- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-06-05
- Bylos Nr.
- II-13-231/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-48-3-00078-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Česlava Malinovska
- Pažeidėjas
- J. G.
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. G., jo atstovui advokatui S. K.,
institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą ir priėmusios nutarimą, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato atstovui V. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. G. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato 2017 m. vasario 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 28ANN-86467394-17.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. G. skundu prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato (toliau – Elektrėnų PK) 2017 m. vasario 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 28ANN-86467394-17 (toliau – Nutarimas), kuriuo jam už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirta 375 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 15 mėnesių ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. G. skunde bei teismo posėdžio metu nurodė, kad 2017-01-28 09.50 val. Elektrėnų PK vyr. patrulis M. V. jam surašė ir atspausdinęs įteikė administracinio nusižengimo protokolą, nes pareigūno pateikto pasitikrinti neblaivumo laipsnį alkotesterio Alcotest 6810 Nr. ARXK-0580 parodymai užfiksavo 0,43 +- 0,02 promilės (po minėto alkotesterio paklaidos būtų 0,41 promilės). Dėl pareigūno užfiksuoto alkotesterio parodymų J. G. kategoriškai nesutiko ir paaiškino, kad yra blaivus ir to negali būti, galimai įvyko klaida nustatant neblaivumo laipsnį, todėl paprašė pareigūnų, kad būtų patikrintas neblaivumo laipsnis dar kartą. Tačiau tai daryti pareigūnas atsisakė. 2017-02-14 Elektrėnų PK Reagavimo skyriaus vyr. tyrėjas V. M. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kuriuo pripažino jį kaltu padarius nusižengimą, numatytą ANK 422 str. 5 d. ir paskyrė 375 eurų dydžio baudą bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 15 mėnesių. Nurodė, kad Elektrėnų PK Reagavimo skyriaus vyr. tyrėjas V. M. nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė visas bylos aplinkybes, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalėjo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. J. G. tvirtinimu, įrodinėjimo pareigą pareigūnas perkėlė jam, nors ir prašė J. G. savo paties iniciatyva 2017-02-08 rašytame ir policijai pateiktame paaiškinime apklausti liudininkus, tačiau nebuvo apklaustas nei jis pats, nei kiti jo paaiškinime nurodyti asmenys. J. G. savo paties iniciatyva 2017-02-08 pateikė policijai paaiškinimą, kad 2017-01-28 ryte atsikėlęs jautėsi puikiai, buvo blaivus, todėl nekilo jokių minčių, kad negalėtų vairuoti transporto priemonės ir maždaug apie 09.30 val. kartu su savo drauge I. J. išvažiavo iš kiemo, nes turėjo nuvažiuoti pas jos tėvus į už maždaug 400 metrų esančius jų namus. Įsėdęs į automobilį ir jį vairuodamas, gėrė ir kol sustojo prie draugės tėvų namų išgėrė buteliuką energetinio gėrimo „Monster“, tą pasakė sustabdžiusiems pareigūnams. Beišlipant iš automobilio, iš paskos privažiavo policijos pareigūnų automobilis ir prie J. G. priėjo policijos pareigūnas M. V. bei paprašė dokumentų. Patikrinęs dokumentus, pareigūnas M. V. paklausė, ar vartojo vairuotojas alkoholį; buvo atsakyta, kad šiandien tikrai ne. J. G. paaiškino, kad 2017-01-27, apie 23 val. jis išgėrė du butelius silpno alaus, o šiuo metu yra blaivus. Pareigūnas iš karto pareikalavo, kad pasitikrintų blaivumą ir 09.35 val. atliko patikrinimą, t. y. davė pūsti į alkotesterį Alcotest 6810 Nr. ARXK-0580, kurio parodymais užfiksavo 0,43 +- 0,02 promilės. Administracinio nusižengimo bylą tiriantiems pareigūnams jis paaiškinime nurodė, kad pareigūnai patikrinimą atliko praėjus maždaug 3-4 minutėms po sustabdymo. Pažymėjo, kad alkotesterio Alkotest 6810 naudojimo instrukcijos 8 psl. yra nurodyti reikalavimai tikrinamam asmeniui, kuriuose aiškiai parašyta, kad parodymams įtakos gali turėti aromatiniai gėrimai (pvz., vaisių sultys), tačiau pareigūnas nors ir buvo informuotas, kad J. G. tik ką išgėrė buteliuką energetinio gėrimo bei nesutikdamas su alkotesterio užfiksuotais parodymais prašė atlikti pakartotiną patikrinimą, atsisakė tai padaryti. Su alkotesterio parodymais J. G. kategoriškai nesutiko ir nesutinka dabar bei dar kartą patvirtino, kad vairavo savo automobilį būdamas blaivus, tačiau pareigūnas atlikęs patikrinimą jam pasakė, kad turi pasirašyti ant patikrinimo lapelio, nes buvo užfiksuotas 0,43 promilės girtumas. Nors ir nesutiko su užfiksuotais alkotesterio parodymais, pareigūno reikalavimui pakluso ir pasirašė kur jis liepė. J. G. manymu, buvo pažeistas Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau - Taisyklės) 9 punktas, nes policijos pareigūnas, kuris tikrino blaivumą ir žinojo, kad tikrinamas asmuo tik ką išgėrė energetinį gėrimą, praėjo vos 3-4 minutės, negalėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tikrinimo atlikti objektyviai, t. y. vadovaujantis Taisyklių 9 punktu, turėjo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio vietos apžiūros protokolo, laikino sulaikymo protokolo ar administracinio sulaikymo protokolo surašymo, išrašyti Taisyklių 3, 4 ir 8 punktuose nurodytam asmeniui siuntimą į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros ir pristatyti šį asmenį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Tačiau pareigūnas to nepadarė ir paaiškino, kad jei J. G. nesutinka su pareigūnų alkotesterio užfiksuotais parodymais, gali nuvykti į artimiausią gydymo įstaigą ir duoti kraują bei pasitikrinti dar kartą neblaivumo laipsnį. Kadangi J. G. niekada nevairavo išgėręs ir į tokia situaciją pakliuvo pirmą kartą, jis paklausė pareigūno M. V., kur tiksliai gali nuvykti duoti kraują bei pasitikrinti dar kartą neblaivumo laipsnį. Pareigūnas M. V. jam atsakė, kad gali nuvykti į artimiausią gydymo įstaigą Elektrėnuose ir ten pasitikrinti. J. G. pažymi, kad pareigūnas M. V. nesivadovavo Policijos patrulių veiklos instrukcijos 69, 70 ir 71 punktais ir pažeidė minėto teisės akto nuostatas, nes jam iškart įvykio vietoje nebuvo surašytas bei neįteiktas nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo pranešimas, be to policijos pareigūnai privalėjo jį pristatyti į gydymo įstaigą, o ne pasiūlyti nuvykti pačiam. Keletas minučių po 10.00 val. kai tik pareigūnas atidavė J. G. dokumentus, jis nuėjo pas draugą S. B., kuris gyvena kitoje pusėje gatvės, nes pats vairuoti negalėjo, kadangi iš jo buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas ir paprašė, kad jis skubiai nuvežtų į Elektrėnų mieste esančią gydymo įstaigą, kur jam pasakė važiuoti pareigūnas pasitikrinti girtumo. Draugas automobiliu jį skubiai nuvežė į Elektrėnų ligoninės priimamąjį. Nuėjęs į priimamąjį pamatė, kad yra laukiančių žmonių eilė, bet jis nelaukdamas paklausė ir paaiškino ko atvyko ten dirbusiai medicinos įstaigos darbuotojai ir paprašė, kad jam būtų paimtas kraujas ir nustatytas alkoholio kiekis kraujyje. Medicinos įstaigos darbuotoja pasakė, kad ji skubiai to padaryti negalės, kad teks čia ilgai laukti ir, kad tyrimas bus daromas, jei jų gydymo įstaigoje būtų paimtas kraujas, maždaug dvi savaites laiko. Iš karto po to J. G. paskambino telefonu 112 į bendrąjį pagalbos centrą (BPC) ir prisiskambinęs jiems paaiškino, kad BPC pareigūnė jam suteiktų informaciją, kur skubiai galėtų nusistatyti girtumo laipsnį, nes yra Elektrėnų ligoninės priimamajame ir ten jam to padaryti nepavyksta. Iš pirmo skambučio į BPC jam nepavyko gauti iš pareigūnės tokios informacijos, kur kreiptis, bet pareigūnė jam davė telefono numerį 852716008 ir pasakė, kad paskambintų juo ir bus paaiškinta kur kreiptis. Paskambinus BPC pareigūnės duotu telefono numeriu, atsiliepusiam pareigūnui J. G. paaiškino, ko nori ir pareigūnui pasakius, kad palauktų, nes sujungs su kitu atsakingu pareigūnu, kuris paaiškins kur kreiptis dėl girtumo nustatymo laipsnio. Netrukus buvo sujungtas su pareigūnu, kuris tinkamai paaiškino, kad kuo skubiau vyktų į Vilniaus priklausomybės ligų centro apsvaigimo nustatymo kabinetą ir ten bus patikrintas. Iš karto po pokalbio su pareigūnu pabaigos paprašė draugo, kad skubiai būtų nuvežtas į Vilniaus priklausomybės ligų centą, adresu Gerosios Vilties g. 3, Vilniuje. Automobiliu nuo Elektrėnų ligoninės (adresas Taikos g. 8, Elektrėnai) iki Vilniaus priklausomybės ligų centro atvyko maždaug per 33 minutes, atstumas 45.6 km. J. G. nubėgęs į gydymo įstaigą, kreipėsi į gydytoją, kurios paprašytas trumpai paaiškino ko nori ir ko čia atvyko. Gydytojai užpildžiusi reikiamus dokumentus buvo paimtas kraujas, t. y. 2017-01-28 11.35 val. jam asmeniškai prašant. Iš karto po to, 11. 45 val. J. G. pūtė į alkotesterį, kurio parodymais buvo užfiksuotas rezultatas 0,00 promilių. 2017-02-04 iš minėto ligų centro gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialistės L. B. specialisto išvada Nr. T-A-955/2017 (01), kurioje konstatuota, kad J. G. kraujyje etilo alkoholio nerasta, taip pat gautas Vilniaus priklausomybės ligų cento apsvaigimo nustatymo kabineto medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti gydytojos G. R. aktas Nr. 140, kurio išvadoje nustatyta, kad apsvaigimas nenustatytas. J. G. manymu, byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindą abejoti pareigūnų atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatų objektyvumu: pareigūnai pažeidė alkotesterio naudojimo instrukciją - neįsitikino, kad tikrinamas asmuo nieko nevalgė ir negėrė bent 15 min. iki patikrinimo; J. G. prašė pakartoti patikrinimą, tačiau pareigūnai atsisakė; patikrinimo medicinos įstaigoje metu nei iškvepiamame ore, nei J. G. kraujyje etilo alkoholio nerasta. Pažymėjo, kad Nutarime yra parašyta, kad <.... kaip matyti iš administracinio nusižengimo protokolo, J. G. 2017-01-28 d. 09.35 val. buvo patikrintas alkotesteriu Alcotetest 6810 Nr. ARXK-0580 bei nustatytas 0,43 prom. girtumas (neblaivumas), paklaida 0,017 prom. ...>, pareigūnas klaidingai nurodo galimą paklaidą, tai yra neatitikimas su 2017-01-28 09.50 val. Elektrėnų PK surašytame administracinio nusižengimo protokole Nr. 28ANP-84318333-17 alkotesterio Alkotest 6810 Nr. ARXK-0580 parodymais, kuriuose užfiksuota paklaida + - 0,02 promilės. J. G. teigimu, alkotesteriu užfiksuotas 0,43 promilės girtumas yra netikslus dėl norminių aktų pažeidimo testuojant, todėl šie duomenys negalėjo būti laikomi tinkamu kaltės įrodymu, o parašas po alkotesterio rezultatais jokia apimtimi nepatvirtina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sutikimo su alkotesterio parodymų teisingumu. Kauno apskrities priklausomybės ligų centro gydytojos V. P. paruoštoje metodikoje „Neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo praktiniai aspektai“ rašoma, kad alkotesterio rodmenys gali įvairuoti net nuo -30 iki +60 proc., todėl, kad pūtimo metu įkvėptas ir iškvepiamas oras maišosi nevienodai. Taigi, alkotesteris J. G. iškvepiamame ore galėjo rodyti 0,43 promilės girtumą, tačiau šie rezultatai galėjo objektyviai neatspindėti galimo alkoholio kiekio organizme. Tai patvirtina Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 140, kuriame nurodoma, kad, 2017 m. sausio 28 d. 11.35 val. paėmus kraujo mėginį, kraujyje etilo alkoholio nerasta. Be to, atsižvelgiant į mokslinio tyrimo išvadas, yra nustatyta, kad suaugusio žmogaus fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100,125 mg/kg/val. greičiu, o kraujyje jo koncentracija sumažėja vidutiniškai 0,15-0,2 promilės per valandą (460 psl., 2003 m. „Psichiatrija“, mokslinis redaktorius A. D.). Nėra pagrindo nesutikti su teiginiu, kad, nepraėjus dviem valandoms po to, kai J. G. neblaivumą patikrino policijos pareigūnai, alkoholio koncentracija jo kraujyje, esant nustatytam 0,43 promilės girtumui, sumažėti iki 0,00 promilės negalėjo. Byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti medicininės patikros patikimumu. J. G. dėl aukščiau nurodytų priežasčių į sveikatos priežiūros įstaigą kreipėsi praėjus dviem valandoms nuo pirminio patikrinimo. Pažymėjo, kad pavėlavimas įvyko dėl objektyvių priežasčių: pareigūnai nepristatė jo į medicinos įstaigą patikrinti girtumo, jis pats negalėjo vairuoti, todėl turėjo surasti, kas jį nuvežtų iš Vievio į Elektrėnus, po to iš Elektrėnų į Vilnių (viso 56.9 km atstumas). J. G. savo savanoriškai pateiktame paaiškinime išdėstė, kodėl jo veiksmai po patikrinimo iki nuvykimo į Vilniaus priklausomybės ligų centrą realiai galėjo užtrukti apie 2 valandas ir tuo netikėti nėra pagrindo, administracinio nusižengimo byloje nebuvo apklausti liudytojai, galintys patvirtinti J. G. parodymus, be to atstumas ir važiavimo trukmė visiškai nesuponuoja manymo, kad asmuo per tam tikrą laiko tarpą iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti, ką savo Nutarime nurodė bylą išnagrinėjęs pareigūnas.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariatas atsiliepime į skundą bei institucijos atstovas teismo posėdyje nurodė, kad J. G. savo paaiškinime nurodė, kad „<...> šiandien ryte maniau, kad esu blaivas, todėl vairavau. Prieš vairuojant gėriau energetinį gėrimą „Monster“. Gailiuosi“, t. y. J. G., sėsdamas už vairo nujautė, kad gali alkoholio koncentracija viršyti nustatytą normą, nes naudojo paplitusius būdus kaip priversti organizmą mažinti alkoholio kiekį (energetinių gėrimų vartojimas). Be to, jis paaiškinime nurodė, kad „Gailiuosi“. Jeigu jis nebūtų vartojęs ir jaustųsi visiškai blaivus, nerašytų „gailiuosi“ ar „maniau, kad esu blaivus“. Nurodė, kad alkotesterio Drager 6810 instrukcijoje yra numatyta, kad parodymams įtakos gali turėti aromatiniai gėrimai (pvz., vaisių sultys), purkštukai į burną, kurių sudėtyje yra alkoholio, bei vaistai. Burnoje esantys alkoholio likučiai gali iškreipti parodymus. Išgėrus alkoholio iki tikrinimo reikia palaukti bent 15 min. Tai yra asmeniui vartojant alkoholinius gėrimus, jis gali būti tikrinamas po 15 min., o šiuo atveju asmuo išgėrė energetinio gėrimo (neturinčio savo sudėtyje alkoholio), ir buvo tikrinamas po 3-4 min. Institucijos nuomone, energetinio gėrimo gėrimas ir asmens blaivumo tikrinimas po 3-4 minučių, jokio poveikio alkotesterio parodymams neturi. Skunde ir pats J. G. sutinka, kad iš organizmo per 2 valandas galėjo alkoholio koncentracija sumažėti 0,4 prom. Sustabdymo metu jam buvo nustatytas 0,43 prom. girtumas, o įvertinus 0,017 prom. paklaidą,- 0,413 prom. Pažymėjo, kad kiekvienas organizmas skirtingai skaido alkoholį.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas M. V. parodė, jog jis dirba Elektrėnų PK Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu. Parodė, kad jis sustabdė J. G. ir paprašė dokumentų. Vėliau paklausė J. G. ar jis vartojęs alkoholio; vairuotojas atsakė, jog nevartojo. Vairuotojas pasakė, kad keletą minučių prieš sustabdant, jis vartojo energetinį gėrimą. Po to patikrino neblaivumą ir nustatė 0,43 prom. Tuomet J. G. pasakė, kad iš vakaro vartojo alkoholio. Antrą kartą blaivumas, jei nekyla abejonių, netikrinamas. J. G., rodos, prašė patikrinti blaivumą dar kartą. Abejonių dėl alkotesterio parodymų nekilo, todėl antrą kartą blaivumas nebuvo tikrinamas. J. G. buvo paaiškinta vykti į Elektrėnų ligoninę. Policija neprivalo pristatyti asmens į gydymo įstaigą, jei jis nėra akivaizdžiai neblaivus. J. G. neatrodė akivaizdžiai neblaivus. Įtarimą sukėlė J. G. paraudusios akys.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
J. G. 2017-01-28 surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 28ANP-84318333-17 (toliau – Protokolas) už tai, kad jis, 2017 m. sausio 28 d., 09.35 val. Elektrėnų sav., Vievyje, Gėlių gatvėje vairavo automobilį Subaru Legacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,43 promilės neblaivumas, ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato 2017 m. vasario 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 28ANN-86467394-17 (Nutarimas) J. G. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta 375 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 15 mėnesių.
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
ANK 422 straipsnio 5 dalis numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kurio suformuota praktika neprarado aktualumo ir 2017-01-01 įsigaliojus ANK, yra išaiškinęs, jog tam, kad būtų galima konstatuoti, jog asmuo padarė ATPK 126 str. 1 d. (šiuo metu ANK 422 straipsnio 5 dalis) numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, jog asmuo vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje N261-3165/2009). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-216/2011, 2011 m. vasario 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N 444-619/2011).
Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Protokole nurodė, kad gailisi, tačiau tiek savo rašytiniame 2017-01-08 paaiškinime, skunde bei teismo posėdyje kaltas dėl jam inkriminuojamo nusižengimo neprisipažino ir paaiškino, kad jis iš tiesų iš vakaro vartojo alkoholinius gėrimus – apie 23 val. išgėrė du butelius silpno alaus, tačiau ryte jautėsi visiškai blaivus, o įsėdęs į automobilį ir jį vairuodamas, gėrė ir kol sustojo prie draugės tėvų namų, išgėrė buteliuką energetinio gėrimo „Monster“, apie ką pasakė prieš tikrinimą sustabdžiusiam pareigūnui.
Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas M. V. parodė, kad įtarimą dėl J. G. neblaivumo jam sukėlė paraudusios akys; vėliau paklausus J. G. ar jis vartojęs alkoholio, vairuotojas atsakė, jog nevartojo. Vairuotojas pasakė, kad keletą minučių prieš sustabdant, jis vartojo energetinį gėrimą. Po to patikrino neblaivumą ir nustatė 0,43 prom. Tuomet J. G. pasakė, kad iš vakaro vartojo alkoholio. Abejonių dėl alkotesterio parodymų nekilo, todėl antrą kartą J. G. blaivumas nebuvo tikrinamas. J. G. buvo paaiškinta vykti į Elektrėnų ligoninę. J. G. neatrodė akivaizdžiai neblaivus. Analogiškos aplinkybės nurodytos ir policijos pareigūno M. V. 2017-01-28 tarnybiniame pranešime.
Iš Protokolo matyti, jog J. G. 2017-01-28 09.35 val. alkotesteriu „Alcotest 6810“ (prietaiso Nr. ARXK - 0580) nustatytas 0,43 promilės neblaivumas (girtumas). Byloje esanti 2016-12-23 patikros sertifikato Nr. 0507818 kopija patvirtina, jog alkotesteris „Alcotest 6810“ (prietaiso Nr. ARXK - 0580), kuriuo J. G. 2017-01-28 09.35 val. nustatytas 0,43 promilės neblaivumas (girtumas), inkriminuojamo teisės pažeidimo metu buvo tinkamas naudoti (patikros sertifikatas galioja iki 2017-06-23); alkotesterio matavimo ribos – nuo 0,01...1,00 promilės, tikslumas - +/- 0,017 promilės, nuo 1,01...5,00 promilės - +/- 1,7 procentų. Taigi, pritaikius paklaidą, J. G. girtumas galėtų būti 0,413 prom.
Pažymėtina, kad, nors teisinė pareiga pakartotinai tikrinti neblaivumą nėra konkrečiai suformuluota Policijos patrulių veiklos instrukcijoje, patvirtintoje Policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660, ar Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, bet būtent policijos įstaigai (pareigūnams) tenka pareiga surinkti pakankamus įrodymus, patvirtinančius apelianto neblaivumą, todėl pakartotinis neblaivumo patikrinimas galėjo būti atliktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-3686/2008). Taigi, vadovaujantis teismų praktika, teismo nuomone, nagrinėjamu atveju policijos pareigūnas, nustatęs tiek nedaug leistiną normą viršijantį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neblaivumą, bei būdamas informuotas, jog J. G. prieš keletą minučių vartojo energetinį gėrimą, galėjo jį pakartotinai patikrinti alkoholio matuokliu. Be to, teismui nėra pagrindo išvadai, kad energetinio gėrimo vartojimas prieš pat patikrinimą, negali turėti įtakos tikrinimo rezultatams. Nors, kaip parodė liudytojas M. V. ir teismo posėdyje institucijos atstovas, ši aplinkybė tikrinimo rezultatams įtakos neturi. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančios alkotesterio Alcotest 6810 naudojimo instrukcijos, parodymams įtakos gali turėti aromatiniai gėrimai, netgi vaisių sultys, todėl išlieka tikimybė, kad energetinio gėrimo vartojimas prieš pat patikrinimą, gali turėti įtakos tikrinimo rezultatams, kadangi tai yra aromatinis gėrimas.
J. G. 2017-01-28 11.30 val. savarankiškai kreipusis į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, ir jį apžiūrėjus medicinos specialistui, Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 140 surašyta išvada: „Apsvaigimas nenustatytas“; matuojant aparatu „Alcotest 7510“ alkoholio kiekį iškvepiamame ore 11.45 val. nustatyta 0,00 ‰; alkoholio kvapas iš uoslės – neuodžiamas.
Iš specialisto išvados Nr. T-A 955/2017(01) matyti, kad ištyrus J. G. kraują, paimtą 2017-01-28 11.35 val., jo kraujyje etilo alkoholio nerasta.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 29 punkte nustatytas vienos valandos laiko tarpas, per kurį asmuo privalo kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą. Tačiau, teismo vertinimu, vien aplinkybė, jog asmuo dėl objektyvių priežasčių kreipėsi praėjus daugiau kaip valandai nuo pirminio patikrinimo (nagrinėjamu atveju J. G. kreipėsi 11.30 val., kraujas paimtas – 11.35 val., savaime, nesant kitų neginčijamų kaltės įrodymų, negali paneigti medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti rezultatų. Be to, ir pats teismo posėdyje apklaustas liudytojas M. V., kuris tikrino J. G. blaivumą, aplinkybę, sukėlusią įtarimą dėl J. G. neblaivumo nurodė tik paraudusias jo akis. Nei M. V. 2017-01-28 tarnybiniame pranešime nėra nurodoma, nei teismo posėdyje M. V. nenurodė, jog nuo J. G. sklistų alkoholio kvapas.
Pažymėtina, kad ANK nenustato, jog medicininės apžiūros aktas negali būti laikomas įrodymu (turi būti laikomas neteisėtu įrodymu), jei pati medicininė apžiūra atlikta praėjus tam tikram laiko tarpui nuo reikšmingo įvykio (pvz., vairuotojo sustabdymo). Teismas pripažįsta, kad laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu. Tačiau jis reikšmingas iš esmės tik tuo aspektu, kad laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, kad asmuo per tam tikrą laiko tarpą iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Visa tai lemia, kad teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti byloje surinktus įrodymus ir priimti sprendimą, ar jų pakanka konstatuoti, kad asmuo tam tikru momentu buvo neblaivus (buvo atitinkamo neblaivumo laipsnio).
Įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, o medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Kita vertus, dėl įvykio metu užfiksuoto asmens neblaivumo laipsnio neturi kilti jokių abejonių.
Nagrinėjamu atveju pareigūnui prieš tikrinant J. G. neblaivumą, buvo pranešta, kad jis prieš 3-4 minutes vartojo energetinį gėrimą, t. y. aromatinį gėrimą, kas, minėta, gali turėti įtakos alkotesterio parodymams, todėl, remiantis vien šiuo prietaisu nustatytu J. G. neblaivumo laipsniu, be to, esant tokiam nežymiam leistinos normos viršijimui (po paklaidos – 0,41 prom.), konstatuoti, kad jis vairavo transporto priemonę neblaivus, negalima. Teismo vertinimu, pirminio patikrinimo rezultatai nepatikimi ir negali būti laikomi įrodymu nustatant administracinio nusižengimo sudėties požymį. Teismo vertinimu, J. G. nurodytos aplinkybės dėl vykimo į medicinos įstaigą, bei 1 val. ir 30 min. laikas nuvykti iš Vievio į Elektrėnus, po to iš Elektrėnų į Vilnių, Gerosios Vilties g. (Vilniaus priklausomybės ligų centrą) laikytinas pagrįstu ir nesuponuoja išvados, jog per šį laiką J. G. turėjo galimybę imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizme dirbtinai sumažinti.
Be to, vadovaujantis teismų praktika, teismo nuomone, nagrinėjamu atveju policijos pareigūnas, nustatęs tiek nedaug leistiną normą viršijantį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neblaivumą, turėdamas informacijos, jog J. G. vartojo energetinį gėrimą, galėjo jį pakartotinai patikrinti alkoholio matuokliu, siekiant pašalinti galimą alkotesterio parodymų netikslumą.
Įvertinus visus byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus anksčiau aptartus įrodymus bei bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes konstatuotina, jog nepakanka įrodymų išvadai, kad J. G. 2017 m. sausio 28 d., 09.35 val. Elektrėnų sav., Vievyje, Gėlių gatvėje vairavo automobilį Subaru Legacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, o visos abejonės ir neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
Administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato 2017 m. vasario 14 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 28ANN-86467394-17 naikintinas ir J. G. administracinio nusižengimo teisena, pradėta pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, nutrauktina nesant jo veikoje administracinio nusižengimo požymių.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
J. G. skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato 2017 m. vasario 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 28ANN-86467394-17 ir J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį, nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.