Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ernesto Rimšelio ir Lino Šiukštos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka (vaizdo konferencijos būdu Zoom platformoje) išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. ir Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį, 223 straipsnio 1 dalį ir nuteistas pagal:

- BK 183 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimo bausme trejiems metams;

- BK 223 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (1 900 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), laisvės atėmimo bausmės vykdymas A. B. atidėtas dvejiems metams, įpareigojant jį tęsti darbą.

Baudžiamosios bylos dalis, kurioje A. B. buvo kaltinamas pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, nutraukta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu.

A. B. iš kaltinimų pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, BK 183 straipsnio 2 dalį išteisintas, jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

J. B. iš kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį išteisinta, jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad pasisavino jo žinioje buvusį svetimą didelės vertės turtą – jis, nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 11 d. būdamas UAB ,,A“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir atskaitingu asmeniu, tai yra atsakingas už jo žinioje esantį UAB „A“ priklausantį turtą bei pagal Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo (2003 m. gruodžio 11 d. Nr. IX-1889) 37 straipsnio 10 punkto 1 dalį būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, pagal UAB ,,A“ direktoriaus A. B. patvirtintos bei jo paties pasirašytos UAB ,,A“ direktoriaus pareiginės instrukcijos, kurios data nenurodyta, IV dalį ,,Direktoriaus atsakomybė“, būdamas atsakingas už bendrovės ūkinę, finansinę veiklą ir dėl jo kaltės padarytus bendrovei nuostolius, pasisavino UAB „A“ priklausantį didelės vertės turtą, o būtent:

UAB ,,A“ suvestiniame apskaitos registre ,,Skolų apyvartos“ laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. nurodyta, kad 2015 m. sausio 1 d. pas jį kaip pas atskaitingą asmenį buvo 7 240,50 Eur bendrovės grynųjų pinigų nepanaudotas likutis, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 15 d. iki 2017 m. balandžio 17 d. jam į asmeninę banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) iš UAB ,,A“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 89 051,42 Eur suma, su nurodyta mokėjimo paskirtimi ,,atsiskaitymas, mokėjimas, avansinis mokėjimas ūkinei veiklai“, iš šios bendros 96 271,92 Eur sumos (7240,50+89 051,42 ): 15 313 Eur buvo A. B. priskaičiuotas darbo užmokestis pagal atlyginimų priskaičiavimo žiniaraščius, 17 936,47 Eur jis įnešė į bendrovės kasą pagal kasos pajamų orderius per šešis kartus (2015 m. balandžio 30 d. kasos pajamų orderiu (duomenys neskelbtini) Nr. 20, 2000 Eur; 2015 m. lapkričio 30 d. kasos pajamų orderiu (duomenys neskelbtini) Nr. 57, 3000 Eur; 2015 m. gruodžio 31 d. kasos pajamų orderiu (duomenys neskelbtini) Nr. 68, 1551 Eurą; 2016 m. rugsėjo 9 d. kasos pajamų orderiu (duomenys neskelbtini)2016 Nr. 59, 4100 Eur; 2016 m. spalio 10 d. kasos pajamų orderiu (duomenys neskelbtini)2016 Nr. 61, 5100 Eur.; 2016 m. gruodžio 11 d. kasos pajamų orderiu (duomenys neskelbtini)2016 Nr. 79, 2 185,47 Eur), 500 Eur įnešė 2015 m. spalio 8 d. pavedimu Nr. 153 į bendrovės sąskaitą banke Nr. (duomenys neskelbtini), tiekėjams išmokėjo 17 342,45 Eur (pagal UAB ,,S“ 2015 m. rugsėjo 9 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SKP061547 544,49 Eur, pagal 2015 m. lapkričio 30 d. užskaitos įregistravimą 16 797,96 Eur už parduotus 6 miškus bendrovei), 2017 m. gegužės 11 d. pas jį, kaip pas atskaitingą asmenį, liko 45 200 Eur, kurių į bendrovės kasą negrąžino bei nepateikė dokumentų, pateisinančių šių piniginių lėšų panaudojimą UAB ,,A“ veikloje, tokiu būdu laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 11 d. A. B. pasisavino užimamų pareigų pagrindu jo žinioje buvusį svetimą – UAB ,,A“ priklausantį didelės vertės turtą: pinigines lėšas – 45 200 Eur, tuo UAB ,,A“ padarė 45 200 Eur turtinę žalą. Šie A. B. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje.

2. Taip pat A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad nuo 2009 m. vasario 11 d. iki 2017 m. gegužės 11 d. būdamas UAB ,,A“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, bei pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 21 straipsnį būdamas atsakingas už UAB ,,A“ buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 11 d. pažeidė:

2.1. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr.IX-574) 19 straipsnio ,,Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka“ 1 dalyje nurodytų nuostatų reikalavimus, jog ,,Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą.“ ir 2 dalyje nurodytų nuostatų reikalavimus, jog ,,Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“, Lietuvos Respublikos Dokumentų ir archyvų įstatymo (2004 m. kovo 30 d. Nr.IX-2084) 12 straipsnio ,,Dokumentų saugojimas” 1 dalyje nurodytų nuostatų reikalavimus, jog ,,Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“, Lietuvos Vyriausiojo archyvaro įsakymo (2011 m. kovo 9 d. Nr.V-100) 2 dalyje nurodytų nuostatų reikalavimus, jog ,,minimaliais dokumentų saugojimo terminais ir tvarka, kad ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai turi būti saugomi 10 metų“, nes suvestiniuose apskaitos registruose 2016 m. spalio 3 d. buhalterė įregistravo nešiojamojo kompiuterio MacBook įsigijimą, tačiau įrašams suvestiniuose apskaitos registruose pagrįsti neišsaugojo ir ūkinės finansinės veiklos tyrimui nepateikė nešiojamojo kompiuterio MacBook Air 13 įsigijimo iš UAB ,,G“ dokumentų. Dėl to pagal UAB ,,A“ tvarkomą apskaitą tiriamuoju laikotarpiu 2016 m. iš dalies negalima nustatyti asmens – UAB ,,A“ turto ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros;

2.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu (1999 m. birželio 3 d. Nr. 719, nauja redakcija 2014 m. spalio 3 d. Nr. 1070) patvirtintų inventorizavimo taisyklių 9.2 punkte nurodytų nuostatų reikalavimus, jog ,,Kai keičiasi materialiai atsakingi ir atsakingi asmenys, – inventorizuojama turto dalis, perduodama vieno materialiai atsakingo arba atsakingo asmens kitam materialiai atsakingam arba atsakingam asmeniui (pagal turto perdavimo ir priėmimo dienos būklę)”, nes keičiantis įmonės direktoriams (akcininkų susirinkimo data 2017 m. gegužės 11 d.) neatliko direktoriaus A. B. žinioje buvusio turto dalies inventorizacijos ir neįformino A. B. žinioje buvusio turto dalies perdavimo naujai paskirtam direktoriui ar kitam materialiai atsakingam arba atsakingam asmeniui bei UAB ,,A“ keičiantis įmonės kasininkui (J. B. nedarbingumo laikotarpiu) nebuvo atlikta kasoje buvusių piniginių lėšų inventorizacija. Dėl šių buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „A“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 11 d. Šie A. B. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 223 straipsnio 1 dalyje.

3. A. B. buvo kaltinamas tuo, jog iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą turtą, o būtent: nuo 2015-01-01 iki 2017-05-11 būdamas UAB “A“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir atskaitingu asmeniu, tai yra atsakingu už jo žinioje esantį UAB „A“ priklausantį turtą, bei pagal Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 Nr.IX-1889) 37 straipsnio 10 punkto 1 dalį būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą ir savo užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisę pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas, duoti privalomus nurodymus dėl šio turto panaudojimo, iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą turtą – UAB “A“ priklausantį turtą, o būtent: 2015 kovo mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, nurodė buhalterei J. Š. įtraukti į UAB ,,A“ buhalterinę apskaitą 2015-03-05 UAB ,,R“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą RS0150274, pagal kurią įsigytos detalės ir automobilio remonto paslaugos už 320 eurų sumą su PVM ne įmonės reikmėms, o R. B. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui ,,Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir už šias ne įmonės reikmėms įsigytas detales ir remonto paslaugas 2015-03-17 mokėjimo pavedimu Nr. 1108, kuriame nurodyta, kad mokama pagal PVM sąskaitą faktūrą RS0150274, iš bendrovės UAB ,,A“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sumokėta UAB ,,R“ 320 eurų suma, taip A. B. iššvaistė jo žinioje buvusį 320 eurų vertės UAB ,,A“ priklausantį turtą, padarydamas UAB ,,A“ 320 eurų žalą. A. B. buvo kaltinamas šiais veiksmais padaręs nusikaltimą, numatytą pagal BK 184 straipsnio 1 dalį.

4. J. B. buvo kaltinama tuo, jog laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 29 d. iki 2017 m. gegužės 18 d. būdama UAB ,,A“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), administratorė-kasininkė, pagal UAB „A“ direktoriaus A. B. patvirtintą ir jos – kasininkės J. B. pasirašytą 2013 m. sausio 29 d. UAB ,,A“ kasininko pareiginę instrukciją privalėdama atlikti piniginių lėšų priėmimo, apskaitos ir apsaugos operacijas pagal visas kasos apskaitos taisykles, teisingai įforminti dokumentus, tvarkyti kasos knygą, bei būdama atsakinga už piniginių lėšų apsaugą, jų gavimą ir išdavimą, kasos operacijų teisingumą, už žalą, padarytą įmonei dėl savo kaltės ar neatsargumo, bei pagal UAB ,,A“ direktoriaus A. B. ir jos – kasininkės J. B. pasirašytą 2013 m. sausio 29 d. tipinę visiškos individualinės materialinės atsakomybės sutartį įsipareigojusi tausoti jai perduotas materialines vertybes, laiku pranešti įmonės administracijai apie visas aplinkybes, gresiančias jai patikėtų materialinių vertybių saugumui, atlikti nustatyta tvarka materialinių vertybių inventorizacijas, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 2 d. iki 2017 m. gegužės 18 d. ji pasisavino jos žinioje buvusį didelės vertės UAB „A“ priklausantį turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 2 d. iki 2017 m. gegužės 3 d. UAB ,,A“ kasoje pagal išrašytus kasos pajamų orderius buvo užpajamuota, iš viso 210 127,65 Eur suma (iš bendrovės sąskaitų banke išimta ir į bendrovės kasą per 140 kartų, kasos pajamų orderiais įnešta 127 050, 45 Eur suma, iš pirkėjų gautą ir į bendrovės kasą per 20 kartų, kasos pajamų orderiais įnešta 18 047,41 Eur suma, per 15 kartų kasos pajamų orderiais į bendrovės kasą įnešti akcininkų įnašai bendrovės veiklai 59 936,47 Eur suma, 2016 m. liepos 12 d. kasos pajamų orderiu (duomenys neskelbtini)2016 Nr. 53 J. Š. grąžinta darbo užmokesčio permoka 28,07 Eur, 2016 m. spalio 2 d. kasos pajamų orderiu (duomenys neskelbtini)2016 Nr. 60 J. Š. gražinta paskola 3000 Eur, per du kartus, kasos pajamų orderiais J. Š. grąžino kaip atskaitingas asmuo nepanaudotą avansą 2 065,25 Eur sumą), iš kasos pagal išrašytus kasos išlaidų orderius laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 2 d. iki 2017 m. gegužės 3 d. išlaiduota iš viso 199 608,08 Eur suma (per 28 kartus, kasos išlaidų orderiais išmokėtas darbo užmokestis darbuotojams 41 596, 47 Eur, per du kartus akcininkams kasos išlaidų orderiais išmokėti dividendai 2 881,15 Eur, per du kartus kasos išlaidų orderiais atskaitingam asmeniui J. Š. išduota 2 406, 55 Eur suma, per 9 kartus, kasos išlaidų orderiais grąžinta akcininkams 33 627,71 Eur suma, per 27 kartus, kasos išlaidų orderiais išmokėta tiekėjams 119 096, 20 Eur suma), ir 2017 m. gegužės 3 d. įmonės kasoje buvo likęs 10 519,57 Eur piniginių lėšų likutis, kurio ji – kasininkė J. B. neperdavė kitam materialiai atsakingam asmeniui nei nedarbingumo laikotarpio pradžioje 2017 m. vasario 22 d., nei 2017 m. gegužės 18 d. paskutinę darbo dieną bendrovėje, kasoje buvusio 10 519,57 Eur piniginių lėšų likučio negrąžino į bendrovės kasą bei nepateikė dokumentų, pateisinančių šių piniginių lėšų panaudojimą UAB ,,A“ veikloje, tokiu būdu laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 2 d. iki 2017 m. gegužės 18 d. ji pasisavino – paėmė, jai užimamų pareigų pagrindu patikėtą svetimą – UAB ,,A“, priklausantį didelės vertės turtą – 10 519,57 Eur, tuo UAB ,,A“ padarė 10 519,57 Eur turtinę žalą. J. B. buvo kaltinama šiais veiksmais padariusi nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Dėl nuteistojo A. B. apeliacinio skundo argumentų

Dėl A. B. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį

Dėl A. B. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį

Dėl prokuratūros prokurorės apeliacinio skundo argumentų

Dėl A. B. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį dalyje dėl kompiuterių pasisavinimo

Dėl A. B. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad dėl netinkamai (nepagrįstai) į buhalterinę apskaitą įtrauktos PVM sąskaitos faktūros įmonės sąnaudos padidintos 264,48 Eur sumai, atskaitoma pirkimo PVM padidinta 55,52 Eur sumai, o iš viso į valstybės biudžetą nesumokėta 95,19 Eur, konstatuoja, jog baudžiamajame įstatyme nustatytos apimties nusikalstamos veikos pasekmės nekilo. Tokią teismo išvadą nulėmė ir tai, kad į Bendrovės apskaitą nepagrįstai įtrauktos išlaidos buvo konkrečiai žinomos, jų dydis tiksliai nustatytas –320 Eur, netinkamai apskaityta tik viena ūkinė operacija, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, tai netrukdo nustatyti UAB „A“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dėl nepagrįstai į apskaitą įtrauktos PVM sąskaitos faktūros sumos mokėtini mokesčiai pagal specialisto išvadą nesiekia net kelių MGL. Tuo tarpu pagal ANK 205 straipsnio 5 ir 6 dalis administracinė atsakomybė kyla už tokį apgaulingos apskaitos tvarkymą, kuriuo siekiama arba nuslepiama nuo dešimties iki penkiasdešimties bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių mokesčių (ANK 205 straipsnio 5 dalis) arba daugiau kaip penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių mokesčių (ANK 205 straipsnio 6 dalis), kurie už tikrinamąjį laikotarpį turėjo būti sumokėti pagal įstatymus. Baudžiamoji atsakomybė negali kilti už veiką, kurios pavojingumas neatitinka net administracinio nusižengimo pavojingumo.

43. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, jog šie veiksmai nesukėlė įstatyme apibrėžtų padarinių ir nesudaro pagrindo A. B. baudžiamajai atsakomybei kilti. Įvertinus tai, kad finansinę operaciją pagrindžiančio dokumento turinys buvo tiksliai žinomas, žinoma įvykusios ūkinės operacijos piniginė išraiška, kaip nustatyta, be pagrindo į apskaitą įtrauktas tik vieną ūkinę operaciją patvirtinantis finansinis dokumentas, ir įvertinus įmonės apyvartą bei likusių nustatytų ūkinių operacijų mąstą, darytina išvada, jog tai netrukdo nustatyti įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Taigi konstatuotina, kad dėl šios veikos jokia reali grėsmė BK 222 straipsnyje saugomiems teisiniams gėriams nekilo.??? Kaip minėta, nagrinėjamu atveju dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo nesumokėta mokesčių dalis nesiekia net ANK 205 straipsnio 5 dalyje numatytos minimalios ribos. Baudžiamoji atsakomybė, kuriai konstatuoti reikia nustatyti vertinamojo pobūdžio pasekmes (negalėjimą nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo arba įsipareigojimų dydžio ar struktūros), negali kilti už mažiau pavojingą veiką – administracinį nusižengimą. Taigi, nesant A. B. veikoje BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties požymio (pasekmių), pirmosios instancijos teismas priėmė tinkamą sprendimą ir pagrįstai išteisino A. B. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Dėl A. B. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 184 straipsnio 1 dalį

44. A. B. buvo kaltinamas iššvaistęs jo žinioje buvusį svetimą UAB „A“ priklausantį turtą, kai 2015 kovo mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu nurodė buhalterei J. Š. įtraukti į UAB ,,A“ buhalterinę apskaitą 2015 m. kovo 5 d. UAB ,,R“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą RS0150274, pagal kurią įsigytos detalės ir automobilio remonto paslaugos už 320 Eur sumą su PVM ne įmonės reikmėms, o R. B. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir už šias ne įmonės reikmėms įsigytas detales ir remonto paslaugas 2015 m. kovo 17 d. mokėjimo pavedimu Nr. 1108, kuriame nurodyta, kad mokama pagal PVM sąskaitą faktūrą RS0150274, iš bendrovės UAB „A“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sumokėta UAB “R“ 320 Eur suma.

45. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu baudžiamąją bylą prieš A. B. pagal BK 184 straipsnio 1 dalį nutraukė. Teismas motyvavo, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra UAB ,,A“ pareiškimo dėl įmonei padarytos žalos, taip pat nėra ir prokuroro reikalavimo pradėti procesą, remiantis BPK 167 straipsnio 2 dalimi. Byloje nesant nustatytos formos atskiro rašytinio dokumento, kuriame būtų nurodyti motyvai ir priežastys, dėl kurių prokuroro reikalavimu turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, teismas priėjo prie išvados, kad pažeistos BK 184 straipsnio 5 dalies (teismas klaidingai buvo nurodęs 4 dalį), BPK 167 straipsnio 1, 2, 4 dalių nuostatos ir todėl yra BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas.

46. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos duomenis, įvertinusi skundžiamo teismo nuosprendžio motyvus bei prokurorės apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir išsamiai ištyrė baudžiamosios bylos medžiagą, tačiau, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, byloje esančius įrodymus vertino atsietai bei nepakankamai atidžiai, dėl to padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas.

47. Prokurorės skunde tinkamai nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas UAB „A” akcininko V. A. 2017 m. birželio 5 d. pareiškimo dėl neteisėtų direktoriaus A. B. veiksmų pagrindu. Apklaustas kaip liudytojas 2018 m. vasario 28 d. V. A. parodė, jog, susipažinęs su UAB „A” ūkinės-finansinės veiklos tyrimo išvada, pamatė, kad A. B. padarė bendrovei 320 Eur žalą, nes automobilio remonto paslaugos buvo įsigytos ne įmonės reikmėms. Taigi, apklausiamas kaip liudytojas V. A. savo paaiškinimais papildė 2017 m. birželio 5 d. pareiškimą. Teismas neįvertino šių V. A. pareiškimą papildančių teiginių ir nepagrįstai nutraukė baudžiamąją bylą pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, vadovaudamasis BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu.

48. Teisėjų kolegija sutinka su šiais prokurorės skundo argumentais ir sprendžia, kad skundžiamame nuosprendyje padaryta teisės taikymo klaida bei baudžiamoji byla A. B. pagal BK 184 straipsnio 1 dalį nepagrįstai nutraukta BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu. Teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamojoje byloje ištirtus įrodymus, priėjo prie išvados, kad UAB „A” akcininko V. A. 2017 m. birželio 5 d. pareiškimas dėl neteisėtų direktoriaus A. B. veiksmų, kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas nagrinėjamoje byloje, vėliau V. A. papildytas ir detalizuotas, buvo tinkamas pagrindas A. B. atžvilgiu pradėtam ikiteisminiam tyrimui, taip pat ir dėl veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnio 1 dalyje, požymių.

49. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju aktualus kitas baudžiamosios bylos nutraukimo pagrindas.

50. Byloje pateiktoje 2017 m. spalio 26 d. specialisto išvadoje Nr.5-2/148/2017 dėl UAB „A“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų (t.6, 135-171) nurodyta, jog į UAB ,,A“ buhalterinę apskaitą buvo įtraukta 2015 m. kovo 5 d. UAB ,,R“ išrašyta PVM sąskaita faktūra RS0150274, pagal kurią įsigytos detalės ir automobilio remonto paslaugos už 320 Eur sumą su PVM ne įmonės reikmėms, o R. B. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); už šias ne įmonės reikmėms įsigytas detales ir remonto paslaugas 2015 m. kovo 17 d. mokėjimo pavedimu Nr. 1108, kuriame nurodyta, kad mokama pagal PVM sąskaitą faktūrą RS0150274, iš bendrovės UAB „A“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sumokėta UAB “R“ 320 Eur suma.

51. Aplinkybės, kad minėta pinigų suma buvo apmokėta iš bendrovės sąskaitos, neneigė ir pats nuteistasis A. B., aiškindamas tai įvykusia klaida, kadangi minėtoje bendrovėje UAB ,,R“ būdavo remontuojami ir bendrovei UAB „A“ priklausantys automobiliai, serviso bendrovei jų įmonės rekvizitai buvo žinomi. Jis taip pat nurodė, kad, šiai klaidai paaiškėjus, 2018 m. rugsėjo 26 d. 320 Eur sumą jis grąžino į bendrovės sąskaitą. Liudytojo V. A. parodymais nustatyta, kad jis, susipažinęs su atliktu specialisto tyrimu ir pateikta išvada, patikslino, jog bendrovė dėl A. B. nesąžiningo elgesio, kai buvo apmokėtas jo sūnui priklausančio automobilio remontas, patyrė 320 Eur nuostolį. Liudytojas taip pat nurodė, kad, šiam faktui paaiškėjus, A. B. 2018 m. rudenį šią sumą bendrovei grąžino.

52. Minėti įrodymai patvirtina, kad formaliai vertinant A. B. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-396/2009, Nr. 2K-526/2009, Nr. 2K-262/2011). Veikos pavojingumas yra būtinasis nusikaltimo požymis. Jeigu asmens veika yra nepavojinga arba jos pavojingumo laipsnis nesiekia tokio lygio, kad galėtų būti vertintina kaip nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir jam negali būti taikomos BK nustatytos poveikio priemonės, o toks asmuo, esant BK nustatytoms sąlygoms ir pagrindams, nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas.

53. BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, Nr. 2K-416/2012, Nr. 2K-154/2013, Nr. 2K-364/2013, Nr. 2K-153-942/2016, Nr. 2K-413-895/2016, Nr. 2K-93-788/2017 ir kt.). Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama į visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-364/2013, Nr. 2K-231-976/2017, Nr. 2K-169-689/2018 ir kt.).

54. BK nenustatyti išimtiniai ribojimai atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo. BK 37 straipsnis, nustačius jame įtvirtintas sąlygas, gali būti taikomas nepriklausomai nuo to, koks BK skyrius nustato baudžiamąją atsakomybę už veikos padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-2K-275/2014). Už nusikaltimo, nurodyto BK 184 straipsnio 1 dalyje, padarymą yra baudžiama viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų, taigi šis nusikaltimas priskiriamas nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis A. B. iššvaistė UAB „A“ lėšas, kurių suma yra 320 Eur. Išvaistyta įmonės lėšų suma nežymiai viršija BK 190 numatytą nedidelės vertės turto dydžio ribą (5 MGL), kai nedidelės vertės turto iššvaistymas kvalifikuojamas kaip baudžiamasis nusižengimas pagal BK 184 straipsnio 3 dalį. Nagrinėjamoje byloje liudytojų V. A. ir J. Š. (B.) parodymais nustatyta, kad A. B. įmonei padarytą žalą visiškai atlygino dar ikiteisminio tyrimo metu, 2018 m. rugsėjo 26 d., V. A., kurio pareiškimo pagrindu ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, patvirtino, jog bendrovė dėl šios sumos A. B. pretenzijų neturi, ir šios pozicijos buvo laikomasi tiek tolesnio ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu. Taigi dėl A. B. neteisėtų veiksmų – iššvaisčius įmonės turtą – kilę padariniai, jo paties aktyviu veikimu buvo visiškai pašalinti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tokio pobūdžio nusikalstamą veiką A. B. kaip įmonės direktorius per visą savo darbo UAB „A“ laikotarpį padarė vieną kartą. Pažymėtina ir tai, kad dėl V. A. mirties nėra galimybės išsiaiškinti pastarojo pozicijos dėl baudžiamosios atsakomybės A. B. taikymo už šiuos nuteistojo veiksmus. Įvertinus visumą aptartų aplinkybių, darytina išvada, jog vienkartiniai nuteistojo A. B. veiksmai, apmokant sūnaus R. B. automobilio remonto paslaugų sąskaitą įmonės lėšomis, jam vėliau aktyviais veiksmais pašalinus veikos padarinius, nebuvo tokio pavojingumo, kokį paprastai kelia nesunkaus nusikaltimo padarymas. Šio A. B. padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnis nepasižymi tipiniu tokios rūšies nusikaltimų pavojingumu. Prokurorės skunde akcentuojama aplinkybė, kad A. B. bendrovei UAB ,,A” minėtą žalą atlygino jau po to, kai jam 2018 m. kovo 29 d. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 1 dalyje, padarymo, praėjus trejiems metams po minimos sąskaitos apmokėjimo, kitų aptartų aplinkybių kontekste nesudaro pagrindo kitokiam nuteistojo veiksmų pavojingumo vertinimui. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas A. B. taikyti BK 37 straipsnio nuostatas ir jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 184 straipsnio 1 dalį atleisti dėl mažareikšmiškumo.

55. Dėl paminėtų aplinkybių ši skundžiamo teismo nuosprendžio A. B. dalis panaikinama ir baudžiamoji byla dėl BK 184 straipsnio 1 dalies nutrauktina (BPK 327 straipsnio 2 punktas).

Dėl J. B. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį

56. J. B. buvo kaltinama pasisavinusi jos žinioje buvusį svetimą UAB „A“ priklausantį didelės vertės turtą, nurodant, kad ji laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 29 d. iki 2017 m. gegužės 18 d. būdama UAB ,,A“ administratore-kasininke, privalėdama atlikti piniginių lėšų priėmimo, apskaitos ir apsaugos operacijas bei būdama atsakinga už piniginių lėšų apsaugą, jų gavimą ir išdavimą, kasos operacijų teisingumą, taip pat už žalą, padarytą įmonei dėl savo kaltės ar neatsargumo, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 2 d. iki 2017 m. gegužės 18 d. pasisavino jos žinioje buvusį didelės vertės UAB “A“ priklausantį turtą, nes laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 2 d. iki 2017 m. gegužės 3 d. UAB ,,A“ kasoje pagal išrašytus kasos pajamų orderius buvo užpajamuota, iš viso 210 127,65 Eur suma, o iš kasos pagal išrašytus kasos išlaidų orderius laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 2 d. iki 2017 m. gegužės 3 d. išlaiduota iš viso 199 608,08 Eur suma ir 2017 m. gegužės 3 dienai įmonės kasoje buvo likęs 10 519,57 Eur piniginių lėšų likutis, kurio ji būdama kasininke neperdavė kitam materialiai atsakingam asmeniui nei nedarbingumo laikotarpio pradžioje 2017 m. vasario 22 d., nei 2017 m. gegužės 18 d. paskutinę darbo dieną bendrovėje, kasoje buvusio 10 519,57 Eur piniginių lėšų likučio negrąžino į bendrovės kasą bei nepateikė dokumentų, pateisinančių šių piniginių lėšų panaudojimą UAB ,,A“ veikloje.

57. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs J. B. veiksmuose BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamos veikos sudėties požymių, ją išteisino. Teismas tinkamai nustatė, kad Bendrovėje buvo kasa ir joje būdavo grynųjų pinigų. Šias aplinkybes teismas pagrįstai nustatė, remdamasis FNTT specialistų išvadomis, byloje esančių įmonės finansines operacijas patvirtinančių dokumentų analize bei liudytojų parodymais. Apygardos teismas argumentavo, kad J. B. nuo 2017 m. vasario 22 d. dėl ligos buvo nedarbinga ir savo darbinių funkcijų atlikti negalėjo, o kasininko pareigas jos nedarbingumo laikotarpiu ėjo A. B. (šią aplinkybę patvirtino 2017 m. kovo – gegužės mėnesiais A. B., kaip kasininko, pasirašyti Kasos išlaidų orderiai Nr. (duomenys neskelbtini) 003 ir 004). Nors vėliau ir pats A. B. buvo nedarbingas dėl ligos, tačiau savo nedarbingumo laikotarpiu jis dirbo įmonėje, nes iš įmonės sąskaitos buvo pervedinėjami pinigai vasario, kovo bei balandžio mėnesiais (6 t., b. l. 146-147). Apygardos teismas pažymėjo, kad oficialus dokumentas, kuriuo būtų perimta įmonės kasa, nebuvo surašytas, tačiau iš A. B. veiksmų, atliekant kasos operacijas, akivaizdu, jog jis perėmė įmonės kasą ir atlikinėjo kasininko pareigas, nes įnešė į kasą ir iš jos paėmė atitinkamas pinigų sumas. Iki J. B. nedarbingumo pradžios kasoje buvo daugiau kaip 14 000 Eur, o A. B. darbo kasininku laikotarpiu iš kasos išmokėta beveik 4 000 Eur. Šios aplinkybės leido teismui prieiti prie išvados, kad grynųjų pinigų kasoje buvo ir jais A. B. disponavo, t. y. kasos likutis jam buvo perduotas. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad J. B. kasos atgal iš A. B. perėmusi nebuvo, todėl nėra objektyvaus pagrindo kaltinti ją kasoje buvusių pinigų pasisavinimu.

58. Prokurorės apeliaciniame skunde teigiama, kad UAB ,,A” direktoriaus A. B. 2017 m. kovo 7 d. įsakyme ,,Dėl paskyrimo eiti direktoriaus pareigas” nurodyta, jog nuo 2017 m. kovo 7 d., direktoriaus A. B. nedarbingumo laikotarpiu laikinai einančiu direktoriaus pareigas paskiriamas V. A.. Įsakymas pasirašytas direktoriaus A. B.. Anot prokurorės, tai patvirtina, kad A. B. nedarbingumo laikotarpiu bendrovėje nedirbo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad A. B. turėjo du nedarbingumo laikotarpius, kurie truko nuo 2017 m. kovo 7 d. iki 2017 m. kovo 15 d. ir nuo 2017 m. kovo 29 d. iki 2017 m. birželio 6 d. Nuo 2017 m. kovo 16 dienos iki 2017 m. kovo 28 d. A. B. dirbo ir ėjo direktoriaus pareigas (t. 7, b. l. 2), nes nedarbingumo laikotarpis buvo pasibaigęs ir šiuo periodu V. A. pagal 2017 m. kovo 7 d. įsakymą laikino direktoriaus pareigų eiti negalėjo. A. B. vėl susirgus nuo 2017 m. kovo 29 d., joks naujas įsakymas dėl V. A. paskyrimo laikinai eiti direktoriaus pareigas A. B. nedarbingumo laikotarpiu nebuvo priimtas. Tai, kad A. B. ir savo nedarbingumo laikotarpiu ėjo direktoriaus pareigas, patvirtina kovo – gegužės mėnesiais iš įmonės kasos jam išlaiduotos piniginės lėšos darbuotojų (A. B. ir kitų darbuotojų) atlyginimams apmokėti. Kasos išlaidų orderiai pasirašyti A. B.. Prie specialisto išvados esančioje lentelėje Nr. 3 (t. 6, b. l. 142) nurodyta, kad A. B. darbo užmokesčių darbuotojams sumokėjimui iš kasos išlaiduota: 2017 m. kovo 6 d. – 2038,78 Eur (atlyginimai už vasario mėnesį), 2017 m. balandžio 7 d. –1269,63 Eur (atlyginimai už kovo mėnesį), 2017 m. gegužės 3 d. – 501,36 Eur (atlyginimai už balandžio mėnesį). Pagal mokėjimų žiniaraščius A. B. šiuo laikotarpiu buvo išlaiduota 1063,71 Eur darbo užmokesčio, o kitiems darbuotojams – 2746,06 Eur darbo užmokesčio. Taigi formaliai A. B. direktoriaus pareigas ėjo iki 2017 m. gegužės 11 d., kai akcininkų susirinkime buvo atleistas iš šių pareigų. VĮ Registrų centro LR Juridinių asmenų registro išrašo duomenimis, tiriamuoju laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 22 d. UAB ,,A“ direktoriumi buvo įregistruotas V. A.. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad nedarbingumo laikotarpiu A. B. dirbo bendrovėje ir iš dalies atliko direktoriaus funkcijas, o tai reiškia, kad galėjo neoficialiai atlikti ir kasininko funkcijas.

59. Prokurorė akcentuoja, kad apygardos teismas dėl UAB „A” bendrovės kasininko padarė viena kitai prieštaraujančias išvadas. Nuosprendžio 37 lape padaryta išvada, kad J. B. nedarbingumo laikotarpiu kasą realiai perėmė ir ją tvarkė įmonės direktorius A. B., o 32 nuosprendžio lape (dėstant motyvus dėl BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo) konstatuota, kad 2017 m. gegužės 22 d. įmonės direktorius buvo V. A., todėl pareiga perimti iš J. B. kasą ir atlikti kasos inventorizaciją J. B. atleidimo iš darbo dieną negalėjo kilti A. B.. Teisėjų kolegijos vertinimu, abu apygardos teismo nurodyti argumentai yra pagrįsti ir vienas kitam neprieštarauja. Kaip minėta, remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad J. B. ligos laikotarpiu bendrovės kasą realiai buvo perėmęs įmonės direktorius A. B.. Teismo motyvas, kad J. B. atleidimo iš darbo dieną pareiga perimti iš J. B. kasą ir atlikti kasos inventorizaciją negalėjo kilti A. B., taip pat yra teisingas. Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktą 2013 m. sausio 29 d. darbo sutartį Nr. 9, tiriamuoju laikotarpiu iki 2017 m. gegužės 18 d. UAB ,,A“ administratore – kasininke dirbo J. B., su ja buvo sudaryta visiškos individualios materialinės atsakomybės sutartis. Paskutinę J. B. darbo dieną – 2017 m. gegužės 18 d., A. B. nebebuvo UAB „A“ direktorius (iš direktoriaus pareigų atleistas 2017 m. gegužės 11 d.), todėl jam pareigos perimti bendrovės kasą iš savo darbą baigiančios įmonės kasininkės negalėjo kilti. J. B. paskutinę savo darbo dieną negalėjo Bendrovės kasos tinkamai perduoti naujam UAB „A“ direktoriui, nes savo nedarbingumo laikotarpiu ji už įmonės kasą nebuvo atsakinga – kasininko pareigas neoficialiai buvo perėmęs jos vyras A. B.. Aplinkybės, jog A. B. įmonės kasininkės J. B. nedarbingumo laikotarpiu neoficialiai buvo perėmęs kasininko funkcijas ir atleidžiamas iš direktoriaus pareigų tinkamai neatliko kasos inventorizacijos ir neperdavė kasos naujai išrinktam direktoriui V. A., negali turėti įtakos J. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimui.

60. Prokurorės skunde pabrėžiama, kad, keičiantis materialiai atsakingam asmeniui ar atsakingam asmeniui, byloje nagrinėjamu atveju – J. B. perduodant, o A. B. priimant bendrovės kasą su joje buvusiu bendrovės turtu – piniginėmis lėšomis, turėjo būti atlikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų inventorizacijos taisyklių 9.2 punktu nustatyti veiksmai ir surašyti nustatyti dokumentai. Iš bylos duomenų matyti, jog bendrovėje UAB „A” aukščiau aptarti reikalaujami veiksmai nebuvo atlikti ir dokumentai nebuvo surašyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad J. B. neperdavė A. B. UAB „A” kasos, neatliko inventorizacijos ir nesurašė atitinkamų dokumentų, niekaip nepagrindžia jai reikšto kaltinimo, kad ji pasisavino bendrovės kasoje buvusias pinigines lėšas. Kaip minėta, jokie oficialūs dokumentai dėl bendrovės kasos perdavimo A. B. nebuvo surašyti, tačiau A. B. veiksmai J. B. nedarbingumo metu patvirtino, kad realiai bendrovės kasoje buvusiomis piniginėmis lėšomis disponavo jis, o ne J. B.. Todėl, nors J. B. nesilaikė taisyklėse numatyto reikalavimo perduoti kasą ir surašyti atitinkamus dokumentus, ji apygardos teismo buvo pagrįstai išteisinta dėl UAB „A“ lėšų pasisavinimo, nes darbinės veiklos metu ir po to – dėl ligos būdama nedarbinga, jokių tiesioginių veiksmų, susijusių su įmonės lėšų pasisavinimu neatliko. Kaltinimas dėl kasoje buvusių pinigų pasisavinimo galėtų būti susietas su paskutiniu pinigais tiesiogiai disponavusiu asmeniu – A. B., tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras tokios pozicijos neišreiškė.

Dėl BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo A. B. ir J. B.

61. Prokurorės apeliaciniame skunde prašoma, tenkinus jos skundo reikalavimus, taikyti BK 72 straipsnio 5 dalį ir iš A. B. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą 846,99 Eur, iš J. B. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą 10519,57 Eur. Prokurorė nurodo, kad iš A. B. išieškotina nusikalstamos veikos, pasisavinant bendrovei priklausančius kompiuterius, rezultato – pasisavintų kompiuterių vertę atitinkanti pinigų suma, taip pat iš J. B. išieškotinas jos nusikalstamos veikos rezultatas – pasisavinta pinigų suma.

62. Aukščiau šiame procesiniame sprendime aptartais motyvais atmetus prokurorės apeliacinio skundo argumentus dėl kaltinimo A. B. bendrovei priklausančių kompiuterių pasisavinimu ir kaltinimo J. B. kasoje buvusių piniginių lėšų pasisavinimu nepagrįstumo, teisėjų kolegija neturi pagrindo svarstyti klausimo dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo A. B. ir J. B. prokurorės skunde nurodytais argumentais.

Dėl A. B. paskirtos bausmės

63. Nuteistojo A. B. skunde teigiama, kad nuteistajam turėtų būti skiriama sankcijos minimumui, bet ne vidurkiui artima bausmė, taip pat turėtų būti paskirta švelnesnė nei laisvės atėmimas bausmė. Šie nuteistojo apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, laikėsi bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo taisyklių.

64. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima paskirti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Svarbu, kad teismo parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis pasiektų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

65. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 61 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad bausmės skyrimo procesas susideda iš dviejų dalių – iš bausmės rūšies parinkimo ir bausmės dydžio nustatymo. BK 61 straipsnio 2 dalyje įstatymas nurodo, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bausmę sugriežtina ar sušvelnina, jei žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir todėl neteisingą bausmę.

66. Skirdamas bausmę nuteistajam A. B. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas reikšmingas bausmei skirti aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir vadovaudamasis BK 61 straipsnio taisyklėmis paskyrė jam laisvės atėmimo bausmę neperžengdamas BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijos ribų – paskyrė A. B. laisvės atėmimą 3 metams. Parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad A. B. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Už BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas nenumato alternatyvių bausmių ir numato tik laisvės atėmimo bausmę. Nusikalstama veika yra baigta ir padaryta veikiant tiesiogine tyčia, siekiant savanaudiškų tikslų – neteisėtos materialinės naudos. Teismas atsižvelgė į nuteistojo A. B. asmenybę: vedęs, nepilnamečių vaikų neturi, nusikalto būdamas neteistas ir administracine tvarka nebaustas, priklausomybės ligų centre neužregistruotas, dėl psichikos ligų nesigydė, dirbantis. Atsižvelgta į pasisavinto turto vertę. Teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, parinko A. B. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, o bausmės dydį nustatė mažesnį nei straipsnio sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis (BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės vidurkis 5 metai laisvės atėmimo). Be to, apygardos teismas pagrįstai taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir A. B. paskirtos bausmės vykdymą atidėjo dvejiems metams, numatydamas įpareigojimą tęsti darbą.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 1, 2 punktais, 4 dalimi, 327 straipsnio 2 punktu, 328 straipsnio 1, 3 punktais, 329 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio dalį, kuria A. B. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį, dėl šiuo nuosprendžiu paskirtųjų bausmių subendrinimo ir kuria baudžiamoji byla pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 1 dalį A. B. atžvilgiu nutraukta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

A. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 1 dalį vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, ir šią baudžiamosios bylos dalį nutraukti.

Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinį skundą atmesti.