Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-07-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-76-655/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-07-19
Bylos Nr.
AN2-76-655/2017
Teisminio proceso Nr.
4-48-3-00078-2017-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ainora Kornelija Macevičienė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. AN2-76-655/2017Teisminio proceso Nr. 4-48-3-00078-2017-4Procesinio sprendimo kategorija: 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. liepos 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ainora Kornelija Macevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato pareigūnas 2017-02-14 nutarimu administracinėje byloje Nr. 28ANN-86467394-17, ROIK 17064907540, už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK ) 422 straipsnio 5 dalyje, J. G. paskyrė administracinę baudą - 375 EUR su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 15 mėn.

J. G. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad 2017-01-28 apie 09.35 val. Elektrėnų sav., Vievyje, Gėlių g., vairavo automobilį SUBARU LEGACY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (0,43 prom.). Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus ir savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Trakų rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 5 d. nutarimu tenkino J. G. skundą – panaikino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato 2017 m. vasario 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 28ANN-86467394-17 ir J. G. administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį, nutraukė.

Apeliaciniu skundu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariatas (toliau – Institucija) prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. nutarimą ir palikti galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato 2017-02-14 nutarimą Nr. 28ANN-86467394-17.

J. G. skunde bei teismo posėdyje kaltės dėl jam inkriminuojamo nusižengimo nepripažino. Jis paaiškino, kad tą dieną alkoholio nevartojo, o iš vakaro išgėrė tik du butelius alaus. Prieš patikrinimą gėrė energetinio gėrimo „Monster“. Tačiau paaiškinime J. G. nurodė, „<...> šiandien ryte maniau, kad esu blaivas, todėl vairavau. Prieš vairuojant gėriau energetinį gėrimą „Monster“. Gailiuosi“, t. y. J. G. sėsdamas už vairo nujautė, kad gali alkoholio koncentracija viršyti nustatytą normą, nes naudojo paplitusius būdus kaip priversti organizmą mažinti alkoholio kiekį (energetinių gėrimų vartojimas), be to paaiškinime nurodė „Gailiuosi“. Jeigu jis nebūtų vartojęs ir jaustųsi visiškai blaivus, nerašytų „gailiuosi“ ar „maniau kad esu blaivus.“ Be to, policijos pareigūnas Modestas Veželis patikrino J. G. alkotesteriu, kadangi dėl jo neblaivumo įtarimą sukėlė J. G. paraudusios akys, ir tik patikrinus J. G., jis prisipažino iš vakaro vartojęs alkoholio, o alkoholio kvapo nuo J. G. galėjo ir nesijausti, kadangi jam nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis, be to, jis prieš policijos pareigūnų sustabdymą išgėrė energetinio gėrimo.

Institucija atkreipia dėmesį į tai, kad alkoholio Drager 6810 instrukcijoje yra numatyta, kad parodymams įtakos gali turėti aromatiniai gėrimai (pvz., vaisių sultys), purkštukai į burną, kurių sudėtyje yra alkoholio, bei vaistai. Burnoje esantys alkoholio likučiai gali iškreipti parodymus. Ir pagrindinė taisyklė - „išgėrę alkoholio, palaukite bent 15 min.“ Tai yra asmeniui vartojant alkoholinius gėrimus, jis gali būti tikrinamas prietaisu po 15 min, o minėtu atveju asmuo išgėrė energetinio gėrimo (neturinčio savo sudėtyje alkoholio), ir buvo tikrinamas po 3-4 min, todėl, Institucijos manymu, energetinio gėrimo gėrimas ir asmens blaivumo tikrinimas po 3-4 minučių, jokio poveikio alkotesterio parodymams neturi.

Teismo posėdžio metu J. G. paaiškino, kad po administracinio nusižengimo protokolo surašymo jį draugas nuvežė į Elektrėnų ligoninę, kur jis norėjo priduot kraują atlikti tyrimą, tačiau pasiteiravus pas ligoninės darbuotoją, ši atsakė kad „dabar negalim“. J. G. buvo pasiteirauta, ar jis perklausė darbuotojos, ką ji turi omenyje „dabar“, ar tai 5 min., ar tai 10 min., ar dar daugiau, į ką J. G. atsakė, kad jos neklausė. T.y. J. G. net nesidomėdamas konkrečiai, po kiek laiko jam galės būti paimtas kraujas, priėmė sprendimą vykti į Vilnių, kuris yra už 50 km, kas visiškai nelogiška ir kelia pagrįstų abejonių, ar J. G. iš viso buvo atvykęs į Elektrėnų ligoninę ir bandė ten priduoti kraujo tyrimams, nes paklausus kaip atrodė ligoninės darbuotoja jis neprisimena, ar buvo žmonių eilė ir kiek, jis taip pat neprisimena. Be to, pirmo posėdžio metu J. G. paaiškino, kad po pokalbio su Elektrėnų ligoninės darbuotoja paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą (toliau - BPC), norėdamas sužinoti, ką turi daryto tuo atveju, jei jam ligoninėje neimamas kraujas, tačiau perklausius teismo posėdžio metu J. G. pokalbio įrašą su BPC darbuotoja, aiškiai girdisi, kad jis neklausia, kur jam važiuot ar ką daryt, jis klausia, ar galios medicininė išvada, jei jam kraujas bus paimtas po dviejų valandų, t. y. jis iš anksto planavo priduoti kraują praėjus ilgam laiko tarpui po pirminio patikrinimo.

Apibendrinant paties J. G. parodymus, duotus teisme, galima teigti, kad J. G. nuo užfiksuoto alkoholio koncentracijos organizme pradžios planavo, kaip atitolinti kraujo davimo laiką, kad alkoholis spėtu pasišalinti. J. G. aiškino, kad pirmą kartą atsidūrė tokioje situacijoje, todėl nežinojo, kaip elgtis ir buvo labai pasimetęs, tačiau patikrinus J. G. administracinius nusižengimus, nustatyta, kad jis 2007-12-27 buvo nubaustas pagal ATPK 129 str., t. y. už vairavimą transporto priemonę esant neblaiviam ir neturint tam teisės.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 29 p. nustatytas vienos valandos laiko tarpas, per kurį asmuo privalo kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą. Tačiau J. G. kreipėsi į Vilniaus priklausomybės ligų centrą ir jame jo kraujas paimtas 11.35 val., t. y. po 2 valandų nuo neblaivumo nustatymo policijos pareigūnų turėtu alkotesteriu.

Skunde pažymima, jog piktnaudžiaujančių alkoholiu kraujyje etanolio koncentracija mažėja 0,3-0,4 promilės per valandą greičiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2AT-41/2013). Nagrinėjamu atveju, J. G. pats teigė, kad prieš patikrinimą dėl neblaivumo išgėrė energetinio gėrimo „Monster“, t. y. naudojo paplitusius būdus mažinti alkoholio kiekį kraujyje, tą galėjo daryti ir kol buvo vežamas iki Vilniaus priklausomybės ligų centro. Todėl iš J. G. kraujo per 2 vli. galėjo pasišalinti alkoholis ir iki visiško promilių nebuvo. Taigi, Trakų rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas J. G. skundą, išskirtinai vadovavosi ir neaiškumus traktavo J. G. naudai, o pašalinti šiuos neaiškumus objektyviais būdais nesiėmė, neskyrė ekspertizės, kartu išsiaiškinant energetinio gėrimo poveikio metabolizuojant alkoholį J. G. organizme.

Kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N₄₄₄-344/2008, N₄₄₄-1452/2009, N575).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į Institucijos skundą J. G. atstovas advokatas prašo palikti Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. II-13-231/2017 nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Institucijos atstovo V. Miliaus skunde dėstomos aplinkybės, kuriomis teigiama, kad J. G. naudojo paplitusius būdus, kaip priversti organizmą mažinti alkoholio kiekį (energetinių gėrimų vartojimas), visiškai nesuprantamos ir nelogiškos, kaltinimas J. G. grindžiamas pareigūno samprotavimu, jis visiškai niekuo nepagrįstas (jokiais moksliniais tyrimais ar pan.).

Pažymi, jog J. G. nesutiko su alkotesterio parodymais užfiksavusiais 0,43 promilės neblaivumą, bei prašė atlikti pakartotiną patikrinimą, nes pritaikius paklaida, J. G. girtumas galėtų būti tik 0,413 prom., tačiau pareigūnas atsisakė tai daryti, nes jam abejonių nekilo, nors nesugebėjo Teismo posėdyje atsakyti kokiomis instrukcijomis vadovaudamasis ir tikrinamam asmeniui nesutinkant su parodymais neleido J. G. pasitikrinti dar kartą, kad būtų išsklaidytos visos abejonės dėl neblaivumo laipsnio nustatymo.

Šalies argumentai

J. G. viso proceso metu paaiškino tiek raštu, tiek žodžiu, kodėl būtent tiek buvo sugaišta laiko, kol jis pridavė kraują ir pasitikrino blaivumą (2 valandos) ir tuo netikėti nėra pagrindo. Atstumas ir važiavimo trukmė visiškai nesuponuoja manymo, kad asmuo per tam tikrą laiko tarpą iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismui nebuvo pagrindo išvadai daryti, kad energetinio gėrimo vartojimas prieš pat patikrinimą, negali turėti įtakos tikrinimo rezultatams, nors, kaip parodė liudytojas M. Veželis ir teismo posėdyje institucijos atstovas, ši aplinkybė tikrinimo rezultatams įtakos neturi. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančios alkotesterio Alcotest 6810 naudojimo instrukcijos, parodymams įtakos gali turėti aromatiniai gėrimai, netgi vaisių sultys, todėl išlieka tikimybė, kad energetinio gėrimo vartojimas prieš pat patikrinimą, gali turėti įtakos tikrinimo rezultatams, kadangi tai yra aromatinis gėrimas.

Atsiliepime nesutinkama su skundo argumentu, jog praėjus dviem valandoms po to, kai J. G. neblaivumą patikrino policijos pareigūnai, alkoholio koncentracija jo kraujyje, esant nustatytam 0,43 promilės girtumui, galėtų sumažėti iki 0,00 promilių, J. G. kraujyje be abejonės būtų likę alkoholio pėdsakų, be to, nėra jokių duomenų, kad J. G. piktnaudžiautų alkoholiu, kad būtų įrašytas į narkologinės priežiūros įskaitą ar pan.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Įvertinus byloje esančią medžiagą ir Trakų rajono apylinkės teismo nutarimą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, išsamiai ir betarpiškai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog J. G. administracinio nusižengimo teisena, pradėta pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, nutrauktina, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo požymių.

Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariatas nesurinko įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, jog J. G. 2017 m. sausio 28 d., 09.35 val., Elektrėnų sav., Vievyje, Gėlių gatvėje, vairavo automobilį Subaru Legacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus.

Apylinkės teismas, panaikindamas Institucijos 2017-02-14 nutarimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Remiantis teismų praktika, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama administracinė nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006).

J. G. 2017-01-28 09.35 val. alkotesteriu „Alcotest 6810“ (prietaiso Nr. ARXK - 0580) nustatytas 0,43 promilės neblaivumas (girtumas), po paklaidos – 0,413 prom. Apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog remtis vien šiuo prietaisu nustatytu neblaivumo laipsniu, esant tokiam nežymiam leistinos normos viršijimui, konstatuoti, kad J. G. vairavo transporto priemonę neblaivus, negalima.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys tai, kad J. G. paaiškinime nurodė, „<...> šiandien ryte maniau, kad esu blaivas, todėl vairavau. Prieš vairuojant gėriau energetinį gėrimą „Monster“. Gailiuosi“, t. y. J. G. sėsdamas už vairo nujautė, kad gali alkoholio koncentracija viršyti nustatytą normą, nes naudojo paplitusius būdus kaip priversti organizmą mažinti alkoholio kiekį (energetinių gėrimų vartojimas), be to paaiškinime nurodė „Gailiuosi“. Jeigu jis nebūtų vartojęs ir jaustųsi visiškai blaivus, nerašytų „gailiuosi“ ar „maniau kad esu blaivus.“ Tačiau iš liudytojo M. Važelio tarnybinio pranešimo, o taip pat, parodymų, duotų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, matyti, jog paklausus J. G. ar jis vartojęs alkoholio, vairuotojas atsakė, jog nevartojo. Vairuotojas pasakė, kad keletą minučių prieš sustabdant, jis vartojo energetinį gėrimą, po ko, patikrinus jo neblaivumą, buvo nustatytos 0,43 prom. Tuomet J. G. pasakė, kad iš vakaro vartojo alkoholio. Taigi, iš to seka, kad J. G. neneigė vartojęs alkoholį praeitos dienos vakare, tačiau teigė, kad alkoholio nevartojo sustabdymo dieną, t.y. 2017 m. sausio 28 d. Skunde dėstomos aplinkybės dėl energetinio gėrimo, kaip paplitusios priemonės, mažinančios alkoholio kiekį organizme, vartojimo, yra nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis.

Institucija pažymi, kad alkoholio Drager 6810 instrukcijoje yra numatyta, kad parodymams įtakos gali turėti aromatiniai gėrimai (pvz., vaisių sultys), purkštukai į burną, kurių sudėtyje yra alkoholio, bei vaistai, tačiau nagrinėjamu atveju J. G. išgėrė energetinio gėrimo, neturinčio savo sudėtyje alkoholio, ir buvo tikrinamas po 3-4 min, todėl tai jokio poveikio alkotesterio parodymams neturi. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šioje instrukcijoje kaip savo sudėtyje turinčiais alkoholio yra minimi purkštukai į burną, nes aromatiniuose gėrimuose (kaip pavyzdys išskirtos sultys), alkoholio nebūna. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog nagrinėjamu atveju policijos pareigūnas, nustatęs tiek nedaug leistiną normą viršijantį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neblaivumą, bei būdamas informuotas, jog J. G. prieš keletą minučių vartojo energetinį gėrimą, galėjo jį pakartotinai patikrinti alkoholio matuokliu.

Skundžiamame nutarime teismas taip pat pagrįstai pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 29 punkte nustatytas vienos valandos laiko tarpas, per kurį asmuo privalo kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą. Tačiau vien ta aplinkybė, jog asmuo dėl objektyvių priežasčių kreipėsi praėjus daugiau kaip valandai nuo pirminio patikrinimo (nagrinėjamu atveju J. G. kreipėsi 11.30 val., kraujas paimtas – 11.35 val., savaime, nesant kitų neginčijamų kaltės įrodymų, negali paneigti medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti rezultatų. Be to, ir pats teismo posėdyje apklaustas liudytojas M. Veželis, kuris tikrino J. G. blaivumą, aplinkybę, sukėlusią įtarimą dėl J. G. neblaivumo nurodė tik paraudusias jo akis. Nei M. Veželio 2017-01-28 tarnybiniame pranešime nėra nurodoma, nei teismo posėdyje M. Veželis nenurodė, jog nuo J. G. sklistų alkoholio kvapas. Iš administracinio pažeidimo byloje esančio Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 140 matyti, jog J. G. „Apsvaigimas nenustatytas“; matuojant aparatu „Alcotest 7510“ alkoholio kiekį iškvepiamame ore 11.45 val. nustatyta 0,00 ‰; alkoholio kvapas iš uoslės – neuodžiamas. Iš specialisto išvados Nr. T-A 955/2017(01) matyti, kad ištyrus J. G. kraują, paimtą 2017-01-28 11.35 val., jo kraujyje etilo alkoholio nerasta. Taigi, praėjus dviem valandoms po J. G. patikrinimo policijos pareigūnų alkotesteriu, praėjus dviem valandoms, jo kraujyje alkoholio neliko visiškai.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad J. G. veikoje nėra nustatyta jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, sudėties, todėl apylinkės teismas pagrįstai nutraukė šią administracinio teisės pažeidimo bylą. Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. nutarimą nepakeistą ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiamaTeisėja Ainora Kornelija Macevičienė