Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. balandžio 18 d. gautas Pareiškėjo skundas, kuriame Pareiškėjas sutinka su paskirta nuobauda – bauda 800 Eur, tačiau prašo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti skirtos administracinio poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) – terminą arba skirti administracinio poveikio priemonę – specialios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai – trumpesniam terminui.

Pateiktame skunde dėl Pareiškėjo nedalyvavimo bylos nagrinėjime bei pateikto prašymo ignoravimo nurodoma, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime nedalyvavo, nes policijos pareigūnas pasakė, kad į bylos nagrinėjimą jam važiuoti nereikia, nes vis vien nieko nepakeis atvykęs, o patį sprendimą atsiųs ir viskas. Bet remiantis ANK 577 straipsniu, kuris reglamentuoja administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ir pareigas ir šio kodekso 577 straipsnio 2 dalies 4 punktu, kuris nusako, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę „<...> pateikti bylai reikšmingus dokumentus <...>“, iki bylos nagrinėjimo neteismine tvarka, 2024 m. kovo 12 d. teikė Institucijai prašymą (elektronine versija), kuriame aprašė nusižengimo padarymo aplinkybes, padarytą nusižengimą ir pridėjo kitus dokumentus, pagrindžiančius prašyme nurodytas aplinkybes, padėsiančias Institucijai šią bylą teisingai išnagrinėti. Deja, kaip matome iš skundžiamo Nutarimo ir jame išdėstytų motyvų, Institucijos atstovė, nagrinėdama jo administracinio nusižengimo bylą, tai darė atmestinai ir su ja pilnai visiškai nesusipažinusi. Priešingu atveju, Nutarime tyrėja būtų pasisakiusi ir dėl jo prašyme išdėstytų reikalavimų (su kuriais sutinka, o kuriuos atmeta). Be kita ko, jo prašyme buvo išdėstytas pageidavimas už ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarytą nusižengimą skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą kuo trumpesniam terminui ir kartu kitą administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai kuo trumpesniam terminui kas yra laikoma kaip alternatyva skiriant administracinio poveikio priemonę. Bet, kaip minėta, dėl šio reikalavimo, Institucijos visiškai nebuvo pasisakyta.

Pateiktame skunde dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo už ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarytą nusižengimą nurodoma, kad Pareiškėjas labai išgyvena dėl šio įvykio ir atsiprašo. Apgailestauja, kad suklydo vertindamas susiklosčiusią situaciją ir savo būseną. Kritiškai vertina savo neapdairumą, nuoširdžiai gailisi, išgyvena šį įvykį labai smarkiai. Jei galėtų panaikinti tą dieną, taip ir padarytų. Deja, tai jau yra įvykęs faktas. Didžiausia laimė, kad šitoje situacijoje jis niekam nepadarė nieko blogo. Suvokdamas savo padaryto pažeidimo pavojingumą, nubaudimą priima kaip savaime suprantamą dalyką ir dėl to teismo neprašo visiškai panaikinti administracinio poveikio priemonės skyrimą, bet tikisi, kad skirta poveikio priemonė galėtų būti sušvelninta, taip išlaikant teisingą pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti.

Pirma. Kaip jau minėta, Institucijos Nutarimas priimtas išsamiai neišnagrinėjus visų bylos aplinkybių. Pagal ANK 569 straipsnio 5 dalį teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vadinasi teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) nagrinėdamas bylą, vertina ne pavienius įrodymus, o jų visumą. Tuo tarpu Institucija, išsamiai ir visapusiškai nenagrinėjo nusižengimo padarymo aplinkybių, visiškai nevertino jo pateikto prašymo, jo asmenybės ir kitų jį teigiamai charakterizuojančių duomenų bei jų nesiejo į kompleksą duomenų. Bet to, bylą nagrinėjantis organas, bausdamas asmenį vadovaujasi teisingumo ir protingumo kriterijais, tačiau šiuo atveju Institucija nagrinėdama bylą nesivadovavo paminėtomis nuostatomis ir paminėtus teisingumo ir protingumo kriterijus, nagrinėjamoje byloje pažeidė. Tai rodo, kad liko iki galo neatskleista ir neįvertinta teisingo sprendimo priėmimui reikšmingų faktinių aplinkybių visuma.

Pilnai sutinka, kad savo veiksmais, pažeidė KET 14 punktą, kuriame yra įtvirtintas draudimas vairuoti asmeniui apsvaigus nuo alkoholio, o už šio draudimo nesilaikymą privaloma skirti nuobaudą – piniginę baudą ir administracinio poveikio priemonę (-es), tačiau sprendžiant, ar konkrečiu atveju asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, būtina skirti tik imperatyviai numatytą administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, privalu įvertinti, ar imperatyviai numatyta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra tinkami siekiamiems tikslams įgyvendinti, ar atitinka skirtingų interesų (teisės pažeidėjo, visuomenės bei valstybės) pusiausvyrą. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisės normos imperatyvumas savaime negali būti traktuojamas kaip ją taikyti turinčio teismo galimybės vykdyti teisingumą suvaržymas (2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimas). Nuo 2017 m. šis Konstitucinio Teismo išaiškinimas aktualus ir ne teismo tvarka bylą nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui). Įstatymų leidėjas formuluodamas ANK numatytų nusižengimų požymius ir nustatydamas sankcijas už šiuos nusižengimus, įvertina tipinį (rūšinį) nusižengimo, kaip tokio, pavojingumą, tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusižengimas formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos nusižengimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies nusižengimo pavojingumo. Nusižengimus daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į nusižengimo pobūdį, konkrečias bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, o administracinės nuobaudos/ administracinio poveikio priemonės taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir L AT) yra ne kartą pažymėjęs, kad teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT 2017 m. balandžio 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-14-303/2017). Kaip minėta, Institucija aiškiais argumentais, kurie paskatino ją priimti tokį sprendimą, nepagrindė kokios jo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės, Institucijai neleido spręsti, kad jo atžvilgiu taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir nustatant trumpesnį nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytą apribojimo terminą nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti tiek bendrieji, tiek prevenciniai tikslai už padarytą pažeidimą.

Antra. Institucija visiškai nevertino konkretaus nusižengimo padarymo aplinkybių, todėl negalima teigti, kad byla buvo išnagrinėta išsamiai ir visapusiškai. Neginčytina ir nediskutuotina, kad padarė grubų KET pažeidimą ir jis jo nemenkina, tačiau analizuojant teismų praktiką matoma, jog laikomasi nuomonės, kad nors nusižengimas, numatytas ANK 422 straipsnio 5 dalyje yra vertinamas kaip šiurkštus administracinės teisės pažeidimas, tačiau teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad aplinkybės, kuriomis padarytas nusižengimas, apibūdina jo pavojingumą, kurį būtina įvertinti individualizuojant nuobaudą (Kauno apygardos teismo nutartys Nr. AN2-523-593/2019 Nr. AN2-435-397/2018, Nr. AN2-40- 238/2018). Būtina įvertinti ne tik rūšinį, bet ir individualų asmens padarytų teisei priešingų veiksmų pavojingumą (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. AN2-543-485/2019). Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinio nusižengimo pavojingumas skiriasi nuo nusikalstamos veikos pavojingumo ir negali būti su juo tapatinamas. Nusikalstama veika paprastai pasižymi didesniu nei administracinis nusižengimas pavojingumo laipsniu ir pobūdžiu ir tai yra vienas iš pagrindinių kriterijų atskiriant šiuos skirtingus teisės pažeidimus. Tačiau tai nereiškia, kad administraciniam nusižengimui neturi būti būdingas atitinkamas pavojingumo laipsnis ir pobūdis (LAT 2019 m. balandžio 12 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2A T-26-895/2019).

Jis saikingai vartoju alkoholinius gėrimus. Alkoholį vartojo 2024 m. vasario 23 d. Į svečius užėjo draugas ir pasiūlė prie vakarienės stalo išgerti 0,5 1 butelį brendžio ir alaus. Sutiko. Pasėdėjome, pavartojome alkoholio ir apie 21.00 val. išsiskirstėme. Apie 22.00 val. nuėjo miegoti. Daugiau jokio alkoholio nevartojo. Kitą dieną niekur neplanavo važiuoti. Bet ryte jo tėvui pasidarė silpna, jis karščiavo, todėl paprašė jo nuvažiuoti iki vaistinės, ir nupirkti vaistų. Kadangi alkoholį buvo vartojęs daugiau nei prieš 11 val., jis sutiko. Kaip matome, už automobilio vairo sėdo tik kitos dienos 10.00 val. Prieš sėsdamas už automobilio vairo nesijautė neblaivus, nejuto jokių girtumo (pagirių) simptomų (nebuvo troškulio, galvos skausmo, apsvaigimo, silpnumo ir pan.). Buvo tik lengvai peršalęs, gal todėl dėl šios priežasties jis ir nejautė apsvaigimo nuo alkoholio. Policijos pareigūnai jį sustabdė tik dėl prevencnio patikrinimo (buvo reidas), o ne dėl KET pažeidimų, ar, kad jo vairavimas būtų kėlęs įtarimų. Vairavo lengvąjį automobilį nedarbo dieną (šeštadienį), šviesiu paros metu, kur judėjimas buvo minimalus. Padarytas pažeidimas šiurkštus, tačiau dėl padaryto nusižengimo nekilo jokios neigiamos pasekmės, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai. Jo padarytas nusižengimas nebuvo ciniškas ir piktybiškas, niekuomet sąmoningai nedrįstų rizikuoti kitų asmenų turtu ar gyvybe. Nepaisant aukščiau išdėstytų aplinkybių, visiškai pripažįsta kaltę ir prisiima atsakomybę už įvykdytą nusižengimą. Suvokia, jog netinkamai įvertinęs savo būklę, galėjo sukelti grėsmę aplinkiniams. Nevengė administracinės atsakomybės ir prieš patikrinimą alkotesteriu pareigūno paklaustas kada vartojau alkoholį, davė sąžiningą ir nuoseklų paaiškinimą, kada buvo vartojęs. Jis visiškai pripažįsta savo kaltę ir prisiima atsakomybę už įvykdytą nusižengimą. Automobilį vairavo, kur eismas nebuvo intensyvus, nebuvo pažeisti kiti KET punktai. Jis tikrai nemenkina savo padaryto pažeidimo, tačiau į tokias aukščiau paminėtas aplinkybes sprendžiant dėl švelnesnės atsakomybės taikymo juk privalo atsižvelgti. Jis pasimokė ir yra įsitikinęs, kad ateityje toks elgesys nepasikartos. Prašo atsižvelgti į aplinkybes, kurios yra jo byloje ir į kurias yra atsižvelgiama analogiško pobūdžio bylose – į tai, kad neblaivumo patikrinimo nevengė, pripažino aplinkybę, kad vartojo alkoholinius gėrimus. Byloje nėra duomenų, jog jo vaituotas automobilis būtų sustabdytas dėl netinkamų vairavimo veiksmų ir kilus įtarimų dėl jo neblaivumo, iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad prieš sustabdymą nebuvo užfiksuoti kiti KET pažeidimai, vairavo lengvąjį automobilį, o ne kokią nors sunkiasvorę transporto priemonę. Jis tikrai nemenkina savo padaryto pažeidimo, tačiau, kaip minėta, teismų praktikoje aplinkybės, kuriomis padarytas nusižengimas, apibūdina jo pavojingumą ir, kad šios aplinkybės vertinamos individualizuojant nuobaudą atsispindi Kauno apygardos teismo sprendimuose (AN bylų sprendimai: Nr. AN2-268-397/2020, Nr. AN2-198-658/2019 ir kt.).

Trečia. Institucija, patraukdama jį administracinėn atsakomybėn už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nusižengimo padarymą ir paskirdama nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę, pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir tai, kad nenustatyta sunkinančių aplinkybių. Institucija neįvertino teigiamai jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, neskyrė jokio dėmesio vertinimui ar jam paskirtos administracinio poveikio priemonės yra proporcingos jo padarytam administraciniam nusižengimui pažeidimui ir asmenybei. Taigi visos jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės buvo paliktos nuošaly, nors sprendžiant administracinės nuobaudos dydžio ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo trukmės klausimą, svarbu įvertinti ne tik pažeidėjo padarytą veiką, bet ir jo asmenybę (LAT 2019 m. birželio 27 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje Nr. 2AT-38-895/2019). Asmenį pozityviai apibūdinančios aplinkybės gali būti viena iš priežasčių švelninti tokio asmens teisinę padėtį (LAT 2014 m. spalio 7 d. ^nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-41/2014). Institucija, vertindama jo, kaip vairuotojo charakteristiką, paviršutiniškai įvertino tik paskutinius metus, tačiau jeigu būtų vertinusi visus beveik 23 vairavimo metus, būtų pastebėję, kad šis pažeidimas neabejotinai yra vienintelis jo nusižengimas ir toks elgesio modelis (vairavimas neblaiviam ar bet kokių kitų nusižengimų darymas) jam visiškai nėra būdingas. Jis transporto priemones vairuoju apie 23 metus ir šia turima teise naudojasi labai intensyviai. Per paskutinius 15 vairavimo metu padarytas tik vienas smulkus nusižengimas ir paskirta bauda sumokėta nepraleidžiant termino. Už analogišką ar kitokius šiurkščius, pavojingus KET pažeidimus nėra baustas. Niekada nebuvo atimta teisė vairuoti už jokį KET pažeidimą, tad šios aplinkybės patvirtina, kad jo asmenybė nėra pavojinga dėl galimo analogiško nusižengimo pasikartojimo, o tokio pobūdžio nusižengimas yra labiau atsitiktinis, nei dėsningas elgesys, todėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nors ir minimaliam laikui, kuris numatytas ANK 422 straipsnio 6 dalyje minimalus terminas, prieštarauja teisingumo ir protingumo principams, nes bausmės tikslai jo įsitikinimu, jau ir dabar yra pasiekti. Priklausomybės ligomis, tame tarpe dėl alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimo, neserga. Neteistas ir jokių ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta. Turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Yra teigiamai charakterizuojamas. Gyvena tvarkingą gyvenimą. Nėra abejingas ir savo, kaip piliečio pareigoms, o būtent ne kartą dalyvavo šiukšlių rinkimo akcijoje „(duomenys neskelbtini)“, ne kartą buvo kraujo donoras. UAB „(duomenys neskelbtini) padalinio vadovas V. J. savo charakteristikoje pristatydamas jį kaip nuostabų žmogų ir darbuotoją, rašo, kad jis dirba įmonėje jau apie (duomenys neskelbtini) metus. Savo darbui yra visiškai atsidavęs. Yra veiklus, pareigingas, sąžiningas ir visur rodantis sektiną teigiamą asmeninį pavyzdį. Iškilusias problemas stengiuosi išspręsti abiem pusėms priimtinu būdu. Teigia, kad išskirtinis jo, kaip darbuotojo atsakingumas, gebėjimas nuoširdžiai bendrauti su įvairių tipų žmonėmis, tai savybės, kurios lėmė ypatingai gerą daugelio asmenų, kurie su juo bendravo, vertinimą. Pastarasis mato, kad jis sutinka, kad labai smarkiai suklydo, tačiau esu atsakinga, stipri asmenybė, o kaip žinome, stipri asmenybė nekartoja tų pačių klaidų. Jis mato, kad Pareiškėjas begaliniai smerkia savo poelgį, bet tuo pačiu ir neieško būdų, kad pateisinti savo elgesį, tiesiog besąlygiškai pripažįsta buvęs lengvabūdžiu. Jis visam savo kolektyvui papasakojo apie savo padarytą teisės pažeidimą. Daug kalbėjo apie neblaivių asmenų, vairuojančių transporto priemones, keliamą pavojų tiek sau, tiek ir visai mūsų visuomenės daliai. Ir visi mato, kad jis labai pergyvena dėl įvykusio ir neieško būdų, kad pateisinti savo labai neapgalvotą elgesį, tiesiog sutinka, kad labai neapgalvotai pasielgė. Jis yra įsitikinęs, kad šis jo teisės pažeidimas yra tikrai atsitiktinis, kuris niekada nepasikartos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ padalinio vadovas rašo, kad atliekant pavestus darbus Pareiškėjui yra būtina turėti teisę vairuoti ir atkreipia dėmesį, kad jo darbo vieta nuo gyvenamosios vietos yra nutolusi (duomenys neskelbtini) km atstumu. Vadovas prašo ir tarpininkauja, kad į jį pažiūrėtumėte ne vien tik per padaryto teisės pažeidimo prizmę ir griežtai nebaustumėte, neatimant teisės vairuoti (įrodymai pridedami). UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pirmininkas A. M. charakteristikoje teigia, kad Pareiškėjas yra aktyvus UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) narys. Aktyviai prisideda bendradarbiaujant su valstybės, savivaldybės institucijomis ir kitomis organizacijomis, organizuojant (duomenys neskelbtini) susirinkimus, aktyviai teikia pasiūlymus ir siekia jų įgyvendinimo. Tiek jį, tiek kitus (duomenys neskelbtini) narius žavi jo nesavanaudiškumas, pareigos supratimas, sąžiningumas prieš save ir kitus. Sakoma, kad yra tikrai paslaugus ir tvarkingas žmogus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pirmininkas garantuoja, kad Pareiškėjas moka daryti išvadas ir moka mokytis, todėl senų klaidų nekartos. Jo nuomone, netgi gali būti autoritetu ir pavyzdžiu kitam žmogui, kolegai. Vadovas prašo ir tarpininkauja, kad Pareiškėjas būtų baudžiamas kuo švelniau (įrodymai pridedami). Yra pelnęs apdovanojimų (įrodymai pridedami), pastoviai kelia kvalifikaciją. Kaip matome, jis gyvena tvarkingą gyvenimą ir daug dirba. Jo gyvenimo būdas nėra lengvabūdiškas ar pavojingas visuomenei, jis yra socialiai atsakingas ir kritiškai vertinantis savo elgesį asmuo. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad alkoholio vartojimas nėra jo kasdieninio gyvenimo būdo išraiška. Mano, kad iš aukščiau išdėstytų aplinkybių visumos gali būti charakterizuojamas kaip pakankamai atsakingas ir rūpestingas asmuo, galintis suvokti savo veiksmų pasekmes bei daromą žalą valstybei dėl ko, pajautęs ir suvokęs realų teisės vairuoti transporto priemones netekimą, pasitaisys ir ateityje sugebės vėl būti atidus ir drausmingas vairuotojas. Byloje nėra jokių neigiamai jį charakterizuojančių duomenų ir mano, kad teigiama jo asmenybės charakteristika sudaro prielaidą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį.

Ketvirta. Prašo įvertinti tai, kad po sprendimo priėmimo ėmėsi savalaikių veiksmų. Pasiskolinęs pinigų sumokėjo dalį baudos (įrodymai pridedami). Savalaikiai pasitikrino sveikatą (įrodymus atsineš į teismo posėdį), išklausė privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą (įrodymus atsineš į teismo posėdį) ir pabaigė papildomą vairuotojų mokymo programą (įrodymus atsineš į teismo posėdį). Šios aplinkybės taip pat teigiamai charakterizuoja pažeidimą padariusį asmenį (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. AN2-342- 919/2020, Vilniaus apygardos teismo nutartis AN byloje Nr. AN2-210-891/2018, Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. AN2-400-380/2018, Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartis AN byloje Nr. AN2-74-300/2020 ir kt.).

Penkta. Institucija pilnumoje ignoravo poreikį turėti teisę vairuoti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teisės vairuoti turėjimo poreikio aplinkybės neturi būti visiškai ignoruojamos, jos turi būti vertinamos visų pažeidėją ir jo padarytą administracinį nusižengimą charakterizuojančių duomenų kontekste (Kauno apygardos teismo nutartys AN bylose Nr. AN2-180-593/202, Nr. AN2-435-397/2018, Nr. AN2-368-383/2021) ir kiekvienu atveju neigiamos pasekmės, atsirasiančios dėl teisės vairuoti netekimo turi būti įvertintos individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Kauno apygardos teismo nutartys Nr. AN2-180-593/2020, Nr. AN2-435-397/2018), kas nagrinėjamu atveju nebuvo tinkamai padaryta. Savo skundą sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, grindžia ne vien teisės vairuoti reikalingumu, tačiau prašo teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių kontekste įvertinti aplinkybes, pagrindžiančias specialiosios teisės turėjimo poreikį. Darbo funkcijų atlikimui jam yra privalu turėti teisę vairuoti. Ką ir konstatavo darbdavys pridėtoje charakteristikoje. Jeigu teisė vairuoti bus atimta kelių mėnesių laikotarpiui tai gali išnaudoti kasmetines atostogas, pasiimti neapmokamas atostogas, tačiau teisės vairuoti transporto priemones ribojimas dideliam laiko tarpui sutrikdys jo darbinę veiklą ir bus priverstas nutraukti darbo santykius su darboviete, dėl ko praras vienintelį pragyvenimo šaltinį. Poreikį būtinai turėti teisę vairuoti pagrindžia senyvo amžiaus, rimtų sveikatos problemų turintis jo tėvas. Pastarasis savo prašyme teigia, kad Pareiškėjas yra nepaprastai rūpestingas, doras, sąžiningas. Visada atsakingai ir sąžiningai elgdavosi ir elgsis visose gyvenimo situacijose. Šis įvykis yra didelė gėda visai jų šeimai. Jis mato, kad Pareiškėjas pergyvena dėl neatsakingo poelgio ir dėl gresiančių pasekmių. Rašo, kad jam labai reikalinga Pareiškėjo pagalba. Jo gyvenimo gyvenimą itin prastina nuolatiniai, stiprūs skausmai (duomenys neskelbtini) srityje, dažni (duomenys neskelbtini). Jis gali judėti tik labai mažus atstumus, iš namų vienas beveik neišeina. Viešuoju transportu jam sunku naudotis, nes sunku į jį įlipti. Pareiškėjas jį nuveža pas gydytojus, lydi į gydymo įstaigose. Nuvažiuoja kartu į kapines aplankyti žmonos, mamos. Pareiškėjas perka vaistus, maisto. Jis labai prašo neatimti teisės vairuoti iš Pareiškėjo arba atimti kuo mažesniam laiko tarpui, nes be jo niekas tėvu negali pasirūpinti (įrodymai pridedami). Norint visapusiškai pasirūpinti pagalbos reikalingo artimojo poreikiais yra reikalingas mobilumas ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones neturėjimas, nors ir visiškai neatima galimybės pasirūpinti tėvu, visgi šias galimybes ypatingai apsunkina. Turi didelių skolinių įsipareigojimų 27 000 Eur (įrodymai pridedami). Kas mėnesį privalo daryti įmokas. Netekęs teisės vairuoti, praras darbą. Jis bus valstybės išlaikytinis ir negalės vykdyti turimų kreditorinių įsipareigojimų. Bankrutuos. Netekęs teisės vairuoti, neteks darbo nes teisės vairuoti turėjimas yra vienas iš pagrindinių faktorių atliekant darbo funkcijas. Netekęs darbo, taps valstybės išlaikytinis ir negalės vykdyti turimų kreditorinių įsipareigojimų, tinkamai pasirūpinti artimaisiais. Jo naujų darbų paieškas komplikuos keli dedamieji: tai, kad kone kiekvienas darbdavys reikalauja turėti teisę vairuoti; dėl ekonominio sunkmečio ir tai, kad gyvena kaimo vietovėje. Remiantis viešai prieinamu Užimtumo tarnybos duomenų registru, Užimtumo tarnybos duomenų registru buvo užfiksuota 189,8 tūkst. darbo neturinčių asmenų. Per mėnesį buvo įregistruota 23 tūkst. darbo ieškančių asmenų, kuriems suteiktas bedarbio statusas. Esant tokiai sunkiai šiandieninei ekonominei situacijai, jis tikrai negaus darbo neturint teisės vairuoti transporto priemones.

Žemesnės instancijos teismas

Jeigu teismas, išsamiai išnagrinėjęs bylą ir pateiktus įrodymus motyvuotai spręstų, kad pagrindo skiriant vieną administracinio poveikio priemonę taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti trumpesniam terminui nei 12 mėnesių nėra, sutinka, kad jam būtų skirta administracinio poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Bet tuo pačiu pasakytina, kad atsižvelgiant į bylos aplinkybes, mano atsitiktinio nusižengimo pobūdį ir jo ne pavojingumą visuomenei, jei jam bus skirtas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, tai greičiau būtų suteikimas verslininkams galimybę pasipelnyti (jų praturtėjimas apie 2 800 Eur jei įsirengti įrangą 2 transporto priemonėm (jo asmeninėje ir keliose darbinėse transporto priemonėse) jo sąskaita, nei realizavimas būtinumo jį stebint papildomą laiko tarpą, kad jam vairuojant periodiškai būtų tikrinamas jo blaivumas. Jei teismas tiki juo ir mato būtinumą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas arba tiki juo ir taiko teisių vairuoti transporto priemones atėmimą (kaip ir Institucija) mažesniam laikotarpiui, tai atsakomybės švelninimo instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad dar papildomas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai šiuo atveju paliekant teismo nuožiūrai, būtų perteklinė administracinio poveikio priemonė.

Žemesnės instancijos teismas

Labai ilgai analizavo šį įvyki, savo veiksmus ir padarė išvadas – net ir prieš daug laiko pavartojus nedidelį kiekį alkoholio nesėsti už automobilio vairo, net jeigu ir nejaučiama neblaivumo požymių ar reikia pavažiuoti trumpą atstumą. Daugiau niekada taip nesielgsi ir visiems savo draugams, pažįstamiems, bendradarbiams patarė ir patars taip nesielgti. Nuoširdžiai prašo pasigailėti ir tenkinti jo skundą.

Žemesnės instancijos teismas

Iš Vilniaus miesto apylinkės teisme gauto skundo ir teismo posėdyje pateiktų paaiškinimų matyti, kad Pareiškėjas neginčija paties administracinio nusižengimo padarymo fakto, savo kaltės, taip pat minėto nusižengimo kvalifikacijos ir faktinių bylos aplinkybių. Pastarasis prašo, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, sutrumpinti skirtos administracinio poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) – terminą arba skirti administracinio poveikio priemones – specialios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai bei sutrumpinti terminą.

Bendrieji administracinių ir administracinių poveikio priemonių skyrimo pagrindai yra numatyti ANK 32 straipsnyje. Remiantis jame numatytu teisiniu reguliavimu, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skiriamos, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais bei laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų, pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį (ANK 32 straipsnio 1 bei 2 dalys).

Žemesnės instancijos teismas

Pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį, Administracinės nuobaudos mažinimas ar didinimas motyvuojamas teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) nutarime, kuriuo skiriama nuobauda.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.