Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Kauno AVMI) viršininkės J. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. sausio 22 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. V. 2018-12-04 administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad ji, vykdydama individualią veiklą ir pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio reikalavimus, individualios veiklos vykdymo vietoje, Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), nuo 2018-01-01 iki 2018-05-31 išmokėjo darbuotojui A. B. 2055 Eur darbo užmokesčio, kuris neapskaitytas bendrovės buhalteriniuose dokumentuose. Šiais savo veiksmais A. V. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 99 straipsnio 3 dalyje.

3. Apeliaciniu skundu Kauno AVMI nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-01-22 nutarimu, prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą, kuriuo A. V. būtų pripažinta kalta padariusi nusižengimą, numatytą ANK 99 straipsnio 3 dalyje ir nubausti ją 4350 (keturių tūkstančių trijų šimtų penkiasdešimties) Eur bauda. Skunde teigiama, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi teismas neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos (toliau – FNTT Klaipėdos valdyba) vyresnioji tyrėja V. P. ir vyresnysis tyrėjas M. K. atliko A. V., vykdančios individualią veiklą, patikrinimą, kurio rezultatai įforminti 2018-08-03 patikrinimo aktu bei jo pagrindu Kauno AVMI surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Patikrinimo metu nustatytas ne tik neapskaityto darbo užmokesčio A. B. mokėjimo faktas, bet ir A. K. bei A. S. nelegalaus darbo (o tuo pačiu ir neapskaityto darbo užmokesčio gavimo), 14 000 Eur neapskaitytų pajamų už laikotarpį nuo 2017-03-01 iki 2018-06-01 faktai, darbo laiko apskaitos pažeidimai, taip pat rasti į apskaitą neįtraukti 82 Eur. FNTT Klaipėdos valdybos pareigūnams duotame paaiškinime A. B. nurodė, kad faktiškai jam mokamas darbo užmokestis per mėnesį sudarė nuo 500 iki 550 Eur, kuriuos jam išmokėdavo A. V. sūnus ir už kuriuos pasirašyti niekur nereikėdavo, tuo tarpu A. V. apskaitoje už 2018 m. sausio - gegužės mėnesius įtraukta A. B. išmokėta bendra 445 Eur darbo užmokesčio suma, t. y. 89 Eur už mėnesį. Nagrinėjimo teisme metu A. B. savo parodymus iš dalies pakeitė, tačiau, kad už gautą darbo užmokestį nepasirašydavo, nepaneigė, o kitas aplinkybes nurodė prieštaringai. Skunde nurodoma, jog iš skundžiamo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimo matyti, kad teismas, nagrinėdamas bylą, nesilaikė aktyvios pozicijos ir nesistengė išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo apklausti nei patikrinimą atlikę ir tiesiogiai parodymus fiksavę FNTT Klaipėdos valdybos pareigūnai, nei administracinio nusižengimo protokolą surašęs Kauno AVMI pareigūnas. Taip pat neapklaustas kaip liudytojas ir kartu su A. B. dirbęs (nelegaliai) bei taip pat neapskaitytą darbo užmokestį gavęs A. S.. Šių asmenų parodymai galėjo turėti lemiamą įtaką įrodant A. V. inkriminuojamo pažeidimo faktą. A. V. teismo posėdžio metu duoti parodymai turėjo būti vertinami kritiškai, kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės už padarytus pažeidimus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu ji su pareigūnais nebendradarbiavo ir paaiškinimų nedavė. Skunde pažymima, kad už kitus FNTT Klaipėdos valdybos pareigūnų patikrinimo metu nustatytus pažeidimus (ANK 100 straipsnio 1 dalis, ANK 205 straipsnio 6 dalis, 187 straipsnio 2 dalis, 192 straipsnio 1 dalis, 95 straipsnio 1 dalis) A. V. nubausta piniginėmis baudomis ir šie nutarimai yra galiojantys. Minėtose administracinių nusižengimų bylose nutarimais konstatuoti faktai, turintys svarbią įrodomąją reikšmę skundžiamu atveju, tačiau nei vienos iš išnagrinėtų bylų teismas prie skundžiamos bylos neprijungė ir nutarimais jose nesivadovavo. Taip pat teigiama, jog teismas netyrė ir neįvertino tų aplinkybių, kad už suteiktas paslaugas A. V. neapskaitė 14 000 Eur gautų pajamų, jos individualioje veikloje dirbantys asmenys už atliktas paslaugas neišrašydavo apskaitos dokumentų, todėl buvo visos sąlygos ir galimybės mokėti darbuotojams neapskaitytą darbo užmokestį. Taip pat liko neįvertinti ir darbo laiko grafikai, kaip įrodymas, kad, įrašant į juos žinomai neteisingus duomenis apie faktiškai darbuotojų dirbtą laiką, buvo sudarytos sąlygos nuslėpti realiai išmokamų sumų dydžius.

Motyvuojamoji dalis

5. Apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

7. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Remiantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs A. V. bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvada, kad jos veiksmuose nėra jai inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 99 straipsnio 3 dalyje, sudėties. Nesutikti su apylinkės teismo argumentais bei naikinti apylinkės teismo nutarimą, remiantis objektyviais duomenimis nepagrįstais apeliacinio skundo motyvais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir bylos nagrinėjimo teisme metu patikrintais įrodymais, nutarime aiškiai ir pakankamai išsamiai nurodė sprendimo motyvus, taip pat išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados. Jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo sprendimo motyvams, o vien tai, kad pirmosios instancijos teismas analizuojamu atveju priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi Kauno AVMI, nesudaro pagrindo teisėto ir pagrįsto apylinkės teismo nutarimo panaikinimui.

9. Nors apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą nesilaikė aktyvios pozicijos ir nesistengė išsamiai ištirti visų bylos nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, tačiau apygardos teismo vertinimu toks apeliantės argumentas neatitinka byloje esančių įrodymų. Iš bylos duomenų matyti, jog pirmosios instancijos teismas teismo posėdžio metu apklausė tik liudytoją A. B. ir nusprendė atidėti bylos nagrinėjimą, pakartotinai kviesti institucijos, surašiusios administracinio teisės nusižengimo protokolą atstovą (nes jos atstovas į posėdį neatvyko), taip pat administracinėn atsakomybėn traukiamą A. V. ir liudytoją T. V. (b. l. 35). Pažymėtina, kad institucijos atstovo dalyvavimą pirmosios instancijos teismas pripažino būtinu (b. l. 42). Nepaisant to, institucijos atstovas ir į šį pirmosios instancijos teismo posėdį neatvyko ir jokių prašymų ar paaiškinimų nepateikė, nors tokią galimybę turėjo (b. l. 45). Todėl skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus siekiant ištirti visas bylos aplinkybes, yra nepagrįstas.

10. Negalima sutikti ir su skundo argumentu, jog teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad A. V. jau buvo bausta už kitus FNTT Klaipėdos valdybos pareigūnų patikrinimo metu nustatytus pažeidimus, prijungti išnagrinėtas administracinių nusižengimų bylas ir vadovautis jose priimtais nutarimais. A. V. yra nubausta už 2018-08-03 FNTT Klaipėdos valdybos pareigūnų patikrinimo metu nustatytus nuo 2018-01-16 iki 2018-07-12 padarytus pažeidimus apeliantės minimoje administracinio nusižengimo byloje (administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-1212-201/2018). Nagrinėjamoje byloje administracinio nusižengimo protokolas A. V. surašytas taip pat pagal minėtą Patikrinimo aktą, tačiau toks vieno administracinio nusižengimo išskyrimas į atskirą bylą ne tik daro sudėtingesnį bylos nagrinėjimą, bet ir nepagrįstai pasunkina asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn padėtį. Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjant apeliantės minėtą administracinio nusižengimo bylą buvo nustatytas pažeidimas dėl A. B. mokamo darbo užmokesčio ir ši veika apėmė ANK 192 straipsnyje numatytą apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo arba mokesčių ar kitų įmokų apskaičiavimo, mokėjimo tvarkos pažeidimą, už kurį A. V. yra nubausta (b. l. 38-41). Šiuo atveju sutampa tiek tikrinimo laikotarpis, tiek tikrinama veika (darbo užmokesčio mokėjimo tvarka ir jos apskaita) todėl nagrinėjamos bylos atveju, prijungti išnagrinėtas administracinių nusižengimų bylas būtų galima tik siekiant išsiaiškinti ar nebūtų A. V. baudžiama už tą patį nusižengimą antrą kartą.

11. Apygardos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tiesioginių įrodymų, neginčijamai pagrindžiančių neapskaityto buhalterinės apskaitos dokumentuose darbo užmokesčio mokėjimo faktą, byloje nėra. Pirmosios instancijos teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiama A. V. kaltės nepripažino, teigė, kad plovyklos darbuotojui A. B. mokamas atlyginimas buvo apskaitomas įmonės buhalteriniuose dokumentuose. Taip pat teigė, jog A. B. dirbo ne visą darbo dieną, o pagal poreikį, todėl skyrėsi ir jam mokamas atlyginimas. A. B. darbo užmokestį jos prašymu mokėjo sūnus T. V. grynaisiais pinigais. Apylinkės teismo posėdyje A. B. patvirtino šiuos A. V. parodymus ir paaiškino, kad pagal pasirašytą darbo sutartį jam turėjo būti mokamas 337 Eur darbo užmokestis, tačiau jis plovykloje dirbo ne visą darbo dieną, todėl atlyginimas jam buvo mokamas priklausomai nuo išdirbto laiko. Jis nurodė, kad kartais atlyginimo neimdavo, tada T. V. darbo užmokestį jam mokėjo už kelis mėnesius. Dėl tokios darbo užmokesčio tvarkos susitarė su T. V., kuris parodė, kad kartais mamos A. V. prašymu, mokėjo plovyklos darbuotojams A. B. ir A. S. darbo užmokestį. Nuveždavo tokias pinigų sumas, kurias nurodydavo mama. Mokėjo kartą per mėnesį, o A. B. pasirašydavo. Vidutiniškai mokėjo apie 88 Eur, kartais ir daugiau, nes A. B. kartais visų pinigų nepasiimdavo. Taip pat T. V. teigė žinantis, jog A. B. dirbo pagal poreikį, nes kartais darbo plovykloje visai nebūdavo. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu A. B. neigė gavęs neapskaitytą darbo užmokestį, paaiškino, kad kartais darbo užmokestis jam buvo mokamas iš karto už kelis mėnesius. Šias aplinkybes buvo nurodęs ir patikrinimą atlikusiam FNTT pareigūnui bei Mokesčių inspekcijos pareigūnui. Netikėti šiais vieni kitus patvirtinančiais parodymais apygardos teismas neturi pagrindo, todėl apeliantės teiginys, kad A. V. parodymai turėtų būti vertinami kritiškai bei kaip gynybinė pozicija yra deklaratyvus, todėl apygardos teismas jį atmeta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog byloje surinkti ir ištirti įrodymai nepatvirtina 2018-12-04 administracinio nusižengimo protokole nurodytų aplinkybių ir jų pagrindu suformuluoto kaltinimo.

12. Pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl asmens administracinės atsakomybės, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu (visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai). Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, jog administracinių teisės nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės nusižengimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Be to, vadovaujantis teismų praktikoje pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant jo kaltę prielaidomis. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje vieninteliai administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį kaltinantys įrodymai yra operatyvaus patikrinimo metu pateiktas plovyklos darbuotojo A. B. rašytinis paaiškinimas (b. l. 21) ir FNTT Klaipėdos valdybos patikrinimo metu rasti į apskaitą neįtraukti 82 eurai (b. l. 5).

13. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, jokių kitų aptariamą nusižengimą galinčių patvirtinti objektyvių įrodymų byloje nėra. Be to, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu A. B. kategoriškai neigė gavęs neapskaitytą darbo užmokestį, o liudytojas T. V. parodė, kad A. B. buvo mokama vidutiniškai 88 Eur per mėnesį, tačiau kartais A. B. visų pinigų nepasiimdavo, todėl jam buvo mokama didesnė pinigų suma už kelis mėnesius. Jokių kitų A. V. inkriminuojamą nusižengimą galinčių patvirtinti objektyvių įrodymų (neoficialių ar juodosios buhalterinės apskaitos dokumentų, žiniaraščių, kitų įmonės veiklos dokumentų ar asmenų paaiškinimų ir pan.) byloje nėra, jų nepateikė ir apeliantė. Priešingai nei traktuoja apeliantė, tai, kad nagrinėjimo teisme metu A. B. savo parodymus iš dalies pakeitė, tačiau nepaneigė, kad kartais už gautą darbo užmokestį nepasirašydavo, negali būti pagrindas kvalifikuoti veiką pagal ANK 99 straipsnio 3 dalies nuostatas. Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, jog tokio pobūdžio administracinio nusižengimo bylose darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimas turėtų būti įrodinėjamas tiesioginiais įrodymais, o kaltinimo liudytojų parodymai turėtų būti patvirtinami kitais objektyviais įrodymais.

14. Atsižvelgiant į tai, kad administracinio nusižengimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, darytina išvada, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. sausio 22 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, teisinio pagrindo nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinis skundas atmetamas, o Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. sausio 22 d. nutarimą nepakeistą ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkės J. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.