Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininko apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. birželio 19 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. balandžio 25 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. 30-ANR_N-5033-2018 M. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 300 eurų bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones 12 mėnesių už tai, kad jis 2018 m. balandžio 7 d., apie 08.48 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (0,44 promilės). Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. G. apskundė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams.Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. birželio 19 d. nutartimi M. G. skundas tenkintas iš dalies ir Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. balandžio 25 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. 30-ANR_N-5033-2018 pakeistas, nustatant, jog M. G. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirta 300 Eur (trijų šimtų eurų) bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones 3 mėnesių terminui. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau – Institucijos) viršininkas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. birželio 19 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. balandžio 25 d. nutarimą. Nurodo, jog M. G. padarė šiurkštų Kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimą, kadangi vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tuo sukeldamas pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Nurodo, jog Lietuvos teismų praktikoje administracinėse bylose ne kartą yra pabrėžta, jog aplinkybės, kai teisė vairuoti reikalinga dėl darbo ir rūpinimuisi artimaisiais, asmuo darbe charakterizuojamas teigiamai, pažeidimą padarė pirmą kartą, nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei sušvelninti, todėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutartyje nurodytos aplinkybės nėra reikšmingos. Institucijos manymu, M. G. privalėjo iš anksto numatyti galbūt kilsiančias pasekmes, tačiau šių pasekmių nepaisė ir lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Institucijos tvirtinimu, teismas nenurodė jokių išskirtinių priežasčių, dėl kurių M. G. būtų galima taikyti ANK 34 str. 5 d. nuostatas ir už tokį šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą taikyti švelnesnę nuobaudą nei numato įstatymas.Atsiliepimu į Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininko apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. G. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. birželio 19 d. nutartį.Apeliacinis skundas atmestinas. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Institucija apeliaciniame skunde nesutinka su ta nutarties dalimi, kuria administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. G. skundas tenkintas iš dalies ir jam pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį kartu su bauda paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, sumažinta iki 3 mėnesiųANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 300 Eur iki 450 Eur. ANK 422 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, jog už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų ir 6 mėnesių.ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Paprastai administracinė nuobauda gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. birželio 19 d. nutartį, Institucijos 2018 m. balandžio 25 d. nutarimą bei Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininko apeliacinį skundą, mano, jog šiuo atveju, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad buvo pagrįstas pagrindas taikyti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. G. ANK 34 straipsnio 5 dalį ir sutrumpinti jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminą.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Būtent ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Institucijos apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, jog M. G. padarė tyčinį, pavojingą administracinį nusižengimą, turintį įtakos ne tik automobilių eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei, ir kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę. Nagrinėjamu atveju M. G. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Teismas pažymi, kad M. G. buvo nustatytas lengvas neblaivumas (0,44 promilės), kuris tik nežymiai viršijo leistina ribą. Dėl padaryto nusižengimo M. G. savo kaltę iš karto pripažino, paaiškino, jog sėsdamas prie vairo net nepagalvojo, jog dėl prieš pusvalandį išgerto nedidelio kiekio alkoholio – 0,5 l alaus – dar gali būti neblaivus, pats jautėsi visiškai blaivus. Taigi, pažeidėjo teigimu, nusižengimą jis padarė neteisingai įvertinęs savo galimybę vairuoti transporto priemonę. Pažymėtina, kad už tokio pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą M. G. administracine tvarka buvo baudžiamas pirmą kartą. Jam vairuojant neblaiviam nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, taigi dėl padaryto nusižengimo nekilo jokios neigiamos pasekmės, nebuvo pažeisti kiti Kelių eismo taisyklių reikalavimai. Nors M. G. praeityje buvo baustas administracine tvarka, tačiau, kaip matyti iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus, anksčiau M. G. buvo baustas už mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimą ir už savo pobūdžiu nešiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (vairuodamas automobilį rankomis naudojosi mobiliojo ryšio telefonu; viršijo leistiną greitį), o paskirtos nuobaudos įvykdytos (b. l. 27–31). Taip pat byloje esantys duomenys patvirtina, jog M. G. išklausė 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų poveikį sveikatai programą (b. l. 9), UAB (duomenys neskelbtini) pateikė teigiamą M. G. charakteristiką, nurodydamas, kad teisė vairuoti jam būtina dėl darbinių funkcijų atlikimo, kadangi įmonė yra įsikūrusi už miesto ribų, taip pat papildomoms darbo funkcijoms atlikti (b. l. 8). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog teisė vairuoti M. G. reikalinga ir tris vaikus auginančios šeimos poreikių užtikrinimui, kadangi jis yra vienintelis vairuojantis asmuo šeimoje. Visos išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog buvo pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, kadangi M. G. Institucijos nutarimu paskirta nuobauda šiuo atveju buvo neproporcinga ir neadekvati jo padarytam nusižengimui, asmenybei, taip pat jo darbinei veiklai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinių nuobaudų paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai nebus pažeisti, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį ir sutrumpinus administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminą. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes bei atsižvelgdamas į teisingumo ir protingumo kriterijus, Apygardos teismas konstatuoja, jog šioje administracinio nusižengimo byloje buvo tinkamai nustatytos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo sąlygos, todėl M. G. Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato nutarimu paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių – pagrįstai sutrumpinta iki 3 mėnesių. Vairuodamas neblaivus M. G. elgėsi neabejotinai neatsakingai, priešingai teisei ir padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, todėl jo patiriami nepatogumai dėl teisės vairuoti neturėjimo yra jo pavojingo elgesio kelyje rezultatas ir pasekmė, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, jam paskirtos nuobaudos tikslai bus įgyvendinti ir paskyrus jam trumpesnį administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, negu numatytas jos minimumas ANK 422 straipsnio 9 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad M. G. skirta minimali ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta bauda ir švelnesnė nei ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė, atitinka M. G. padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl keisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. birželio 19 d. nutartį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininko apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.