Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, e3K-3-233-1075/2020

Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-09-24
Bylos Nr.: e3K-3-233-1075/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-35371-2018-9
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: Kasacinė instancija
Rezultatas: Panaikinti sprendimą ar nutartį ir palikti galioti vieną iš pirmiau priimtų byloje sprendimų ar nutarčių

Teisėjai: Vincas Verseckas (pirm.), Danguolė Bublienė (pran.), Birutė Janavičiūtė
Ieškovas: M. S.
Atsakovas: UAB "Agrosfera"

Civilinė byla Nr. e3K-3-233-1075/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35371-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.3; 3.2.4.9.3.3; 3.2.4.11 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 24 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (pranešėja), Birutės Janavičiūtės ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Agrosfera“ dėl įskaitymo pripažinimo neteisėtu, skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių nenugalimos jėgos aplinkybių nustatymą, įrodymų vertinimą, pareigą pranešti kitai sutarties šaliai apie nenugalimos aplinkybės atsiradimą, aiškinimo ir taikymo.

Šalies argumentai

2. Ieškovas prašė teismo pripažinti neteisėtu atsakovės 2018 m. spalio 25 d. vienašalį įskaitymą ir priteisti iš atsakovės 5346,98 Eur skolą, 48,31 Eur pavėluoto mokėjimo palūkanas, 242 Eur išieškojimo išlaidų kompensaciją, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas.

3. Ieškovas nurodė, kad jis kaip ūkininkas su UAB „Agrosfera“ sudarė Grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 27022018-47NB, kuria jis įsipareigojo sutartyje nurodytais terminais ir sąlygomis perduoti 100 t pupų atsakovei, o ši įsipareigojo jas nupirkti. 2018 m. gegužės–liepos mėn. augalų vegetacijos laikotarpiu iškrito mažas kiekis kritulių. Tai turėjo negrįžtamą poveikį pasėliams, dalis pasėlių išdžiūvo ir išdegė, likusieji buvo reti ir žemi. Dėl sausros sukeltų padarinių negavęs dalies derliaus ieškovas negalėjo įvykdyti dalies įsipareigojimų pagal sutartį. Visą užaugintų pupų derlių ieškovas pristatė atsakovei, ši už pristatytą žemės ūkio produkciją (pupas) 2018 m. rugpjūčio 30 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. ASFG181043. Dėl likusio nepristatyto pupų kiekio ieškovas daug bendravo telefonu su atsakovės vadybininkais, padalinių vadovais, 2018 m. rugsėjo mėn. žodžiu buvo sutarta, kad likęs nepristatytas pupų kiekis būtų pristatomas kitais metais, nekeičiant sutartyje nustatytos kainos. Tačiau atsakovė vėliau atsisakė šio susitarimo, kitas susitarimas dėl likusios produkcijos nebuvo sudarytas.

4. Atsakovė nesumokėjo ieškovui už perduotą žemės ūkio produkciją, todėl ieškovas 2018 m. spalio 15 d. pateikė raštišką pretenziją. Atsakovė nurodė, jog siūlo ieškovui per 3 kalendorines dienas nuo pretenzijos gavimo dienos geranoriškai sumokėti jai 5346,98 Eur, priešingu atveju atliks vienašalį įskaitymą. 2018 m. spalio 25 d. atsakovė pateikė pranešimą „Dėl įskaitymo atlikimo“. Po atlikto įskaitymo atsakovė sumokėjo ieškovui 45,07 Eur.

5. Atsakovė 2018 m. spalio 25 d. neturėjo teisinio pagrindo atlikti vienašalį tariamų baudos, delspinigių ir nuostolių įskaitymą, nes ieškovo prievolė pagal sutartį perduoti likusį kiekį pupų dėl nenugalimos jėgos (lot. force majeure) aplinkybių baigėsi 2018 m. rugpjūčio 30 dieną. 2018 m. spalio 25 d. atsakovė neturėjo galiojančio ir vykdytino reikalavimo ieškovui, kuris atleistinas nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą dėl nenugalimos jėgos aplinkybių.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 2 d. sprendimu pripažino neteisėtu atsakovės UAB „Agrosfera“ 2018 m. spalio 25 d. vienašalį įskaitymą, priteisė ieškovui iš atsakovės 5346,98 Eur skolos, 48,31 Eur pavėluoto mokėjimo palūkanų, 242 Eur nuostolių atlyginimo, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 5637,29 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2018 m. lapkričio 12 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

7. Teismas nurodė, kad UAB „Agrosfera“ ir ūkininkas M. S. sudarė Grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 27022018-47NB, kuria ūkininkas įsipareigojo 2018 m. rugsėjo 1 d. – spalio 28 d. laikotarpiu sutartyje nurodytomis sąlygomis perduoti 100 t pupų, o atsakovė įsipareigojo jas nupirkti. Ūkininkas žemės ūkio produkcijos prekes (21 742 t pupų) pristatė atsakovei 2018 m. rugpjūčio 30 d. Už pristatytą žemės ūkio produkciją (pupas) atsakovė 2018 m. rugpjūčio 30 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. ASFG181043. Atsakovė sutartyje nustatytu ir sąskaitoje nurodytu terminu (iki 2018 m. rugsėjo 29 d.) nesumokėjo ūkininkui už perduotą žemės ūkio produkciją. Dėl to ūkininkas 2018 m. spalio 15 d. pateikė atsakovei raštišką pretenziją reikalaudamas sumokėti už pristatytas pupas. 2018 m. spalio 15 d. atsakovė pateikė ieškovui pretenziją, kurioje nurodė, jog siūlo per 3 kalendorines dienas nuo pretenzijos gavimo dienos geranoriškai sumokėti 5346,98 Eur. Ieškovas nesutiko su atsakovės 2018 m. spalio 15 d. pretenzija. 2018 m. spalio 18 d. atsakovė el. paštu pateikė atsakymą, jog nesutinka pripažinti, kad egzistuoja nenugalimos jėgos aplinkybės atleisti ieškovą nuo likusių įsipareigojimų vykdymo pagal sutartį. 2018 m. spalio 25 d. atsakovė pateikė pranešimą „Dėl įskaitymo atlikimo“, kuriame nurodė, kad atlieka vienašalį 5346,98 Eur įskaitymą iš mokėtinos sumos pagal sąskaitą. Po atlikto įskaitymo atsakovė sumokėjo ieškovui 45,07 Eur.

8. Teismas nurodė, kad, ieškovui 2018 m. balandžio mėnesį pasėjus pupas, Lietuvoje pavasarį kritulių iškrito gerokai mažiau už normą – 74 proc. SKN (standartinė klimato norma), labai sausi buvo kovo ir gegužės mėnesiai (atitinkamai 43 proc. ir 56 proc. SKN). Iki 2018 m. liepos 4 d. tęsėsi agrometeorologinis reiškinys – stichinė sausra augalų aktyviosios vegetacijos laikotarpiu, kuri tokiu laikotarpiu (remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-870 „Dėl stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodiklių patvirtinimo“) Lietuvoje nėra dažnas reiškinys. 2018 m. liepos 4 d. Vyriausybė paskelbė visoje šalyje dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje valstybės lygio ekstremaliąją situaciją. Ieškovas įrodė, jog klimato sąlygos buvo itin nepalankios 2018 m. gegužės–liepos mėnesiais.

9. Teismas sutiko, kad ūkininkaujantis asmuo galėtų protingai numatyti aplinkybę ir įvertinti, jog augalų vegetacijos laikotarpiu gali iškristi mažesnis kritulių kiekis nei vidutinis daugiametis kritulių kiekis. Tačiau tiek Plungės rajone, kuriame ūkininkauja ieškovas, tiek valstybės lygiu nuo 2018 m. liepos 4 d. buvo paskelbta ekstremalioji situacija, ieškovas kreipėsi dėl pasėlių būklės į Plungės rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus specialistus, šie patvirtino, kad lauko pupos dėl drėgmės trūkumo uždžiūvo, dėl to pasėliai reti ir žemi, laukiamas derlius šiuose laukuose mažas. 2019 m. vasario 25 d. pažyma patvirtina, jog sausra aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu Lietuvoje nėra dažnas reiškinys, todėl tikėtina, kad net ūkininkaujantis asmuo negalėjo protingai numatyti, jog iškris neįprastai mažas kritulių kiekis Plungės vietovėje, kurioje ieškovas pasėjo pupas. Atsakovės cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2014 nustatytos kitokios faktinės aplinkybės nei šioje byloje.

10. Teismas laikė įrodyta, kad Grūdų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 27022018-47NB sudarymo metu nei sausros, nei ypač mažo iškritusių kritulių kiekio nebuvo ir tokių aplinkybių sudarant sutartį protingai nebuvo galima ieškovui numatyti. Tokių aplinkybių ieškovas negalėjo kontroliuoti ir negalėjo joms užkirsti kelio. Be šių sąlygų, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.212 straipsnį būtina nustatyti, kad dėl susidariusių aplinkybių ieškovas sutarties objektyviai negalėjo įvykdyti.

11. Byloje ginčo nėra, kad ieškovas įsipareigojo 2018 m. rugsėjo 1 d. – spalio 28 d. laikotarpiu pristatyti atsakovei 100 t pupų. Ieškovas 2018 m. rugpjūčio 30 d. pristatė 21 742 t pupų, likusio kiekio pupų ieškovas nepristatė. Taigi ieškovas neįvykdė sutartinių įsipareigojimų pagal sutartį Nr. 27022018-47NB. Šiai aplinkybei pagrįsti ieškovas pateikė teismui Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų 2018 m. rugsėjo 28 d. pažymą Nr. FM 18-05, kurioje nurodyta, kad dėl 2018 m. gegužės–liepos mėnesių ekstremalių meteorologinių sąlygų (sausros) ieškovas negali pagal terminus vykdyti visų sutarties su UAB „Agrosfera“ įsipareigojimų. Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai liudija nenugalimos jėgos aplinkybes nuo 2018 m. liepos 4 d. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2013 pateiktu išaiškinimu, teismas sprendė, kad UAB „Agrosfera“ nepaneigė Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų 2018 m. rugsėjo 28 d. pažymos, liudijančios nenugalimos jėgos aplinkybes, t. y. nepagrindė force majeure aplinkybių nebuvimo. Ieškovas dėl 2018 m. gegužės–liepos mėnesių ekstremalių sąlygų (sausros) negali nustatytais terminais įvykdyti visų sutartyje Nr. 27022018-47NB nustatytų įsipareigojimų.

12. Sutarties 6.2 punktas patvirtina, jog ieškovas, pasirašydamas sutartį, neprisiėmė nenugalimos jėgos aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Šalys sutartyje taip pat nustatė, jog lokalūs nepalankūs hidrometeorologiniai reiškiniai, kurie neatitinka Ekstremaliųjų įvykių kriterijų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 241 „Dėl ekstremaliųjų įvykių kriterijų sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir Ekstremaliųjų įvykių sąrašas), nelaikomi nenugalimos jėgos reiškiniais (sutarties 5.6.3 punktas). Tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 633 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje, todėl sutarties 5.6.3 punktas nagrinėjamu atveju netaikytinas.

13. Procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu atsakovės atstovas teigė, kad ieškovas laiku neinformavo apie negalėjimą įvykdyti sutartį visa apimtimi. Teismas laikė, kad ši aplinkybė neturi įtakos sprendžiant dėl nepalankių klimato sąlygų 2018 m. gegužės–liepos mėnesiais pripažinimo force majeure. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840 patvirtintų Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos aplinkybėms taisyklių 6 punktas nustato, kad pagrindas atleisti nuo atsakomybės atsiranda nuo kliūties atsiradimo momento arba, jeigu apie ją nėra laiku pranešta, – nuo pranešimo momento. Laiku nepranešusi, įsipareigojimų nevykdanti šalis tampa iš dalies atsakinga už nuostolių, kurių priešingu atveju būtų išvengta, atlyginimą. Tačiau teismo posėdžio metu atsakovės atstovas, paklaustas, kokio dydžio žalą patyrė dėl to, kad ieškovas, pasak atsakovės, laiku neinformavo atsakovės, pažymėjo, kad žalos dėl to nepatyrė ir nereikalauja kompensuoti žalos dėl laiku nepateikto pranešimo apie negalėjimą įvykdyti sutarties visa apimtimi.

14. Ieškovas įrodė, kad dėl 2018 m. gegužės–liepos mėnesiais ekstremalių meteorologinių sąlygų – sausros – išdžiūvus ir išdegus javams, prarado dalį derliaus. Ūkininkas atsakovei neperdavė dalies pupų kiekio, nes dėl sausros sukeltų padarinių negavo dalies derliaus, todėl pupų sunykimas dėl nepalankių klimato sąlygų buvo priežastis, dėl kurios ūkininkas neįvykdė dalies sutarties. Nurodytos aplinkybės pripažintinos nenugalimos jėgos aplinkybėmis. Ieškovas, neįvykdęs dalies įsipareigojimų pagal sutartį dėl egzistavusių nenugalimos jėgos aplinkybių, vadovaujantis sutarties 5.6 punktu bei CK 6.212 straipsnio 1 dalimi, 6.253 straipsnio 2 dalimi, atleistinas nuo atsakomybės už visos sutarties neįvykdymą.

15. Šiuo konkrečiu atveju pripažinus, kad dėl nenugalimos jėgos aplinkybių ūkininko prievolė pagal sutartį baigėsi, atsakovė neturėjo pagrindo pagal sutartį skaičiuoti baudų, delspinigių ar nuostolių. Atsakovė neturėjo galiojančio reikalavimo ieškovui, todėl neturėjo teisės atlikti vienašalio įskaitymo. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad atsakovės 2018 m. spalio 25 d. 5346,98 Eur įskaitymas pripažintinas negaliojančiu (CK 6.130–6.131 straipsniai).

16. Ieškovas įvykdė dalį savo įsipareigojimų, tačiau atsakovė su ieškovu neatsiskaitė iki galo, taigi pažeidė savo prievoles, t. y. nepagrįstai vengia apmokėti PVM sąskaitą faktūrą Nr. ASFG181043, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5346,98 Eur skolą tenkintinas (sutarties 4.1.2 punktas, CK 6.305, 6.344 straipsniai).

17. Teismas, remdamasis CK 6.37 straipsniu, Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, 12 straipsnio 1 dalimi, nustatė, kad atsakovės prievolė mokėti pavėluoto mokėjimo palūkanas atsirado 2018 m. antrą pusmetį, todėl apskaičiuojant palūkanas turėtų būti taikoma liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Europos centrinio banko viešais duomenimis, 2018 m. liepos 1 d. galiojusiai vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma sudarė 0 proc., todėl ieškovas turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovės 8 proc. dydžio pavėluoto mokėjimo palūkanas. Ieškovui iš atsakovės priteistina 48,31 Eur delspinigių, apskaičiuotų nuo 5346,98 Eur sumos už 41 pradelstą atsiskaityti dieną, už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 30 d. iki 2018 m. lapkričio 9 d. (sutarties 5.3 punktas, CK 6.71 straipsnis).

18. Išieškojimo išlaidų kompensacija yra susijusi su pavėluotu mokėjimu, t. y. pirkėjui laiku neatsiskaičius su pardavėju. UAB „Agrosfera“ pareigą apmokėti išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. ASFG181043 turėjo iki 2018 m. rugsėjo 29 d. Ieškovas į Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmus su prašymu išduoti pažymą kreipėsi 2018 m. rugsėjo 26 d., t. y. nepasibaigus terminui atsakovei laiku atsiskaityti už ieškovo pristatytą žemės ūkio produkciją. Tai nėra išieškojimo išlaidų kompensacija Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 12 straipsnio 4, 5 punktų prasme.

19. Ieškovas patyrė 242 Eur nuostolių kreipdamasis dėl pažymos, liudijančios nenugalimos jėgos aplinkybes. Šie nuostoliai susiję su civilinės atsakomybės įvertinimu, todėl jų atlyginimas ieškovui iš atsakovės priteistinas pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktą.

Šalies argumentai

20. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 8 proc. dydžio palūkanas, kurios neviršija Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymu nustatytos palūkanų normos, todėl iš atsakovės priteistinos 8 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 5637,29 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2018 m. lapkričio 12 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Žemesnės instancijos teismas

21. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimu panaikino Vilniaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė.

22. Kolegija nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų, kad dėl nepalankių gamtinių sąlygų ieškovas negalėjo užauginti viso sutartyje nurodyto grūdų kiekio. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas grūdų derlių nuėmė. Plungės rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus 2018 m. liepos 27 d. pažyma apie pasėlių būklę patvirtina, kad ieškovas 2018 m. deklaravo 21,8 ha pasėlių (pupų), o tai objektyviai leidžia teigti, kad ieškovas nukūlė pupas, tačiau galimai ne tiek, kiek tikėjosi. Ieškovas nebuvo pateikęs kitų įrodymų (pvz.: prašymo pripažinti nukentėjusiuoju dėl nenugalimos jėgos, deklaracijos apie nukentėjusius pasėlius, pripažinimo nukentėjusiuoju dėl nenugalimos jėgos kopijų ir pan.), todėl byloje neįrodyta, kad ieškovas dėl gamtinių sąlygų negalėjo įvykdyti visų sutartinių įsipareigojimų.

23. Apie tai, kad dėl sausros poveikio sukeltų padarinių ieškovui sumažės galimybė vykdyti įsipareigojimus, atsakovė buvo informuota 2018 m. rugpjūčio 7 d., t. y. tuomet, kai jau buvo nukulti grūdai (2018 m. liepa–rugpjūčio pradžia). Jokie dokumentai, patvirtinantys pranešime nurodytas ir galimai egzistavusias force majeure sąlygas, kaip jos apibrėžtos sutartyje, kartu su pranešimu nebuvo pateikti. Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų 2018 m. rugsėjo 28 d. pažyma Nr. FM 18-05, Plungės rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus 2018 m. liepos 27 d. pažyma apie pasėlių būklę, 2018 m. birželio 29 d. pažyma Nr. (8.42-6)-B8-1523 apie hidrometeorologines sąlygas, Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. liepos 4 d. įsakymas Nr. D-573 „Dėl savivaldybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ – tai dokumentai, kuriais ieškovas grindė nesutikimą su taikyta bauda (sutarties 5.2 punktas) bei įrodinėjo sutarties 5.6 punkte nurodytų aplinkybių egzistavimą. Šie dokumentai atsakovei buvo pateikti tik 2018 m. spalio 18 d.

24. Ieškovas, remdamasis nepalankiomis gamtinėmis sąlygomis – sausra, tinkamai ir laiku neinformavo atsakovės apie susidariusias aplinkybes ir jų įtaką tolesniam sutarties vykdymui (sutarties 5.6.2 punktas). Byloje esantys rašytiniai įrodymai – 2018 m. spalio 18 d. atsakymas į 2018 m. spalio 15 d. pretenziją patvirtina, kad tik tuomet atsakovė buvo tinkamai informuota apie sutarties nevykdymą bei neįvykdymo priežastis. Tai, kad sausra gali turėti įtakos grūdų augimui (ne pjovimui, kūlimui), leidžia pagrįstai teigti, kad apie sausros įtaką derliaus kiekiui atsakovė turėjo žinoti grūdų augimo laikotarpiu (t. y. ne vėliau nei iki jų kūlimo), o ne tuomet, kai turėjo būti vykdomas įsipareigojimas perduoti jau užaugintus, iškultus grūdus. Ieškovo 2018 m. spalio 18 d. atsakymas į pretenziją buvo gautas likus 10 dienų iki grūdų pristatymo termino pabaigos.

25. Kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2018 m. liepos 4 d. paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl sausros atsakovei turėjo būti savaime žinoma, jog ieškovas neįvykdys sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Nesant kitų įrodymų – pažymos dėl derliaus nuostolių, prašymo pripažinti nukentėjusiuoju dėl nenugalimos jėgos, deklaracijų apie nukentėjusius pasėlius, duomenų apie pripažinimą nukentėjusiuoju dėl nenugalimos jėgos, patvirtinančių, kad ekstremalioji situacija – sausra nustatyta ir teritorijoje, kurioje yra ieškovo pasėliai, atsakovė neturėjo pagrindo manyti, kad ši ekstremalioji situacija gali lemti sutarties vykdymą. Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos yra tada, kai jų padariniai šalinami keliose savivaldybėse esančiomis civilinės saugos sistemos pajėgomis, naudojant savivaldybėse arba valstybės rezerve turimus materialinius išteklius, o padarinių išplitimo ribos viršija trijų savivaldybių teritorijų ribas arba kurios trunka ilgiau kaip 6 mėnesius (Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 9 straipsnio 11 punktas, 26 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Toks teisės aktuose nurodytas valstybės lygio ekstremaliųjų situacijų apibrėžimas nesuponuoja išvados, kad ekstremalioji situacija yra nepalankių gamtinių sąlygų nustatymas konkrečioje šalies teritorijoje. Be to, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimas yra siejamas su padarinių šalinimu, naudojant savivaldybėse arba valstybės rezerve turimus materialinius išteklius, taip pat teise gauti valstybės paramą, jei dėl ekstremaliojo įvykio (situacijos) asmuo patyrė žalą (Civilinės saugos įstatymo 26, 32 straipsniai). Duomenų, kad Vyriausybės 2018 m. liepos 4 d. nutarimo Nr. 633 pagrindu ieškovas būtų kreipęsis į valstybės įgaliotas institucijas dėl sausros padarytos žalos ir jos atlyginimo, nėra.

26. Kolegija sprendė, kad byloje nenustatyta nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuojančių požymių visumos, todėl nebuvo pagrindo ieškovo visiškai ar iš dalies atleisti nuo sutartinės civilinės atsakomybės.

27. Apie planuojamą vienašalį įskaitymą ieškovas buvo informuotas 2018 m. spalio 15 d. pretenzija, kuria buvo prašoma per 3 kalendorines dienas nuo jos gavimo dienos sumokėti atsakovei 5346,98 Eur. Ieškovas iki ieškinio pateikimo teismui dienos nesumokėjo atsakovei 5346,98 Eur (nepristatyta 78 258 t pupų, todėl atsakovas šią sumą apskaičiavo tokiu būdu: fiksuota pupų kaina yra 176,75 Eur plius pupų kaina virš MATIF biržos lygio, išvedant kainų vidurkį pagal pirmas dvi klases (buvo atsižvelgta į tai, kad įvežtas 21 742 t kiekis atitiko 1–2 klasės reikalavimus, todėl vedamas vidurkis: 1 kl. – 176,75 Eur plius 62 Eur (MATIF biržos kaina) yra 238,75 Eur; 2 kl. – 176,75 Eur plius 40 Eur (MATIF biržos kaina) yra 216,75 Eur, iš viso 455,5/2 = 227,75 Eur, taikoma 30 proc. dydžio bauda (sutarties 5.1, 5.2, 5.4 papunkčiai) nuo visos sumos už neįvežtą kiekį: 227,75 x 78,258 = 17 823,26 Eur, 17 823,26 x 0,30 = 5346,98 Eur). Vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis bei praėjus ilgesniam (10 dienų), nei buvo prašoma, terminui, ieškovas buvo informuotas, jog atsakovė atliko vienašalį 5346,98 Eur įskaitymą iš mokėtinos sumos pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. ASFG181043. Atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą atsakovės ieškovui mokėtina suma – 45,07 Eur, šią ji iš karto pervedė ieškovui.

28. Sutarties 5.4 papunktyje nurodyta, jog sutartyje nurodytos baudos atitinka minimalius neįrodinėtinus šalių nuostolius ir negali būti mažinamos. UAB „Agrosfera“, vadovaudamasi sutarties 5.5 papunkčiu, turi teisę nepristatytą grūdų kiekį įsigyti savo nuožiūra iš trečiųjų asmenų, o pardavėjas (ieškovas) privalo kompensuoti kainų skirtumą (šiuo metu pupų kaina rinkoje labai pakilusi, pvz.: pirmos klasės siekia apie 350 Eur, antros klasės – apie 330 Eur, tai reiškia, kad kainų skirtumas šioms klasėms būtų apie (plius) 120–140 Eur/t). Minėtame papunktyje taip pat nurodyta, kad kainos skirtumo sumokėjimas neatleidžia pardavėjo nuo šios sutarties 5.1 punkte nustatytų baudų apmokėjimo.

29. Kolegija sprendė, kad atsakovės atliktas įskaitymas atitiko įstatymo reikalavimus.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

30. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti iš atsakovės visų apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

30.1. CK 6.212 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reikalavimas informuoti apie force majeure aplinkybes nėra būtinoji sąlyga, norint konstatuoti šias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-421/2015; 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-916/2018; kt.). Neinformavimas apie force majeure aplinkybes nesudaro pagrindo netaikyti force majeure instituto, o sukelia visiškai kitokias pasekmes – nuostolių, patirtų dėl tokio nepranešimo, atlyginimo pareigą. CK 6.212 straipsnio 3 dalis dėl informavimo apie force majeure aplinkybes yra taikoma ir aiškinama atskirai nuo CK 6.212 straipsnio 1 dalyje nurodytų force majeure sąlygų, o jos nesilaikymas ar pažeidimas (net jei jis būtų konstatuotas) nelemia force majeure egzistavimo. Pagal UNIDROIT principų 7.1.7 straipsnio 3 punktą ir PECL VI. 3 d punktą sutarties šalies pareigos informuoti kitą šalį apie force majeure aplinkybes (ne)įvykdymas nėra siejamas su force majeure aplinkybių įrodinėjimu ar nustatymu. Atsakovė byloje neįrodinėjo žalos, atsiradusios ieškovui laiku neinformavus jos apie prievolių įvykdymo pasunkėjimą. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad iš esmės niekas nebūtų pasikeitę, jeigu ieškovas būtų anksčiau pranešęs apie tai, jog negali įvykdyti visos sutarties, pažymėjo, kad nuostolių dėl to, jog ieškovas pavėluotai pranešė apie negalėjimą įvykdyti sutartį, neįrodinėtų. Iš sutarties 5.6.2 punkto matyti, kad joje iš esmės nustatyta tokia pati taisyklė dėl žalos (nuotolių) atlyginimo, kaip ir CK 6.212 straipsnio 3 dalyje. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas aplinkybę dėl ieškovo pareigos informuoti atsakovę apie nenugalimos jėgos aplinkybių egzistavimą ir negalėjimą dėl to įvykdyti įsipareigojimų nepagrįstai vertino kaip vieną iš būtinų sąlygų konstatuoti force majeure aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad ieškovas pažeidė pareigą informuoti kitą šalį, konstatavo, jog nėra nustatyta force majeure kvalifikuojančių požymių visuma. Tokia išvada prieštarauja kasacinio teismo suformuotai nuosekliai praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2012; 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2013; 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2014; 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-421/2015; 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-916/2018; kt.). Atsakovei neįrodinėjus patirtos žalos (nuostolių) dėl ieškovo galimai laiku nepateikto pranešimo apie force majeure aplinkybes, nebuvo pagrindo spręsti dėl sutarties 5.6.2 punkto pažeidimo ir (ar) CK 6.212 straipsnio 3 dalies taikymo.

Žemesnės instancijos teismas

30.2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, kurie atskleidė šalių bendravimo praktiką (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnis), liko neįvertinta faktinė aplinkybė, kad atsakovei apie ieškovo negalėjimą įvykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tapo žinoma dar 2018 m. gegužės 3 d. (informavimo momentas pagal sutarties 5.6.2 punktą). Atsakovė byloje neginčijo, kad ieškovas 2018 m. gegužės mėnesį telefonu bendravo su jos vadybininku ir informavo, jog dėl sausros sukeltų padarinių negalės pristatyti sutartyje nustatyto kiekio pupų. Be to, atsakovė verčiasi žemės ūkio produkcijos supirkimu, trąšų, pesticidų prekyba, logistikos paslaugų teikimu, pas atsakovę dirba patirties su augalų apsaugos produktais turintys specialistai – agronomai. Atsakovei, kuri savo veikloje teikia konsultacijas ūkininkams bei agronomams vizitų ūkininkų laukuose metu, neabejotinai buvo žinoma ir suprantama, kad, 2018 m. gegužės–liepos mėn. augalų vegetacijos laikotarpiu iškritus mažam kiekiui kritulių, tai turės negrįžtamą poveikį pasėliams ir laukto derliaus sumažėjimui. Taigi, 2018 m. liepos 4 d. atsakovei tapo žinoma ir (ar) buvo savaime suprantama, kad dėl 2018 m. sausros sukeltų padarinių visoje šalyje sumažėjo pasėlių derlius, vertinant įprastai gaunamą derlių (t. y. šią aplinkybę atsakovė žinojo, suprato ir be atskiro pranešimo). 2018 m. rugpjūčio 7 d. el. paštu ieškovas dar kartą, raštu, informavo atsakovę, jog dėl sausros poveikio sukeltų padarinių, esant nenugalimos jėgos aplinkybėms, sumažėjo jo galimybės įvykdyti įsipareigojimus. Atsakovė el. paštu pateikė 2018 m. rugpjūčio 7 d. atsakymą, kuriame siūlė ieškovui susisiekti su jos vadybininku. Atsakovės vadybininkas su ieškovu telefonu bendravo 2018 m. rugsėjo 4 d. bei 14 d. Atsakovė 2018 m. spalio 15 d. pretenzijoje tai pripažino ir šių aplinkybių neginčijo.

30.3. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai neįvertino ir neaptarė force majeure aplinkybę patvirtinančių įrodymų pagal CK 6.212 straipsnio 1 dalyje nurodytus nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuojančius požymius. Kolegija nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų pagrįsdamas force majeure aplinkybes, tai argumentavo prieštaringais ir konkrečioje situacijoje netaikomais kriterijais. Apeliacinės instancijos teismas sprendimą motyvavo atsakovės apeliacinio skundo teiginiais dėl byloje (ne)pateiktų įrodymų ir jų vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes tinkamais įrodymais pagrįsti force majeure aplinkybes pripažino įrodymus, kurių bylos nagrinėjimo metu nebuvo ir net negalėjo būti. Skundžiamos nutarties 36, 40 punktuose nurodyti dokumentai (prašymo pripažinti nukentėjusiuoju dėl nenugalimos jėgos, deklaracijos apie nukentėjusius pasėlius, pripažinimo nukentėjusiuoju dėl nenugalimos jėgos, pažymos dėl derliaus nuostolių, deklaracijų apie nukentėjusius pasėlius kopijos ir kt.) galėjo atsirasti tik po 2019 m. birželio 7 d., kai Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 3D-354 buvo patvirtintos Paramos žemės ūkio veiklos subjektams, patyrusiems nuostolių nukentėjus žemės ūkio augalams dėl sausros 2018 metais, teikimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Šiomis taisyklėmis nustatyta kompensavimo tvarka dėl 2018 m. pavasarį–vasarą sausros sukeltų padarinių kompensavimo. Taisyklės buvo priimtos, kai ši byla jau buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme, buvo perduota nagrinėti apeliacinės instancijos teismui ir ieškovas buvo pateikęs atsiliepimą į apeliacinį skundą. Be to, pagal Taisyklių nuostatas pareiškėjų teikiami prašymai (paraiškos) ir priimami sprendimai nagrinėjamu atveju nepatvirtina ir neįrodo konkrečiu atveju buvusių force majeure aplinkybių (Taisyklių 8–10 punktai). Pagal Taisyklių priedą Nr. 2 pareiškėjų pildoma paraiška neturi jokios įrodomosios reikšmės vertinant force majeure aplinkybes, nes joje nepateikiama tiesioginių duomenų apie pareiškėjo pasėliams sausros sukeltą žalą. Pagal Taisyklių 10 punktą paramos dydis apskaičiuojamas vadovaujantis Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje esančiais duomenimis ir Lietuvos statistikos departamento interneto svetainėje esančia informacija, t. y. pareiškėjų deklaruotais duomenimis ir vadovaujantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis. Šie duomenys taip pat neturi reikšmės vertinant force majeure aplinkybes nagrinėjamu konkrečiu (individualiu) atveju, nes apima valstybės mastu gautus statistinius duomenis. Plungės rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus specialistams apžiūrėjus ieškovo pasėlius ir surašius 2018 m. liepos 27 d. pažymą, nustatyti duomenys buvo deklaruojami ir suvedami į Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Paraiškų priėmimo informacinę sistemą. Būtent 2018 m. liepos 27 d. pažyma pripažintina pirminiais ir esminiais duomenimis vertinant force majeure aplinkybes individualiu atveju, o ne vėliau pagal Taisykles teikiami prašymai ar deklaracijos. Hidrometeorologijos tarnybos pažymos, Plungės rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus 2018 m. liepos 27 d. pažyma apie pasėlių būklę, Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. liepos 4 d. įsakymas Nr. D-573 „Dėl savivaldybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ buvo pirminiai dokumentai, kurie turėjo būti vertinami pagal CK 6.212 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino byloje esančių įrodymų visumos.

30.4. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimus, kad CK 6.212 straipsnyje įtvirtintos nenugalimos jėgos sąlygos turi būti nustatomos kiekvienu konkrečiu atveju individualiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012).

30.5. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai kaip precedentu vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2014, nes nurodytoje ir nagrinėjamoje bylose nustatytos faktinės aplinkybės skiriasi. Taigi teismas pažeidė precedento doktrinos reikalavimus.

30.6. Apeliacinės instancijos teismas nevertino Hidrometeorologijos tarnybos 2019 m. vasario 15 d. pažymos apie hidrometeorologines sąlygas, kurioje nurodyta, kad 2018 m. pavasarį ir vasarą oro temperatūra buvo žymiai didesnė nei standartinė klimato norma, o sausra aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu Lietuvoje nėra dažnas reiškinys. Taigi net ūkininkaujantis asmuo negalėjo protingai numatyti, kad 2018 m. Lietuvoje gegužės–liepos mėn. iškris neįprastai mažas kritulių kiekis, įskaitant ir Plungės rajono vietovę, kurioje ieškovas pasėjo pupas. Lietuvoje vasaros sausra paskutinį kartą užfiksuota 2006 m. Taigi sausra nėra įprastas reiškinys Lietuvos vasaros klimatui, jos ieškovui protingai numatyti nebuvo galima. Priešingai, Lietuvoje tapo įprasta, jog žemės ūkio sektoriuje skelbiama ekstremalioji situacija dėl smarkių liūčių ir didelio kiekio kritulių.

30.7. Apeliacinės instancijos teismas nevertino sutarties 5.6.3 punkto, kuriame nustatyta, kokios aplinkybės šalių bus pripažintos nenugalimos jėgos aplinkybėmis. Atsakovė byloje neginčijo, kad sutartis ieškovo buvo sudaryta prisijungimo būdu, pagal atsakovės iš anksto parengtas standartines sąlygas. Pagal sutarties 5.6.3 punktą lokalūs nepalankūs hidrometeorologiniai reiškiniai, kurie neatitinka Ekstremaliųjų įvykių kriterijų sąrašo, nelaikomi nenugalimos jėgos reiškiniais. Taigi buvo nustatytas baigtinis sąrašas įvykių, kurie šalių bus pripažįstami nenugalimos jėgos aplinkybėmis. 2018 m. gegužės–liepos mėn. sausra atitiko Ekstremaliųjų įvykių sąrašo 10.4 punkto kriterijų. Plungės rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus 2018 m. liepos 27 d. pažyma patvirtina, kad ieškovo laukuose pasėtos lauko pupos dėl drėgmės trūkumo uždžiūvo ir dėl to žuvo, t. y. dalis pasėlių žuvo būtent dėl sausros sukeltų padarinių. Hidrometeorologijos tarnybos pažymos patvirtina, kad 2018 m. gegužės–liepos mėn. Lietuvoje, taip pat Plungės vietovėje, kur ieškovas ūkininkauja, iškrito neįprastai mažas kritulių kiekis. Nuo 2018 m. liepos 4 d. visoje šalyje dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje buvo paskelbta ekstremalioji situacija, įskaitant ir teritoriją, kurioje ūkininkavo ieškovas. Taigi sausra nebuvo lokali, pavienis reiškinys. Ieškovas, sudarydamas sutartį, negalėjo protingai numatyti sausros ir pagal sutarties 5.6, 5.6.3 punktus neprisiėmė galimos sausros aplinkybių bei dėl to kylančių padarinių atsiradimo rizikos. Teismas nepagrįstai netaikė šių sutarties punktų nuostatų, dėl to pažeidė CK 6.212 straipsnio 1 dalį.

30.8. Vyriausybės 2018 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 633 visoje šalyje dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje buvo paskelbta ekstremalioji situacija. Apeliacinės instancijos teismas nutarimą nepagrįstai siejo tik su galimų padarinių šalinimu naudojant savivaldybėse arba valstybės rezerve turimus materialinius išteklius. Pačiame nutarime įsakmiai nurodoma, jog valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje skelbiama dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje. Oficialiuose Žemės ūkio ministerijos pranešimuose kaip vienas iš siekiamų tikslų nurodomas galėjimas apeliuoti į force majeure aplinkybes prieš produkcijos supirkėjus. Taigi, šiuo nutarimu buvo siekiama sudaryti sąlygas žemės ūkio sektoriuje sureguliuoti galimų sankcijų, atsiradusių dėl sausros sukeltų padarinių, (ne)taikymą ir valstybės lygmeniu nustatyti pagrindą sutarties šaliai remtis force majeure aplinkybėmis. Taisyklės patvirtintos vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu. Tai paneigia apeliacinės instancijos teismo aiškinimą, kad ieškovas turėjo kreiptis į valstybės įgaliotas institucijas dėl sausros padarytos žalos ir jos atlyginimo, tiesiogiai, remiantis Vyriausybės 2018 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 633 ar pagal Civilinės saugos įstatymo nuostatas.

Atsiliepimas

31. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Šalies argumentai

31.1. Ieškovas, prašydamas atleisti jį nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo dėl force majeure aplinkybių, privalėjo įrodyti tokių aplinkybių egzistavimą bei įtaką būtent jo sutartinių įsipareigojimų nevykdymui. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad jis ėmėsi veiksmų dėl pripažinimo nukentėjusiuoju dėl force majeure aplinkybių. Ieškovas jau 2018 m. gegužės mėnesį numatė galimus sausros padarinius, tačiau iki pat 2018 m. rugpjūčio 7 d. pranešimo nesiėmė jokių veiksmų: nesikreipė dėl pripažinimo nukentėjusiuoju dėl nenugalimos jėgos, neinformavo atsakovės apie savo sutartinių įsipareigojimų vykdymo pasunkėjimą, t. y. elgėsi pasyviai, todėl prisiėmė visą riziką dėl sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo. Pagal CK 6.212 straipsnio 3 dalį, sutarties 5.6.1, 5.6.2 punktus vėliausiai 2018 m. gegužės mėn. ieškovas privalėjo imtis aktyvių veiksmų ir informuoti atsakovę dėl galimo sutarties netinkamo vykdymo. Ieškovas, numanydamas nenugalimos jėgos padarinių mastą, galėjo prašyti atsakovės pratęsti sutarties vykdymo terminus, tačiau jis pasyviai laukė sausros poveikio sukeltų padarinių (CK 6.204 straipsnio 3 dalis). Pareiga pranešti apie sutarties nevykdymą dėl susiklosčiusios padėties nustatyta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840 patvirtintų Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos aplinkybėms taisyklių 5 punkte, priešingu atveju sutarties neįvykdęs asmuo atsakingas už nuostolius (6 punktas). Atsakovė apie ieškovo negalėjimą įvykdyti sutartį buvo informuota 2018 m. rugpjūčio 7 d., t. y. tik po to, kai jau buvo pasibaigę grūdų kūlimo darbai (2018 m. liepos mėn.–rugpjūčio mėn. pradžia) ir ieškovas suskaičiavo nukultų grūdų kiekį. Taigi ieškovas sudarė tokią situaciją, kad atsakovė jau nebegalėjo sudaryti sutarčių su kitais grūdų pardavėjais dėl trūkstamo grūdų kiekio. Ieškovas savo rizika tikėjosi, kad sausros padariniai nesukels jam neigiamų pasekmių ir jis galės įvykdyti visą sutartį. Todėl laikytina, kad ieškovas savo rizika vykdė sutartį, taigi privalo prisiimti tokios rizikos pasekmes. Nepagrįsti ieškovo argumentai dėl atsakovės žinojimo apie sausrą. Tiek ieškovas, tiek atsakovė yra savo srities specialistai, verslininkai. Ieškovas nėra silpnoji sutarties šalis, todėl būtent jis privalėjo laiku tinkamai informuoti atsakovę apie sutarties nevykdymą.

31.2. Remiantis sutarties 5.2, 5.4, 5.6.2 punktais ieškovas, žinodamas apie galimus nenugalimos jėgos padarinius bei nevykdydamas pareigos laiku informuoti atsakovę apie sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, pripažintinas pažeidusiu sutarties sąlygas ir jų neįvykdęs, todėl taikytinos sutarties 5.2 punkte nustatytos baudinės sankcijos, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais, atsiradusiais dėl ieškovo pranešimo apie sutarties nevykdymą pateikimo, pažeidžiant sutarties sąlygas, bei pačios sutarties neįvykdymo. Ieškovas, nepranešdamas atsakovei apie sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, negali būti atleidžiamas nuo sutartinės civilinės atsakomybės taikymo net ir egzistuojant force majeure aplinkybėms. Priešingu atveju atsirastų piktnaudžiavimo tikimybė.

31.3. Ieškovas netinkamai aiškina informavimo pareigą ir nenugalimos jėgos sąlygas. Nenugalimos jėgos sąlygų visuma ir negali būti siejama su informavimo apie sutarties nevykdymą pareiga, kadangi tokia pareiga šaliai atsiranda siekiant įrodyti, kad šalis savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė dėl nenugalimos jėgos buvimo, o nenugalimos jėgos buvimas konstatuojamas esant sąlygų visumai.

31.4. Byloje nėra jokių įrodymų, kad dėl nepalankių gamtinių sąlygų ieškovas negalėjo užauginti viso sutartyje nurodyto kiekio grūdų. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas grūdų derlių nuėmė. Plungės rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus 2018 m. liepos 27 d. pažyma apie pasėlių būklę patvirtina, kad ieškovas 2018 m. deklaravo 21,8 ha pasėlių (pupų), taigi ieškovas nukūlė pupas, tačiau galimai ne tiek, kiek tikėjosi. Force majeure aplinkybėmis nėra laikomas prastas derlius. Ieškovas teismui nepateikė ir kitų įrodymų (pvz.: prašymo pripažinti nukentėjusiuoju dėl nenugalimos jėgos, deklaracijos apie nukentėjusius pasėlius, pripažinimo nukentėjusiuoju dėl nenugalimos jėgos kopijų ir pan.), todėl byloje neįrodyta, kad ieškovas dėl gamtinių sąlygų negalėjo įvykdyti visų sutartinių įsipareigojimų.

31.5. Europos Žmogaus Teisių Teismas nurodo, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 16034/90). Tokios pat pozicijos laikosi ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009). Tai, kad teismo sprendimo motyvai visiškai sutampa su atsakovės apeliacinio skundo motyvais, patvirtina, kad teismas pripažino apeliacinio skundo pagrįstumą ir, remdamasis apeliacinio skundo argumentais, padarė išvadą apie pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą.

31.6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2014 nurodytos aplinkybės ir nagrinėjamos bylos aplinkybės sutampa, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nurodytos nutarties išaiškinimais.

31.7. Vyriausybės 2018 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 633 patvirtinta šalyje buvusi sausra ir tai galėjo būti pagrindas ieškovui kreiptis su prašymu pripažinti jį nukentėjusiu nuo sausros, tačiau šis nutarimas dar neįrodo force majeure aplinkybių, kadangi šios aplinkybės įrodinėjamos kiekvienu konkrečiu atveju. Valstybės lygio ekstremalioji situacija yra ekstremaliosios situacijos, kurių padariniai šalinami keliose savivaldybėse esančiomis civilinės saugos sistemos pajėgomis ir naudojant savivaldybėse arba valstybės rezerve turimus materialinius išteklius, o ekstremaliosios situacijos padarinių išplitimo ribos viršija trijų savivaldybių teritorijų ribas, arba kurios trunka ilgiau kaip 6 mėnesius (Civilinės saugos įstatymo 9 straipsnio 11 punktas, 26 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Toks teisės aktuose nurodytas valstybės lygio ekstremaliųjų situacijų apibrėžimas nesuponuoja išvados, kad ekstremalioji situacija yra nepalankių gamtinių sąlygų nustatymas konkrečioje šalies teritorijoje. Be to, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimas yra siejamas su padarinių šalinimu naudojant savivaldybėse arba valstybės rezerve turimus materialinius išteklius, taip pat teisę gauti valstybės paramą, jei dėl ekstremaliojo įvykio (situacijos) asmuo patyrė žalą (Civilinės saugos įstatymo 26, 32 straipsniai). Šioje byloje duomenų, kad ieškovas būtų kreipęsis į valstybės įgaliotas institucijas dėl sausros padarytos žalos ir jos atlyginimo, nėra. Jeigu ieškovui buvo žinomas Vyriausybės 2018 m. liepos 4 d. nutarimo Nr. 633 turinys, tai jis žinojo apie sausrą, tačiau savo rizika neinformavo atsakovės dėl galimo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, tikėdamasis išvengti sausros padarinių, t. y. veikė savo rizika.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl nenugalimos jėgos aplinkybių nustatymo ir jas patvirtinančių įrodymų vertinimo

32. Sutarties vykdymas yra jos šalių bendradarbiavimo procesas, kuris turi vykti sąžiningumo ir geros valios sąlygomis (CK 6.158, 6.200 straipsniai). Tai reiškia, kad sutarties šalis negali elgtis priešingai tiems lūkesčiams, kuriuos ji savo veiksmais, atliktais vykdant sutarties sąlygas, suformavo kitai sutarties šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2013).

33. Už sutarties pažeidimą taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, kuri atsiranda tada, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti ne tik sutartinės prievolės pažeidimą – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), bet ir padarytą žalą bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.249 straipsnis). Skolininko kaltė, kaip dar viena būtinoji civilinės atsakomybės nustatymo sąlyga, yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Viena jų yra ta, kad skolininkas gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės, jei įrodo, kad jis sutartinės prievolės nevykdė dėl nenugalimos jėgos (CK 6.253 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 4 dalis).

34. CK 6.212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Nenugalima jėga nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles.

35. UNIDROIT principų 7.1.7 straipsnyje, kurio pagrindu yra suformuluotas CK 6.212 straipsnis, vartojama ne sutarties šalies atleidimo nuo atsakomybės, o sutarties nevykdymo pateisinimo, šalies atleidimo nuo nevykdymo padarinių formuluotė. Taigi nenugalimos jėgos atveju šalies atleidimas nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą reiškia, kad sutartinių prievolių nevykdymas yra pateisinamas ir negali sutartį pažeidusiai šaliai sukelti įprastinių sutarties nevykdymo padarinių, nustatytų CK 6.205–6.216 straipsniuose, jai negali būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė (CK šeštosios knygos XXII skyrius), atitinkamai apribojama kreditoriaus (nukentėjusiosios sutarties šalies) teisė į sutarties nevykdymu pažeistų teisių gynimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-421/2015).

36. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuoja tokie požymiai: 1) aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių kriterijų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012; 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-421/2020, 34 punktas; kt.).

37. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys sudarė Grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 27022018-47NB, kuria ieškovas (ūkininkas) įsipareigojo 2018 m. rugsėjo 1 d. – spalio 28 d. laikotarpiu sutartyje nurodytomis sąlygomis parduoti 100 t pupų, o atsakovė įsipareigojo jas nupirkti. Ieškovas 2018 m. rugpjūčio 30 d. pristatė 21 742 t pupų, likusio kiekio pupų nepristatė, taigi neįvykdė sutartinių įsipareigojimų pagal sutartį Nr. 27022018-47NB. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas įrodė, jog dėl 2018 m. gegužės–liepos mėnesiais ekstremalių meteorologinių sąlygų – sausros, t. y. nenugalimos jėgos aplinkybės, neįvykdė dalies sutarties, todėl sprendė, kad ieškovas atleistinas nuo sutartinės civilinės atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas sprendė priešingai – kad ieškovas neįrodė nenugalimos jėgos aplinkybės, todėl turi atsakyti už įsipareigojimų atsakovei neįvykdymą. Teisėjų kolegija šią apeliacinės instancijos teismo išvadą laiko nepagrįsta.

38. Nagrinėjamoje byloje iš esmės yra kilęs nenugalimos jėgos aplinkybių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.212 straipsnyje įtvirtintos nenugalimos jėgos sąlygos (požymiai) turi būti konstatuojamos kiekvienu konkrečiu atveju individualiai, o force majeure besiremianti sutarties šalis privalo įrodyti, kad nenugalimos jėgos sąlygos egzistuoja būtent jos atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012).

39. CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį tie duomenys gali būti nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, ekspertų išvadomis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

40. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktą). Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012; ir kt.). Įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005; 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020, 55 punktas).

41. Ieškovas, įrodinėdamas force majeure aplinkybę – sausrą, dėl kurios, kaip jis pats teigia, jis negalėjo įvykdyti su atsakove sudarytos sutarties, pateikė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Tyrimų ir plėtros skyriaus 2019 m. vasario 25 d. pažymą apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (5.58-10)-B8-689, kurioje nurodyta, kad Lietuvoje pavasarį kritulių iškrito gerokai mažiau už normą – 74 proc. SKN (standartinė klimato norma), labai sausi buvo kovo ir gegužės mėnesiai (atitinkamai 43 proc. ir 56 proc. SKN). Iki 2018 m. liepos 4 d. tęsėsi agrometeorologinis reiškinys – stichinė sausra augalų aktyviosios vegetacijos laikotarpiu. Stichinė sausra aktyviosios vegetacijos laikotarpiu (remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-870 „Dėl stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodiklių patvirtinimo“) Lietuvoje nėra dažnas reiškinys. 1961–2018 m. laikotarpiu Lietuvoje stichinės sausros (bent 1 meteorologijos stotyje) registruojamos vidutiniškai 1 kartą per 4 metus, tačiau šalies masto stichinės sausros, apimančios daugiau nei 1/3 dalį šalies teritorijos, fiksuojamos maždaug 1 kartą per 8–9 metus. Ieškovas taip pat pateikė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Stebėjimų skyriaus Meteorologinių stebėjimų poskyrio 2018 m. birželio 29 d. pažymą apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (8.42-6)-B8-1523, kurioje nurodyta, kad 2018 m. gegužės 29 d. Plungės rajone tapo labai sausa, o birželio 12 d. buvo pasiekti pavojingo meteorologinio reiškinio – sausringo laikotarpio aktyviosios augalų vegetacijos metu – rodikliai. Sausringas laikotarpis, kaip pavojingas meteorologinis reiškinys, tęsėsi iki birželio 24 d. imtinai, birželio 25–29 d. sąlygos pagerėjo, tačiau rajone išliko sausringa. Nors šioje pažymoje nurodoma, kad stichinės sausros rodikliai Plungės rajone pasiekti nebuvo dėl birželio 21–25 d. iškritusių kritulių kiekio, tačiau jau 2018 m. liepos 4 d. Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. D-573 Plungės rajono savivaldybės teritorijoje buvo paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija. Ieškovo pateikta Plungės rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus 2018 m. liepos 27 d. pažyma patvirtina, kad Žemės ūkio skyriaus darbuotojai ieškovo prašymu apžiūrėjo jo pupų ir kitų kultūrų pasėlius ir nustatė, kad pupos dėl drėgmės trūkumo uždžiūvo, dėl to pasėliai reti ir žemi, laukiamas derlius nurodytuose ieškovo laukuose mažas – iki 1 t/ha. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 633 visoje šalyje buvo paskelbta dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje valstybės lygio ekstremalioji situacija.

42. Ieškovas taip pat pateikė Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų 2018 m. rugsėjo 28 d. pažymą, kurioje nurodyta, kad ieškovas negali įvykdyti sutarties dėl 2018 m. gegužės–liepos mėnesio ekstremalių meteorologinių sąlygų (sausros). Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai patvirtino nenugalimos jėgos aplinkybes nuo 2018 m. liepos 4 d. Remiantis Lietuvos Respublikos prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymo 5 straipsnio 11 punktu, rūmai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda nenugalimos jėgos aplinkybes liudijančias pažymas. Sutarties 5.6 punkte šalys nustatė, kad, nustatydamos nenugalimos jėgos aplinkybes, jos vadovausis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 222 „Dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes liudijančių pažymų išdavimo tvarkos patvirtinimo“, taigi sutarė, kad tokia pažyma bus remiamasi sprendžiant dėl nenugalimos jėgos aplinkybių.

43. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių egzistavimą, Prekybos ir pramonės rūmų išduota pažyma materialinių teisinių padarinių nesukuria, tokius padarinius (atleidimą nuo civilinės atsakomybės už sutarties nevykdymą, civilinės atsakomybės netaikymą) sukuria nenugalimos jėgos aplinkybių buvimas, bet ne pažymos išdavimas. Nenugalimos jėgos aplinkybes liudijanti pažyma turi tik procesinę teisinę reikšmę, nes vertintina kaip įrodymas civilinėje byloje dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo ar civilinės atsakomybės taikymo (CPK 177 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2013; 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-421/2015; kt.). Taigi Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų 2018 m. rugsėjo 28 d. pažyma vertintina kaip vienas iš įrodymų, patvirtinančių 2018 m. gegužės–liepos mėnesį buvusias ekstremalias meteorologines sąlygas (sausrą), kurį, kaip minėta, šalys aptarė ir sutarytoje sutartyje.

44. Nutarties 41, 42 punktuose nurodyti įrodymai atitinka CPK 177 straipsnio 1, 2 dalyse, 180 straipsnyje nustatytus reikalavimus (nutarties 39, 40 punktai), yra susiję su įrodinėjimo dalyku – nenugalimos jėgos aplinkybių nustatymu, jie vertintini laikantis nutarties 40 punkte nurodytų kasacinio teismo suformuluotų taisyklių. Teisėjų kolegija nurodo, kad tai, ar ekstremalios meteorologinės sąlygos laikytinos nenugalimos jėgos aplinkybėmis, lemiančiomis atleidimą nuo sutartinės civilinės atsakomybės, sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus ir konstatavęs nutarties 36 punkte nurodytą reikalingų sąlygų visumą (CPK 185 straipsnis).

45. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad nutarties 41, 42 punktuose nurodytų ieškovo pateiktų įrodymų nepakanka tam, kad būtų galima konstatuoti nenugalimos jėgos aplinkybę, nurodė, kad ieškovas turėjo pateikti ir kitus įrodymus, būtent – prašymo pripažinti nukentėjusiuoju dėl nenugalimos jėgos, deklaracijos apie nukentėjusius pasėlius, pripažinimo nukentėjusiuoju dėl nenugalimos jėgos kopijas. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismo nurodyti dokumentai susiję su ieškovo teisės į paramą nukentėjus nuo sausros 2018 m. įgyvendinimu. Paramos žemės ūkio veiklos subjektams, patyrusiems nuostolių nukentėjus žemės ūkio augalams dėl sausros 2018 metais, teikimo taisyklės buvo patvirtintos 2019 m. birželio 7 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-354. Tuo metu pirmosios instancijos teismas jau buvo priėmęs sprendimą šioje byloje, atsakovė buvo pateikusi apeliacinį skundą, o ieškovas – atsiliepimą į apeliacinį skundą. Taigi pripažintina, kad ieškovas realiai kreiptis dėl paramos nukentėjus nuo sausros 2018 m. turėjo galimybę tik bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas kreipėsi dėl tokios paramos, byloje nėra. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismo nurodytų duomenų nepateikimas (ieškovo nesikreipimas, kaip teigia atsakovė, dėl paramos nukentėjus nuo sausros) savaime nepaneigia nenugalimos jėgos aplinkybės ir dėl jos ieškovo patirtos žalos fakto. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo nurodyti dokumentai galėtų tik sustiprinti teismo įsitikinimą, vertinant nutarties punktuose nurodytus ieškovo pateiktus duomenis apie nenugalimos jėgos aplinkybes, tačiau dėl šios priežasties konstatuoti, kad dėl apeliacinės instancijos teismo nurodytų įrodymų nepateikimo ieškovas neįrodė nenugalimos jėgos aplinkybių, nebuvo teisinio pagrindo.

46. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas pristatė atsakovei dalį pagal sutartį sutartų parduoti pupų (21 742 t). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas būtų nurinkęs didesnį derlių nei nurodytas kiekis ir kad likusias pupas būtų pardavęs kitam subjektui, t. y. kad ieškovas turėjo galimybę įvykdyti sutartį, bet sąmoningai pasirinko ją pažeisti. Priešingos aplinkybės buvo nustatytos apeliacinės instancijos teismo nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2014, kurioje kasacinis teismas sprendė, jog neįrodyta, kad dėl susidariusių aplinkybių ūkininkas negalėjo įvykdyti sutarties. Be to, ieškovas yra žemės ūkio produkcijos augintojas, o ne supirkėjas, taigi sutartimi neįsipareigojo supirkti ir patiekti atsakovei pupų, todėl jam negali būti taikomas reikalavimas įsigyti reikalingų prievolei vykdyti prekių, taip pat byloje nenustatyta, kad ieškovo įsipareigojimų vykdymas buvo susijęs su jo kontrahentų prievolių vykdymu, kaip tai buvo nustatyta, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-421/2015 ir 2020 m. gegužės 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-421/2020, kt. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovas pagal savo turimus pasėlius, sudarydamas sutartį su atsakove, būtų įsipareigojęs patiekti tokį kiekį pupų, kurio, esant normalioms (ar artimoms normalioms) gamtinėms sąlygoms, jis realiai negalėtų patiekti atsakovei, t. y. kad būtų prisiėmęs riziką pristatyti tokį pupų kiekį, kurio objektyviai nebūtų galėjęs išauginti. Taigi, nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti, ar pagal esamus duomenis susiklosčiusios klimato sąlygos lėmė, kad ieškovas nuėmė žymiai mažesnį derlių, todėl negalėjo įvykdyti sutartinių įsipareigojimų atsakovei.

47. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarties šalys, veikiančios žemės ūkio srityje, yra tiesiogiai priklausomos nuo gamtinių sąlygų, duodančių didesnį ar mažesnį derlių. Nepalankias gamtines sąlygas visada būtų galima vertinti kaip aplinkybes, kurių žemės ūkio produkcijos augintojas negalėjo kontroliuoti ir užkirsti joms kelio, todėl svarbiausias įrodinėjimo dalykas yra nustatyti, ar sudarydamos sutartį šalys galėjo numatyti tokias aplinkybes ir ar pagrįstai prisiėmė jų padarinių atsiradimo riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2014). Atsižvelgdama į nurodytą išaiškinimą, teisėjų kolegija pažymi, kad ne bet kokia sausra ar kitokios nepalankios gamtinės sąlygos gali būti vertinamos kaip nenugalima jėga, lemianti sutarties šalies atleidimą nuo sutartinės civilinės atsakomybės. Ūkininkas, sudarydamas sutartį dėl žemės ūkio produkcijos pardavimo, gali ir turi numatyti galimas nepalankių gamtinių sąlygų pasekmes būsimam derliui, nes tokios situacijos yra būdingos žemės ūkio veiklai, t. y., sutardamas dėl užauginamos produkcijos kiekio, turi turėti omenyje galimą nuostolį dėl nepalankių gamtinių sąlygų ar prastą derlių ir atitinkamai spręsti dėl parduodamo produkcijos kiekio. Tačiau galimos tokios situacijos, kurių žemės ūkio produkcijos gamintojas, pasirašydamas sutartį, negali numatyti, – tai tokie ekstremalūs įvykiai – nebūdingi Lietuvos klimatui gamtos reiškiniai, kai dėl susiklosčiusių gamtinių sąlygų, pvz., stichinės ar arti stichinei sausros, kuri negali būti prognozuojama sutarties sudarymo metu, ūkininkas praranda realią galimybę užauginti reikiamą derlių ir jį patiekti pagal sudarytą sutartį, ir netgi ne vienerius metus ūkininkaujantis asmuo negali protingai numatyti, jog iškris neįprastai mažas kritulių kiekis ar įvyks kitokio pobūdžio stichinis (ekstremalus) gamtos reiškinys.

48. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo pateikti duomenys (nutarties 41, 42 punktai) patvirtina, kad nagrinėjamos bylos atveju buvo susiklosčiusi būtent tokia ekstremali situacija, lėmusi daugumos pasėtų pupų sunykimą, o ne šiaip prastą derlių, kaip teigia atsakovė. Ieškovas įrodė, jog klimato sąlygos 2018 m. gegužės–liepos mėnesiais buvo itin nepalankios, t. y. tiek aktyviosios augalų vegetacijos metu, tiek ir vėliau. Tiek Plungės rajone, tiek ir visos Lietuvos teritorijoje buvo paskelbta ekstremalioji situacija, kurios nebuvo sudarant sutartį ir jos atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti, nes tokie reiškiniai Lietuvos klimatui nėra būdingi. Minėta, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ieškovas būtų nurinkęs didesnį derlių nei 21 742 t pupų, kurias jis perdavė atsakovei, taigi darytina išvada, kad dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai nebuvo galima įvykdyti. Kilus sausrai Plungės rajone, kur augo ieškovo pasėliai, ieškovas negalėjo šio gamtinio reiškinio kontroliuoti ar užkirsti jam kelio.

49. Šalys sutarties 5.6 punkte nustatė, kad šalis gali būti visiškai ar iš dalies atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti ir numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui (lot. force majeure). Nenugalimos jėgos aplinkybėmis laikomos aplinkybės, nurodytos Civilinio kodekso 6.212 straipsnyje ir Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos aplinkybėms taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840 „Dėl atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių patvirtinimo“. Sutarties 5.6.3 punkte nustatyta, kad lokalūs nepalankūs hidrometeorologiniai reiškiniai, kurie neatitinka Ekstremaliųjų įvykių kriterijų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 241 „Dėl ekstremaliųjų įvykių kriterijų sąrašo patvirtinimo“, nelaikomi nenugalimos jėgos reiškiniais. Ekstremaliųjų įvykių kriterijų sąrašo 10.4 punkte nustatyta, kad įvykiu, dėl kurio padarytas poveikis aplinkai, pripažįstamas stichinis ar katastrofinis meteorologinis ar hidrologinis reiškinys, sukėlęs žemės ūkio augalų žūtį (bendras pažeistas plotas (daugiau arba lygu 10 ha). Taigi sutartimi šalys aptarė, kad tokia stichinė (ar katastrofinė) sausra, lėmusi ieškovo pasėtų pupų žūtį, kas buvo nustatyta pagal byloje esančius duomenis, bus pripažįstama nenugalimos jėgos aplinkybe ir ieškovas nebus atsakingas dėl tokios aplinkybės ar jos padarinių atsiradimo rizikos. Taigi remiantis sutarties tekstu ieškovas nebuvo prisiėmęs rizikos dėl 2018 m. įvykusios ekstremalios situacijos – stichinės (arti stichinei) sausros padarinių atsiradimo.

50. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos visos nenugalimos jėgos sąlygos (nutarties 36 punktas) ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo nenugalimos jėgos aplinkybės egzistavimo faktą, tinkamai jį individualizavo, t. y. nustatė, kad ieškovas įrodė, jog nenugalimos jėgos aplinkybė – sausra lėmė jo pupų sunykimą, todėl jis negalėjo įvykdyti sutartinių įsipareigojimų, o tai yra pagrindas atleisti ieškovą nuo sutartinės civilinės atsakomybės visa apimtimi (CK 6.212 straipsnio 1 dalis, 6.253 straipsnio 2 dalis, sutarties 5.6 punktas, CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl pareigos pranešti kitai sutarties šaliai apie nenugalimos aplinkybės atsiradimą netinkamo vykdymo

51. Kasaciniame skunde ieškovas nesutinka su apeliacinės instancijos teismo nustatyta pranešimo atsakovei apie nenugalimos jėgos aplinkybę ir negalėjimą įvykdyti visos sutarties data, tačiau šie kasacinio skundo argumentai susiję su faktinių aplinkybių nustatymu, kurio kasacinis teismas neatlieka (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

52. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad apie tai, jog dėl sausros poveikio sukeltų padarinių ieškovui sumažės galimybė vykdyti įsipareigojimus, atsakovė buvo informuota 2018 m. rugpjūčio 7 d., t. y. tuomet, kai jau buvo nukulti grūdai (2018 m. liepa–rugpjūčio pradžia); dokumentai, patvirtinantys pranešime nurodytą ir galimai egzistavusią force majeure aplinkybę, atsakovei pateikti 2018 m. spalio 18 d. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad ši aplinkybė neturi įtakos sprendžiant dėl nepalankių klimato sąlygų 2018 m. gegužės–liepos mėnesiais pripažinimo force majeure aplinkybe. Teisėjų kolegija laiko šią pirmosios instancijos teismo išvadą pagrįsta.

53. CK 6.212 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutarties neįvykdžiusi šalis privalo pranešti kitai šaliai apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės (nenugalimos jėgos) atsiradimą bei jos įtaką sutarties įvykdymui. Jeigu šio pranešimo kita šalis negauna per protingą laiką po to, kai sutarties neįvykdžiusi šalis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tą aplinkybę, tai pastaroji šalis privalo atlyginti dėl pranešimo negavimo atsiradusius nuostolius. Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840 patvirtintų Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos aplinkybėms taisyklių 6 punkte nustatyta, kad pagrindas atleisti nuo atsakomybės atsiranda nuo kliūties atsiradimo momento arba, jeigu apie ją nėra laiku pranešta, – nuo pranešimo momento. Laiku nepranešusi, įsipareigojimų nevykdanti šalis tampa iš dalies atsakinga už nuostolių, kurių priešingu atveju būtų išvengta, atlyginimą. Šalių sutarties 5.6.2 punkte nustatyta, kad šalis, negalinti vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, privalo ne vėliau kaip per 5 dienas pranešti kitai šaliai apie susidariusias aplinkybes ir jų įtaką sutarties įvykdymui. Jeigu šalis per nurodytą terminą pranešimo neišsiunčia, ji privalo kompensuoti kitai šaliai žalą, kurią ši faktiškai patyrė dėl laiku nepateikto pranešimo.

54. Teisėjų kolegija nurodo, kad reikalavimas, jog šalis laiku praneštų kitai sutarties šaliai apie nenugalimos jėgos aplinkybę ir jos įtaką sutarties įvykdymui, nėra nenugalimos jėgos konstatavimo sąlyga pagal CK 6.212 straipsnį ir kasacinio teismo formuojamą praktiką (nutarties 36 punktas). Remiantis nutarties 53 punkte nurodytomis teisės normomis ir sutarties nuostatomis, nepranešimas laiku kitai šaliai apie nenugalimos jėgos aplinkybę ir jos įtaką sutarties įvykdymui nereiškia, kad stichinį (ekstremalų) reiškinį patyrusi šalis negali būti atleista nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą dėl nenugalimos jėgos pagal CK 6.212 straipsnį. Laiku negavusi pranešimo šalis turi teisę reikalauti tik dėl šio pranešimo negavimo (ar negavimo laiku) patirtų nuostolių atlyginimo.

55. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovė reikalavimo atlyginti nuostolius dėl nepranešimo laiku apie nenugalimos jėgos aplinkybę bei jos įtaką sutarties įvykdymui ieškovui nereiškė. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad žalos dėl nepranešimo laiku nepatyrė. Taigi nuostolių atlyginimo klausimas CK 6.212 straipsnio 3 dalies pagrindu šioje byloje nespręstas.

56. Dėl nurodytų priežasčių yra pagrindas konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo atleidimo nuo civilinės atsakomybės CK 6.212 straipsnio pagrindu, nepagrįstai rėmėsi nepranešimo laiku apie nenugalimos jėgos aplinkybę ir negalėjimą įvykdyti visos sutarties faktu, kuris nėra viena iš šio instituto taikymo sąlygų.

Dėl nagrinėjamos bylos baigties

57. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė nenugalimą jėgą ir atleidimą nuo civilinės atsakomybės, taip pat įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, neatsižvelgė į kasacinio teismo formuojamą praktiką šiose srityse (nutarties 34, 36, 39, 40, 46, 53 punktai). Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu ir tinkamu pirmosios instancijos teismo atliktą byloje esančių įrodymų vertinimą, teismas tinkamai taikė nenugalimą jėgą ir atleidimą nuo civilinės sutartinės atsakomybės reglamentuojančias teisės normas.

58. Nutartyje nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atleisti ieškovą nuo sutartinės civilinės atsakomybės pagal su atsakove pasirašytą sutartį Grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 27022018-47NB yra teisėtas ir pagrįstas, atitinkamai atsakovės atliktas reikalavimo įskaitymas teismo pagrįstai pripažintinas neteisėtu ir negaliojančiu, nes faktiškai ji galiojančio reikalavimo ieškovui neturėjo. Tai reiškia, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė sumokėti ieškovui už pristatytas 21 742 t pupų. Pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti ieškovui iš atsakovės už pristatytas pupas 5346,98 Eur skolą yra teisėtas, todėl paliktinas galioti, o apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 3 dalis).

59. Teisėjų kolegija nesprendžia ir nepasisako dėl 48,31 Eur pavėluoto mokėjimo palūkanų, 242 Eur nuostolių atlyginimo ir 8 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo, nes šie klausimai nebuvo kasacinio nagrinėjimo dalykas ir teisėjų kolegija nenustatė pagrindo išeiti už kasacinio skundo nagrinėjimo ribų (CPK 353 straipsnio 1, 2 dalys).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

60. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

61. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagal esamus duomenis, apeliacinės instancijos teisme ieškovas patyrė 726 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kasaciniame teisme sumokėtas 127 Eur žyminis mokestis paduodant kasacinį skundą, duomenys apie patirtas išlaidas advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti nepateikti.

62. Nagrinėjamoje byloje patenkinus ieškovo kasacinį skundą, jam priteistina iš atsakovės 726 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo, nes ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 7, 8.11 punktuose nustatyto dydžio; taip pat ieškovui priteistinas iš atsakovės 127 Eur žyminis mokestis, sumokėtas paduodant kasacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3, 5 dalys).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimą.

Priteisti ieškovui M. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „Agrosfera“ (j. a. k. 302348275) 853 (aštuonis šimtus penkiasdešimt tris) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Danguolė BublienėBirutė JanavičiūtėVincas Verseckas