Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs J. L. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 22 d. nutarties, kuria paliktas galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Skyrius) 2018 m. sausio 24 d. nutarimas dėl J. L. pripažinimo kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje ir ANK 422 straipsnio 5 dalyje ir pastarojo nubaudimo 300 eurų bauda bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių (toliau – nutarimas),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nutarimu J. L. nubaustas už tai, kad 2018 m. sausio 1 d. apie 11.29 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16 punktų reikalavimus, nes vairavo automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (0,45 promilės) girtumo laipsnis. Be to, pateikė vairuotojo pažymėjimą, kurio galiojimo laikas pasibaigęs.

Minėtą Skyriaus nutarimą J. L. apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui. 2018 m. kovo 22 d. nutartimi teismas skundo netenkino ir paliko galioti skundžiamą nutarimą, neįžvelgdamas pagrindo J. L. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti trumpesnį specialiosios teisės atėmimo terminą nei numatyta įstatyme.

Motyvuojamoji dalis

J. L. skundas tenkinamas iš dalies.

Apygardos teismo vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, nors joje ir nepasisakyta dėl alkotesterio ir specialisto išvados Nr. T-A 140/2018(01) duomenų skirtumų, yra pagrįsta ir teisėta – J. L. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Visgi, sutinkamai su apeliacinio skundo argumentais, apygardos teismas įžvelgia pagrindą J. L. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, sprendžiant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo trukmės.

Apygardos teismo vertinimu, nors Vilniaus miesto apylinkės teismas atskirai nepasisakė dėl specialisto išvada Nr. T-A 140/2018(01) J. L. kraujyje 2018 m. sausio 1 d. nustatytos alkoholio koncentracijos rodiklių įtakos sprendžiant dėl galimybės pastarajam inkriminuoti ANK 422 straipsnio 5 dalies nuostatas – ši aplinkybė kitų administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų pagrindu bei toliau pateikiamų argumentų kontekste nekeičia išvados dėl to, kad J. L. padarė minėtą nusižengimą.

Pirmiausia pažymėtina tai, kad J. L. aplinkybę dėl galimo ANK 422 straipsnio 5 dalies požymių nebuvimo jo veikoje pabrėžė tik skunde apygardos teismui – iki tol viso proceso metu, o ir skunde apygardos teismui, J. L. pripažino savo kaltę bei nurodė nuoširdžiai besigailintis padaryto. Visgi minėti teismo argumentai nėra esminiai ir lemiantys išvadas dėl pastarojo kaltumo – šiuo aspektu būtina atkreipti dėmesį į apelianto jau akcentuotas Taisyklių nuostatas.

Kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, Taisyklių 10 punkte yra nurodyta, kad policijos pareigūnai transporto priemonės vairuotoją, įtariamą nusikalstamos veikos padarymu, įtariamą esant apsvaigusį arba kai objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo, nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 1 valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio apžiūros protokolo ar laikino sulaikymo įtariamos nusikalstamos veikos padarymo vietoje protokolo surašymo išrašo transporto priemonės vairuotojo siuntimą ir pristato transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Teismas pažymi, jog skunde Taisyklių 27 punktas yra interpretuojamas ir išreiškiama J. L. nuomonė per kokį laiko tarpą jis gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą (b. l. 50). Iš minėtų aplinkybių, apygardos teismas daro išvadą, jog siekiant remtis specialisto išvada, į sveikatos priežiūros įstaigą net ir pats J. L., kuris sustabdytas pareigūnų pripažino savo kaltę, turėjo kreiptis per 1 valandos laikotarpį, kuris numatytas Taisyklėse.

Iš bylos duomenų matyti, kad J. L. nuo transporto priemonės vairavimo buvo nušalintas 2018 m. sausio 1 d. 11.29 val. (tokiu pat metu buvo patikrintas ir jo neblaivumas alkotesteriu) (b. l. 21, 32). Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad skundo argumentas, jog nepraėjus nė valandai nuo patikrinimo alkotesteriu, jau buvo paimtas J. L. kraujas gydymo įstaigoje, nėra visiškai tikslus – iš minėtos specialisto išvados turinio matyti, kad J. L. kraujas buvo paimtas 2018 m. sausio 1 d. 12.35 val. (b. l. 23). Taigi apygardos teismas daro išvadą, jog tarp J. L. patikrinimo alkotesteriu ir kraujo tyrimui paėmimo praėjo daugiau nei 1 valandos tarpas, t. y. 1 valanda ir 6 minutės, kas atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes, yra itin svarbi aplinkybė. Teismo vertinimu, vien Taisyklių nuostatos išraiška „nedelsdami, ne vėliau kaip per 1 valandą“, leidžia daryti išvadą, jog po patikrinimo alkotesteriu asmuo turi būti nedelsiant pristatytas arba pats atvykti į sveikatos įstaigą ir šis laikas neturi viršyti vienos valandos, t. y. šis laikas yra nustatyta riba, po kurios asmens ankstesnė neblaivumo patikra alkotesteriu paprastai negali būti ginčijama, nes po ilgesnio laiko tarpo asmens neblaivumo lygis objektyviai pakinta ir sumažėja.

Atsižvelgiant į minėtus argumentus, į paties J. L. prisipažinimą apie iš vakaro vartotą alkoholį bei ypač į praėjusį ilgesnį nei 1 valandos laiko tarpą tarp jo patikrinimo alkotesteriu bei kraujo tyrimui paėmimo, o taip pat įvertinus nedidelį skirtumą tarp alkotesteriu ir tyrimu nustatyto neblaivumo laipsnio (0,45 ir 0,39 promilės) darytina pagrįsta išvada, jog veikos padarymo metu alkoholio kiekis J. L. organizme viršijo leistiną, 0,40 promilių, ribą ir jis padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą.

Visgi įvertinus aukščiau minėtas bei kitas toliau aptartinas aplinkybes, apygardos teismas įžvelgia objektyvų pagrindą J. L. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir jo teisę vairuoti atimti trumpesniam laikotarpiui nei tai numatyta ANK 422 straipsnio 9 dalyje.

Teismų praktikoje nurodoma, kad tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ANK 34 straipsnis, kurio 5 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į anksčiau minėtas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-41-2014; 2AT-20-942/2016; 2AT-38-303/2016).

Šioje byloje nėra ginčo dėl apeliantui paskirtos piniginės baudos, apeliantas prašo sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą, akcentuodamas jo išskirtinę šeiminę padėtį, žmonos ligą ir dėl vairavimo teisės atėmimo atsirandančius padarinius jo šeimai. Tokių argumentų kontekste teismas pirmiausia pastebi šioje konkrečioje byloje nustatytą jo neblaivumo lygį, kuris tik labai nežymiai, t. y. 0,05 promilės dalimi, viršijo minimalią įstatyme nustatytą 0,4 promilių neblaivumo ribą. Byloje neginčijamai pripažinta, kad J. L. alkoholį vartojo ne prieš pat įvykį (2018 m. sausio 1 d., 11 val. 29 min.), o iš vakaro (b. l. 45). J. L. iškart pripažino savo kaltę dėl padaryto pažeidimo, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta; jau kitą dieną po nutarimo surašymo, sumokėjo jam paskirtą baudą (b. l. 17). ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo sudėtyje apibrėžta neblaivumo amplitudė (nuo 0,4 iki 1,5 promilės) yra pakankamai plati lyginant su įstatymo leidėjo sankcijoje numatytu teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminu, numatytu ANK 422 straipsnio 9 dalyje, t. y. nuo 1 metų iki 1 metų ir 6 mėnesių. Taigi minimalus vienerių metų teisės vairuoti atėmimas teisinėje praktikoje dažnai skiriamas ir už ženkliai didesnį neblaivumo lygį, nei nustatytas šioje byloje.

Apygardos teismas įvertino šioje byloje surinktus duomenis apie ankstesnius J. L. padarytus administracinius nusižengimus, visgi pastebi, kad pastarieji nebuvo tiek pavojingi koks nustatytas šioje byloje (didžiausia anksčiau paskirta nuobauda - 57 eurai). Byloje tai yra vieninteliai neigiamai J. L. asmenybę charakterizuojantys duomenys. Kiti duomenys liudija tik apie teigiamą jo charakteristiką ne tik šeimoje, bet ir darbe bei visuomenėje (geri darbo rezultatai ir teigiamos savybės įmonės valdybai sudarė pagrindą paskirti jį įmonės vadovu, dėstė paskaitas universitete, buvo mentoriumi mergaitei, gyvenančiai globos namuose ir kt.). Visgi esminę reikšmę svarstant klausimą dėl paskirto teisės vairuoti transporto priemonę termino sutrumpinimo teismui turi šioje byloje pateikti duomenys apie J. L. šeiminę padėtį, mažamečius vaikus ir žmonos ligą - po autoįvykio nustatytą išsėtinę sklerozę (b. l. 30). Apygardos teismas neabejoja išskirtiniu šios ligos pobūdžiu ir J. L. nurodytais sunkumais dėl mažamečių vaikų priežiūros bei jo atsakomybės už šeimą. Tokių aplinkybių kontekste, teismas nors ir itin griežtai vertindamas neblaivių vairuotojų sukeliamus eismo įvykius, šioje byloje mato pareigą išlikti humanišku ir išreikšti pasitikėjimą J. L. –taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, sutrumpinant J. L. paskirtos teisės vairuoti transporto priemones terminą.

Teismas pabrėžia, kad nuobauda skiriama ne tik siekiant nubausti pažeidimą padariusį asmenį. Tokio pobūdžio bylose, siekiant apsaugoti visuomenę nuo itin pavojingų teisės pažeidimų padarinių, itin svarbus jos prevencinis ir auklėjamasis pobūdis. Be to, jis nukreiptas ne tik pažeidimą padariusį asmeninį, bet ir kitus asmenis, siekiant užkirsti kelią tokiems pažeidimams ateityje ir neleidžiant formuotis nebaudžiamumo už padarytus teisės pažeidimus jausmui. Apygardos teismo įsitikinimu, kuris paremtas ir teismų praktika ir kitose panašaus pobūdžio bylose, nustačius transporto priemonių vairavimą esant identiškam, t. y. 0,45 promilių neblaivumui (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-3-2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2014), minėtus ir kitus administracinės nuobaudos ir taikomos atsakomybės tikslus šioje konkrečioje situacijoje galima pasiekti pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir J. L. teisę vairuoti transporto priemones atimant 3 (trims) mėnesiams, t. y. tokiam pat terminui, koks buvo nustatytas ir kitose jau minėtose bylose.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis dalyje, kuria paliktas galioti Skyriaus 2018 m. sausio 24 d. nutarimas dėl J. L. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, keistina sutrumpinant J. L. paskirtos teisės vairuoti transporto priemonės atimamo terminą nuo 1 (vienerių) metų iki 3 (trijų) mėnesių.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. L. skundą tenkinti iš dalies ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. sausio 24 d. nutarimą bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartį iš dalies pakeisti:

J. L. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą ir pagal ANK 38 straipsnio nuostatas, nustatytą galutinę administracinio poveikio priemonę - specialiosios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones atėmimą) 12 mėnesių, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, sutrumpinti iki 3 (trijų) mėnesių.

Kitą skundžiamo nutarimo ir nutarties dalį palikti nepakeistą.