; kt.). Teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikšmės, turi taikyti visumą CK 6.193 straipsnyje įtvirtintų taisyklių bei įvertinti visumą reikšmingų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301-469/2016).

12. Nagrinėjamu atveju iš sutarčių tekstų matyti, kad 2020 m. kovo 4 d. sutarties 3.2 punkte, 2020 m. kovo 5 d. ir 2020 m. kovo 20 d. sutarčių 4.2 punktuose buvo įtvirtinta, jog: ,,produkcijos pakrovimas vyksta pagal pirkėjo pateiktus grafikus. Pardavėjas įsipareigoja ir užtikrina, kad per šį laikotarpį ir pagal pateiktą grafiką pakraus pirkėjo naudai visą aukščiau nurodytą produkcijos kiekį <...>. Pirkėjas, atsižvelgdamas į šios sutarties sąlygas, pateikia pakrovimo grafiką pardavėjui“. Taigi, rašytiniame sutarčių tekste įtvirtinta ieškovės pareiga pateikti pakrovimo grafiką, tačiau nėra įtvirtinta, kokia forma ir kaip toks grafikas turėtų būti teikiamas. Atsižvelgiant į tai, kad grafikų pateikimo forma bei tvarka nebuvo aiškiai įtvirtinta sutarčių tekstuose, ypatingą svarbą įgyja sutarčių vykdymo praktika, iš kurios būtų galima nustatyti tikrąją šalių valią dėl sutarčių turinio ir tai, kaip jos suprato sutarčių sąlygas ir tinkamo vykdymo prielaidas.

13. Bylos medžiaga patvirtina, kad dalį 2020 m. kovo 4 d. sutarties atsakovas įvykdė – nėra šalių ginčo dėl to, kad sutartyje įtvirtintu prievolės įvykdymo terminu atsakovas pakrovė ieškovei dalį 2020 m. kovo 4 d. sutartyje sulygto produkcijos kiekio – 105,58 t. Nesant šalių ginčo ir dėl to, kad rašytiniai pakrovimo grafikai nebuvo teikiami vykdant šią sutartį, akivaizdu, jog rašytinio grafiko nebuvimas nesukliudė atsakovui tinkamai įvykdyti dalį sutarties. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas, tiekdamas produkciją pagal 2020 m. kovo 4 d. sutartį, būtų reiškęs ieškovei nepasitenkinimą ar pretenzijas dėl to, jog nėra pateikti rašytiniai krovimo grafikai (CPK 178 straipsnis). Be to, atsakovas ir pasibaigus sutarčių vykdymo terminui, tačiau byloje nesant duomenų apie raštu suderintą tiekimo grafiką, pateikė ieškovei dar 26,18 t produkcijos pagal 2020 m. kovo 4 d. sutartį. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, jog rašytinių grafikų tiekimas buvo esminės reikšmės sutarčių vykdymo prielaida, kurios nesant atsakovas būtų netekęs galimybės vykdyti įsipareigojimų.

14. Iš sutarčių 3.1, 4.1 punktų matyti, jog buvo sutarta, kad ,,pardavėjas savo jėgomis ir sąskaita pakrauna produkciją pakrovimo vietoje į pirkėjo pateiktą transporto priemonę.“ Iš byloje pateikto ieškovės atstovo ir ieškovės agento, atsakingo už sutartis su atsakovu, elektroninio susirašinėjimo laikotarpiu 2020 m. rugsėjo 29 d. – 2020 m. gruodžio 7 d. matyti, kad buvo teiraujamasi dėl priežasčių, kodėl atsakovas netiekia grūdų. Iš laiškų matyti, jog informuojama, kad atsakovas nurodo įvairias priežastis, dėl kurių jis negali krauti produkcijos: teigė esantis užsiėmęs, sugedęs krautuvas, atsirado ,,vabalų“, izoliuojasi dėl kontakto su Covid, užimtas krautuvas. Susirašinėję asmenys informuoja, jog atsakovui negali prisiskambinti, jis neatsiliepia telefonu, neatsako į SMS žinutes, niekada neperskambina. 2020 m. rugsėjo 29 d. laiške nurodoma, kad atsakovas nurodo, jog kraus dvi mašinas, daugiau ne; 2020 m. rugsėjo 30 d. laiške nurodoma, kad pas atsakovą yra atvykusi mašina krautis kviečių, tačiau ūkininkas nekrauna, į vežėjo skambučius neatsiliepia. 2020 m. lapkričio 4-5 d. susirašinėjimo laiškuose matyti, jog tariamasi siūlyti atsakovui krauti produkciją ir su ,,vabalais“ be nuoskaitų už tai. Taigi, kaip matyti iš situacijos metu vykusio dalyvavusių asmenų susirašinėjimo, atsakovas nurodė įvairiausias priežastis netiekti produkcijos, tačiau nė karto nebuvo minima tai, jog nėra pateikta krovimo grafikų.

15. Teismo posėdžio metu liudytojais apklausti su ieškove bendradarbiavusių vežėjų atstovai T. B. ir A. L. paaiškino įprastą praktiką grūdų supirkimo procese, kai vežėjai tiesiogiai telefonu skambina ūkininkams ir žodžiu sutartu laiku atvažiuoja krautis grūdų. Taip pat liudytojai nurodė, jog su atsakovu buvo sudėtinga bendrauti ir buvo komunikacinių problemų, nenuoseklumo – jis neatsiliepė telefonu, atsiliepęs informavo, jog grūdų nekraus, vėliau jau – kad kraus ir pan. Liudytojai nurodė, jog su atsakovu nepavyko suderinti produkcijos krovimo laiko dėl įvairių priežasčių: jis negalėjo, ,,neturėjo žmonių“, buvo išvykęs ir pan. Teismo posėdžio metu apklaustas ieškovės agentas E. B. nurodė, kad pagal sutartis grūdus ieškovė turėjo pasiimti iš atsakovo savo transportu, tačiau sudarant sutartis kalbos apie pakrovimo grafikus nebuvo. Jis taip pat patvirtino, jog praktikoje įprasta viską derinti ne raštu, o telefonais. Taip pat nurodė, kad su atsakovu dėl krovimo bendravo vežėjai ir informavo, jog yra problemų: atsakovas tai neatsiliepia telefonu, tai negali krauti dėl įvairių priežasčių. Liudytojas patvirtinto, jog klausimas dėl grafikų nepateikimo raštu atsakovo buvo iškeltas tik tada, kai iškilo problemos dėl sutarčių neįvykdymo, praėjus prievolių vykdymo laikotarpiui. Taigi, liudytojais apklausti asmenys iš esmės visi tvirtino tą patį – kad su atsakovu buvo sudėtinga derinti produkcijos krovimo laiką, jis nurodydavo įvairias priežastis, kliudžiusias krauti produkciją į transporto priemones. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog liudytojai taip pat vieningai ir nuosekliai nurodė įvairias ūkininko teiktas atsisakymo krauti grūdus priežastis, tačiau nė vienam iš liudytojų nebuvo nurodyta, jog nekrovimo priežastis yra ieškovės nepateikti produkcijos krovimo grafikai.

16. Taigi, kaip matyti iš bylos medžiagos ir surinktų įrodymų, atsakovo argumentas dėl to, kad sutarčių jis negalėjo vykdyti tinkamai dėl ieškovės nepateiktų grafikų, pirmą kartą buvo nurodytas tik atsakant į ieškovės 2020 m. spalio 12 d. pretenzijas, t. y. iš esmės jau pasibaigus produkcijos pateikimo terminui pagal sutartis. Iki tol atsakovas šio argumento nekėlė, pretenzijų dėl rašytinių grafikų nereiškė. Atsakovas nepateikė nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis).

17. Atmestini atsakovo argumentai, kad byloje pateikta el. susirašinėjimo medžiaga bei liudytojų parodymais remtis netikslu, nes tiek susirašinėjime dalyvavo, tiek liudijo su ieškove susiję asmenys. Nors nurodyti asmenys ir yra ieškovės partneriai vykdant veiklą (vežėjų atstovai, agentas), tačiau pateiktas susirašinėjimas savo prigimtimi yra darbinis asmenų einamųjų problemų sprendimas esamuoju laiku iškilus problemai. Dėl to nėra jokio pagrindo manyti, jog susirašinėdami einamaisiais klausimais asmenys būtų apgalvotai teikę tikrovės neatitinkančią informaciją. Susirašinėjimo medžiaga ir liudytojų parodymai yra neprieštaringi, pateikta informacija nuosekli. Tuo tarpu atsakovas nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų jo teiginius, jog iš pat pradžių jis laikė netinkamu ar neatitinkančiu sutarčių sąlygų ieškovės elgesį vykdant sutartį, t. y. neteikiant rašytinių grafikų, o siunčiant vežėjus derinti vežimo grafiko telefonu (CPK 178 straipsnis).

18. Atmestini kaip sutarčių turinio neatitinkantys atsakovo teiginiai, kad rašytinių grafikų pateikimas buvo esminė sutarčių vykdymo sąlyga. Kaip minėta, sutarčių tekste nėra užsiminta apie tai, kokia forma ir tvarka derinami produkcijos vežimo grafikai. Sutartyse tik įtvirtinta, kad transporto priemones pateikti buvo pirkėjos prievolė, kurią pastaroji ir vykdė (ką patvirtina liudytojų parodymai, el. susirašinėjimo medžiaga). Kaip matyti iš sutarčių teksto, šalys aiškiai ir konkrečiai išskyrė, kurios sutarties sąlygos yra esminės – 2020 m. kovo 4 d. sutarties 3.5 punkte, 2020 m. kovo 5 d. ir 2020 m. kovo 20 d. sutarčių 4.5 punktuose įtvirtindamos, kad ,,šalys susitaria, kad viso produkcijos kiekio pakrovimas nustatytu pakrovimo terminu bei produkcijos kokybės reikalavimai yra esminės sutarties sąlygos.“ Kaip matyti, grafikų pateikimas raštu nėra sutartas kaip esminė sąlyga. Pažymėtina ir tai, kad minimas pakrovimo terminas nėra krovimo laikas pagal grafiką – tai nuoroda į bendrą sutartyse laikotarpiu apibrėžtą terminą sutartai produkcijai pateikti – 2020 m. rugpjūčio 3 d. – 2020 m. rugsėjo 25/ 30 d.

19. Atmestini kaip iškreipiantys situaciją ir gynybiški atsakovo argumentai, kad nė viena iš ieškovės atsiųstų transporto priemonių neišvyko nepakrauta grūdais. Tiek el. susirašinėjimo medžiaga, tiek liudytojų parodymai patvirtina, jog pagal nusistovėjusią verslo praktiką įtemptu derliaus surinkimo ir supirkimo laikotarpiu transporto priemonės jiems suvežti yra siunčiamos nuolat, operatyviai derinant su ūkininkais konkretų atvykimo bei krovimo laiką telefonu. Akivaizdu, jog atsakovui neatsiliepiant telefonu arba nurodant įvairias produkcijos krovai trukdančias priežastis, transporto priemonės buvo siunčiamos kitur. Tai atitinka elementarius ekonomiškumo organizuojant veiklą ir protingumo kriterijus. Dėl to atvykusios transporto priemonės buvo pakraunamos, nes, nesuderinus atvykimo ar krovimo, jos ir neatvykdavo.

20. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019). Tuo tarpu šalys, vadovaujantis rungimosi ir dispozityvumo principais, turi įstatyme įtvirtintą įrodinėjimo pareigą, pagal kurią kiekviena privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 12, 13, 178 straipsniai).

21. Taikydamas šias įrodymų vertinimo taisykles ir įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus bei paaiškinimus teismo posėdžio metu, liudytojų parodymus, remdamasis įrodymus vertinant taikytina tikėtinumo taisykle, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju byloje pateikti įrodymai nėra pakankami pripažinti, kad šalys buvo susitarusios dėl rašytinių produkcijos krovimo grafikų kaip esminės sutarčių vykdymo iš atsakovo pusės sąlygos (CPK 185 straipsnis). Tokių teiginių nepatvirtina nei sutarčių tekstas, nei šalių elgesys vykdant sutartis.

22. Pažymėtina ir tai, kad pagal CK 6.317 straipsnio nuostatas prekės perdavimas yra esminė pardavėjo prievolė. Pagal 2020 m. kovo 4 d. sutarties 3.4 punktą, 2020 m. kovo 5 d. ir 2020 m. kovo 20 d. sutarčių 4.4 punktus pardavėjas laikomas tinkamai įvykdžiusiu savo pareigą perduoti produkciją pirkėjui, kai yra visos šios sąlygos: produkcija yra tinkamai pakrauta, produkcija atitinka kokybės reikalavimus ir iškrovimo vietoje yra išrašytas produkcijos priėmimo aktas. Įvertinus tokias sutarčių sąlygas, pripažintina, kad atsakovas, būdamas sąžininga ir tinkamai sutartis vykdyti siekianti šalis, ir manydamas, jog tinkamam jo prievolių pagal sutartis vykdymui būtinas raštu pateiktas produkcijos krovimo grafikas, einant į pabaigą sutartyse apibrėžtam produkcijos pristatymo laikotarpiui, natūraliai būtų ėmęsis reikšti pretenzijas ar užklausas dėl nurodytų grafikų, stengęsis vykdyti savo sutartines prievoles. Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas iš dalies įvykdė 2020 m. kovo 4 d. sutartį, byloje nėra jokių duomenų, jog būtų kėlęs grafikų teikimo klausimą šio vykdymo metu, ir nebetiekė produkcijos pagal kitas sutartis, nurodydamas įvairiausias kliūtis grūdų krovimui, tačiau grafikų vėlgi neminėdamas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarties vykdymas yra jos šalių bendradarbiavimo procesas, kuris turi vykti sąžiningumo ir geros valios sąlygomis (CK 6.158, 6.200 straipsniai). Tai reiškia, kad sutarties šalys negali elgtis priešingai tiems lūkesčiams, kuriuos ji savo veiksmais, atliktais vykdant sutarties sąlygas, suformavo kitai sutarties šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2013; 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2014).

23. Apibendrinant nurodytą, įvertinus įrodymų visumą, pripažintina labiau tikėtina tai, kad sutartys nebuvo įvykdytos dėl atsakovo elgesio – atsisakymo derinti transporto priemonių krovimo laiką ir sutartyse nustatytu terminu (ir vėliau – pagal ieškovės siūlymą) nepateikus sutarto produkcijos kiekio. Dėl to pripažintina, kad pirkimo-pardavimo sutartis pažeidusi šalis yra atsakovas.

Dėl avanso grąžinimo ir palūkanų už naudojimąsi avanso suma priteisimo

24. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 10 000 Eur negrąžinto avanso.

25. Avansas yra išankstinis mokėjimas, kurio paskirtis – apmokėti pagrindinį mokėjimą ar jo dalį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad avansas paprastai atlieka mokėjimo funkciją – jis įskaitomas į būsimas įmokas, taip pat gali atlikti įrodomąją funkciją (tiek galiojančiam reikalavimui, tiek ir susitarimui sudaryti sutartį ateityje), bet neatlieka užtikrinamosios funkcijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 20112 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2011; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2013; ir kt.).

26. Pagal CK 6.315 straipsnio 3 dalį, kai išankstinę įmoką gavęs pardavėjas nustatytu laiku neperduoda pirkėjui daiktų, šis turi teisę reikalauti, kad pardavėjas jam perduotų daiktus arba grąžintų sumokėtą sumą.

27. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2020 m. kovo 20 d. šalys pasirašė susitarimą dėl avansinio mokėjimo prie grūdų pirkimo pardavimo sutarties Nr. EB-F-36K-0320/1, kurio pagrindu 2020 m. kovo 23 d. mokėjimo pavedimu Nr. 14880 ieškovė sumokėjo atsakovui 10 000 Eur avansą pagal nurodytą sutartį. Byloje taip pat nustatyta, kad 2020 m. kovo 20 d. grūdų pirkimo-pardavimo sutarties įvykdymo terminas yra pasibaigęs (sutarties specialiųjų sąlygų 2 punktas). Taip pat yra pasibaigęs ir ieškovės pretenzijose nustatytas papildomas terminas sutarčiai įvykdyti. Duomenų, kad sutartis atsakovo būtų įvykdyta, nėra. 2020 m. kovo 20 d. šalių pasirašyto susitarimo dėl avansinio mokėjimo prie grūdų pirkimo pardavimo sutarties Nr. EB-F-36K-0320/1 3 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jei iki galutinio produkcijos pristatymo termino, nustatyto sutartyje, produkcija nėra tinkamai perduota pirkėjui, pirkėjas turi teisę pareikalauti iš pardavėjo grąžinti avansą.

28. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad, išnykus pagrindui, pagal kurį 10 000 Eur avansas buvo perduotas atsakovui, vadovaujantis susitarimo dėl avansinio mokėjimo 3 punktu, šie pinigai grąžintini ieškovei (CK 6.237 straipsnio 2 dalis, 6.315 straipsnio 3 dalis). Dėl to ieškinio dalis dėl avanso grąžinimo tenkintina.

29. CK 6.315 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad kai išankstinę įmoką gavęs pardavėjas nustatytu laiku neperduoda daiktų pirkėjui, jis privalo už gautą sumą mokėti įstatymų arba sutarties nustatytas palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo tos dienos, kurią pardavėjas privalėjo perduoti daiktus, ir mokamos iki tos dienos, kurią daiktai faktiškai perduodami pirkėjui arba jam grąžinama sumokėta kaina. 2020 m. kovo 20 d. šalių pasirašyto susitarimo dėl avansinio mokėjimo prie grūdų pirkimo pardavimo sutarties Nr. EB-F-36K-0320/1 3 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jei iki galutinio produkcijos pristatymo termino, nustatyto sutartyje (t. y. 2020 m. kovo 20 d. sutartyje), produkcija nėra tinkamai perduota pirkėjui, pirkėjas turi teisę pareikalauti iš pardavėjo grąžinti avansą bei sumokėti 7 proc. dydžio metines palūkanas nuo grąžintinos sumos, skaičiuojamas už visą laikotarpį nuo dienos, kurią avansas buvo sumokėtas pardavėjui iki avanso grąžinimo dienos. Atsižvelgiant į tai, tenkintinas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 518 Eur palūkanų, paskaičiuotų taikant 7 proc. dydį už sumokėtą 10 000 Eur avanso sumą laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 23 d. (avanso sumokėjimo atsakovui diena) iki 2020 m. gruodžio 17 d. (ieškinio parengimo dienos) ir 7 proc. dydžio palūkanas nuo 2020 m. gruodžio 18 d. iki avanso grąžinimo dienos.

Dėl delspinigių

30. 2020 m. kovo 20 d. susitarimo dėl avansinio mokėjimo 4 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jeigu pardavėjas pažeidžia sutartį (t. y. 2020 m. kovo 20 d. sutartį), ją nutraukia arba atsiranda kitos aplinkybės, sąlygojančios sutarties vykdymo nutraukimą ne dėl pirkėjo kaltės, pirkėjas turi teisę pareikalauti neatidėliotinai grąžinti avanso dalį, viršijančią pirkėjui pagal sutartį pareikalavimo momentui tinkamai perduotos produkcijos kainą, bei visas pagal susitarimo 3 punktą priskaičiuotas palūkanas ir sumokėti sutartyje nustatytas netesybas. Tuo atveju, jei per 5 kalendorines dienas nuo pirkėjo pareikalavimo pardavėjas negrąžina neįskaitytos avanso dalies ir / ar nesumoka pagal susitarimo 3 punktą paskaičiuotų palūkanų, pardavėjas, be sutartyje nustatytų netesybų, taip pat privalo mokėti pirkėjui 0,03 proc. dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo negrąžintos avanso ir nesumokėtų priskaičiuotų palūkanų sumos už kiekvieną pradelstą dieną.

31. Remdamasi šia nuostata, ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 147 Eur delspinigių, priskaičiuotų už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 30 d. (avanso grąžinimo termino pabaiga) iki 2020 m. gruodžio 17 d. (ieškinio parengimo diena).

32. Nagrinėjamu atveju 2020 m. kovo 20 d. susitarimas dėl avansinio mokėjimo yra neatskiriama 2020 m. kovo 20 d. grūdų pirkimo-pardavimo sutarties dalis – jos priedas. Iš sutarties bendrųjų sąlygų 5.1 punkto ir susitarimo 4 punkto turinio matyti, kad šalys susitarė dėl netesybų taikymo tiek baudos, tiek delspinigių forma.

33. Viena vertus, sutartimi ir susitarimu ieškovės ir atsakovo sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatytos sutarties sąlygos, kurios saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas.

34. Kita vertus, ieškovė prašo priteisti palūkanas ir delspinigius už sutampantį laikotarpį. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos). Kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje Nr. e3K-3-153-916/2016). Taigi, jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys susitaria ir dėl netesybų, ir dėl kompensuojamųjų palūkanų, priteisiant jas pagal tokius reikalavimus, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją, tuo atveju, kai skolininkas neturi prievolės mokėti sutartyje nustatytus delspinigius ir įstatyme įtvirtintas kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas tik už tą patį laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018).

35. Atsižvelgiant į nurodytus išaiškinimus, ieškovės prašomos priteisti palūkanos apima už tą patį laikotarpį prašomus priteisti delspinigius. Dėl to ieškinio reikalavimas dėl delspinigių priteisimo atmestinas.

Dėl baudos priteisimo

36. Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1dalis). Šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas, o šiai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2013).

37. Nagrinėjamu atveju ginčo sutarčių bendrųjų sąlygų 5.1 punktuose šalys įtvirtino, kad: jeigu pardavėjas neperduoda (nepristato, nepakrauna, nepateikia) reikiamo kiekio produkcijos, pirkėjas turi teisę taikyti pardavėjui baudą, lygią 25 proc. tinkamai nepristatyto produkcijos kiekio sutartinės kainos. Taip pat sutartyse tiesiogiai įtvirtinta, kad ,,pardavėjas pripažįsta, kad ši bauda yra protinga, atitinka minimalius pirkėjo nuostolius ir negali būti mažinama.“

38. Vadovaudamasi nurodyta sutarčių bendrųjų sąlygų 5.1 punktų nuostata, ieškovė paskaičiavo atsakovui iš viso 23 103 Eur dydžio baudą už nepristatytą produkciją pagal visas tris sutartis: 684 Eur pagal 2020 m. kovo 4 d. sutartį, 8 938 Eur pagal 2020 m. kovo 5 d. sutartį ir 13 481 Eur pagal 2020 m. kovo 20 d. sutartį. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose detaliai išdėstė ir argumentavo baudos dydžio skaičiavimą. Iš pateiktų duomenų matyti, kad, skaičiuojant baudos dydį pagal 2020 m. kovo 4 d. sutartį, buvo remtasi sutartyje konkrečiai fiksuota grūdų kaina už vidutinės II klasės kviečius ir atsižvelgta į nepristatytą grūdų kiekį (18,24 t). Skaičiuojant baudos dydį pagal 2020 m. kovo 5 d. ir 2020 m. kovo 20 d. sutartis, buvo atsižvelgta į tai, kad šiose sutartyse buvo nustatyta nefiksuota grūdų kaina bei susitarta dėl jos fiksavimo tvarkos. Ieškovė pateikė detalius duomenis apie tai, kaip ir kokiais duomenimis remiantis buvo fiksuota grūdų kaina pagal minėtas sutartis (priedai prie DOK-59365, DOK-123859, DOK-124210). Byloje esantis 2020 m. lapkričio 20 d. el. laiškas patvirtina, kad pranešimas apie kainų fiksavimą buvo siųstas atsakovui (priedas prie DOK-59365). Atsakovas šio kainų fiksavimo neginčijo, pretenzijų dėl pateiktų pranešimų nereiškė. Pagal 2020 m. kovo 5 d. ir 2020 m. kovo 20 d. sutartis grūdų iš viso nebuvo patiekta, todėl baudos dydis skaičiuotas atsižvelgiant į visą sutartimis nustatytą produkcijos kiekį. Įvertinus sutarčių sąlygas ir ieškovės pateiktus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti, kad nurodytas baudos dydžio skaičiavimas neatitiktų sutartyse aptartų sąlygų ar tvarkos (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų ginčijęs jam 2020 m. gruodžio 15 d. el. laišku pateiktą baudos sąskaitą Nr. 20201215-1, kurioje buvo fiksuoti tie patys baudų pagal ginčo sutartis dydžiai.

39. Atsakovas, ginčydamas ieškovės pateiktą baudos dydžio skaičiavimą, remiasi sutarčių bendrųjų sąlygų 4.3 punktu ir nurodo, jog ieškovės teisė sulaikyti 25 proc. nepristatyto produkcijos kiekio sutarties kainos sumą kaip depozitą ir įskaityti galiotų tik 2020 m. kovo 4 d. sutarties apimtyje, o ieškovė neturėtų teisės pagal nurodytą sutartį mokėtinų atsakovui sumų sulaikyti, kad įskaitytų į baudos dydį pagal kitas dvi sutartis, kurios laikytinos savarankiškomis, atskiromis sutartimis. Tačiau, sistemiškai aiškinant sutarčių bendrąsias sąlygas, ir šiame kontekste vertinant ieškovės atliktus skaičiavimus, pripažintina, jog atsakovo nurodyta sutarčių bendrųjų sąlygų 4.3 punkto nuostata nebuvo aktuali ginčo atveju, nes joje nustatytas tam tikro dydžio kainos už pristatytus grūdus mokėjimo sulaikymas iki visos produkcijos kiekio tinkamo pristatymo pirkėjui ir pardavėjo įsipareigojimų visiško įvykdymo. Taigi, tai yra tam tikras atsiskaitymo tvarkos už pristatytą produkciją tvarkos nustatymas. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju atsakovė skaičiavo baudas pagal sutarčių bendrųjų sąlygų 5.1 punktą – už nepristatytą produkciją. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog atsakovo nurodytas sutarties aiškinimas neatitinka sutarties teksto ir susidariusios situacijos, todėl argumentai yra atmestini kaip nepagrįsti.

40. Atmestini atsakovo argumentai, kad, skaičiuojant baudų dydį, turėjo būti atsižvelgiama į sutartyse nustatytą galimą pristatytinos produkcijos kiekio paklaidą (+/- 10 t) ir taikoma žemiausia riba, iš sutartyse įtvirtinto pristatytino kiekio atimant 10 t. Toks aiškinimas, teismo vertinimu, neatitiktų sutarčių sąlygų, nes, kaip matyti iš sutarčių specialiųjų sąlygų 2 punktų, sutartyse aiškiai ir konkrečiai apibrėžtas sutarties objektas, įvardinant konkretų sutartą pristatytinos produkcijos kiekį, atitinkamai – 150 t, 200 t., 300 t. Tai, kad pristatymo kiekiui įtvirtinta ir galima paklaida (+/- 10 t), kuri leistų šiose ribose pripažinti sutartis įvykdytas tinkamai ir pristačius 10 t mažesnį ar didesnį kiekį grūdų, nereiškia, jog sutartimis sutartas pristatytinas kiekis yra kitoks, nei jose konkrečiai nurodyta. Kaip pagrįstai nurodė ieškovės atstovė, sutartys būtų laikomos tinkamai įvykdytomis, pristačius tiek daugiau, tiek mažiau grūdų, nustatytose ribose, todėl skaičiuotinų netesybų dydžio siejimas tik su žemesne paklaidos riba neatitiktų sutarties sąlygų ir šalių interesų pusiausvyros.

41. Teismo vertinimu, atsakovo nurodyta aplinkybė, kad ieškovė į bylą yra pateikusi kelis baudos skaičiavimų variantus, nagrinėjamos bylos kontekste nesudaro pagrindo pripažinti, jog ieškinio reikalavimams grįsti pateikti skaičiavimai neatitinka sutarčių sąlygų ar atspindi ieškovės nenuoseklumą. Kaip matyti iš procesinių dokumentų turinio, kitokius skaičiavimus ieškovė teikė siekdama pagrįsti prašomos priteisti sumos adekvatumą ir proporcingumą. Dėl to pateikti alternatyvūs skaičiavimai vertintini kaip rašytinių paaiškinimų integrali dalis, nepaneigianti aptariamos ieškinio reikalavimų dalies pagrįstumo.

42. Atmestini atsakovo argumentai, kad sutartys turi būti aiškinamos atsakovo, kaip silpnesniosios šalies naudai, kad turi būti atsižvelgiama į tai, jog ankstesniais metais buvo taikoma kitokia grūdų pristatymo pirkėjai tvarka ir pan. Iš pateiktų sutarčių turinio matyti, kad abi šalys veikė kaip verslininkės: tiek grūdų supirkėja ieškovė, tiek grūdų augintojas ir tiekėjas atsakovas. Nors atsakovas užsiima grūdų auginimu, tačiau iš jo auginamų ir tiekiamų grūdų kiekio matyti, jog atsakovas grūdus augina pardavimui, t. y. dalyvauja verslo santykiuose. Be to, iš bylos pateiktų kitų atsakovo sudarytų sutarčių matyti, kad atsakovas šia veikla užsiima ne pirmus metus, turi patirties šioje verslo srityje. Bylos medžiaga patvirtinta, kad ieškovė buvo linkusi bendradarbiauti su atsakovu sutarčių vykdymo proceso metu – siūlė nustatyti papildomą terminą prievolėms vykdyti, siūlė didesnes kainas. Tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų aktyviai reagavęs į pasiūlymus ar dėjęs pastangas sutartims įvykdyti. Taip pat nėra duomenų ir apie tai, jog atsakovas būtų ginčijęs kokias nors sutarčių sąlygas kaip nesąžiningas ar neproporcingas jo atžvilgiu. Šį klausimą atsakovas iškėlė tik ieškovei pareiškus ieškinį dėl netesybų neįvykdžius sutarčių priteisimo, o, keldamas šį argumentą, atsakovas rėmėsi itin bendro pobūdžio pastabomis.

43. Atmestini atsakovo argumentai, kad netesybos pripažintinos nepagrįstai didelėmis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2011 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2011; kt.). Netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009; 2010 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2011; 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013; 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013; 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018). Svarbu pabrėžti, kad šalių autonomija komerciniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės ir privalomumo principai yra labai svarbios vertybės, užtikrinančios profesionalių verslo subjektų galimybę laisvai veikti ir patiems matuoti savo riziką, todėl teismo kišimasis į jų suderėtas netesybas galimas tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017). Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška. Tokiu susitarimu yra išreiškiama šalių valia nustatyti tam tikras priemones, skatinančias skolininką įvykdyti prievoles ir kompensuojančias kitai šaliai atsiradusius nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar jos netinkamo įvykdymo. Šis konsensualizmo principas yra vienas fundamentalių principų komerciniams santykiams reguliuoti, todėl valstybė gali kištis į šalių sutartinius santykius ir nustatyti tam tikrus apribojimus tik esant pakankamam pagrindui, siekiant apsaugoti silpnesnės šalies, visuomenės, kreditoriaus interesą, viešąją tvarką ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013).

44. Nagrinėjamu atveju, vertinant šalių sutartyse aptartų prievolių apimtį bei dydį, taip pat įtvirtintų netesybų dydį, svarbu atsižvelgti į konkrečias reikšmingas aplinkybes. Netesybos ir jų dydis buvo sutartos ir įtvirtintos šalių laisva valia sudarytose sutartyse. Abi sutarties šalys yra privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas. Reikšminga ir tai, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog ieškovė bendradarbiavo su atsakovu ir derino galimybes įvykdyti sutartis: pratęsė terminą produkcijai pateikti, siūlė didesnes kainas. Šių aplinkybių atsakovas neginčija.

45. Atsakovas, keldamas klausimą dėl nepagrįstai didelių netesybų, nurodo, kad atsakovas laikytinas silpnesne sandorio šalimi, be to, netesybos yra didesnės už ieškovės nuostolius, kurių dydžio pastaroji nepagrindė. Teismo vertinimu, šios aplinkybės, atsižvelgiant į prieš tai aptartus argumentus, neduoda pagrindo pripažinti sutartimi šalių nustatytas netesybas nepagrįstai didelėmis (CPK 185 straipsnis). Minėta, kad kasacinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, jog šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas, o šiai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2013). Taigi, šalims sutartyse įtvirtinus konkretaus dydžio netesybas, ieškovė neturėjo prievolės įrodyti ir pagrįsti tikslų patirtų nuostolių dydį. Galimų nuostolių dydis yra aktualus tiek, kiek jis reikšmingas vertinant netesybų proporcingumą. Šiuo atveju ieškovė pateikė duomenis apie galimus nuostolius, patirtus siekiant įsigyti reikiamą grūdų kiekį iš kitų tiekėjų. Iš pateiktų duomenų nėra pagrindo konstatuoti, kad sutartimis sulygtos netesybos būtų neadekvačios ar akivaizdžiai neproporcingos, įvertinant sandorių kainas, pristatytinos produkcijos kiekius ir kt. Panašaus dydžio netesybos tokio pobūdžio bylose teismų praktikoje įprastai laikomos tinkamomis (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-441/2013).

46. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nenustačius pagrindo mažinti netesybų, konstatuotina, jog, atsakovui pažeidus sutartinę prievolę laiku pristatyti sutartą produkcijos kiekį, pagal sutarčių bendrųjų sąlygų 5.1 punktų sąlygas ieškovė turėjo teisę skaičiuoti nustatyto dydžio netesybas (baudą).

Dėl prievolių tarpusavio įskaitymo

47. Pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį, prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. CK 6.131 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo.

48. Ginčo sutarčių bendrųjų sąlygų 4.5 punktuose šalys susitarė, kad pirkėjas turi teisę vienašališkai įskaityti bet kokias jam pardavėjo pagal bet kurią tarp pirkėjo ir pardavėjo sudarytą sutartį mokėtinas sumas (pvz., baudas, skolas ir t. t.) į už produkciją mokamą sumą ar į pirkėjui taikomų palūkanų sumą. Tokiu atveju pirkėjas už produkciją sumoka atitinkamai po įskaitymo sumažintą kainą (t. y. atskaičiuos pirkėjui priklausančias sumas iš pradinės produkcijos kainos).

49. Nagrinėjamu atveju ieškovė, remdamasi sutarčių bendrųjų sąlygų 4.5 punkto nuostatomis, įskaitė tarpusavio reikalavimus: 24 137,01 Eur (mokėtini atsakovui už pateiktą produkciją pagal 2020 m. kovo 4 d. sutartį) – 10 000 Eur (avansas, sumokėtas pagal 2020 m. kovo 4 d. ir 2020 m. kovo 5 d. sutartis) – 23 103 Eur (baudų pagal sutarčių bendrųjų sąlygų 5.1 punktus) = - 8 965,99 Eur, ir prašė priteisti iš atsakovo 8 965,99 Eur baudos.

50. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie ieškovės ketinamą atlikti įskaitymą – tai nurodyta 2020 m. spalio 12 d. pretenzijose, kurios atsakovui buvo žinomos, ką patvirtina atsakovo 2020 m. spalio 13 d. atsakymas į pretenzijas. 2020 m. gruodžio 15 d. pranešimas apie atliktą įskaitymą atsakovui įteiktas siunčiant 2020 m. gruodžio 15 d. el. laišku. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų aktyviai iš karto ginčijęs patį įskaitymą (jis tik atsakyme į pretenzijas teigė, jog netesybos skaičiuotos nepagrįstai, tačiau įskaitymo kaip tokio neginčijo). Atsakovo argumentai, kad buvo atliktas dvigubas įskaitymas, neatitinka realios byloje nustatytos faktinės situacijos, pateiktų skaičiavimų ir įrodymų turinio. Kaip matyti, ieškovė 2020 m. spalio 12 d. pretenzijose informavo apie ketinimą įvykdyti įskaitymą, o įskaitymas atliktas ir pranešimas apie jį atsakovui pateiktas 2020 m. gruodžio 15 d.

51. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas priteisti baudos likutį už sutarčių neįvykdymą, apskaičiuotą atlikus šalių tarpusavio reikalavimų įskaitymą, pripažintinas teisėtu, pagrįstu, todėl tenkintinas.

Dėl procesinių palūkanų

52. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovas ginčo teisiniuose santykiuose veikia kaip verslo subjektas – produkciją tiekiantis ūkininkas, tenkintinas ieškovės reikalavimas priteisti 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

53. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jei ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl patenkintų ir atmestų reikalavimų dalies, nagrinėjamu atveju turi būti atsižvelgiama į tai, kad iš esmės ieškinys yra patenkintas – atmestas tik reikalavimas priteisti 147 Eur delspinigių, kas sudaro apie 1 proc. nuo ieškinio reikalavimo sumos. Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 99 proc. ieškinio reikalavimų, atsakovui jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas, o ieškovei priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, proporcingas patenkintai ieškinio daliai.

54. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti 4 666,60 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, t. y. 480 Eur žyminio mokesčio, 4 089,80 Eur atstovavimo išlaidų, 96,80 Eur už dokumentų vertimą; pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus (DOK-106230, DOK-168886). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Nustatant priteistino užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, ieškovės atstovės rengtų procesinių dokumentų sudėtingumą ir skaičių, dalyvavimą teismo posėdžiuose ir teismo posėdžių trukmę bei skaičių, konstatuoja, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka nurodytose Rekomendacijose nustatytus dydžius, teisingumo, protingumo bei proporcingumo reikalavimus. Nurodytos išlaidos pripažintinos su bylos nagrinėjimu susijusiomis būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis, todėl turėtų būti ieškovei atlygintos, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t. y. priteisiant 4 619,93 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktai, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis)

55. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (7,06 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), įvertinus procesinę bylos baigtį, šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš atsakovo (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Avena Nordic Grain“ (j. a. k. 300119281) iš atsakovo ūkininko P. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) sumokėto avanso.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Avena Nordic Grain“ (j. a. k. 300119281) iš atsakovo ūkininko P. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 518 Eur (penkis šimtus aštuoniolika eurų) palūkanų už naudojimąsi negrąžinto avanso suma ir 7 (septynių) proc. dydžio metines palūkanas už negrąžino avanso sumą (10 000 Eur) nuo 2020 m. gruodžio 18 d. iki avanso grąžinimo dienos.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Avena Nordic Grain“ (j. a. k. 300119281) iš atsakovo ūkininko P. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 8 965,99 Eur (aštuonis tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt penkis eurus 99 ct) baudą už nepristatytą produkciją pagal sutartis.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Avena Nordic Grain“ (j. a. k. 300119281) iš atsakovo ūkininko P. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 6 (šešių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (19 483,99 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Avena Nordic Grain“ (j. a. k. 300119281) iš atsakovo ūkininko P. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 4 619,93 Eur (keturis tūkstančius šešis šimtus devyniolika eurų 93 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti valstybei atsakovo ūkininko P. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 7,06 Eur (septynis eurus 06 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752), įmokos kodas 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rūta Latvelė