Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (duomenys neskelbtini) departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo K. M. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. sausio 4 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

(duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausioji specialistė S. K. 2018 m. spalio 18 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą R. A. dėl to, kad R. A., būdama UAB „D.“ direktorė, laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. bendrovės darbuotojoms J. L., E. V., V. Š. ir G. P. tyčia apskaičiavo ir išmokėjo 8790,32 Eur darbo užmokesčio, neįtraukto į bendrovės buhalterinę apskaitą, ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 99 straipsnio 3 dalyje.

Taip pat R. A., būdama UAB „D.“ direktorė, neužtikrino, kad visos gautos pajamos būtų įtrauktos į apskaitos dokumentus, t. y. laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d., vykdydama veiklą, neįtraukė į apskaitą 41 818 Eur gautų pajamų, dėl to neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 12 817 Eur mokesčių. Tokiais veiksmais R. A. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 205 straipsnio 7 dalyje.

Taip pat R. A., būdama darbdavė, žodžiu susitarė su G. P. dėl darbo UAB „D.“ ir leido jai laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 11 d. iki 2018 m. gegužės 10 d. dirbti nelegalų darbą bendrovei priklausančioje picerijoje, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kur G. P. dirbo kasininke, darbo priemonėmis ir įrankiais aprūpino R. A., už kiekvieną darbo dieną G. P. gavo po 25 Eur, iš viso 1000 Eur. Tokiais veiksmais R. A. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. sausio 4 d. nutarimu R. A. pripažinta kalta, padariusi administracinius nusižengimus, numatytus ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir 205 straipsnio 7 dalyje, ir jai paskirta: pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį – 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio bauda; pagal ANK 205 straipsnio 7 dalį – 4200 Eur (keturių tūkstančių dviejų šimtų eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, R. A. paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 4200 Eur (keturių tūkstančių dviejų šimtų eurų) dydžio bauda. Administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį R. A. nutraukta.

(duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (duomenys neskelbtini) departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjas K. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. sausio 4 d. nutarimo dalį, kuria R. A. nutraukta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį, ir priimti naują nutarimą šiuo klausimu. Apeliaciniame skunde atkreiptas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas pripažino, kad R. A., vykdydama bendrovės veiką, laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d. neįtraukė į apskaitą 41 818 Eur gautų pajamų. Tokiu būdu R. A. turėjo galimybę darbuotojams mokėti į bendrovės buhalterinę apskaitą neįtrauktą darbo užmokestį. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo faktas nėra įrodinėjamas vien tik liudytojų parodymais, kaip teigiama pirmosios instancijos teismo nutarime. Nuoseklius liudytojų parodymus taip pat patvirtina operatyvaus patikrinimo pažyma, faktų fiksavimo pažyma bei kita byloje esanti rašytinė medžiaga.

Apeliaciniame skunde pažymėta, kad kasos išlaidų orderiuose, kurių pagrindu buvo mokamas darbuotojams darbo užmokestis, įrašytos išmokėto darbo užmokesčio sumos nesutampa su operatyvaus patikrinimo metu bendrovėje dirbusių ir atleistų darbuotojų pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodytomis sumomis. Anot apelianto, skundžiama nutarimo dalis yra nenuosekli ir nelogiška vien todėl, kad, pripažinęs G. P. nelegalaus darbo faktą bendrovėje, pirmosios instancijos teismas ignoravo aplinkybę, jog nelegalaus darbo laikotarpiu G. P. buvo mokamas darbo užmokestis, kuris nebuvo ir negalėjo būti įtrauktas į buhalterinę apskaitą. Dirbant nelegaliai šiai darbuotojai iš viso buvo išmokėta 1000 Eur dydžio neįtraukta į buhalterinę apskaitą darbo užmokesčio suma. Taigi net ir pripažinus, jog kitoms darbuotojoms neįtrauktas į apskaitą darbo užmokestis mokamas nebuvo, pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra kitų neginčijamų įrodymų, be darbuotojų paaiškinimų, jog R. A. mokėjo darbuotojams į buhalterinę apskaitą neįtrauktą darbo užmokestį, yra nepagrįsta ir prieštaraujanti nustatytoms aplinkybėms.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad, pripažinus, jog bendrovėje nebuvo mokamas į buhalterinę apskaitą neįtrauktas darbo užmokestis, bus padaryta žala valstybės bei valstybinio socialinio draudimo biudžetams, nes nuo išmokėtos 8790,32 Eur neįtrauktos į apskaitą darbo užmokesčio sumos liks neišskaičiuotas ir nesumokėtas gyventojų pajamų mokestis bei privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokos. Taip pat, mokant neįtrauktą į apskaitą darbo užmokestį, pažeidžiamos darbuotojų teisinės bei socialinės garantijos, kurios priklauso, gaunant oficialų darbo užmokestį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį, neišnagrinėjęs visų reikšmingų aplinkybių, neobjektyviai išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, nepašalinęs tarp duomenų esančių prieštaravimų. Taigi apygardos teismas nutartyje pasisako būtent dėl šio klausimo, t. y. ar R. A. veiksmuose esama administracinio nusižengimo, numatyto ANK 99 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymių visumos. Kadangi apeliaciniame skunde neginčijama R. A. veiksmų kvalifikacija ir nubaudimas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį ir 205 straipsnio 7 dalį, apeliacinės instancijos teismas šių klausimų ir neanalizuoja.

Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek įrodymų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas.

ANK 99 straipsnio 3 dalis numato administracinę atsakomybę už tyčinį Lietuvos Respublikos darbo kodekse, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme, kolektyvinėje arba darbo sutartyje nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą arba darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą. Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2015 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XII-2215 redakcija) 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punktu, pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį. Komentuojamų taisyklių 7 punktas nustato, kad vienkartinė darbo užmokesčio, premijų, pašalpų, pensijų, stipendijų, tantjemų, dividendų ar kita išmoka asmeniui (ūkio subjekto darbuotojui arba asmeniui, kuris nėra ūkio subjekto darbuotojas) turi būti įforminama kasos išlaidų orderiu. Iš aptarto teisinio reguliavimo išeina, kad išmokamas darbo užmokestis bei kitos su darbo santykiais susijusios išmokos privalo būti įtrauktos į buhalterinės apskaitos dokumentus, o tokios tvarkos pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį.

Iš 2018 m. spalio 16 d. operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (10.2)FR 1042-4474 (toliau – operatyvaus patikrinimo pažyma) matyti, kad R. A. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį dėl to, kad atlikus patikrinimą UAB „D.“, veiklą vykdančioje (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įvertinus bendrovės pateiktus apskaitos dokumentus, darbo užmokesčio žiniaraščiuose, kasos išlaidų orderiuose įrašytas išmokėto darbo užmokesčio sumas ir darbuotojų rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas gauto darbo užmokesčio sumas buvo nustatyta, kad J. L. buvo išmokėta 1637,18 Eur į buhalterinę apskaitą neįtraukto ir neapskaityto darbo užmokesčio, E. V. buvo išmokėta 88,83 Eur į buhalterinę apskaitą neįtraukto darbo užmokesčio, V. Š. buvo išmokėta 5563,21 Eur į buhalterinę apskaitą neįtraukto darbo užmokesčio, G. P. buvo išmokėta 501,10 Eur ir dar 1000 Eur dirbant nelegaliai į buhalterinę apskaitą neįtraukto darbo užmokesčio. Padaryta išvada, kad iš viso R. A. išmokėjo 8790,32 Eur į buhalterinę apskaitą neįtraukto darbo užmokesčio (b. l. 3–8).

Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jog iš byloje esančių darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščių ir kasos išlaidų orderių matyti, kad tikrinimui pateiktuose darbuotojų darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose ir kasos išlaidų orderiuose nurodytos sumos sutampa. Iš operatyvaus patikrinimo pažymos ir liudytojos S. K. paaiškinimų nustatyta, kad nustatant ir apskaičiuojant išmokėto, bet neįtraukto į apskaitą darbo užmokesčio sumas, buvo vertinami darbuotojų paaiškinimai, darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai ir kasos išlaidų orderiai apie išmokėtas sumas. Kaip pagrįstai nustatė apylinkės teismas, vieninteliai administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį kaltinantys įrodymai yra operatyvaus patikrinimo metu bendrovės darbuotojų (buvusių ir esamų) duoti paaiškinimai ir jokių kitų aptariamą nusižengimą galinčių patvirtinti objektyvių įrodymų byloje nėra. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog neva padarytą administracinį nusižengimą patvirtina 2018 m. spalio 16 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (10.2)FR1042-4474, tačiau joje taip pat yra remiamasi darbuotojų raštu duotais paaiškinimais, pastaruosius lyginant su bendrovės pateiktais apskaitos dokumentais. Iš tikrųjų, jokių kitų R. A. inkriminuojamą nusižengimą galinčių patvirtinti objektyvių įrodymų (neoficialių ar juodosios buhalterinės apskaitos dokumentų, žiniaraščių, kitų įmonės veiklos dokumentų ar asmenų paaiškinimų ir pan.) byloje nėra, jų nepateikė ir apeliantas. Priešingai nei traktuoja apeliantas, vien bendrovės buhalterinės apskaitos ir minėtų bendrovės darbuotojų paaiškinimų neatitikimas negali būti pagrindas kvalifikuoti veiką pagal ANK 99 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tokio pobūdžio administracinio nusižengimo bylose darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimas turėtų būti įrodinėjamas tiesioginiais įrodymais, o kaltinimo liudytojų parodymai turėtų būti patvirtinami kitais objektyviais įrodymais.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad, pripažinęs G. P. nelegalaus darbo faktą bendrovėje, pirmosios instancijos teismas ignoravo aplinkybę, jog nelegalaus darbo laikotarpiu G. P. buvo mokamas darbo užmokestis, kuris nebuvo ir negalėjo būti įtrauktas į buhalterinę apskaitą. Visų pirma būtina pažymėti, kad, konstatavus nelegalaus darbo atvejį, neįmanoma situacija, kai asmeniui, kuris dirbo nelegaliai, sumokėtas užmokestis už darbą būtų įtrauktas į bendrovės buhalterinę apskaitą, nes būtent tokie veiksmai sudaro nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtį, t. y. šio administracinio nusižengimo padarymo mechanizmo sudedamoji dalis. Jeigu nelegaliai dirbusiam asmeniui mokėtas užmokestis už darbą atsispindėtų bendrovės buhalterinėje apskaitoje, tai vadovams nepavyktų nuslėpti padaryto pažeidimo – nelegalaus įdarbinimo – fakto. Taigi nelegalaus darbo sudėtis apima ir darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą, todėl bendrovės vadovo traukimas administracinėn atsakomybėn tiek už nelegalų darbą (ANK 95 straipsnio 1 dalis), tiek už darbo užmokesčio, neįtraukto į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą galėtų būti prilyginamas dvigubam nubaudimui. Papildomai atkreiptinas dėmesys, jog pagal susiformavusią teismų praktiką, kai asmuo yra baudžiamas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, jis įprastai nėra papildomai traukiamas administracinėn atsakomybėn ir pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį. Konstatuotina, jog vien ta aplinkybė, kad R. A. buvo pripažinta kalta ir nubausta pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, savaime nesuponuoja išvados, kad ji padarė ir administracinį nusižengimą, numatytą ANK 99 straipsnio 3 dalyje. Kitas reikšmingas aspektas, jog apeliacinės instancijos teismas nesutinka su skundo argumentu, kad administracinio nusižengimo byloje yra neginčijamai nustatyta, jog G. P. dirbant nelegaliai iš viso buvo išmokėta 1000 Eur darbo užmokesčio suma. Toks neva išmokėtos sumos dydis buvo nustatytas tik remiantis pačios G. P. rašytiniais parodymais (b. l. 14). Minėta suma 2018 m. spalio 16 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (10.2)FR1042-4474 taip pat buvo nustatyta tik remiantis pačios G. P. parodymais, t. y. kitų objektyvių duomenų, kurie patvirtintų minėtos sumos, neįtrauktos į bendrovės buhalterinę apskaitą, išmokėjimą G. P., bylos medžiagoje nėra. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, G. P. parodymai turi būti vertinami kritiškai ir jais negalima visiškai pasitikėti, kadangi pati administracinėn atsakomybėn traukiama R. A. pažymėjo, kad tarp jų su G. P. buvo susiklostę konfliktiški santykiai.

Apeliaciniame skunde pažymėta, jog pirmosios instancijos teismas pripažino, kad R. A., vykdydama bendrovės veiką, laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d. neįtraukė į apskaitą 41 818 Eur gautų pajamų. Taigi apeliantas padarė išvadą, kad tokiu būdu R. A. turėjo galimybę darbuotojams mokėti į bendrovės buhalterinę apskaitą neįtrauktą darbo užmokestį. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog šis apeliacinio skundo teiginys yra tik prielaida, kam R. A. galėjo panaudoti į bendrovės buhalterinius dokumentus neįtrauktas pajamas, tačiau nėra įrodytas jokiais objektyviais duomenimis. Tokiais apelianto svarstymais ir hipotetinėmis prielaidomis negali būti grindžiama asmens kaltė ir jo traukimas administracinėn atsakomybėn už neva padarytą administracinį nusižengimą. Kaip jau minėta anksčiau, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Teismų praktikoje visuotinai pripažįstama nuostata, kad teismo baigiamasis aktas (nuosprendis, nutartis, nutarimas) negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais atsakomybėn (administracinėn, baudžiamojon) traukiamo asmens kaltę padarius jam inkriminuojamą teisės pažeidimą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas, patikrinus jį, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar pakeisti teismo nutarimą dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. sausio 4 d. nutarimą nepakeistą ir (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (duomenys neskelbtini) departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo K. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.