Kauno apygardos teismo nuosprendis

civilinio ieškovo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Ruslanui Mazurovui (Ruslan Mazurov),

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis MB ,,(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį bei

J. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, dirbanti MB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir vykdanti individualią veiklą, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal BK 183 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. pasisavino jo žinioje buvusį svetimą didelės vertės turtą, o būtent: nuo 2015-01-01 iki 2017-05-11 būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir atskaitingu asmeniu, tai yra atsakingu už jo žinioje esantį UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, bei pagal Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 Nr. IX-1889) 37 straipsnio 10 punkto 1 dalį būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, pagal UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. B. patvirtintos bei jo paties pasirašytos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareiginės instrukcijos, kuriose data nenurodyta, IV dalį ,,Direktoriaus atsakomybė“, būdamas atsakingas už bendrovės ūkinę, finansinę veiklą ir dėl jo kaltės padarytus bendrovei nuostolius, pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės vertės turtą, o būtent:

UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ suvestiniame apskaitos registre ,,Skolų apyvartos“ laikotarpiu nuo 2015-01-01 – 2015-12-31 nurodyta, kad 2015-01-01 dieną pas jį kaip pas atskaitingą asmenį buvo 7 240,50 euro bendrovės grynųjų pinigų nepanaudotas likutis, laikotarpiu nuo 2015-01-15 iki 2017-04-17 jam į asmeninę banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 89 051,42 euro suma, su nurodyta mokėjimo paskirtimi ,,atsiskaitymas, mokėjimas, avansinis mokėjimas ūkinei veiklai“, iš šios bendros 96 271,92 euro sumos (7240,50+89 051,42 ): 15 313 eurų buvo A. B. priskaičiuotas darbo užmokestis pagal atlyginimų priskaičiavimo žiniaraščius, 17 936,47 eurų jis įnešė į bendrovės kasą pagal kasos pajamų orderius per šešis kartus (2015-04-30 kasos pajamų orderiu AVA Nr. 20, 2000 eurų; 2015-11-30 kasos pajamų orderiu AVA Nr. 57, 3000 eurų; 2015-12-31 kasos pajamų orderiu AVA Nr. 68, 1551 eurą; 2016-09-09 kasos pajamų orderiu AVA2016 Nr. 59, 4100 eurų; 2016-10-10 kasos pajamų orderiu AVA2016 Nr. 61, 5100 eurų.; 2016-12-11 kasos pajamų orderiu AVA2016 Nr. 79, 2185,47 euro), 500 eurų įnešė 2015-10-08 pavedimu Nr. 153 į bendrovės sąskaitą banke Nr. (duomenys neskelbtini), tiekėjams išmokėjo 17 342,45 euro (pagal UAB ,,Skaitmeninis pasaulis“ 2015-09-09 PVM sąskaitą faktūrą Nr. SKP061547 544,49 euro, pagal 2015-11-30 užskaitos įregistravimą 16 797,96 euro už parduotus 6 miškus bendrovei), 2017-05-11 dieną pas jį, kaip pas atskaitingą asmenį liko 45 200 eurų, kurių į bendrovės kasą negrąžino bei nepateikė dokumentų, pateisinančių šių piniginių lėšų panaudojimą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veikloje, tokiu būdu laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2017-05-11 A. B. pasisavino užimamų pareigų pagrindu jo žinioje buvusį svetimą – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, priklausantį didelės vertės turtą: pinigines lėšas – 45 200 eurų, tuo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ padarė 45 200 eurų turtinę žalą.

Šiais veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat, A. B. nuo 2009-02-11 iki 2017-05-11 būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, bei pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 21 straipsnį būdamas atsakingas už UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2017-05-11 pažeidė:

- Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 19 straipsnio ,,Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka“ 1 dalyje nurodytų nuostatų reikalavimus, jog ,,Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą.“ ir 2 dalyje nurodytų nuostatų reikalavimus, jog ,,Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“, Lietuvos Respublikos Dokumentų ir archyvų įstatymo (2004-03-30 Nr. IX-2084) 12 straipsnio ,,Dokumentų saugojimas” 1 dalyje nurodytų nuostatų reikalavimus, jog ,,Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“, Lietuvos Vyriausiojo archyvo įsakymo (2011-03-09 Nr.V-100) 2 dalyje nurodytų nuostatų reikalavimus, jog ,,minimaliais dokumentų saugojimo terminais ir tvarka, kad ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai turi būti saugomi 10 metų“, nes suvestiniuose apskaitos registruose 2016-10-03 buhalterė įregistravo nešiojamojo kompiuterio Mac Book įsigijimą, tačiau įrašams suvestiniuose apskaitos registruose pagrįsti neišsaugojo ir ūkinės finansinės veiklos tyrimui nepateikė nešiojamojo kompiuterio Mac Book Air 13 įsigijimo iš UAB ,,G.“ dokumentų. Dėl to pagal UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ tvarkomą apskaitą tiriamuoju laikotarpiu 2016 m. iš dalies negalima nustatyti asmens – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turto ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros;

- Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu (1999-06-03 Nr. 719, nauja redakcija 2014-10-03 Nr. 1070) patvirtintų inventorizavimo taisyklių 9.2 punkte nurodytų nuostatų reikalavimus, jog ,,Kai keičiasi materialiai atsakingi ir atsakingi asmenys, – inventorizuojama turto dalis, perduodama vieno materialiai atsakingo arba atsakingo asmens kitam materialiai atsakingam arba atsakingam asmeniui (pagal turto perdavimo ir priėmimo dienos būklę)”, nes keičiantis įmonės direktoriams (akcininkų susirinkimo data 2017-05-11) neatliko direktoriaus A. B. žinioje buvusio turto dalies inventorizacijos ir neįformino A. B. žinioje buvusio turto dalies perdavimo naujai paskirtam direktoriui ar kitam materialiai atsakingam arba atsakingam asmeniui bei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ keičiantis įmonės kasininkui (J. B. nedarbingumo laikotarpiu) nebuvo atlikta kasoje buvusių piniginių lėšų inventorizacija. Dėl šių buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2017-05-11.

Šiais veiksmais A. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu A. B., apklaustas kaip kaltinamasis, nurodė, jog kaltės nepripažįsta. Dėl kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį paaiškino, jog pinigų nepasisavino. Tie pinigai mažomis dalimis per ilgą laikotarpį buvo pervedami į jo asmeninę sąskaitą įmonės ūkinei veiklai vykdyti. Ta ūkinė veikla ir buvo darbas su žmonėmis, atsiskaitymai, avansiniai mokėjimai, sutarčių pasirašymai. Tokia suma susidarė per dvejus metus. Duomenų apie pinigų panaudojimą ūkinei veiklai nepateikė, nes tai buvo einamasis darbas – pirkimai, avansiniai mokėjimai. Tai buvo kasdieninis darbas – kiekvieną savaitę, kiekvieną mėnesį. Sukontroliuoti viską būdavo sunku. Būdavo taip, kad sandorio suma keisdavosi net ir nuvažiavus iki objekto. Įprastai metų gale pasidarydavo suvedimus ir pateikdavo ataskaitas. Įmonė buvo pakankamai pelninga ir kaip tik ėjo kalba dėl dividendų išsimokėjimo. Įprastai, ta suma ir būtų buvusi kaip dividendai. Iki konflikto su V. A., apie tai abu buvo kalbėję. Konfliktas su V. A. kilo dėl įtarimo, jog vedama dviguba buhalterija, kad nerodomos tikros sumos, kuriomis yra atsiskaitoma už medieną, transportą ir panašiai. Paskutinio susitikimo metu, V. A. perdavė savo asmeninius užrašus, kurie buvo ranka surašyti ir kurie yra pridėti prie bylos. Pastebėjo, kad juose esančios sumos visiškai neatitinka realybės. Toje V. A. knygoje buvo dvi dalys – vienoje jis rašė savo asmeninius užrašus, kitoje – kiekvieną mėnesį buvo suvedinėjamos ataskaitos, kad viskas būtų aiškiau. Tuose užrašuose buvo pateikta reali situacija, kuri buvo. Sumos ten skyrėsi labai stipriai, dėl to buvo paduota ikiteisminiam tyrimui, kad pradėtų tirti. Ten kalba ėjo apie 660 000 eurų, kurie buvo neparodyti. Deja, bet V. A. mirus, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ir iki galo neišsiaiškinta kaip viskas buvo. Kai pamatė, kad realios sumos, negu buvo nurodytos, nusprendė padaryti pinigų sulaikymą ir padaryti tų sumų įskaitymą kaip dividendų, kol išsiaiškins. Tie pinigai liko asmeninėje sąskaitoje. Įmonė turėjo bankinę kortelę, kad būtų galima tiesiogiai nusiimti pinigų, visus pinigus nuėminėjo V. A.. Kadangi būdavo taip, kad reikėdavo greitai pinigų, todėl pats jis (A. B.) pinigais disponavo per savo asmeninę sąskaitą, tačiau tuo metu viską, kas susiję su pinigais, valdė V. A.. Jis žinojo kiekvieną pavedimą, kiekvieną centą, kur kas eina. Buvo kalbama, kad daug patogiau būtų, kad pinigai būtų pervedami į įmonės bankinę kortelę ir iš ten būtų paimami įmonės ūkinei veiklai vykdyti, tačiau jis tam nepritarė, nes pats viską norėjo valdyti. Pavedimus į asmeninę sąskaitą darė buhalterė, nes pats A. B. neturėjo prisijungimų. Pavedimus buhalterė darydavo su V. A. žinia, kadangi jam skambindavo gauti kodą iš PIN kodų kortelės (generatoriaus neturėjo), todėl kiekvienas menkiausias pavedimas ar atsiskaitymas jam buvo žinomas. Dėl įmonės turto – kompiuterių iPad, Lenovo ir Mac Book, nurodė, jog jis turėjo tik kompiuterį Mac Book, kuris buvo paimtas kratos metu. Jį turėjo nuo pat įsigijimo ir už jį įmokas mokėjo asmeniškai. Kompiuteris iPad įmonės vardu buvo pirktas V. A. sūnui. Buhalterė pastoviai pildė nusidėvėjimo žurnalus, bet kilo konfliktas ir ji visus dokumentus perdavė ne jam, o V. A.. Dėl to kreipėsi į (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą, bet gavo atsakymą, kad akcininkas gali taip elgtis ir kompiuteris nebuvo grąžintas. Lenovo kompiuteris buvo pirktas įmonės vardu buhalterės dukrai. Nors pas A. B. buvęs kompiuteris Mac Book buvo naudojamas įmonės tikslais, tačiau už jį mokėjo pats nes įmonės iš viso neturėjo galimybės daiktų imti išsimokėtinai.

Dėl išvaistytų 320 eurų automobilio remontui, paaiškino, jog įmonė turėjo autoremonto įmones, kurios kartas nuo karto remontuodavo „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemones. Tuo metu atsitiko taip, kad sūnus tose pačiose remonto įmonėse remontavo savo automobilį, tai tikriausiai ir sūnaus automobilį priskyrė įmonei. Kodėl buhalterė to nesužiūrėjo ir nepastebėjo, nors tikrai turėjo ir privalėjo tą padaryti, nežino. Jeigu autoservisas el. paštu nusiuntė sąskaitą tiesiai į buhalteriją ir jeigu ją apskaitė ir padarė apmokėjimą, jis galėjo nieko apie tai ir nežinoti. Mano, kad čia įvykusi žmogiška klaida. Kai sužinojo, kad tai buvo padaryta, tuos pinigus iš savo asmeninės sąskaitos pervedė įmonei. Buhalterei nebuvo nurodęs tą sąskaitą apmokėti.

Dabar daug metų civiline tvarka bando prašyti, kad jam, kaip įmonės akcininkui, būtų pateikti dokumentai susipažinti su situacija įmonėje, tačiau iki šiol jokios informacijos neturi. Apie tai, kad atleistas iš direktoriaus pareigų, sužinojo tuomet, kai po ligos kreipėsi dėl išmokos, t. y. 2017 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais. Gavo atsakymą iš Sodros, kad atleistas iš direktorių, tačiau ne iš darbo.

Dėl turto inventorizacijos neatlikimo nurodė, jog tai atlikti jam nebuvo suteiktas šansas. Kadangi negavo jokių protokolų, negalėjo ir atlikti prašomų veiksmų. Kol viskas buvo gerai, akcininkų susirinkimai vykdavo paprastai – susitinka, aptaria visus veiklos planus ir ką sutardavo, tą pasirašydavo. Jei sutardavo ir būdavo tam sprendimui reikalingas protokolas, jį pasirašydavo. Jei būdavo komisijos susirinkimas, kuriame būdavo ir buhalterė, pasirašydavo ir ji.

Dėl ryšio su V. A. įmone, paaiškino, jog yra dvi įmonės – „T.“ ir „V.“. „T.“ buvo pirmoji ir seniausia įmonė, o „V.“ sukurta vėliau. V. A. tas abi įmones valdė pats nebūdamas direktoriumi, nes direktorius buvo V. P.. Konfliktas iškilo dėl to, kad visas medienos vežimas, realizacija vykdavo su jo įmonių transporto medienos pervežimo paslaugų pagalba, t. y. kadangi jis buvo „T.“ ir „V.“ akcininkas, visas medienos pervežimo paslaugas užsisakydavo iš jo įmonių. Pagal jo užrašus, vienas labai svarbus neatitikimas buvo tai, kad buvo užkelti transporto paslaugų įkainiai. Pavyzdžiui 1 m³ pervežimas rinkoje kainuoja 2 ar 3 eurai, o pas jį paslaugos kainuodavo 4 eurai. Taigi nesunku paskaičiuoti, kad jei į mėnesį būdavo 1 000 m³ tai per dvylika mėnesių vien nuo skirtumo gaudavosi pakankamai ženklios sumos. „(duomenys neskelbtini)“ mokėjo pagal pateiktas sąskaitas, dėl kurių visą laiką buvo įtampa, nes V. B. klausdavo kokiais įkainiais įmonė veža. To paties prašė ir buhalterės, kad parodytų sąskaitas, kokios sąskaitos apmokamos „T.“ ir „V.“. Po tokio reikalavimo, ji tik atsakydavo, kad reikia kalbėtis su V. A., nes jai liepė nieko nerodyti. Reali situacija, t. y. kokios sumos buvo V. A. įmonėms pervedamos paaiškėjo tik iš jo tų užrašų. Kitas niuansas buvo tas, kad jo užrašuose buvo išvardinta nemažai įmonių, kur transportu būdavo vežama į medienos supirkimo įmones. Tuose dokumentuose pasimatė, kad yra nesutapimas ir tarp medienos kainos, kokios yra išrašomos sąskaitos ir kokios realios sumos buvo gaunamos jo – fiziniu ir kitais būdais. Ten sumos būdavo apie 10–15 procentų didesnės. Kadangi tai buvo ilgas laiko tarpas, o būtent nuo 2013 m., tai sumos ten susidarę įspūdingos.

Kai įmonės buhalterė skyrėsi su savo vyru, jai reikėjo sumokėti pusę namo sumos, tai turbūt pinigus jai paskolino V. A. ir ji tapo nuo jo priklausoma. Darbuotojų perėjimas iš vienos įmonės į kitą buvo vykdomas asmenine V. A. iniciatyva, kadangi tiek „T.“, tiek „V.“, tiek „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamas automobilis, buvo toje pačioje priežiūros bazėje – (duomenys neskelbtini) esančiame garaže. Kadangi V. A. pagal pareigas buvo atsakingas ir už transportą, jis taip pat rūpinosi vairuotojų priėmimu bei atleidimu, šaltkalviais. Nors įmonės direktorius buvo ne jis, tačiau V. A. nesiteikė teikti ataskaitų apie tai. Dėl to kilo ne vienas konfliktas ir buvo prieita prie dabartinės situacijos.

J. B. įmonėje dirbo kasininke, tačiau ji realiai nieko nedirbo. Įstatymai reikalauja, kad būtų kasa ir kasininkė, o įmonėje visur buvo daromi pavedimai – tiek tiekėjams ir pirkėjams, tiek pardavėjams. Taigi tokios kasos, kad būtų seifas, grynieji pinigai – nebuvo. Girdėjo, kad atlyginimai buvo išmokami grynais pinigais. Dėl to irgi buvo kilęs vienas pakankamai rimtas konfliktas pačioje pradžioje su ta pačia buhaltere. Kai po mokestinio patikrinimą paprašė grąžinti visus įmonės dokumentus, ji visaip vengė susitikimo. Galiausiai gavosi taip, kad ji paskambino ir pasakė, kad atvažiavo V. A. ir ji jam viską perdavė. Klausė buhalterės, kiek įmonėje darbuotojų, bet ji atsakė, kad nežino. Tada per SoDros skyrių sužinojo, kiek iš viso darbuotojų buvo įdarbinta per visą laikotarpį, t. y. sužinojo, kad buvo įdarbinta I. B., kuri tikrai jokia vadybininke nedirbo, paskui R., kurio irgi nei karto nematė. Paklausė J. (buhalterės), iš kur atsirado šie žmonės, kaip čia jie atsirado, tai ji, nors jau buvo išėjusi iš darbo, sugebėjo tuos visus žmones atleisti. Iš datų matyti, kad buhalterė išėjo iš darbo ketvirtadienį, o žmones atleido penktadienį. Įmonėje darbas daugiausiai vykdavo telefonu – nuvažiuoji į vietą, pasikalbi, pasitari ir viskas, o kitos pareigybės tai nežinia kokiems tikslams buvo sukurtos, vadybininkų jokių nereikėjo.

J. S. buvo bendras jo (A. B.) ir V. A. pažįstamas. Jis paprašė pagalbos, todėl, turėdamas įmonės pinigų, sutarė paskolos procentus, išrašė vekselį. Civiliniame teisme nei V. A., nei kiti, neprieštaravo, kad ta suma išaugo, niekas nieko neginčijo. Paskola nebuvo įtraukta į buhalterinę apskaitą, kadangi tada stipriai susipyko su V. A., buhalterė išėjo iš darbo ir jokių žinių ar A. B. yra direktorius, ar ne – jis neturėjo. J. S., sužinojęs, kad kilo konfliktas, tuos pinigus atnešė ir grąžino, nes nenorėjo turėti jokių problemų. Sutartis buvo pasirašyta 2017 m. balandį, o pinigus atidavė 2018 m. liepos mėnesį. Nors jis (A. B.) ir buvo nedarbingume, vis vien dirbo, nes darbas vykdavo dažniausiai telefonu. Nugaros išvarža darbui netrukdė. Jo ir jo žmonos J. parašo antspaudai buvo padaryti ir jie puikiai matosi ant visų kasos pajamų orderių. Jie buhalterei buvo perduoti prieš finansinį mokestinį patikrinimą kaip antspaudai dokumentams. Atspaudai buvo padaryti tam, kad kiekvieną kartą nereiktų važiuoti paimti parašo. Atspaudas pastoviai pas buhalterę nebuvo, ji jį turėjo tik konkrečiam atvejui, t. y. prieš mokestinį patikrinimą. Kai J. Š. buvo pareikalauta perduoti įmonės dokumentus ir spaudus, tyrėjas nepažymėjo, kad iš jos buvo paimtas asmeninio parašo spaudas, o vėliau kilo klausimas, kokius gi spaudus J. Š. grąžino V. A., jei įmonės antspaudai buvo pas A. B.. J. B., kaip kasininkė, tiesiog turėjo sudėti parašus ant kasos orderio. Realiai kasininkės funkcijas atliko finansininkė J. Š.. J. B. darbo sutarties nutraukimas įvyko jo (A. B.) iniciatyva, kadangi buhalterė išėjo iš darbo. Realiai jokių pinigų kasoje nebuvo. V. B. teigė, jog sutinka, kad jam į sąskaitą buvo pervesta 7 240,50 eurų, o nuo 2015 m. sausio 15 d. iki 2017 m. balandžio 17 d. – 89 051,42 eurų ir galutinė pervesta suma buvo 96 271,92 euro. Sutinka, kad 2017 m. gegužės 11 d. nepateisino ir į įmonės kasą negrąžino 45 200 eurų sumos. Nesutinka tik su tuo, jog pinigus pasisavino, o tik kaip įmonės akcininkas ir vadovas sulaikė ir įskaitė, kas yra pripažinta teismo. Avansu pervestus pinigus, kurie iki šios dienos nėra grąžinti įmonei, nusprendė sulaikyti tada, kai susipažino su duomenimis, kuriuos gavo iš A. ir iš kurių nusprendė, kad jis grobsto įmonės pinigus.

Kokie dar automobiliai, be jo sūnaus remontuoto automobilio, buvo remontuojami „(duomenys neskelbtini)“ – neprisimena. Neatmeta galimybės, kad sūnus galėjo pasakyti, jog automobilis yra nuo jo, nes įmonė ten pastoviai remontuoja mašinas ir gal būtų pritaikę sūnui geresnę nuolaidą. Buhalterė neinformavo, kad yra atėjusi tokia sąskaita. Žinojo, kad pagal įstatymus yra atsakingas už įmonėje vedamą apskaitą, tačiau buvo priverstas visiškai pasitikėti buhaltere. Negalvojo, kad buhalterija vedama blogai, kadangi kiekvieno patikrinimo metu viskas buvo tvarkoje. Civilinėje byloje atsakovai neginčijo priteistų palūkanų nuo V. S. paskolintos sumos. Be to, teismas pripažino, kad jis (A. B.) pinigus sulaikė ir įskaitė neteisėtai ir priteisė tą pinigų sumą, kuriuos jis laikė, kaip dividendus už 2016 metus. V. A. apklausoje nurodytos aplinkybės, kad jis (A. B.) buvo pasiskaičiavęs dividendus nuo rezervuose esančios sumos, yra tiesa. Kai J. B. sirgo, kasininko pareigas atliko jis – A. B., nors taip pat sirgo. Su darbuotojais, užsakovais, pirkėjais – su visais buvo atsiskaitoma bankiniais pavedimais. Su tais darbuotojais, apie kuriuos jis nežino, tikriausiai atsiskaitinėdavo V. A., o J. B. tiesiog pasirašydavo kasos orderiuose. Asmeniškai darant mokėjimus ji nedalyvaudavo. J. atlyginimas buvo mokamas į A. B. sąskaitą, t. y. iš pervedamų pinigų ūkinei veiklai, o buhalterė vėliau tuos pinigus išskaitydavo kaip atlyginimą ir J. pasirašydavo algalapyje. Jis taip pat pasirašydavo algalapyje, atlyginimas buvo skaičiuojamas iš tų pačių į jo sąskaitą pervestų pinigų, skirtų ūkinei veiklai. Koks buvo atlyginimas – įvardinti negali, kadangi jis kas mėnesį keitėsi.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji J. B. nurodė, nepripažino, kad įmonei padarė didelę žalą, o būtent, kad negrąžino 10 519 eurų, kurie buvo kasoje. Teigia, jog niekada įmonės grynųjų pinigų savo rankose neturėjo, tik padėdavo vyrui atlikti visus administracinius darbus. Apie „(duomenys neskelbtini)“ finansus nieko nežinojo, nors buvo įdarbinta kasininke ir vadybininke. Pradžioje gal ir pasirašydavo dokumentuose, bet paskui J. Š. paprašė pasidaryti parašo antspaudą, kurį pasidariusi apie 2014-uosius metus, atidavė J. Š. ir daugiau neatgavo. Jos vyras taip pat turėjo parašo antspaudą, bet kartais jį turėdavo su savimi. Visi kasos orderiai surašyti buhalterės ranka ir uždėtas J. B. parašo štampukas. Atlyginimą gaudavo, jis būdavo pervedamas A. į sąskaitą, o jis atiduodavo jai grynais arba pervesdavo į sąskaitą. Vieną vienintelį kartą, apie 2017 m. pradžią atlyginimas buvo pervestas į jos sąskaitą iš įmonės. Apie V. A. ir savo vyro santykius žino tik tiek, kad iš pradžių visi buvo draugai, o vieną kartą, A. pasakė, kad jiedu labai susipyko. Namuose buvo tik darbo kabinetas, visi dokumentai visą laiką buvo pas J. Š. (duomenys neskelbtini) kultūros centre. Ji ten laikydavo ir archyvą. Neįsivaizduoja, kaip kasoje galėjo būti tie 10 000 eurų. Ji pati darbuotojams algų nemokėjo. Visus darbuotojus pirmą kartą pamatė teisme, išskyrus V. P., kuris buvo V. A. draugas, taip pat išskyrus V. A. ir J. Š.. Atlyginimą gaudavo už pagalbinius darbus, tikrinant miškus, jų amžių. Pas darbuotojus nevažiuodavo, algų jiems nemokėjo, kodėl jie taip sako – nežino. Apie atliekamą inventorizaciją taip pat nieko nežinojo, negavo jokio pranešimo ir niekas nebuvo atvykęs. Nedalyvavo kasos likučio inventorizacijoje 2015-12-31 ir 2016-12-31, nežino, kodėl kasos likutis 10 000 eurų buvo paskaičiuotas už kelis metus, jei 2016 m. ir 2015 m. inventorizacija buvo padaryta.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta V. A. nurodė, jog jos vyras V. A., kuris šiuo metu yra miręs, dirbo kartu su kaltinamaisiais, todėl juos abu gerai pažįsta nuo 2005 metų. Dabar nebebendrauja, kadangi tarp vyrų įvyko kažkoks konfliktas, pati nei su vienu iš kaltinamųjų nekonfliktavo, tačiau santykiai nutrūko. Kas nutiko įmonei – UAB „(duomenys neskelbtini)“ po vyro mirties – nežino, akcininke nebuvo, tačiau dabar akcijas paveldėjo. Šiuo metu paskirtas laikinas direktorius. Ji įmonės veikloje nedalyvauja, kadangi jokia veikla dabar nevyksta. Girdėjo, kad vyko ikiteisminis tyrimas, ji buvo iškviesta ir apklausta dėl kompiuterių. Ar „(duomenys neskelbtini)“ kompiuteris buvo naudojamas namuose – neprisimena. Yra namuose du kompiuteriai ir planšetė. Vienas kompiuteris yra jos asmeninis, kitu naudojasi sūnus, o planšete daugiau naudojosi vyras. Juos gavo iš vyro. Kompiuteris ir planšetė buvo paimti iš „Telia“ išsimokėtinai, dėl trečio – nežino. Kokias pareigas įmonėje užėmė B. – nežino. Pati dirbo UAB „T.“, kuri verčiasi medienos pervežimu, dirbo iš namų, tikriausiai vadybininke, susiskambindavo su kuo reikėdavo vyro nurodymu. Ar ši įmonė bendradarbiavo su „(duomenys neskelbtini)“ – nežino, nežino, ar buvo darbuotojų, kurie dirbo abiejose įmonėse, ar buvo transporto priemonių, kurios buvo naudojamos abiejų bendrovių. Šiuo metu su sūnumi turi 66 % UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, likusias akcijas turi A. B.. Paveldėjimo tvarkymas labai užtruko, todėl tik dabar pradeda tvarkyti visus su įmone susijusius reikalus. Įmonė nebeveikia kelis metus. Kiek laiko sustabdyta įmonės veikla – nežino. Nežinojo, kad A. ar J. B. buvo atleisti iš darbo „(duomenys neskelbtini)“, žino tik tiek, kad kažkokia suma yra priteista, tačiau kol kas jokių pretenzijų B. neturi.

Liudytoja J. B. (ankstesnė pavardė Š.) teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog apie 2008–2009 metus pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere, direktorius buvo A. B.. A. B. liepdavo į jo asmeninę sąskaitą pervedinėti pinigus ūkinei veiklai – miškų pirkimui. Pervedama būdavo dešimtimis tūkstančių. Buhaltere tuo pačiu metu dirbo keliose vietose: UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „T.“, (duomenys neskelbtini) kultūros centre, UAB „P.“. Anksčiau dirbo ir labai senoje B. įmonėje „E.“. Paskui pradėjo dirbti UAB „T.“, o ten bedirbant susikūrė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ūkinė veikla vyko, viskas buhalteriškai buvo tvarkoje, problemų nebuvo. Ginčai pradėjo kilti, kai pas A. sąskaitoje likdavo per daug pinigų ir jis jų neįnešdavo į įmonės sąskaitą. Dėl to V. A. (įmonės akcininkas) pradėjo jų reikalauti. Dividendai įmonėje buvo mokami už du ar tris metus, procentaliai pagal akcijų skaičių. Jeigu ji turėdavo nedarbingumą, tai buhalteriją sutvarkydavo po to, kai grįždavo į darbą. Jos nedarbingumo metu pinigai niekam nebuvo pervedami, išskyrus B.. Pavedimus galėjo daryti arba ji, arba A. B.. Inventorizacijos buvo atliekamos kas metai. Jos metu dalyvaudavo įsakymo būdu sudaryta komisija, kurios pirmininkas buvo A., ji (buhalterė) ir dar du asmenys. Kas – neatsimena. Įmonės kasininkė buvo J. B.. Pačioje kasoje pinigų būdavo, bet A. B. sąskaitoje jų būdavo daug, nematė tame nieko blogo, kadangi jis pirkdavo miškus. Į kitų asmenų sąskaitas pervedinėti pinigų A. B. nenurodydavo. Dėl sąskaitos už R. B. automobilio remontą, tai gavusi iš direktoriaus sąskaitą, jos nepatikrino, todėl apmokėjo ją iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kad tokia sąskaita apmokėta, pamatė tik tuomet, kai prasidėjo ikiteisminis tyrimas. Perskaičius J. B. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 147–148), ji patvirtino juose nurodytą aplinkybę, jog žinojo apie tokią sąskaitą, tačiau dabar pamiršo. Kompiuterius direktorius pirko darbui. Buhalteriškai viskas buvo gerai, nekilo kažkokių problemų. Iš darbo išėjo 2017 metais, nes akcininkai A. B. ir V. A. pradėjo bartis. Kaip buvo A. B. iš kasos išlaiduoti 9 210 eurų neprisimena. Kai jis buvo nedarbingume, jis galėjo prisijungti prie banko sąskaitos, nes turėjo prisijungimus. Apie 2017 m. balandžio mėnesio paskolos sutartį su J. S. sužinojo ikiteisminio tyrimo metu, ši sutartis į įmonės apskaitą nebuvo įtraukta.

Kasa buvo J. B. žinioje. Kasa fiziškai buvo B. namuose, J. B. nuo 2017 m. vasario 20 d. turėjo nedarbingumą. Kas atliko kasininko funkcijos jos nedarbingumo metu – neprisimena. Kasos dokumentinį likutį pagal duomenis apskaičiavo ji (buhalterė).

Buvo pirkti du kompiuteriai „Apple“ darbui ir „Lenovo“ paprastas. Atlikdami pinigų skaičiavimus ėmė tik laikotarpį nuo 2015 m. iki 2017 m. gegužės, kadangi tik šie dokumentai buvo po patikrinimo. Kasoje pinigų netrūkdavo, būdavo, kad matosi kiek pinigų yra kasoje, kiek pas A. B.. Esmė ta, kad pinigai A. B. būdavo pervedami ir vienus jis išleisdavo greičiau, kitus laikydavo. Kokiu tikslu jis tai darydavo – nežino. Visi jam atlikti piniginiai pervedimai buvo atliekami per banką per atskaitingą asmenį. Piniginiai nurodymai buvo pervedami kaip avansai ir jie nurodyti avansinėje apyskaitoje. Koks likutis buvo 2015 m. pasakyti negali. Lėšos į A. B. sąskaitą būdavo pervedamos pagrįstai, nes akcininkai taip buvo susitarę. Nebuvo taip, kad kas nors iš jų nežinodavo, kur plaukia pinigai. Jie turėjo knygą, kurioje buvo konkrečiai nurodyta kiek sumokėta mokesčių, kur pervesta ir kam pervesta. Atrodo šie dokumentai buvo pateikti tyrėjai, nes ji klausinėjo apie tą knygą. Tris metus negali tęstis neatsiskaitymas su įmone apie panaudotas lėšas. Kadangi neatsiskaitinėjo, toliau to netoleravo ir perkėlė į ilgalaikę skolą. 2017 m. gegužės mėnesį sudarant kasos likutį rėmėsi kasos knyga. 2017 m. V. A. kreipėsi į teisėsaugos institucijas, nes jam trūko kantrybė, kad A. B. negrąžina pinigų, nors vis žadėjo tai padaryti. A. B. su V. A. dalyvavo susirinkimuose ir jų metu apie tai kalbėdavo. Klausimas dėl skolos prasidėjo nuo 2016 m. rudens. Direktorius nieko nesakydavo, todėl V. A. liepė surinkti tai ką turi ir tada kreipėsi į institucijas. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 147–148), nurodydama, jog buhalteriškai ,,trečioje klasėje“ apskaitomas visas rezervas, t. y. visas pelnas, įstatinis kapitalas, pinigai. Žodžiu, bet koks turtas. Antroje klasėje yra jau tik tas turtas, kas nupirkta – mašina, žemės. Dėl paskolos J. S., tai buhalteriškai turėtų būti viskas surašyta ir įtraukta, o kitais metais pateikta mokesčių registre, jei dar nebūtų grąžinta, tačiau dirbdama tokios sutarties nematė. Prieš išeinant iš darbo, visus dokumentus perdavė V. A.. V. A., jai girdint, paskambino A. B. siūlydamas atvažiuoti ir išsiaiškinti, tačiau jie susibarė. Tuomet V. A. susirinko 2015 m. – 2017 m. dokumentus, buvusius pas ją ir išsivežė. Pagal reikalavimus dokumentus turėjo atiduoti direktoriui, bet jis neatvažiavo, todėl negalėjo jų pas save laikyti. Šiaip pas ją dokumentai būna tik einamųjų metų, nes ji neturi archyvo. Spaudų neperdavė, ten buvo ovalus UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudas dokumentams, kurį dėdavo ant pažymų darbuotojams ir panašiai. Po to, kai sudarydavo metinę atskaitomybę, viską atiduodavo direktoriui, kuris tuos dokumentus realiai laikydavo pas save ofise. Šiuo atveju, senesnių metų dokumentai pas ją buvo tik dėl to, kad iš vakaro buvo patikrinimas. Konfliktas įvyko iš karto po patikrinimo.

Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, 1 dalies 1 punktu, buvo perskaityti liudytojo V. A. (šiuo metu miręs) parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Apklausiamas 2017 m. gegužės 26 d., jis nurodė, jog nuo 2017-05-11 yra UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Juo tapo per akcininkų susirinkimą. Akcininkų susirinkimo metu buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. B. buvo atleistas. A. B. buvo atleistas, nes apie 2 mėnesius buvo nedarbingume, direktoriaus pareigas tuo metu ėjo jis, t. y. V. A.. Sužinojo, kad yra neatsiskaitoma su klientais, su Sodra. Kasininke bendrovėje dirbo J. B., kuri irgi ilgai buvo nedarbingume. Kai iš banko išsiėmė bendrovės sąskaitos išrašus, pastebėjo, kad A. B. į savo asmeninę sąskaitą nuo 2015 m. pervedė apie 96 610 eurų. Akcininkų susirinkime, kuomet A. B. buvo atleistas iš darbo, jis pats ar jo atstovas nedalyvavo. Dar prieš susirinkimą bendravo su A. B., kuris sakė, kad bendrovės pinigus norėjo panaudoti jos reikmėms, tačiau kažkas nesigavo ir pinigai liko sąskaitoje. Paaiškino ir tai, jog dalį pinigų į savo sąskaitą buvo persivedęs savo reikmėms. Neneigė, kad jis yra skolingas bendrovei ir žadėjo tą skolą, t. y. apie 55 000 eurų grąžinti. Kasininkė J. B., išėjusi iš darbo kasos nepridavė. Bendrovės spaudas, kompiuteris, automobilis yra A. B. žinioje, dalis bendrovės dokumentų yra kompiuteryje, o popierinius visus paėmė jis (V. A.). Bendrovės lėšomis disponuodavo A. B. ir buhalterė. Buhalterė yra pastebėjusi, kad A. B. bendrovės lėšas persiveda į savo sąskaitą, apie tai yra jam (t. y. V. A.) sakiusi. Nuo gegužės 11 d. iki V. A. tampant direktoriumi, oficialiai bendrovės direktoriumi ir toliau buvo A. B.. Per šį laikotarpį jis užblokavo Sodros duomenis, banko sąskaitą, elektroninį bendrovės paštą. Anksčiau nebuvo pagrindo kuo nors A. B. įtarti. Susirūpinimą sukėlė tai, jog sąskaitoje nebuvo apyvartinių lėšų ir buvo klientų nusiskundimų, dėl to ir pradėjo domėtis bendrovės finansine padėtimi (2 t., b. l. 3–4).

2017 m. rugsėjo 5 d. apklausos metu V. A. patikslino, jog apie tai, kad įmonės kasininkė atleista, sužinojo pradėjęs eiti direktoriaus pareigas, kai savo žinion perėmė įmonės valdymą ir prisijungė prie Sodros duomenų. Dokumentų įmonėje apie kasininkės J. B. atleidimą, kiek jam žinoma, nėra. Pamena tik, kad dėl jos atleidimo ir su tuo susijusių išmokų kreipėsi į buhalterę, nors tuo metu ji įmonėje jau nedirbo. Pas ją (J. B.) ir jos žinioje liko įmonės kasa, t. y. grynieji pinigai. Ar jie buvo perduoti atleidžiant ją iš darbo tuo metu buvusiam įmonės direktoriui A. B. – nežino. A. B. atleisti iš direktoriaus pareigų pasibaigus jo nedarbingumo laikotarpiui buvo nuspręsta akcininkų susirinkime. Tame pačiame nusirinkime V. A. paskirtas įmonės direktoriumi nuo 2017 m. gegužės 22 d. Pranešimas apie akcininkų susirinkimą buvo išsiųstas A. B. – neprisimena ar paštu, ar įteiktas asmeniškai. Šis pranešimas pateiktas Registrų centrui. Tai buvo padaryta likus dviem savaitėms iki susirinkimo. Po atleidimo iš direktoriaus pareigų A. B. dirbo 0,25 etato vadybininku, tačiau po nedarbingumo pabaigos jis į darbą nėjo, jam buvo rašomos pravaikštos. Įmonės turtas neperduotas. Įmonei priklausantis kompiuteris ,,Apple“ buvo įsigytas apie 2016 metus, jis buvo pirktas išsimokėtinai iš UAB ,,G.“, už jį įmokos neatliekamos, bent jau nuo to momento, kai direktoriumi tapo V. A.. Taip pat 2016 m. sausio 1 d. – birželio 30 d. yra PVM sąskaita, kurioje matyti kad bendrovė gavo kompiuterį Lenovo, 2014 m. rugsėjo 12 d. įmonė įsigijo automobilį ,,Audi A6“ 6000 litų vertės (2 t., b. l. 6–7).

2017 m. gruodžio 21 d. apklausos metu V. A. nurodė, kad pagal 2015-12-30 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), jam buvo išmokėti dividendai. Jis nepasirašė ant šio kasos išlaidų orderio, nes užmiršo. Bendrovės kasininke dirbusi J. B. išeidama iš darbo kasos neperdavė, pas ją liko kasoje buvę grynieji pinigai – 10 519,57 euro, o pagal pirminių apskaitos dokumentų ir suvestinių apskaitos registrų duomenis pas A. B. liko iš įmonės sąskaitų jam pervesti/išmokėti 45 200 eurų. Internetinės bankininkystės prisijungimus prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos turėjo tik A. B.. Su jo žinia buhalterė darydavo pavedimus įvairioms įstaigoms. Pats V. A. niekada neturėjo bendrovės internetinės bankininkystės prisijungimo kodų. 2017 metais pavasarį VMI Kauno skyriuje buvo atlikinėjamas bendrovės patikrinimas už laikotarpį 2015 – 2017 metus, todėl visi to laikotarpio buhalteriniai dokumentai buvo pateikti VMI. Patikrinimas buvo baigtas 2017 metais gegužės mėnesį, jis su buhaltere J. Š. atsiėmė šiuos dokumentus iš VMI, jie liko pas buhalterę, vėliau ji juos perdavė jam. A. B. labai norėjo atsiimti šiuos dokumentus 2017 m. gegužės mėnesį, tačiau V. A. neleido jam to padaryti, kad negalėtų jų sunaikinti ar pakoreguoti (2 t., b. l. 21–23).

2018 m. rugpjūčio 24 d. apklausos metu V. A. nurodė, jog gavo iš policijos raštą, kuriame buvo prašoma pateikti paskolos sutartį su UAB „G.“, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-04-28 neva tai paskolino UAB „G.“ 45 200 eurų. 2018 m. liepos 24 d. A. B. gynėjas – advokatas A. L. elektroniniu paštu pranešė, kad 2018 m. liepos 23 d. J. S. (UAB ,,G.“ direktorius) gražino A. B. 47 008 eurus, kuriuos 2017-04-28 paskolos sutartimi kaip fizinis asmuo buvo pasiskolinęs iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tuo pačiu raštu buvo informuoti, kad A. B., pasinaudodamas savo kaip akcininko teisėmis, šiuos pinigus sulaiko. Buhalterinėje apskaitoje tokia paskola neįtraukta. A. B. skolindamas bendrovės vardu pinigus J. S. turėjo su V. A. pasitarti, ar bent jau informuoti jį, tačiau jis nei jam, nei bendrovės buhalterei, nei nagrinėjant civilines bylas teisme niekada neužsiminė apie jokią paskolą, todėl mano, jog tokios paskolos realiai nebuvo. Laikotarpiu nuo 2017-03-07 iki 2017-06-06 A. B. sirgo, turėjo nedarbingumo pažymą ir jokių veiksmų bendrovės vardu atlikti negalėjo, nes nuo 2017-03-07 bendrovės laikinuoju direktoriumi buvo jis, t. y. V. A.. 2018 m. rugpjūčio 06 d. raštu buvo informuoti, kad A. B. jo žinioje esančias pinigines lėšas – 47 008 eurus – įskaito kaip neišmokėtus jam dividendus. Tačiau 2017 metais vykusiame UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų susirinkime nebuvo svarstomas klausimas dėl dividendų paskirstymo, jie nebuvo paskaičiuoti. 2016 m. bendrovė dirbo pelningai, už 2016 metus jie galėjo išsimokėti iki 5 000 eurų dividendų, kurių 66% priklausytų V. A. ir 34% – A. B. (proporcingai turimų akcijų skaičiui). A. B. pasiskaičiavo, kad jam priklauso dividendų suma nuo bendrovės rezervuose esančios sumos. Tačiau tai neteisingas paskaičiavimas, bendrovės rezerve esančias pinigines lėšas sudarė bendrovei priklausantys du automobiliai SCANIA, kasoje, bendrovės banko sąskaitoje buvę pinigai, bendrovės materialus turtas, A. B. pirkti akinių rėmeliai už 20 000 eurų, bendrovės nupirkti miškai, žemės sklypai – ši suma nėra bendrovės pelnas, todėl ir dividendai nuo jos negalėjo būti skaičiuojami. Direktorius pagal įstatymą gali ir turi teisę sušaukti akcininkų susirinkimą, kurio metu galima nutarti išsimokėti dividendus, tačiau toks susirinkimas nebuvo sušauktas ir nebuvo siūloma jį sušaukti, apie jokius dividendus jie nėra kalbėję ir protokolo dėl numatomų dividendų išmokėjimo nėra pasirašę.

2018-02-28 apklausos metu V. A. nurodė, jog be pinigų sąskaitoje, pas V. B. liko trys kompiuteriai: iPad Air2 449,99 euro vertės, Mac Book Air 13, 959 eurų vertės, Lenovo 810 eurų vertės ir automobilis ,,Audi A6“. Be to, sužinojo, jog į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitą įregistruota 2015-03-05 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) ir iš įmonės sumokėta 320 eurų už R. B. (A. B. sūnui) nuosavybės teise priklausančio automobilio ,,Renault Megane“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), suteiktas paslaugas. Visus bankinius pavedimus A. B. nurodymu darydavo bendrovės buhalterė J. Š., nes pas ją buvo elektroninės bankininkystės slaptažodžiai (2 t., b. l. 28–30).

2019 m. gruodžio 4 d. apklausos metu V. A. nurodė, jog už kompiuterį Mac Book Air 13, kuris įsigytas lizingo būdu iš bendrovės ,,G.“ už 959 eurus, lizingo įmokų didžiausią dalį sumokėjo A. B., todėl pretenzijų dėl jo bendrovė neturi (2 t., b. l. 31–32 b. l.).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. P. nurodė, jog kaltinamuosius pažįsta, yra tekę su jais susitikti per V. A.. Anksčiau dirbo UAB „T.“ direktoriumi, jų akcininkais buvo V. A. ir V. A.. UAB „T.“ nuomodavo iš „(duomenys neskelbtini)“ automobilius, kuriuos naudojo medienos pervežimo paslaugoms, kurias teikdavo tiek „(duomenys neskelbtini)“, tiek kitoms įmonėms. Atsiskaitymai tarp įmonių vykdavo pavedimais, nepamena, kad būtų atsiskaitoma grynaisiais. Kas apmokėdavo sąskaitas nežino. Žino, kad A. B. turėjo namuose darbo kambarį. Pas V. A. namuose buvo labiau asmeniniais reikalais. Neprisimena, kad B. vietoje parašo dėtų padarytus antspaudus. UAB „T.“ buhaltere yra J. Š., tačiau dabar jos kitokia pavardė. Žino, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ kasininkė buvo J. B.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipdavosi dėl pervežimo paslaugų, tačiau medieną perveždavo automobiliais, kurie buvo nuomojami iš jų. Taip darydavo, kadangi reikėdavo oficialiai tuos duomenis pateikti transporto inspekcijai, nes jei nori turėti licenciją pervežimui, turi būti ne panaudos sutartis, o nuomos sutartis. Nuomos santykiai nėra pasibaigę, jie vis dar tęsiasi. V. A. „T.“ nebedirba. Nežino, kas yra „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ar buhalterė. Konkrečiai nežino, kaip vyksta atsiskaitymas už nuomą. Nesigilino, ar buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. V. A. savo reikalų, susijusių su „(duomenys neskelbtini)“, neatskleidė, tačiau paminėjo kad yra kažkokie nesutarimai ir viskas. Šiuo metu niekas nepasikeitė – kaip nuomosi automobilį iš „(duomenys neskelbtini)“ taip iki šiol tai daro. Vairuotojas irgi tas pats – K. G..

Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus V. P. parodymus (2 t., b. l. 56–59), jis juos patvirtino, patikslindamas, jog visi turėjo vardinius antspaudus.

Ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose V. P. nurodė, kad nuo bendrovės ,,T.“ įkūrimo iki dabar yra šios bendrovės direktorius. UAB ,,T.“ akcininkai yra V. A. ir jo žmona V. A.. UAB ,,T.“ pagrindinė veikla yra medienos pervežimo paslaugų teikimas. Visiems klientams buvo taikomos vienodos pervežimo paslaugų kainos. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ iš jų bendrovės pirko pervežimo paslaugas. jis. Pinigus pagal jam parodytus kasos išlaidų orderius jis gavo, juos išmokėdavo arba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. B. vienas, arba kartu su savo žmona J. B.. Dažniausiai pinigus atveždavo į UAB „T.“ patalpas. Ten buvo laikomas ,,Džipas“, naudojamas važinėti po miškus darbo reikalais. Kartais su B. susitikdavo (duomenys neskelbtini) ir jie paduodavo pinigus pagal parodytus kasos išlaidų orderius, o jis juose pasirašydavo. Kelis kartus pagal šiuos kasos išlaidų orderius pinigai jam buvo paduoti ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ofise. Kai jis pasirašydavo kasos išlaidų orderį jis būdavo jau užpildytas. Yra matęs kai A. B. ir J. B. uždėdavo antspaudus ant kasos išlaidų orderių prie jo. Tačiau jis nelabai atkreipė dėmesį kokius jie antspaudus dėdavo ant minėtų kasos išlaidų orderių (2 t., b. l. 56–59 ).

Liudytojas S. V. teisme nurodė, jog dirbo „(duomenys neskelbtini)“ labai trumpai, galimai 2011–2016 metais, šaltkalviu, remontuodavo įmonės automobilius. Atlyginimą mokėjo J. B., atveždavo grynais pinigais. Be J., daugiau niekas atlyginimo nemokėjo. Darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini) esančiame garaže. Taisydavo tik miškovežius. V. A. pažinojo, jis aprūpindavo detalėmis, siejo tik darbiai santykiai. Negali tiksliai pasakyti, ar V. A. ten dirbo. Dar dirbo gal trys vairuotojai. Neprisimena, kas jį priėmė į darbą, bet įsidarbino per pažįstamus. Kiekvieną kartą dokumentus, kad gauna atlyginimą, pasirašydavo. Juos pateikdavo ir pasirašius pasiimdavo J. B.. Gali būti, kad ikiteisminio tyrimo metu nurodydamas, jog atlyginimą išmokėdavo A. B., sumaišė, nes ne jis, o J. B. mokėdavo, o su A. B. neturėjo jokių darbinių santykių.

Ikiteisminio tyrimo metu S. V. nurodė, jog atlyginimą grynais pinigais išmokėdavo bendrovės direktorius A., jis gaudamas atlyginimą pasirašydavo jo žmonos pateiktuose dokumentuose. Atlyginimą jam A. B. atveždavo į jo darbo vietą esančią (duomenys neskelbtini). Kad A. B. žmona yra bendrovės kasininkė bei dirba minėtoje bendrovėje žinojo, nes visi bendradarbiai kalbėjo (2 t., b. l. 39–40).

Teisme liudytojas G. K. nurodė, jog pastaruosius 10 metų dirbo ir dirba UAB „T.“. „(duomenys neskelbtini)“ dirbo taip pat, kaip antraeilėse pareigose, buhalterinių niuansų nežino. Kiek žino, buvo nupirktas miškovežis „(duomenys neskelbtini)“ vardu ir, kad galėtų juo dirbti vairuotoju, buvo apiformintas ,,(duomenys neskelbtini)“, tačiau ar rašė pareiškimą dėl priėmimo į darbą – neprisimena.

Perskaičius liudytojo G. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis juos patvirtino, t. y. patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2010 metų – pradėjo dirbti UAB „T.“, o po to, perėjo į „(duomenys neskelbtini)“. Perėjo todėl, kad buvo nupirktas miškovežis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu ir jo vairuoti be įdarbinimo toje įmonėje – negalėjo. Pagrinde vadovavo V. A., kuris buvo „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojas. Jis tvarkydavo visus su transportu susijusius reikalus. UAB „T.“ V. A. taip pat buvo direktoriaus pavaduotojas. J. B. nelabai žino, daugiau reikalų turėjo su A. B.. Pagrinde atlyginimą mokėjo V. A., kadangi jis gyveno (duomenys neskelbtini), kur buvo garažai, tai jis dažniausiai paduodavo. Kažkokia apskaita vyko, nes pasirašydavo algalapyje. Gal ir B. yra neformaliai mokėję atlyginimą, t. y. kai reikėdavo jų dirbant miške, tai priveždavo ir paduodavo. Nėra garantuotas, jog J. B. išmokėdavo atlyginimą ar avansą. Dabar dirba UAB „T.“, perėjo, nes buvo perrašytas automobilis. J. B. įmonės darbuotojų sąraše buvo nurodyta kaip „(duomenys neskelbtini)“ kasininkė. Šiaip visada atlyginimą mokėdavo bendrovės direktoriaus pavaduotojas V. A.. Tačiau kelis kartus jam atostogaujant yra atlyginimą išmokėjusi ir bendrovės kasininkė J. B. (2 t., b. l. 36–37).

Ikiteisminio tyrimo metu V. B. nurodė, kad nuo 2008 m. dirbo UAB ,,T.", vairuotoju. UAB "T." akcininkas ir UAB "(duomenys neskelbtini)" vienas iš akcininku yra V. A., todėl žino, kad jis su A. B. įkūrė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. 2016 metų pradžioje V. A. arba A. B. jam pasakė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusipirko miškovežį, todėl perveda V. B. dirbti iš UAB ,,T.“ į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju. Dirbant UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, jam darbus paskirstydavo šios bendrovės direktorius A. B., arba kartais V. A.. Pagrindinis jo darbas būdavo iš miško išvežti medieną į lentpjūves, medienos perdirbimo įmones. Į miškus, kur jie dirbdavo dažniausiai pas juos atvažiuodavo arba abu, t. y. A. B. kartu su V. A., arba tik vienas A. B.. Krovinio važtaraščius visada jam pateikdavo ir pasirašydavo A. B.. A. B. buvo tikrasis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius, nes jis pagrinde jam paskirstydavo darbus, mokėdavo atlyginimą, ieškodavo miškų pardavėjų ir pirkėjų su jais tvarkė visus dokumentus, atvažiuodavo į mišką kur jie dirbdavo. Jis gaudavo tokį atlyginimą į rankas, koks būdavo nurodytas darbo sutartyje. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kasininke buvo J. B., pastarąją yra matęs apie du–tris kartus. Atlyginimas buvo mokamas grynais pinigais. Jį jam per 10 mėnesių darbo šioje bendrovėje mokėjo A. B. grynais pinigais paduodant jam juos į rankas ir du kartus J. B.. Niekada nebuvo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ofise (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 44–46).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu V. B. atpažino J. B., nurodydamas jog tai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kasininkė, kuri jam du kartus yra išmokėjusi atlyginimą grynais pinigais į rankas (2 t., b. l. 47–50).

Liudytojas R. Š. teisme nurodė, jog kaltinamuosius žino tik iš matymo, jie „(duomenys neskelbtini)“ vadovai. Jis bendrovėje dirbo vadybininku kelis mėnesius 2014 metais. Realiai teikdavo informaciją apie miškus, kas parduoda ir panašiai, kadangi anksčiau dirbo žemėtvarkoje, važinėdavo po visą Lietuvą. Atlyginimą gaudavo per V. A.. Galvojo, kad A. yra direktorius, tačiau vėliau paaiškėjo, kad direktorius buvo kitas asmuo, t. y. A. B.. Neklausinėjo, kas bendrovėje buvo V. A., su A. B. neteko susipažinti, bet žinojo, kad toks yra. Neprisimena, kad įmonės kasininkė būtų mokėjusi atlyginimą. Atrodo, kad nemokėjo.

Perskaičius liudytojo R. Š. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t. b. l. 70–71), kur jis nurodė, kad visus įdarbinimo dokumentus formino J. B., su direktoriumi dėl įsidarbinimo jokių reikalų neturėjo, atlyginimą gaudavo grynais pinigais ir išmokėdavo kasininkė J. B., jam pasirašant algalapyje ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise (duomenys neskelbtini) nėra buvęs, o visus darbinius klausimus spręsdavo telefonu arba susitikdavo (duomenys neskelbtini) su J. B. – jis paaiškino, jog tuo metu nurodė taip, kaip oficialiai buvo suforminti dokumentai, tačiau realiai bendravo tik su V. A. – gaudavo iš jo atlyginimą ir jis tvarkė įdarbinimo dokumentus. Žinojo, kad J. B. dirba prie buhalterijos, daugiau nieko. Kai gaudavo atlyginimą, dokumentus pasirašydavo, tačiau nežino, kas dokumentuose buvo pažymėtas kaip mokantis asmuo. Per darbo laikotarpį J. B., kaip ir A. B., praktiškai nematė. V. A. dirbo toje pačioje „(duomenys neskelbtini)“.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu balsu buvo perskaityti I. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Ji nurodė, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2015 m. vasaros pradžios iki 2017 m. gegužės, vadybininkės pareigose – bendraudavo telefonu su klientais: miškų pirkėjais ir pardavėjais, atsiliepinėdavo į telefoninius skambučius, direktoriaus A. B. nurodymu važinėdavo į reikiamas įstaigas dėl dokumentų pridavimo ar atsiėmimo. Iš vairuotojų surinkdavo važtaraščius ir t. t. Jos darbas nebuvo griežtai apibrėžtas. Darydavo viską ką jai nurodydavo bendrovės direktorius A. B.. Per mėnesį du kartus atvykdavo į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ofisą, esantį (duomenys neskelbtini). Direktorius buvo A. B., kasininkė – jo žmona J. B.. Per V. A. ir jo šeimą susipažino su A. B., kuris jos prašymu įdarbino į savo bendrovę, darbo sutartį pateikė pasirašyti B., šią sutartį jie pasirašė bendrovės ofise (duomenys neskelbtini). Atlyginimą gaudavo į rankas, jį išmokėdavo dažniausiai J. B., kelis kartus išmokėjo ir pats direktorius A. B. (2 t., b. l. 52–54).

J. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. B. ir V. A. pažinojo, santykiai buvo draugiški. Jie abu tarpusavyje taip pat sutarė gerai, tačiau paskutiniu metu santykiai tarp jų buvo pašliję. Jų ginčas nebuvo susiję su paskolų davimu. Patvirtino, jog jis asmeniškai per A. B. iš įmonės ,, (duomenys neskelbtini)“ skolinosi pinigus, apie tą paskolą buvo užsiminęs ir V. A., jis sakė, kad jei reiks tai paskolins. Pasiskolintus pinigus gavo, tačiau kai tik A. B. su V. A. susipyko, pinigus iš karto grąžino A. B.. Viskas buvo paimta grynais, kuriuos netgi tuos pačius ir atidavė. Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu liudytojo duotus parodymus (2 t., b. l. 91–94), jis patikslino, jog neprisimena, ar pinigų grąžinimo metu A. B. buvo įmonės direktorius. Gali būti, kad skolinosi 45 200 eurų, tai galėjo būti 2017 metų pavasaris. Paskolą atidavė su palūkanomis.

Civilinio ieškovo atstovas R. M. teisme paaiškino, jog jo atstovaujama bendrovė yra pripažinta civiliniu ieškovu 45 631,55 eurų sumai, tačiau bendrovė atsisako ieškinio A. B., kadangi civilinėje byloje, kuri buvo išnagrinėta Kauno apylinkės teisme, bylos Nr. e2-1321-435/2019, iš atsakovo A. B. buvo priteista 47 008 eurai, t. y. piniginės lėšos, kurios buvo pervestos A. B. iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos. Kadangi civiline tvarka ginčas išspręstas, o tuo pačiu metu bendrovė negali reikšti ieškinio tuo pačiu faktiniu pagrindu du kartus. Taigi šioje byloje mes minėtosios sumos nereikalaujame. Šiai dienai kitoje dalyje ieškinio nereiškiame, kadangi nežinome, kas bus pripažintas atsakingu už kasą, nors ir matome, kad pagal pareigas ėjo vienas asmuo, o pinigai buvo pervedami kitam asmeniui. Mano, jog bendrovė dėl kasoje buvusių pinigų civilinį ieškinį pareikš tik priėmus sprendimą šioje byloje.

2017-10-26 specialisto išvadoje Nr. 5-2/148/2017 dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų nurodyta, kad pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateiktų dokumentų duomenis, tiriamuoju laikotarpiu (2015-2017 m. gegužės mėn.) iš įmonės kasos pagal kasos išlaidų orderius (25 atvejai) J. B. buvo išlaiduota iš viso 37 786,70 euro.

Visi kasos išlaidų orderiai, kuriais J. B. iš įmonės kasos buvo išlaiduotos piniginės lėšos, pasirašyti įmonės vadovo A. B., buhalterės J. Š., kasininkės J. B. ir gavėjos J. B., išskyrus 2016-04-06 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buhalterės nepasirašytas. Pagal J. B. vardu išrašytus kasos išlaidų orderius iš įmonės kasos jai buvo išlaiduota iš viso 37 786,70 euro darbuotojų darbo užmokesčiui išmokėti, prie kasos išlaidų orderių pateikti mokėjimų žiniaraščiai, pinigų gavimas juose patvirtintas parašais. Pagal šiuos mokėjimų žiniaraščius J. B. buvo išlaiduota 6 104,55 euro darbo užmokesčio, kitiems darbuotojams – 31 682,15 euro darbo užmokesčio. Darbo užmokesčio išmokėjimas apskaitytas suvestiniame apskaitos registre ,,Didžioji knyga. Sąskaita 4461 Mokėtinas darbo užmokestis; Sąskaita 44610 Lauko sąlygos“, išlaiduotomis sumomis sumažinant priskaičiuoto išmokėti darbo užmokesčio likutį. Ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktuose UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kasos dokumentuose daugiau nėra duomenų apie tiriamuoju laikotarpiu J. B. iš įmonės kasos išlaiduotas pinigines lėšas. Ūkinės finansinės veiklos tyrimui buvo pateikti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų inventorizacijos aktai: 2015-12-31 aktas Nr. 2015/12 ir 2016-12-31 aktas Nr. 1. Šių aktų duomenimis, 2015-12-31 ir 2016-12-31 datomis buvo atliktos piniginių lėšų įmonės kasoje inventorizacijos, jų metu piniginių lėšų trūkumo ar pertekliaus nebuvo nustatyta, inventorizacijos aktuose įrašyti dokumentiniai ir faktiškai rasti piniginių lėšų likučiai sutampa. Pagal UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateiktų dokumentų duomenis, 2017-05-11 įmonės kasoje buvo paskaičiuotas dokumentinis 10 519,57 euro piniginių lėšų likutis. Ūkinės finansinės veiklos tyrimui buvo pateiktas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2017-05-11 piniginių lėšų inventorizacijos aktas Nr. (duomenys neskelbtini), jame nurodytas dokumentinis kasos piniginių lėšų likutis – 10 519, 57 euro, aktas pasirašytas buhalterės J. Š. ir pavaduotojo V. A. vardu, jame faktiškas piniginių lėšų likutis nenurodytas ir kasininko parašu aktas nepatvirtintas. Ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktoje UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ tvarkomoje apskaitose nėra įregistruotų duomenų apie tiriamuoju laikotarpiu nustatytą kasos piniginių lėšų trūkumą ar perteklių. Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktą 2013-01-29 darbo sutartį Nr. 9, tiriamuoju laikotarpiu iki 2017-05-18 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ administratore – kasininke dirbo J. B., su ja buvo sudaryta visiškos individualios materialinės atsakomybės sutartis. Pateiktuose UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose laikotarpiu nuo 2017-02-22 iki 2017-05-18 nurodytas J. B. neatvykimo į darbą priežasties kodas ,,L“ - nedarbingumas dėl ligos. Ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktuose UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kasos dokumentuose nuo 2017-03-06 esantys įrašai ,,Kasininkas“, ,,Išdavė kasininkas“ pasirašyti A. B. vardu. Ūkinės finansinės veiklos tyrimui nebuvo pateikti įmonės vadovo įsakymai ar kiti rašytinės formos dokumentai, kam buvo pavesta atlikti įmonės kasininko pareigas kasininkės J. B. nedarbingumo laikotarpiu, ir ar keičiantis įmonės kasininkui UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo atlikta kasos piniginių lėšų likučių inventorizacija. Ūkinės finansinės veiklos tyrimui buvo pateiktas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2017-05-11 piniginių lėšų inventorizacijos aktas Nr. 1, jame nurodytas dokumentinis kasos piniginių lėšų likutis – 10 519, 57 euro, aktas pasirašytas buhalterės J. Š. ir pavaduotojo V. A. vardu, jame faktiškas piniginių lėšų likutis nenurodytas ir kasininko parašu aktas nepatvirtintas. Jeigu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ keičiantis įmonės kasininkui (J. B. nedarbingumo laikotarpiu ar jai išeinant iš darbo įmonėje) nebuvo atlikta kasoje buvusių piniginių lėšų inventorizacija, tai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo 1999-06-03 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 719 (2014-10-03 nutarimo Nr. 1070 redakcija) patvirtintų inventorizacijos taisyklių 9.2 p. nurodymais, kad subjektai inventorizuoja turtą ir įsipareigojimus, kai keičiasi materialiai atsakingi ir atsakingi asmenys – inventorizuojama turto dalis, perduodama vieno materialiai atsakingo arba atsakingo asmens kitam materialiai atsakingam arba atsakingam asmeniui (pagal turto perdavimo ir priėmimo dienos būklę). Jeigu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kasininke dirbusi J. B. išeidama iš darbo įmonėje, ar asmuo, kuriam buvo pavesta atlikti įmonės kasininko pareigas jos nedarbingumo laikotarpiu (jei toks asmuo įmonėje buvo paskirtas) negrąžino įmonės tvarkomoje apskaitoje 2017-05-11 datai apskaityto kasos piniginių lėšų likučio – 10 519,57 euro, tai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ patyrė 10 519, 57 euro nuostolį. Jeigu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ keičiantis įmonės kasininkui (J. B. nedarbingumo laikotarpiu ar jai išeinant iš darbo įmonėje) nebuvo atlikta kasoje buvusių piniginių lėšų inventorizacija, tai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo 1999-06-03 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 719 (2014-10-03 nutarimo Nr. 1070 redakcija) patvirtintų inventorizacijos taisyklių 9.2 p. nurodymais, kad subjektai inventorizuoja turtą ir įsipareigojimus, kai keičiasi materialiai atsakingi ir atsakingi asmenys – inventorizuojama turto dalis, perduodama vieno materialiai atsakingo arba atsakingo asmens kitam materialiai atsakingam arba atsakingam asmeniui (pagal turto perdavimo ir priėmimo dienos būklę) (6 t., b. l. 135–171).

Toje pačioje (2017-10-26 specialisto išvadoje Nr. 5-2/148/2017) nurodyta, kad: ūkinės finansinės veiklos tyrimui UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateiktų banko sąskaitų išrašų duomenimis, tiriamuoju laikotarpiu A. B. į sąskaitą (duomenys neskelbtini) iš įmonės sąskaitos (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 90 687,82 euro, grynais pinigais buvo išmokėta 3 200 eurų, iš įmonės sąskaitos (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 2 100 eurų. Iš viso A. B. iš įmonės sąskaitų į jo sąskaitą buvo pervesta ir išmokėta grynais 95 987, 82 euro. A. B. į sąskaitą iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervedant 6 385,40 euro piniginių lėšų, buvo nurodyta mokėjimo paskirtis ,,dividendai“: 2015-11-06 buvo pervesta 2 000 euro, 2015-11-13 – 2 185,40 euro, 2015-12-18 – 500 euro, 2015-12-21 – 500 euro, 2015-12-28 – 700 euro, 2015-12-31 – 500 euro. Šios A. B. pervestos piniginės lėšos 6 385, 40 euro įregistruotos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ tvarkomame suvestiniame apskaitos registre ,,Didžioji knyga. Sąskaita 4481 Mokėtini dividendai“. A. B. į sąskaitą iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervedant 2015-02-04 mokėjimo dokumentu 551 euro sumą, buvo nurodyta mokėjimo paskirtis ,,2015-01 darbo užmokestis“, išmokėjimas įregistruotas suvestiniame apskaitos registre ,,Didžioji knyga. Sąskaita 4461 Mokėtinas darbo užmokestis. Sąskaita 44610 Lauko sąlygos“. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ suvestinių apskaitos registrų ,,Skolų apyvartos“ duomenimis, tiriamojo laikotarpio pradžioje pas A. B. buvo 7 240, 50 euro įmonės lėšų likutis. Tiriamuoju laikotarpiu A. B. iš įmonės sąskaitos pervestos ir grynais pinigais išmokėtos piniginės lėšos 89 051,42 euro su nurodyta mokėjimo paskirtimi ,,atsiskaitymas, mokėjimas, avansinis mokėjimas ūkinei veiklai“ (95 987,82 euro – 551 euras darbo užmokesčio – 6 385, 40 euro dividendų) buvo įregistruota suvestiniame apskaitos registre ,,Didžioji knyga. Sąskaita 2012 Išankstiniai apmokėjimai tiekėjams“. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateiktų apskaitos dokumentų ir suvestinių apskaitos registrų ,,Skolų apyvartos“ duomenimis, iš jų:

- 15 313 eurų buvo užskaityta kaip A. B. priskaičiuoto darbo užmokesčio išmokėjimas pagal atlyginimų priskaičiavimo žiniaraščius,

- į įmonės kasą pagal kasos pajamų orderius buvo užpajamuota iš A. B. priimta 17 936, 47 euro suma,

- tiekėjams buvo užskaityta 17 342, 45 euro: UAB ,,Skaitmeninis pasaulis“ pagal 2015-09-09 PVM sąskaitą faktūrą SKP061547 užskaityta 544,49 euro ir A. B. pagal 2014-02-03 sutartį užskaityta 16 797, 96 euro. 2014-02-03 sutartis ūkinės finansinės veiklos tyrimui nebuvo pateikta (ūkinės finansinės veiklos tyrimas atliekamas už laikotarpį nuo 2015-01-02 iki 2017-05-19); duomenys apie šią užskaitą įregistruoti suvestiniuose apskaitos registruose ,,Atsiskaitymai (užskaitos)“ ir ,,Didžioji knyga. Sąskaita 2012 Išankstiniai apmokėjimai tiekėjams“; 16 797, 96 euro užskaitos įregistravimą pateisinantis apskaitos dokumentas ūkinės finansinės veiklos tyrimui nebuvo pateiktas. Pagal UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateiktų pirminių apskaitos dokumentų ir suvestinių apskaitos registrų duomenis paskaičiuojama, kad tiriamojo laikotarpio pabaigoje pas A. B. liko iš įmonės sąskaitų jam pervesta/išmokėta 45 200 eurų (prie 7 240, 50 pridėti 89 051, 42 atimti 15 313 atimti 17 936, 47 atimti 500 atimti 17 342 ,45), kurios panaudojimas įmonės reikmėms UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ tvarkomoje apskaitoje neįregistruotas, ir kurios grąžinimas į įmonės sąskaitas banke ar į įmonės kasą iki tiriamojo laikotarpio neįregistruotas.

Ūkinės finansinės veiklos tyrimui UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateiktame suvestiniame apskaitos registre ,,Didžioji knyga. Sąskaita 2021 Išankstiniai apmokėjimai tiekėjams“ 2017-05-11 datai buvo paskaičiuotas išankstinių apmokėjimų tiekėjams likutis iš viso 85 958, 10 eurai, išankstinių mokėjimų liktis pagal konkrečius tiekėjus nedetalizuotas. Šioje buhalterinėje sąskaitoje ,,2021 Išankstiniai apmokėjimai tiekėjams“ buvo apskaitytos ir tiriamuoju laikotarpiu A. B. į sąskaitą pervestos/išmokėtos piniginės lėšos 89 051, 42 euro suma, buvo apskaitytas jam pervestų/išmokėtų piniginių lėšų panaudojimas 51 091, 92 euro (15 313+17 342,45+500+ 17 936,47), ir tiriamojo laikotarpio pabaigoje šioje buhalterinėje sąskaitoje liko apskaityta A. B. pervesta/išmokėta ir iki tiriamojo laikotarpio pabaigos įmonės reikmėms nepanaudota 45 200 eurų suma.

Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateikto A. B. banko sąskaitos LT0870440 (duomenys neskelbtini) išrašo duomenis, tiriamuoju laikotarpiu iš įmonės sąskaitų į A. B. sąskaitą buvo pervesta 92 787, 82 euro suma (90 687,82+2 100), į šią sąskaitą dar buvo gauta 11 010, 38 euro kitų įplaukų, iš jų įvairiems mokėjimams ir atsiskaitymams buvo panaudota 50 088, 66 euro, bankui už sąskaitos aptarnavimą buvo nurašyta 236, 50 euro, grynais pinigais iš sąskaitos buvo išimta 53 325 eurai.

Jeigu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvęs A. B. atleistas iš įmonės direktoriaus pareigų negrąžino įmonės tvarkomoje apskaitoje buhalterinėje sąskaitoje ,,2021 Išankstiniai apmokėjimai tiekėjams“ 2017-05-11 datai apskaitytų jo žinioje buvusių 45 200 eurų piniginių lėšų, kurios iki tiriamojo laikotarpio pabaigos įmonės reikmėms nebuvo panaudotos, tai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ patyrė 45 200 eurų nuostolį.

UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje UAB ,,R.“ 2015-03-05 PVM sąskaitoje faktūroje RS0150274, pagal kurią įsigytos detalės ir paslaugos už 320 eurų su PVM, yra įrašas ,,pastabos: Renault Megane v/n (duomenys neskelbtini)“, PVM sąskaita faktūra pasirašyta buhalterės J. Š. vardu, už šias detales ir paslaugas apmokėta 2015-03-17 mokėjimo pavedimu iš įmonės sąskaitos (duomenys neskelbtini). Pagal UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateiktų ilgalaikio turto inventorizacijos aprašų duomenis, ir pagal ilgalaikio turto suvestinių apskaitos registrų duomenis, tiriamuoju laikotarpiu įmonėje automobilis ,,Renault Megane“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apskaitytas. Ikiteisminio tyrimo metu iš VRM ICDB duomenų bazės gautais duomenimis, iki 2015-05-05 automobilio Renault Megane v/n (duomenys neskelbtini), valdytoju–savininku buvo R. B., nuo 2015-05-06 – V. T.. Ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktuose dokumentuose nėra patvirtinančių dokumentų ir duomenų apie automobilio ,,Renault Megane“ panaudą, nuomą ir jo naudojimą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veikloje.

UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateiktų dokumentų duomenimis, įmonėje tiriamuoju laikotarpiu buvo apskaitytas kompiuterinės technikos įsigijimas:

- ilgalaikio turto inventorizacijos apraše 2015-12-31 datai nurodyta, kad 2011-08-29 įmonė buvo įsigijusi nešiojamąjį kompiuterį ACER, nurodyta jo įsigijimo vertė 1 138,61 euro, likutinė vertė tiriamojo laikotarpio pradžioje 379,41 euro;

- pagal UAB ,,Skaitmeninis pasaulis“ 2015-09-09 PVM sąskaitą faktūrą SKP061547 įmonė įsigijo iPad 2Wi-Fi 64GB Space Gray už 544,49 euro su PVM, apmokėjimas už įsigytą prekę pagal 2015-09-10 pinigų priėmimo kvitą CODD00563258 apskaitytas A. B. avansinėje apyskaitoje;

- pagal UAB ,,I.“ 2016-03-31 PVM sąskaitą faktūrą INF004189 įmonė įsigijo nešiojamąjį kompiuterį LENOVO Y700-151SK už 980,10 euro su PVM, apmokėta už įsigytą prekę 2016-03-31 mokėjimo pavedimu iš įmonės sąskaitos (duomenys neskelbtini);

- pagal suvestinių apskaitos registrų duomenis, 2016-10-03 iš UAB ,,G.“ įmonė įsigijo nešiojamąjį kompiuterį Mac Book Air 13 už 959 eurus, apmokėta už įsigytą prekę 2016-10-04 mokėjimo pavedimu iš įmonės sąskaitos (duomenys neskelbtini); pirminis kompiuterio įsigijimo apskaitos dokumentas ūkinės finansinės veiklos tyrimui nepateiktas;

- pagal UAB ,,K.“ 2016-11-30 PVM sąskaitą faktūrą INT107677 įmonė įsigijo kompiuterį LENOVO ThinkPad E450 už 505,78 euro sumą su PVM, apmokėta už įsigytą prekę 2016-12-05 mokėjimo pavedimu iš įmonės sąskaitos (duomenys neskelbtini).

Ūkinės finansinės veiklos tyrimui UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateiktuose kompiuterinės technikos įsigijimo dokumentuose ir tvarkomuose suvestiniuose apskaitos registruose prekinis ženklas Apple neįrašytas, pateiktuose įmonės dokumentuose nėra duomenų apie tiriamojo laikotarpio pradžioje turėtą ar tiriamuoju laikotarpiu įsigytą kompiuterį su prekiniu ženklu Apple.

2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 – 19 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas; 19 str. 5 d. nurodyta, kad jeigu pasikeičia ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba apskaitos paslaugas teikianti įmonė, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo, ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka ir per nustatytą laikotarpį ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba apskaitos paslaugas teikianti įmonė, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo apskaitos dokumentus, apskaitos registrus ir sudarytas finansines ataskaitas perduoda tvarkyti ūkio subjekto vadovo paskirtam asmeniui.

2004-03-30 LR Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. IX-2084 – 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, privatūs juridiniai asmenys privalo saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės.

UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje direktoriaus pareiginėje instrukcijoje nurodyta, kad direktorius vadovauja visai komercinei bendrovės veiklai, atsako už visą bendrovės ūkinę, finansinę, socialinę veiklą, dėl jo kaltės padarytus bendrovei nuostolius.

UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateiktuose įmonės įstatuose nurodyti bendrovės veiklos tikslai, akcininkų susirinkimo tiesės ir bendrovės vadovo funkcijos. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje direktoriaus pareiginėje instrukcijoje ir pateiktuose įmonės įstatuose įmonės turto, antspaudo, dokumentų perdavimo tvarka keičiantis bendrovės vadovams neaptarta.

Ūkinės finansinės veiklos tyrimui UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateikė patikslintą perdavimo – priėmimo aktą, kuriame nurodyta, kad 2017-05-11 įmonės buhalterė J. Š. perdavė, o direktorius V. A. priėmė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentus ir skolų likučius: visus su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ susijusius dokumentus; įmonės skolas; skolas įmonei; nurodytas kasos likutis – 10519, 57 euro; perdavimo – priėmimo aktas pasirašytas J. Š. ir V. A. vardu, patvirtintas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ spaudu ,,dokumentams“. Pateiktame patikslintame perdavimo–priėmimo akte nurodant, kad buvo perduoti visi su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ susiję dokumentai, nedetalizuota, kokius konkrečiai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentus įmonės buhalterė J. Š. perdavė direktoriui V. A., ir ar visi įmonės dokumentai jam šiuo aktu buvo perduoti. Ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktuose UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentuose nėra duomenų, ar A. B. išeinant/jį atleidžiant iš direktoriaus pareigų įmonėje, jo žinioje buvo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, ir jei taip, tai kokie konkrečiai įmonės dokumentai buvo A. B. žinioje.

Ūkinės finansinės veiklos tyrimui buvo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgalaikio turto ir prekinių vertybių inventorizacijos aprašai 2016-12-31 datai, kurie patvirtinti komisijos parašais ir pasirašyti materialiai atsakingo asmens A. B. vardu. Inventorizacijos aprašuose įrašai ,,Vertybės, išvardintos apraše, yra mano žinioje. Materialiai atsakingas asmuo A. B.“ patvirtinti parašais. Ūkinės finansinės veiklos tyrimui nebuvo pateikti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turto inventorizacijos aprašai, surašyti įmonės direktorių pasikeitimo datai, nebuvo pateiktas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turto perdavimo aktas, pateiktuose UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentuose nėra patvirtinančių dokumentų ir duomenų apie A. B. žinioje buvusio įmonės turto inventorizaciją ir jo perdavimą naujai paskirtam direktoriui ar kitam materialiai atsakingam ar atsakingam asmeniui akcininkų susirinkimo datai – 2017-05-11, ar kitai vėlesnei datai.

Pateiktų dokumentų ir ikiteisminio tyrimo duomenimis, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo 1999-06-03 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 719 (2014-10-03 nutarimo Nr. 1070 redakcija) patvirtintų inventorizacijos taisyklių 9.2 p. nurodymais, kad subjektai inventorizuoja turtą ir įsipareigojimus, kai keičiasi materialiai atsakingi ir atsakingi asmenys – inventorizuojama turto dalis, perduodama vieno materialiai atsakingo arba atsakingo asmens kitam materialiai atsakingam arba atsakingam asmeniui (pagal turto perdavimo ir priėmimo dienos būklę), nes keičiantis įmonės direktoriams (akcininkų susirinkimo data – 2017-05-11) neatliko direktoriaus A. B. žinioje buvusio turto dalies inventorizacijos ir neįformino A. B. žinioje buvusio turto dalies perdavimo naujai paskirtam direktoriui ar kitam materialiai atsakingam arba atsakingam asmeniui.

2011-05-19 LR Antspaudų apyvartos įstatymo Nr. XI-1395 – 4 straipsnis nurodo, kad antspaudai turi būti saugomi taip, kad jais negalėtų pasinaudoti neturintys tam teisės asmenys; antspaudų saugojimo, apskaitos ir sunaikinimo tvarką nustato LR Vyriausybės įgaliota institucija. 2011-07-20 Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-684 patvirtintos antspaudų saugojimo, apskaitos ir sunaikinimo tvarkos aprašo 5 p. nurodo, kad antspaudų turėtojai antspaudus saugo taip, kad jais negalėtų pasinaudoti pašaliniai asmenys. Šie teisės aktai reglamentuoja, kad antspaudų turėtojas – įmonės vadovas turi pasirūpinti įmonės antspaudo saugumu; pagal šių teisės aktų nuostatas rekomenduojama turėti įmonės antspaudo naudojimo tvarką ar darbo reglamente numatyti, kas atsakingi už antspaudų saugojimą, kaip antspaudai perduodami, keičiantis darbuotojams, kaip sunaikinami ir pan.

UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje direktoriaus pareiginėje instrukcijoje ir pateiktuose įmonės įstatuose įmonės antspaudo perdavimo tvarka keičiantis bendrovės vadovams neaptarta. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateiktuose dokumentuose nėra duomenų, ar antspaudo naudojimo ir perdavimo tvarka (rašytine forma) įmonėje buvo sudaryta. Ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktuose UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentuose nėra patvirtinančių dokumentų ar duomenų apie antspaudo perdavimą keičiantis įmonės direktoriams (akcininkų susirinkimo datai – 2017-05-11, ar kitai vėlesnei datai), ikiteisminio tyrimo duomenimis, atleistas iš įmonės direktoriaus pareigų A. B. jo žinioje buvusio įmonės antspaudo negrąžino.

UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita tiriamuoju laikotarpiu buvo tvarkoma nesivadovaujant 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 – 6 straipsnio 2 dalies nurodymais, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 4 dalies nurodymais, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius; 16 straipsnio 1 dalies nurodymais, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, nes įmonės tvarkomoje apskaitoje buvo įregistruota 2015-03-05 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) iš viso už 320 eurų sumą, pagal kurią detalės ir automobilio remonto paslaugos buvo įsigytos ne įmonės reikmėms, o R. B. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui ,,Renault Megane“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tame skaičiuje 264,48 euro detalių ir paslaugų vertė ir 55,52 euro pirkimo PVM, ir už šias ne įmonės reikmėms įsigytas detales ir remonto paslaugas mokėjimo pavedimu iš įmonės sąskaitos buvo sumokėta 320 eurų suma, dėl to įmonė patyrė 320 eurų nuostolių; nes tvarkomoje apskaitoje įregistravus pirkimo dokumentą, pagal kurį detalės ir automobilio remonto paslaugos buvo įsigytos ne įmonės reikmėms, o R. B. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui ,,Renault Megane“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sudaryta galimybė 2015 m. nepagrįstai padidinti įmonės sąnaudas 264,48 eruo suma, ir buvo sudaryta galimybė 2015 m. kovo mėnesį nepagrįstai padidinti atskaitomą pirkimo PVM 55,52 euro suma. Dėl to pagal UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ tvarkomą apskaitą tiriamuoju laikotarpiu 2015 m. iš dalies negalima nustatyti asmens – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ – veiklos, jo turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ tvarkomoje apskaitoje buvo įregistruota 2015-03-05 PVM sąskaita faktūra RS0150274 už 320 eurų sumą su PVM, pagal kurią detalės ir automobilio remonto paslaugos buvo įsigytos ne įmonei, o R. B. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui ,,Renault Megane“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl to buvo sudaryta galimybė 2015 m. nepagrįstai padidinti įmonės sąnaudas 264,48 euro suma, ir buvo sudaryta galimybė 2015 m. kovo mėnesį nepagrįstai padidinti atskaitomą pirkimo PVM 55,52 euro suma.

UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nesivadovaujant 2002-03-05 LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 – 58 straipsnio 1 dalies nurodymais, kad PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo PVM už įsigytas prekes/paslaugas, jeigu šios prekės/paslaugos skirtos PVM apmokestinamam prekių tiekimui/paslaugų teikimui, 2015 m. kovo mėnesį nepagrįstai 55,52 euro suma padidino atskaitomą pirkimo PVM ir dėl to per mažai šio mokesčio sumokėjo į valstybės biudžetą. Vadovaujantis šio įstatymo 90 straipsnio nurodymais, kad už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos (iki sekančio mėn. 25 d.), UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ į valstybės biudžetą už 2015 m. kovo mėnesį nesumokėjo 55,52 euro PVM.

UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, nesivadovaujant 2001-11-06 LR Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 – 17 straipsnio 1 dalies nurodymais, kad leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti, 2015 m. nepagrįstai padidino įmonės sąnaudas 264,48 euro suma, dėl to vadovaujantis šio įstatymo 5 str. nustatytu pelno mokesčio tarifu, už 2015 m. nepaskaičiavo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 39,67 euro (264,48x15%) pelno mokesčio.

2019-12-09 Kauno apylinkės teismo sprendimu priteista uždarajai akcinei bendrovei „A. G.“ iš A. B. 47 008 eurai be pagrindo įgyto turto (4 t., b. l. 143–161)

Motyvuojamoji dalis

A. B. teigė, jog, sudarydamas 2017 m. balandžio 28 d. atlygintinos paskolos sutartį dvejiems metams, jis skolino pinigus kaip įmonės direktorius, kuris tokį veiksmą atlikti galėjo, tačiau ši paskola buhalterinėje apskaitoje apskaityta nebuvo. Iš bylos medžiagos matyti, jog paskolos sutartis sudaryta 2017 m. balandžio 28 d., t. y. tuo metu kai A. B. sirgo, o po to iš karto buvo atleistas iš direktoriaus pareigų, todėl tikėtina, jog jis neturėjo galimybės paskolos įtraukti į buhalterinę apskaitą. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, jog net ir nesilaikant paskolų teikimo tvarkos, A. B. turėjo galimybę iš karto apie ją informuoti įmonės akcininką (tuo metu ėjusį direktoriaus pareigas V. A.), pateikti sutarties kopiją, kas patvirtintų pinigų panaudojimą įmonės reikmėms. Tačiau net ir pradėjus ikiteisminį tyrimą ir pareiškus A. B. įtarimus, jis ne tik kad nepateikė sutarties su V. S., bet tokių aplinkybių net nenurodė. Priešingai – A. B. kėlė įvairias versijas – iš pradžių, jog minėti pinigai buvo atlygis už jo bendrovei parduotą mišką, vėliau – apie neišmokėtus dividendus ir paskolą J. S.. Nors bylą nagrinėjant teisme A. B. teigė, jog paskolos į apskaitą neįtraukė, nes susipyko su V. A., buhalterė išėjo iš darbo, o ir pats jis nežinojo, ar yra direktorius, tačiau tokie jo parodymai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Iš tiesų, sutarties sudarymo su J. S. metu A. B. nebuvo įmonės direktoriumi ir tai pats puikiai žinojo, kadangi, kaip matyti iš jo paties (A. B.) pasirašyto 2017 m. kovo 7 d. įsakymo, jis savo nedarbingumo laikotarpiu pavedė direktoriaus pareigas eiti V. A.. Esant nustatytoms aplinkybės esminės reikšmės netenka aplinkybė, ar A. B. įmonės vardu buvo sudaręs sutartį su J. S., ar toks sandoris buvo tik apsimestinis, kadangi tiek vienu atveju, t. y. išgryninęs iš sąskaitos 45 200 eurų, tiek kitu atveju – neturėdamas teisės veikti įmonės vardu ir šiuos pinigus skolinti J. S., o vėliau juos iš jo gavęs, t. y. turėdamas bendrovės pinigus savo žinioje – A. B. be jokio įstatyminio pagrindo pinigų į įmonės kasą neįnešė, nors neabejotinai suprato, kad pinigai, buvę jo žinioje, priklauso ne jam asmeniškai, o įmonei, t. y. šiuos pinigus pasisavino.

Taigi akivaizdu, jog A. B. įmonės pinigais, pervestais į jo sąskaitą ir nepanaudotais įmonės reikmėms, juos turėdamas ir negrąžindamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ elgėsi kaip su nuosavu turtu, t. y. juos pasisavino, o vėliau, mėgindamas tai pateisinti pateikė šių pinigų negrąžinimą kaip neva jam priklausančių dividendų sulaikymą. Taigi, paimdamas į jo sąskaitą iš įmonės sąskaitų pervestus pinigus ir jais disponuodamas ne įmonės reikmėms, jis suvokė savo veikos pavojingumą, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirs žalą – neteks turto (piniginių lėšų), ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. A. B. tyčią pasisavinti įmonės pinigus patvirtina ir tai, jog net ir priėmus galutinį neskundžiamą sprendimą civilinėje byloje, t. y. teismui minėtą sumą priteisus bendrovei iš A. B., pastarasis jų įmonei negrąžino, nors, kaip nustatyta faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu dar 2018 m. liepos mėnesį šią sumą jis turėjo.

Taip pat, A. B. buvo kaltinamas tuo, jog negražino pas jį buvusio bendrovės turto, o būtent trijų kompiuterių: 2015-09-09 iš UAB ,,Skaitmeninis pasaulis“ pagal PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) bendrovės įsigyto kompiuterio iPad 2Wi-Fi 64GB Space Gray – 212,49 euro likutinės vertės; 2016-03-31 iš UAB ,,I.“ pagal PVM sąskaitą faktūrą INF004189 įsigyto nešiojamojo kompiuterio LENOVO Y700-151SK – 634,5 euro likutinės vertės ir 2016-10-03 iš UAB ,,G.“ pagal PVM sąskaitą faktūrą IST003936 įsigyto nešiojamojo kompiuterio Mac Book Air 13 – 863,12 euro likutinės vertės.

Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu A. B. nurodė, jog kompiuteris Mac Book Air 13, kuris buvo paimtas jo gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu, priklauso jam, kadangi įmokas už šį kompiuterį jis sumokėjo. Nors pateiktame UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ rašte nurodyta, kad kompiuterio Mac Book Air 13 BOK, įsigyto už 960 eurų, įmonė iš savo lėšų padengė 506,48 euro (3 t., b. l. 50), tačiau dar ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. A. nurodė, kad dėl to, jog didžiąją dalį įmokų už kompiuterį sumokėjo pats A. B., bendrovė dėl jo pretenzijų A. B. neturi (2 t., b. l. 31–32). Be to, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme civilinis ieškinys dėl bendrovei padarytos žalos pasisavinant kompiuterį Mac Book Air 13 pareikštas nebuvo, todėl nėra pagrindo spręsti, jog A. B. kompiuterį pasisavino ir tuo padarė žalą įmonei, todėl kompiuterio Mac Book Air 13pasisavinimas iš kaltinimo šalinamas.

Taip pat teismas sprendžia, jog nėra pagrindo konstatuoti, jog A. B. pasisavino kompiuterį iPad 2wi-Fi. Kaip nurodė kaltinamasis, šis kompiuteris buvo įsigytas įmonės lėšomis, tačiau jis buvo akcininko V. A. žinioje, kadangi juo naudojosi jo sūnus N.. Teisiamojo posėdžio metu apklausta V. A. neneigė, jog jos šeimoje yra planšetė, kuria naudojasi jos sūnus ir kurį gavo iš jau dabar mirusio V. A.. Taigi, teisminio nagrinėjimo metu nenustačius, ar V. A. šeimos žinioje esantis kompiuteris nėra tas pats, t. y. pirktas įmonės vardu, nėra pagrindo spręsti, jog šį kompiuterį pasisavino būtent V. B.. Dėl kompiuterio ,,Lenovo“ A. B. nurodė, jog jis įmonės vardu buvo pirktas buhalterės J. Š. dukrai ir pastaroji juo naudojosi. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu V. A., nurodydamas, jog A. B. žinioje yra kompiuteris ,,Lenovo“ 810 eurų vertės, daugiau jokių aplinkybių apie šio kompiuterio galimą buvimą A. B. žinioje nenurodė (2 t., b. l. 28–30). Nors iš tiesų kompiuterio ,,Lenovo“ įmonėje nerasta, tačiau vien tai nesuteikia pagrindo spręsti, jog jį pasisavino direktorius A. B.. Atlikus kratą A. B. namuose šis kompiuteris nerastas. Duomenų, kad šį kompiuterį fiziškai valdė A. B. iki savo nedarbingumo pradžios ir iki įsakymo paskirti V. A. laikinuoju direktoriumi – byloje nėra. Vien tai, kad įmonėje nebuvo tinkamai saugomos ir apskaitomos materialinės vertybės (nėra jokių dokumentų, kurie atspindėtų tiek šio, tiek ir kitų anksčiau nurodytų kompiuterių naudojimo tvarką, priskyrimą konkretiems asmenims), nesudaro pagrindo įmonės direktorių kaltinti šio turto pasisavinimu, todėl kaltinime nurodyta pasisavinto turto suma mažinama 1710,11 euro.

A. B.

A. B.

- LR Pelno mokesčio įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-675) 17 straipsnio ,,Leidžiamų atskaitymų pripažinimo tvarka” 1 dalyje nurodytų nuostatų reikalavimus, jog ,,Leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti”,

A. B. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį kaltinimas dėl vienos į buhalterinę apskaitą nepagrįstai įtrauktos PVM sąskaitos-faktūros, kurią bendrovė nepagrįstai apmokėjo.

Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog A. B. veiksmuose nėra BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių, todėl dėl šios veikos A. B. išteisinamas.

A. B.

Remiantis BK 184 straipsnio 4 dalimi, ikiteisminis tyrimas pagal BK 184 straipsnio 1 ir 3 dalis pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas arba prokuroro reikalavimas. Jei tais atvejais kai skundas ar reikalavimas reikalingas, nėra nukentėjusiojo skundo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą, baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Dėl ikiteisminio tyrimo pagal BK 184 straipsnį 1 dalį pradžios turi būti aiškiai išreikšta žalą patyrusio asmens (nukentėjusiojo) valia, įtvirtinta atskirame procesiniame dokumente – skunde ar nukentėjusio asmens teisėto atstovo pareiškime.

Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, baudžiamoji byla prieš A. B. pagal BK 184 straipsnio 1 dalį nutrauktina.

Dėl turto pasisavinimo požymių pasisakyta nuosprendžio dalyje dėl A. B. inkriminuotos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje. Be to, teismų praktikoje išaiškinta, kad tokio pobūdžio bylose būtina įsitikinti įmonės turto pasisavinimo ir padarytos žalos tikrumu, įvertinti ne vien tik buhalterinės apskaitos dokumentuose esančią informaciją, bet objektyvių aplinkybių visumą, iš kurios galima spręsti, ar įmonė patyrė realios žalos, ar asmuo veikė tyčia, t. y. suprasdamas, kad savinasi įmonės turtą, numatydamas įmonei daromą žalą ir to norėdamas.

Sprendžiant, ar kasos pinigų likutis buvo pasisavintas, visų prima būtina nustatyti, ar tokie pinigai (turtas) J. B. inkriminuotos veikos metu iš tiesų egzistavo.

Taigi, esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog bylos duomenimis nustatyta, jog įmonėje kasa buvo, buvo atliekamos kasos inventorizacijos, konstatuojant grynųjų pinigų likučius, ir kasoje grynųjų pinigų būdavo. Taip pat anksčiau nurodyti duomenys paneigia gynybos argumentą, jog nustatant kasos likutį, neįvertintos 2015 ir 2016 metais atliktos kasos inventorizacijos, ar kad šie inventorizacijos aktai neatitinka tikrovės.

J. B., pagal savo pareigas ir sudarytos su ja visiškos materialinės atsakomybės sutartį iš tiesų buvo materialiai atsakingas asmuo. Ji pagal UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kasininko pareiginę instrukciją privalėjo atlikti piniginių lėšų priėmimo, apskaitos ir apsaugos operacijas pagal visas kasos apskaitos taisykles, teisingai įforminti dokumentus, tvarkyti kasos knygą bei buvo atsakinga už piniginių lėšų apsaugą, jų gavimą ir išdavimą, kasos operacijų teisingumą, už žalą, padarytą įmonei dėl savo kaltės ar neatsargumo. Taip pat A. B. pagal jos pasirašytą 2013-01-29 tipinę visiškos individualinės materialinės atsakomybės sutartį įsipareigojo tausoti jai perduotas materialines vertybes, laiku pranešti įmonės administracijai apie visas aplinkybes, gresiančias jai patikėtų materialinių vertybių saugumui, atlikti nustatyta tvarka materialinių vertybių inventorizacijas. Kaip nustatyta, byloje nėra duomenų, jog įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ kasininkė (J. B.) būtų nevykdžiusi anksčiau nurodytų pareigų – tiek 2015, tiek 2016 metais inventorizacijos buvo atliktos, piniginių lėšų trūkumas nustatytas nebuvo. Nuo 2017 m. vasario 22 d. J. B. sirgo ir dėl nedarbingumo atlikti jokių savo tiesioginių darbo funkcijų negalėjo. Tai, jog šias funkcijas perėmė jos sutuoktinis, tuo metu buvęs įmonės direktoriumi, A. B. leidžia daryti išvadą, jog J. B., kaip tai numatyta visiškos individualinės materialinės atsakomybės sutartyje, informavo įmonės administraciją apie jai patikėtas materialines vertybes. Nors oficialus dokumentas, kuriuo būtų perimta įmonės kasa nebuvo surašytas, tačiau anksčiau aprašytais J. B. veiksmais atliekant kasos operacijas, akivaizdu, jog jis perėmė įmonės kasą, o ją perėmęs, jokiu būdu nekonstatavo, kad kasoje trūksta ar iš viso nėra pinigų, kurie pagal dokumentus turi būti. Priešingai – jis atlikinėjo kasininko pareigas – įnešė į kasą ir iš jos paėmė atitinkamas pinigų sumas. Iki J. B. nedarbingumo pradžios kasoje buvo daugiau kaip 14 tūkstančių eurų, o A. B. darbo kasininku laikotarpiu iš kasos išmokėta beveik 4 000 eurų, kas leidžia daryti išvadą, jog grynųjų pinigų kasoje buvo ir jais A. B. disponavo, t. y. – kasos likutis jam buvo perduotas. Nors A. B. teisme teigė, jog atsiskaitant gryni pinigai įmonėje nebuvo naudojami, o jeigu ir buvo atsiskaitinėjama grynais tai atsiskaitoma buvo su tais darbuotojais, apie kuriuos jis (A. B.) nieko nežino ir tai greičiausiai darė V. A., o J. B. tiesiog pasirašydavo kasos orderiuose, tačiau šie jo parodymai paneigti tiek jo paties, kaip kasininko atliktais veiksmais J. B. nedarbingumo laikotarpiu imant iš kasos grynuosius pinigus atlyginimų mokėjimui, tiek byloje apklaustų liudytojų parodymais, kurie patvirtino, kad atlyginimą gaudavo grynais (G. K., V. B., S. V., S. B.). Be to, aplinkybę, jog kasoje buvo pinigų patvirtino ir pats A. B. civilinėje byloje teikdamas dokumentus, o būtent akcininkų parašais nepatvirtintą 2017-01-25 ketinimų protokolą dėl dividendų išmokėjimo, kur nurodyta, kad dėl dividendų išmokėjimo akcininkai susitarė įvertinę UAB „(duomenys neskelbtini)" rezervus, į kuriuos įtraukta ir kasoje esantys pinigai, t. y. 16 180 eurų (8 t., b. l. 129).

A. B. nusikalto būdamas neteistas ir administracine tvarka nebaustas, po veikos padarymo tris kartus baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau nuobaudos šiuo metu negalioja (9 t., b. l. 74-75). A. B. vedęs, nepilnamečių vaikų neturi (9 t., b. l. 69), priklausomybės ligų centre neužregistruotas, dėl psichikos ligų nesigydė (9 t., b. l. 77, 78). Jis yra dirbantis, neigiamai charakterizuojančių duomenų – negauta. A. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. B. įvykdė vieną sunkų ir vieną neatsargų nusikaltimus. Įvertinus jo padarytų nusikaltimų pobūdį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, už veiką numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje skirtina švelniausia sankcijoje numatyta bausmės – bauda (bausmės dydį nustatant remiantis BK 47 straipsnio 2 dalies 5 punkto redakcija, galiojusia iki 2017 m. spalio 6 d. ir taikant nusikaltimo padarymo metu galiojusio MGL dydį (38 eurai)). Parenkant baudos dydį atsižvelgiama į tai, jog BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos pasekmės kilo tik dėl dviejų buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimo. BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, todėl ši bausmė ir skirtina. Bausmės dydis, įvertinus kaltinamojo asmenybę, pasisavinto turto vertę, skirtinas ženkliai mažesnis, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatomis.

Kaltinamajame akte nurodyta A. B. inkriminuota veika nutrūko 2017 m. gegužės 11 d., todėl, sprendžiant bausmės skyrimo A. B. klausimą, svarstytina ir bausmės vykdymo atidėjimo galimybė, kadangi veikos padarymo metu galiojusi BK 75-ojo straipsnio redakcija tokią galimybę numatė. Kadangi A. B. skiriama bausmė nesiekia ketverių metų, vertinus tai, jog A. B. nusikalto ir teisiamas pirmą kartą, yra dirbantis, nėra jį neigiamai charakterizuojančių duomenų, teismas laikosi nuomonės, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, jos vykdymą atidedant ir skiriant teismo įpareigojimus, vadovaujantis BK 75 straipsniu (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nešiojamas kompiuteris Mac Book Air 13, saugomas (duomenys neskelbtini) apskr. VPK daiktinių įrodymų kambaryje (5 t., b. l.186–187, 188), nuosprendžiui įsiteisėjus – grąžintinas A. B..

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui – žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šiuo turtu disponuoti ir įpareigojant A. B. ir J. B. šį turtą saugoti – paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos – iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti nekeistina, o pradėjus nuosprendį vykdyti – panaikintina, J. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvyti iš gyvenamosios vietos – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297 – 298 straipsniais, 301 –308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje ir 223 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti:

Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – 3 (trejiems) metams laisvės atėmimo;

Pagal BK 223 straipsnio 1 dalį – 50 MG, t. y. 1900 (vieno tūkstančio devynių šimtų) eurų bauda.

Paskirtas bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalimis 1 punktu subendrinti taikant bausmių apėmimą ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 3 (trejus) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), laisvės atėmimo bausmės vykdymą A. B. atidėti 2 (dvejiems) metams ir skirti teismo įpareigojimą, įpareigojant A. B. tęsti darbą.

Baudžiamąją bylą pagal BK 184 straipsnio 1 dalį A. B. atžvilgiu nutraukti, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu.

A. B. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

J. B. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį išteisinti jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikinti.

J. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui – žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šiuo turtu disponuoti ir įpareigojant A. B. ir J. B. šį turtą saugoti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Kompiuterį ,,Mac Book Air 13“, nuosprendžiui įsiteisėjus – grąžinti A. B..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant Kauno apygardos teismui.