- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-04-12
- Bylos Nr.
- AN2-69-309/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-35-3-00022-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zigmas Kavaliauskas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracine tvarka nubausto R. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo (Radviliškio rūmų) 2018 m. vasario 22 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. B. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato 2018 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį 300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad jis 2018 m. sausio 1 d. 14 val. 23 min. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas lengvas (0,43 promilės, pritaikius paklaidą, 0,41 promilės) girtumo laipsnis, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą.
Šalies argumentai
R. B. 2018 m. sausio 16 d. skundu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą (Radviliškio rūmus), prašydamas panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato 2018 m. sausio 11 d. nutarimą ir bylą nutraukti arba pažeidimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, laikyti mažareikšmiu (nustatytas tik 0,41 promilės neblaivumas) ir skirti maksimalią piniginę baudą, neatimant teisės vairuoti transporto priemones.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismas (Radviliškio rūmai) 2018 m. vasario 22 d. nutartimi R. B. skundo netenkino, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato 2018 m. sausio 11 d. nutarimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu R. B. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo (Radviliškio rūmų) 2018 m. vasario 22 d. nutartį paskiriant jam švelnesnę administracinę nuobaudą, t. y. paliekant paskirtą 300 Eur baudą, tačiau netaikant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Skunde apeliantas nurodo, kad patikrinimo metu, t. y. 2018 m. sausio 1 d. 14.23 val., kai jam buvo nustatytas 0,41 promilių (ribinis) girtumo laipsnis, jis paprašė policijos pareigūnų leisti pakartotinai pasitikrinti neblaivumą, tačiau pareigūnai neleido nei pakartotinai pasitikrinti neblaivumo, nei prasiskalauti burnos. Pažymi, kad pasinaudoti teise savo iniciatyva kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą su prašymu atlikti medicininę apžiūrą jis neturėjo galimybės, nes įvykio vietoje iš jo buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas, o sustabdytas jis buvo (duomenys neskelbtini) mstl., kuris yra toli nuo miesto ir gydymo įstaigų, apie 50 km atstumu iki artimiausios gydymo įstaigos.
Apelianto teigimu, teismas visiškai neįvertino to fakto, kad jis vairuotojo pažymėjimą turi nuo 1995 metų, nuo 2004 metų iki šiol visą laiką dirba vairuotoju, taip pat ir tolimųjų reisų vairuotoju, kasdien daug važinėja. Be to, visi jo padaryti KET pažeidimai iš esmės yra nepavojingi: nežymus greičio viršijimas, saugos diržo neužsisegimas ir pan. Teigia, kad šie pažeidimai įvykdyti ne dėl piktybiško KET ignoravimo, bet dėl neatsargumo, išsiblaškymo, mano, kad jo anksčiau padaryti pažeidimai nesukelia didelės grėsmės eismo saugumui. Pažymi, kad 2017 metų laikotarpiu jis nepadarė jokių KET pažeidimų, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, taigi yra nebaustas administracine tvarka. Mano, kad reikia atsižvelgti ir į tai, kad jis neturėjo tiesioginės tyčios sukelti vairavimo neblaiviam neigiamas pasekmes, nes už automobilio vairo sėdo tik apie pusiaudienį, tą dieną nebuvo vartojęs jokių alkoholinių gėrimų, buvo įsitikinęs, kad yra blaivus, gerai jautėsi ir neturėjo realios galimybės suprasti, kad dėl alkoholio likučių burnoje gali įpūsti net ir ribinę, tačiau neleistiną normą. Teigia, kad prieš pat patikrinimą jis buvo surūkęs cigaretę, o tai taip pat galėjo įtakoti alkotesterio rezultatus.
R. B. vertinimu, jam paskirta nuobauda neatitinka nei teisingumo, nei proporcingumo principų. Nurodo, kad šiuo metu šeimos materialinė padėtis yra sunki, nes jo žmona R. B. niekur nedirba, laukiasi kūdikio, šeimoje auga dar du nepilnamečiai vaikai: sūnus K. ir dukra E. Jam praradus vairuotojo pažymėjimą, šeima liktų be pajamų, nes jo darbas yra susijęs su transporto priemonės vairavimu, taigi praradus teisę vairuoti transporto priemones, darbdavys nutrauktų su juo sudarytą darbo sutartį, o esant sunkioms ekonominėmis sąlygomis ir bedarbystei, jis iš esmės nebeturėtų galimybės įsidarbinti, būtų priverstas palikti šeimą, žmoną su naujagimiu ir ieškotis darbo užsienyje. Prašo atsižvelgti ir į tai, kad jis visiškai pripažįsta savo kaltę, niekam jokios žalos nepadarė, neturi galiojančių administracinių nuobaudų už KET pažeidimus, dėl įvykdyto pažeidimo, neatsakingo savo poelgio jau patyrė daug finansinių ir moralinių nepatogumų, vidinių pergyvenimų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į R. B. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariatas prašo skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo (Radviliškio rūmų) 2018 m. vasario 22 d. nutartį.
Atsiliepime nurodoma, kad asmeniniai (t. y. šeimos ir darbo) interesai negali būti vertinami kaip išimtinės aplinkybės ANK 34 straipsnio 5 dalies prasme. Tokia išvada darytina pirmiausiai dėl to, kad pažeidėjas, gerai žinodamas asmenines aplinkybes, vis tiek nesilaikė KET reikalavimų. Atkreipiamas dėmesys, kad pagal teismų praktiką, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama, tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-36/2013, 2AT-42/2013). Kartu pažymima, kad nusižengimo padarymo aplinkybės ir R. B. asmenybę teigiamai charakterizuojantys duomenys jau buvo įvertinti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu, paskiriant pastarajam minimalią piniginę baudą ir minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, todėl dar kartą vertinti tas pačias aplinkybes nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
R. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. To paties straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad R. B. kaltė padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą įrodyta visiškai. Apeliantas, skunde nurodydamas, kad jis savo kaltę pripažįsta visiškai, kartu pažymėjo, kad jam nustačius ribinį, ginčytiną, t. y. 0,41 promilės girtumo laipsnį, jis paprašė policijos pareigūnų leisti pakartotinai pasitikrinti neblaivumą, prasiskalauti burną, tačiau pareigūnai to padaryti neleido. Įvertinus visumą byloje surinktų duomenų, nėra pagrindo daryti išvadą, kad tikrinant R. B. neblaivumą buvo padaryta procedūrinių pažeidimų. Iš administracinio nusižengimo protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad R. B. alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. (duomenys neskelbtini) (patikros sertifikatas išduotas 2017 m. liepos 24 d. ir galiojo iki 2018 m. sausio 24 d., b. l. 11) nustačius 0,41 promilės neblaivumą, jis su padarytu pažeidimu sutiko, nurodė „<...> šiandien alkoholio nevartojau“ (administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 1–2). Policijos pareigūno O. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018 m. sausio 1 d., apie 14.23 val., sustabdžius R. B. vairuojamą automobilį, pastarasis paaiškino, kad „alkoholio vartojo vakar“, jam alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 0,43 promilės neblaivumas, o pritaikius paklaidą – 0,41 promilės neblaivumas (administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 4). Dėl to pritartina pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad atsižvelgiant į tai, jog R. B. teigė iki jo automobilio sustabdymo alkoholio nevartojęs, policijos pareigūnas neprivalėjo pastarajam siūlyti dar kartą pasitikrinti neblaivumą ar siūlyti jam prasiskalauti burną. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad prieš neblaivumo patikrinimą alkotesteriu R. B. būtų rūkęs – šią versiją jis iškėlė tik apeliaciniame skunde. Taigi visuma byloje surinktų įrodymų neginčijamai nustatyta, kad R. B. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas lengvas – 0,41 promilės neblaivumo laipsnis, ir padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą.
Kaip minėta, skunde R. B. prašė paskirti jam švelnesnę administracinę nuobaudą, t. y. palikti paskirtą 300 Eur baudą, tačiau netaikyti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnis). Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ANK 34 straipsnio 2 dalis).
Iš bylos matyti, kad R. B. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda – 300 Eur – ir teisė vairuoti transporto priemones atimta minimaliam minėto straipsnio 9 dalyje numatytam terminui – 1 metams.
ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).
Nors, kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, R. B. padarė šiurkštų KET pažeidimą, anksčiau administracine tvarka už KET pažeidimus yra baustas septynis kartus, tačiau šiuo atveju būtina įvertinti ir tai, kad jam nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis – 0,43 promilės, įvertinus paklaidą – 0,41 promilės, labai nedaug viršija įstatymais leistiną normą (0,4 promilės), todėl yra pagrindas spręsti, kad R. B. galėjo sąžiningai klysti manydamas, kad jo kraujyje esantis etilo alkoholio kiekis jam sėdant už automobilio vairo, neviršija leistinos normos, apklausiamas teismo posėdyje jis paaiškino, kad Naujųjų metų išvakarėse išgėrė taurę šampano ir alaus, tą dieną, kai buvo sustabdytas, alkoholio nevartojo, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, be to, bylos duomenimis, už analogišką teisės pažeidimą R. B. anksčiau nebuvo baustas, jis baustas už nustatyto greičio viršijimą, kelio ženklo reikalavimų nesilaikymą, perdavimą vairuoti jo velkamą transporto priemonę lanksčia vilktimi asmeniui, neturinčiam teisės ją vairuoti (administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 9–11), UAB „A.“ dirba vairuotoju-ekspeditoriumi, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, kaip kruopštus, sąžiningas, atsakingas, neturintis drausminių nuobaudų (b. l. 27), vienas išlaiko šeimą, nes žmona šiuo metu laukiasi kūdikio ir nedirba, turi du nepilnamečius vaikus (b. l. 3, 4), darbovietės pateiktoje charakteristikoje be kita ko nurodyta, kad R. B. netekus teisės vairuoti transporto priemones darbovietė negalės pasiūlyti jam kito darbo ir turės nutraukti darbo sutartį Darbo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu („<...> kai darbuotojui įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialios teisės dirbti tam tikrą darbą“). Esant visumai paminėtų aplinkybių, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ANK 22 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir sutrumpinus R. B. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Manytina, kad net ir atėmus apeliantui teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam terminui, negu ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytas minimalus terminas, jis vis dėlto patirs neigiamas pasekmes, susijusias su jo padarytu teisės pažeidimu, ir tai pastarajam turės neabejotiną prevencinį poveikį. Dėl to skundžiama nutartis naikintina, o Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato 2018 m. sausio 11 d. nutarimas keistinas sutrumpinant R. B. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo (Radviliškio rūmų) 2018 m. vasario 22 d. nutartį ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato 2018 m. sausio 11 d. nutarimą pakeisti – vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, R. B. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – 1 (vieneriems) metams terminą sutrumpinti iki 3 (trijų) mėnesių.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.