Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovui UAB „Agrosfera“ dėl įskaitymo pripažinimo neteisėtu, skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių

Teismų praktikoje išaiškinta, kad tam, jog pagal CK 6.212 straipsnį būtų pripažintos force majeure aplinkybės, būtina šių sąlygų visuma (kumuliatyvios sąlygos): 1) tokių aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių sąlygų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Š. v. UAB „Paira“, bylos Nr. 3K-3-931/2003; 2010 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Č. v. UAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-370/2010;2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Pajūrio viešbučiai“ ir kt. v. AB bankas „Snoras“, bylos Nr. 3K-3-268/2012). Kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad CK 6.212 straipsnyje įtvirtintos nenugalimos jėgos sąlygos turi būti nustatomi kiekvienu konkrečiu atveju individualiai, o force majeure besiremianti sutarties šalis privalo įrodyti, kad nenugalimos jėgos sąlygos egzistuoja būtent dėl jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Pajūrio viešbučiai“ ir kt. v. AB „Snoras“, bylos Nr. 3K-3-268/2012).

Pažymėtina ir tai, kad force majeure gali būti taikoma kaip pagrindas atleisti nuo civilinės atsakomybės, jei ši aplinkybė galiojo visą prievolės įvykdymo laiką ir sutrukdė įvykdyti prievolę. Jei tokia aplinkybė galiojo tik ribotą laiką arba prievolę buvo galima įvykdyti kitais būdais, atleidimas nuo atsakomybės netaikomas arba taikomas iš dalies, atsižvelgiant į galimybę įvykdyti prievolę.

Sprendžiant dėl aiškios ir nusistovėjusios teismų praktikos būtina atsižvelgti į tai, kad pagal konstitucinę jurisprudenciją remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2009; kt.).

Be šių sąlygų, būtina pagal CK 6.212 straipsnį nustatyti, kad dėl susidariusių aplinkybių ieškovas sutarties objektyviai negalėjo įvykdyti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. vasario 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2013 pažymėjo, kad Prekybos, pramonės ir amatų rūmų išduota nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes liudijanti pažyma, kaip tokia, nesukuria materialinių teisinių padarinių. Materialinius teisinius padarinius, t. y. atleidimą nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, civilinės atsakomybės netaikymą (CK 6.212, 6.253 straipsniai) lemia nenugalimos jėgos aplinkybių buvimas, bet ne jas liudijančios pažymos išdavimas. Nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes liudijanti pažyma turi tik procesinę teisinę reikšmę, nes vertintina tik kaip įrodymas civilinėje byloje dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo ar civilinės atsakomybės taikymo (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Ieškovas turi galimybę paneigti ginčijamą pažymą civilinėje byloje dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo ar civilinės atsakomybės taikymo kitais įrodymais, pagrįsdamas force majeure aplinkybių nebuvimą. Tokiu būdu jam yra užtikrinama teisė į teisminę gynybą: šios pažymos kaip įrodinėjimo priemonės įvertinimas teismo tvarka dėl jos išdavimo ir joje išdėstytų faktinių duomenų (įrodymų apie force majeure aplinkybes) pagrįstumo patikrinimo.

Atsakovas nurodo, kad Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų pažyma Nr. 18-05, liudijanti nenugalimos jėgos aplinkybes, išduota po daugiau nei 80 dienų, kai buvo paskelbta ekstremali situacija, todėl protingas terminas pateikti prašymą buvo praleistas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. liepos 29 d. Nutarimu Nr. 766 patvirtintas Nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių liudijančių pažymų išdavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 4 punktas numato, kad asmuo, norintis gauti pažymą, per protingą terminą nuo nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių atsiradimo pradžios, per kurį būtų neišnykę įrodymai, kuriais remiantis būtų galima nustatyti nenugalimos jėgos (force majeure) buvimo faktą, tiesiogiai kreipdamasis arba per atstumą pateikia rūmams, kurių veiklos zonoje atsirado ir egzistuoja ar egzistavo nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės, punkte nurodytus dokumentus.

Aprašo 7 punktas numato, kad Rūmai išnagrinėja asmens prašymą ir išduoda pažymą arba motyvuotai atsisako ją išduoti. Prireikus rūmai gali kreiptis į asmenį su rašytiniu prašymu patikslinti ir (ar) papildyti pateiktus dokumentus. Ieškovas M. S. į Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmus kreipėsi 2018 m. rugsėjo 26 d. 2018 m. rugsėjo 28 d. jam buvo nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes liudijanti pažyma Nr. FM18-05. Atsižvelgiant į tai, teismas atmeta kaip nepagristus atsakovo argumentus, kad ieškovas kreipėsi į Rūmus praleisdamas protingą terminą. Teismo vertinimu, Apraše protingumo terminas sietinas su galimybę įvertinti įrodymus, t. y., kad kreipiantis dėl pažymos išdavimo būtų neišnykę įrodymai, kuriais remiantis būtų galima nustatyti nenugalimos jėgos (force majeure) buvimo faktą.

Teismas taip pat nesutinka su atsakovo argumentais, kad ieškovas nepateikė Aprašo 4.4 papunktyje nurodytų dokumentų (originalų), todėl laikytina, kad pažyma išduota neteisėtai ir nesilaikant teisės aktuose numatytų reikalavimų. Teismas atkreipia dėmesį, kad Aprašo 4.4 punktas numato, kad asmuo prašantis pažymos pateikia dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo per protingą terminą pranešė apie nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių egzistavimą kitai sutarties šaliai, kopijas. Rūmai pateiktų dokumentų įvertiną išduodami ar atsisakydami išduoti pažymas liudijančias nenugalimos jėgos (force majore) aplinkybių būvimą.

Atsakovui kelia abejonių tai, kad išduotoje pažymoje 5 punkte minima, jog Pardavėjas (ieškovas) negali visa apimtimi įvykdyti įsipareigojimų, nors kaip minėta anksčiau, ieškovas buvo pristatęs daugiau 21,742 tonų pupų. Atsakovo nuomone, tai, kad ieškovas yra įvykdęs dalį sutarties, neturi pagrindo remtis force majeure aplinkybe. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas paaiškino, kad atsakovo nuomone, remiantis 2018 m. rugsėjo 28 d. išduota pažyma liudijančia nenugalimos jėgos aplinkybes, ieškovas negalėjo pristatyti net tam tikros dalies pupų.

Teismas su tokiu atsakovo lingvistiniu pažymos aiškinimu nesutinka. Teismo nuomone, pažymoje nurodyta formuluotė „negali visa apimtimi pagal terminus vykdyti“ reiškia, tai, kad ieškovas – pardavėjas negali pristatyti viso kiekio pupų ir pilnai įvykdyti visus prisiimtus įsipareigojimus, o tik tam tikrą dalį, kas ir buvo padaryta 2018 m. rugpjūčio 30 d. ieškovui pristačius 21,742 tonas pupų.

Atsižvelgiant į išdėstytą ir remdamasis Kasacinio teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2013 pateiktu išaiškinimu, kad galimybė nuginčyti pažymą yra pagrindus force majeure aplinkybių nebuvimą, daro išvadą, kad atsakovas UAB „Agrosfera“ nepaneigė Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų 2018 m. rugsėjo 28 d. pažymos liudijančios nenugalimos jėgos aplinkybes, t. y. nepagrindė force majeure aplinkybių nebuvimo. Teismas įvertinęs Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų 2018 m. rugsėjo 28 d. pažymą kartu su visais ieškovo M. S. pateiktais įrodymais, laiko įrodytą, kad ieškovas M. S. dėl 2018 m. gegužės – liepos mėnesio ekstremalių sąlygų (sausros) negali visa apimtimi pagal terminus vykdyti sutartyje Nr. 27022018-47NB numatytų įsipareigojimų.

Dar viena sąlyga, būtina konstatuoti force majeure CK 6.612 straipsnio prasme yra ta, kad šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos.

Šalys Sutarties 6.2 punkte susitarė, kad „šalis gali būti visiškai ar iš dalies atleidžiama nuo atsakomybės už Sutarties neįvykdymą, jeigu įrodo, kad Sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti ir numatyti Sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui (force majeure). Nenugalimos jėgos aplinkybėmis laikomos aplinkybės, nurodytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.212 straipsnyje ir Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840 „Dėl Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių patvirtinimo“.

Pagal minėtų taisyklių 1 punktą „Force majeure“ sąvoka apibūdinamos nepaprastos aplinkybės, kurių negalima nei numatyti arba išvengti, nei kuriomis nors priemonėmis pašalinti. Taisyklių 2 punktas numato, kad šalis nėra finansiškai atsakinga už kokių nors įsipareigojimų nevykdymą, jeigu ji sugeba įrodyti, kad: nesugebėjo įvykdyti įsipareigojimų dėl nepriklausančios nuo jos kliūties (2.1), negalima tikėtis, jog sutarties sudarymo metu ji galėjo numatyti tą kliūtį ir jos poveikį gebėjimui vykdyti įsipareigojimus (2.2.), ji negalėjo išvengti ar nugalėti kliūties ar bent jos poveikio (2.3). Pagal taisyklių 3.6 punktą kliūtis, nurodytas šių taisyklių 2 punkte, gali sukelti ir kitos 3 punkte neapibrėžtos nenugalimos jėgos. Teismas konstatuoja, kad Sutarties 6.2 punktas patvirtina, jog ieškovas, pasirašydamas Sutartį, neprisiėmė nenugalimos jėgos, sukeltų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos.

Teismas atkreipia dėmesį, kad šalys Sutartyje taip pat numatė, jog „lokalūs nepalankūs hidrometeorologiniai reiškiniai, kurie neatitinka Ekstremaliųjų įvykių kriterijų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 241 „Dėl ekstremaliųjų įvykių kriterijų sąrašo patvirtinimo“, nelaikomi nenugalimos jėgos (force majeure) reiškiniais“ (Sutarties 5.6.3 punktas).

Tačiau nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 633 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad Sutarties 5.6.3 punktas nagrinėjamu atveju nėra taikomas.

Atsakovas visos bylos nagrinėjimo metu rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2014. Kaip jau buvo minėta anksčiau, teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

Atsakovo cituojamoje nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2014, nustatyta, kad atsakovas pagal su ieškovu sudarytas sutartis nepristatė ir tos dalies žieminių kviečių, kurie nebuvo iššalę, derliaus. Be to, atsėtą ir išaugintą rapsų ir kviečių derlių atsakovas pardavė tretiesiems asmenims už didesnę kainą, nei buvo sulygta su ieškovu. Teismas minėtoje byloje konstatavo, kad šiuo atveju žieminių rapsų ir kviečių sunykimas dėl nepalankių klimato sąlygų nebuvo priežastis, dėl kurios atsakovas nevykdė sutarties. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje nėra būtinybės vertinti, ar 2010 m. žiemą buvusios meteorologinės sąlygos, palyginti su kitais metais, pagal savo pobūdį ir mastą priskirtinos įprastiniams mūsų šalyje temperatūros ir kritulių svyravimams, kurių galima tikėtis ir į kurių tikėtiną poveikį galima atsižvelgti sudarant sutartis, ar priešingai – jų nuokrypiai šiai geografinei vietovei buvo tokie neįprasti, ekstremalūs ir neprognozuojami, kad galėtų būti traktuojami kaip nenugalimos jėgos aplinkybės.

Teismas pažymi, kad atsakovo cituojamos bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios, o iš esmės skiriasi. Kadangi cituojamoje byloje teismas nustatė, jog žieminių rapsų ir kviečių sunykimas dėl nepalankių klimato sąlygų nebuvo priežastis, dėl kurios atsakovas nevykdė sutarties, kadangi išaugintą rapsų ir kviečių derlių atsakovas pardavė tretiesiems asmenims už didesnę kainą, nei buvo sulygta su ieškovu.

Atsakovas taip pat visos bylos nagrinėjimo metu rėmėsi šalių sudarytos Sutarties 5.6.2 punktu, numatančiu, kad šalis, negalinti vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, privalo ne vėliau kaip per 5 dienas pranešti kitai šaliai apie susidariusias aplinkybes ir jų įtaką sutarties įvykdymui. Jeigu Šalis per nurodytą terminą pranešimo neišsiunčia, ji privalo kompensuoti kitai Šaliai žalą, kurią ši faktiškai patyrė dėl laiku nepateikto pranešimo. Procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu atsakovo atstovas teigė, kad ieškovas laiku neinformavo apie negalėjimą įvykdyti sutartį pilna apimtimi, ir pristatyti 100 tonų pupų. Teismo vertinimo ši aplinkybė neturi įtakos sprendžiant dėl nepalankių klimato sąlygų 2018 m. gegužės – liepos mėnesiais pripažinimu force majeure.

Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių 6 punktas numato, kad pagrindas atleisti nuo atsakomybės atsiranda nuo kliūties atsiradimo momento arba jeigu apie ją nėra laiku pranešta, nuo pranešimo momento. Laiku nepranešusi, įsipareigojimų nevykdanti šalis tampa iš dalies atsakinga už nuostolių, kurių priešingu atveju būtų buvę išvengta, atlyginimą. Tačiau teismo posėdžio metu, atsakovo atstovas, paklaustas, kokio dydžio žalą atsakovas patyrė dėl to, kad ieškovas, pasak atsakovo, laiku neinformavo atsakovo, pažymėjo, kad atsakovas žalos dėl to nepatyrė ir nereikalauja kompensuoti žalos dėl laiku nepateikto pranešimo apie negalėjimą įvykdyti Sutarties pilna apimtimi.

Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad ieškovas įrodė, kad dėl 2018 m. gegužės – liepos mėnesiais ekstremalių meteorologinių sąlygų – sausros – išdžiūvus ir išdegus javams, ūkininkas M. S. prarado dalį derliaus. Ūkininkas M. S. atsakovui neperdavė dalies pupų kiekio dėl sausros sukeltų padarinių negavus dalies derliaus. Todėl pupų sunykimas dėl nepalankių klimato sąlygų buvo priežastis, dėl kurios ūkininkas M. S. neįvykdė dalies Sutarties. Nurodytos aplinkybės pripažintinos nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėmis. Ieškovui neįvykdžius dalies įsipareigojimų pagal Sutartį dėl egzistavusių nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, vadovaujantis Sutarties 5.6 punktu, bei CK 6.212 straipsnio 1 dalimi, 6.253 straipsnio 2 dalimi, ieškovas M. S. atleistinas nuo atsakomybės už Sutarties Nr. 27022018-47NB pilna apimtimi neįvykdymą.

Dėl atsakovo vienašalio įskaitymo

Šiuo konkrečiu atveju pripažinus, kad dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių ūkininko M. S. prievolė pagal Sutartį baigėsi, atsakovas neturėjo pagrindo pagal Sutartį skaičiuoti baudų, delspinigių ar nuostolių. Konstatavus, kad atsakovas neturėjo pagrindo pagal Sutartį skaičiuoti baudų, delspinigių ar nuostolių, teismas atskirai nepasisako dėl atsakovo ieškovui paskaičiuotos baudos, delspinigių bei nuostolių dydžio (5346,98 EUR).

Teismas daro išvadą, kad atsakovas neturėjo galiojančio reikalavimo į ieškovą, todėl neturėjo teisės atlikti vienašalio įskaitymo. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas tenkintinas ir pripažintinas negaliojančiu atsakovo 2018 m. spalio 25 d. įskaitymas dėl 5346,98 Eur įskaitymo (CK 6.130-6.131 str.).

Dėl skolos priteisimo

Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad ieškovas ūkininkas M. S. pristatė atsakovui pagal Sutartį dalį (21,742 tonas) žemės ūkio produkcijos prekių (pupų) pupų ir atsakovas pagal Sutarties 4.1.1. punktą 2018 m. rugpjūčio 30 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. ASFG181043 5392,05 EUR sumai, kurią atsakovas turėjo pareigą apmokėti iki 2018 m. rugsėjo 29 d. Atsakovas pripažįsta, kad žemės ūkio produkcijos prekes gavo. Ginčo taip pat byloje nėra dėl to, kad atsakovas sumokėjo ieškovui 45,07 EUR (el. byla, b. l. 54). Likusios dalies atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, ieškovui pateiktos PVM sąskaitos faktūros neapmokėjo, už prekes neatsiskaitė ir liko skolingas ieškovui 5346,98 EUR. Atsakovas neginčija aplinkybės, kad su ieškovu pilnai neatsiskaitė. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškovu pilnai pagal jo išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. ASFG181043 (CPK 178 straipsnis).

Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Pagal šalių pasirašytą pirkimo pardavimo sutartį ieškovas turėjo pareigą parduoti atsakovui 100 tonų pupų, o atitinkamai atsakovo pareiga yra laiku atsiskaityti su ieškovu. Byloje nustatyta, kad ieškovas perdavė atsakovui 21,472 tonų pupų, o nuo likusios dalies įsipareigojimų vykdymo atleidžiamas CK 6.212 straipsnio pagrindu.

Todėl darytina išvada, kad ieškovas įvykdęs dalį savo įsipareigojimų, pardavęs atsakovui žemės ūkio produkcijos prekes, tačiau atsakovas pateikęs apmokėjimui PVM sąskaitą faktūrą 5392,05 EUR sumai su ieškovu pilnai neatsiskaitė. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, darytina išvada, kad atsakovas pažeidė savo prievoles, t. y. nepagrįstai vengia apmokėti PVM sąskaitą faktūrą Nr. ASFG181043, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5346,98 EUR skolą yra pagrįstas ir tenkintinas (Sutarties 4.1.2 p., CK 6.305 str., 6.344 str.).

Dėl palūkanų ir išieškojimo išlaidų kompensacijos

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo pavėluoto mokėjimo palūkanų, išieškojimo išlaidų kompensaciją ir procesines palūkanas.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (CK 6.71 str.). Šalys Sutarties 5.3 punktu susitarė, kad pirkėjas, neatsiskaitęs už grūdus Sutartyje nurodytais atsiskaitymo terminais, moka pavėluoto mokėjimo palūkanas bei išieškojimo išlaidų kompensaciją, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 12 straipsnio nuostatomis, bet ne mažiau, nei 0,02 proc. nuo visos neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovas prašo priteisti 8 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Atsakovas procesiniuose dokumentuose nesutiko su palūkanų norma, rėmėsi Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 5 straipsnio 6 punktu. Tačiau nagrinėjant bylą iš esmės atsakovo atstovas sutiko su 8 procento dydžio palūkanų norma. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad minėto punkto Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatyme nėra.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsniu palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Nagrinėjamu atveju tarp šalių sudaryta žemės ūkio produkcijos pirkimo pardavimo sutartis, jos vykdymą, atsiskaitymo tvarką ir terminus bei teisės į pavėluoto mokėjimo palūkanas atsiradimo aplinkybes, šių palūkanų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką nustato specialusis Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas. Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 2 straipsnio 5 dalis numato, kad pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Pagal Įstatymo 12 straipsnio 1 dalį palūkanų, kurias žemės ūkio produkcijos pirkėjas privalo sumokėti žemės ūkio produkcijos pardavėjui už pavėluotą mokėjimą, dydis apskaičiuojamas taikant pavėluoto mokėjimo palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį žemės ūkio produkcijos pirkėjui atsirado pareiga mokėti pavėluoto mokėjimo palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi pavėluoto mokėjimo palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį – tų metų liepos 1 dieną galiojusi pavėluoto mokėjimo palūkanų norma. Atsakovo prievolė mokėti pavėluoto mokėjimo palūkanas atsirado 2018 m. antrą pusmetį, todėl apskaičiuojant palūkanas turėtų būti taikoma liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Europos centrinio banko viešais duomenimis, 2018 m. liepos 1 dieną galiojusi vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma sudarė 0,00 proc., todėl ieškovas turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovo 8 proc. dydžio pavėluoto mokėjimo palūkanas.

Dėl nurodyto ieškovui iš atsakovo priteistina 48,31 EUR delspinigių, paskaičiuotų nuo 5346,98 EUR sumos už 41 pradelstas atsiskaityti dienas už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 30 d. iki 2018 m. lapkričio 9 d. (sutarties 5.3 p., CK 6.71 str.).

Šalys sutarties 5.3 punktu taip pat susitarė, kad pirkėjas, neatsiskaitęs už grūdus Sutartyje nurodytais atsiskaitymo terminais, moka išieškojimo išlaidų kompensaciją. Ieškovas prašo išlaidas, patirtas iki ieškinio pareiškimo teisme dėl kreipimosi į Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmus pripažinti išieškojimo išlaidų kompensacija ir priteisti 242 EUR iš atsakovo (el. byla, b. l. 56).

Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 12 straipsnio 4 punktas numato, kad žemės ūkio produkcijos pardavėjas, pagal šio įstatymo 11 straipsnį turintis teisę į pavėluoto mokėjimo palūkanas, taip pat turi teisę be atskiro įspėjimo gauti iš žemės ūkio produkcijos pirkėjo 40 eurų išieškojimo išlaidoms kompensuoti. Pagal to paties straipsnio 5 punktą be šio straipsnio 4 dalyje nustatytos sumos, žemės ūkio produkcijos pardavėjas turi teisę reikalauti iš žemės ūkio produkcijos pirkėjo kompensuoti visas šią sumą viršijančias žemės ūkio produkcijos pardavėjo patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už teisines paslaugas, ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Vertindamas nurodytas teisės normas, teismas daro išvadą, kad išieškojimo išlaidų kompensacija yra susijusi konkrečiai su pavėluotu mokėjimu, t. y. kad pirkėjas laiku neatsiskaito su pardavėju. Tuo tarpu iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovas UAB „Agrosfera“ pareigą apmokėti išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. ASFG181043 turėjo iki 2018 m. rugsėjo 29 d.(el. byla, b. l. 30). Ieškovas M. S. į Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmus su prašymu išduoti pažymą, liudijančią force majeure aplinkybių egzistavimą, kreipėsi 2018 m. rugsėjo 26 d., t. y. nepasibaigus terminui atsakovui laiku atsiskaityti už ieškovo pristatytą žemės ūkio produkciją. Teismo vertinimu, tai nėra išieškojimo išlaidų kompensacija Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 12 straipsnio 4 ir 5 punktų prasme.

Tačiau akivaizdu, kad ieškovas patyrė 242 EUR dydžio nuostolius kreipdamasis dėl pažymos liudijančios nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes. Šie nuostoliai teismo vertinimu yra susiję su civilinės atsakomybės įvertinimu, todėl ieškovui iš atsakovo priteistini CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, dydžiai nurodyti CK 6.210 straipsnyje, jeigu įstatymų ar sutarties nenustatyta kitokio palūkanų dydžio. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pareiga mokėti procesines palūkanas atsiranda iš įstatymo; jų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę; be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010).

Ieškovas prašo iš atsakovės priteisti 8 proc. dydžio palūkanas, kurios neviršija Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymu nustatytos palūkanų normos, todėl iš atsakovo priteistinos 8 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 5637,29 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2018 m. lapkričio 12 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistina 127 EUR žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.). Ieškovas taip pat prašo priteisti 605 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas. Ieškovo prašomas priteisti 605 Eur teismo išlaidų už advokato teikiamas teisines paslaugas neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių, todėl patenkinus ieškinio reikalavimus priteistinos ieškovui iš atsakovo.

Iš viso ieškovui priteisiama iš atsakovo UAB „Agrosfera“ 732 EUR su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

Byloje susidarė 3,59 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Patenkinus ieškinį, šios išlaidos priteistinos valstybės naudai iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

M. S. ieškinį tenkinti.

Pripažinti neteisėtu atsakovo UAB „UAB „Agrosfera“, j. a. k. 302348275, 2018 m. spalio 25 d. vienašalį įskaitymą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Agrosfera“, j. a. k. 302348275, ieškovo M. S., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 5346,98 EUR (penkis tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt šešis eurus ir 98 cnt) skolos, 48,31 EUR (keturiasdešimt aštuonis eurus ir 31 cnt) pavėluoto mokėjimo palūkanų, 242 EUR (du šimtus keturiasdešimt du eurus) nuostolių, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 5637,29 EUR (penkių tūkstančių šešių šimtų trisdešimt septynių eurų ir 29 cnt) sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2018 m. lapkričio 12 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 732 EUR (septynis šimtus trisdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo UAB „Agrosfera“, j. a. k. 302348275, 3,59 Eur (tris eurus 59 cnt) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Išaiškinti atsakovui, kad priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas turi būti sumokėtas Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.