Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-219-936/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-02-22
Bylos Nr.: e2A-219-936/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-36351-2020-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Eglė Surgailienė, Urmila Valiukienė, Asta Jakutytė-Sungailienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Avena Nordic Grain“

Kategorijos

2.6.2.1Netesybos
2.6.8.8Sutarčių aiškinimas
2.6.8.9Sutarčių vykdymas
2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-219-936/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36351-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.8.8; 2.6.8.9; 2.6.8.10; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Eglės Surgailienės ir Urmilos Valiukienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal apelianto (atsakovo) P. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Avena Nordic Grain“ ieškinį atsakovui ūkininkui P. B. dėl avanso grąžinimo ir netesybų priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Avena Nordic Grain“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo ūkininko P. B. 10 000 Eur negrąžinto avanso, 8 965,99 Eur baudos už nepristatytą produkciją, 518 Eur palūkanų už naudojimąsi negrąžintu avansu už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 23 d. iki 2020 m. gruodžio 17 d. ir 7 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžinto avanso sumos (10 000 Eur) už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 18 d. iki avanso grąžinimo dienos, 147 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

1.1. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu sudarė tris pirkimo–pardavimo sutartis (2020 m. kovo 4 d., 2020 m. kovo 5 d., 2020 m. kovo 20 d.), kuriomis atsakovas įsipareigojo parduoti ieškovei kviečių laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. iki 2020 m. rugsėjo 25 d. / 30 d. Šalys pasirašė du susitarimus dėl avansinio mokėjimo, pagal kuriuos ieškovė 2020 m. kovo 16 d. ir 2020 m. kovo 23 d. sumokėjo po 10 000 Eur dydžio avansinius mokėjimus už atsakovo turimą pristatyti produkciją. Atsakovas per sutartyse nustatytą terminą sutarto grūdų kiekio neperdavė – pristatė ieškovei tik dalį 2020 m. kovo 4 d. sutartyje sulygto produkcijos kiekio, kitų įsipareigojimų neįvykdė. Už pagal 2020 m. kovo 4 d. sutartį pristatytą produkciją ieškovė turėjo sumokėti atsakovui 24 137,01 Eur, įskaičius sumokėtą 10 000 Eur avansą – 14 137,01 Eur. Tačiau už neįvykdytą sutarties dalį bei neįvykdytas kitas dvi sutartis ieškovė atsakovui paskaičiavo sutarčių bendrųjų sąlygų 5.1 punktuose nustatytą baudą – 684 Eur baudą už 2020 m. kovo 4 d. sutarties dalies neįvykdymą, 8 938 Eur baudą už 2020 m. kovo 5 d. sutarties neįvykdymą ir 13 481 Eur baudą už 2020 m. kovo 20 d. sutarties neįvykdymą. Vadovaudamasi sutarčių bendrųjų sąlygų 4.5 punkto nuostatomis, ieškovė atliko mokėtinų sumų tarpusavio įskaitymą, po kurio atsakovas liko skolingas ieškovei 10 000 Eur negrąžinto avanso už nepristatytą produkciją pagal 2020 m. kovo 20 d. sutartį ir 8 965,99 Eur nesumokėtų baudų. Ieškovė teigia, kad, pagal susitarimo dėl avansinio mokėjimo 3 punktą, atsakovas turi sumokėti 7 proc. dydžio metines palūkanas nuo grąžintinos sumos, skaičiuojamas už visą laikotarpį nuo dienos, kurią avansas buvo sumokėtas pardavėjui iki avanso grąžinimo dienos, o pagal 4 punktą – 147 Eur delspinigių, skaičiuotų taikant sutartą 0,03 proc. dydį nuo negrąžintos avanso ir nesumokėtų priskaičiuotų palūkanų sumos už kiekvieną pradelstą dieną.

Atsiliepimas

2. Atsakovas ūkininkas P. B. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad pagal sutarčių sąlygas, produkcijos pakrovimas vyksta pagal pirkėjos pateiktus grafikus, o ieškovė prievolės pateikti atsakovui produkcijos tiekimo grafikus nevykdė. Ieškovė pažeidė sutartis, nes produkcijos grafikų pateikimas atsakovui buvo skirtas įgalinti jį atlikti prievoles pagal sutartis. Ne atsakovas, o ieškovė yra kaltoji šalis, tinkamai neįvykdžiusi savo prievolių pagal sutartis, t. y. ieškovė be jokių įspėjimų atsisakė pirkti sutartyse nustatytą preliminarų produkcijos kiekį. Ieškovei pažeidus įsipareigojimą pagal sutartis pateikti produkcijos pristatymo grafikus, ji neįgijo teisės į nepagrįstų baudų, palūkanų, delspinigių ir kitų prašomų piniginių sumų gavimą. Be to, ieškovės nurodomi mokėtinų sumų skaičiavimai yra netikslūs ir klaidinantys, pateikti neatsižvelgiant į pagal sutartis pristatytinų grūdų kiekių paklaidą, t. y. turėjo būti atsižvelgiama į mažiausius galimus perkamos produkcijos kiekius pagal sutartis. Atsakovas nurodė, jog ieškovė neteisėtai atliko piniginių sumų įskaitymą, nes, atsakovui pristačius dalį produkcijos pagal 2020 m. kovo 4 d. sutartį, ieškovė, pagal šios sutarties 4.3 punktą, galėtų įskaityti tik nustatytą 25 proc. dydžio nepristatytos produkcijos kiekio sutartinės kainos sumą – 309 Eur. Ieškovė neturėjo teisės pagal 2020 m. kovo 4 d. sutartį mokėtiną atsakovui sumą sulaikyti, kad įskaitytų ją į tariamą, pvz. baudos dydį, pagal kitas dvi sutartis. Atsakovas atkreipė dėmesį ir į tai, kad sutarčių bendrosios pirkimo sąlygos yra palankios išimtinai ieškovei.

3. Dublike ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad atsakovas atsisakė derinti su ieškove produkcijos pakrovimą. Pagal sutarčių sąlygas pirkėja savo nuožiūra sprendžia dėl produkcijos atsiėmimo konkretaus laiko ir pateikiamų transporto priemonių kiekio sutartyse nustatyto krovimo (produkcijos atsiėmimo) laikotarpio ribose. Rašytinio krovimo grafiko pateikimas pardavėjui nebuvo produkcijos perdavimo sąlyga ir tokio rašytinio grafiko nepateikimas nepateisina atsakovo sutarčių nevykdymo. Produkcijos pakrovimo laiką pirkėja su pardavėju derino telefonu – tokia buvo nusistovėjusi sutarčių specialiųjų sąlygų 4.2 punkto įgyvendinimo praktika. Ieškovė pareiškė, kad nori atsiimti produkciją sutartyse nurodytomis sąlygomis, tačiau atsakovas atsisakė šią produkciją pakrauti į ieškovės transporto priemones. Ieškovė nurodė, kad atsakovo teiginiai dėl negalėjimo atlikti įskaitymą nepagrįsti, nes sutarčių bendrųjų produkcijos pristatymo sąlygų 4.3 punktas neskirtas sutartinių prievolių pažeidimo atvejams. Šiuo atveju kilo ginčas dėl sutarties pažeidimo, todėl taikomas sutarčių bendrųjų sąlygų 5.1 punktas, įtvirtinantis baudos skaičiavimą, o pagal sutarčių bendrųjų sąlygų 5.2 punktą, nurodyta sąlyga gali būti įgyvendinta sutarčių 4.5 punkte nustatyta tvarka – atliekant įskaitymą bet kokių mokėtinų sumų, ir tokiu atveju pirkėja už produkciją sumoka atitinkamai po įskaitymo sumažintą kainą (t. y. atskaičius pirkėjai priklausančias sumas iš pradinės produkcijos kainos). Ieškovė nurodė, kad dėl atsakovo atsisakymo tiekti grūdus turėjo sudaryti grūdų pirkimo-pardavimo sutartis su kitais pardavėjais aukštesne kaina ir realūs ieškovės nuostoliai dėl atsakovo atsisakymo pristatyti produkciją yra 8 169,04 Eur, t. y. beveik sutampa su ieškovės reikalaujama sumokėti bauda.

4. Triplike atsakovas prašė atmesti ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad pagal sutarčių nuostatas ieškovė turėjo prievolę pateikti atsakovui produkcijos grafikus. Ieškovė, klaidingai interpretuodama sutarčių nuostatas, sugretina produkcijos pakrovimo grafikus su sutartyse nurodytais terminais. Pagal sutarčių sąlygas per jose nustatytus preliminarius produkcijos pirkimo laikotarpius ieškovė turėjo prievolę pateikti (įteikti) atsakovui produkcijos pakrovimo grafikus, pagal kuriuos atsakovas parduotų numatomos produkcijos kiekį. Ieškovė nepagrįstai teigė, jog sutartys nenumatė produkcijos pakrovimo grafikų pateikimo terminų ir formos, nes sutarčių vykdymo metu dominuoja rašytinė susižinojimo tarp sutarčių šalių forma. Pakrovimo grafikas negalėjo būti derinamas telefonu. Atsakovas produkcijos pakrovimo grafikų negavo ir sutarčių galiojimo metu, pavienių nesutartu metu atvykusių ieškovės transporto priemonių nesulaukė. Atsakovas iki 2020 m. rugsėjo 30 d. laikė produkciją, kurią pagal sutartis planavo pirkti ieškovė, tačiau, neįvykdžiusi prievolių iš savo pusės, ieškovė atsisakė pirkti likusią produkcijos dalį pagal sutartis. Atsakovas pažymėjo, kad sutartis atsakovas sudarė prisijungimo būdu ir neturėjo galimybės keisti ar modifikuoti sutarčių sąlygų. Atsakovas taip pat teigė, kad, skaičiuojant mokėtinas sumas, negali būti taikomas ieškovės nurodomas sutarčių bendrosios dalies 5.1 punktas, nes jis taikytinas tik vėlavimo atveju, t. y. pasibaigus prievolės terminui pakrauti produkciją, kuris nurodytas krovimo grafike, o ne ieškovės, kaip pirkėjos, sutarčių nevykdymo atveju. Atsakovo vertinimu, ieškovės teiginiai dėl privalėjimo pirkti grūdus aukštesne kaina iš kitų tiekėjų, yra piktnaudžiavimas užimama rinkos padėtimi, nes ieškovė, kurios veikla yra perparduoti produkciją, visais atvejais gali parodyti, jog buvo sudaryti pirkimai ateityje. Priešingai nei atsakovas, kuris yra limituotas produkcijos kiekio atžvilgiu, nes jį nulemia derliaus kiekis, kuris priklauso nuo daugelio sąlygų. Ieškovė siekia praturtėti atsakovo sąskaita, klaidingai interpretuodama sutarčių nuostatas, bando išvengti prievolių nevykdymo pasekmių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė: 1) ieškovei UAB ,,Avena Nordic Grain“ iš atsakovo ūkininko P. B. 10 000 Eur sumokėto avanso, 518 Eur palūkanų už naudojimąsi negrąžinto avanso suma ir 7 proc. dydžio metines palūkanas už negrąžino avanso sumą (10 000 Eur) nuo 2020 m. gruodžio 18 d. iki avanso grąžinimo dienos, 8 965,99 Eur baudą už nepristatytą produkciją pagal sutartis, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (19 483,99 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 4 619,93 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; 2) valstybei 7,06 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Teismas atmetė kitą ieškinio dalį.

5.1. Teismas, aiškindamas šalių 2020 m. kovo 4 d., 2020 m. kovo 5 d., 2020 m. kovo 20 d. sudarytų kviečių pirkimo–pardavimo sutarčių turinį, atsižvelgė į tai, kad rašytiniame sutarčių tekste įtvirtinta ieškovės pareiga pateikti pakrovimo grafiką, bet grafikų pateikimo forma bei tvarka aiškiai neįtvirtinta sutarčių tekstuose, todėl ypatingą svarbą skyrė sutarčių vykdymui. Teismas įvertino aplinkybę, kad atsakovas, nesant pateikto kviečių pakrovimo grafiko, įvykdė dalį sutarties, ieškovės atstovo ir ieškovės agento, atsakingo už sutartis su atsakovu, 2020 m. rugsėjo 29 d. – 2020 m. gruodžio 7 d. susirašinėjimą, kuriame teiraujamasi dėl priežasčių, kodėl atsakovas netiekia grūdų, su ieškove bendradarbiavusių vežėjų atstovų T. B. ir A. L. paaiškinimus apie įprastą praktiką grūdų supirkimo procese, padarė išvadą, kad jog rašytinių grafikų tiekimas nėra esminės reikšmės sutarčių vykdymo prielaida, kurios nesant atsakovas būtų netekęs galimybės vykdyti įsipareigojimų.

5.2. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas pirmą kartą nurodė argumentą, kad jis negalėjo tinkamai vykdyti sutarčių dėl ieškovės nepateiktų grafikų, atsakydamas į ieškovės 2020 m. spalio 12 d. pretenzijas, t. y. iš esmės jau pasibaigus produkcijos pateikimo terminui pagal sutartis. Iki tol atsakovas šio argumento nekėlė, pretenzijų dėl rašytinių grafikų nereiškė. Atsakovas nepateikė nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis).

5.3. Teismas nurodė, kad šalys aiškiai išskyrė, kurios sutarties sąlygos yra esminės – 2020 m. kovo 4 d. sutarties 3.5 punkte, 2020 m. kovo 5 d. ir 2020 m. kovo 20 d. sutarčių 4.5 punktuose įtvirtindamos, kad ,,šalys susitaria, kad viso produkcijos kiekio pakrovimas nustatytu pakrovimo terminu bei produkcijos kokybės reikalavimai yra esminės sutarties sąlygos.“ Grafikų pateikimas raštu nėra sutartas kaip esminė sutarties sąlyga.

5.4. Teismas nurodė, kad, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.317 straipsnį, 2020 m. kovo 4 d. sutarties 3.4 punktą, 2020 m. kovo 5 d. ir 2020 m. kovo 20 d. sutarčių 4.4 punktus, pardavėjas laikomas tinkamai įvykdžiusiu savo pareigą perduoti produkciją pirkėjui, kai yra visos šios sąlygos: produkcija tinkamai pakrauta, produkcija atitinka kokybės reikalavimus ir iškrovimo vietoje yra išrašytas produkcijos priėmimo aktas.

5.5. Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, pripažino labiau tikėtina tai, kad sutartys neįvykdytos dėl atsakovo elgesio – atsisakymo derinti transporto priemonių krovimo laiką ir sutartyse nustatytu terminu (ir vėliau – pagal ieškovės siūlymą) nepateikus sutarto produkcijos kiekio. Teismas pripažino, kad pirkimo-pardavimo sutartis pažeidusi šalis – atsakovas.

5.6. Teismas padarė išvadą, kad 10 000 Eur avansas, sumokėtas atsakovui pagal 2020 m. kovo 20 d. šalių susitarimą dėl avansinio mokėjimo prie grūdų pirkimo pardavimo sutarties Nr. EB-F-36K-0320/1, grąžintinas ieškovei. 2020 m. kovo 20 d. grūdų pirkimo-pardavimo sutarties įvykdymo terminas, papildomas terminas sutarčiai įvykdyti pasibaigę. Teismas atsižvelgė į tai, kad iki galutinio produkcijos pristatymo termino, nustatyto sutartyje (t. y. 2020 m. kovo 20 d. sutartyje), produkcija tinkamai neperduota pirkėjui, ir sprendė, kad pardavėjas turi gąžinti avansą bei sumokėti 7 proc. dydžio metines palūkanas nuo grąžintinos sumos, skaičiuojamas už visą laikotarpį nuo dienos, kurią avansas buvo sumokėtas pardavėjui iki avanso grąžinimo dienos. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 518 Eur palūkanų, paskaičiuotų taikant 7 proc. dydį už sumokėtą 10 000 Eur avanso sumą laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 23 d. (avanso sumokėjimo atsakovui diena) iki 2020 m. gruodžio 17 d. (ieškinio parengimo dienos) ir 7 proc. dydžio palūkanas nuo 2020 m. gruodžio 18 d. iki avanso grąžinimo dienos.

5.7. Teismas nustatė, kad ieškovė prašo priteisti 147 Eur delspinigių, paskaičiuotų nuo 2020 m. spalio 30 d. (avanso grąžinimo termino pabaiga) iki 2020 m. gruodžio 17 d. (ieškinio parengimo diena). Teismas nurodė, kad 2020 m. kovo 20 d. susitarimas dėl avansinio mokėjimo – neatskiriama 2020 m. kovo 20 d. grūdų pirkimo-pardavimo sutarties. Iš sutarties bendrųjų sąlygų 5.1 punkto ir susitarimo 4 punkto turinio matyti, kad šalys susitarė dėl netesybų taikymo tiek baudos, tiek delspinigių forma. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti delspinigius iš atsakovo, nes ieškovės prašomos priteisti palūkanos apima už tą patį laikotarpį prašomus priteisti delspinigius. Dėl to ieškinio reikalavimas dėl delspinigių priteisimo atmestinas.

5.8. Teismas nustatė, kad ieškovė paskaičiavo atsakovui 23 103 Eur baudą už nepristatytą produkciją pagal tris sutartis: 684 Eur pagal 2020 m. kovo 4 d. sutartį, 8 938 Eur pagal 2020 m. kovo 5 d. sutartį ir 13 481 Eur pagal 2020 m. kovo 20 d. sutartį. Ieškovė, skaičiuodama baudą pagal 2020 m. kovo 4 d. sutartį, rėmėsi sutartyje konkrečiai fiksuota grūdų kaina už vidutinės II klasės kviečius ir atsižvelgė į nepristatytą grūdų kiekį (18,24 t). Ieškovė, skaičiuodama baudą pagal 2020 m. kovo 5 d. ir 2020 m. kovo 20 d. sutartis, atsižvelgė į tai, kad sutartyse nustatyta nefiksuota grūdų kaina bei susitarta dėl jos fiksavimo tvarkos, informavo atsakovą apie kainų fiksavimą, atsižvelgė į sutartimis nustatytą produkcijos kiekį. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, kad nurodytas baudos dydžio skaičiavimas neatitiktų sutartyse aptartų sąlygų ar tvarkos (CPK 185 straipsnis).

5.9. Teismas nurodė, kad netesybos ir jų dydis buvo sutartos ir įtvirtintos šalių laisva valia sudarytose sutartyse. Abi sutarties šalys yra privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas. Reikšminga ir tai, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog ieškovė bendradarbiavo su atsakovu ir derino galimybes įvykdyti sutartis: pratęsė terminą produkcijai pateikti, siūlė didesnes kainas. Teismo vertino, kad nėra pagrindo pripažinti sutartimi šalių nustatytas netesybas nepagrįstai didelėmis. Šalims sutartyse įtvirtinus konkretaus dydžio netesybas, ieškovė neturėjo prievolės įrodyti ir pagrįsti tikslų patirtų nuostolių dydį.

5.10. Teismas nustatė, kad ieškovė, remdamasi sutarčių bendrųjų sąlygų 4.5 punkto nuostatomis, įskaitė tarpusavio reikalavimus: 24 137,01 Eur (mokėtini atsakovui už pateiktą produkciją pagal 2020 m. kovo 4 d. sutartį) – 10 000 Eur (avansas, sumokėtas pagal 2020 m. kovo 4 d. ir 2020 m. kovo 5 d. sutartis) – 23 103 Eur (baudų pagal sutarčių bendrųjų sąlygų 5.1 punktus) = – 8 965,99 Eur, ir prašė priteisti iš atsakovo 8 965,99 Eur baudos. Atsakovas tinkamai informuotas apie ieškovės ketinamą atlikti įskaitymą. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti baudos likutį už sutarčių neįvykdymą, apskaičiuotą atlikus šalių tarpusavio reikalavimų įskaitymą, pripažintinas teisėtu, pagrįstu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

6. Atsakovas P. B. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimo, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria patenkinti ieškovės UAB ,,Avena Nordic Grain“ ieškinio reikalavimai ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

6.1. Pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė sutartį pažeidusią šalį. Ieškovė pažeidė sutartį, nes neįvykdė sutartinio įsipareigojimo pateikti pardavėjui produkcijos pakrovimo grafikus. Toks ieškovės neveikimas leido atsakovui manyti, kad ji nesuinteresuota įsigyti produkcijos. Teismas nepagrįstai įvertino, kad produkcijos pakrovimo grafikai bereikšmiai. Šalys susitarė dėl produkcijos perdavimo mechanizmo: 1) ieškovė pateikia produkcijos pristatymo grafiką atsakovui; 2) atsakovas pagal grafiką pakrauna produkciją. Teismas prioritetą suteikė ieškovės pateiktam sutarčių aiškinimui, todėl pažeidė vieną iš pagrindinių sutarčių aiškinimo taisyklių – sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai.

6.2. Lingvistinis sutarčių (3.2 ir 4.2 punktų) aiškinimas, jose vartojamų žodžių reikšmės patvirtina, kad ieškovė turėjo pateikti atsakovui produkcijos pakrovimo grafikus tik raštu. Pagal sisteminį sutarčių aiškinimą, šalys susitarė dėl rašytinio susižinojimo, informavimo (sutarčių 6.5, 4.2, 3.3.3.1 punktai).

6.3. Ginčijamu sprendimu teismas suteikė ieškovei galimybę nevykdyti tam tikrų sutartinių įsipareigojimų, būnant atsakingai už sutarties pažeidimus gauti netesybas iš atsakovo. Teismas padarė atsakovą išskirtinai priklausomą nuo ieškovės.

6.4. Sutarties įvykdymo terminai galioja abiems šalims. Ieškovė turėjo prievolę įteikti atsakovui produkcijos pakrovimo grafikus, pagal kuriuos atsakovas būtų pardavęs jai produkciją. Atsakovas teigia, kad produkcijos pakrovimo laikas galėjo būti derinamas telefonu, jeigu prieš tai būtų pateiktas produkcijos pakrovimo grafikas, kuriame suderinta pakrovimo data ir produkcijos kiekis. Teismas rėmėsi E. B. ir A. K. susirašinėjimu, kuriame atsakovas nedalyvavo. Be to, iš susirašinėjimo matyti, kad ieškovė savavališkai nustatė terminus, atvažiavo pas atsakovą bet kada, nesilaikydama sutarties sąlygų. Atsakovas turėjo visą produkcijos kiekį ir tikėjosi jį perduoti ieškovei.

6.5. Sutartyse numatyta Produkcijos pakrovimo grafikų pateikimo Atsakovui sąlyga yra simuliacinio pobūdžio. Teismas pripažino, kad ši sąlyga realiai netaikoma, t. y. ieškovė neketino jos vykdyti. Dėl šios priežasties sutartyse nėra ieškovės tikrosios (neydingos) valios, kaip būtinojo sutarčių sudarymo elemento. Teismas nesirėmė CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta sutarčių aiškinimo taisykle, pagal kurią, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai.

6.6. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad yra atsiradusios visos sąlygos, būtinos netesyboms taikyti. Ieškovė netesybas kildino iš produkcijos tariamo neperdavimo (nepristatymo, nepateikimo, neperdavimo). Atsakovas neturėjo sutartinės pareigos pristatyti produkcijos, bet ieškovė turėjo pareigą pati pasiimti produkciją. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas nepakrovė produkcijos į ieškovės nesuderintu laiku pateiktą transporto priemonę. Sutartyse neįtvirtinta prievolės atsakovui pateikti produkciją, t. y. ją pristatyti į supirkimo vietą ar į kitą nurodytą pristatymo vietą. Visos trys alternatyvios sąlygos, su kuriomis siejamas pareigos atsakovui mokėti baudą atsiradimas, neegzistuoja.

6.7. Ieškovė su atsakovu individualiai nesitarė dėl netesybų dydžio. Netesybos nustatytos bendrosiose sutarčių sąlygose, dėl kurių šalys nesiderėjo. Atsakovas sudarė sutartį prisijungimo būdu, negalėjo keisti ar modifikuoti sutarties sąlygų. Ieškovė nepatyrė žalos. Ieškovė nevykdė sutarties, bet tai sukėlė neigimus padarinius atsakovui. Sutartyse neįtvirtinta ieškovės pareiga pirkti produkciją, nenustatyta atsakomybė, jeigu ji atsisakytų ją pirkti. Ieškovė nepateikė atsakovui produkcijos pakrovimo grafikų, transporto priemonių, nepasiėmė produkcijos, t. y. atsisakė ją pirkti. Už tai negali būti taikoma sankcijos atsakovui.

Šalies argumentai

6.8. Ieškovės prašomų netesybų apimtis neproporcinga tariamai ieškovės patirties nuostoliams. Ieškovė reikalauja 23 103 Eur netesybų, t. y. ši suma beveik tris kartus viršija ieškovės patirtus nuostolius (8 169,04 Eur), bauda turėjo būti paskaičiuota nuo kiekio, iš kurio atimta 10 t kviečių.

6.9. Ieškovė už pakrautą 131,76 t produkcijos turėjo sumokėti atsakovui 24 137,01 Eur. Ieškovė pagal šalių susitarimus sumokėjo po 10 000 Eur avanso, iš viso – 20 000 Eur. Dėl to ieškovė skolinga atsakovui 4 137 Eur. Atsakovas nėra sutartis pažeidusi šalis, todėl teismas nepagrįstai priteisė ieškovei sumokėtus avansus.

Atsiliepimas

7. Ieškovė UAB „Avena Nordic Grain“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

7.1. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo pastangas tinkamai įvykdyti pardavėjo pareigas pagal sutartį ir perduoti produkciją pirkėjui. Ieškovė 2020 m. spalio 12 d. pateikė atsakovui pretenziją dėl sutarčių nevykdymo, nustatė papildomą terminą prievolėms įvykdyti iki 2020 m. spalio 20 d. Atsakovas (pardavėjas) 2020 m. spalio 13 d. pranešime nurodė, kad produkcijos nepakrovė dėl to, kad ieškovė nepateikė rašytinių krovimo grafikų, atsisakė krauti produkciją per pirkėjo nustatytą papildomą prievolės įvykdymo terminą ir pasiūlė nutraukti paskutines dvi sutartis. Atsakovo atsisakymą perduoti prekes patvirtina pirkėjo ir pirkėjo agento susirašinėjimas, teisme apklausti liudytojai. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pardavėjas atsisakė vykdyti sutartines prievoles.

7.2. Sutarties 4.2 punkte nenustatyti nei privalomi minimų grafikų pateikimo terminai, nei pateikimo forma. Šis punktas reiškia pirkėjo teisę nurodyti produkcijos atsiėmimo laiką. Pagal CK 6.317 straipsnį daiktų perdavimas pirkėjui yra esminė, įstatyminė pardavėjo pareiga. Šiuo atveju ieškovė pareiškė, kad nori atsiimti produkciją sutartyse nurodytomis sąlygomis, atsakovas atsisakė šią produkciją pakrauti į ieškovo transporto priemones ir pasiūlė nutraukti sutartis.

7.3. Pardavėjas įvykdė pirmosios sutarties didžiąją dalį, perdavė pirkėjui beveik visą pagal šią sutartį pirktą produkciją (dalį per papildomai pirkėjo 2020 m. spalio 12 d. nustatytą terminą), nors rašytinių grafikų pirkėjas nebuvo pateikęs. Taigi nėra pagrindo teigti, kad produkcijos pakrovimui pagal kitas dvi sutartis buvo būtini pirkėjo sudaryti grafikai. Ieškovė nustatė atsakovui papildomą terminą prievolei įvykdyti. Pardavėjas sutartyse nurodytu krovimo laikotarpiu, taip pat ir per papildomą terminą atsisakydavo krauti produkciją į ieškovo pateiktas transporto priemones, kai produkcijos pakrovimo laikas buvo derinamas telefonu. Šią aplinkybę patvirtino byloje apklausti liudytojai (pirkėjo ekspeditoriai ir agentas).

7.4. Pirkėjo teisė pagal ginčo sutartis nuspręsti dėl produkcijos krovimo grafiko negali būti interpretuojama kaip pagrindas pardavėjui atsisakyti vykdyti ginčo sutartis. Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.

7.5. Pardavėjas šiuo atveju nėra silpnesnioji šalis, nes jis – fizinis asmuo, vykdantis komercinę veiklą, PVM mokėtojas. Taigi atsakovas – verslininkas. Atsakovas iniciavo sutarčių sudarymą, jis pasiūlė parduodamos produkcijos kiekius, paprašė avanso. Atsakovas, sudarydamas sutartis ir derindamas sąlygas, buvo aktyvus. Ieškovas 2020 m. spalio 16 d. elektroniniame laiške pasiūlė atsakovui aukštesnes produkcijos pirkimo kainas, bet atsakovas į šį pasiūlymą neatsakė. Atsakovui, kaip verslininkui, keliami aukštesni sutartinės atsakomybės standartai. Jo sąmoningas atsisakymas vykdyti avansu užtikrintas sutartis, pareikšta iniciatyva jas nutraukti nėra pagrindas laikyti teismo sprendimu priteistą baudą neprotinga ar nesąžininga.

7.6. Atsakovas skunde nurodo, kad bauda turėtų būti skaičiuojama nuo 10 tonų sumažinto pagal sutartis nepristatyto grūdų kiekio, atsižvelgiant į sutartyse nustatytą paklaidą. Ši paklaida reiškia, jog grūdų pagal atitinkamą sutartį gali būti pakrauta 10 tonų daugiau arba mažiau; nepriklausomai nuo to, toliau bus taikomos sutartyje numatytos kainos ir sutartis bus laikoma įvykdyta. Kadangi Sutartyse numatyta parduodamo kiekio svyravimo galimybė tiek didėjimo, tiek mažėjimo linkme 10 tonų ribose, pagrįsta nepristatytos produkcijos kainą skaičiuoti, neatsižvelgiant į paklaidos galimybę, t. y. nuo pagrindinio, fiksuoto produkcijos kiekio.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

10. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimo dėl avanso grąžinimo ir netesybų priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių

11. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalys 2020 m. kovo 4 d., 2020 m. kovo 5 d. ir 2020 m. kovo 20 d. sudarė tris grūdų pirkimo-pardavimo sutartis. Atsakovas (pardavėjas) 2020 m. kovo 4 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. PI EB-36K-0304/1 įsipareigojo parduoti ieškovei (pirkėjai) 150 t (+/- 10 t) kviečių; prievolės įvykdymo terminas nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. iki 2020 m. rugsėjo 25 d.; 2020 m. kovo 5 d. pirkimo-pardavimo sutartimi PI Nr. EB-F-36K-0304/1 – 200 t (+/- 10 t) kviečių; pristatymo laikotarpis nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. iki 2020 m. rugsėjo 25 d.; 2020 m. kovo 20 d. pirkimo-pardavimo sutartimi PI Nr. EB-F-36K-0320/1 – 300 t (+/- 10 t) kviečių; pristatymo laikotarpis nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d.

Žemesnės instancijos teismas

12. Ieškovė ir atsakovas 2020 m. kovo 4 d. šalys pasirašė susitarimą dėl avansinio mokėjimo prie grūdų pirkimo pardavimo sutarčių Nr. EB-36K-0304/1, Nr. EB-F-36K-0304/1, pagal kurį ieškovė 2020 m. kovo 16 d. mokėjimo pavedimu Nr. 14861sumokėjo atsakovui 10 000 Eur avansą pagal nurodytas sutartis.

13. Šalys 2020 m. kovo 20 d. pasirašė susitarimą dėl avansinio mokėjimo prie grūdų pirkimo pardavimo sutarties Nr. EB-F-36K-0320/1, pagal kurį ieškovė 2020 m. kovo 23 d. mokėjimo pavedimu Nr. 14880 sumokėjo atsakovui 10 000 Eur avansą pagal nurodytą sutartį.

14. Atsakovas pakrovė ir perdavė ieškovei dalį 2020 m. kovo 4 d. sutartyje sulygto produkcijos kiekio – 105,58 t iki 2020 m. rugsėjo 25 d. Ieškovė atsakovo vardu išrašė tris 2020 m. rugsėjo 9 d. PVM sąskaitas faktūras už pagal 2020 m. kovo 4 d. sutartį pristatytą produkcijos kiekį.

15. Ieškovė 2020 m. spalio 12 d. pretenzijoje dėl netinkamo 2020 m. kovo 4 d. ir 2020 m. kovo 5 d. sutarčių vykdymo nurodė, kad sutinka pratęsti sutartyse nustatytus terminus produkcijai pakrauti ne vėliau kaip iki 2020 m. spalio 20 d. Taip pat ieškovė nurodė, kad, jeigu atsakovas neįvykdys sutartimis prisiimtų įsipareigojimų ir nepakraus sutarto kiekio produkcijos per šį terminą, ieškovė reikalauja iki 2020 m. spalio 30 d. sumokėti 4 071,24 Eur likutį nuo negrąžinto avanso ir priskaičiuotos baudos (pagal sutarčių bendrųjų sąlygų 5.1 punktą) ir 0,03 proc. dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo negrąžinto avanso ir nesumokėtų priskaičiuotų palūkanų sumos už kiekvieną pradelstą dieną.

16. Ieškovė 2020 m. spalio 12 d. pretenzijoje dėl netinkamo 2020 m. kovo 20 d. sutarties vykdymo nurodė sutinkanti pratęsti sutartyje nustatytą terminą produkcijai pakrauti ne vėliau kaip iki 2020 m. spalio 20 d. Ieškovė taip pat nurodė, kad, jeigu atsakovas neįvykdys ir nepakraus sutarto kiekio produkcijos per nustatytą terminą, ji reikalauja iki 2020 m. spalio 30 d. sumokėti 10 000 Eur grąžintiną avansą, 12 675 Eur baudą (pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.1 punktą) ir 0,03 proc. dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo negrąžinto avanso ir nesumokėtų priskaičiuotų palūkanų sumos už kiekvieną pradelstą dieną.

17. Atsakovas 2020 m. spalio 13 d. rašte Nr. 20-01 dėl netinkamo sutarties vykdymo, atsakydamas į ieškovės 2020 m. spalio 12 d. pretenzijas, nurodė, kad sutarčių 4.2, 3.2 punktuose nustatyta, jog ,,produkcijos pakrovimas vyksta pagal pirkėjo pateiktus grafikus“. Per visą numatytą produkcijos pristatymo terminą jis nesulaukė jokių pristatymo grafikų, pagal kuriuos galėtų pakrauti produkciją. Atsakovas nurodė, kad ieškovė nesudarė jam sąlygų tinkamai vykdyti sutartis. Jis nesutiko su pretenzijose priskaičiuotomis baudomis ir netesybomis. Atsakovas taip pat nurodė, kad, siekdamas taikiai išspręsti susidariusią situaciją, siūlo pratęsti sutartį Nr. EB-36K-0304/1 24 tonų kiekiui ir pateikti pakrovimo grafiką. Likusias sutartis nutraukti bendru šalių susitarimu, neatmetant galimybės sudaryti naujas sutartis dėl likusio grūdų kiekio nupirkimo-pardavimo.

18. Ieškovė 2020 m. spalio 16 d. elektroniniame laiške atsakovui nurodė, kad pagal sutartis ieškovė neprivalo pateikti produkcijos pakrovimų grafikų raštu, grafikai derinami telefonu. Ieškovės atstovas pasiūlė taikiai išspręsti klausimą, taip pat pasiūlė padidinti kainas pagal sutartis ir nustatyti naujus produkcijos pristatymo terminus.

19. Pasibaigus sutarčių vykdymo laikotarpiams, atsakovas perdavė ieškovei dar 26,18 t grūdų pagal 2020 m. kovo 4 d. sutartį. Ieškovė atsakovo vardu išrašė 2020 m. spalio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą už pagal 2020 m. kovo 4 d. sutartį pristatytą produkcijos kiekį (26,18 t). Iš viso pagal 2020 m. kovo 4 d. sutartį atsakovas perdavė ieškovei 131,76 t grūdų (105,58 t + 26,18 t = 131,76 t). Ieškovė atsakovo vardu išrašė keturias PVM sąskaitas faktūras bendrai 24 137,01 Eur sumai.

20. Ieškovė 2020 m. gruodžio 15 d. ieškovė išrašė atsakovui sąskaitą Nr. 20201215-1, kuria pareikalavo sumokėti 23 103 Eur baudą už neįvykdytas sutartis.

21. Ieškovė 2020 m. gruodžio 15 d. pranešimu apie atliktą įskaitymą informavo atsakovą, kad, vadovaudamasi bendrųjų produkcijos pirkimo sąlygų 4.5 punktu, atliko pagal 2020 m. kovo 4 d. sutartį pristatytos produkcijos kainos įskaitymą su atsakovo mokėtinomis baudomis, dėl ko atsakovas liko skolingas ieškovei 8 965,99 Eur baudos (24 137,01 Eur (pirkėjos mokėtina suma už pristatytą produkciją) – 10 000 Eur (avansas) – 23 103 Eur (bauda pagal bendrųjų sąlygų 5.1 punktą) = -8 965,99 Eur). Ieškovė taip pat nurodė, jog atsakovas skolingas 10 000 Eur negrąžinto avanso pagal neįvykdytą 2020 m. kovo 20 d. sutartį. Ieškovė nurodė, jog atsakovas skolingas 18 965,99 Eur.

Dėl šalių sudarytų grūdų pirkimo-pardavimo sutarčių aiškinimo ir sutartis pažeidusios šalies

22. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas neteisingai aiškino šalių sudarytas sutartis ir nustatė sutartis pažeidusią šalį.

23. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinio teismo praktika dėl sutarčių aiškinimo yra išplėtota ir nuosekli. Kasacinio teismo praktikoje sutarčių aiškinimo klausimu yra nurodyta, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties rūšies, turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018, 23 punktas; 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019, 30 ir 31 punktai; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020, 29 punktas). Šalių tikrųjų ketinimų nustatymas yra praktiškai neįmanomas, kai tarp šalių yra ginčas dėl tikrosios sutarties teksto prasmės ir kai šalys skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, tokiais atvejais taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, t. y. taikoma sisteminė-lingvistinė sutarties teksto analizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019, 28 ir 31 punktai; 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-301-381/2021, 28 punktas).

24. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje užtikrinta šalių teisė laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalis siejo pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, ieškovė ir atsakovas sudarė tris rašytines grūdų pirkimo-pardavimo sutartis. Pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 305 straipsnio 1 dalis). CK 6.317 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pardavėjo pareiga perduoti daiktus pirkėjui.

25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas siejamas su momentu, kai šalys susitaria dėl esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Esminė pirkimo–pardavimo sutarties sąlyga yra susitarimas dėl sutarties dalyko, t. y. daikto (prekės) perdavimo, ši sąlyga laikoma suderinta, jeigu sutarties turinys leidžia nustatyti daikto (prekės) pavadinimą ir kiekį (CK 6.306 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-125-378/2021, 25 punktas).

26. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, aiškindamas rašytine forma sudarytos sutarties turinį, teismas pirmiausia atsižvelgia į rašytinės sutarties tekstą. Jei jis yra aiškus ir neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, spręsdamas dėl sutarties turinio (šalių teisių ir pareigų), turi pagrindą daryti išvadą, kad tikroji šalių valia sutampa su rašytiniu sutarties tekstu, ir remtis lingvistiniu sutarties aiškinimu. Tokiu atveju, jei rašytinės sutarties tekstas yra neaiškus arba jis prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, aiškindamas tikrąjį sutarties turinį, turi nustatyti, ar lingvistinis sutarties turinio aiškinimas neprieštarauja tikrajai sutarties šalių valiai. Kokiomis aplinkybėmis remiantis aiškintina valia – kiekvienos konkrečios bylos dalykas. Jis priklauso nuo to, kokiomis aplinkybėmis, pagrįsdamos savo versiją dėl tikrosios valios, remiasi ir kokias aplinkybes įrodinėja šalys. Teismas dėl jų sprendžia remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle. Tokiu atveju svarbiomis pripažįstamos visos aplinkybės, kuriomis remiantis gali būti nustatoma, dėl ko iš tikrųjų sudarydamos sutartį susitarė šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2017, 23 punktas).

27. Šalys 2020 m. kovo 4 d. sutarties specialiųjų sąlygų 3.2 punkte susitarė, kad produkcijos pakrovimas vyksta pagal pirkėjo pateiktus grafikus, 2020 m. kovo 5 d. ir 2020 m. kovo 20 d. sutarčių specialiųjų sąlygų 4.2 punkte – produkcijos pakrovimas vyksta pagal pirkėjo pateiktus grafikus; pirkėjas, atsižvelgdamas į šios sutarties sąlygas, pateikia pakrovimo grafiką pardavėjui.

28. Ieškovė ir atsakovas 2020 m. kovo 4 d. sutarties specialiųjų sąlygų 3.5 punkte, 2020 m. kovo 5 d. ir 2020 m. kovo 20 d. sutarčių specialiųjų sąlygų 4.2 punkte susitarė, kad viso produkcijos kiekio pakrovimas nustatytu pakrovimo terminu bei produkcijos kokybės reikalavimai yra esminės sutarties sąlygos.

29. Sutarčių bendrųjų produkcijos pirkimo sąlygų 6.1 punkte nustatyta pardavėjo atsakomybė, jeigu jis nepristatytų viso sutartyje numatyto produkcijos kiekio produkcijos grafike nustatytu pristatymo terminu.

30. Pagal sutarčių bendrųjų produkcijos pirkimo sąlygų 3.3.1 punktą, neatitinkančią kokybės standartų ar techninių sąlygų reikalavimų ar pavėluotai pakrautą produkciją pirkėjas perka, tik jeigu sudaro specialią rašytinę sutartį su pardavėju; pagal 4.2 punktą, visas (PVM) sąskaitas faktūras pirkėjas siunčia pardavėjui tik elektroniniu paštu. Sutarčių 6.5 punkte įtvirtinta, kad šalių pasirašyti dokumentai, kuriais jos tarpusavyje apsikeičia faksimiliniu ryšiu arba elektroniniu paštu, turi juridinę galią.

31. Atsakovas teigia, kad pagal lingvistinį sutarčių 3.2 ir 4.2 punktų aiškinimą ieškovė turėjo pateikti atsakovui produkcijos pakrovimo grafikus tik raštu. Kad šalys susitarė dėl rašytinio susižinojimo, informavimo patvirtina sisteminis sutarčių 6.5, 4.2, 3.3.3.1 punktų aiškinimas.

32. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad šalys raštu susitarė, jog pirkėjas (ieškovė) turi pateikti pardavėjui (atsakovui) produkcijos pirkimo grafiką. Nurodytose sutarčių sąlygose (šios nutarties 27-29 punktai) neaptarta, kada, kokia tvarka, kokios formos ir turinio grafiką pirkėjas turėjo pateikti pardavėjui. Toks šalių rašytinis susitarimas nepatvirtina, kad pirkėjas turėjo pateikti grafiką pardavėjui tik raštu, ir nepaneigia galimybės susitarti dėl produkcijos (grūdų) perdavimo pirkėjui žodžiu. Nurodytos sutarties nuostatos patvirtina, kad pirkėjas siūlo pardavėjui datas ar konkretų laiką, kada gali paimti grūdus iš pardavėjo.

33. Atsakovas itin svarbią reikšmę nepagrįstai suteikia produkcijos pakrovimo grafiko pateikimui. Atsakovas teigia, kad buvo pasiruošęs įvykdyti sutartis, bet to negalėjo padaryti, nes ieškovė nepateikė pirmiau nurodytų grafikų. Pažymėtina tai, kad atsakovas sutarčių galiojimo laikotarpiu nepasidomėjo, kodėl ieškovė jam nepateikė šių grafikų, nepareiškė dėl to pretenzijų. Atsakovas teigia, kad siekė įvykdyti sutartį, perdavė ieškovei, kuri, nesilaikydama sutartinių įsipareigojimų, t. y. nesant pateikto grafiko, atvyko atsiimti grūdų, dalį produkcijos, tačiau nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad jis prieštaravo tokiam ieškovės sutarties vykdymo būdui, pareiškė dėl to pretenziją ar įspėjo ieškovę raštų, kad ji galės pasiimti grūdus, tik prieš tai pateikusi grafiką.

34. Atsakovas, lingvistiškai aiškindamas sutartyje vartojamus žodžius vadovaujasi internetiniame lietuvių kalbos žodyne nurodytomis reikšmėmis ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė neprivalėjo pateikti atsakovui rašytinių produkcijos pakrovimo grafikų. Atsakovas nurodo, kad žodžio „grafikas“ aiškinama taip: 1) brėžinys ar lentelė, vaizduojantys ko nors išdėstymą, kelių reiškinių ar dydžių santykius; 2) mat. kreivė, vaizduojanti funkcinį ryšį - funkcijos grafikas; 3) transporto priemonių (automobilių, traukinių) eismo tvarkaraštis, pvz., eismo grafikas; 4) produkcijos gamybos kalendorinis planas, pvz., metinis grafikas. Žodžio „pateikti“ reikšmę sieja su veiksmais „įduoti, įteikti“. Teisėjų kolegija pažymi, kad žodžio „grafikas“ nurodytos reikšmės nepatvirtina būtinos rašytinės formos ar vaizdinės išraiškos. Šalys gali susitarti dėl grafiko žodžiu, nenurodydamos konkrečių datų, pavyzdžiui, penktadieniais, porinėmis mėnesio dienomis, paskutinę sutarties galiojimo savaitę ar kt. Žodžio „pateikti“ reikšmė sietina ne tik su atsakovo nurodytais veiksmais „įduoti, įteikti“, bet ir su reikšmėmis „duoti, pasiūlyti“. Taigi apeliantas nepagrįstai teigia, kad lingvistinis sutarčių aiškinimas, sutartyse vartojami žodžiai patvirtina ieškovės pareigą pateikti atsakovui rašytinį produkcijos pakrovimo grafiką.

35. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apelianto argumentą, kad šalių susitarimą dėl rašytinio susižinojimo, informavimo patvirtina sisteminis sutarčių 6.5, 4.2, 3.3.3.1 punktų aiškinimas. Pirmiau nustatyta, kad šalys susitarė, jog viso produkcijos kiekio pakrovimas nustatytu pakrovimo terminu bei produkcijos kokybės reikalavimai yra esminės sutarties sąlygos. Bendrųjų produkcijos pirkimo sąlygų 3.3.1 punkte įtvirtintas reikalavimas sudaryti rašytinę sutartį dėl produkcijos, neatitinkančios kokybės standartų ar techninių sąlygų reikalavimų, ar kuri pavėluotai pakrauta, t. y. šia sąlyga keičiamos esminės šalių sutarčių sąlygos. Sutarčių 4.2 punkte šalys susitarė dėl sąskaitų pateikimo būdo, t. y., kad pirkėjas jas siunčia elektroniniu paštu pardavėjui. Sutartyse šalys nesusitarė, kad pardavėjas (atsakovas) turi pasirašyti ieškovės pateiktą produkcijos pakrovimo grafiką ir jį išsiųsti ieškovei sutarčių 6.5 punkte nustatyta tvarka, t. y. faksimiliniu ryšiu arba elektroniniu paštu. Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas nurodytas sutarčių nuostatas aiškina plečiamai, todėl toks aiškinimas nelaikytinas tikrosios šalių valios išraiška.

36. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad sutarčių tekstuose nesant aiškiai įtvirtintų grafikų pateikimo formų bei tvarkos, ypatingą svarbą įgyja sutarčių vykdymo praktika, iš kurios nustatytina tikroji šalių valia dėl sutarčių turinio ir tai, kaip jos suprato sutarčių sąlygas bei tinkamo vykdymo prielaidas.

37. Atsakovas teigia, kad teismas rėmėsi E. B. ir A. K. susirašinėjimu, kuriame atsakovas nedalyvavo. Be to, iš susirašinėjimo matyti, kad ieškovė savavališkai nustatė terminus, atvažiavo pas atsakovą bet kada, nesilaikydama sutarties sąlygų. Atsakovas turėjo visą produkcijos kiekį ir tikėjosi jį perduoti ieškovei.

38. Į bylą pateiktas ieškovės atstovo A. K. ir ieškovės agento, atsakingo už sutartis su atsakovu, E. B. susirašinėjimas 2020 m. rugsėjo 29 d. – 2020 m. gruodžio 7 d. laikotarpiu. Teisėjų kolegija įvertinusi susirašinėjimo turinį, daro išvadą, kad nors atsakovas nesusirašinėjo su nurodytais asmenimis, šiame susirašinėjime nurodytos priežastys, dėl kurių atsakovas negalėjo krauti produkcijos: atsakovas užsiėmęs, sugedęs krautuvas, atsirado ,,vabalų“, izoliavosi dėl kontakto su sergančiu COVID, užimtas krautuvas. Taip pat nurodyta, kad atsakovui negalėjo prisiskambinti, jis neatsiliepė telefonu, neatsakė į SMS žinutes, niekada neperskambino.

39. Atsakovas teigia, kad iš susirašinėjimo matyti, kad ieškovė savavališkai nustatė terminus, atvažiavo pas atsakovą, nesilaikydama sutarties sąlygų. 2020 m. rugsėjo 29 d. laiške užfiksuota, kad atsakovas nurodė, jog kraus dvi mašinas, daugiau ne. 2020 m. rugsėjo 30 d. laiške – kad pas atsakovą atvykusi mašina krautis kviečių, tačiau ūkininkas nekrauna, į vežėjo skambučius neatsiliepia. Iš 2020 m. lapkričio 4-5 d. laiškų matyti, jog tariamasi siūlyti atsakovui krauti produkciją ir su ,,vabalais“ be nuoskaitų už tai. Laiškuose užfiksuotos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas vengė bendradarbiauti su ieškove, su juo sunku susisiekti, jis neatsiliepė telefonu.

40. Atsakovas teigia, kad ieškovė, nesilaikydama sutarties sąlygų, atvyko pas atsakovą krautis grūdų, bet nepateikė duomenų, kad atsakovas būtų reikalavęs pateikti rašytinį produkcijos pakrovimo grafiką ir jį vykdyti. Laiškuose nurodytas aplinkybes patvirtino liudytojai – su ieškove bendradarbiavusių vežėjų atstovai T. B. ir A. L, ieškovės agentas E. B., kurie apklausti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Liudytojas E. B. taip pat nurodė, kad pagal sutartis grūdus ieškovė turėjo pasiimti iš atsakovo savo transportu, tačiau sudarant sutartis kalbos apie pakrovimo grafikus nebuvo, praktikoje įprasta viską derinti ne raštu, o telefonais.

41. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad pateiktas susirašinėjimas savo prigimtimi yra darbinis asmenų einamųjų problemų sprendimas esamuoju laiku iškilus problemai. Susirašinėjimo medžiaga ir liudytojų parodymai yra neprieštaringi, pateikta informacija nuosekli. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepatvirtina, kad ieškovė turėjo pateikti atsakovui rašytinį produkcijos pakrovimo grafiką ir jį vykdyti.

42. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo argumentams, konstatuoja, kad šalių sudarytose sutartyse nenurodžius, kokiu būdu ir kokia forma ieškovė turėjo pateikti atsakovui produkcijos pakrovimo grafikus, juos galėjo pateikti atsakovui pasirinktu būdu ir forma. Ieškovės pasirinktas grafiko derinimo telefonu būdas laikytinas efektyviu, nes šalys gali per įmanomai trumpiausią laiką susitarti dėl produkcijos perdavimo datos ir laiko. Aplinkybę, kad raštinio grafiko nepateikimas atsakovei nėra esminė sutarties sąlyga, patvirtina ne tik tai, kad šalys jos neaptarė kaip esminės sąlygos sutartyse, bet ir tai, kad atsakovas, nesant pateikto rašytinio grafiko, įvykdė dalį 2020 m. kovo 4 d. sutarties, t. y. perdavė dalį grūdų ieškovei, visą sutarčių galiojimo laikotarpį nepareiškė ieškovei pretenzijos, kad ji nepateikė jam raštu nurodytų grafikų.

43. Kiekviena šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis). CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta sutarčių aiškinimo taisykle, pagal kurią, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad sutarties sąlygas pasiūlė ieškovė, savaime nepatvirtina, kad jam, kaip verslininkui, sutarties sąlygos buvo neaiškios ar kad, nesant pateikto rašytinio grafiko, jis neturėjo galimybės įvykdyti sutartį. Aplinkybė, kad atsakovas perdavė dalį produkcijos pagal 2020 m. kovo 4 d. sutartį, patvirtina, kad jis ne tik suprato sutarties sąlygas, bet ir jas vykdė. Todėl atsakovo argumentas, kad sutarties sąlygos aiškintinos jas pasiūliusios šalies nenaudai, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl delspinigių

44. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Šalių teisė susitarti dėl netesybų, taip pat ir dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Sutarties vykdymas yra jos šalių bendradarbiavimo procesas, kuris turi vykti sąžiningumo ir geros valios sąlygomis (CK 6.158, 6.200 straipsniai). Teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kada kita sutarties šalis prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai. Netesybos gali būti sumažintos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

45. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

46. Pirmiau nustatyta, kad atsakovas nevykdė sutartinių įsipareigojimu, nebendradarbiavo su ieškove, neperdavė (nepristatė, nepateikė, neperdavė) jai produkcijos (grūdų). Šalys sutarčių bendrųjų sąlygų 5.1 punktuose susitarė, kad: jeigu pardavėjas neperduoda (nepristato, nepakrauna, nepateikia) reikiamo kiekio produkcijos, pirkėjas turi teisę taikyti pardavėjui baudą, lygią 25 proc. tinkamai nepristatyto produkcijos kiekio sutartinės kainos. Ieškovė, vadovaudamasi nurodytais punktais, pareikalavo, kad atsakovas sumokėtų nurodytą baudą.

47. Pagal CK 2.4 straipsnio 2 dalį, fiziniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine veikla, laikomi verslininkais. Atsakovas – ūkininkas, vykdo ūkinę komercinę veiklą. Atsakovas teigia, kad sutartį sudarė prisijungimo būdu. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovas inicijavo sutarčių sudarymą: jis pasiūlė produkcijos kiekius ir paprašė sumokėti avansą. Taigi atsakovas galėjo įvertinti sutarčių sąlygas ir dėl jų derėtis. Dėl to jis nelaikytinas silpnesne sutarties šalimi.

48. Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo verslininkas, tai jis atsako visais atvejais, jeigu neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Atsakovas neįrodinėjo, kad negalėjo įvykdyti sutarties dėl nenugalimos jėgos, todėl turi sumokėti sutartyse nustatytą baudą. Atsakovas teigia, kad bauda per didelė, turėjo būti paskaičiuota nuo 10 tonų sumažinto pagal sutartis nepristatyto grūdų kiekio. Sutartyse nurodyta 10 tonų paklaida reiškia, kad atsakovas galėjo pakrauti grūdų 10 tonų daugiau arba mažiau, todėl ieškovė pagrįstai paskaičiavo baudą nuo sutartyse užfiksuoto produkcijos kiekio. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad yra visos būtinos sąlygos netesyboms taikyti, atsakovo nurodyti argumentai nėra pagrindas sumažinti ieškovės paskaičiuotą baudą.

Dėl bylos baigties

49. Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, iš esmės pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė proceso ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, teisingai įvertino į bylą pateiktų įrodymų visumą. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, atsakovės apeliacinis skundas atmetamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

50. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakius, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

51. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

52. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestas, iš jo priteistinas ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtų 1 719,22 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Avena Nordic Grain“, juridinio asmens kodas 300119281, iš atsakovo ūkininko P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 719,22 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus devyniolika eurų 22 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Asta Jakutytė-SungailienėEglė SurgailienėUrmila Valiukienė