Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių netesybų mažinimą ir ieškinio senaties taikymą reikalavimams dėl netesybų, aiškinimo ir taikymo.Ieškovė prašė: 1) 2003 m. kovo 24 d. kredito sutarties Nr. KV303085V su papildymais ir pakeitimais pagrindu atsakovo iš ieškovės reikalaujamus delspinigius, išieškomus antstolio V. M. vykdomojoje byloje Nr. 0240/11/04177, sumažinti iki 8937,76 Eur; 2) 2006 m. gegužės 10 d. kredito sutarties Nr. K200605-0996 su papildymais ir pakeitimais pagrindu atsakovo iš ieškovės reikalaujamus delspinigius, išieškomus antstolio A. S. vykdomojoje byloje Nr. 0100/15/00781, sumažinti iki 13 257,46 Eur. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu 2003 m. kovo 24 d. ir 2006 m. gegužės 10 d. sudarė kredito sutartis Nr. KV303085V (toliau – Kredito sutartis Nr. 1) ir Nr. K200605-0996 (toliau – Kredito sutartis Nr. 2) su papildymais ir pakeitimais, kurių įvykdymui užtikrinti įkeistas ieškovei ir tretiesiems asmenims priklausantis nekilnojamasis turtas. Kredito sutartys vienašališku atsakovo sprendimu nutrauktos nuo 2008 m. gruodžio 12 d. ir šią dieną vykdomas priverstinis skolos išieškojimas iš atsakovui įkeisto nekilnojamojo turto. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2010 m. spalio 25 d. nutartimi (toliau – hipotekos teisėjo nutartis) patvirtintas atsakovo reikalavimas išieškoti iš ieškovės delspinigius už laikotarpį nuo Kredito sutarties Nr. 1 pažeidimo (2008 m. rugsėjo 30 d.) iki atsakovo pakartotinio pareiškimo gavimo hipotekos teisme dienos (2010 m. spalio 21 d.), t. y. už daugiau nei dvejų metų laikotarpį. Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro notarės D. J. 2015 m. vasario 10 d. vykdomuoju dokumentu Nr. DJ-749 (toliau – notarės vykdomasis dokumentas) patvirtintas ir atsakovo reikalavimas iš ieškovės išieškoti delspinigius už laikotarpį nuo Kredito sutarties Nr. 2 pažeidimo (2008 m. rugsėjo 30 d.) iki atsakovo pareiškimo dėl skolos išieškojimo pateikimo (2014 m. balandžio 16 d.), t. y. už beveik 6 metų laikotarpį.Ieškovė teigia, kad delspinigiai mažintini taikant ieškinio senaties terminą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas), t. y. jie turėtų būti skaičiuotini už 6 mėn. laikotarpį. Taigi, pagal Kredito sutartyje Nr. 1 nustatytą 0,08 proc. (sutarties 21 punktas) delspinigių normą, netesybos, skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito sumos, sudarytų 35 751,02 Eur sumą, o pagal Kredito sutartyje Nr. 2 nustatytą 0,08 proc. (sutarties 19 punktas) delspinigių normą netesybos, skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito sumos, sudarytų 53 029,85 Eur sumą. Be to, Kredito sutartyse Nr. 1 ir Nr. 2 nustatyti 0,08 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną yra neprotingi, nesąžiningi ir, vertinant tarp šalių susiklosčiusius sutartinius santykius, kredito sutarties vykdymą, mažintini iki 0,02 proc., todėl, taikant ieškinio senatį, atsakovo reikalaujami delspinigiai turėtų būti apskaičiuojami taikant 0,02 proc. delspinigių normą ir pagal Kredito sutartį Nr. 1 mažintini iki 8937,76 Eur, o pagal Kredito sutartį Nr. 2 – iki 13 257,46 Eur (CK 6.73 straipsnio 2 dalis; 6.258 straipsnio 3 dalis).Aplinkybė, kad didžioji iš kredito sutarčių kylančių finansinių prievolių dalis yra įvykdyta (pagal Kredito sutartį Nr. 1 įvykdyta 65 proc. įsipareigojimų, pagal Kredito sutartį Nr. 2 – 60 proc.), leidžia daryti išvadą, jog kreditoriaus praradimai yra mažesni. Be to, iš kredito sutarčių kylantys finansiniai įsipareigojimai nebuvo padengti ne dėl ieškovės kaltės, o dėl atsakovo neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų bei tarp šalių kilusio ginčo (aplinkybės, susijusios su šalių 2008 m. rugpjūčio 18 d. sudaryta kredito sutartimi Nr. K200808-0402 (toliau – Refinansavimo sutartis) ir jos nutraukimu 2009 m. spalio mėn., taip pat Kredito sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 vienašalio nutraukimo teisėtumu). Ieškovė pažymėjo, kad kreditavimo santykiuose bankas yra stipresnioji šalis ir iš esmės diktuoja sąlygas nuo jo finansavimo priklausantiems juridiniams asmenims. Kredito sutartis sudaroma prisijungimo būdu, t. y. sutarties sudarymas priklauso ne nuo šalių derybų procese pasiekto susitarimo, o tik nuo to, ar klientas atitinka visus banko keliamus reikalavimus ir atlieka nustatytus įpareigojimus. Ieškovė nėra profesionali kredito teisinių santykių dalyvė, todėl turi būti ginami jos, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisėti interesai.