Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis, 1A-129-557/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2022-05-19
Bylos Nr.: 1A-129-557/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-04-6-00058-2018-5
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Nuosprendis:panaikinti nuosprendį ir priimti naują nuosprendį BPK 329 str. numatytais pagrindais.

Teisėjai: Linas Pauliukėnas (pirm.), Edita Lapinskienė, Daiva Jazbutienė
Nuteistasis: P. S.
Civilinis ieškovas: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, Klaipėdos apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius
Kaltinamasis: UAB „Devila
Advokatai: Regimantas Špelveris, Gintaras Aleknavičius, Regimatas Špelveris, Gintaras Aleknavi

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-129-557/2022Teisminio proceso Nr. 1-04-6-00058-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos:

2.4.6.5.1; 1.2.18.10; 1.1.3.7; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4, 2.1.7.4.6

(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 19 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Editos Lapinskienės ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,dalyvaujant prokurorei Alicijai Petkevičiūtei,nuteistojo P. S. (P. S.) gynėjui advokatui Regimantui Špelveriui,

nuteistojo juridinio asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ gynėjui advokatui Gintarui Aleknavičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. S. gynėjo advokato Regimato Špelverio ir nuteistojo juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ gynėjo advokato Gintaro Aleknavičiaus apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. sausio 20 d. nuosprendžio, kuriuo:

P. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir dalyvauti elgesio pataisos programoje, kurią įpareigojamas išklausyti per 9 mėnesius.

Juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuteistas pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda, nurodant paskirtą baudą sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiu procesas dėl civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau – VSDFV) pareikšto patikslinto civilinio ieškinio dėl 3 522,02 Eur turtinės žalos atlyginimo nutrauktas, kita civilinio ieškinio dalis atmesta.

Procesas dėl civilinės ieškovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) pareikšto patikslinto civilinio ieškinio dėl 713,21 Eur turtinės žalos atlyginimo nutrauktas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. P. S. nuteistas už tai, kad, turėdamas teisę atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“, priimti sprendimus jos vardu ir kontroliuoti jos veiklą, veikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, jos naudai ir interesais, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio ir struktūros, o būtent:

P. S. laikotarpiu nuo 2017-09-01 iki 2018-03-21, dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir laikotarpiu nuo 2018-03-22 iki 2018-09-30 būdamas faktinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, oficialiai veikdamas pagal formaliai direktoriumi paskirto J. P. (J. P.) 2018-05-17 ir 2018-06-01 įgaliojimus, suteikusius teisę ir pareigą atlikti „<...> veiksmus, susijusius su įmone atlikti savo nuožiūra, būti atsakingam už įmonės dokumentų tvarkymą, valdyti visą įmonės veiklą ir prisiimti pilną atsakomybę už įmonės valdymą“, „<...> išrašyti sąskaitas faktūras, <...>, daryti bankinius pavedimus, išmokėti atlyginimus ir avansus“, pagal 2000-07-13 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą, eidamas vadovaujamas pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“, veikdamas bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, turėdamas teisę atstovauti šiai bendrovei ir priimti sprendimus jos vardu ir kontroliuoti jos veiklą ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą, Klaipėdos mieste laikotarpiu nuo 2017-09-01 iki 2018-08-31, vykdydamas darbo jėgos nuomą ir automobilių plovyklos paslaugų veiklą, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimais“, 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punkto reikalavimus, kurie numato, kad „pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus“, 16 punkto reikalavimus, kurie numato, kad „visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, veikdamas per buhalterinę apskaitą tvarkiusią buhalterę Juliją A. J., nesuvokusią jo (UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovaujamas pareigas einančio P. S.) nusikalstamų veiksmų pobūdžio, tyčia apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, tai yra: laikotarpiu nuo 2017-09-01 iki 2018-08-31 31 atveju apskaitos dokumentais nepagrindė 9 UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams išmokėto darbo užmokesčio, iš viso 7 227,58 Eur, ir nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei J. A. J. duomenų apie įvykusias ūkines finansines operacijas, dėl to ji, būdama suklaidinta, neturėdama apskaitos dokumentų, patvirtinančių įvykusių ūkinių operacijų tapatumą, laikotarpiu nuo 2017-09-01 iki 2018-08-31 darbo užmokesčio žiniaraščiais nepagrindė iš viso 8 770,92 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio ir kasos išlaidų orderiais nepagrindė iš viso 7 227,58 Eur išmokėto darbo užmokesčio 9 UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, tai yra:

– 6 atvejais N. T. – 1 785,71 Eur (2017 m. rugsėjo–gruodžio mėn. 4 atvejais – 1 237,64 Eur, 2018 m. sausio–vasario mėn. 2 atvejais – 548,07 Eur);

– 3 atvejais G. Č. – 1 265,66 Eur (2017 m. rugsėjo–lapkričio mėn.);

– 3 atvejais T. M. – 1 557,08 Eur (2017 m. rugsėjo–lapkričio mėn.);

– 6 atvejais D. J. (D. J.) – 1 188,66 Eur (2017 m. rugsėjo–gruodžio mėn. 4 atvejais – 826,88 Eur, 2018 m. sausio–vasario mėn. 2 atvejais – 361,78 Eur);

– 8 atvejais A. J. – 163,76 Eur (2017 m. rugsėjo–gruodžio mėn. 4 atvejais – 118,71 Eur, 2018 m. kovo, balandžio, birželio, rugpjūčio mėn. 4 atvejais – 45,05 Eur);

– 1 atveju D. V. (D. V.) – 490,53 Eur (2018 m. birželio mėn.);

– 2 atvejais T. B. – 426,27 Eur (2018 m. balandžio, gegužės mėn.);

– 1 atveju T. V. – 137,15 Eur (2018 m. kovo mėn.);

– 1 atveju J. Č. – 212,76 Eur (2018 m. kovo mėn.).

Dėl 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2017-09-01 iki 2018-08-31 veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

2. Juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuteistas už tai, kad atstovaujamas direktoriaus P. S., kuris turėjo teisę jam atstovauti, priimti sprendimus jo vardu ir kontroliuoti jo veiklą, veikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, jos naudai ir interesais, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio ir struktūros, o būtent:

P. S. laikotarpiu nuo 2017-09-01 iki 2018-03-21, dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir laikotarpiu nuo 2018-03-22 iki 2018-09-30 būdamas faktinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, oficialiai veikdamas pagal formaliai direktoriumi paskirto J. P. 2018-05-17 ir 2018-06-01 įgaliojimus, suteikusius teisę ir pareigą atlikti „<...> veiksmus, susijusius su įmone atlikti savo nuožiūra, būti atsakingam už įmonės dokumentų tvarkymą, valdyti visą įmonės veiklą ir prisiimti pilną atsakomybę už įmonės valdymą, <...> išrašyti sąskaitas faktūras, <...>, daryti bankinius pavedimus, išmokėti atlyginimus ir avansus <...>“, pagal 2000-07-13 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą, eidamas vadovaujamas pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“, veikdamas bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, turėdamas teisę atstovauti šiai bendrovei ir priimti sprendimus jos vardu ir kontroliuoti jos veiklą ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą, Klaipėdos mieste laikotarpiu nuo 2017-09-01 iki 2018-08-31, vykdydamas darbo jėgos nuomą bei automobilių plovyklos paslaugų veiklą, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimais“, 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punkto reikalavimus, kurie numato, kad „pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus“, 16 punkto reikalavimus, kurie numato, kad „visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, veikdamas per buhalterinę apskaitą tvarkiusią buhalterę J. A. J., nesuvokusią jo (UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovaujamas pareigas einančio P. S.) nusikalstamų veiksmų pobūdžio, tyčia apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, tai yra: laikotarpiu nuo 2017-09-01 iki 2018-08-31 31 atveju apskaitos dokumentais nepagrindė 9 UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams išmokėto darbo užmokesčio, iš viso 7 227,58 Eur, ir nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei J. A. J. duomenų apie įvykusias ūkines finansines operacijas, dėl to ji, būdama suklaidinta, neturėdama apskaitos dokumentų, patvirtinančių įvykusių ūkinių operacijų tapatumą, laikotarpiu nuo 2017-09-01 iki 2018-08-31 darbo užmokesčio žiniaraščiais nepagrindė iš viso 8 770,92 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio ir kasos išlaidų orderiais nepagrindė iš viso 7 227,58 Eur išmokėto darbo užmokesčio 9 UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, tai yra:

– 6 atvejais N. T. – 1 785,71 Eur (2017 m. rugsėjo–gruodžio mėn. 4 atvejais – 1 237,64 Eur, 2018 m. sausio–vasario mėn. 2 atvejais – 548,07 Eur);

– 3 atvejais G. Č. – 1 265,66 Eur (2017 m. rugsėjo–lapkričio mėn.);

– 3 atvejais T. M. – 1 557,08 Eur (2017 m. rugsėjo–lapkričio mėn.);

– 6 atvejais D. J. – 1 188,66 Eur (2017 m. rugsėjo–gruodžio mėn. 4 atvejais – 826,88 Eur, 2018 m. sausio–vasario mėn. 2 atvejais – 361,78 Eur);

– 8 atvejais A. J. – 163,76 Eur (2017 m. rugsėjo–gruodžio mėn. 4 atvejais – 118,71 Eur, 2018 m. kovo, balandžio, birželio, rugpjūčio mėn. 4 atvejais – 45,05 Eur);

– 1 atveju D. V. – 490,53 Eur (2018 m. birželio mėn.);

– 2 atvejais T. B. – 426,27 Eur (2018 m. balandžio, gegužės mėn.);

– 1 atveju T. V. – 137,15 Eur (2018 m. kovo mėn.);

– 1 atveju J. Č. – 212,76 Eur (2018 m. kovo mėn.).

II. Apeliacinių skundų argumentai

3. Apeliaciniu skundu nuteistojo P. S. gynėjas advokatas R. Špelveris prašo panaikinti nuosprendžio dalį dėl P. S. nuteisimo ir P. S. išteisinti.

3.1. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, tai nulėmė nepagrįsto ir neteisėto nuosprendžio priėmimą. Toliau nurodomi teisiniai motyvai ir argumentai, vertinant juos per baudžiamosios justicijos ir administracinės atsakomybės atribojimo prizmę. Taip pat apeliantas pareiškia, kad palaiko juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinio skundo argumentus, kurių esmė – juridinio asmens dalyvis (akcininkas) nežinojo apie P. S. vykdytus mažareikšmius neoficialaus darbo užmokesčio mokėjimus, todėl pagrindo juridiniam asmeniui taikyti baudžiamąją atsakomybę nėra.

3.2. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą ir apkaltinamuoju nuosprendžiu pripažindamas P. S. kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, formaliai taikė baudžiamąjį įstatymą ir nevertino gynybos argumentų dėl kylančios baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo aspektų, kurie būtent šioje byloje yra aktualūs. Norint tinkamai ir visapusiškai atskleisti teisės taikymo klausimą, privaloma aprašyti faktines aplinkybes, dėl ko buvo pradėta ši baudžiamoji byla ir kaip ji vystėsi.

3.3. Ikiteisminio tyrimo institucija (šiuo atveju Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdyba (toliau – ir FNTT)) pradėjo, o vėliau ištyrė ir teismui atidavė baudžiamąją bylą, kurioje P. S. ir juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kaltinami pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį. Pateiktų kaltinimų išvestiniu duomeniu bei inkriminuojamų nusikalstamų veikų šaltiniu tapo 2019-08-14 specialisto išvada Nr. 04/12-2-5-8542 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“. Šioje specialisto išvadoje buvo nustatytos šios aplinkybės, kurios reikšmingos dėl teikiamo apeliacinio skundo:

„<...> jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2017-09-01 iki 2018-08-31 išmokėjo iš viso 10 254,12 Eur grynaisiais pinigais darbo užmokestį 12 darbuotojų (A. N., A. J., D. V., T. B., T. V., J. Č., A. B., N. T., G. Č., T. M., D. J., J. S.), tai laikotarpiu nuo 2017-09-01 iki 2018-08-31 nepagrindė apskaitos dokumentais išmokėjimo grynaisiais pinigais darbo užmokesčio 36 (19+17) atvejais iš viso 10 254,12 (6 295,92+3 958,20) Eur“;

„<...> dėl Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 str. 1 dalies nuostatų nesilaikymo, laikotarpiu nuo 2017-09-01 iki 2018-08-31 negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros“;

„<...> jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2017-09-01 iki 2018-08-31, 36 atvejais apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė iš viso 13 547,64 Eur priskaityto darbo užmokesčio, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ neišskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 7 517,66 Eur (4 643,81+2 873,85) (2017 m. – 4 643,81 Eur, 2018 m. – 2 873,85 Eur) įmokų ir mokesčių, iš jų: 2 032,14 Eur (2017 m. – 1 250,92 Eur, 2018 m. – 781,22 Eur) gyventojų pajamų mokesčio, 5 485,52 Eur (2017 m. – 3 92,89 Eur, 2018 m. – 2 092,63 Eur) VSDF įmokų“.

3.4. Pirmosios instancijos teisme apklausus liudytojus buvo patikslintos tiriamos aplinkybės, todėl buvo paskirtas papildomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas. Teisminio nagrinėjimo metu buvo gauta 2020-09-02 specialisto išvada Nr. 04/12-2-11-8452 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“. Šioje specialisto išvadoje buvo nustatyta:

„<...> UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2017-09-01 iki 2018-08-31 31 atveju darbo užmokesčio žiniaraščiais nepagrindė iš viso 12 281,46 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio bei kasos išlaidų orderiais nepagrindė iš viso 9 291,83 Eur išmokėto darbo užmokesčio 9 UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams (N. T., G. Č., T. M., D. J., A. J., D. V., T. B., T. V. ir J. Č.)“;

„<...> dėl 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2017-09-01 iki 2018-08-31 veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros“;

„<...> 2017-2018 m. neišskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 6 818,99 Eur įmokų ir mokesčių, iš jų 1 842,22 Eur gyventojų pajamų mokesčio bei 4 976,77 Eur VSDFV įmokų“.

3.5. Įvertinęs atliktą specialisto išvadą ir apklausęs tyrimą atlikusį subjektą, pirmosios instancijos teismas paskyrė papildomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, jį pavedė atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekonominių ekspertizių skyriui. Byloje buvo gautas 2021-11-04 ekspertizės aktas Nr. 11-1194(21), kuriame nustatyta, kad:

„<...> tiriamuoju laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neapskaitė 8 770,92 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio, 7 227,58 Eur išmokėto darbo užmokesčio, mėnesinėse pajamų mokesčio deklaracijose deklaravo mažiau 8 770,92 Eur su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų, 713,21 Eur mažiau GPM, VSDFV pateiktuose pranešimuose nedeklaravo ir nesumokėjo 3 522,02 Eur mokesčių ir įmokų, t. y. iš viso nedeklaravo ir nesumokėjo 4 235,23 Eur mokesčių ir įmokų“ (atsakymas į pirmąjį klausimą).

3.6. Po šios ekspertizės akto gavimo valstybės kaltintojas pakeitė kaltinimą, o tiksliau iš kaltinimo pašalino kvalifikuotą nusikalstamą veiką pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, nes dėl jos kvalifikavimo nepasiekta baudžiamosios atsakomybės riba, kuri siekia 100 MGL (arba 5 000 Eur) nesumokėtų mokesčių bendros sumos. Nepaisant šių aplinkybių, valstybės kaltintojas toliau palaikė kaltinimą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas apkaltinamuoju nuosprendžiu iš esmės pritarė valstybės kaltintojo pozicijai ir motyvuodamas pasisakė: „<...> apgaulingą apskaitos tvarkymą pagrįstai suponuoja ir konstatuotas buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų mastas ir apimtis ir sistemingas pobūdis, <...> objektyvieji nusikalstamos veikos – apgaulingo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo – požymiai, įstatymų reikalavimams prieštaraujanti veika ir dėl to kilę nusikalstami padariniai byloje nustatyti objektyviai.“ Su tokiais motyvais apeliantas nesutinka, nes jie ne tik formalūs, bet ir neteisingai įvertinti visos baudžiamosios bylos kontekste. Pirmosios instancijos teismas neįvertino padarytos veikos pavojingumo pobūdžio ir laipsnio, neanalizavo baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo klausimo.

3.7. Šioje byloje neginčytinai nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2017-09-01 iki 2018-08-31 31 atveju 9 darbuotojams (N. T., G. Č., T. M., D. J., A. J., D. V., T. B., T. V. ir J. Č.) buvo išmokėta neoficiali darbo užmokesčio dalis (7 227,58 Eur), tai sąlygojo, jog nebuvo sumokėtos mokestinės prievolės, kurių bendra suma sudaro 4 235,23 Eur. Trumpai tariant, nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad įmonėje buvo mokama į apskaitą neįtraukta darbo užmokesčio dalis. Taigi, norint teisingai atriboti baudžiamosios ir administracinės atsakomybės klausimą, reikia pažvelgti, kaip įstatymo leidėjas yra reglamentavęs tokio pobūdžio atsakomybę tiek BK, tiek Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK).

3.8. ANK 99 straipsnio 3 dalyje yra numatyta atsakomybė už darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą, kai mokamas darbo užmokestis, kuris neįtrauktas į buhalterinę apskaitą: „Tyčinis Lietuvos Respublikos darbo kodekse, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme, kolektyvinėje arba darbo sutartyje nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimas arba darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo dviejų tūkstančių septynių šimtų iki šešių tūkstančių eurų.“ Tokiai administracinei atsakomybei pritaria ir teismai, nagrinėjantys tokio pobūdžio administracines bylas, pvz.:

– Kauno apygardos teismo 2020-12-23 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-568-348/2020, kuria paliktas nepakeistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020-10-30 nutarimas. Šioje byloje asmuo buvo nubaustas pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį už tai, kad: „<...> būdamas UAB ,,M“ vadovu, išmokėjo buvusiems darbuotojams A. V. už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 18 d. – 5 905,61 Eur, S. S. už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 29 d. iki 2019 m. vasario 15 d. – 3 400 Eur, T. M. už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. balandžio 20 d. – 300 Eur darbo užmokesčio, kuris nebuvo įtrauktas į buhalterinės apskaitos dokumentus. Iš viso buvo išmokėta 9 605 Eur neoficialaus darbo užmokesčio ir nuo šios sumos nesumokėtas gyventojų pajamų mokestis bei įmokos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai“;

– Kauno apygardos teismo 2019-11-22 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-473-238/2019, kuria paliktas nepakeistas Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2019-09-12 nutarimas. Šioje byloje asmuo buvo nubaustas pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį už tai, kad: ,,<...> 2019 m. vasario 9 d. 11 val. nustatyta, jog D. S., būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir neužtikrinęs, kad S. G., Z. M., D. S. būtų mokamas tik apskaitytas darbo užmokestis ir įtrauktas į buhalterinės apskaitos dokumentus, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio reikalavimus, išmokėjo įstaigos darbuotojai D. S. už 2018 m. birželio mėn. – 50 Eur, liepos mėn. – 50 Eur, rugpjūčio mėn. – 50 Eur, rugsėjo mėn. – 50 Eur, spalio mėn. – 50 Eur, lapkričio mėn. – 50 Eur, gruodžio mėn. – 230 Eur. Buvusiai darbuotojai S. G. 2018 m. rugsėjo mėn. – 80 Eur, spalio mėn. – 80 Eur, gruodžio mėn. – 80 Eur, 2019 m. sausio mėn. – 80 Eur, vasario mėn. – 80 Eur ir 55 Eur; 2018 m. rugpjūčio mėn. darbuotojai Z. M. sumokėjo 15 Eur darbo užmokesčio, kuris nebuvo įtrauktas į buhalterinės apskaitos dokumentus. Iš viso išmokėjo 1 030 Eur darbo užmokesčio, kuris nebuvo įtrauktas į buhalterinės apskaitos dokumentus ir nuo šios sumos nesumokėtas gyventojų pajamų mokestis bei įmokos i VSDFV“;

– Kauno apygardos teismo 2018-05-21 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2- 211-593/2018, kuria paliktas nepakeistas Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018-03-14 nutarimas. Šioje byloje asmuo buvo nubaustas pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį už tai, kad: „<...> nuo 2017 m. gegužės 26 d., 16 val. iki 2017 m. rugpjūčio 27 d., 18 val., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, neužtikrino, kad visas bendrovės darbuotojams mokamas darbo užmokestis būtų įtrauktas į bendrovės buhalterinę apskaitą. Išanalizavus bendrovės pateiktus dokumentus bei įvertinus apdailininko pareigose dirbusių darbuotojų, t. y. E. S. (gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) ir D. S. (gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) raštu pateiktą informaciją nustatyta, kad minėtiems darbuotojams už 2017 m. gegužės–rugpjūčio mėn., per 2017 m. gegužės–rugpjūčio mėn., (kiekvieną mėnesį savaitės pabaigoje, t. y. 4 kartus per mėnesį) neapskaitytą darbo užmokestį išmokėdavo (duomenys neskelbtini) statybų darbų vadovas K. P. Iš viso minėtiems darbuotojams išmokėta bendra 5 993,94 Eur darbo užmokesčio suma, kuri nebuvo įtraukta i bendrovės buhalterine apskaitą“.

3.9. Toliau nurodomos administracinės bylos, kuriose veikos buvo kvalifikuojamos pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį, tačiau dėl nepakankamų įrodymų, abejonių vertinimo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai jos buvo nutrauktos (ne dėl neteisingo kvalifikavimo): Klaipėdos apygardos teismo 2019-06-10 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-197-417/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2019-03-05 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-5-489/2019, Klaipėdos apygardos teismo 2019-05-24 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-169-458/2019, Klaipėdos apygardos teismo 2019-03-15 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-99-380/2019, Klaipėdos apygardos teismo 2019-02-27 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-87-458/2019, LAT 2019-01-31 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019, Klaipėdos apygardos teismo 2018-05-23 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-154-361/2018, Klaipėdos apygardos teismo 2017-11-29 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-479-606/2017.

3.10. Toliau būtina paanalizuoti kitą ANK straipsnį, kuris tiesiogiai apibrėžia atsakomybę už apgaulingą apskaitos tvarkymą. ANK 205 straipsnio 6 dalis numato atsakomybę už buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, kuri susieta su nesumokėtų mokesčių suma, t. y.: „Apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas siekiant nuslėpti arba nuslepiant daugiau kaip penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių mokesčių, kurie už tikrinamąjį laikotarpį turėjo būti sumokėti pagal įstatymus, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių dviejų šimtų iki šešių tūkstančių eurų.“ Teismai, nagrinėdami tokio pobūdžio administracines bylas, yra nagrinėję šias situacijas:

Kauno apygardos teismo 2021-02-10 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2- 72-317/2021, kuria paliktas nepakeistas Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2020-12-09 nutarimas. Šioje byloje asmuo buvo nubaustas pagal ANK 205 straipsnio 6 dalį už tai, kad: „<...> 2020 m. sausio 1 d. – 2020 m. rugpjūčio 17 d. laikotarpio užrašų knygutėje esančius įrašus apie apskaičiuotas maitinimo ir viešbučio paslaugų pajamas palyginus su kavinės „(duomenys neskelbtini)“ kasos aparato „Z“ ataskaitose fiksuota pajamų suma rasta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ į apskaitą nebuvo įtraukta iš viso ne mažiau kaip 16 176,85 Eur pajamų, nuo kurių bendrovė turėjo apskaičiuoti 2 775,71 Eur mokėtino į valstybės biudžetą PVM“;

Klaipėdos apygardos teismo 2019-05-10 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-154-255/2019, kuria paliktas nepakeistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-02-25 nutarimas. Šioje byloje asmuo buvo nubaustas pagal ANK 205 straipsnio 6 dalį (redakcija, galiojusi iki 2019-01-01, dabar atitikmuo ANK 205 straipsnio 5 daliai) už tai, kad: „<...> laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31 neapskaitė viso 14 500 Eur pajamų sumos, gautos iš fizinių asmenų už jiems suteiktas automobilių remonto paslaugas, t. y. 2018 m. sausio mėnesį neapskaitė 1 500 Eur, vasario – 1 000 Eur, kovo – 1 200 Eur, balandžio – 1 200 Eur, gegužės – 1 200 Eur, birželio – 1 200 Eur, liepos – 1 200 Eur, rugpjūčio – 1 200 Eur, rugsėjo – 1 200 Eur, spalio – 1 200 Eur, lapkričio – 1 200 Eur, gruodžio – 1 200 Eur ir savalaikiai neapskaičiavo ir nesumokėjo 2 517 Eur pridėtinės vertės mokesčio, t. y. daugiau kaip 50 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (2 500 Eur) pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą“;

Klaipėdos apygardos teismo 2019-04-23 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-132-361/2019, kuria paliktas nepakeistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-03-25 nutarimas. Šioje byloje asmuo buvo nubaustas pagal ANK 205 straipsnio 7 dalį (redakcija, galiojusi iki 2019-01-01, dabar atitikmuo ANK 205 straipsnio 6 daliai) už tai, kad „<...> nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., klientams pardavė prekių už bendrą 3 453 Eur ir gautai pajamų sumai neišrašė apskaitos dokumento, t. y. kasos pajamų orderio, grynųjų pinigų priėmimo kvito ar kito apskaitos dokumento, pagrindžiančio pinigų mokėjimo (gavimo) faktą. <...> savalaikiai į valstybės biudžetą nesumokėjo bendros 724,96 Eur PVM sumos“.

3.11. Taip pat būtina pažymėti ir nurodyti teisminėje praktikoje esančias bylas, kuriose veikos buvo kvalifikuojamos pagal ANK 205 straipsnio 6 dalį, tačiau dėl nepakankamų įrodymų, abejonių vertinimo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai jos buvo nutrauktos (ne dėl neteisingo kvalifikavimo): Klaipėdos apygardos teismo 2022-01-21 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-41-417/2022, Klaipėdos apygardos teismo 2021-05-10 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-146-417/2021.

3.12. Kaip matyti iš anksčiau išdėstytos teismų praktikos, taikomos administracinių nusižengimų bylose, galima daryti pagrįstą išvadą, kad ANK yra numatyta atsakomybė už „neoficialaus darbo užmokesčio mokėjimą“. Nevertinant aplinkybės, kad ANK 99 straipsnio 3 dalyje numatyta teisės norma yra specialioji ANK 205 straipsnio 6 dalies atžvilgiu, šiuo atveju analizuojama platesniu aspektu, siekiant išsiaiškinti ir atskleisti ribą, kuria „pasibaigia“ administracinė atsakomybė ir „prasideda“ baudžiamoji atsakomybė.

3.13. Teismų praktikoje, taikytoje iki 2021-06-22, dėl BK 222 straipsnio 1 dalies buvo pasisakoma, kad BK 222 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame straipsnyje nurodytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Išvadai dėl padarinių buvimo pagrįsti ar paneigti paprastai būtini specialiosiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gauti duomenys (specialisto išvada, ekspertizės aktas), tačiau galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kt. Šiuos duomenis turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-155-976/2021 (7 ir 23 punktai), Nr. 2K-202-303/2020 (67 punktas). Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, jog tam, kad teismas padarytų išvadą dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, turi būti nustatyta, kad padaryta daug Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų, t. y. į apskaitą neįtraukta ar apgaulingai įtraukta ne viena, o keliolika ar net keliasdešimt buhalterinių operacijų. Jei į buhalterinę apskaitą neįtraukta viena buhalterinė operacija ir tiksliai žinoma jos piniginė išraiška, vargu ar pateisinama būtų išvada dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-498/2011, 2K-356-696/2017, 2K-224-976/2019).

3.14. Tačiau kasacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021-06-22 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155-976/2021 netiesiogiai buvo suformuota nauja BK 222 straipsnio 1 dalies aiškinimo taisyklė. Kasacinis teismas pasisakė, kad baudžiamoji atsakomybė, kuriai konstatuoti reikia nustatyti vertinamojo pobūdžio pasekmes (negalėjimą nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo arba įsipareigojimų dydžio ar struktūros, t. y. turima omenyje BK 222 straipsnio 1 dalis), vis dėlto negali kilti už mažiau pavojingą veiką nei administracinis nusižengimas, kurį konstatuojant būtina nustatyti atitinkamas nuslėptų mokesčių sumas. Norint suprasti, dėl kokios situacijos teismas pateikė tokį išaiškinimą, būtina trumpai aptarti nagrinėtą kasacinę bylą. Šioje byloje asmuo buvo kaltinamas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį dėl to, kad „<...> būdamas direktorius ir atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą bei buhalterinės apskaitos dokumentų pateikimą, nepateikė apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, ir dėl to iš dalies negalima nustatyti 2015 m., 2016 m. ir 2017 m. UAB „D“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, būtent: 1) keturioms UAB ,,D“ darbuotojoms kaip papildomas darbo užmokestis buvo išmokėti 504,95 Eur, o atlikti mokėjimai nepagrįsti apskaitos dokumentais; 2) 2016–2017 m. apskaitos dokumentais nepagrįstos ir į buhalterinę apskaitą neįrašytos penkios ūkinės operacijos – keturi baldų pardavimai už 2 120 Eur (170 Eur+930 Eur+920 Eur+100 Eur) ir už juos realiai gautos pajamos – 1 670 Eur (2 120 Eur-450 Eur sumokėtų kaip avansas ir apskaitytų buhalterinėje apskaitoje) bei be apskaitos dokumentų asmeniui, atsisakiusiam užsakymo, grąžintas 200 Eur avansas“. Apeliacinės instancijos teismas pripažino įrodyta ir kaltinime inkriminuotą aplinkybę, kurią pirmosios instancijos teismas pašalino kaip neįrodytą, kad buhalteriniuose dokumentuose neužfiksuotas 33 185,47 Eur pajamų gavimas pardavus baldus. Kasacinis teismas pasisakė, jog pripažinus, kad asmuo pagrįstai išteisintas dėl 33 185,47 Eur pajamų neįtraukimo į įmonės buhalterinę apskaitą, nėra teisinio pagrindo jam inkriminuoti nusikalstamos veikos, nurodytos BK 220 straipsnio 1 dalyje, padarymą, nes baudžiamoji atsakomybė už šį nusikaltimą kyla tik tuo atveju, kai asmuo įrašė į deklaraciją žinomai neteisingus duomenis ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL. Pagal kasacinio teismo nagrinėtą situaciją, „eliminavus“ 33 185,47 Eur pajamų gavimo epizodą, liko kaltinimo dalis dėl keturių darbuotojų darbo užmokesčio ir penkių ūkinių operacijų neįtraukimo į buhalterinę apskaitą. Tačiau šioje vietoje kasacinis teismas suformavo naują BK 222 straipsnio 1 dalies aiškinimo taisyklę, kurios esmė – baudžiamoji atsakomybė negali kilti už mažiau pavojingą veiką nei administracinis nusižengimas. Kasacinis teismas pasisakė, kad BK turi koreliuoti su ANK ir kad neišeitų taip, kad formaliai nustatęs padarinius dėl BK 222 straipsnio 1 dalies (negalėjimas nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo arba įsipareigojimų dydžio ar struktūros), teismas taikys baudžiamąją atsakomybę, nors ANK už apgaulingą apskaitą taip pat numatyta atsakomybė ir dėl tokios veikos tokias pačias pasekmes taip pat formaliai galima nustatyti. Dar kitaip tariant, kasacinis teismas pasisakė ir suformavo taisyklę, kad negali susidaryti situacija, kai formaliai galima konstatuoti BK 222 straipsnio 1 dalies pasekmes, tačiau tai nėra taip pavojinga, o pavojingumą atskleidžia būtent ANK esančios ribos.

3.15. Prieš pereinant prie apeliaciniame skunde esančio faktinės situacijos aptarimo ir atribojimo, trumpai akcentuojamas ir išskiriamas esminis apgaulingos buhalterinės apskaitos padarinys – negalėjimas visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo arba įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Tikriausiai niekam nekils abejonių ir svarstymų, kad, bet kuriame subjekte, kuriam taikomas Buhalterinės apskaitos įstatymas, neįtraukus / neužfiksavus bet kokios ūkinės finansinės operacijos (neoficialaus atlyginimo išmokėjimo, nefiksuojamų pajamų gavimo, pardavimo sumų neapskaitymo ir kt.) buhalterinėje apskaitoje, iškreipiami visi skaičiai to subjekto buhalterinėje apskaitoje. Tokiu atveju visi be išimties specialistai, nustatydami Buhalterinės apskaitos įstatymo formaliuosius pažeidimus (6 straipsnio 2 dalis, 12 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 1 dalis), konstatuos, kad bent jau iš dalies negalima nustatyti to subjekto (įmonės) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo arba įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Štai šioje vietoje kasacinis teismas ir pasisakė, kad atribojimas turi būti pagal veikos pavojingumą, o pavojingumą atskleidžia būtent ANK esančios ribos.

3.16. Taigi apibendrinus tai, kas anksčiau išdėstyta, galima daryti šias pagrįstas išvadas:

kaltinimo faktinių aplinkybių esmė – 31 atveju 9 darbuotojams buvo išmokėta neoficiali darbo užmokesčio dalis, tai sąlygojo 4 235,23 Eur bendrą nesumokėtų mokesčių sumą (ši suma, t. y. 4 235,23 Eur, yra mažiau nei 100 MGL);

BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytos baudžiamosios atsakomybės atsiradimo riba – „<...> siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL“, tai sudaro nuo 5 000 Eur;

ANK 205 straipsnio 6 dalyje numatytos administracinės atsakomybės ribos – „<...> siekiant nuslėpti arba nuslepiant daugiau kaip penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių mokesčių“, taigi administracinė atsakomybė pagal minėtą straipsnio dalį atsiranda nuo 2 500 Eur (50 MGL) ir pasibaigia pasiekus 100 MGL;

ANK 99 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už į apskaitą neįtraukto darbo užmokesčio mokėjimą. Teisinių padarinių nustatymas – „negalėjimas visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo arba įsipareigojimų dydžio ar struktūros“, galimas bet kurioje situacijoje, kurioje buvo mokamas neoficialus darbo užmokestis, nefiksuojamos visos pajamos ar išlaidos ir pan., taip pat ir kvalifikuojant veikas pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį, ANK 205 straipsnio 6 dalį, nes šiose dispozicijose aprašomos aplinkybės apie neįtrauktus buhalterinės apskaitos dokumentus.

3.17. Pagal esančias išvadas galima konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis ir nesivadovavo kasacinio teismo suformuota BK 222 straipsnio 1 dalies aiškinimo taisykle, kurios esmė – baudžiamoji atsakomybė negali kilti už mažiau pavojingą veiką nei administracinis nusižengimas.

3.18. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo nutarimuose yra konstatavęs: „Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas baudžiamajame įstatyme nusikalstamomis gali įvardyti tik tas veikas, kurios yra iš tikrųjų pavojingos ir kuriomis iš tikrųjų daroma didelė žala asmens, visuomenės ir valstybės interesams arba dėl šių veikų kyla grėsmė, kad tokia žala bus padaryta.“ (Konstitucinio Teismo 2003-06-10, 2004-12-29 ir 2006-01-16 nutarimai). Kartu Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs: „Siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms, ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.).“ (Konstitucinio Teismo 1997-11-13 ir 2005-11-10 nutarimai). Konstitucinis Teismas, atskleisdamas baudžiamosios atsakomybės, kaip kraštutinės priemonės, turinį, pažymėjo, kad ultima ratio principas pirmiausia iškelia tam tikrus racionalius reikalavimus pripažįstant veikas nusikalstamomis ir reiškiasi kaip suvokimas, kad legitimus kriminalizavimo aktas turi būti pagrįstas ne tik vertinamo elgesio pavojingumu ir ginamo teisinio gėrio svarba, bet ir baudžiamosios atsakomybės būtinumu, efektyvumu ir ekonominiu tikslingumu. Pažymėtina ir tai, jog kasacinis teismas savo nutartyse taip pat laikosi nuoseklios pozicijos, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (LAT 2009-10-06 ir 2011-05-24 nutartys Nr. 2K-369/2009 it Nr. 2K-262/2011).

3.19. Taigi, apibendrinęs tai, kas anksčiau išdėstyta, apeliantas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 222 straipsnio 1 dalį, todėl P. S. priimtas apkaltinamasis nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas naujas išteisinamasis nuosprendis.

4. Apeliaciniu skundu UAB „(duomenys neskelbtini)“ gynėjas advokatas G. Aleknavičius prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnio 2 dalį, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ išteisinti.

4.1. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, tai nulėmė nepagrįsto ir neteisėto nuosprendžio priėmimą. Taip pat apeliantas pareiškia, kad palaiko P. S. apeliacinį skundą, kurio esmė – netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas – BK 222 straipsnio 1 dalis.

4.2. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą ir apkaltinamuoju nuosprendžiu pripažindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kalta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 20 straipsnio 2 dalį, neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą ir labai formaliai pasisakė dėl juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygų, nurodydamas tik tai, kad:

,,<...> laiko įrodyta, kad juridinis asmuo – UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus P. S., kuris turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus jos vardu ir kontroliuoti jos veiklą, veikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, jos naudai ir interesais, tyčia apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą“;

„<...> UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas <...> padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką pripažino visiškai. Įmonės direktorius P. S. <...> pripažino taip veikęs įmonės naudai“;

„<...> kaltinamojo veika buvo siekiama naudos ne sau asmeniškai, o juridinio asmens naudai ir interesais, todėl konstatuotina, kad kaltinimai padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, juridiniam asmeniui – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – pareikšti pagrįstai“.

4.3. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas labai formaliai ir paviršutiniškai nurodė, kad: 1) yra prisipažinimas; 2) P. S. turėjo teisę atstovauti juridiniam asmeniui; 3) naudos gavo ne fizinis asmuo, o juridinis. Pirmosios instancijos teismas netyrė būtinų aplinkybių juridinio asmens atsakomybei buvimo, o ir valstybės kaltintojas jų nagrinėjamoje byloje neįrodinėjo, todėl toliau, norint tinkamai ir objektyviai atskleisti juridinio asmens atsakomybės buvimą / nebuvimą baudžiamosios justicijos prasme, bus pateikiama teismų praktika šiuo aktualiu klausimu.

4.4. Teismų praktikoje yra išsamiai pasisakyta, kad juridinio asmens, kaip nusikalstamos veikos subjekto, specifika, t. y. tai, kad jis yra savarankiškas teisinių santykių subjektas, turintis teisinį veiksnumą ir teisnumą, savarankišką pavadinimą, organizacinį vientisumą, jo turtas yra atskirtas nuo jo dalyvių turto, tačiau jis yra teisinių santykių dalyvis per jo vardu veikiančius fizinius asmenis, suponuoja ir jo kaltės specifiškumą. Juridinio asmens kaltė sietina su fizinio asmens, veikiančio juridinio asmens naudai ar jo interesais, kalte. Tai konstatavo ir Konstitucinis Teismas 2009-06-08 nutarime pažymėjęs, kad juridinio asmens, kaip teisinių santykių subjekto, specifika (tai, kad juridinio asmens veikla neatsiejama nuo fizinio asmens, per kurį juridinis asmuo veikia, veiklos) suponuoja ir tai, kad šiuo atveju juridinio asmens kaltė dėl nusikaltimo padarymo neatsiejama nuo fizinio asmens, per kurį juridinis asmuo veikia, kaltės, tam tikru aspektu nulemiančios juridinio asmens kaltės dėl jo naudai padarytos nusikalstamos veiklos turinį. Kartu Konstitucinis Teismas padarė išvadą, jog Baudžiamajame kodekse nustatytas teisinis reguliavimas nereiškia, kad juridinio asmens kaltumas neturi būti įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Taigi, nors juridinio asmens kaltė yra glaudžiai susijusi su fizinio asmens kalte, tačiau ji nėra tapati šiai kaltei ir negali būti savaime perkeliama juridiniam asmeniui. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad įrodyta fizinio asmens, padariusio nusikalstamą veiką, kaltė yra tik prielaida juridinio asmens kaltės nustatymui. BK 20 straipsnyje, reglamentuojančiame juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę, nustatyta, kad juridinis asmuo atsako tik už nusikalstamas veikas, už kurių padarymą Baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens atsakomybė. Juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individuliai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujamas pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę: 1) atstovauti juridiniam asmeniui arba 2) priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba 3) kontroliuoti juridinio asmens veiklą.

4.5. Įstatyme numatytos būtinosios juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygos: 1) Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies konkrečioje normoje būtinai turi būti numatyta, kad už šią veiką atsako ir juridinis asmuo; 2) juridinis asmuo atsako ne už bet kurio fizinio asmens padarytą nusikalstamą veiką, o tik už to fizinio asmens, kuris, eidamas vadovaujamas pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę: a) atstovauti juridiniam asmeniui arba b) priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba c) kontroliuoti juridinio asmens veiklą; 3) nusikalstamą veiką fizinis asmuo turi padaryti juridinio asmens naudai arba interesais. Šis požymis leidžia nustatyti, kada fizinio asmens padaryta nusikalstama veika gali būti vertinama kaip juridinio asmens nusikalstama veika, t. y. kai iš šios veikos juridinis asmuo turi konkrečios naudos arba kai juridinis asmuo yra suinteresuotas tokia veika ir jos sukuriamais padariniais. BK 20 straipsnio 2 dalies formuluotė – juridinio asmens naudai – reiškia, kad kaltininko – fizinio asmens – nusikalstama veika turi būti siekiama naudos jo atstovaujamam, kontroliuojamam ar pan. juridiniam asmeniui (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-95/2012).

4.6. Sprendžiant klausimą, ar juridinis asmuo kaltas BK 20 straipsnio 2 dalies prasme, taip pat reikia atsižvelgti į kaltininko – fizinio asmens – ir jo padarytos nusikalstamos veikos ryšį su juridiniu asmeniu. Konstitucinis Teismas 2009-06-08 nutarime pabrėžė, kad šį ryšį gali lemti juridinio asmens veiklos politika, strategija, jo organizacinė struktūra ir pan. Tokio ryšio nėra, kai juridinio asmens veiklos politika, organizacinė struktūra buvo skirta tam, kad juridinis asmuo negalėtų veikti nusikalstamai, o ryšio egzistavimą parodo tai, kad juridinio asmens veiklos strategija, vidaus procedūros sudaro prielaidas (ar net yra orientuotos) juridiniam asmeniui veikti nusikalstamai, kai juridinis asmuo pripažįsta jo naudai padarytos nusikalstamos veikos rezultatus ir kt. Nagrinėjant konkrečią bylą juridinio asmens strategija turėtų būti vertinama atsižvelgiant į juridinio asmens veiklos kryptis, tikslus, numatomas perspektyvas ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2020-12-07 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-13-487/2020).

4.7. Nagrinėjamu atveju neginčytina aplinkybe tampa tai, kad P. S. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, o laikotarpiu nuo 2018-03-22 iki 2018-09-30 buvo faktinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, nes veikė įgaliojimo pagrindu, tai apibrėžia jo, kaip faktinio vadovo, statusą. Tačiau nagrinėjamu atveju vien tik to, kad P. S. padarė nusikalstamą veiką (darant prielaidą, kad kvalifikuota veika atitinka baudžiamojo įstatymo taikymą) ir jis, kaip bendrovės direktorius, atitinka BK 20 straipsnio 2 dalyje numatytą fiziniam asmeniui keliamą teisinį statusą – atstovauja ir priima sprendimus juridinio asmens vardu, neužtenka sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės pagal BK 20 straipsnį. Kaip minėta, kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pasisakyta, kad privaloma įvertinti, ar juridinis asmuo pakankamai atidžiai kontroliavo nusikalstamą veiką padariusi asmenį, ėmėsi pakankamos nusikalstamos veikos prevencijos priemonių, buvo įdiegęs atitinkamų standartų veikloje laikymosi programą ir kt. Šios aplinkybės nebuvo tirtos ir įrodinėtos valstybės kaltintojo.

4.8. Prieš pasisakant dėl juridinio asmens dalyvio kontrolės, dalyvavimo, kontroliavimo juridinio asmens vadovo atžvilgiu, būtina išskirti šias byloje nustatytas aplinkybes arba aplinkybes, kurios net nebuvo tirtos:

kaltinimo laikotarpis yra „nuo 2017-09-01 iki 2018-08-31“;

UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininke laikotarpiu nuo 2012-12-13 iki 2019-10-07 (pridedamas išrašas iš Juridinių asmenų registro su istorija apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, aktualūs 6.2.1 ir 6.3.1 punktai) buvo J. J.. Trumpai tariant, kaltinimo laikotarpiu juridinio asmens dalyvis (akcininkas) nebuvo P. S.;

UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė J. J. nebuvo apklausta nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu. Iš to išeina, kad valstybinis kaltintojas neįrodinėjo juridinio asmens dalyvio kontrolės vadovo atžvilgiu, dalyvio dalyvavimo kontroliuojant darbo užmokestį ir pan.;

Šalies argumentai

nėra duomenų, kad neoficiali darbo užmokesčio dalis būtų buvusi mokama iš į apskaitą neįtrauktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų. Priešingai, P. S. yra paaiškinęs ir pasakęs, kad atlyginimas buvo mokamas iš jo asmeninių lėšų. Jis tuo metu dirbo ir kitoje darbovietėje, tai sąlygoja, kad juridinis asmuo neturėjo net teorinių galimybių mokėti neoficialią darbo užmokesčio dalį;

išmokėtas neoficialaus darbo užmokesčio dydis sudaro 7 227,58 Eur, t. y. „<...> tiriamuoju laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neapskaitė <...> 7 227,58 Eur išmokėto darbo užmokesčio“. Šią aplinkybę būtina vertinti per juridinio asmens finansinių srautų prizmę, todėl nagrinėjamu atveju aktualu pažvelgti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. pelno (nuostolių) ataskaitą (2 priedas), iš kurios matyti, kad per 2018 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo pajamos sudarė 561 610 Eur sumą. Ši aplinkybė atskleidžia, kad juridiniam asmeniui 7 227,58 Eur suma, kuri mokama dalimis beveik vienus metus (laikotarpis yra „nuo 2017-09-01 iki 2018-08-31“), yra mažareikšmė;

kaltinimo laikotarpiu („nuo 2017-09-01 iki 2018-08-31“) UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo apie 100 darbuotojų (dalis jų pasikeitė), pagal kaltinimą yra nustatyta, jog iš jų neoficiali darbo užmokesčio dalis buvo mokama viso labo tik 9 darbuotojams;

P. S. mokėjo tik neoficialią darbo užmokesčio dalį, o ne visą darbo užmokestį.

4.9. Iš anksčiau aptartų aplinkybių galima įvertinti, kad juridinio asmens savininkas (akcininkas) ne tik nebuvo suinteresuotas, jog vadovas veiktų nusikalstamai, bet ir nežinojo, jog taip veikia P. S.. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad, be P. S., dar kas nors žinojo apie mokamą neoficialią darbo užmokesčio dalį. Atkreiptinas dėmesys, kad įmonės finansiniu mastu P. S. primokama neoficiali darbo užmokesčio dalis sudaro labai mažą dalį bendruose piniginiuose srautuose, todėl juridinio asmens dalyviui (šiuo atveju akcininkui) sukontroliuoti ir sužinoti apie tokias „plonybes“ praktiškai neįmanoma.

4.10. Teismų praktikoje yra nurodyta, kad juridinio asmens savininkas ar pagrindiniai juridinio asmens akcininkai, kurie turi sprendžiamojo balso teisę, fizinio asmens (kurio įgaliojimai nustatyti BK 20 straipsnio 2 dalyje) nusikalstamus veiksmus turi suvokti ir skatinti arba suvokti ir juos toleruoti. Sprendžiant juridinio asmens kaltumo ir baudžiamosios atsakomybės klausimą, toks abipusis ryšys tarp kaltininko – fizinio asmens ir trauktino baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens – turi būti nustatytas. Tokio ryšio nebuvimas gali reikšti, kad fizinis asmuo darydamas nusikalstamą veiką veikė savarankiškai ir savavališkai, o tokiu atveju juridinio asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn reikštų objektyvų pakaltinimą, t. y. juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę nesant jo kaltės (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019-10-22 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225-197/2019).

Šalies argumentai

4.11. Kaip jau minėta, fizinio asmens ir trauktino baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens tarpusavio ryšys nebuvo nustatinėjamas ir tirtas, tai sąlygoja, jog nėra įrodyta, kad juridinio asmens dalyvis (akcininkas) suvokė, žinojo ar net skatino tokį P. S. nusikalstamą veikimą. Esant tokiai situacijai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi būti išteisinta, nes nepadarė inkriminuojamos veikos.

4.12. Taip pat apeliantas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai ir labai formaliai konstatavo, kad P. S., mokėdamas neoficialią darbo užmokesčio dalį juridinio asmens darbuotojams, tai darė įmonės naudai ir interesams. Šioje vietoje reiktų atskirti du aspektus, pirma – neoficialaus darbo užmokesčio mokėjimas visada sąlygoja nesumokėtą mokesčių dalį, antra – neoficialaus darbo užmokesčio ar jo dalies mokėjimas nėra sąlyga „automatiškai“ taikyti juridiniam asmeniui baudžiamąją atsakomybę. Būtent tokiu atveju privalu atskleisti ne formalų „naudos ir interesų“ elementą, o atskleisti ir ištirti juridinio asmens ir fizinio asmens tarpusavio ryšį, kuris šioje byloje nebuvo įrodinėjamas.

5. Teismo posėdyje gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti, o nuosprendį pakeisti ir P. S. dėl kaltinimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl kaltinimo pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį išteisinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliaciniai skundai tenkintini.

7. Nuteistųjų P. S. ir juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ gynėjai apeliaciniais skundais prašo skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo 2022-01-20 nuosprendį panaikinti ir P. S. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ išteisinti. Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino baudžiamąjį įstatymą, dėl to nepagrįstai nuteisė P. S. ir juridinį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Pasak nuteistojo P. S. gynėjo, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis ir nesivadovavo kasacinio teismo suformuota BK 222 straipsnio 1 dalies aiškinimo taisykle, kurios esmė – baudžiamoji atsakomybė negali kilti už mažiau pavojingą veiką nei administracinis nusižengimas. Teismas formaliai taikė baudžiamąjį įstatymą ir nevertino gynybos argumentų dėl šioje byloje aktualių baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo aspektų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gynėjo teigimu, teismas taip pat netyrė būtinų aplinkybių juridinio asmens atsakomybei buvimo, byloje nebuvo nustatinėjamas ir tirtas fizinio asmens ir trauktino baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens tarpusavio ryšys, teismas neteisingai ir labai formaliai konstatavo, kad P. S., mokėdamas neoficialią darbo užmokesčio dalį juridinio asmens darbuotojams, tai darė įmonės naudai ir interesams.

8. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažino byloje įrodyta, kad:

– P. S., turėdamas teisę atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“, priimti sprendimus jos vardu ir kontroliuoti jos veiklą, veikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, jos naudai ir interesais, tyčia, apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, tai yra: laikotarpiu nuo 2017-09-01 iki 2018-08-31, 31 atveju apskaitos dokumentais nepagrindė 9 UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams išmokėto darbo užmokesčio – iš viso 7 227,58 Eur – ir nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei J. A. J. duomenų apie įvykusias ūkines finansines operacijas, dėl to ji, būdama suklaidinta, neturėdama apskaitos dokumentų, patvirtinančių įvykusių ūkinių operacijų tapatumą, 2017-09-01–2018-08-31 laikotarpiu darbo užmokesčio žiniaraščiais nepagrindė iš viso 8 770,92 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio ir kasos išlaidų orderiais nepagrindė iš viso 7 227,58 Eur išmokėto darbo užmokesčio 9 UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams (6 atvejais N. T., 3 atvejais G. Č., 3 atvejais T. M., 6 atvejais D. J., 8 atvejais A. J., 1 atveju D. V., 2 atvejais T. B., 1 atveju T. V., 1 atveju J. Č.), dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2017-09-01 iki 2018-08-31.

– UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus P. S., kuris turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu ir kontroliuoti jo veiklą, veikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, jos naudai ir interesais, tyčia, apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, tai yra laikotarpiu nuo 2017-09-01 iki 2018-08-31 31 atveju apskaitos dokumentais nepagrindė 9 UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams išmokėto darbo užmokesčio – iš viso 7 227,58 Eur – ir nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei J. A. J. duomenų apie įvykusias ūkines finansines operacijas, dėl to ji, būdama suklaidinta, neturėdama apskaitos dokumentų, patvirtinančių įvykusių ūkinių operacijų tapatumą, laikotarpiu nuo 2017-09-01 iki 2018-08-31 darbo užmokesčio žiniaraščiais nepagrindė iš viso 8 770,92 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio ir kasos išlaidų orderiais nepagrindė iš viso 7 227,58 Eur išmokėto darbo užmokesčio 9 UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams (6 atvejais N. T., 3 atvejais G. Č., 3 atvejais T. M., 6 atvejais D. J., 8 atvejais A. J., 1 atveju D. V., 2 atvejais T. B., 1 atveju T. V., 1 atveju J. Č.), dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2017-09-01 iki 2018-08-31.

9. Pripažindamas P. S. kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas, be kita ko, vadovavosi 2019-08-14 ir 2020-09-02 specialistų išvadomis Nr. 04/12-2-5-8542 ir Nr. 04/12-2-11-8452, 2021-11-04 ekspertizės aktu Nr. 11-1194(21) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos ir specialistų paaiškinimais. Teismas pažymėjo, jog teismų praktikoje duomenys, gauti specialiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu, nagrinėjamu atveju – dvi specialisto išvados ir ekspertizės aktas, įrodomąja prasme yra vieni reikšmingiausių įrodymų išvadai apie nusikalstamų padarinių BK 222 straipsnio prasme buvimą pagrįsti. Taigi esminė aplinkybė baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti – nusikalstamų padarinių buvimas – nagrinėjamoje byloje konstatuota specialiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu. Padariniai – negalėjimas iš dalies nustatyti įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, sąlygojantys baudžiamosios atsakomybės pagal BK 222 straipsnį kilimą, byloje nustatyti objektyviai ir neginčytinai. Tikrovę atitinkantys ir tikrąją finansinę būklę atspindintys duomenys apie ūkio subjekto UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, jo turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą nagrinėjamu atveju nustatyti tik atlikus ikiteisminį tyrimą ir tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme atlikus bendrovės ūkinės finansinės veiklos patikrinimus, analizuojant surinktus ir gautus ūkinius finansinius duomenis, o ne tik ūkio subjekto UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus. Iš esmės liudytojų parodymais buvo nustatinėjama tikroji įmonės ūkinė finansinė veikla. Šios aplinkybės nagrinėjamu atveju taipogi vienareikšmiškai ir objektyviai suponuoja baudžiamosios atsakomybės pagal BK 222 straipsnio kilimą. Byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita, pažeidžiant buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, buvo tvarkoma laikotarpiu nuo 2017-09-01 iki 2018-08-31, t. y. vienerius metus, 31 atveju apskaitos dokumentais nepagrindė 9 UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams išmokėto darbo užmokesčio, minėtu laikotarpiu neapskaitė 8 770,92 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio, 7 227,58 Eur išmokėto darbo užmokesčio. Taigi apgaulingą apskaitos tvarkymą suponuoja ir konstatuotas buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų mastas ir apimtis ir sistemingas pobūdis.

10. P. S. gynėjas neginčija byloje nustatytų faktinių aplinkybių, jog įmonėje darbuotojams buvo mokama į apskaitą neįtraukta darbo užmokesčio dalis, t. y. kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2017-09-01 iki 2018-08-31 31 atveju 9 darbuotojams (N. T., G. Č., T. M., D. J., A. J., D. V., T. B., T. V. ir J. Č.) buvo išmokėta neoficiali darbo užmokesčio dalis (7 227,58 Eur), tai sąlygojo, jog nebuvo sumokėtos bendros 4 235,23 Eur sumos mokestinė prievolė. Tačiau, gynėjo nuomone, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis ir nesivadovavo kasacinio teismo suformuota BK 222 straipsnio 1 dalies aiškinimo taisykle, kurios esmė – baudžiamoji atsakomybė negali kilti už mažiau pavojingą veiką, nei administracinis nusižengimas. Šiuo atveju teismas nevertino gynybos argumentų dėl kylančių baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo aspektų, kurie nagrinėjamoje byloje yra aktualūs, todėl neteisingai taikė P. S. atsakomybę pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

11. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas formaliai vertino aplinkybes, susijusias su P. S. atsakomybe, padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, ir nepagrįstai jį pripažino kaltu dėl apgaulingo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo aktualia teismų praktika, tai lėmė neteisingo sprendimo byloje priėmimą.

12. Už apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą pagal BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Buhalterinė apskaita – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui sudaryti (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 4 punktas). Kadangi BK 222 straipsnio dispozicija yra blanketinė, joje nurodyta teisės aktų reikalaujama buhalterinės apskaitos tvarka nustatoma pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą. BK 222 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame BK straipsnyje nurodytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas veikiant tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia: kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori, arba nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-286/2010, 2K-526/2011, 2K-170/2012, 2K-590/2014, 2K-437-303/2015, 2K-138-139/2016, 2K-7-304-976/2016, 2K-123-1073/2020, 2K-10-648/2022).

13. Taigi BK 222 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė pagal minėtą straipsnį kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame BK straipsnyje nurodytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Išvadai dėl padarinių buvimo pagrįsti ar paneigti paprastai būtini specialiosiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gauti duomenys (specialisto išvada, ekspertizės aktas), tačiau galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-601/2012, 2K-26-788/2017, Nr. 2K-322-1073/2019). Šiuos duomenis turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje nurodyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-180/2014, 2K-7-234-942/2015 ir kt.).

14. Tačiau kasacinės instancijos teismo jurisprudencijoje taip pat pabrėžta, kad teismai, nagrinėdami šios kategorijos bylas, neturi apsiriboti vien formaliu buhalteriniu vertinimu spręsdami BK 222 straipsnyje nurodytų padarinių buvimo klausimą. Tokią išvadą teismas paprastai daro, kai nustatoma sistema veikų, neįtraukiant į apskaitą realiai įvykusių operacijų ar įtraukiant į apskaitą realiai neįvykusias operacijas, dėl to negalima nustatyti, kokios pinigų sumos nebuvo įtrauktos į apskaitą ar kokios pinigų sumos buvo nepagrįstai įtrauktos į apskaitą ir pan. Tokiais atvejais iš tikrųjų sunku įvertinti tikras įmonės pajamas ir išlaidas, buvusias tam tikru laikotarpiu, taigi nėra ir galimybės nustatyti tikrą asmens ar įmonės finansinę padėtį ar turtą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-290-699/2016, 2K-26-788/2017, 2K-144-788-2017, 2K-226-976/2020).

15. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad P. S., būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų pateikimą, nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, t. y. 9 UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams 31 atveju išmokėjo 7 227,58 Eur darbo užmokesčio ir atliktų išmokėjimų nepagrindė apskaitos dokumentais, tai sąlygojo, jog nebuvo sumokėtos mokestinės prievolės, kurių bendra suma sudaro 4 235,23 Eur. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, visos pinigų sumos, jų gavėjai ir mokėtojai yra tiksliai nustatyti.

16. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, jog tam, kad teismas padarytų išvadą dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, turi būti nustatyta, kad padaryta daug Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų, t. y. į apskaitą neįtraukta ar apgaulingai įtraukta ne viena, o keliolika ar net keliasdešimt buhalterinių operacijų. Jei į buhalterinę apskaitą neįtraukta viena ar kelios buhalterinės operacijos ir tiksliai žinoma jų piniginė išraiška, vargu ar pateisinama būtų išvada dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-498/2011). Be to, svarbu konstatuoti priežastinį ryšį tarp buhalterinės apskaitos pažeidimų ir kilusių padarinių. Smulkūs, nereikšmingi buhalterinės apskaitos pažeidimai gali neturėti įtakos BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytų padarinių kilimui. Todėl teismas turi patikrinti specialisto išvadą dėl kilusių padarinių (negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros) pagal baudžiamojoje teisėje nustatytus reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-356-696/2017, 2K-224-976/2019).

17. Nagrinėjamoje byloje specialistų išvadose kartu su jų korekcijomis ekspertizės akte buvo konstatuota, jog „<...> tiriamuoju laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neapskaitė 8 770,92 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio, 7 227,58 Eur išmokėto darbo užmokesčio, mėnesinėse pajamų mokesčio deklaracijose deklaravo mažiau 8 770,92 Eur su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų, 713,21 Eur mažiau GPM, VSDFV pateiktuose pranešimuose nedeklaravo ir nesumokėjo 3 522,02 Eur mokesčių ir įmokų, t. y. iš viso nedeklaravo ir nesumokėjo 4 235,23 Eur mokesčių ir įmokų.“ Tuo būdu nagrinėjamoje byloje buvo konstatuota, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkomą apskaitą tiriamuoju 2017-09-01–2018-08-31 laikotarpiu dėl neįtrauktų į apskaitą operacijų negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

18. Buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimas savaime neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, kartu turi būti atskleisti ir konkretūs buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimu sukelti padariniai. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės – įmonėje 9 darbuotojams buvo mokama į apskaitą neįtraukta darbo užmokesčio dalis – 7 227,58 Eur, tai sąlygojo bendros 4 235,23 Eur sumos mokestinės prievolės nesumokėjimą – nagrinėjamu atveju nesukėlė įstatyme apibrėžtų padarinių ir nesudaro pakankamo pagrindo P. S., kartu ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ baudžiamajai atsakomybei kilti. Įvertinus nustatytų ūkinių operacijų mastą, tai, kad įmonės darbuotojams – nedidelei jų daliai (pagal byloje nustatytas aplinkybes, kaltinimo laikotarpiu – nuo 2017-09-01 iki 2018-08-31 – UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo apie 100 darbuotojų, tuo tarpu neoficiali darbo užmokesčio dalis buvo mokama tik 9 darbuotojams) išmokėta neapskaityto darbo užmokesčio dalis buvo tiksliai nustatyta (visos pinigų sumos, jų gavėjai ir mokėtojai yra tiksliai nustatyti), atsižvelgus įmonės apyvartą, darytina išvada, jog tai netrukdo nustatyti įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Konstatuotina, kad dėl šių veiksmų jokia reali grėsmė BK 222 straipsnyje saugomiems teisiniams gėriams nekilo.??? Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal ANK 205 straipsnio 5 ir 6 dalis administracinė atsakomybė kyla už tokį apgaulingos apskaitos tvarkymą, kuriuo siekiama arba nuslepiama nuo dešimties iki penkiasdešimties bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių mokesčių (ANK 205 straipsnio 5 dalis) arba daugiau kaip penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių mokesčių (ANK 205 straipsnio 6 dalis), kurie už tikrinamąjį laikotarpį turėjo būti sumokėti pagal įstatymus. Nagrinėjamu atveju dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nesumokėta mokesčių dalis nesiekia 100 MGL. Teismų praktikoje už panašaus pobūdžio veikas, kai į buhalterinę apskaitą nėra įtraukiamos darbuotojams mokamas darbo užmokestis ir atitinkamai dėl to nesumokami mokesčiai, taikoma tik administracinė atsakomybė (pvz., Kauno apygardos teismo 2020-12-23 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-568-348/2020, kurioje įmonės vadovui buvo taikyta administracinė atsakomybė pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį už tai, kad buvusiems įmonės darbuotojams buvo išmokėta iš viso 9 605 Eur neoficialaus darbo užmokesčio ir nuo šios sumos nesumokėti mokesčiai). Nagrinėjamu atveju aktuali yra ir apeliaciniame skunde minima Klaipėdos apygardos teismo nutartyse administracinio nusižengimo bylose Nr. AN2-154-255/2019 bei Nr. AN2-132-361/2019 suformuota praktika, iš kurios matyti, kad už panašaus pobūdžio ir masto pažeidimus, susijusius su apgaulingu apskaitos tvarkymu, asmenys yra traukiami ne baudžiamojon, bet administracinėn atsakomybėn. LAT 2021-06-22 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155-976/2021 pažymėjo, kad baudžiamoji atsakomybė, kuriai konstatuoti reikia nustatyti vertinamojo pobūdžio pasekmes (negalėjimą nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo arba įsipareigojimų dydžio ar struktūros), vis dėlto negali kilti už mažiau pavojingą veiką nei administracinis nusižengimas, kurį konstatuojant būtina nustatyti atitinkamas nuslėptų mokesčių sumas. Šioje byloje LAT, įvertinęs tai, kad neįtrauktos į apskaitą pajamos ir išlaidos tiksliai nustatytos, į buhalterinę apskaitą neįtrauktos tik penkios ūkinės operacijos, padarė išvadą, jog tai netrukdo nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo arba įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Panašios pozicijos nagrinėjamu klausimu toliau yra nuosekliai laikomasi ir naujausioje teismų praktikoje (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-149-487/2022). Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad, nustačius vienokio ar kitokio pobūdžio buhalterinės apskaitos pažeidimus, bet nenustačius BK 222 straipsnyje nustatytų padarinių, galėtų būti keliamas klausimas tik dėl administracinės atsakomybės taikymo pagal ANK 205 straipsnį ar atitinkamai ANK 99 straipsnio 3 dalį.

19. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad P. S., kartu ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, įvertinus tai, kad juridinio asmens kaltė sietina su fizinio asmens, veikiančio juridinio asmens naudai ar jo interesais, kalte, veiksmuose nėra BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių (padarinių), todėl P. S. ir juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl šios nusikalstamo veikos išteisinami (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismui nustačius, jog padaryta veika nesiekia tokio pavojingumo, kuris užtraukia baudžiamąją atsakomybę, teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ gynėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su papildomomis juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygomis.

20. Priėmus sprendimą išteisinti P. S. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ir Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėti (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

21. Dėl prokurorės apeliacinės instancijos teismo posėdyje pareikšto prašymo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2022-01-20 nuosprendį ir P. S. dėl kaltinimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl kaltinimo pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį išteisinti pažymėtina, kad toks kaltinimas, kaip ir nurodyta skundžiamame nuosprendyje, pagal pačios prokurorės pirmosios instancijos teisme pakeistą kaltinimą (skirtingai, nei kaltinamajame akte) P. S. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebebuvo inkriminuojamas, todėl teismas pagrįstai sprendė P. S. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybės klausimą tik dėl patikslintame kaltinime suformuluotų kaltinimų. Todėl šiuo klausimu priimti kokį nors papildomą procesinį sprendimą apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, apeliaciniuose skunduose to ir nėra prašoma, o pati prokurorė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. sausio 20 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį:

P. S. dėl kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Juridinį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl kaltinimo pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ir Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinius ieškinius palikti nenagrinėtais.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 7 517,66 Eur pinigines lėšas, saugomas teismo depozitinėje sąskaitoje, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“,

2) CD laikmenas palikti saugoti byloje.

Teisėjai Daiva JazbutienėEdita LapinskienėLinas Pauliukėnas