Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-242-854/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-01-31
Bylos Nr.: e2A-242-854/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-27165-2021-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Andrius Verikas, Rūta Petkuvienė, Giedrė Čėsnienė
Ieškovas: A. K.
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei ,,Aztransa“

Kategorijos

2.6.29.1Bendrosios paskolos sutarties nuostatos

Civilinė byla Nr. e2A-242-854/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27165-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.1.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Petkuvienės ir Andriaus Veriko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės ,,Aztransa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. (A. K.) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Aztransa“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Aztransa“ priešieškinį ieškovui A. K. (A. K.) dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. K. (A. K.) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Aztransa“ 35 730 Eur negrąžintos paskolos sumą, 835,43 Eur palūkanas, 6 procentus metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas ieškinį grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

2.1. Ieškovas 2019 m. pabaigoje susipažino su A. G. (A. G.), su kuriuo susitarė dėl bendro verslo transporto srityje, vykdytino per Lietuvoje steigtiną įmonę. Pagal susitarimą verslas turėjo būti finansuojamas iš ieškovo lėšų per Lietuvoje įsteigtą įmonę, kurios 50 proc. akcijų priklausytų ieškovui ir 50 proc. akcijų priklausytų A. G. sūnui Ž. A. S. (Ž. A. S.), kuris taip pat būtų naujai steigiamos įmonės direktoriumi. Gautinas iš veiklos pelnas turėjo būti dalinamas, išsimokant dividendus.

2.2. Ieškovas turėjo teikti finansavimą įsteigtai Lietuvoje įmonėje paskolų forma – suteikti lėšas įmonės įstatinio kapitalo formavimui ir suteikti įsteigtai įmonei lėšas, būtinas įsigyti reikiamas transporto priemones. Kadangi ieškovas buvo užsienietis, verslą Lietuvoje turėjo vystyti Ž. A. S. per naujai įsteigtą įmonę, o ieškovas turėjo prisidėti finansavimu bei pagal galimybes savo žiniomis ir kompetencija (ieškovas užsiima verslu transporto srityje). Kadangi verslas turėjo būti vystomas Lietuvoje, naujos įmonės steigimu, atitinkamų sandorių (tiek susijusių su ieškovo investicijomis, tiek su įmonės steigimu, jos įstatinio kapitalo didinimu bei ieškovo investicijų paruošimu bei verslo vystymu) turėjo užsiimti Ž. A. S. Be to, buvo sutarta dėl ieškovo pasitraukimo (turėjo būti grąžinami jo į verslą investuoti pinigai), jei verslas nepavyktų ar nepasiektų norimų rezultatų.

2.3. Lietuvoje 2021 m. sausio 14 d. buvo įsteigta įmonė – atsakovė UAB „Aztransa“, kurios steigėjas ir direktorius buvo Ž. A. S. Verslo pradžioje buvo susitarta pradėti nuo 2 transporto priemonių, kurių įsigijimą bei verslo pradžiai reikalingų lėšų finansavimą turėjo atlikti ieškovas. Buvo suderinta ieškovo skolinama atsakovei suma – 35 730 Eur. Ši suma ieškovo buvo paskolinta atsakovei grynaisiais pinigais pagal 2020 m. sausio 30 d. paskolos sutartį Nr. 1 (toliau – paskolos sutartis Nr. 1), sudarytą tarp ieškovo ir atsakovės.

2.4. Paskolos sutartis Nr. 1 buvo paruošta atsakovės (atsakovės direktoriaus) lietuvių kalba, kurios ieškovas nesupranta. Ieškovas pasirašinėjo sutartį, kurios esmė jam buvo paaiškinta žodžiu – ieškovas paskolina atsakovei 35 730 Eur grynaisiais pinigais, skolinama be palūkanų, paskola turi būti grąžinta ieškovui pareikalavus. Ieškovas skolinamus pinigus nusiėmė nuo savo sąskaitos AB Šiaulių banke per bankomatą prekybos centre „Panorama“, Vilniuje, juos perdavė atsakovės direktoriui, kuris per du kartus įnešė į atsakovės sąskaitą banke.

2.5. Paskolos sumos perdavimo faktą atsakovui patvirtina: a) paskolos sutarties tekstas: i) paskolos sutarties Nr. 1, kurios 1 punkte nurodyta, kad paskolos davėjas suteikia paskolos gavėjo nuosavybėn 35 730 Eur, o paskolos gavėjas priima 35 730 Eur sumą; ii) paskolos sutarties Nr. 1, 3.1 punkte nurodyta „Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir nustoja galios po visiško paskolos grąžinimo“, nes paskolos sutartis gali įsigalioti tik nuo paskolos perdavimo paskolos gavėjui momento; b) ieškovo telefone esančio susirašinėjimo programos Telegram pranešimo ekrano nuotraukos (screenshot); šis susirašinėjimas vyko tarp ieškovo ir atsakovės direktoriaus ir patvirtina, kad ieškovo ir atsakovės buvo suderinta paskolos suma (skaičiuoklė telefone „26 880 + 3 850 + 5 000“) ir atsakovės direktorius patvirtina pinigų gavimo ir įnešimo faktą („ką mes šiandien 26 880 įnešėm. Ir pas mane liko 8 850 Eur, kuriuos įnešiu rytoj“); c) išrašas iš ieškovo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banko Vilniaus filiale, iš kurio matyti, kad ieškovas iš bankomato prekybos centre „Panorama“ Vilniuje nusiėmė grynaisiais 32 200 Eur (46 kartus po 700 Eur), kuriuos kartu su turėtais 3 530 Eur, perdavė atsakovės direktoriui; d) ieškovo prašomi išreikalauti sąskaitų išrašai – šie išrašai patvirtins pinigų įnešimo faktą; atsakovės direktorius, dalyvaujant ieškovui, gautą paskolos sumą per du kartus įnešė į atsakovės banko sąskaitą.

Šalies argumentai

2.6. Paskolos sutartyje Nr. 1 nustatyta: a) paskola neterminuota ir turi būti grąžinta per 90 dienų ieškovui pateikus prašymą (2 punktas); b) nustatytos 0 proc. palūkanos (1 punktas); c) ginčai dėl sutarties nagrinėjami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (3.9 punktas).

2.7. Atsakovės direktorius 2020 m. vasario mėn. per kelis sandorius perleido ieškovui 280 atsakovo akcijų.

2.8. Tarp ieškovo ir atsakovės 2020 m. balandžio 2 d. buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. 20.04.02 (toliau – paskolos sutartis Nr. 2), pagal kurią: a) ieškovas paskolino atsakovei 30 400 Eur sumą (1 punktas), kuri „suteikiama į įmonės sąskaitas bankuose per kelis kartus“; b) susitarta , kad paskola „beprocentinė“; c) paskola neterminuota ir turi būti grąžinta per 30 dienų ieškovui pateikus prašymą; c) ginčai dėl sutarties nagrinėjami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (3.9 punktas).

2.9. Paskolos sutartis Nr. 2 taip pat buvo paruošta atsakovės (atsakovės direktoriaus) lietuvių kalba, kurios ieškovas nesupranta. Iš esmės ieškovas pasirašinėjo sutartį, kurios esmė buvo paaiškinta ieškovui žodžiu – ieškovas paskolina atsakovei 30 400 Eur, kuriuos keliais pavedimais perves į atsakovės sąskaitas; skolinama be palūkanų, paskola turi būti grąžinta ieškovui pareikalavus.

2.10. Paskolą (30 400 Eur) pagal paskolos sutartį Nr. 2 ieškovas atsakovei suteikė pervesdamas pinigus į atsakovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini): 2020 m. balandžio 5 d. ieškovas pervedė 9 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „pinigų pervedimas pagal paskolos sutartį Nr. 2, 2020 balandžio 1 d. “; 2020 m. balandžio 23 d. – 10 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „Paskolos“; 2020 m. gegužės 12 d. – 13 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „Paskolos“ (šios sumos paskola pagal paskolos sutartį Nr. 2 sudaro 11 400 Eur).

2.11. Kadangi pagal susitarimą ieškovas taip pat turėjo suteikti atsakovei paskolas įstatinio kapitalo formavimui, ieškovas atsakovei papildomai paskolino dar 19 100 Eur: 2020 m. gegužės 12 d. ieškovas pervedė 1 600 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „Paskolos“ (2020 m. gegužės 12 d. buvo atliktas 13 000 Eur pavedimas, kurio dalis buvo skirta paskolos pagal paskolos sutartį Nr. 2 suteikimui ir 1600 Eur papildomai skolinama suma); 2020 m. gegužės 22 d. – 7 500 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „paskolos“; 2020 m. birželio 1 d. – 2 900 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „paskolos“; 2020 m. birželio 4 d. – 4 100 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „paskolos“; 2020 m. birželio 26 d. – 3 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „paskolos“. Dėl 19 100 Eur paskolų rašytinė sutartis nebuvo sudaryta – paskolos sutartis buvo sudaryta žodžiu, o jos suteikimą patvirtina išrašas iš ieškovo banko sąskaitos bei darant mokėjimo pavedimus, kuriuose nurodyta mokėjimo paskirtis.

2.12. Šalys 2020 m. rugpjūčio 10 d. taip pat sudarė darbo sutartį.

2.13. Tarp ieškovo ir atsakovės direktoriaus 2021 m. pavasarį kilo nesutarimas dėl tolimesnės atsakovės verslo perspektyvos bei uždirbto pelno pasidalinimo bei ieškovui, kaip atsakovės akcininkui, teikiamos informacijos. Ieškovas 2021 m. birželio 9 d. pateikė reikalavimą atsakovei dėl paskolų, suteiktų pagal paskolos sutartį Nr. 1 ir paskolos sutartį Nr. 2 grąžinimo.

2.14. Atsakovei 2021 m. birželio 9 d. buvo pateiktas reikalavimas 35 730 Eur paskolą, suteiktą pagal paskolos sutartį Nr. 1 grąžinti per 90 kalendorinių dienų nuo 2021 m. birželio 9 d. prašymo išsiuntimo (iki 2021 m. rugsėjo 7 d.), o 30 400 Eur paskolą, suteiktą pagal paskolos sutartį Nr. 2, grąžinti per 30 kalendorinių dienų nuo 2021 m. birželio 9 d. prašymo išsiuntimo (iki 2021 m. liepos 9 d.). Reikalavimas dėl 19 100 Eur paskolų grąžinimo atsakovei nebuvo teikiamas.

2.15. Atsakovė 2021 m. liepos 12 d. į ieškovo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 40 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „paskolos grąžinimas“. Kadangi atliekant mokėjimą nenurodyta, pagal kokią paskolos sutartį grąžinama paskola, ir tarp šalių nebuvo jokio susitarimo dėl to, kam turi būti skiriama ši suma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.56 straipsnio 2 dalimi, sumokėta suma buvo įskaityta kaip 30 400 Eur paskolos pagal paskolos sutartį Nr. 2 grąžinimas, nes šios atsakovės prievolės įvykdymo terminas (2021 m. liepos 9 d.) jau buvo suėjęs. Likusi dalis sumos – 9 600 Eur (40 000 Eur – 30 400 Eur), buvo įskaityta kaip paskolos suteiktos pagal paskolos sutartį Nr. 1 grąžinimas. Kitų reikalavimų dėl paskolų grąžinimo atsakovei nebuvo pateikta.

Atsiliepimas

2.16. Atsakovė pradėjo teigti, kad yra nesutapimų tarp reikalaujamų sumų ir atsakovės balanso bei reikalauti dokumentų, patvirtinančių paskolos sutartis (atsakovei su 2021 m. birželio 9 d. prašymu grąžinti paskolas buvo pateiktos ir abiejų paskolos sutarčių kopijos).

2.17. Visi atsakovės laiškai ieškovui buvo siunčiami lietuvių kalba, kurios ieškovas nemoka. Atsakovė 2021 m. rugsėjo 9 d. į ieškovo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 9 500 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „galutinis paskolos grąžinimas“. Atsakovė nenurodė pagal kokią paskolos sutartį ji pervedė pinigus, todėl ieškovas gautas sumas užskaitė kaip dalies paskolos pagal paskolos sutartį Nr. 1 grąžinimą.

2.18. Ieškinio surašymo dieną atsakovė yra negrąžinusi 16 630 Eur pagal paskolos sutartį Nr. 1 ir 19 100 Eur paskolų, suteiktų mokėjimo pavedimais, atliktais 2020 m. gegužės 12 d.– 2020 m. birželio 26 d.

3. Atsakovė UAB ,,Aztransa“ su ieškinio reikalavimais nesutiko. Nesutikimą grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

3.1. Paskolos sutarties Nr. 1 turinys nepatvirtina, kad paskolos dalykas buvo perduotas paskolos gavėjui. Pinigai pagal paskolos sutartį Nr. 1 perduoti nebuvo, nes ieškovas nuvežė paskolos sutartį Nr. 1 savo atstovui advokatui ir iš savo atstovo (atsakovei nebuvo žinoma, kad paskolos sutartis, kuria skolinama daugiau nei 3 000 Eur grynaisiais pinigais, turi būti notarinės formos) sužinojo, kad jeigu paskolos suma viršija 3 000 Eur ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos.

3.2. Dėl paskolos sutarties Nr. 1 neatitikimo įstatymo reikalavimams (paskolos sutartis Nr. 1 nebuvo patvirtinta notaro) ieškovas pinigų pagal paskolos sutartį Nr.1 atsakovei neperdavė, o 2020 m. balandžio 2 d. tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. 20.04.02 (toliau – paskolos sutartis Nr. 2).

3.3. Kadangi ieškovas iš savo atstovo sužinojo, kad paskolos sutartis, kuria skolinama daugiau nei 3 000 Eur grynaisiais pinigais, turi būti notarinės formos, paskolos sutarties Nr. 2, 1 punkte nustatyta, kad paskolos davėjas suteikia paskolos gavėjo nuosavybėn 30 400 Eur sumą, o paskolos gavėjas priima 30 400 Eur, paskola suteikiama į įmonės sąskaitas bankuose per kelis kartus.

3.4. Įrodymai patvirtina aplinkybes, kad ieškovas po paskolos sutarties Nr. 2 pasirašymo suteikė atsakovui 49 500 Eur paskolą banko pavedimais, kurią atsakovė ieškovui visą sugrąžino banko pavedimais.

3.5. Paskolos sutartis Nr. 1 yra negaliojantis sandoris, nes jis sudarytas nesilaikant įstatymo nustatytos notarinės formos (CK 1.93 straipsnio 3 dalis).

3.6. Tarp atsakovės direktoriaus Ž. A. S. ir atsakovės 2020 m. sausio 29 d. buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. 20.01.29, kuria atsakovės direktorius suteikė atsakovei 15 100 Eur sumą, o paskolos gavėja (atsakovė) priėmė 15 100 Eur. Taigi ieškovas nesąžiningai ieškinyje teigia, kad į atsakovės sąskaitą įnešti ieškovo paskolinti grynieji pinigai.

3.7. Paskolos sutartyje Nr. 1 pinigų perdavimo faktas neužfiksuotas. Iš ieškovo pateikto atsiskaitomosios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banko Vilniaus filialas išrašo už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 31 d. iki 2020 m. vasario 3 d. matyti, kad ieškovas grynino pinigus, tačiau toks įrodymas nepatvirtina, kad paskolos sutarties Nr.1 dalykas – 35 730 Eur, buvo perduotas atsakovei.

3.8. Iš ieškovo pateikto Telegram susirašinėjimo matyti, kad tai gali būti bet kokių asmenų susirašinėjimas. Kita vertus, net jeigu šis susirašinėjimas ir buvo, tai nepatvirtina ieškinyje nurodytų aplinkybių, nes ieškovas, be kita ko, pateikė neteisingą aptariamo susirašinėjimo vertimą.

4. Atsakovė UAB ,,Aztransa“ pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti nesudaryta 2020 m. sausio 30 d. paskolos sutartį Nr. 1. Priešieškinį atsakovė grindė aplinkybėmis ir argumentais, išdėstytais atsiliepime į ieškinį. Teigė, kad paskolos sutartis Nr. 1 neatitiko įstatymo reikalavimų, nes nėra patvirtinta notaro.

5. Ieškovas A. K. atsiliepime į priešieškinį su priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepimą į priešieškinį grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

5.1. Ieškovas dėl paskolos sutarties Nr. 1 sudarymo su advokatu nesikonsultavo. Ieškovui su atsakovės direktoriumi sutarus dėl paskolos, skolinamos pagal paskolos sutartį Nr. 1, dydžio ir tai, kad paskola bus perduodama grynaisiais pinigais (paskolos išmokėjimo būdą pasirinko atsakovė), ieškovas skolinamus pinigus nusiėmė nuo savo sąskaitos AB Šiaulių banke per bankomatus. 2020 m. sausio 30 d. nuo 13:08:26 iki 13:33:05 iš prekybos centre „Panorama“ Vilniuje esančiame Šiaulių banko bankomato ieškovas per 39 kartus nusiėmė 20 300 Eur. Nusiėmęs pinigus, ieškovas su jais nuvyko į atsakovės ofisą ((duomenys neskelbtini)), kur susitiko su atsakovės direktoriumi. Būtent tada ir buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. 1.

5.2. Sudarius sutartį, atsakovės direktoriaus siūlymu, buvo nutarta nuvažiuoti į „IKI“ prekybos centrą, adresu Žirmūnų 2, Vilniuje, ir įnešti suteiktą paskolą per SEB bankomatą į atsakovės sąskaitą SEB banke (Nr. (duomenys neskelbtini)). Kartu ieškovas turėjo išsigryninti ir perduoti atsakovės direktoriui likusią sutartą paskolos sumą.

5.3. Ieškovas 2020 m. sausio 30 d. nuo 16:37 iki 16:46 iš prekybos centre „IKI“ (Žirmūnų g. 2 Vilniuje) esančiame Šiaulių banko bankomato dar per 7 kartus nusiėmė papildomai 4 900 Eur (šią aplinkybę patvirtina išrašas iš ieškovo sąskaitos). Tuo metu, atsakovo direktorius per SEB banko bankomatą (tame pačiame prekybos centre adresu Žirmūnų 2, Vilniuje) įnešinėjo pinigus į atsakovės sąskaitą (bent taip jis nurodė ieškovui).

5.4. Ieškovas neprisiminė, kuriuo metu jis atsakovės direktoriui perdavė pinigus, nuimtus bankomate, adresu Saltoniškių 9, Vilniuje – ar kai jie buvo ofise, ar nuvažiavus į prekybos centrą „IKI“, kur atsakovės direktorius turėjo juos įnešti (ir dalį įnešė) į atsakovės sąskaitą kartu su ieškovo papildomai nuimtais pinigais.

5.5. Atsakovės direktoriui buvo perduota visa paskolos suma pagal paskolos sutartį Nr. 1 – 35 730 Eur.

5.6. Ieškovas pats matė, kaip atsakovės direktorius per Vilniaus banko bankomatą naudodamas šio banko mokėjimo kortelę įnešinėjo pinigus. Atsakovės direktorius nurodė ieškovui, kad į atsakovės sąskaitą 2021 m. sausio 30 d. jis įnešė 26 880 Eur, o kitus pinigus jis nurodė, kad įneš kitą dieną. Jei su ieškiniu pateiktas sąskaitos išrašas yra teisingas, akivaizdu, kad atsakovės direktorius ieškovui nurodė neteisingą 2020 m. sausio 30 d. į atsakovės sąskaitą įneštą sumą – tai reiškia, kad buvo įnešta mažesnė paskolos suma, arba galimai pinigai buvo įnešti ne į atsakovės sąskaitą, o pačios atsakovės direktoriaus sąskaitą.

5.7. Tai, kad paskolos suma buvo suderinta ir perduota atsakovės direktoriui ir kad atsakovės direktorius ieškovui nurodė, kad į atsakovės sąskaitą banke įnešė 26 880 Eur, patvirtina su ieškiniu pateiktas susirašinėjimas Telegram programoje.

5.8. Atsakovės direktorius ieškovui 2021 m. sausio 30 d. 21:56 patvirtino, kad kartu su ieškovu buvo įnešta 26 880 Eur, o likusią sumą – 8 850 Eur atsakovės direktorius planavo įnešti kitą dieną. Iš dalies šias aplinkybes patvirtina ir atsakovės su priešieškiniu pateiktas išrašas iš atsakovės SEB sąskaitos, iš kurio matyti kad atsakovės direktorius per bankomatą, adresu Žirmūnų g.2 (tame pačiame pastate, kuriame atsakovė nusiiminėjo per bankomatą pinigus), 2020 m. sausio 30 d. įnešė 15 100 Eur. Taigi visa paskolos suma 35 730 Eur pagal paskolos sutartį Nr. 1 atsakovo direktoriui buvo perduota 2020 m. sausio 30 d.

5.9. Atsakovė nurodė, kad ji turi dvi sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) (Šiaulių banke) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (SEB banke). Pagal išrašus laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. (atsakovė įsteigta 2020 m. sausio 14 d.) iki 2020 m. vasario 28 d. jokių operacijų sąskaitoje Šiaulių banke net nebuvo atliekama, o sąskaitoje SEB banke buvo atliktos tik 7 operacijos (vienas lėšų (įstatinio kapitalo) įskaitymas 2020 m. sausio 10 d. ir 6 atsakovės direktoriaus atlikti grynų pinigų įnešimai 2020 m. sausio 30 d.). Tokio pobūdžio duomenys kelia abejonių, nes jie suponuoja išvadą, kad atsakovė, kaip veikianti įmonė, iš esmės du mėnesius (nuo pat įsisteigimo dienos) nesinaudojo dviem jos sąskaitomis (nebuvo daromi jokie su įprastine veikla susiję mokėjimai). Galimai pateikti sąskaitos įrašai padaryti, nustatant siauresnius paieškos kriterijus (pvz., pagal konkretų asmenį).

5.10. Be to, yra svarbus ne tik pats atsakovės direktoriaus atliktų grynųjų pinigų įmokėjimų faktas, bet ir laikas, kada šie mokėjimai per bankomatą buvo padaryti. Taip pat pagal atsakovės pateiktus paaiškinimus matyti, kad atsakovės direktorius į atsakovės sąskaitą 2020 m. sausio 30 d. įnešė mažesnę pinigų sumą nei nurodė ieškovui (26 880 Eur), todėl galimai dalis pinigų, kuriuos ieškovas perdavė atsakovės direktoriui, per bankomatą Žirmūnų g. 2 buvo įnešti ne į atsakovės, o į atsakovės direktoriaus sąskaitą SEB banke.

5.11. Paskolos sutartis Nr. 20.01.29 yra fiktyvi, nes ji atsirado tik ieškovui pareiškus ieškinį, siekiant paneigti jo nurodytas aplinkybes apie paskolos pagal paskolos sutartį Nr. 1 suteikimą. Vien tai, kad paskolos sutartis Nr. 1 nėra patvirtinta notarine tvarka, nepanaikina atsakovės įsipareigojimo grąžinti ieškovui pagal ją suteiktą paskolą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 20 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, atsakovės priešieškinį tenkino. Teismas pripažino negaliojančia 2020 m. sausio 30 d. paskolos sutartį Nr. 1 ir taikė restituciją – įpareigojo atsakovę UAB „Aztransa“ grąžinti ieškovui A. K. pagal 2020 m. sausio 30 d. paskolos sutartį Nr. 1 paskolintą 35 730 Eur sumą; priteisė iš ieškovo ir atsakovės po 4,48 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.

7. Teismas nustatė, kad tarp atsakovės direktoriaus Ž. A. S. ir atsakovės UAB „Aztransa“ 2020 m. sausio 29 d. buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. 20.01.29, kuria atsakovės direktorius suteikė atsakovei 15 100 Eur sumą, o paskolos gavėja (atsakovė) priėmė 15 100 Eur. Paskolos sutartyje nurodyta, kad paskola suteikiama grynais įnešant į įmonės sąskaitą bankomate per kelis kartus; paskola suteikta neterminuotai, pagal pareikalavimą; nurodyta sutartis pasirašyta jos šalių.

8. Teismas taip pat nustatė, kad šalys 2020 m. sausio 30 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 1, kuria ieškovas paskolino atsakovei 35 730 Eur grynais pinigais, be palūkanų, neterminuotai, pagal ieškovo pareikalavimą grąžinti paskolą per 90 kalendorinių dienų jam pareikalavus; sutartis patvirtinta abiejų šalių parašais.

9. Teismas iš ieškovo bankinės kortelės informacijos nustatė, kad jis laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 31 d. – 2020 m. vasario 3 d. nusiėmė pinigus nuo savo sąskaitos per Šiaulių banko bankomatus 33 200 Eur sumai. Ieškovo paaiškinimais nustatė, kad likusią dalį pinigų jis turėjo su savimi.

10. Teismas nurodė, kad iš pateiktos ieškovo telefone esančio susirašinėjimo programos Telegram pranešimo ekrano nuotraukos (screenshot) matyti, jog šalys susirašinėjo, o būtent – ieškovas siuntė atsakovės direktoriui 2020 m. sausio 30 d. paskolos sumos skaičiuoklę: „26 880 + 3 850 + 5 000“); ieškovas susirašinėjime nurodė, kad jis 2020 m. sausio 30 d. įnešė 26 880 Eur, o likusius – 8 850 Eur, nurodė, kad įneš kitą dieną.

11. Teismas taip pat nustatė, kad 2020 m. balandžio 2 d. tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. 20.04.02 (toliau – paskolos sutartis Nr. 2), pagal kurią ieškovas paskolino atsakovei 30 400 Eur sumą (1 punktas), nurodant, kad paskola suteikiama į įmonės sąskaitas bankuose per kelis kartus, susitarta dėl beprocentinės paskolos, nurodant, kad paskola neterminuota ir turi būti grąžinta per 30 dienų ieškovui pateikus prašymą. Nurodytą paskolą ieškovas suteikė atsakovei, pervesdamas pinigus į atsakovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini): 2020 m. balandžio 5 d. ieškovas pervedė 9 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „pinigų pervedimas pagal paskolos sutartį Nr. 2, 2020 m. balandžio 1 d. “; 2020 m. balandžio 23 d. – 10 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „Paskolos“; 2020 m. gegužės 12 d. – 13 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „paskolos“.

12. Teismas taip pat nustatė, kad 2021 m. birželio 9 d. ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl paskolų, suteiktų pagal paskolos sutartį Nr. 1 ir paskolos sutartį Nr. 2 grąžinimo, nurodant 35 730 Eur paskolą, suteiktą pagal paskolos sutartį Nr. 1 grąžinti per 90 kalendorinių dienų nuo 2021 m. birželio 9 d. prašymo išsiuntimo (iki 2021 m. rugsėjo 7 d.), o 30 400 Eur paskolą, suteiktą pagal paskolos sutartį Nr. 2, grąžinti per 30 kalendorinių dienų nuo 2021 m. birželio 9 d. prašymo išsiuntimo (iki 2021 m. liepos 9 d.); prie reikalavimo ieškovas pridėjo nurodytų paskolos sutarčių kopijas. Reaguodama į šį raginimą, atsakovė 2021 m. rugpjūčio 8 d. el. laiške nurodė, kad negavo iš ieškovo pagal pateiktas paskolos sutartis mokėjimų patvirtinimų, nes pagal balansą yra nesutapimų; 2021 m. rugpjūčio 31 d. el. laiške atsakovė nurodė, kad nesulaukė iš ieškovo dokumentų, patvirtinančių paskolos sutartis.

13. Teismas nurodė, kad AB Šiaulių banko Vilniaus filialo sąskaitos išrašas patvirtina, kad atsakovė 2021 m. liepos 12 d. pervedė ieškovui 40 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „paskolos grąžinimas“, o 2021 m. rugsėjo 9 d. pervedė ieškovui 9 500 Eur, nurodydama „galutinis paskolos grąžinimas“.

Šalies argumentai

14. Teismas pažymėjo, kad ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 36 565,43 Eur (35 730 Eur negrąžintos paskolos sumos ir 835,43 Eur palūkanas) skolą, teigdamas, kad 2021 m. liepos 12 d. atsakovė į ieškovo sąskaitą pervedė 40 000 Eur, kurią jis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.56 straipsnio 2 dalimi, įskaitė pagal paskolos sutartį Nr. 2, nes šios prievolės įvykdymo terminas (2021 m. liepos 9 d.) jau buvo suėjęs, o likusi dalis sumos – 9 600 Eur (40 000 Eur – 30 400 Eur), buvo įskaityta kaip paskolos, suteiktos pagal paskolos sutartį Nr. 1, grąžinimas. Taip pat ieškovas teigė, kad 2021 m. rugsėjo 9 d. atsakovė į ieškovo sąskaitą pervedė 9 500 Eur, kuriuos jis užskaitė kaip dalies paskolos pagal paskolos sutartį Nr. 1 grąžinimą. Pasak ieškovo, atsakovės skola sudaro 16 630 Eur pagal paskolos sutartį Nr. 1 ir 19 100 Eur paskola, suteikta mokėjimo pavedimais, atliktais 2020 m. gegužės 12 d. – 2020 m. birželio 26 d.

Žemesnės instancijos teismas

15. Teismas nurodė, kad atsakovė atsikirtimus į ieškinį ir priešieškinį grindė aplinkybėmis, kad paskolos sutartyje Nr. 1 pinigų perdavimo faktas neužfiksuotas, o ta aplinkybė, jog ieškovas iš savo sąskaitos AB Šiaulių banke grynino pinigus, nepatvirtina paskolos sutarties Nr.1 dalyko –35 730,00 Eur perdavimo atsakovei. Taip pat teigė, kad paskola buvo suteikta tik pagal sutartį Nr. 2, sutartis Nr. 1 buvo panaikinta. Teigė, kad paskolą pagal sutartį Nr. 2 ir žodinį susitarimą grąžino, o sutartį Nr. 1 prašė pripažinti negaliojančia kaip prieštaraujančią įstatymo reikalavimams CK 1.93 straipsnio pagrindu.

16. Teismas nurodė, kad iš ginčo sutarties Nr. 1 turinio matyti, o būtent sąlygos – sutarties objektas, kad paskolos davėjas (ieškovas) suteikia paskolos gavėjo (atsakovės) nuosavybėn 35 730 Eur, o paskolos gavėjas (atsakovė) priima 35 730 Eur; atsakovė sutarties 1 punktu įsipareigojo grąžinti ieškovui paskolos sumą. Pagal sutartį paskola buvo neterminuota ir turėjo būti grąžinta per 90 dienų ieškovui pateikus prašymą (2 punktas); sutartimi šalys sulygo dėl 0 proc. palūkanų (1 punktas). Sutarties 3.1 punkte nurodyta, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir nustoja galios po visiško paskolos grąžinimo.

17. Teismo vertinimu, ieškovo bankinės kortelės informacija liudija, kad jis laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 31 d. – 2020 m. vasario 3 d. nusiėmė 33 200 Eur nuo savo sąskaitos per Šiaulių banko bankomatus. Ieškovo teigimu, likusią dalį pinigų jis turėjo su savimi. Iš ieškovo telefone esančio susirašinėjimo programos Telegram pranešimo ekrano nuotraukos (screenshot) teismas nustatė, jog šalys susirašinėjo, o būtent – ieškovas siuntė atsakovės direktoriui 2020 m. sausio 30 d. paskolos sumos skaičiuoklę: „26 880 + 3 850 + 5 000“); ieškovas susirašinėjime nurodė, kad jis 2020 m. sausio 30 d. įnešė 26 880 Eur, o likusius – 8 850 Eur nurodė, kad įneš kitą dieną.

18. Nustatytos bylos faktinės aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtino šalių siekį ir ketinimus sudaryti sutartį Nr. 1. Teismas nurodė, kad spręsdamas, ar pinigai buvo faktiškai perduoti pagal sutartį Nr. 1, negali ignoruoti šių teisiškai reikšmingų aplinkybių: pirma, 2021 m. birželio 9 d. ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl paskolų, suteiktų pagal paskolos sutartį Nr. 1 ir paskolos sutartį Nr. 2 grąžinimo, nurodant 35 730 Eur paskolą, suteiktą pagal paskolos sutartį Nr. 1 grąžinti per 90 kalendorinių dienų nuo 2021 m. birželio 9 d. prašymo išsiuntimo (iki 2021 m. rugsėjo 7 d.)), o 30 400 Eur paskolą, suteiktą pagal paskolos sutartį Nr. 2, grąžinti per 30 kalendorinių dienų nuo 2021 m. birželio 9 d. prašymo išsiuntimo (iki 2021 m. liepos 9 d.); prie reikalavimo ieškovas pridėjo nurodytų paskolos sutarčių kopijas. Atsakovė, reaguodama į šį raginimą, 2021 m. rugpjūčio 8 d. el. laiške nurodė, kad negavo iš ieškovo pagal pateiktas paskolos sutartis mokėjimų patvirtinimų, nes pagal balansą yra nesutapimų, o 2021 m. rugpjūčio 31 d. el. laiške pažymėjo, kad nesulaukė iš ieškovo dokumentų, patvirtinančių paskolos sutartis. Taigi, atsižvelgiant į tokio pobūdžio faktines aplinkybes, o būtent, kad atsakovė savo el. laiškuose net neginčijo paskolos Nr. 1 sutarties sudarymo fakto, – teismas atsakovės sutarties Nr. 1 nepripažinimą vertino kaip siekį išvengti prievolių vykdymo pagal sutartį Nr. 1. Ta aplinkybė, kad paskolos sutartis Nr. 1 neatitiko įstatymo reikalavimų – nebuvo patvirtinta notaro, – savaime nepaneigia pinigų perdavimo fakto pagal šią sutartį; antra, nors atsakovė teigė, kad ant sutarties Nr. 1 nėra patvirtinta, kad pinigai buvo perduoti, teismas tokį teiginį atmetė kaip prieštaraujantį byloje esantiems rašytiniams įrodymams, sutarties turiniui ir nusistovėjusiai praktikai tarp šalių. Teismas pažymėjo, kad šalys ginčo sutartimi sulygo, kad paskolos davėjas (ieškovas) suteikia paskolos gavėjo (atsakovės) nuosavybėn 35 730 Eur, o paskolos gavėjas (atsakovė) priima 35 730 Eur; pagal sutartį paskola buvo neterminuota ir turėjo būti grąžinta per 90 dienų ieškovui pateikus prašymą (2 punktas); sutarties 3.1 punkte nurodė, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir nustoja galios po visiško paskolos grąžinimo. Sutartis patvirtinta abiejų šalių parašais. Teismas pabrėžė, kad teismas byloje vertina įrodymų visetą, tam, kad galėtų objektyviai spęsti dėl tarp šalių susiklosčiusios verslo praktikos. Dėl nurodytų aplinkybių teismas atkreipė dėmesį į 2020 m. balandžio 2 d. sutartį Nr. 2, pagal kurią ieškovas paskolino atsakovei 30 400 Eur sumą, nurodant, kad paskola suteikiama į įmonės sąskaitas bankuose per kelis kartus, sutartis pasirašyta abiejų šalių, tačiau joje neužfiksuota, kad pinigai buvo perduoti. Taigi tarp šalių nebuvo tokios praktikos, kaip teigė atsakovė, o būtent – sutartyje nurodyti (pažymėti) pinigų perdavimo faktą. Taip pat atsakovė teigė, kad sutartis Nr. 1 buvo panaikinta sudarant sutartį Nr. 2. Spręsdamas dėl šių teiginių pagrįstumo, teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad sutartis Nr. 1 buvo panaikinta ar pakeista, tai neišplaukia ir iš sutarties Nr. 2 turinio.

19. Taigi, iš atsakovo ginčijamos 2020 m. sausio 30 d. paskolos sutarties Nr. 1 sąlygų turinio ir sudarymo aplinkybių teismas sprendė, kad sutarties šalių ketinimai buvo pasiskolinti 35 730 Eur grynaisiais pinigais, dėl ko šalys ir sulygo. Teismas sprendė, kad labiau tikėtina, kad paskolos sutartis Nr. 1 tarp šalių buvo faktiškai sudaryta ir pinigai pagal ją buvo perduoti atsakovei. Juolab, kad atsakovė nurodytos sutarties iki ieškinio pareiškimo net neginčijo. Nors atsakovė teigė, kad pinigų išgryninimas savaime nereiškia jų perdavimo, teismo manymu, byloje esanti sutartis Nr. 1, pasirašyta abiejų šalių, yra pakankamas pagrindas preziumuoti, kad tarp šalių buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai ir pinigus paskolos gavėjas gavo iš paskolos davėjo – ieškovo.

20. Teismas iš AB Šiaulių banko Vilniaus filialo sąskaitų išrašų nustatė, kad atsakovė po ieškovo raginimo grąžinti skolas pagal paskolos sutartis Nr. 1 ir Nr. 2, pervedė ieškovui 49 500 Eur, atlikdama 2021 m. liepos 12 d. pavedimą 40 000 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodydama „paskolos grąžinimas“ ir 2021 m. rugsėjo 9 d. atlikdama pavedimą 9 500 Eur sumai, nurodydama „galutinis paskolos grąžinimas“. Taigi, atsakovės negrąžinta skolos dalis sudaro 16 630 Eur.

Atsiliepimas

21. Atsakovės teigimu, ji grąžino skolą pagal paskolos sutartį Nr. 2 ir žodinį susitarimą dėl 19 100 Eur paskolos įstatinio kapitalo formavimui. Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs mokėjimo pavedimų turinį, nustatė, kad atsakovė, grąžindama skolą nenurodė pagal kurią paskolos sutartį ji grąžina paskolą; tuo tarpu ieškovas teigė, kad jis, vadovaujantis CK 6.56 straipsnio 2 dalimi, atliko įskaitymą, o būtent – 40 000 Eur sumokėta suma buvo įskaityta kaip 30 400 Eur paskolos grąžinimas pagal paskolos sutartį Nr. 2, kurios įvykdymo terminas (2021 m. liepos 9 d.) jau buvo suėjęs, o likusi dalis sumos – 9 600 Eur (40 000 Eur – 30 400 Eur), buvo įskaityta kaip paskolos suteiktos pagal paskolos sutartį Nr. 1 grąžinimas.

Žemesnės instancijos teismas

22. Spręsdamas dėl tokios ieškovo pozicijos, teismas pažymėjo, kad paskolos sutarties Nr. 1 sudarymui įstatymas nustato privalomą notarinę formą (CK 6.871 straipsnio 4 dalis), o tokios formos reikalavimų nesilaikymas daro tokias paskolos sutartis negaliojančias (CK 1.93 straipsnio 3 dalis).

23. Išdėstytų aplinkybių kontekste teismas sprendė, kad paskolos sutarties Nr. 1 sudarymui įstatymas nustatė privalomą notarinę formą, o sąmoningas tokios sutarties vykdymas mokant grynaisiais pinigais išvengiant įstatyme nustatytos notarinės sandorio formos laikymosi, – suteikė šalims galimybę išvengti minėtų lėšų apskaitymo įmonės finansinės atskaitomybės dokumentuose; šis ketinimas akivaizdus, nes abi šalys buvo įmonės akcininkais ginčo sutarties sudarymo metu. Tai, teismo vertinimu, tik pagrindžia, kad šalys turėjo siekį nesilaikyti įstatyme įtvirtintų imperatyvių reikalavimų, keliamų atitinkamos vertės paskolos sutartims. Taigi, atsižvelgdamas į šalių nesąžiningumą sutartiniuose santykiuose, jų pasirinktą modus operandi – siekį neapskaityti įmonės lėšų, ir vadovaudamasis protingumo bei teisingumo principais, teismas pripažino paskolos sutartį Nr. 1 negaliojančia (CK 1.93 straipsnio 3 dalis). Juolab, kad ir liudytoja A. K. teismo posėdyje parodė, kad atsakovės įmonėje dirbo (duomenys neskelbtini) nuo 2020 m. vasario mėn. iki 2021 m. rugsėjo mėn., tačiau patvirtino, kad skola pagal paskolos sutartį Nr. 1 nebuvo apskaityta įmonėje, pinigai į įmonės kasą įnešti nebuvo.

24. Be to, šalių pasirinkimą nepaskaityti įmonės lėšų, teismo vertinimu, patvirtino ir aplinkybė, kad 2020 m. sausio 29 d. tarp atsakovės direktoriaus Ž. A. S. ir atsakovės UAB „Aztransa“ buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. 20.01.29, kuria atsakovės direktorius Ž. A. S. suteikė atsakovei 15 100 Eur sumą, nurodant, kad paskola suteikiama grynaisiais įnešant į įmonės sąskaitą bankomate per kelis kartus. Byloje esantis rašytinis įrodymas – SEB banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 3 d. patvirtino, kad 2020 m. sausio 30 d. į atsakovės sąskaitą buvo įmokėta 15 100 Eur grynųjų. Taigi, akivaizdu, kad šalims atsiskaitymas grynaisiais buvo priimtina verslo praktika. Be to, teismas nurodė, kad negalima ignoruoti ir fakto, kad šalys buvo sudariusios žodinę paskolos sutartį dėl 19 100 Eur, tai jos pripažino teismo posėdyje ir atsakovė skolos pagal ją neginčijo.

25. Teismas nurodė, kad paskolos sutarties rengėja buvo atsakovė, o ieškovas teigė, kad lietuvių kalbos nemokėjo ir jam buvo tik paaiškintas sutarties turinys, tačiau abi šalys yra verslininkai, jiems keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai sutartiniuose santykiuose, tarp jų ir laikytis įstatymo keliamų sandorio formos reikalavimų, juolab, kad ieškovas šioje srityje veikia apie 20 metų (tai jis patvirtino teismo posėdyje); todėl yra pagrindas spręsti, kad šalims gerai buvo žinomos ginčo sandorio sudarymo aplinkybės ir iš to kylančios pasekmės.

26. Pripažinęs paskolos sutartį Nr. 1 negaliojančia, teismas ieškovo atliktą įskaitymą pagal šią sutartį pripažino neteisėtu.

27. Teismas, nustatęs, kad faktiškai ieškovas perdavė pinigines lėšas pagal sutartį Nr. 1, tačiau teismui šią sutartį pripažinus negaliojančia, taikytinas sandorio negaliojimo padarinys – restitucija. Teismas pabrėžė, kad paskolos sutartis Nr. 1 nėra teisėtas sandoris, o atsakovės teisės negali būti apginamos faktiškai teismui ją atleidus nuo paskolos sutartyje numatytų prievolių vykdymo, paskolos sutartį pripažįstant negaliojančia, bet netaikant restitucijos.

28. Teismas nurodė, kad svarbu įvertinti nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios situacijos specifiškumą: AB Šiaulių banko Vilniaus filialo sąskaitos išrašas patvirtino, kad atsakovė 2021 m. liepos 12 d. pervedė ieškovui 40 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „paskolos grąžinimas“, o 2021 m. rugsėjo 9 d. pervedė ieškovui 9 500 Eur, nurodydama „galutinis paskolos grąžinimas“. Taigi, atsakovė grąžino ieškovui 49 500 Eur, nekonkretizuodama pagal kurią sutartį grąžino skolą; tačiau pati atsakovė savo procesiniuose dokumentuose pripažino, kad grąžino paskolas pagal žodinę sutartį ir 2020 m. balandžio 2 d. sutartį Nr. 2. Esant tokio pobūdžio aplinkybėms, teismas taikydamas restituciją, įpareigojo atsakovę grąžinti skolą ieškovui pagal paskolos sutartį Nr. 1, o būtent – 35 730 Eur. Teismas pabrėžė, kad šalys veikė kaip verslininkai ir joms abiem tenka jų neigiamo elgesio pasekmės.

29. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamojoje byloje teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį tenkino, tačiau pritaikė restituciją. Atsižvelgdamas į byloje susiklosčiusios situacijos specifiškumą ir į tai, kaip teismas išsprendė ginčą, teismas darė išvadą, kad protinga ir teisinga šioje byloje neatlyginti šalims jų patirtų bylinėjimosi išlaidų.

30. Remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 93 straipsniu, iš šalių lygiomis dalimis į valstybės biudžetą teismas priteisė 8,96 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, t. y. iš kiekvienos po 4,48 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

31. Atsakovė UAB ,,Aztransa“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti; atsakovės priešieškinį tenkinti ir pripažinti 2020 m. sausio 30 d. paskolos sutartį Nr. 1 nesudaryta. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

31.1. Priešingai nei nustatyta skundžiamu sprendimu, ieškovas neįrodė, kad paskolos sutarties Nr. 1 dalykas – 35 730 Eur, buvo perduotas atsakovei.

31.2. Nors teismo proceso metu ieškovas ir jo atstovas tvirtino, kad dėl ieškovo atstovavimo susitarė tik kai ieškovės teikė atsakovei 2021 m. birželio 9 d. pretenziją dėl skolos grąžinimo, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina priešingai – 2020 m. balandžio 18 d. ieškovas atsiskaitė su 9-osios advokatų kontoros advokatu E. Džavachidžiu už teisines paslaugas. Ši kontora ieškovą atstovavo ir šioje byloje.

31.3. Liudytojo A. G. ir atsakovės vadovo Ž. A. S. paaiškinimai sutampa su byloje esančiais įrodymais, patvirtinančiais, kad ieškovas sutartinių santykių su atsakove metu, įskaitant paskolos sutarties Nr. 1 sudarymo klausimus, sprendė su teisininkais, kadangi, kaip aiškino ieškovas, jis turėjo neigiamą patirtį anksčiau vystytame versle Vilniuje. Atsakovė paskolos sutarties Nr. 1 ieškovui nevertė nei žodžiu, nei raštu, todėl nėra pagrindo tikėti ieškovo paaiškinimais, kad jis pasirašė ant lietuvių kalba surašytos paskolos sutarties Nr. 1, kurios jis nesupranta, ir perdavė didelę sumą grynųjų pinigų.

31.4. Tai, kad ieškovo ir atsakovės sutartinių santykių metu ieškovas buvo konsultuojamas, atstovaujamas profesionalių teisininkų – advokatų, kurie ieškovui patarė jokių pinigų atsakovei pagal paskolos sutartį Nr. 1 neskolinti, įrodo tai: i) paskolos sutartis Nr. 1 nėra notarinės formos; ii) teisininkai patarė ieškovui pinigus atsakovei skolinti tik po to, kai ieškovas taps atsakovės akcininku. Ieškovas atsakovės akcininku tapo 2020 m. vasario 21 d., tuomet 2020 m. balandžio 2 d. tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. 2.

31.5. Kadangi ieškovas iš savo atstovo sužinojo, kad paskolos sutartis, kuria skolinama daugiau nei 3 000 Eur grynaisiais pinigais, turi būti notarinės formos, paskolos sutarties Nr. 2 1 punkte nustatyta, kad paskola suteikiama į įmonės sąskaitas bankuose per kelis kartus, ko nebuvo nurodyta paskolos sutartyje Nr. 1.

31.6. Teismo motyvai, jog tarp šalių nebuvo praktikos atskirai nurodyti pinigų perdavimo faktą, yra nepagrįsti. Priešingai nei nustatė teismas, kadangi paskolos sutartis Nr. 2 turėjo būti vykdoma pervedant lėšas į atsakovės banko sąskaitą, atskirai pinigų perdavimo faktas neturėjo būti nurodytas, priešingai nei paskolos sutarties Nr. 1 įvykdymo atveju. Be to, 2020 m. sausio 29 d. paskolos sutartyje tarp atsakovės ir jos vadovo atskirai pinigų perdavimo faktas taip pat nenurodytas, nes šios paskolos sutarties 1 punkte nurodyta, kad 15 100 Eur paskola suteikiama grynais įnešant į įmonės sąskaitą bankomate per kelis kartus. Paskolos sutartyje Nr. 1 nuostatų kokiu būdu perduodami pinigai nėra, todėl reikia vadovautis įstatymu ir teismų praktika, kur nustatyta, kad duomenys apie pinigų pagal paskolos Nr. 1 perdavimą turėjo būti nurodomi atskirai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2016, 31 punktas). Paskolos sutartyje Nr. 1 atskiro įrašo apie pinigų perdavimą nėra, nes ieškovas pinigų atsakovei pagal paskolos sutartį Nr. 1 neperdavė.

31.7. Ieškovo pateiktas Telegram susirašinėjimas neatitinka įstatyme įtvirtintų įrodymų sąsajumo ir leistinumo įrodymų, yra suklastotas. Iš susirašinėjimo Telegram nėra galimybės nustatyti, jog susirašinėjimas vyko būtent tarp ieškovo ir atsakovės vadovo; susirašinėjime nėra nei datos, nei kitų duomenų, leidžiančių įsitikinti susirašinėjimo patikimumu, todėl teismas susirašinėjimu, kaip įrodymu, vadovavosi nepagrįstai. Aplinkybę, kad susirašinėjimas galimai suklastotas patvirtina ir tai, kad ieškovas, teigdamas, kad turi visus šalių susirašinėjimus, jų, išskyrus susirašinėjimo fragmentą, teismui nepateikė. Atsakovės vadovas Telegram susirašinėjimo pateikti negali, nes, gavęs ieškovo 2021 m. birželio mėn. 9 d. pretenziją, pastebėjo, kad ieškovas visą susirašinėjimą iš Telegram programėlės ištrynė.

31.8. Ieškovo pateiktas Telegram susirašinėjimas nepatvirtina, kad ieškovas perdavė atsakovei pinigus pagal paskolos sutartį Nr. 1. Ieškovas pateikė netikslų Telegram susirašinėjimo vertimą: „ką mes šiandien 26880 įnešėm. Ir pas mane liko 8850 Eur, kuriuos įnešiu rytoj“, nors susirašinėjimas verčiasi: „Čia aš įnešiau mums 26880 Eur, kuriuos mes šiandien įdėjome. Ir dar turiu 8850 Eur, kuriuos aš įnešiu rytoj“, kas patvirtina, kad ieškovas pateikė nepagrįstą reikalavimą, siekdamas pasipelnyti atsakovės sąskaita.

31.9. Net jeigu tarp šalių ir buvo Telegram susirašinėjimas, jis nepatvirtina to, jog pinigai buvo perduoti atsakovei. Liudytojas A. G. paaiškino, kad ieškovas Lietuvoje lankėsi ir kitais savo vystomo transporto verslo Uzbekijoje reikalais, o ieškovo pateikti įrodymai nepatvirtina, kad išgryninta ta pati suma, kuri tariamai buvo paskolinta pagal paskolos sutartį Nr. 1. Nors ieškovas teigė, kad trūkstamą lėšų sumą jis turėjo su savimi, tai patvirtinančių įrodymų jis nepateikė. Telegram susirašinėjime nurodyti skaičiai taip pat nepatvirtina faktinės padėties, nes jokios susirašinėjime nurodytos sumos į atsakovės sąskaitą niekada nebuvo įneštos.

31.10. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė yra nesąžininga, jog nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad paskolos sutartis Nr. 1 buvo ginčyta, panaikinta ar pakeista.

31.11. Tarp atsakovės vadovo ir ieškovo buvo įprasta praktika, jog ieškovas elgiasi nesąžiningai, pasiima paskolos sutartį Nr. 1, pinigų pagal ją atsakovei neperduoda, atsakovės vadovas vienas pats įvykdo savo įsipareigojimus ir paskolina pinigus, būtinus atsakovės veiklai vykdyti, toliau ieškovas vėluoja paskolinti pinigus pagal paskolos sutartį Nr. 2, dėl ko pinigus vėl skolina atsakovės vadovas. Atsakovės vadovo suteiktų paskolų dėka (15 100 Eur ir 20 000 Eur) buvo nupirkti 2 vilkikų sąstatai ir atsakovė pradėjo veikti nuo 2020 m. gegužės mėn.

31.12. 2021 m. gegužės mėn. 6 d. įvyko atsakovės akcininkų susirinkimas, kuriame dalyvavo ir ieškovas. Ieškovui buvo parodyti susirinkimo datai parengti visi atsakovės dokumentai. Ieškovas viską fotografavo, tikėtina, kažkam siuntė, nuolat išeidavo į lauką pakalbėti telefonu, galiausiai paėmė susirinkimo protokolą, pasakė, kad nuveš jį savo teisininkams pasižiūrėti, ir tik grįžęs jį pasirašė. Ieškovas, atsakovės vadovui nežinant, 2021 m. gegužės 14 d. el. laišku vėl paprašė atsakovės buhalterės papildomai įmonės dokumentų ir vėl visus juos gavo. Kadangi visą informaciją, įskaitant apie atsakovės vadovo suteiktas paskolas atsakovei, ieškovas matė, todėl ieškovas ieškinyje ir nurodė, jog tariamai ieškovo suteiktą paskolą atsakovės vadovas įnešė į banko sąskaitą bei pateikė galimai suklastotą susirašinėjimą, siekdamas pasipelnyti atsakovės sąskaita. Ieškovo nesąžiningą elgesį patvirtina ir tai, kad ieškovas reikalavo atsakovę sumokėti jam darbo užmokestį ir dienpinigius, nors ieškovas faktiškai nedirbo.

31.13. Priešingai nei nustatė teismas, atsakovė neigė gavusi paskolą pagal paskolos sutartį Nr. 1. Aplinkybė, kad 2021 m. rugpjūčio 8 d. atsakymu į pateiktą pretenziją atsakovė nurodė, kad laukia mokėjimo patvirtinimų pagal paskolos sutartis, kadangi pagal balansą yra nesutapimų, reiškia, kad aptariamą el. laišką rašė atsakovės buhalterė, vartodama buhalterinius terminus „laukiame mokėjimo patvirtinimų pagal paskolos sutartis“, „pagal balansą yra nesutapimų“.

31.14. Teismas nepagrįstai nurodė, kad tai, jog atsakovė, grąžindama ieškovui suteiktas paskolas, nenurodė, kurią paskolą grąžina, patvirtina, kad atsakovė pinigus pagal paskolos sutartį Nr. 1 gavo. Atsakovė 2021 m. liepos 10 d. banko pavedimu grąžino ieškovui jo suteiktą paskolą pagal paskolos sutartį Nr. 2 ir dalį paskolos pagal žodinę ieškovo ir atsakovės paskolos sutartį – 40 000 Eur, mokėjimo paskirtyje įrašydama „paskolos grąžinimas”, o 2021 m. rugsėjo 9 d. banko pavedimu atsakovė grąžino ieškovui likusią skolą pagal ieškovo ir atsakovės sudarytą žodinę sutartį 9 500 Eur įrašydama „galutinis paskolos grąžinimas“, kas atsispindi ir atsakovės buhalterinėje apskaitoje.

31.15. Ieškovo teismui teikti paaiškinimai patvirtina, kad ieškovas pinigų pagal paskolos sutartį Nr. 1 atsakovei neperdavė. Ieškovo parodymai nenuoseklūs, prieštaringi. Ieškovas, vienas vertus teigė, kad pinigus perdavė atsakovės vadovui prekybos centre Žirmūnų g. 2, kur išgrynino likusius pinigus, tačiau vėliau teigė, kad pirmąją dalį grynųjų pinigų perdavė atsakovės vadovui ofise. Ieškovas taip pat nepaaiškino jokių detalių apie tariamą pakankamai didelės sumos grynųjų perdavimą atsakovei – nei kur laikė tokio dydžio grynųjų pinigų sumą, nei kas juos skaičiavo, nei kokiomis kupiūromis buvo grynieji, nei kur juos dėjo atsakovė, nei kas vyko prieš ir po pinigų perdavimo ir pan.

31.16. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė, reaguodama į ieškovo raginimą grąžinti skolą, neginčijo paskolos sutarties Nr. 1 sutarties sudarymo fakto, kas patvirtina, kad atsakovei pinigai pagal pagal paskolos sutartį Nr. 1 buvo perduoti. Nors ieškovas jokių pinigų atsakovei pagal paskolos sutartį Nr. 1 neperdavė, tačiau atsakovės parengtą, pasirašytą ir užantspauduotą paskolos sutartį Nr. 1 pasiėmė ir atsakovei negrąžino. Taigi atsakovė dėl objektyvių priežasčių – paskolos sutarties Nr. 1 neturėjimo – jos neturėjo jokios galimybės ginčyti. Be to, atsakovė sutartinių santykių su ieškovu metu nebuvo atstovaujama profesionalių teisininkų.

31.17. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė buvo nesąžininga, nes paskolos sutarties Nr. 1 vykdymas mokant grynaisiais pinigais išvengiant įstatyme nustatytos notarinės sandorio formos laikymosi suteikė šalims galimybę išvengti minėtų lėšų apskaitymo įmonės finansinės atskaitomybės dokumentuose. Įmonės gauta paskola įmonei nesukuria jokios mokestinės prievolės, t. y. joks įstatymas nenustato įmonėms, įskaitant ir atsakovei, jokių mokėtinų mokesčių nuo gautų paskolų. Priešingai – Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 13 punkte nustatyta, kad pelno mokestis ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai yra palūkanos. Taigi įmonėms leidžiama nurašyti į sąnaudas sumokėtas palūkanas už joms suteiktas paskolas tokiu būdu sumažinant mokėtinus mokesčius. Teismas taip pat nenurodė, kokia mokestinė našta atsirado atsakovei nuo jos tariamai gautos paskolos pagal paskolos sutartį Nr. 1. Taigi atsakovė neturėjo jokio pagrindo slėpti paskolos teisinių santykių.

Žemesnės instancijos teismas

31.18. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, paskolos sutarties Nr. 1 sudarymo metu ieškovas nebuvo atsakovės akcininku. Priešingai nei nustatyta sprendime, atsakovės vadovo suteikta paskola yra apskaityta buhalterinėje apskaitoje, kaip ir visos ieškovo atsakovei suteiktos paskolos. Atsakovės buhalterė patvirtino, kad 2020 m. sausio 29 d. jai paskambino Ž. S., paklausė kaip parašyti paskolos sutartį, ji jam pasakė, parašyk sutartį, tik kai gausi pinigus, užrašyk ant sutarties ranka pinigų gavimo faktą ir atiduok sutartį į buhalteriją išrašyti kasos pajamų orderį. Liudytoja apklausta atsakovės (duomenys neskelbtini) patvirtino, jog paskolos sutartis Nr. 1 neapskaityta, nes jokie pinigai pagal šią paskolos sutartį Nr. 1 nebuvo gauti, kas patvirtina, kad teismo išvados apie bet kokią tariamai nesąžiningą atsakovės veiklą, kurią neva patvirtino atsakovės (duomenys neskelbtini), yra nepagrįstos.

31.19. Teismas nepagrįstai išėjo iš ieškinio ir priešieškinio ribų, t. y. priešieškinys patenkintas, tačiau paskolos sutartis Nr. 1 pripažinta negaliojančia dėl jos privalomos formos nesilaikymo, nors reikalavimas pripažinti paskolos sutartį Nr. 1 negaliojančia byloje nebuvo pareikštas ir negalėjo būti pareikštas, nes atsakovė jokių pinigų pagal paskolos sutartį Nr. 1 negavo.

Atsiliepimas

32. Ieškovas A. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

32.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad paskolos sutartis Nr. 1 yra sudaryta ir pagal ją atsakovei buvo perduoti pinigai.

32.2. Ieškovas dėl paskolos sutarties Nr. 1 sudarymo ir vykdymo (iki 2021 m. birželio 9 d.) su jokiu advokatu nesikonsultavo. Nei atsakovės direktorius, nei kiti atsakovės prašymu apklausti liudytojai nedalyvavo (nebuvo susitikę) ieškovui tariamai susitinkant su jį atstovavusiais teisininkais.

Atsiliepimas

32.3. Atsakovės teigimu, ieškovas pasirašytą sutartį nuvežė pas savo teisininką (sutartis vieno lapo), bet konsultaciją dėl jos gavo tik telefonu po kelių valandų (tariamai šį pokalbį girdėjo atsakovės direktoriaus tėvas A. G.). Šiuo atveju akivaizdūs keli nelogiškumai: i) kam fiziškai vežti sutartį teisininkui, jei tai galima padaryti perduodant ją elektroninio ryšio priemonėmis, tuo labiau, kad ieškovas tariamai buvo užsiėmęs verslo reikalais; ii) jei jau sutartis buvo nuvežta teisininkui, kodėl dėl tokio trumpo dokumento ieškovui konsultacija nebuvo suteikta iš karto jam atvykus; kam advokatui reikėjo ieškovui skambinti po kelių valandų); iii) apie sutarties sudarymą ieškovui buvo žinoma iš anksto, todėl neaišku, kodėl ieškovas, kuris, atsakovės tvirtinimu, tariamai dėl ankstesnės blogos verslo praktikos Lietuvoje sandorius siekė sudaryti tik pasikonsultavęs su teisininkais, nepaprašo sutarties projekto atsiųsti jį atstovaujančiam teisininkui iš anksto ar net nepaprašo tokią sutartį paruoši teisės profesionalo (sutartį ruošė atsakovo direktorius neturėjęs jokios patirties tokių sutarčių ruošime ar sudaryme).

32.4. Pinigai pagal paskolos sutartį paskolinti neteikiant jokių paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonių, paskola suteikta neatlygintinai, subjektui, ką tik pradėjusiam veiklą ir neturinčiam jokios kreditavimo istorijos bei apyvartos, ir iš esmės be jokių terminų. Tokio pobūdžio sutarties sudarymas galimas tik tuo atveju, jei paskolos davėjas pasitiki paskolos gavėju, o tai reiškia ir nėra jokio pagrindu abejoti, kad paskolos sutarties turinys gali būti nenaudingas ar netinkamas ieškovui; sudarant paskolos sutartį Nr. 1 ieškovas pasitikėjo savo partneriais ir pagrįstai laikė, kad jiems yra žinomi Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimai.

32.5. Ieškovas 2020 m. balandžio 18 d. advokatui Džavachidžiui sumokėjo 200 Eur: i) šis pavedimas padarytas daugiau nei po 1,5 mėnesio nuo paskolos sutarties Nr. 1 sudarymo ir nepatvirtina fakto, kad su šiuo teisininku buvo bendrauta 2020 m. sausio 30 d.; pats mokėjimas niekaip negali būti vertinamas kaip patvirtinantis faktą, kad advokatas konsultavo ieškovą dėl paskolos sutarties Nr. 1 sudarymo; ii) ši aplinkybė (mokėjimas advokatui) išvis net nebuvo nurodyta nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme – ji nurodyta tik apeliaciniame skunde; iii) ieškovo 2020 m. balandžio 18 d. advokatui sumokėta suma neturi niekuo bendra su ieškovo ir atsakovės santykiais.

32.6. Nelogiškas tvirtinimas, kad advokatas nurodė, kad sutartis turi būti sudaroma notarine forma: i) paskolos sutartis yra realinė sutartis ir bet kuris teisininkas paprieštarautų jos įsigaliojimui nuo jos sudarymo momento (jei paskola nėra suteikiama pasirašant sutartį); ii) paskolos sutartyje Nr. 1 nėra net užuominos apie tai, kad paskola yra teikiama grynaisiais pinigais; paskolos išmokėjimo būdą pasirinko atsakovė; ieškovui būtų net paprasčiau pervesti visą paskolos sumą iš savo sąskaitos (beje, esančios viename iš Lietuvos bankų), nei teikti paskolą grynaisiais pinigais; pinigai buvo reikalingi vilkiko ir puspriekabės įsigijimui (10 000 Eur mokėjimas už juos buvo padarytas tą pačią dieną (2020 m. sausio 30 d.); jei ieškovas būtų pasirinkęs saugesnį ir paprastesnį paskolos suteikimo būdą – atlikęs pavedimą iš savo sąskaitos Lietuvoje esančiame banke į atsakovės sąskaitą, nebūtų pažeisti jokie sutarties formos reikalavimai; būtent tokį patarimą būtų ieškovui suteikęs bet kuris teisininkas.

32.7. Nelogiškas teiginys, kad teisininkas nurodė, kad paskolą ieškovas atsakovei suteiktų tik tapęs atsakovės akcininku; pats faktas, kad ieškovas yra ar ne atsakovės akcininku, nedaro paskolos sutarties galiojimui jokios įtakos ir reikšmės. Net jei dėl kažkokių priežasčių buvo būtina perduoti paskolą atsakovei grynaisiais pinigais, tai lengvai galima buvo padaryti ir sudarant paskolos sutartį pas notarą, o ne tariamai atsisakant perduoti pinigus. Ieškovo nusiimta didelė pinigų suma nebuvo grąžinta į sąskaitą ir nelogiška teigti, kad su tokia grynųjų pinigų suma ieškovas grįžo atgal į Uzbekiją.

32.8. Atsakovės teiginys, kad sudarant 2020 m. balandžio 2 d. paskolos sutartį Nr. 20.04.02 buvo susitarta dėl paskolos sutarties Nr. 1 pakeitimo (panaikinimo), yra neteisingas. Sudarant paskolos sutartį Nr. 2 buvo susitarta dėl dar vienos paskolos suteikimo, o ne iš naujo susitarta dėl paskolos, planuotos suteikti pagal paskolos sutartį Nr. 1, perdavimo, nes skiriasi: i) paskolos sumos nurodytos paskolos sutartyse; ii) paskolos grąžinimo terminas. Be to, ieškovui nuo savo sąskaitos nuėmus didelę pinigų sumą, ji atgal į ieškovo sąskaitą nebuvo grąžinta.

32.9. Ieškovui su atsakovės direktoriumi sutarus dėl paskolos pagal paskolos sutartį Nr. 1 dydžio ir tai, kad paskola bus perduodama grynaisiais pinigais, ieškovas 2020 m. sausio 30 d. skolinamus pinigus nusiėmė nuo savo sąskaitos AB Šiaulių banke per bankomatus. Ieškovas nepamena, kuriuo metu jis perdavė pinigus, kuriuos jis nusiėmė nuo bankomato, adresu Saltoniškių 9, Vilnius, atsakovės direktoriui – ar kai jie buvo ofise, ar nuvažiavus į prekybos centrą „IKI“, Žirmūnų g. 2, Vilnius, kur atsakovės direktorius turėjo juos įnešti (ir dalį įnešė) į atsakovės sąskaitą kartu su ieškovo papildomai nuimtais pinigais. Bet kokiu atveju atsakovės direktoriui, jam įnešinėjant pinigus į atsakovės sąskaitą SEB banke, buvo perduota visa paskolos suma pagal paskolos sutartį Nr. 1 – 35 730 Eur (ieškovas iš savo sąskaitos išsiėmė 32 200 Eur ir likusią dalį pinigų jis turėjo).

32.10. Nors atsakovė teigia, kad ieškovas skirtingai nurodė, kur perdavė pinigus atsakovės direktoriui (ofise ar prekybos centre „IKI“), tačiau nuo pat pradžių ieškovas nurodė, kad tiksliai nepamena, kuriuo metu jis perdavė pinigus ir apklausiamas advokato akivaizdžiai jaudinosi. Praėjus daugiau nei porą metų nuo paskolos suteikimo sunku tiksliai įvardinti paskolos suteikimo aplinkybės ir kurioje konkrečioje vietoje ji buvo perduota atsakovės direktoriui. Atsakovės direktorius, teikdamas paaiškinimus dėl 2020 m. sausio 29 d. paskolos sutarties sudarymo ir vykdymo, taip pat negalėjo pasakyti, kur ir kaip buvo nuimami pinigai tariamos paskolos suteikimui. Atsakovės direktorius neigia patį susitikimo su ieškovu 2020 m. sausio 30 d. faktą, bet tada logiškai nepaaiškinama, kaip ieškovas ir atsakovės direktorius nesusitiko prekybos centre „IKI“, kuriame esančiame bankomate ieškovas nuėmė dalį pinigų, kuriuos perdavė atsakovės direktoriui bei atsakovės direktorius per bankomatą į atsakovės sąskaitą sumokėjo tariamai pagal 2020 m. sausio 29 d. paskolos sutartį suteiktą 15 100 Eur paskolą. Atsakovės direktorius nurodė ieškovui, kad į atsakovės sąskaitą jis įnešė 26 880 Eur, o kitus pinigus įneš kitą dieną. Akivaizdu, kad atsakovės direktorius ieškovui nurodė neteisingą į atsakovės sąskaitą įneštą sumą – buvo įnešta mažesnė paskolos suma, arba galimai pinigai buvo įnešti ne į atsakovės sąskaitą, o pačio atsakovės direktoriaus sąskaitą.

32.11. Paskolos sumos pagal paskolos sutartį Nr. 1 perdavimo atsakovui patvirtina pati paskolos sutartis, jos 1, 3.1 punktai. Lyginant paskolos sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 tekstus, matyti, kad tuo atveju, jeigu pinigai nebuvo perduoti sutarties sudarymo metu, šalys joje aptarė šių pinigų suteikimo būdą – paskolos sutartyje Nr. 2 nurodyta, kad paskola bus suteikiama į įmonės sąskaitą per kelis kartus, tuo tarpu paskolos sutartyje nėra nurodyta, kokiu būdu teikiama paskola.

32.12. Teismas pagrįstai pažymėjo, jog tarp šalių nebuvo praktikos pažymėti, kad sutartyje nurodyti pinigai buvo perduoti. Tiek paskolos sutartis Nr. 1, tiek 2020 m. sausio 29 d. paskolos sutartis savo turiniu yra labai panašios ir neaišku, kodėl viena sutartis patvirtina paskolos suteikimo faktą, o kai kalbama apie paskolos suteikimą pagal paskolos sutartį Nr. 1, teigiama, kad ši sutartis paskolos suteikimo fakto nepatvirtinta. Abi sutartys yra ruoštos atsakovės direktoriaus, o ieškovas apie paskolos sutarties Nr. 1 turinį (kad sutartimi patvirtinamas grynųjų pinigų paskolinimas atsakovei) sprendė pagal atsakovės direktoriaus paaiškinimus dėl to, kas joje parašyta (ieškovas lietuvių kalbos nemoka).

32.13. Ieškovui nebuvo žinoma, kad skolinant pinigus grynais pagal paskolos sutartį Nr. 1 turėjo būti sudarytas notariškai patvirtintas sandoris (apie tai ieškovas sužinojo tik kai ėmėsi veiksmų dėl suteiktų paskolų susigrąžinimo; teikdamas paaiškinimus apie savo patirtį sudarant tokio pobūdžio sutartis ieškovas nurodė, kad Uzbekijoje iš vis nėra galimas akcininko paskolos suteikimas bendrovei).

32.14. Byloje nėra įrodymų, kad Ž. S. pagal 2020 m. sausio 29 d. paskolos sutartį būtų perdavęs pinigus atsakovei: i) ant šios paskolos sutarties nėra jokių įrašų apie pinigų perdavimą iš fizinio asmens juridiniam asmeniui; ii) nebuvo pateikti „bankiniai pinigų į įmonės sąskaitą įnešimo kvitai“, todėl yra pagrindas taikyti contra spoliatorem taisyklę – laikyti, kad tokie kvitai patvirtintų faktinę aplinkybę, kad ieškovas ir atsakovė 2020 m. sausio 30 d. vienu metu buvo prekybos centre „IKI“, kur ieškovas nuo bankomato nuiminėjo pinigus, o atsakovės direktorius juos įnešinėjo; iii) tarp atsakovės banko sąskaitos išrašo ir atsakovės buhalterinės apskaitos programos dokumento „sąskaitos detali ataskaita“ yra prieštaravimas: pagal išrašą iš sąskaitos buvo atlikti 6 mokėjimai, o ataskaitoje nurodyta, kad paskola suteikta grynaisiais dviem mokėjimais po 7 600 Eur ir 7 500 Eur.

32.15. Atsakovės 2020 m. sausio 30 d. sąskaitos išrašas nėra patvirtinimas, kad Ž. S. suteikė 15 100 Eur paskolą atsakovei. Pinigai buvo įnešti Ž. S., kaip atsakovės vadovo, naudojantis bendrovės vardu išduota mokėjimo kortele, o ne fizinio asmens. Ž. S., kaip fizinis asmuo, negali tiesiogiai įnešti pinigus į juridinio asmens sąskaitą per bankomatą. Tam, kad atsakovės direktorius galėtų atsakovei priklausančius grynuosius pinigus įnešti į atsakovės sąskaitą, jie turėjo būti jam perduoti. Jokio patvirtinimo ar įrašo, kokiu būdu Ž. S., kaip fizinis asmuo, perdavė pinigus atsakovės (paskolos gavėjo) vardu veikiančiam administracijos vadovui byloje nėra. Ieškovas 2020 m. sausio 29 d. sutartį laiko fiktyvia, atsiradusia tik pareiškus ieškinį, siekiant paneigti pinigų gavimo iš ieškovo faktą, kuris patvirtinamas atsakovės pinigų įnešimu į atsakovės sąskaitą.

32.16. Tiek ieškovo suteiktos paskolos pagal paskolos sutartį Nr. 1, tiek tariamai Ž. S. suteiktos paskolos pagal 2021 m. sausio 29 d. paskolos sutartį perdavimas grynaisiais pinigais atsakovei (juridiniams asmeniui) turėjo būti apskaitytas kasos pajamų orderiu (privalomu buhalterinės apskaitos dokumentu).

32.17. Paskolos suteikimą patvirtina ir atsakovės veiksmai ieškovui pateikus reikalavimą sugrąžinti suteiktas paskolas. Ieškovui 2021 m. birželio 9 d. pateikus reikalavimą sugrąžinti suteiktas paskolas, atsakovė net neužsiminė, kad pagal reikalavime nurodytą paskolos sutartį Nr. 1 jokie pinigai atsakovei nebuvo suteikti. Vietoje to, atsakovė po 2 mėnesių susirašinėjime nurodė, kad laukia pagal pateiktas paskolos sutartis mokėjimų patvirtinimų. Akivaizdu, kad atsakovės direktorius ne tiek bandė pasakyti, kad pinigai pagal paskolos sutartį Nr. 1 atsakovei nebuvo perduoti, bet bandė išsiaiškinti, kokiais dokumentais, patvirtinančiais paskolos suteikimą, disponuoja ieškovas. Su reikalavimu buvo persiųsta ir paskolos sutarties Nr. 1 kopija, todėl atsakovei neabejotinai buvo aišku, kad reikalaujama grąžinti paskolą.

32.18. Ieškovo pateiktas Telegram susirašinėjimas taip pat patvirtina pinigų perdavimo pagal paskolos sutartį Nr. 1 faktą. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad susirašinėjimas yra suklastotas ar išverstas netiksliai, tas neįrodyta. Tai, kad atsakovės direktorius neturi tokio susirašinėjimo, nėra pagrindas atsisakyti priimti/vertinti tokį įrodymą. Atsakovei iškėlus abejones dėl šio įrodymo patikimumo, ieškovas pateikė apžiūrai telefoną ir papildomus įrodymus, susijusius su susirašinėjimu: informaciją apie tai, kada buvo padaryta ekrano nuotrauka bei informaciją iš ieškovo telefono, patvirtinančią, kad abonemento pavadinimas LT J. A. yra susijęs su atsakovo direktoriaus Ž. S. naudojamu telefono numeriu (duomenys neskelbtini)). Iš pateiktų papildomų įrodymų akivaizdu, kad nuotrauka daryta 2021 m. birželio 1 d. ir susirašinėjimas vyko tarp ieškovo ir atsakovės. Tai, kad bendravimas per Telegram programą buvo įprastas šalių bendravimo būdas patvirtino ir atsakovės direktorius.

32.19. Nors atsakovė teigė, kad Telegram susirašinėjimą ištrynė ieškovas, tačiau susirašinėjimas ištrintas atsakovės direktoriaus, ieškovui pareiškus reikalavimą gražinti paskolą (nuotrauka padaryta jau kilus konfliktui tarp šalių, siekiant užfiksuoti pinigų suteikimą patvirtinantį susirašinėjimą). Abiem šalims pripažįstant faktą, kad susirašinėjimas nėra išlikęs, ieškovui nebuvo galimybės, išskyrus su ieškiniu pateiktas nuotraukas, tokį susirašinėjimą pateikti į bylą.

32.20. Nors yra skirtumas tarp atsakovės direktoriaus į atsakovės sąskaitą per bankomatą prekybos centre „IKI“‘ 2020 m. sausio 30 d. įneštų pinigų (pagal banko sąskaitos išrašą atsakovės direktorius įnešė 15 100 Eur), bei nurodytos Telegram susirašinėjime (26 880 Eur), bet tai tik patvirtina, kad jau įnešdamas pinigus per bankomatą į bendrovės sąskaitą, atsakovės direktorius ieškovui nurodė neteisingą sumą.

32.21. Pinigų perdavimą pagal paskolos sutartį Nr. 1 patvirtina ir ieškovo banko sąskaitos išrašas iš AB Šiaulių banko Vilniaus filiale. Ieškovas neturėjo poreikio disponuoti tokia didele pinigų suma Lietuvoje ir pinigus išsigrynino tik siekdamas suteikti paskolą atsakovei; vien šis išgryninimas ieškovui kainavo 126 Eur (mokestis bankui). Pinigai nebuvo atgal įnešti į ieškovo sąskaitą. Be to, ieškovas nusiiminėjo pinigus iš bankomato adresu Žirmūnų g. 2, tuo pačiu metu, kai atsakovės direktorius per bankomatą tame pačiame prekybos centre įnešinėjo į atsakovės banko sąskaitą. Pinigai taip pat buvo nuimti tą pačią dieną, kai buvo pasirašyta paskolos sutartis Nr. 1.

32.22. Pinigų gavimo faktą pagal paskolos sutartį Nr. 1 patvirtina ir atsakovės pateikti išrašai ir atsakovės banko sąskaitos AB SEB banke. Steigiant atsakovę, buvo susitarta, kad jos veiklą finansuos ieškovas, todėl atsakovės vadovo paskolos pagal 2020 m. sausio 29 d. paskolos sutartį suteikimas, apie ką ieškovas sužinojo tik iš atsiliepimo į ieškinį, atsakovei neatitinka susitarimo. Be to, neaišku, kam apskritai reikia skolintis iš ieškovo, jei vienintelis akcininkas ir atsakovės direktorius disponuoja pakankamomis lėšomis finansuoti atsakovę. Taip pat kam kilo atsakovei poreikis tuo metu skolintis 15 100 Eur (iš atsakovės vadovo) ir 35 730 Eur (iš ieškovo) sumą, kai buvo poreikis už vilkiką ir puspriekabę atsakovės direktoriaus tėvo kontroliuojamai įmonei UAB „Proftrasnportas“ sumokėti tik 14 000 Eur avansą; antras vilkikas įsigytas tik 2020 m. liepos mėn. Atsakovės direktorius negalėjo paaiškinti, kaip buvo apskaičiuotos tokios sumos ir kam turėjo būti naudojami pinigai pagal abi paskolos sutartis.

32.23. Visiškai nelogiška paskolos suteikimo tvarka, nurodyta 2020 m. sausio 29 d. paskolos sutartyje – pagal 1 punktą „paskola suteikiama grynais, įnešant į įmonės sąskaitą bankomate per kelis kartus“: i) akivaizdu, kad paskolos sutartis surašyta jau po pinigų įnešimo į atsakovės sąskaitą, nes kaip kitaip galima buvo parašyti, kad pinigai į bankomatą bus įnešami per kelis kartus (atsakovės direktorius negalėjo numatyti, kad per bankomatą nepavyks visų lėšų įnešti per vieną kartą); ii) į atsakovės sąskaitą pinigus įnešė atsakovės direktorius – atsakovės valdymo organas, tuo tarpu pinigus atsakovei Ž. S. turėjo perduoti kaip fizinis asmuo (akcininkas); (iii), kam iš vis ši operacija buvo atliekama grynaisiais pinigais, kai bendrovei skolina jos direktorius ir vienintelis akcininkas (kuris, jo teigimu, buvo labai užsiėmęs ir teigė, kad įmonei paskolos suteikimas pavedimu buvo labiau priimtinas); juo labiau, kad anksčiau perduodamas atsakovei pinigus (įstatinio kapitalo suformavimui) jis tai darė pavedimu, o ne grynaisiais pinigais; iv) nelogiškas paskolos sutarties (kai ją iš abiejų pusių pasirašo tas pats asmuo) sudarymas vieną dieną, o pinigų įnešimas kitą dieną.

32.24. Atsakovės pateikta skolos apskaita, įvardinta „sąskaitos detali ataskaita (pagal dokumentus)“ ir kiti įrodymai ne visiškai tarpusavyje sutampa: i) paskolos įnešimas ataskaitoje fiksuotas dviem įmokėjimais (7 500 Eur ir 7 600 Eur), nors pagal pateiktą išrašą iš AB SEB banko sąskaitos, atsakovės direktorius atliko 6 grynųjų pinigų įnešimus; ii) 2020 m. sausio 29 d. paskolos sutartyje nenurodytas jos panaudojimo tikslas, nors apskaitoje padarytas įrašas, kad jau 2020 m. vasario 20 d. dalis paskolos buvo panaudota įstatinio kapitalo didinimui – neaišku, kam tokiu atveju suteikinėti paskolą atsakovei, jei pagal apskaitą atsakovės direktorius ne skolino pinigus, o kaip akcininkas įnešė jos įstatinio kapitalo padidinimui; iii) didelė dalis tariamai suteiktos paskolos buvo panaudotas avanso už vilkiką sumokėjimui UAB „Proftransportas“ (2020 m. sausio 30 d. sumokėta 10 000 Eur, o 2020 m. vasario 3 d. dar 4 000 Eur). Kaip tada 2020 m. vasario 3 d. iš tariamai atsakovės direktoriaus suteiktos 15 100 Eur paskolos (atskaičius 14 000 Eur avansą už vilkiką) įstatinio kapitalo didinimui buvo panaudota net 11 490 Eur (nebuvo teikiami jokie skolos kapitalizavimo dokumentai); iv) apskaitoje nėra pažymėta, kad atsakovės direktorius 2021 m. sausio 4 d. įnešė 5 100 Eur atsakovės įstatinio kapitalo didinimui, nors apskaita sudaryta 2021 m. gruodžio 20 d. (pirmas įrašas 2020 m. sausio 30 d.); vi) bendrovės įstatinis kapitalas 5 100 eurų nuo 14 000 Eur iki 19 100 Eur buvo padidintas 2020 m. gegužės 12 d., nors pagal atsakovės buhalterinius dokumentus atsakovės direktorius pinigus šio kapitalo apmokėjimui įnešė tik 2021 m. sausio 4 d.

32.25. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad paskolų, atsakovei suteiktų grynaisiais pinigais, neapskaitymas teisės aktų nustatyta tvarka (turėjo būti surašomi kasos pajamų orderiai; sumos tinkamai apskaitomos atsakovo naudojamoje buhalterinės apskaitos programoje) nesukelia jokių neigiamų pasekmių. Teismas pagrįstai konstatavo, kad paskolas buvo siekiama gauti grynais pinigais ir siekiant išvengti minėtų lėšų apskaitymo įmonės finansinės atskaitomybės dokumentuose. Iš į bylą pateiktų dokumentų akivaizdu, kad buhalterinė apskaita pas ieškovą buvo tvarkoma apsimestinai ir neatspindi realios padėties.

32.26. Atsakovė ginčija teismo sprendimą taikyti restituciją, nesutikdama su teismo išvada, kad ieškovas perdavė atsakovei paskolą pagal paskolos sutartį Nr. 1. Konstatavus, kad ši aplinkybė teismo buvo tinkamai nustatyta, nėra pagrindo naikinti sprendimo dalies dėl restitucijos taikymo.

32.27. Liudytoju apklaustas atsakovės direktoriaus tėvas A. G. teikė aiškiai su atsakovės direktoriumi suderintus parodymus ir klaidino teismą. Jis nurodė, kad, sudarydamas 2020 m. balandžio 2 d. sutartį, buvo susitikęs su ieškovu, kad pasirašant paskolos sutartį Nr. 2 ieškovas neatvežė, kaip žadėjęs, paskolos sutarties Nr. 1 originalo, šią sutartį parodė savo teisininkams, nors tuo metu ieškovo net nebuvo Lietuvoje (sutartį ieškovas pasirašinėjo Uzbekijoje), ką patvirtina ieškovo paso kopija, iš kurios matyti, kad ieškovas tuo laikotarpiu neturėjo galiojančios vizos, suteikiančios jam teisę būti Lietuvoje. Kritiškai vertintini ir atsakovės (duomenys neskelbtini) A. K. parodymai – ji yra atsakovės darbuotoja ir pas atsakovę pradėjo dirbti tik po paskolos sutarties Nr. 1 sudarymo.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

išvados

33. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

35. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys dėl įsiskolinimo pagal paskolos sutartį priteisimo ir patenkintas atsakovės priešieškinis dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų priėmimo

36. Atsakovė po apeliacinio skundo pateikimo, 2023 m. sausio 17 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui rašytinius paaiškinimus ir prašymą priimti naujus įrodymus – Uzbekijos civilinio kodekso 41 skyriaus „Paskola ir kreditas“ 733 straipsnio ištrauką su vertimu ir Telegram susirašinėjimo vertimą, teigdama, kad jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, susipažinus su ieškovo atsiliepimu į apeliacinį skundą.

37. Atsakovė nurodo, kad teikiamas įrodymas – ištrauka iš Uzbekijos civilinio kodekso, patvirtina, kad, priešingai nei teigia ieškovas, pagal Uzbekijos teisinį reglamentavimą juridinio asmens akcininkas – fizinis asmuo, gali suteikti paskolą juridiniam asmeniui. Atsakovė taip pat nurodo, kad pateikiamas Telegram susirašinėjimo vertimas patvirtina, kad šis susirašinėjimas yra suklastotas, o ieškovo pateiktas Telegram susirašinėjimo vertimas yra netikslus, o būtent: i) Telegram susirašinėjimas yra suformuotas iš atskirų teksto pranešimų; ii) ieškovo pateiktoje Telegram susirašinėjimo fotonuotraukoje nėra jokio telefono numerio; iii) nėra užfiksuotas laikas, kada atsiųsta skaičiuotuvo fotonuotrauka, nors visų kitų žinučių, garso pranešimų laikas susirašinėjime fiksuojamas; iv) nors ieškovas pats rašė apie pinigų įnešimą, ieškovas suklaidino teismą, neva apie pinigų įnešimą rašė atsakovės vadovas; v) Telegram susirašinėjimo fotonuotrauka yra padaryta 2021.06.01 11:12 val., tačiau pateiktoje Telegram susirašinėjimo fotonuotraukoje telefono laikas yra 13:12 val. ir 13:13 val. – taigi skiriasi Telegram susirašinėjimo fotonuotraukos ir telefono fotonuotraukos su metaduomenimis padarymo laikas.

38. Pažymėtina tai, kad CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. CPK 314 straipsnis nustato ribojimus pateikiant naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, t. y. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 51 punktas).

39. CPK 306 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Naujų įrodymų apeliaciniame teisme pateikimas ne kartu su apeliaciniu skundu, o vėliau, be kita ko, gali reikšti apeliacinio skundo faktinio pagrindo (aplinkybių, kuriomis grindžiamas apeliacinio skundo dalykas) pakeitimą (papildymą). CPK 323 straipsnyje, reglamentuojančiame apribojimus keisti apeliacinio skundo dalyką ar pagrindą, įtvirtinta, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą draudžiama.

40. Kasacinio teismo konstatuota, kad sprendžiant naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą, svarbu patikrinti ir įvertinti, ar naujais įrodymais nėra įrodinėjamos faktinės aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos, tirtos ir vertintos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), t. y. ar jais nesiekiama paneigti kito ribotai apeliacijai užtikrinti nustatyto draudimo, kuris, kitaip negu draudimas teikti ir priimti naujus įrodymus, yra absoliutus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 21 punktas). Draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).

41. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nustatytam draudimui pasibaigus skundo padavimo terminui keisti (papildyti) skundą. Taigi nors CPK 42 straipsnio 1 dalis suteikia teisę byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikti rašytinius paaiškinimus, tačiau juose negali būti nurodomos naujos aplinkybės ar nauji argumentai, kurie nebuvo pateikti anksčiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015).

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės pateiktų rašytinių paaiškinimų turinį apie Telegram susirašinėjimą, sprendžia, kad jie savo esme yra apeliacinio skundo argumentų papildymas, kartu pridedant ir naujus įrodymus, kuriais atsakovė grindžia savo papildomus argumentus. Pažymėtina tai, kad šis Telegram susirašinėjimas (analogiško turinio) buvo pateiktas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir jis teismo buvo įvertintas. Atsakovė dėl šio įrodymo apeliaciniame skunde taip pat dėsto argumentus, kvestionuoja šio įrodymo patikimumą, leistinumą, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė, nepriklausomai nuo ieškovo pozicijos, pateiktos atsiliepime į apeliacinį skundą, turėjo galimybę dėl šio įrodymo išsamiai ir visapusiškai pasisakyti dar apeliaciniame skunde. Tokiu būdu negalima teigti, kad Telegram susirašinėjimo vertimo kartu su papildomais paaiškinimais pateikimo būtinybė atsakovei iškilo vėliau vien tik dėl to, jog ji nori atsikirsti į ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą šiuo aspektu dėstomus teiginius ir dar kartą pateikti savo poziciją dėl šio įrodymo vertinimo (iš esmės pateikti atsiliepimą į ieškovo atsiliepimą į apeliacinį skundą).

43. Atsižvelgiant į tai, atsakovės apeliacinės instancijos teismui pateiktus rašytinius paaiškinimus apie Telegram susirašinėjimą ir jo vertimą atsisakytina priimti.

44. Teisėjų kolegija taip pat atsisako priimti ir atsakovės pateiktus paaiškinimus bei įrodymus, susijusius su Uzbekijoje įtvirtintu teisiniu reguliavimu dėl fizinio asmens galėjimo teikti paskolą juridiniam asmeniui kaip nesusijusius su nagrinėjama byla ir neturinčius teisinės reikšmės ginčui tinkamai ir visapusiškai išnagrinėti. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl paskolos suteikimo juridiniam asmeniui, įsteigtam Lietuvos Respublikoje, byloje nebuvo taikoma Uzbekijos teisė, todėl atsakovės pateikti paaiškinimai ir ištraukos vertimas iš Uzbekijos civilinio kodekso negali nei patvirtinti, nei paneigti šiai bylai reikšmingų aplinkybių. Vien tai, kad su tuo susijusius teiginius, be kita ko, savo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo ieškovas, savaime nereiškia to, kad visos šalių procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės neabejotinai yra susijusios su ginčo dalyku ir turi būti vertinamos ar į jas turi būti atsakyta.

Dėl nustatytų aplinkybių ir ginčo ribų

45. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovo A. K. ir atsakovės UAB ,,Aztransa“ 2020 m. sausio 30 d. buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. 1, kurios 1 dalyje numatyta, kad paskolos davėjas (ieškovas) suteikia paskolos gavėjo (atsakovės) nuosavybėn 35 730 Eur sumą, o paskolos gavėjas priima 35 730 Eur; paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui paskolos sumą ir sumokėti sutartyje nustatyto dydžio metines palūkanas – 0 proc.; paskolos grąžinimo terminas – neterminuota (sutarties 2.1 punktas); paskolos davėjui pateikus prašymą, paskola turi būti grąžinta per 90 kalendorinių dienų (sutarties 2.2 punktas); sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir nustoja galios po visiško paskolos grąžinimo (sutarties 3.1 punktas). Ieškovas nurodo, kad jis pinigus pagal šią paskolos sutartį grynaisiais pinigais atsakovės vadovui perdavė, su kuo atsakovė nesutinka, nurodydama, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta.

46. Tarp šalių 2020 m. balandžio 2 d. taip pat buvo sudaryta paskolos sutartis 20.04.02, kurios 1 dalyje numatyta, kad paskolos davėjas (ieškovas) suteikia paskolos gavėjo (atsakovės) nuosavybėn 30 400 Eur sumą, o paskolos gavėjas priima 30 400 Eur; paskola suteikiama į įmonės sąskaitas bankuose per kelis kartus; paskola beprocentinė; paskolos davėjui pateikus prašymą, paskola turi būti grąžinta per 30 kalendorinių dienų (sutarties 2.2 punktas); sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir nustoja galios po visiško paskolos grąžinimo (sutarties 3.1 punktas). Šalys neginčija to, kad ieškovas pagal šią paskolos sutartį atsakovei faktiškai pinigus perdavė (pinigai pervesti bankiniais pavedimais).

47. Tarp šalių taip pat buvo sudaryta ir žodinė paskolos sutartis, pagal kurią ieškovas atsakovei paskolino 19 100 Eur sumą (pavedimai atlikti laikotarpiu nuo 20220 m. gegužės 12 d. iki 2020 m. birželio 26 d.). Šalys šių aplinkybių, pinigų gavimo fakto neginčija.

48. Byloje taip pat nustatyta, kad tarp atsakovės vadovo Ž. A. S. ir atsakovės UAB „Aztransa“ 2020 m. sausio 29 d. buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. 20.01.29, kurios 1 dalyje numatyta, kad paskolos davėjas (atsakovės vadovas) suteikia paskolos gavėjo (atsakovės) nuosavybėn 15 100 Eur sumą, o paskolos gavėjas priima 15 100 Eur; paskola suteikiama grynais įnešant į įmonės sąskaitą bankomate per kelis kartus; paskola beprocentinė; paskolos davėjui pateikus prašymą, paskola turi būti grąžinta per 60 kalendorinių dienų (sutarties 2.2 punktas); sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir nustoja galios po visiško paskolos grąžinimo (sutarties 3.1 punktas).

49. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės pagal paskolos sutartį Nr. 1 negrąžintą paskolą – 35 730 Eur, o atsakovė, atsikirsdama į ieškovo reikalavimą, pareiškė byloje priešieškinį, prašydama šią paskolos sutartį pripažinti nesudaryta dėl to, jog, atsakovės teigimu, pinigai atsakovei nebuvo perduoti.

Žemesnės instancijos teismas

50. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas įrodė paskolos dalyko – 35 730 Eur sumos, pagal paskolos sutartį Nr. 1 perdavimo atsakovei faktą, ir, įvertinęs tai, kad šalys nesilaikė paskolos sutarčiai Nr. 1 privalomos notarinės formos reikalavimo, minėtą sutartį pripažino negaliojančia bei taikė restituciją – 35 730 Eur sumą priteisė ieškovui iš atsakovės.

51. Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, nurodydama, kad teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai sprendė, kad paskolos dalykas pagal paskolos sutartį Nr. 1 buvo perduotas. Teigia, kad tarp šalių paskolos sutartis Nr. 1, sužinojus, kad ji neatitinka notarinės formos reikalavimo, visgi nebuvo sudaryta, o ją pakeitė kita vėliau šalių sudaryta paskolos sutartis – 2020 m. balandžio 2 d. paskolos sutartis, pagal kurią ir vėliau kitą žodinę paskolos sutartį, paskolos (30 400 Eur ir 19 100 Eur) atsakovei ir buvo suteiktos. Atsakovė pažymi, kad į atsakovės banko sąskaitą įnešti pinigai (15 100 Eur) yra ne ieškovo atsakovei kaip paskola perduoti pinigai, o atsakovės vadovo atsakovei suteikta paskola pagal jų 2020 m. sausio 29 d. sudarytą paskolos sutartį. Be to, atsakovė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paskolos sutartį Nr. 1 pripažino negaliojančia ir taikė restituciją, nors toks reikalavimas nebuvo pareikštas – atsakovė prašė pripažinti paskolos sutartį Nr. 1 nesudaryta.

52. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija toliau pasisako dėl atsakovės apeliaciniame skunde ir ieškovo atsiliepime į jį dėstomų faktinių ir teisinių argumentų.

Dėl paskolos teisinių santykių pagal 2020 m. sausio 30 d. paskolos sutartį Nr. 1 egzistavimo bei šios sutarties galiojimo

53. Nagrinėjamu atveju byloje ginčas tarp šalių kilo dėl to, ar 2020 m. sausio 30 d. paskolos sutartis Nr. 1 tarp šalių buvo sudaryta, t. y. ar ieškovas perdavė atsakovei paskolos dalyką – 35 730 Eur, ar ne.

54. Remiantis CK 6.870 straipsnio 1 dalimi, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal šio straipsnio 2 dalį, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento.

55. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.870 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata reiškia, jog paskolos sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui. Taigi tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai pinigų paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad šios aplinkybės bylose dėl paskolos grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-611/2020).

56. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl paskolos sutarties sudarymo fakto įrodinėjimo yra pakankamai gausi ir išplėtota. Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Kadangi paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018, 22 punktas).

57. Tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs reikalavimai – jų turinys turi patvirtinti paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pvz., ,,pinigus gavau“, ,,ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“ ir pan.), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje. Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad bylose dėl paskolos grąžinimo teismas negali susiaurinti įrodinėjimo dalyko vien tik iki aplinkybės, ar sutartyje įrašytas paskolos dalyko perdavimo faktas, nustatymo. Šalių tikroji valia dėl sutarties dalyko perdavimo turi būti aiškinama ne vien tik pagal tai, ar yra konkretus įrašas apie pinigų ar daikto perdavimą. Sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymą, jos dalyko perdavimą reikšmingas sutarties lingvistinis aiškinimas, pavartota terminija, gramatinės išraiškos formos, taip pat reikšmingos sutarties sąlygos dėl skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grąžinti pinigus ar daiktą, reikšmingos ir aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininką, įrašai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymą (grąžinimas dalimis, palūkanų mokėjimas, derybos dėl grąžinimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo būdų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-378/2018, 28 punktas).

58. Paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Šias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas. Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 1 ir 3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-81-916/2017, 19 punktas).

59. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016).

60. Aiškindamas rašytine forma sudarytos sutarties turinį, teismas pirmiausia turi atsižvelgti į rašytinės sutarties tekstą. Jei jis yra aiškus ir neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, spręsdamas dėl sutarties turinio (šalių teisių ir pareigų), turi pagrindą daryti išvadą, kad tikroji šalių valia sutampa su rašytiniu sutarties tekstu, ir remtis lingvistiniu sutarties aiškinimu. Tuo atveju, jei rašytinės sutarties tekstas yra neaiškus arba jis prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, aiškindamas tikrąjį sutarties turinį, turi nustatyti, ar lingvistinis sutarties turinio aiškinimas neprieštarauja tikrajai sutarties šalių valiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2017).

61. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laiko tarpą sudaro kelis sandorius, susijusius su tuo pačiu sutarčių dalyku, šie sandoriai aiškintini ne izoliuotai, o kartu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia, išreikšta susitarimų visetu (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009).

62. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių/jų atstovų duotus paaiškinimus, liudytojų parodymus, sprendžia, kad visuma byloje ištirtų ir įvertintų aplinkybių leidžia daryti tikėtinai pagrįstą išvadą, kad remiantis 2020 m. sausio 30 d. paskolos sutartimi Nr. 1 tarp šalių paskolos teisiniai santykiai visgi susiklostė, t. y. atsakovei buvo perduotas paskolos sutarties Nr. 1 dalykas – šalių sulygta 35 730 Eur suma. Tokia išvada darytina dėl žemiau nurodomų motyvų.

63. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskolos sutarties Nr. 1 dalyko perdavimą atsakovei patvirtina tiek šalių sudarytos sutarties nuostatos, jas lyginant kitų į bylą pateiktų paskolos sutarčių kontekste (2020 m. sausio 29 d. paskolos sutarties ir 2020 m. balandžio 2 d. paskolos sutarties), tiek faktinis šalių elgesys iki bei po paskolos sutarties Nr. 1 ir kitų paskolos sutarčių sudarymo.

64. Iš paskolos sutarties Nr. 1, kurią parašais patvirtino abi šalys, turinio, o būtent 1 punkto, matyti, kad šalys joje nurodė, kad „paskolos davėjas suteikia paskolos gavėjo nuosavybėn 35 730 Eur sumą, o paskolos gavėjas priima 35 730 Eur“. Remiantis anksčiau minėtomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, vertinant šioje nuostatoje pavartotą terminiją, jos gramatinę konstrukciją, darytina išvada, kad šia sutartyje pavartota formuluote iš esmės buvo siekiama įtvirtinti nuostatą dėl to, kad paskolos dalykas – pinigai, yra perduodamas paskolos gavėjui būtent sutarties sudarymo metu, t. y. esamuoju laiku paskolos gavėjas ją priima, ir tai nėra formuluojama kaip įsipareigojimas paskolą (pinigus) priimti ateityje, dėl ko vėliau šalims kiltų pagrindas apie pinigų perdavimo faktą sutartyje papildomai pažymėti dar ir atskiru įrašu (CPK 185 straipsnis).

65. Pažymėtina, kad tokią išvadą suponuoja ir tai, jog tuo atveju, jeigu pinigų perdavimas būtų turėjęs vykti kitu metu negu sutarties sudarymo dieną (2020 m. sausio 30 d.) ar kitu būdu, šalys dėl tokio paskolos suteikimo būdo, tikėtina, sutartyje būtų nurodžiusios atskirai, įtvirtinant tą kita sutarties nuostata ar kitaip formuluojant jau esamą 1 punkto nuostatą dėl pinigų perdavimo momento. Taip spręstina dėl to, jog tiek 2020 m. sausio 29 d. paskolos sutartyje, tiek 2020 m. balandžio 2 d. paskolos sutartyje, kurios, kaip ir paskolos sutartis Nr. 1, buvo rengtos to paties asmens – atsakovės vadovo (šios aplinkybės šalys neginčijo), buvo atskirai nurodytas paskolos suteikimo būdas – tai, kad paskola atsakovei suteikiama į jos banko sąskaitą per kelis. Šiuo atveju paskolos sutartyje Nr. 1 nuorodų į tokį paskolos dalyko perdavimo būdą nėra, todėl darytina išvada, kad paskolos sutartyje Nr. 1 pavartotas esamasis laikas „priima“ reiškė ne ką kitą kaip paskolos dalyko (pinigų) perdavimą sutarties sudarymo metu (sutarties sudarymo dieną).

66. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pats atsakovės vadovas nurodė, jog jis paskolos sutartis rengė, pasiremdamas internete rastais paskolos sutarčių šablonais. Taigi įvertinus tai, kad abi paskolos sutartys – 2020 m. sausio 29 d. paskolos sutartis, sudaryta tarp atsakovės vadovo ir atsakovės, bei 2020 m. sausio 30 d., paskolos sutartis, sudaryta tarp ieškovo ir atsakovės, surašytos tik dienos skirtumu, be to, 2020 m. sausio 29 d. paskolos sutartis laike apskritai surašyta anksčiau, kyla pagrįstas klausimas, kodėl vėlesne data – 2020 m. sausio 30 d., surašytoje paskolos sutartyje nėra įtvirtintas tapatus pinigų perdavimo būdas kaip ir ankstesnėje 2020 m. sausio 29 d. sutartyje. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia papildomai spręsti, kad 2020 m. sausio 30 d. paskolos sutartimi visgi buvo susitarta dėl pinigų perdavimo jų metu ieškovui atsakovei perduodant grynuosius pinigus.

67. Be to, pažymėtina ir tai, kad nors atsakovė nurodo, kad 2020 m. sausio 30 d. paskolos sutartis nebuvo sudaryta (pinigai nebuvo perduoti) dėl to, kad, atsakovės teigimu, ieškovas susisiekė su jį atstovaujančiu advokatu, kuris jam pranešė, kad sutarties nesudarytų, nes ji nėra notarinės formos (kas, viršijant 3 000 Eur sumą, atsiskaitymą vykdant grynaisiais pinigais yra būtina), ir dėl to vėlesnėje šalių sudarytoje sutartyje (2020 m. balandžio 2 d.) atsakovės vadovas ir įtvirtino tokį pinigų perdavimo būdą – pinigų įnešimą į įmonės sąskaitą bankomatuose per kelis kartus, tačiau šie atsakovės teiginiai visumos aplinkybių kontekste vertintini kritiškai.

68. Kaip jau minėta, ginčo byloje nekilo dėl to, kad visas sutartis – 2020 m. sausio 29 d., 2020 m. sausio 30 d. ir 2020 m. balandžio 2 d., rengė atsakovės vadovas. Visgi, nepaisant to, kaip matyti, pinigų perdavimo būdas įnešant juos į įmonės sąskaitą bankomatuose per kelis kartus įtvirtintas tik pirmojoje (2020 m. sausio 29 d.) ir trečiojoje (2020 m. balandžio 2 d.) sutartyse. Taigi tuo atveju, jeigu atsakovės vadovas 2020 m. sausio 30 d. iš ieškovo neva vykusio telefoninio pokalbio su advokatu sužinojo dėl to, kad sutarčiai būtina notarinė forma, ir, kaip pats atsakovės vadovas nurodė, siekiant to išvengti ir buvo numatytas pinigų perdavimas į įmonės sąskaitą bankomatuose per kelis kartus būdas, kyla klausimas, kaip tą sužinojęs 2020 m. sausio 30 d., atsakovės vadovas, tokią nuostatą įrašė viena diena anksčiau sudarytoje paskolos sutartyje, t. y. 2020 m. sausio 29 d. sutartyje, tačiau to jau nepadarė diena vėlesnėje – šalių sudarytoje 2020 m. sausio 30 d. paskolos sutartyje. Šios nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijai sudaro pagrindą abejoti atsakovės dėstoma pozicija dėl paskolos sutarties Nr. 1 nesudarymo (pinigų negavimo fakto).

69. Be to, nors atsakovė dėsto teiginius, kad 2020 m. sausio 30 d. sprendžiant dėl paskolos sutarties Nr. 1 sudarymo, ji nebuvo sudaryta dėl to, kad ieškovui jį atstovaujantis advokatas patarė sutarties nesudaryti (dėl notarinės formos nesilaikymo), tačiau šiems teiginiams pagrįsti atsakovė iš esmės nepateikė jokių tą patvirtinančių įrodymų, o apsiribojo vien tik deklaratyviais teiginiais (CPK 178 straipsnis). Ta aplinkybė, kad ieškovas 2020 m. balandžio 18 d., t. y. dar gerokai iki paskolos sutarties Nr. 1 sudarymo, atsiskaitė su advokatu Džavachidžiu (sumokėjo 200 Eur sumą), niekaip nepagrindžia atsakovės teiginių, kad ieškovas jau 2020 m. sausio 30 d. buvo atstovaujamas advokato ir juolab tuo metu tarp ieškovo ir advokato vykusio telefoninio skambučio dėl paskolos sutarties Nr. 1 sudarymo perspektyvų. Tai, kad ta pati advokatų kontora ieškovą atstovavo vėliau ir šioje byloje, nėra pagrindas teigti, kad ieškovas buvo atstovaujamas šio ar kito advokato ir ginčo sutarties su atsakove sudarymo metu.

70. Įvertinus tarp šalių sudarytų paskolų sutarčių turinį (pavyzdžiui, beprocentinės paskolos, paskolos dydis), šalių nurodomas faktines aplinkybes dėl jų tarpusavio pasitikėjimu grįstų santykių, siekio plėtoti bendrą verslą, įsteigiant įmonę Lietuvoje, teisėjų kolegijai neatrodo nelogiški ar neįtikimi ieškovo teiginiai, kad ieškovui, nesuprantančiam lietuvių kalbos, apie paskolos sutarties Nr. 1 turinį, pinigų perdavimo fakto sutartyje fiksavimą paaiškino atsakovės vadovas, juolab, kad sutartis jo ir buvo parengta (CPK 185 straipsnis).

71. Teisėjų kolegijos vertinimu, be anksčiau nurodytų aplinkybių, paskolos dalyko pagal paskolos sutartį Nr. 1 perdavimą, patvirtina ir šalių faktinis elgesys ginčo paskolos sutarties sudarymo metu ir po to.

72. Byloje iš ieškovo pateikto AB Šiaulių banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 31 d. iki 2020 m. vasario 3 d. nustatyta, kad ieškovas 2020 m. sausio 30 d. nuo savo banko sąskaitos AB Šiaulių banke per bankomatus išsigrynino iš viso 32 200 Eur sumą: i) 20 300 Eur sumą adresu Saltoniškių g. 9, Vilnius (laikas: 13:08:26 iki 13:33:05) ir ii) 11 900 Eur sumą adresu Žirmūnų g. 2, Vilnius (laikas: nuo 16:37 iki 16:46). Ieškovas nurodo, kad ši suma ir su savimi papildomai turėta likusi paskolos suma (3 530 Eur), iš viso – 35 730 Eur, buvo perduota atsakovės vadovui, kuris ją (jos dalį) įnešė per bankomatą, esantį Žirmūnų g. 2, Vilnius, į atsakovės sąskaitą, jų 2020 m. sausio 30 d. susitikimo metu. Atsakovė su tokiais teiginiais nesutinka, nurodydama, kad į atsakovės banko sąskaitą įnešta pinigų suma (15 100 Eur) yra atsakovės vadovo atsakovei suteikta paskola pagal 2020 m. sausio 29 d. paskolos sutartį, o, be to, atsakovės vadovas ir ieškovas 2020 m. sausio 30 d. nebuvo susitikę.

73. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių dėstomą poziciją, jos nuoseklumą, atitikimą byloje esantiems rašytiniams įrodymams, šalių faktiniam elgesiui, sprendžia, kad labiau tikėtina, jog 2020 m. sausio 30 d. į atsakovės sąskaitą per bankomatą įnešti pinigai (15 100 Eur) visgi buvo ieškovo atsakovei suteiktos paskolos (35 730 Eur) pagal paskolos sutartį Nr. 1 dalis.

74. Jau anksčiau šioje nutartyje nurodytas aplinkybės dėl 2020 m. sausio 29 d. ir 2020 m. sausio 30 d. paskolos sutarčių, kuomet atsakovės pozicija laikyta ne visai atitinkančia faktinę situaciją dėl sutarčių sudarymo/pinigų perdavimo, taip pat tai, kad būtent tą pačią paskolos sutarties sudarymo dieną – 2020 m. sausio 30 d., ieškovas iš bankomatų išsigrynino gana ženklią fiziniam asmeniui 32 200 Eur sumą, t. y. artimą paskolos sutartyje Nr. 1 įtvirtintai sumai, taip pat tai, kad dalis ieškovo pinigų 2020 m. sausio 30 d. buvo nuimta adresu Žirmūnų g. 2, Vilnius, ir tą pačią dieną (2020 m. sausio 30 d.) ir būtent iš tuo pačiu adresu Žirmūnų g. 2, Vilnius, esančio bankomato atsakovės vadovas į atsakovės sąskaitą įnešė 15 100 Eur sumą (tą patvirtina atsakovės banko sąskaitos išrašas), teisėjų kolegijai leidžia labiau tikėti ieškovo teiginiais dėl to, kad šalys visgi susitarė kartu vykti adresu Žirmūnų g. 2, Vilnius, ir ten vykdė pinigines operacijas pagal sudarytą paskolos sutartį Nr. 1 – ieškovas nuėmė kitą dalį paskolos sumos (11 900 Eur), o atsakovės vadovas dalį ieškovo suteiktos paskolos per bankomatą įnešė į atsakovės sąskaitą (CPK 178, 185 straipsniai).

75. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimo pareiga nėra beribė – asmuo negali būti įpareigotas įrodyti tokias faktines aplinkybes, kurių jis objektyviai negali įrodyti arba kurių įrodinėjimas yra maksimaliai apsunkintas, be to, asmeniui negali būti priskirta neproporcingai didelės apimties įrodinėjimo našta. Priešingas aiškinimas suponuotų asmens teisės į teisingą teismą paneigimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-969/2019, 107 punktas; 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019, 40 punktas).

76. Nagrinėjamu atveju nors atsakovė nurodo, kad ieškovo išgryninta suma (32 200 Eur) nėra tapati paskolos sutarties Nr. 1 sumai (35 730 Eur), o, be to, ieškovas neįrodė, kad jis su savimi taip pat turėjo likusią – 3 530 Eur, sumą, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi visumą aplinkybių ir byloje esančių įrodymų, tai, kad ieškovo išgrynintos sumos (32 200 Eur), kuri pagrįsta rašytiniais įrodymais, palyginti su trūkstamos sumos dalimi (3 530 Eur), dalis yra kur kas didesnė ir artima paskolos sutarties Nr. 1 sumai, sprendžia, kad nėra pagrindo netikėti ieškovo teiginiais dėl viso paskolos dalyko turėjimo ir perdavimo atsakovei, o įpareigojimas ieškovą šiuo metu rašytiniais įrodymais įrodyti aplinkybę, kad jis dalies paskolos dalyko – 32 200 Eur sumos nuėmimo iš bankomato metu, su savimi grynaisiais pinigais iš anksčiau dar turėjo ir 3 530 Eur grynųjų pinigų sumą, teisėjų kolegijos vertinimu, būtų neprotingas, iš esmės apsunkintas (ar net negalimas) ir neatitiktų anksčiau kasacinio teismo nurodytų išaiškinimų dėl protingos įrodinėjimo pareigos nustatymo.

77. Pažymėtina ir tai, kad pats atsakovės vadovas nurodė, kad paskola iš ieškovo buvo reikalinga verslui pradėti – transporto priemonėms (vilkikų sąstatams) įsigyti (nė viena iš šalių to neginčijo), todėl sutiktina su ieškovu, kad, tikėtina, jog tuo atveju, jeigu atsakovės vadovo suteiktos paskolos (15 100 Eur) jau tuo metu būtų pakakę transporto priemonėms (ar vienam vilkiko sąstatui) įsigyti, šalims nebūtų apskritai kilęs poreikis svarstyti 2020 m. sausio 30 d. paskolos sutarties sudarymo (nors atsakovė ginčija pinigų perdavimo faktą pagal ją, tačiau neneigia, kad sutartį rengė, taigi toks poreikis visgi buvo). Ta aplinkybė, kad ieškovo suteikta paskola pagal 2020 m. sausio 30 d. paskolos sutartį nėra užfiksuota atsakovės buhalterijoje, savaime nėra pagrindas teigti, kad ji ieškovo atsakovei nebuvo suteikta, kadangi šių veiksmų atlikimas (finansinių operacijų fiksavimas įmonės buhalterinėje apskaitoje) priklausė išimtinai tik nuo atsakovės (jos vadovo) pasirinkto veikimo modelio ir nebuvo įtakojamas ieškovo, kuris paskolos sudarymo Nr. 1 metu net nebuvo įmonės akcininku (juo tapo 2020 m. vasario 21 d.).

78. Nagrinėjamu atveju įsitikinimą, kad paskola pagal paskolos sutartį Nr. 1 atsakovei buvo suteikta sustiprina ir tai, kad ieškovui 2021 m. birželio 9 d. prašymu kreipusis į atsakovę, kad šį grąžintų skolą tiek pagal 2020 m. sausio 30 d. paskolos sutartį Nr. 1, tiek pagal 2020 m. balandžio 2 d. paskolos sutartį, atsakovė iš esmės nereiškė prieštaravimų, kad paskolos sutartis Nr. 1 nebuvo sudaryta. Šiuo atveju atsakovės po kelių mėnesių ieškovui pateikti 2021 m. rugpjūčio 8 d., 2021 m. rugpjūčio 31 d. el. laiškai, kuriuose atsakovė nurodė, kad laukia iš ieškovo mokėjimo patvirtinimų pagal pateiktas paskolos sutartis, kadangi pagal balansą yra nesutapimų, savo turiniu nepatvirtina atsakovės prieštaravimo dėl paskolos sutarties Nr. 1 sudarymo/buvimo fakto.

79. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, kad atsakovė iki bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme iš esmės būtų ginčijusi paskolos sutartį Nr. 1. Nors atsakovė nurodo, kad to ji negalėjo padaryti dėl to, kad paskolos sutartį Nr. 1 turėjo ieškovas, visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovei nesutinkant su paskolos sutarties sudarymu, netgi jos neturint, ji ieškovui neatsikirstų ir apskritai jokia rašytine forma nekvestionuotų jos egzistavimo, kilusių teisinių pasekmių – gana didelės skolos sumos grąžinimo ieškovui, šiam pareiškus tokį reikalavimą. Priešingai, atsakovė, neginčydama paskolos sutarties Nr. 1 sudarymo fakto, 2021 m. liepos 12 d. (taigi dar iki jos 2021 m. rugpjūčio 8 d. el. laiško) atliko 40 000 Eur mokėjimą, mokėjimo paskirtyje bendrai nurodydama „paskolos grąžinimas“.

80. Pažymėtina ir tai, kad nors atsakovė nurodo, jog 2021 m. rugsėjo 9 d. atlikusi ieškovui mokėjimą 9 500 Eur sumai ir mokėjimo paskirtyje nurodydama „galutinis paskolos grąžinimas“, ji grąžino visas ieškovo suteiktas paskolas (30 400 Eur pagal 2020 m. balandžio 2 d. sutartį ir 19 100 Eur pagal šalių žodinę paskolos sutartį), tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2021 m. birželio 9 d. prašymu ieškovas net nereiškė atsakovei reikalavimo grąžinti jam 19 100 Eur dydžio paskolos sumą; ieškovas reikalavimą reiškė tik dėl 2020 m. sausio 30 d. ir 2020 m. balandžio 2 d. paskolos sutartimis suteiktų paskolų grąžinimo.

81. Be to, ta aplinkybė, kad paskolos sutartis Nr. 1 visgi buvo pas ieškovą, o ne atsakovę (atsakovės vadovą, kuris ją ir rengė), papildomai leidžia daryti tikėtinai pagrįstą išvadą, kad paskolos dalykas – 35 730 Eur dydžio suma, ieškovo atsakovei visgi buvo perduotas (CPK 178 straipsnis). Mažai tikėtina, kad atsakovė, būdama pakankamai apdairi ir rūpestinga, negavusi pagal paskolos sutartį sulygtų pinigų, būtų sutikusi su tuo, jog paskolos sutartis, kuri patvirtinta abiejų šalių parašais ir įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos, kuria sukuriama atsakovei prievolė grąžinti gana ženklią paskolos sumą ieškovui, vis tik liktų ieškovo dispozicijoje ir atsakovė dėl to nei 2020 m. sausio 30 d., nei vėliau nebūtų reiškusi jokių pretenzijų.

82. Teismų praktikoje pažymima, jog teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-701/2020; 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-1075/2020 ir kt.). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/ 2020, 44 punktas; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020, 30 punktas).

83. Pažymėtina, kad įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis, ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2013).

84. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad paskolos sutarties Nr. 1 sudarymo aplinkybės, jos turinys bei tolimesni šalių veiksmai po sutarties pasirašymo, vertinant visų byloje surinktų įrodymų kontekste, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad pagal 2020 m. sausio 30 d. pasirašytą sutartį Nr. 1 tarp šalių egzistavo paskolos teisiniai santykiai, jog ieškovas atsakovei perdavė paskolos dalyką, o atsakovė, remdamasi pinigų negavimo aplinkybe, jai tenkančios įrodinėjimo pareigos neįvykdė, neįrodė, kad pinigai iš tikrųjų jai nebuvo perduoti (CK 6.870, 6.873 straipsniai, CPK 176, 177, 185 straipsniai).

85. Nagrinėjamu atveju atsakovė itin akcentuoja liudytojo A. G., taip pat liudytojos A. K. parodymus, kurie, atsakovės teigimu, patvirtina paskolos sutarties Nr. 1 nesudarymo faktą. Visgi įvertinus tai, kad liudytojas A. G. yra atsakovės vadovo Ž. A. S. tėvas, kuris realiai su ieškovu ir susitarė dėl bendro verslo kūrimo Lietuvoje per joje įsteigtiną įmonę – atsakovę, kuriai vadovauti paskirtas Ž. A. S., nėra pagrindo šio asmens parodymų vertinti kaip neabejotinai patvirtinančių visas jo nurodytas aplinkybes, juolab, kuomet bylos įrodymų visuma leidžia daryti priešingas išvadas, t. y. kad ieškovas pinigus pagal 2020 m. sausio 30 d. paskolos sutartį atsakovei perdavė (CPK 185 straipsnis). Be to, liudytoja A. K., kaip pati nurodė, pas atsakovę pradėjo dirbti 2020 m. vasario mėn., taigi realiai paskolos sutarties Nr. 1 sudarymo aplinkybių išsamiau nurodyti negali; liudytoja tiesiogiai nedalyvavo paskolos sutarties Nr. 1 sudaryme, o tai, kad patvirtino faktą, kad paskolos sutartis Nr. 1 nėra fiksuota atsakovės buhalterijoje, kaip jau anksčiau minėta, savaime nepatvirtina to, kad paskolos sutartis Nr. 1 tarp ieškovo ir atsakovės nebuvo sudaryta, t. y. kad ieškovas neperdavė atsakovei (atsakovės vadovui) paskolos dalyko.

86. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, be kita ko, yra pažymėjęs, kad vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų, taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158-695/2015). Teismas vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir, remdamasis logikos dėsniais, sprendžia apie gautų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį bei pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011).

87. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais dėl to, kad Telegram susirašinėjimas nelaikytinas įrodymu, atitinkančiu patikimumo ir leistinumo reikalavimus. Pažymėtina tai, kad iš pateikto Telegram susirašinėjimo turinio (kuriame yra skaičiuoklė) negalima daryti pagrįstos išvados, kad šis susirašinėjimas vyko būtent tarp šalių (ieškovo ir atsakovės vadovo) – jame nėra pakankamai šalis identifikuojančių požymių, o ieškovo vėliau pateiktos jo telefono nuotraukos su telefono duomenimis (2021 m. birželio 1 d. ekrano kopijos (angl. „screenshot“) informacija bei vartotojo LT J. A. telefono numeriu) taip pat savaime negali būti susiejami su pradinio Telegram susirašinėjimo ekrano kopija, kadangi šie įrodymai vientisai ir nuosekliai nepatvirtina vienas kito.

88. Nepaisant to, kad šiuo Telegram susirašinėjimu, kaip įrodymu, patvirtinančiu ar paneigiančiu tam tikras aplinkybes, byloje pagrindo remtis ir nebuvo, visgi darytina išvada, kad šis įrodymas neturėjo esminės reikšmės pirmosios instancijos teismui konstatuoti bylai reikšmingas aplinkybes ir spręsti apie paskolos dalyko pagal paskolos sutartį Nr. 1 perdavimo fakto egzistavimą. Ši išvada byloje padaryta įvertinus kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, faktinį šalių elgesį ir atsakovės nebuvo paneigta apeliacine tvarka ginčijant pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl paskolos sutarties Nr. 1 pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo

89. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ir priešieškinio ribų, kadangi pripažino paskolos sutartį Nr. 1 negaliojančia ir taikė restituciją, nors tokio reikalavimo byloje pareikšta nebuvo. Pažymi, kad atsakovė byloje reiškė tik reikalavimą paskolos sutartį Nr. 1 pripažinti nesudaryta.

90. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarties pripažinimas negaliojančia ir jos pripažinimas nesudaryta yra du skirtingi civilinių teisių gynimo būdai. Tik sudaryta sutartis gali būti ginčijama bei pripažįstama negaliojančia (priklausomai nuo negaliojimo pagrindų – niekine arba nuginčijama). Nesudaryta sutartis nėra sandorio pripažinimo negaliojančiu objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2012; 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-823/2020).

91. Nagrinėjamu atveju jau anksčiau nustatyta, kad paskolos sutartis Nr. 1 tarp šalių buvo sudaryta (paskolos dalykas perduotas), todėl laikytina, kad tokia sutartis gali būti sandorio pripažinimo negaliojančiu objektas.

92. CK 6.871 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. Pagal CK 1.93 straipsnio 3 dalį įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Nesilaikius notarinės sandorio formos laikoma, kad toks sandoris prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, todėl yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 straipsnis).

93. Pažymėtina tai, kad niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva) (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad ex officio, nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio pasekmes tik tuomet, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį ar aktą niekiniu tampa akivaizdus. Tam, kad pagrindas pripažinti sandorį niekiniu būtų akivaizdus (ir kad jį teismas galėtų konstatuoti procesiniame sprendime), būtina, kad tokį pagrindą patvirtinančios aplinkybės būtų nustatytos (ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos) laikantis CPK įtvirtintų reikalavimų arba kad išvadą dėl tokio pagrindo egzistavimo patvirtintų kitos byloje nustatytos (t. y. CPK nustatyta tvarka ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos) aplinkybės (CPK 263 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-269-701/2022).

94. CK 1.93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu sandoris negalioja dėl to, kad nesilaikoma įstatymų reikalaujamos formos, atsiranda CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės. CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.

95. Pagal kasacinio teismo praktiką restitucijos taikymo esmė pripažįstant sandorius negaliojančiais yra ta, kad šalys, gavusios turtą pagal nuginčytą sandorį, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant ankstesnę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278-248/2017). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, pripažinęs sandorį negaliojančiu, teismas ex officio privalo išspręsti restitucijos taikymo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2014; 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-969/2019, 22 punktas).

96. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad paskolos dalyką – 35 730 Eur, pagal paskolos sutartį Nr. 1 ieškovas atsakovei perdavė grynaisiais pinigais. Kadangi nagrinėjamu atveju paskolos sutartis Nr. 1 viršijo tris tūkstančius eurų ir atsiskaitymas pagal ją buvo vykdomas grynaisiais pinigais, ši paskolos sutartis, sudaryta paprasta rašytine, o ne privaloma notarine forma, pirmosios instancijos teismo, net ir nesant byloje dėl to pareikšto šalių reikalavimo, pagrįstai buvo pripažinta niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento (CK 1.93 straipsnio 3 dalis, 6.871 straipsnio 4 dalis). Be to, pirmosios instancijos teismas, nustatęs tai, kad sutartimi ieškovas atsakovei perdavė 35 730 Eur sumą, grąžindamas šalis į ankstesnę padėtį, pagrįstai taikė pasirinktą restituciją ir ieškovo atsakovei paskolintą sumą (35 730 Eur) priteisė ieškovui. Šiuo atveju atsakovės argumentai dėl to, kad ji nežinojo, jog tokio pobūdžio sandoriui yra privaloma notarinė forma, nekeičia teisinės situacijos vertinimo.

97. Be to, papildomai pažymėtina ir tai, kad nors atsakovė byloje ir nereiškė materialaus reikalavimo pripažinti paskolos sutartį Nr. 1 negaliojančia, tačiau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme visgi dėstė argumentus dėl šios paskolos sutarties neatitikimo notarinės formos reikalavimui ir jos negaliojimo šiuo pagrindu.

Dėl bylos baigties

98. Išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė ir aiškino proceso ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

99. Kiti apeliacinio skundo argumentai (dėl ieškovo darbo santykių pas atsakovę, atsakovės buhalterinės apskaitos tvarkymo, kt.) nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

100. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

101. Ieškovas pateikė prašymą priteisti iš atsakovės 2 500 Eur išlaidas už teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad šią sumą sudaro apeliacinio skundo, pateikto lietuvių kalba, esminių momentų vertimas ieškovui į suprantamą kalbą, analizė ir aptarimas (2 val.) bei atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimas.

102. Spręsdama dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (8.11 punktas – 2 314,65 Eur (1 780,50 Eur x 1,3); 8.20 punktas – 356,10 Eur (paskaičiavimas: 1 780,50 Eur x 01, x 2)), galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį ir sprendžia, kad ieškovo apeliacinėje instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl jos, atmetus atsakovės apeliacinį skundą, priteistinos ieškovui iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

103. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 276 straipsnio 2 dalimi, Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

nutaria:

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Aztransa“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Aztransa“, juridinio asmens kodas 305428495, ieškovui A. K. (A. K.), gimusiam (duomenys neskelbtini), 2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Giedrė ČėsnienėRūta PetkuvienėAndrius Verikas