- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-03-20
- Bylos Nr.
- 1A-197-851/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44269-2017-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Aiva Survilienė, Artūras Šumskas
- Nuteistasis
- Ž. G.
- Advokatai
- Džigintas Žebelys
- Kategorijos
- 1.2.25Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai transporto eismo saugumui (BK XXXIX skyrius)
- 1.2.25.4.2Kvalifikuotas kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (BK 281 str. 2-7 d.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.4.6Apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšys ir pagrindai
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Artūro Šumsko,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Ž. G. (toliau tekste – ir apeliantė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 40 straipsniu, Ž. G., padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, bei perduota R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybėn pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams, be užstato.
Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, paskirta Ž. G. baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš Ž. G. konfiskuota valstybės naudai nusikalstamos veikos padarymo priemonė – automobilis FORD FOCUS C-MAX, v/n (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
Ž. G. buvo kaltinama tuo, kad ji 2017 m. rugpjūčio 29 d. apie 03.00 val. Vilniuje, ties Žirmūnų-Minties g. reguliuojama sankryža, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį FORD Focus G-MAX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,69 promilės etilo alkoholio).
Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
Apeliaciniu skundu Ž. G. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nuosprendį – netaikyti jos atžvilgiu baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio FORD FOCUS C-MAX, v/n (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimo valstybės naudai. Nurodo, kad už bendro pobūdžio teisės pažeidimą paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės yra perteklinės ir pažeidžia baudžiamojo poveikio priemonių proporcingumo principo įgyvendinimą. Apeliantės teigimu, teismas, skirdamas jai baudžiamojo poveikio priemonę (atimant teisę vairuoti transporto priemones 2 metams), netinkamai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, neatsižvelgė į šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo tikslingumą ir kitas bylos aplinkybes. Apeliantės manymu, nustačius trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą (pvz., minimalų terminą), tokia baudžiamojo poveikio priemonė būtų veiksminga ir proporcinga, padedanti įgyvendinti bausmės paskirtį. Taip pat teigia, kad, nors nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialia teise vairuoti kelių transporto priemones pirmą kartą gyvenime (atsitiktinai), jos veika padaryta esant neatsargiai kaltės formai, nesukėlė sunkių padarinių. Nurodo, jog teismas nenustatė jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ji nėra teista, neįrašyta į narkologo įskaitą, teigiamai charakterizuojama darbdavio ir kitų asmenų. Ž. G. manymu, transporto priemonė (automobilis) yra ne nusikaltimo padarymo priemonė, o padidinto pavojaus šaltinis, kurio vairavimas asmenims, esant blaiviems ir turintiems specialią teisę juo naudotis, nėra įstatymo uždraustas. Nenustačius, kad su nusikalstama veika siejamas turtas buvo pritaikytas nusikalstamai veikai daryti ar kad jo panaudojimas labai palengvino veikos padarymą, šis turtas nusikalstamos veikos priemone nepripažįstamas, todėl negali būti konfiskuojamas. Nurodo, kad jos atlyginimas yra apie 400 Eur. Gaudama tokias pajamas, vykdo didelius kreditorinius įsipareigojimus, padeda kitiems asmenims, nurodyto automobilio konfiskavimas ją sužlugdytų morališkai ir finansiškai bei stipriai apribotų galimybes rūpintis artimais žmonėmis, vaikais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu Ž. G. ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
4. Pagal bylų nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas BPK 320 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniu pareiškėjos skundu nėra ginčijamas nusikalstamos veikos kvalifikavimas, tačiau keliamas bausmės individualizavimo klausimas baudžiamojo poveikio priemonių kontekste.
5. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis. Teigiama, kad už bendro pobūdžio teisės pažeidimą paskirtos 2 baudžiamojo poveikio priemonės yra perteklinės ir pažeidžia baudžiamojo poveikio priemonių proporcingumo principo įgyvendinimą, teismas nepagrįstai taikė ilgą uždraudimo naudotis specialia teise terminą ir be pagrindo skyrė turto konfiskavimą.
Dėl BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkto
6. Kolegija nepagrįstais laiko skundo argumentus dėl BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, t. y. turto konfiskavimo, taikymo.
Žemesnės instancijos teismas
6.1. Pirmosios instancijos teismas minėtą pareiškėjos vairuojamą automobilį pripažino nusikalstamos veikos priemone, nes akivaizdu, jog įvykdyti BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę.
6.2. Turto konfiskavimas pagal BK 72 straipsnį yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, turi įvertinti šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių įgyvendinimui.
6.3. Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Taigi sąmoningas transporto priemonės panaudojimas darant šioje teisės normoje numatytą tyčinę nusikalstamą veiką yra įtrauktas į BK 281 straipsnio 7 dalyje aprašytą nusikaltimo sudėtį kaip būtinasis požymis. Tačiau tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jos, kaip nusikalstamos veikos priemonės statuso nekeičia, nes būtent ją naudojant ir yra sudaromos sąlygos įvykdyti tokio pobūdžio nusikalstamą veiką. Kad transporto priemonė, numatyta BK 281 straipsnio 7 dalies dispozicijoje, laikytina šioje teisės normoje aprašytos nusikalstamos veikos priemone, kuri turi būti konfiskuojama, pripažįstama ir formuojamoje šios naujos teisės normos taikymo praktikoje. Taigi apylinkės teismas pagrįstai automobilį pripažino nusikalstamos veikos priemone ir nurodė, kad automobilio konfiskavimas yra būtinas.
6.4. Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad Ž. G., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo rasta 2,69 promilės etilo alkoholio, vairavo jai priklausantį automobilį. Tad minėta transporto priemonė pripažintina šios nusikalstamos veikos priemone. Kaip minėta, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, automobilio konfiskavimas yra būtinas. Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju skiriant asmeniui baudžiamojo poveikio priemones, kurių pagrindinis tikslas yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šių priemonių taikymo tikslingumas turi būti įvertintas ir proporcingumo principo aspektu. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo apeliantės akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.
6.5. Kolegija šiuo atveju neturi jokio pagrindo konstatuoti, kad apylinkės teismas, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmeniui, taikydamas privalomą transporto priemonės konfiskavimą, nesivadovavo proporcingumo principu.
6.6. Apeliantė prašo atsižvelgti į tai, kad ji turi sveikatos sutrikimų, jos atlyginimas yra apie 400 eurų, o automobilio konfiskavimas ją sužlugdytų morališkai ir finansiškai bei stipriai apribotų galimybes rūpintis artimais žmonėmis, mokomais vaikais.
6.7. Kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo nekonfiskuoti transporto priemonės, kuri pripažinta nusikaltimo padarymo priemone. Pažymėtina, kad aplinkybės, susijusios su pareiškėjos asmenybe, buvo įvertintos atleidžiant pareiškėją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Bylos medžiaga nustatyta, kad konfiskuoto automobilio vertė yra 2 780 Eur, todėl tokio turto konfiskavimą vertinti kaip neproporcingą padarytam nusikaltimui, nėra pagrindo. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad Ž. G. priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų itin didelė finansinė našta arba nepagrįstai didelius nepatogumus gyvenime sukelianti poveikio priemonė.
6.8. Nagrinėjamu atveju egzistavo visos BK 72 straipsnio numatytos sąlygos šiai baudžiamojo poveikio priemonei taikyti. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, automobilio vertę, tai, kad Ž. G. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, apeliantei taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas - yra proporcinga ir atitinka teisingumo principo reikalavimus.
Dėl BK 68 straipsnio taikymo
7. Remiantis BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Uždraudimo naudotis specialiomis teisėmis terminas yra nuo vienerių iki trejų metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Apylinkės teismas, įvertinęs tai, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika buvo padaryta naudojantis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, uždraudė pareiškėjai šia teise naudotis ir nustatė dviejų metų terminą. Pareiškėja nesutinka su paskirta šia baudžiamojo poveikio priemone ir mano, kad buvo galima paskirti minimalų jos taikymo terminą. Su tokia pozicija kolegija sutinka.
7.1. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET. Teisėjų kolegija sutinka su teismo sprendimu dėl BK 68 straipsnyje numatytos poveikio priemonės skyrimo šioje byloje ir laiko tai teisingu sprendimu. Tačiau, kaip jau buvo minėta, įstatymas numato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Baudžiamojo poveikio priemonės termino nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę.
7.2. Šiuo atveju nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą svarbu tai, kad yra nustatyta viena atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą Ž. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, byloje nėra duomenų apie teistumą ir apie tai, kad Ž. G. anksčiau būtų bausta už kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio. Nors praeityje už kelių eismo taisyklių pažeidimą administracine tvarka bausta, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų apeliantė neturi (b. l. 30-32). Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad Ž. G. darbdavių ir kitų asmenų charakterizuojama teigiamai, ji aktyviai dalyvauja visuomeninėje bei profesinėje veikloje. Atsižvelgusi į šias aplinkybes teisėjų kolegija mano, kad Ž. G. baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį padės įgyvendinti uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trumpesniam laikui, nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, tai yra 1 metams, todėl Ž. G. apeliacinis skundas šioje dalyje tenkinamas.
7.3. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad apylinkės teismas netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias baudžiamojo poveikio priemonių skyrimą (BK 68 straipsnis), todėl skundžiamas teismo nuosprendis keičiamas, nustatant Ž. G.. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – taikymo terminą vieneriems metams.
Rezoliucinė dalis
Teisėju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Ž. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nuosprendį pakeisti:
Ž. G. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – terminą nustatyti 1 (vieneriems ) metams.
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.