Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau ir – Institucija) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. spalio 30 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2018 m. rugsėjo 3 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus nutarimu administracinėje byloje Nr. 30-ANR_N-11821-2018 E. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 350 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 12 mėnesių, už tai, kad jis 2018 m. rugpjūčio 19 d., apie 16.14 val., Karklės kaime, Klaipėdos rajone, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis – 0,49 promilės (paklaida 0,02 promilės), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.

Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. spalio 30 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto E. B. skundą patenkino – pakeitė Institucijos 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarimą ir E. B., pritaikęs ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskyrė administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trims) mėnesiams. Kitą nutarimo dalį paliko nepakeistą.

ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Lietuvos teismų praktikoje administracinėse bylose ne kartą pabrėžta, kad aplinkybės, kai asmuo neneigia padaryto nusižengimo, Kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė pirmą kartą, kitų asmenų turtui ir sveikatai žala nepadaryta, nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti, todėl Klaipėdos apylinkės teismo nurodytos aplinkybės byloje nėra reikšmingos. E. B. privalėjo iš anksto numatyti galbūt kilsiančias pasekmes, tačiau šių pasekmių nepaisė ir lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti.

Institucijos nuomone, teismas nenurodė kažkokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių E. B. būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas už tokį šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, t. y. taikyti švelnesnę nuobaudą, nei numato įstatymas, nes E. B. padarė tyčinį, pavojingą administracinį nusižengimą, turintį įtakos ne tik automobilių eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei. E. B. dėl paskirtos nuobaudos patiriami nepatogumai (finansiniai, asmeniniai, šeiminiai) yra adekvatus neteisėtos veikos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti, ir tai nėra pagrindas švelninti nuobaudą, nes tokie apribojimai bei suvaržymai yra natūrali neteisėto elgesio pasekmė.

ANK 22 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos paskirtį, nustatyta, kad administracinių nuobaudų paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimtos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek prašoma apeliaciniu skundu, neperžengdamas apeliacinio skundo reikalavimų (ANK 652 straipsnis). Iš Institucijos apeliacinio skundo matyti, kad ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės nėra, pats E. B. neneigia padaręs ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, savo kaltę pripažįsta, todėl skundą nagrinėjantis teismas dėl jo kaltės nepasisako. Institucija skunde kelia E. B. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą – nesutinka su apylinkės teismo sprendimu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir paskirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, negu numatyta ANK 422 straipsnio 9 dalyje. Būtent šiuo klausimu (dėl administracinio poveikio priemonės individualizavimo) apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 300 Eur iki 450 Eur, o šio straipsnio 9 dalyje numatyta, kad už tokį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

Institucijos 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarimu už minėto nusižengimo padarymą E. B. buvo nubaustas artima sankcijos vidurkiui bauda – 350 Eur – ir minimaliam ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytam terminui jam buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.

Klaipėdos apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. B. skundą, nusprendė, kad yra pagrindas taikyti pažeidėjui ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir sutrumpinti E. B. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą taikytos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo – terminą iki 3 mėnesių.

Apygardos teismas, išnagrinėjęs Institucijos apeliacinio skundo argumentus ir byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą taikyti pažeidėjui E. B. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskirti jam švelnesnę administracinio poveikio priemonę, nei ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatyta minimali, tinkamai įvertino visas byloje esančias aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog ANK 22 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai bus pasiekti sutrumpinus E. B. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą.

Analizuojant ANK 22 straipsnio 2 dalies turinį matyti, kad administracine nuobauda siekiama trijų tikslų: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Pagal ANK 27 straipsnio 1 dalį administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos ir administracinio poveikio priemonės. Taigi tiek administracinėmis nuobaudomis, tiek administracinio poveikio priemonėmis siekiama tų pačių bendrosios ir specialiosios prevencijos bei asmens nubaudimo tikslų. Taigi ir ANK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės atėmimu – siekiama anksčiau nurodytų tikslų. Pagal ANK 28 straipsnio 2 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.

ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.).

Klaipėdos apylinkės teismas, priimdamas sprendimą sumažinti E. B. paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 3 mėnesių, atsižvelgė į šias aplinkybes: E. B. nuo pat pradžių nuoširdžiai gailėjosi padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, ir tai yra pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tuo tarpu pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta; E. B. nustatytas neblaivumo laipsnis (0,49 promilės etilo alkoholio, po paklaidos – 0,47 promilės) labai nežymiai viršijo minimalią ribą, nuo kurios taikoma administracinė atsakomybė; šiuo pažeidimu nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti Kelių eismo taisyklių reikalavimai; anksčiau E. B. nėra buvęs baustas administracine tvarka ar teistas, tai pirmas jo padarytas administracinis nusižengimas, charakterizuojamas išskirtinai teigiamai; siekdamas įrodyti savo apgailestavimą ir pasiryžimą ateityje nebedaryti tokių nusižengimų, E. B. savo iniciatyva išklausė papildomą vairuotojų mokymą ir yra atestuotas pagal privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą. Be šių aplinkybių teismas atsižvelgė ir į tai, kad E. B. yra jauno amžiaus žmogus, prisiėmęs ir vykdantis svarbius jam ir valstybės apsaugai įsipareigojimus, tampriai susijusius ir su jo užimtumu, ir su pragyvenimo šaltiniu, ir su galimybe dėl gaunamų pajamų materialiai padėti sunkiai besiverčiantiems tėvams. Jo ir krašto apsaugos tarnybos sistemos sutarties sąlyga šios sutarties nutraukimo atveju kompensuoti visas pastarųjų trejų metų išlaidas, tiesiogiai susijusias su jo mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos tobulinimu, taip pat rodo, kad formaliai sprendžiant E. B. administracinės atsakomybės klausimą ir paskyrus jam 12 mėnesių (minimalų) teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, šį asmenį užgriūsiančios pasekmės nebus proporcingos jo padaryto nusižengimo sunkumui ir realiam pavojingumui. Įvertinęs šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog, tikėtina, jog parodžius šiam pirmą kartą baudžiamam ir iki šiol puikiai charakterizuotam asmeniui pasitikėjimą, kad jis gali pasitaisyti ir ateityje griežtai kontroliuoti savo elgesį, bus iš esmės geriau pasiekti administracinės atsakomybės tikslai taip paveikti asmenį, kad jis ateityje nebedarytų pažeidimų, todėl E. B. sutrumpino teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 3 mėnesių. Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog administracinės nuobaudos tikslai, įtvirtinti ANK 22 straipsnyje, nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis negu nustatyta ANK 422 straipsnio 9 dalyje. Nors Institucija apeliaciniame skunde nurodo, jog E. B. dėl padaryto nusižengimo turi patirti neigiamų padarinių, nes padarė itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę neblaivus, tačiau apygardos teismas pažymi, jog E. B. nustatyto neblaivumo laipsnis, pritaikius paklaidą, remiantis alkotesterio patikros duomenimis, leistiną 0,4 promilių neblaivumo ribą viršijo nežymiai – 0,07 promilės (nustatytas 0,47 promilės neblaivumas). Be to, sutinkant su Institucijos apeliacinio skundo argumentu, jog E. B. turi patirti neigiamų padarinių už padarytą administracinį nusižengimą, pažymėtina, jog apylinkės teismas, įvertinęs E. B. padaryto nusižengimo pobūdį, nepriėmė sprendimo iš viso neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, tik sutrumpino šio specialios teisės atėmimo terminą iki 3 mėnesių, atsižvelgdamas į išskirtinai teigiamą pažeidėjo charakteristiką, į tai, kad administracine tvarka jis buvo baudžiamas pirmą kartą, bei kitas paminėtas administracinės nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes.

Tačiau nesutiktina su apeliaciniu skundu, jog nagrinėjamu atveju teisės vairuoti transporto priemones atėmimą būtina skirti 12 mėnesių terminui. Kaip jau minėta, teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos. Apygardos teismo vertinimu, net paskyrus minimaliam sankcijoje nustatytam terminui administracinio poveikio priemonę, t. y. vienerių metų terminui atėmus specialiąją teisę – teisę vairuoti transporto priemones, ši poveikio priemonė, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, būtų per griežta.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Vadovaujantis išdėstytais motyvais bei nurodyta kasacinio teismo praktika, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai jas taikė.

ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Apygardos teismas, spręsdamas specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones –atėmimo termino klausimą, atsižvelgia į tai, kad E. B. nuo pat pradžių pripažino padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, suprato savo elgesio pasekmes, jam nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis tik labai nežymiai viršijo leistiną maksimalų alkoholio kiekį, administracine tvarka buvo baudžiamas pirmą kartą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, dirba, charakterizuojamas išimtinai teigiamai, Institucija šių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu nepaneigė, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju net paskyrus minimaliam sankcijoje nustatytam terminui poveikio priemonę, t. y. vienerių metų terminui atėmus specialiąją teisę (vairuoti transporto priemones), kaip to prašo Institucija apeliaciniame skunde, tokia poveikio priemonė, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebus proporcinga teisės pažeidimui bei neatitiks siekiamų tikslų, administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį varžys akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Todėl pirmosios instancijos teismas, nustatydamas pažeidėjui skiriamos poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminą, kaip jau minėta, pagrįstai taikė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skyrė trumpesnį specialiosios teisės atėmimo terminą, nei ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytas minimalus.

Apygardos teismas sutinka su Institucijos apeliacinio skundo argumentu, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Apygardos teismas, atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto nusižengimo pobūdį ir E. B. asmenybę, jo elgesį po nusižengimo padarymo, konstatuoja, jog šioje byloje E. B. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, paskirta 350 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams yra pakankama, kad būtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Kaip jau minėta, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas net ir minimaliam įstatyme įtvirtintam vienerių metų terminui, būtų neproporcinga priemonė E. B. padaryto nusižengimo pavojingumui ir jo asmenybei, būtų pernelyg griežta ir nebūtų teisinga.

Atsižvelgęs į visa tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas mano, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas tikėti, jog E. B. ateityje laikysis įstatymų, gerbs bendro gyvenimo taisykles ir nedarys teisės pažeidimų. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria Klaipėdos apylinkės teismo išvadai, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti įgyvendinti pažeidėjui sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 3 mėnesių.

Apibendrinant išdėstytus motyvus, konstatuotina, jog Klaipėdos apylinkės teismas, priimdamas sprendimą pakeisti Institucijos 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarimą bei sutrumpinti E. B. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą iki 3 mėnesių, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, keisti ją Institucijos apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. spalio 30 d. nutartį nepakeistą ir Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.