Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 7 d. nutarties K. G. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. K. G. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta 800 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad jis 2019 m. rugpjūčio 3 d. 4.33 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,67 promilių girtumas, kas atitinka lengvą girtumo laipsnį, šiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.

2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, K. G. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, prašydamas panaikinti Institucijos 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių arba pakeisti Institucijos 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių ir paskirti trumpesnį šios teisės atėmimo terminą.

3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 7 d. nutartimi skundo netenkino, motyvuojant tuo, jog byloje nenustatyta išskirtinių ir ypatingų aplinkybių, dėl kurių būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas bei dar labiau sutrumpinti paskirtos minimalios trukmės administracinio poveikio priemonės terminą. Teismas sprendė, jog K. G. kartu su bauda paskirta administracinio poveikio priemonė laikytina proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinkanti nubaustojo asmenybę ir pakankama, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai. Teismas nurodė, jog K. G. turėjo numatyti dėl pažeidimo darymo galimas neigiamas pasekmes, kilsiančias jam ar jo artimiesiems. Pažymėjo, kad K. G., vairuodamas transporto priemonę neblaivus, padarė šiurkštų KET pažeidimą. Be to, į aplinkybes, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukelia K. G. didelių nepatogumų, į jo asmenybę, institucija atsižvelgė, skirdama minimalią sankcijoje numatytą baudą ir minimaliam terminui atimdama teisę vairuoti transporto priemones.

4. Apeliaciniame skunde K. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartį ir priimti naują nutartį – panaikinti Institucijos 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių arba pakeisti Institucijos 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių ir paskirti trumpesnį šios teisės atėmimo terminą.

4.1. Skunde nurodoma, jog neteisinga, kad esant didesniam teisės vairuoti transporto priemones poreikiui, šansas sutrumpinti jos atėmimo terminą mažėja. Tai prieštarauja administracinio poveikio priemonės proporcingumo principui. Pažymima, kad nors apelianto padaryta veika yra formalios sudėties, tačiau faktiškai jis ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padarė daugiau dėl neatsargumo, o ne dėl tyčios, kadangi apelianto neblaivumo laipsnis leistiną neblaivumo normą (0,4 promiles) viršijo gana nedaug (0,27 promilėmis), t. y. apeliantas tiesiog klydo dėl savo būklės.

4.2. Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes tik bendro pobūdžio teiginiais pasisakė, kad apelianto patiriami nepatogumai yra adekvatūs. Tuo tarpu skundžiamoje nutartyje pasekmės, kurios kyla apeliantui netekus teisės vairuoti, su veikos pavojingumu ir neigiamo poveikio apimtimi nebuvo įvertintos.

4.3. Skunde teigiama, kad apie detalius duomenis, kurie atspindi, kokias pasekmes apeliantas patiria neturėdamas teisės vairuoti, taip pat apie jo asmenybę sudarančius duomenis buvo parašyta tik skunde, ir tik juo teismui pateikti išsamūs įrodymai. Tuo tarpu Institucija, priimdama skundą, didžiosios dalies byloje esančių įrodymų ir duomenų neturėjo. Dėl to, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismui pateikta informacija ir duomenys jau buvo žinomi ir įvertinti priimant skundą.

4.4. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė ANK 563 straipsnį, 567 straipsnio 1 dalį, kadangi skundžiamoje nutartyje iš esmės liko neįvertinta apelianto asmenybė, jo kaltė padarant administracinį nusižengimą, t. y. neįvertinta, kad apeliantas yra įgijęs išsilavinimą, kelis kartus įgijęs skirtingas kvalifikacijas, vykdantis individualią veiklą, įsteigęs juridinį asmenį, susituokęs, augina vaiką, anksčiau nėra padaręs visiškai jokio teisės pažeidimo, turi didelį vairavimo stažą. Skundžiama nutartimi šių aplinkybių vertinimas iš esmės neatliktas ir tai netiesiogiai joje nurodyta, kadangi pasisakyta, kad šios aplinkybės buvo žinomos Institucijai priimant nutarimą, tačiau kokie konkretūs duomenys leido teismui prieiti tokios išvados, nėra aišku.

4.5. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, jog apeliantas administracinį nusižengimą padarė vėlai naktį (4 val. 33 min.), o tai atspindi mažesnį jo pavojingumo laipsnį, nes tokiu laiku eismo dalyvių skaičius kelyje yra ypatingai mažas, kas mažina tikimybę sukelti žalos kitiems asmenims. Taip pat neįvertinta aplinkybė, jog apeliantas administracinį nusižengimą padarė gyvenvietėje, kur leistinas greitis yra 50 km/h. Kadangi apeliantas greičio neviršijo, yra pagrindas teigti, kad važiuojant nedideliu greičiu jis turėjo daugiau galimybių įvertinti eismą ir jo sąlygas.

4.6. Skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino, ar administracinės nuobaudos tikslai būtų pasiekti ne panaikinus nutarimą skundžiamoje dalyje, o jį tik pakeitus, t. y. paskyrus bent mėnesiu trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Be to, pirmosios instancijos teismas nevertino ANK 22 straipsnio 2 dalyje nurodytos administracinių nuobaudų paskirties, t. y. ar aprašyti administracinės nuobaudos tikslai būtų pasiekti tuo atveju, jei administracinė poveikio priemonė būtų bent pakeista.

5. Institucija atsiliepime į K. G. apeliacinį skundą prašo palikti skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartį nepakeistą ir K. G. apeliacinio skundo netenkinti.

5.1. Atsiliepime nurodoma, jog pareigūnas, skirdamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, pilnai atsižvelgė į apelianto asmenybę, padaryto pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Apeliantui paskirtas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, todėl jo mažinti nėra teisinio pagrindo. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sankcijoje numatytam laikotarpiui gali sukelti neigiamas pasekmes, tačiau tai išimtine aplinkybe, lemiančia išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą, nelaikytina, nes neigiamų pasekmių kilimas yra neišvengiama administracinės nuobaudos dalis. Darydamas tokį nusižengimą, asmuo prisiėmė galimą neigiamų pasekmių kilimo riziką.

5.2. Prieš darant nusižengimą žinotos šeiminės ar darbinės aplinkybės, nelaikytinos išskirtinėmis ir nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Pažeidėjas, dar prieš sėsdamas už vairo neblaivus, turėjo numatyti dėl nusižengimo darymo galimas neigiamas pasekmes jam ar jo artimųjų ratui, o savo priešingu teisei elgesiu pabloginus savo teisinę padėtį šias pasekmes turėtų prisiimti. Tuo labiau, jog kliniškai įrodyta, kad alkoholis keičia emocijas, norus, jų kontrolę, mintis, suvokimą, turi įtakos dėmesio koncentracijai, koordinacijai, t. y. veikia ne tik galvos smegenis, bet ir visą organizmą.

5.3. Atsiliepime teigiama, jog šiuo atveju byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Apelianto padarytas nusižengimas yra vienas šiurkščiausių ir pavojingiausių, kadangi būdamas neblaivus jis valdė padidinto pavojaus šaltinį – transporto priemonę. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Vairavimas transporto priemonių neblaiviam kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

6. K. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto nėra, apeliaciniame skunde keliamas tik paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas. Todėl apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

8. Apeliaciniu skundu K. G. prašo neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių, arba paskirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, t. y. jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino padaryto administracinio nusižengimo realaus pavojingumo, apelianto asmenybės bei neproporcingai didelės neigiamos jam paskirtos administracinio poveikio priemonės įtakos visos šeimos interesams, todėl nepagrįstai skundo netenkino ir net nesvarstė galimybės nustatyti trumpesnį specialiosios teisės atėmimo terminą.

9. ANK 422 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Tuo tarpu ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

10. Aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį (kuris atitinka ANK 34 straipsnio 5 dalį), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, Nr. 2AT-7-4-2013). Kartu pažymėtina, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-68-507/2015 ir kt.).

11. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Institucijos išdėstytais argumentais, kad K. G. padarytas administracinis nusižengimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių ir šiurkščiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Tačiau nors ir skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, bet tai nereiškia, jog visiems teisės pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę. Tai tinkamai padaryti leidžia administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės, numatytos ANK, tarp jų ir prieš tai aptarta ANK 34 straipsnio 5 dalis. Todėl spęsdamas dėl skundo šiuo aspektu teismas visų pirma įvertina tai, kad K. G. buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis – 0,67 promilės, kuris nedaug viršija įstatymu leistiną normą (0,4 promilės). Be to, pats K. G. iš esmės sutiko su alkotesterio parodymais, pripažino, kad alkoholį vartojo, nebuvo pilnai užtikrintas, kad gali vairuoti bei tai patvirtino parašydamas protokole, kas pagrįstai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

12. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad K. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, savo veiksmais jis žalos niekam nesukėlė, kitų KET pažeidimų nepadarė. Atkreiptinas dėmesys, kad K. G. nusižengimas padarytas šeštadienį anksti ryte, kai eismo intensyvumas įprastai būna mažas, be to nėra duomenų, jog K. G. vairuotas automobilis būtų sustabdytas dėl netinkamų jo vairavimo veiksmų ir kilus įtarimui dėl vairuotojo blaivumo. Atsižvelgus į K. G. nustatytą apsvaigimo laipsnį, nežymiai viršijantį leistiną normą, eismo intensyvumą, nuvažiuotą atstumą, jo vairavimas šiuo konkrečiu atveju nekėlė ypač didelio pavojaus kitiems eismo dalyviams ir jų transporto priemonėms. Byloje nėra duomenų, kad po šio pažeidimo padarymo K. G. būtų nesilaikęs KET reikalavimų. Taip pat byloje nėra duomenų, kad K. G., turėdamas ilgą vairavimo stažą, anksčiau būtų padaręs teisės pažeidimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu bei kad turėtų galiojančių administracinių nuobaudų. Pažymėtina ir tai, jog nors nurodytos aplinkybės nepateisina K. G. poelgio, tačiau leidžia teigti, kad pažeidėjas nėra susiformavęs neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas su eismo dalyvių elgesiu susijusias privalomas elgesio taisykles, o jo padarytas administracinis nusižengimas yra labiau atsitiktinis. Be viso to, byloje nėra duomenų, kad K. G. piktnaudžiautų alkoholiu.

13. Apeliacinės instancijos teismas taip pat įvertina administracinio nusižengimo byloje esančius duomenimis, pagrindžiančius specialiosios teisės turėjimo jam būtinybę dėl jo šeiminės ir darbinės padėties (ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apsunkintų jo galimybes vykdyti darbinę veiklą bei išlaikyti šeimą).

14. Esant visumai paminėtų duomenų, taip pat vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad ANK 22 straipsnio 1 dalyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti sutrumpinus K. G. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 8 mėnesių. Atsižvelgiant į K. G. asmenybę, neabejotina, kad net ir atėmus jam teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam terminui, negu ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytas minimalus, jis vis tiek patirs neigiamas pasekmes, susijusias su jo padarytu administraciniu nusižengimu, ir tai jam turės akivaizdų prevencinį poveikį.

15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nutartis K. G. administracinio nusižengimo byloje keistina, o K. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

K. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 7 d. nutartį pakeisti ir paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, pakeičiant Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo dalį ir K. G. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 (dvylikai) mėnesių terminą sutrumpinti iki 8 (aštuonių) mėnesių.

Kitas nutarties ir nutarimo dalis palikti nepakeistas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.