Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernestos Montvidienės, Algimanto Valantino,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. N. (V. N.) ir juridinio asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,(duomenys neskelbtini)“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį, 246 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 233 straipsnio 1 dalį 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė – 40 MGL (1506 Eur) dydžio bauda subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnių bausmių pridedant dalį švelnesnių bausmių, ir V. N. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 800 MGL (30 128 Eur) dydžio bauda. Nustatyta, kad paskirta piniginė bauda turi būti sumokėta per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. N. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir BK 220 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Juridinis asmuo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pripažintas kaltu pagal BK 20 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnio 1 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnio 1 dalį ir 202 straipsnio 1 dalį ir nubaustas:

- pagal BK 20 straipsnio 1 dalį ir 202 straipsnio 1 dalį 20000 MGL (753 200 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 20 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį 15 000 MGL (564 900 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 20 straipsnio 1 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį 10000 MGL (376 600 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ paskirta galutinė subendrinta bausmė – 30000 MGL (1 129 800 Eur) dydžio bauda. Nustatyta, kad paskirta piniginė bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal BK 220 straipsnio 1 dalį išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Iš juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui 3 339,64 Eur.

Iš juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. N. nutarta išieškoti po 29,89 Eur proceso išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Juridinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. N. nuteisti už tai, kad versliškai ėmėsi ūkinės, komercinės, veiklos neturėdami licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji reikalinga.

1.1. Juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įregistruota 1990-12-19, adresas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus V. N., kuris vadovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu bei kontroliuoti jos veiklą, veikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, jos naudai ir interesais, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-11-30, nesilaikydami: 2002 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-1004 6 straipsnio 1 dalies reikalavimo: „Įmonės, ketinančios atlikti atliekų apdorojimą, ir įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienus metus, turi gauti leidimus“,12 straipsnio 1 dalies: „Įmonės, kurios surenka, laiko, šalina ar naudoja pavojingas atliekas, turi gauti pavojingų atliekų tvarkymo licenciją“, 2003 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro įsakymu Nr. 722 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 8 punkto, kuriame nurodyta, kad „įmonės turi registruotis Registre, jeigu: 8.1. užsiima atliekų surinkimo, vežimo (įskaitant importą ir eksportą), apdorojimo, naudojimo, šalinimo veikla<...>“, 2003 m. gruodžio 24 d. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro įsakymu Nr. 710 „Dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių 9 punkto: „Eksploatuoti netinkamas transporto priemones gali surinkti ir apdoroti tik apdorojimo įmonės, turinčios leidimą<...>“, neturėdami leidimo ėmėsi ūkinės veiklos, o būtent įsigydami netinkamas eksploatuoti transporto priemones, organizuodami jų ardymą bei parduodami apdorojimo metu gautą metalo laužą ir automobilių detales iš viso gavo 67 486,59 Lt (19 545,47 Eur) pajamų iš ūkio subjektų ir fizinių asmenų, o būtent: laikotarpiu nuo 2014-01-20 iki 2014-11- 20 automobilių metalo laužo bei detalių pardavimą ūkio subjektams ir fiziniams asmenims pagrindė sąskaitomis faktūromis, kurių suma38 779,28 Lt (11 231,25 Eur), iš jų pagrindė pardavimą: UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 15 661,86 Lt (4 535,99 Eur), UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 1 830,43 Lt (530,13 Eur), kitiems ūkio subjektams ir fiziniams asmenims už 21 286,99 Lt (6 165,14 Eur); laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-11-30 apskaitos dokumentais (sąskaitomis faktūromis) pagrindė metalo laužo pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 23 794,86 Lt (6 891,47 Eur), iš jų 2013 m. 6 923,00 Lt (2 005,04 Eur), 2014 m. 16 871,86 Lt (4 886,43 Eur), pinigų priėmimo kvitais pagrindė piniginių lėšų gavimą – iš viso 23 794,86 Lt (6 891,47 Eur), iš jų 2013 m. 6 923,00 Lt (2005,04 Eur), 2014m. 16 871,86 Lt (4 886,43 Eur); laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-11-30 apskaitos dokumentais (sąskaitomis faktūromis) pagrindė metalo laužo pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 17 722,34 Lt (5 132,74 Eur), iš jų 2013 m. – 10 898,58 Lt (3 156,44 Eur) ir 2014 m. – 6 823,76 Lt (1 976,30 Eur) ir mokėjimų, iš viso 17 722,34 Lt (5 132,74 Eur), gavimą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius V. N.) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) banke, ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, 2013–2014 m. sąskaitų išrašais pagrindė piniginių lėšų, iš viso 4 682,40 Lt (1 356,12 Eur), gavimą, iš jų 2013 m. – 3 212,40 (930,37 Eur) ir 2014 m. – 1 470,00 Lt (425,74 Eur), iš fizinių asmenų už įvairių automobilių detalių pardavimą;

2. Juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. N. nuteisti už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

2.1. UAB „(duomenys neskelbtini)“, įregistruota 1990-12-19, adresas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus V. N., kuris vadovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu bei kontroliuoti jos veiklą ir kuris veikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, jos naudai ir interesais, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-11-30, pažeisdami 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus: „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus: „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punkto: „Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį“, 4 punkto: „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus)“, reikalavimus:

- nepagrindė apskaitos dokumentais grynųjų pinigų, iš viso 103 847,47 Lt (30 076,31 Eur), iš jų 2013 m. 65 atvejais – 97 167,47 Lt (28 141,64 Eur) ir 2014 m. 11 atvejų – 6 680,00 Lt (1934,66 Eur), įnešimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą, kurių išgryninimą pagrindė sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) banke, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) banke, ir sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Lietuvos kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“, išrašais;

- nepagrindė apskaitos dokumentais automobilių pirkimo ir piniginių lėšų sumokėjimo laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-09-01 7 atvejais – 5 500,00 Lt (1 592,91 Eur) (2013 m. 2 atvejais – 1 900,00 Lt (550,28 Eur), 2014 m. 5 atvejais – 3 600,00 Lt (1 042,63 Eur)):

P. R. priklausančio automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo už 1000 Lt;

A. S. priklausančio automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo už 500 Lt;

A. K. priklausančio automobilio „Audi 100“,valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo už 500–600 Lt;

L. R. priklausančio automobilio „Opel Cadet“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo už 500 Lt;

A. L. priklausančio automobilio „Audi 100“,valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo už 1400 Lt;

P. R. priklausančio automobilio „Audi 80“,valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo už 1000 Lt;

O. V. priklausančio automobilio „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo už 600–700 Lt

- ir 13 atvejų nepagrindė apskaitos dokumentais iš viso 9850 Lt (2852,75 Eur) sumokėjimo už įsigytus automobilius (2013 m. 8 atvejais – 6050 Lt (1752,20 Eur) ir 2014 m. 5 atvejais – 3 800,00 Lt (1 100,55 Eur):

2013-08-23 sutartis, pagal kurią O. M. pardavė automobilį „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 500 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)”;

2013-08-27 sutartis, pagal kurią E. J. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pardavė automobilį „Hyundai Sonata“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 950 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“;

2013-09-05 sutartis, pagal kurią D. K. pardavė automobilį „Mitsubichi Galant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 900 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)”;

2013-09-24 sutartis, pagal kurią E. J. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pardavė automobilį „Mitsubishi Galant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 1000 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)”;

2013-09-27 sutartis, pagal kurią A. P. pardavė automobilį „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 500 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)”;

2013-10-03 sutartis, pagal kurią V. M. pardavė automobilį „Nissan Sunny“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 600 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)”;

2013-12-31 sutartis, pagal kurią V. K. pardavė automobilį „Volkswagen Golf III“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 700 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)”;

2014-02-24 sutartis, pagal kurią R. S. pardavė automobilį „Mercedes Benz 250 D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 1000 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)”;

2014-05-15 sutartis, pagal kurią J. D. pardavė automobilį „Mercedes Benz E200D“,valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 600 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)”;

2013-12-03 sutartis, pagal kurią I. R. pardavė automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 900 Lt;

2014-04-09 sutartis, pagal kurią I. L. pardavė automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 600 Lt;

2014-07-29 sutartis, pagal kurią B. B. pardavė automobilį „Mercedes Benz200“,valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 1000 Lt;

2014-08-15 sutartis, pagal kurią A. V. pardavė automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 600 Lt;

- nepagrindė apskaitos dokumentais ir į apskaitą neįtraukė 76 atvejais:

užmokesčio priskaitymo darbuotojams, iš viso 76 atvejais 28 842,15 Lt (8 353,26 Eur), iš jų 17 atvejų 5 164,83 Lt (1 495,84 Eur) (2013 m. 7 atvejais 2 307,69 Lt (668,35 Eur), 2014 m. 10 atvejų 2 857,14 Lt (827,48 Eur)), 2 asmenims, su kuriais nebuvo sudarytos darbo sutartys, ir 59 atvejais 23 677,32 Lt (6 857,43 Eur) (2013 m. 24 atvejais 10 958,38 Lt (3 173,77 Eur), 2014 m. 35 atvejais 12 718,94 Lt (3 683,66 Eur)) darbuotojams, su kuriais buvo sudarytos darbo sutartys;

užmokesčio išmokėjimo, iš viso 25 401,28 Lt (7 356,72 Eur), iš jų 4 700,00 Lt (1361,21 Eur) 17 atvejų (2013 m. 7 atvejai 2 100,00 Lt (608,20 Eur), 2014 m. 10 atvejų 2 600,00 Lt (753,01 Eur)) 2 asmenims, su kuriais nebuvo sudarytos darbo sutartys, ir 20 701,28 Lt (5 995,50 Eur) 59 atvejais (2013 m. 24 atvejais 9 396,87 Lt (2 721,52 Eur), 2014 m. 35 atvejais 11 304,41 Lt (3 273,98 Eur)) darbuotojams (D. L., S. K., R. N., V. J., V. T., S. V., R. N., D. V., K. U., J. B., V. N., A. S. ir D. V.), su kuriais buvo sudarytos darbo sutartys, nepagrindė apskaitos dokumentais darbo užmokesčio priskaitymo, iš viso 28 842,15 Lt (8 353,26 Eur),ir darbo užmokesčio išmokėjimo grynaisiais, iš viso 25 401,28 Lt (7 356,72 Eur). Dėl V. N. apgaulingai organizuojamo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-11-30 negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

3. Juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. N. nuteisti už tai, kad įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl to negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

3.1. UAB „(duomenys neskelbtini)“, įregistruota 1990-12-19, adresas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus V. N., kuris vadovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu bei kontroliuoti jos veiklą ir kuris veikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, jos naudai ir interesais, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-11-30, pažeisdami 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 19 straipsnio 1 dalies reikalavimus: „Apskaitos dokumentai <...> iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus: „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“; 2004 m. kovo 30 d. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. IX-2084 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kur nurodyta: „<...> privatūs juridiniai asmenys privalo: <...> 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai“, neišsaugojo:

- 63 atvejais automobilių pirkimą už 51 571,00 Lt (14 935,99 Eur) iš fizinių asmenų pagrindžiančių apskaitos dokumentų (9 dokumentus pateikė liudytojai apklausų metu, 7 dokumentus pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 47 dokumentus pateikė VĮ „Regitra“):

2013-08-23 sutartis, pagal kurią O. M. pardavė automobilį „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 500 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)”;

2013-08-27 sutartis, pagal kurią E. J. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pardavė automobilį „Hyundai Sonata“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 950 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)”;

2013-09-05 sutartis, pagal kurią D. K. pardavė automobilį „Mitsubichi Galant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 900 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)”;

2013-09-24 sutartis, pagal kurią E. J. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pardavė automobilį „Mitsubishi Galant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 1000 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)”;

2013-09-27 sutartis, pagal kurią A. P. pardavė automobilį „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 500 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)”;

2013-10-03 sutartis, pagal kurią V. M. pardavė automobilį „Nissan Sunny“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 600 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)”;

2013-12-31 sutartis, pagal kurią V. K. pardavė automobilį „Vokswagen Golf III“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 700 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)”;

2014-02-24 sutartis, pagal kurią R. S. pardavė automobilį „Mercedes Benz 250 D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 1000 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)”;

2014-05-15 sutartis, pagal kurią J. D. pardavė automobilį „Mercedes Benz E200D“,valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 600 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)”;

2013-02-18 sutartis, pagal kurią G. R. pardavė automobilį „Audi 100“,valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 1000 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)”;

2013-07-17 sutartis, pagal kurią G. L. pardavė automobilį „Nissan 100 Nx“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 500 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)”;

2013-07-16 sutartis, pagal kurią H. J. pardavė automobilį „Ford Scorpio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 900 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)”;

2013-09-04 sutartis, pagal kurią L. Š. pardavė automobilį „Vokswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 600 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)”;

2013-08-26 sutartis, pagal kurią V. Š. pardavė automobilį „Vokswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 700 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)”;

2013-08-26 sutartis, pagal kurią V. V. IĮ pardavė automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 121 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)”;

2013-07-17 sutartis, pagal kurią G. J. pardavė automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 700 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)”;

- ir 47 automobilių pirkimo sutarčių, kurias pateikė VĮ „Regitra“:

Eil. Nr. Automobilio modelis Valstybinis Nr. Pardavėjas Pardavimo data Kaina (Lt) Pirkėjas 1 „Peugeot406“ (duomenys neskelbtini) R. J. 2013-01-10 900,00 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2 „Renault Megane“ (duomenys neskelbtini) R. B. 2013-02-06 1000,00 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3 „Nissan Sunny“ (duomenys neskelbtini) J. M. 2013-02-12 600,00 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 4 „Nissan Primera“ (duomenys neskelbtini) R. V. 2013-04-30 700,00 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 5 „Volkswagen Passat“ (duomenys neskelbtini) G. M. 2013-05-16 1100,00 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 6 „Hyundai Sonata“ (duomenys neskelbtini) A. J. 2013-05-17 500,00 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 7 „Audi 80“ (duomenys neskelbtini) R. K. 2013-05-21 600,00 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 8 „Ford Mondeo“ (duomenys neskelbtini) E. V. 2013-05-24 800,00 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 9 „Opel Vectra“ (duomenys neskelbtini) E. J. 2013-07-04 1200,00 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 10 „Audi 100 Avant“ (duomenys neskelbtini) A. P. 2013-07-20 1000,00 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 11 „VolkswagenJetta“ (duomenys neskelbtini) R. A. 2013-07-27 600,00 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 12 „Volkswagen Multivan“ (duomenys neskelbtini) A. A. 2013-07-31 1400,00 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 13 „Mercedes Benz 300“ (duomenys neskelbtini) V. I. 2013-07-27 1100,00 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 14 „Audi 100 Avant“ (duomenys neskelbtini) P. Š. 2013-07-22 1000,00 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 15 „Mitsubishi Galant“ (duomenys neskelbtini) T. J. 2013-08-07 1400,00 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 16 „Mercedes Benz 300“ YLŲ 580 Ž. R. 2013-08-09 800,00 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 17 „Mazda 323“ (duomenys neskelbtini) V. M. 2013-08-03 700,00 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 18 „Mercedes Benz 230“ (duomenys neskelbtini) J. M. 2013-08-10 1500,00 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 19 „Audi 80“ (duomenys neskelbtini) L. L. 2013-08-17 1300,00 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 20 „Mercedes Benz 250“ (duomenys neskelbtini) J. M. 2013-08-26 1500,00 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 21 BMW 520 (duomenys neskelbtini) D. M. 2013-08-23 1400,00 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 22 „Mercedes Benz 200“ (duomenys neskelbtini) E. S. 2013-09-04 1000,00 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 23 „Opel Astra“ (duomenys neskelbtini) S. K. 2013-09-20 400,00 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 24 „Renault Megane“ (duomenys neskelbtini) A. K. 2013-09-23 900,00 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 25 „Opel Omega“ (duomenys neskelbtini) L. V. 2013-07-03 1000,00 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 26 „Mitsubishi Colt“ (duomenys neskelbtini) V. P. 2013-09-05 500,00 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 27 „Ford Galaxy“ (duomenys neskelbtini) I. T. 2013-10-16 1000,00 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 28 „Renault Tvvingo“ (duomenys neskelbtini) R. M. 2013-10-22 500,00 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 29 „Audi 80“ (duomenys neskelbtini) V. J. 2013-10-31 500,00 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 30 „Nissan Primera“ (duomenys neskelbtini) S. B. 2013-11-03 600,00 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 31 „Mercedes Benz 250“ (duomenys neskelbtini) T. M. 2013-11-02 1200,00 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 32 „VolkswagenPassat“ (duomenys neskelbtini) A. Ž. 2013-12-02 700,00 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 33 „Peugeot 306“ (duomenys neskelbtini) Z. R. 2013-12-25 500,00 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 34 „Mercedes Benz 230“ (duomenys neskelbtini) B. K. 2013-09-21 1000,00 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 35 „Honda Civic“ (duomenys neskelbtini) A. Ž. 2013-06-13 300,00 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 36 „Renault Megane“ (duomenys neskelbtini) L. R. 2014-01-23 1000,00 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 37 „Audi 80“ (duomenys neskelbtini) J. M. 2014-03-12 50,00 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 38 „Peugeot 306“ (duomenys neskelbtini) A. R. 2014-03-10 450,00 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 39 „VolkswagenGolf“ (duomenys neskelbtini) J. K. 2014-04-02 700,00 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 40 „Ford Galaxy“ (duomenys neskelbtini) E. V. 2014-03-01 1400,00 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 41 „Audi 100“ (duomenys neskelbtini) J. A. 2014-03-29 1100,00 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 42 „VolkswagenPassat“ (duomenys neskelbtini) D. J. 2014-04-24 500,00 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 43 „VolkswagenPassat“ (duomenys neskelbtini) D. A. 2014-05-25 800,00 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 44 „Audi 80“ (duomenys neskelbtini) A. P. 2014-06-17 400,00 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 45 „Peugeot 605“ (duomenys neskelbtini) V. J. 2014-09-27 700,00 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 46 „Mercedes Benz 230“ (duomenys neskelbtini) R. K. 2014-11-24 1000,00 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 47 „Nissan Primera“ (duomenys neskelbtini) J. B. 2014-11-27 1000,00 UAB „(duomenys neskelbtini)“;

- 23 vnt. PVM sąskaitų faktūrų, kurias panaudojo pagrįsti paslaugų pirkimui iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 13 161,76 Lt (3 811,91 Eur) (2013 m. 6 250,27 Lt (1 810,20 Eur), 2014 m. – 6 911,49 Lt (2 001,71 Eur)):

1. 2013-01-31 AUTO Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyta 487,03 Lt sumai;

2. 2013-02-28 AUTO Nr. (duomenys neskelbtini)1, išrašyta 487,63 Lt sumai;

3. 2013-03-31 AUTO Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyta 491,26 Lt sumai;

4. 2013-04-30 AUTO Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyta 500,94 Lt sumai;

5. 2013-05-31 AUTO Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyta 497,92 Lt sumai;

6. 2013-06-30 AUTO Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyta 510,02 Lt sumai;

7. 2013-07-31 AUTO Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyta 500,94 Lt sumai;

8. 2013-08-31 AUTO Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyta 536,03 Lt sumai;

9. 2013-09-30 AUTO Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyta 556,60 Lt sumai;

10. 2013-10-31 AUTO Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyta 566,28 Lt sumai;

11. 2013-11-30 AUTO Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyta 554,18 Lt sumai;

12. 2013-12-31 AUTO Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyta 561,44 Lt sumai;

13. 2014-01-31 AUTO Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyta 609,84 Lt sumai;

14.2014-02-28 AUTO Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyta 620,23 Lt sumai;

15. 2014-03-31 AUTO Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyta 651,4 Lt sumai;

16. 2014-04-30 AUTO Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyta 626,72 Lt sumai;

17.2014-05-31 AUTO Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyta 628,9 Lt sumai;

18. 2014-06-30 AUTO Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyta 629,44 Lt sumai;

19. 2014-07-31 AUTO Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyta 630,53 Lt sumai;

20. 2014-08-31 AUTO Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyta 630,53 Lt sumai;

21. 2014-09-30 AUTO Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyta 615,21 Lt sumai;

22. 2014-10-31 AUTO Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyta 632,71 Lt sumai;

23. 2014-11-30 AUTO Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyta 635,98 Lt sumai;

- 26 260,99 Lt (18 032,03 Eur) darbo užmokesčio priskaitymą tiriamuoju laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-11-30 pagrindžiančių apskaitos dokumentų;

- pardavimo sandorius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindžiančių 8 vnt. sąskaitų faktūrų, kurių suma8 133,00 Lt (2 355,48 Eur), iš jų 2013 m. 6 sąskaitų faktūrų, kurių suma 6 923,00 Lt (2 005,04 Eur), ir 2014 m. 2 sąskaitų faktūrų, kurių suma1 210,00 Lt (350,44 Eur):

1. 2013-03-05 KLM Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyta 1498,6 Lt sumai;

2. 2013-02-13 KLM Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyta 353,4 Lt sumai;

3. 2013-02-22 KLM Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyta 1164 Lt sumai;

4. 2013-10-14 KLM Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyta 1192,4 Lt sumai;

5. 2013-11-06 KLM Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyta 664,4 Lt sumai;

6. 2013-12-23 KLM Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyta 2050,2 Lt sumai;

7. 2014-11-06 KLM Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyta 156,5 Lt sumai;

8. 2014-11-17 KLM Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyta 1053,5 Lt sumai;

- pardavimo sandorius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindžiančių 13 vnt. sąskaitų faktūrų, kurių suma 15 891,91 Lt (4 602,61 Eur), iš jų 2013 m. 11 vnt. sąskaitų faktūrų, kurių suma10 898,58 Lt (3 156,45 Eur):

1. 2013-01-11 KLM Nr. (duomenys neskelbtini). Metalo laužas A. I.,57 Lt sumai;

2. 2013-05-08 KLM Nr. (duomenys neskelbtini). Metalo laužas, gabaritinis, metalo laužas mix skarda. Išrašyta bendrai 1610,93 Lt sumai;

3. 2013-05-15 KLM Nr. (duomenys neskelbtini). Metalo laužas, gabaritinis, mix skarda. Išrašyta bendrai 1523,19 Lt sumai;

4. 2013-05-24 KLM Nr. (duomenys neskelbtini). Metalo laužas mix skarda, metalo laužas, gabaritinis. Išrašyta bendrai 431,7 Lt sumai;

5. 2013-05-31 KLM Nr. (duomenys neskelbtini). Metalo laužas mix skarda, metalo laužas A. I. bendrai 725,49 Lt sumai;

6. 2013-06-07 KLM Nr. (duomenys neskelbtini). Metalo laužas 3A, mix skarda. Išrašyta bendrai 616,25 Lt sumai;

7. 2013-06-18 KLM Nr. (duomenys neskelbtini). Metalas. Išrašyta 874,15 Lt sumai;

8. 2013-07-03 KLM Nr. (duomenys neskelbtini). Metalo laužas, gabaritinis, metalo laužas mix skarda. Išrašyta bendrai 929,79 Lt sumai;

9. 2013-07-04 KLM Nr. (duomenys neskelbtini). Mix skarda. Išrašyta bendrai 1640,95 Lt sumai;

10. 2013-08-09 KLM Nr. (duomenys neskelbtini). Metalo laužas, gabaritinis, metalo laužas mix skarda. Išrašyta bendrai 1172,43 Lt sumai;

- ir 2014 m. 2 vnt. sąskaitų faktūrų, kurių suma 4 993,33 Lt (1 446,16 Eur):

1 . 2014-06-03 KLM Nr. (duomenys neskelbtini). Metalo laužas, automobilinis.Išrašyta 3 500,28 Lt sumai;

2. 2014-06-23 KLM Nr. (duomenys neskelbtini). Metalo laužas, gabaritinis. Išrašyta 1493,05 Lt sumai;

- automobilių pardavimą pagrindžiančių dokumentų, t.y. 2 transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutarčių, pagrindžiančių transporto priemonių pardavimą už 3 200,00 Lt (926,78 Eur), t.y.: 2013-01-21 D. V. už 2 000,00 Lt (579,24 Eur), 2013-06-08 S. M. už 1 200,00 Lt (347,54 Eur). Dėl V. N. aplaidžiai organizuojamo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-11-30 negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

4. V. N. nuteistas už tai, kad paslėpė turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimai, t. y. V. N., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įregistruotos 1990-12-19, adresas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinioje esančiam turtui, t. y. automobiliui „Audi 100“, valstybinių numerių ženklai (duomenys neskelbtini) smėlio spalvos, automobiliui „Volkswagen Vento“, valstybinių numerių ženklai (duomenys neskelbtini) mėlynos spalvos, automobiliui „Opel Vectra“, valstybinių numerių ženklai (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos, ir automobiliui „Mercedes Benz 200“, valstybinių numerių ženklai (duomenys neskelbtini) žalios spalvos, 2015-09-02 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuroro N. Š. nutarimu ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) yra taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, laikotarpiu nuo 2015-09-14 iki 2015-12-11 neteisėtai perdavė šiuos automobilius V. N., gyv. (duomenys neskelbtini).

5. V. N. nuteistas už tai, kad siekė paveikti liudytoją, kad šis ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, t. y. V. N., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įregistruotos 1990-12-19, adresas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi bei įtariamuoju atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-06-08, apie 20.00 val., gatvėje ties namu, adresu (duomenys neskelbtini), įtikinėjimais bei prašymais nurodė D. L. duoti melagingus parodymus ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) apie tai, kad jis automobilių nedemontuodavo ir jų detalių nepardavinėdavo, automobilių variklių į Kauną parduoti neveždavo, kad nežino, kiek buvo parduodama automobilių. Tokiu būdu V. N. siekė paveikti liudytoją D. L..

6. V. N. buvo kaltinamas tuo, kad iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, t. y. V. N., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įregistruotos 1990-12-19, adresas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, apgaulingai organizuodamas buhalterinės apskaitos tvarkymą iššvaistė įmonei priklausančias lėšas, o būtent: nepagrįsdamas apskaitos dokumentais grynųjų pinigų, iš viso 103 847,47 Lt (30 076,31 Eur), iš jų 2013 m. 65 atvejais – 97 167,47 Lt (28 141,64 Eur) ir 2014 m. 11 atvejų – 6 680,00 Lt (1 934,66 Eur), įnešimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą ar jų panaudojimo įmonės interesais, pinigų išgryninimą pagrindė sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) banke, išrašu dėl 97 960,00 Lt (28 371,18 Eur) išgryninimo laikotarpiu nuo 2013-01-04 iki 2014-10-07, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) banke, išrašu dėl 1887,47 Lt (546,65 Eur) išgryninimo 2013-04-12 ir sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Lietuvos kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“, išrašu dėl 4 000,00 Lt (1 158,48 Eur) išgryninimo 2014-03-19, 2014-03-20, ir šiuos pinigus – 103 847,47 Lt (30 076,31 Eur), nepagrįsdamas jų įnešimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą ar jų panaudojimo įmonės interesais, iššvaistė, t. y. iššvaistė jo žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės vertės svetimą turtą.

Juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. N. buvo kaltinami tuo, kad siekdami išvengti mokesčių, įrašė į deklaraciją duomenis, neatitinkančius tikrovės, apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. V. N. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir BK 220 straipsnio 1 dalį, juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal BK 220 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šioje dalyje teismo nuosprendis neskundžiamas.

II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai

7. Nuteistasis V. N. apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį, 246 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį, kuriuo jį dėl visų minėtų veikų padarymo išteisinti.

7.1. Apeliantas skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu dėl nevisapusiško faktinių aplinkybių ištyrimo, procesinių normų pažeidimo (išankstinio nusistatymo nagrinėjant bylą), šališko bylos nagrinėjimo, nukrypimo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas visiškai nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos dėl reikšmingiausių dalykų baudžiamosiose bylose – kratos atlikimo ir dokumentų paėmimo reikalavimų. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą ir tikrovės neatitinkančią išvadą, kad jis atsisakė dalyvauti kratoje. Jokių įrodymų, patvirtinančių tokią teismo išvadą, išskyrus vieno pareigūno pasakymą ir kitų pareigūnų pakartotus jo žodžius, byloje nėra. Anot apelianto, jis niekada nesakė ir niekur nėra užfiksuota, jog jis atsisakė dalyvauti kratoje. Nuteistasis pažymi, kad visi policijos pareigūnai ir kviestiniai patvirtino, jog jis buvo atvažiavęs į kratos darymo vietą kratos metu, bet tyrėjo Ž. K. nurodymu nebuvo įleistas. Tokiu būdu, nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nekreipė dėmesio į svarbias aplinkybes, t. y. kad jo į kratą niekas nekvietė, niekas apie tai jam nepranešė, su teismo nutartimi dėl kratos niekas nesupažindino, kratą atliko, nedalyvaujant namo savininkei, kuriai apie kratą nebuvo pranešta, bei įmonės vadovui, kuris tuo metu buvo policijoje. Krata buvo atlikta ir be įmonės direktoriaus atstovo.

7.2. Nuteistasis V. N. pažymi, jog krata buvo atliekama aštuonias valandas, buvo nufilmuota viskas, išskyrus patį pagrindinį veiksmą – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentų paėmimą. Supakuotų ir užplombuotų dėžių su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentais niekas su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovu neatidarinėjo, niekam jie nebuvo parodyti. Anot nuteistojo, jam nebuvo leista sutikrinti ir nufilmuoti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ paimtus dokumentus, jam nebuvo pateiktas paimtų dokumentų sąrašas. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentai nebuvo įtraukti į kratos protokolą ir išvardinti, dingo paimtų dokumentų sąrašas, nors ir kviestiniai, ir policijos pareigūnai aiškino, kad toks paimtų dokumentų sąrašas buvo daromas. Pirmosios instancijos teismas nekreipė dėmesio į tai, kad video įraše buvo ištrintas dokumentų paėmimo momentas, nors visi liudytojai patvirtino, kad dokumentų paėmimas buvo filmuojamas ir daromas išimtų dokumentų sąrašas.

7.3. Apeliantas nurodo, kad kratos metu buvo paimta apie 600 automobilių registracijos pažymėjimų, kurie visi buvo galiojantys be skylių, sudėti kartu su pirkimo dokumentais. Tuo tarpu techninės registracijos pažymėjimai buvo grąžinti su pramuštomis skylėmis ir tapo negaliojančiais. Anot apelianto, jis prašė teismo padaryti video įrašo ekspertizę tam, kad būtų nustatyta, kokiu įrašo momentu ir kodėl ištrinta dokumentų paėmimo procedūra, taip pat fizinės jėgos panaudojimo faktas atliekant jo asmeninę kratą be kviestinių, taipogi apklausti liudytojus, kurie matė, kad jis žiemos metu buvo paklupdytas ant kelių. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neištyrė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, akivaizdu, jog krata bendrovės buveinėje buvo padaryta, šiurkščiai pažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso normas, o pirmosios instancijos teismas to nepastebėjo.

7.4. Nuteistasis pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, turėdamas visų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcininkų, kurių yra virš 20, sąrašą ir jų adresus, apklausė tik vieną akcininką, kuriam yra virš aštuoniasdešimt metų. Pirmosios instancijos teismas, anot nuteistojo, nustatė giminystės ryšį tarp akcininkės J. A. ir jo, visiškai nekreipdamas dėmesio į tai, kad J. A. yra jo buvusios žmonos, su kuria jis išsiskyrė dar 2006 metais, motina. Pirmosios instancijos teismas net nebandė kviesti kitų akcininkų tam, kad sužinotų jų pozicijas ir nuomones.

7.5. V. N. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nubaudė jį už tai, kad jis pardavinėjo automobilius į metalo laužą įmonei, kuri turėjo licenciją juos utilizuoti. Tačiau UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nesurenka, nelaiko, nešalina ir nenaudoja pavojingų atliekų, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ iš netinkamų eksploatacijai automobilių išiminėja variklius, lempas, buferius ir tokia veikla negali būti prilyginama utilizacijai, tai daro kiekvienas autoservisas, remontuodamas automobilius. Variklio tepalai ir antifrizas buvo pilami į atskiras talpas, kurios buvo laikomos uždarytose patalpose. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pritaikė LR Aplinkos apsaugos ministro įsakymą Nr. 22, Nr. 217, Nr. 710. Įmonei neuždrausta pardavinėti automobilius, automobilių detales ir tam, kaip ir automobilių remontui, nereikia jokių licencijų. Automobilių detalės buvo vežamos iš Europos, taip pat perkamos Lietuvoje. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje yra pateikti duomenys, kad įmonė prekiauja automobiliais ir detalėmis. Pinigai už parduotas prekes buvo pervedami į banko sąskaitą arba išrašomos sąskaitos ir pinigų gavimo kvitai. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis liudytojo V. Š. parodymais, nustatė vienintelį neteisėtą detalių pardavimą be dokumento. Tačiau, anot apelianto, daugiau tokių detalių pardavimų be dokumentų įforminimo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nebuvo nustatyta. Pirmosios instancijos teismas padarė abstrakčią išvadą dėl kažkokių paslėptų detalių pardavimo, nenustatęs nei vieno tokio pardavimo fakto. Nei vienos neužpajamuotos mašinos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterijoje nebuvo.

7.6. Dėl kaltinimo, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, nuteistasis apeliaciniame skunde pažymi, kad specialistė J. A., darydama įmonės buhalterinį patikrinimą, negalėjo nustatyti, ar buvo tinkamai vedama buhalterija, kadangi jai nebuvo perduoti visi įmonės dokumentai. Ką perduoti – nusprendė tyrėjas Ž. K., kuris, anot apelianto, buvo suinteresuotas jį apkaltinti apgaulingai tvarkius buhalterinę apskaitą. Nuteistasis pažymi, kad specialistė gavo neišvardintus dokumentus, kuriuos perdavė tyrėjas Ž. K., nes nebuvo kratos metu paimtų dokumentų sąrašo, specialistė konstatavo, kad darbo sutartys nebuvo pateiktos, todėl nebuvo galima nustatyti darbo atlyginimų, specialistė negavo nei vieno patvirtinto ar nustatyto fakto dėl nuslėptų pardavimų. Pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino liudytojų V. N., K. U., R. N., A. S. parodymus ir dėl to padarė klaidingas išvadas dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas nevertino jo pateiktų dokumentų, todėl bylą nagrinėjo šališkai, nenorėdamas išsiaiškinti, kas, kiek ir kada dirbo, kokį gaudavo atlyginimą.

7.7. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu dėl pirkimo – pardavimo akto netinkamo forminimo, rėmėsi liudytojų R. S., J. M., A. V., A. K., D. K., V. M., V. K. parodymais, visiškai neklausydamas jo paaiškinimų apie tai, kad, forminant pirkimo – pardavimo dokumentą, kurį gavo visi minėti liudytojai, dar buvo išrašomas nustatytos formos kasos išlaidų orderis, kuris buvo paliekamas tik įmonės buhalterijoje. Tokie orderiai buvo sudėti kartu su techniniais pasais, pirkimo – pardavimo sutartimis kiekvienam pirkimui į atskiras įmautes. Tokiu būdu, anot apelianto, pirmosios instancijos teismas, neturėdamas objektyvių duomenų apie turimus buhalterinius UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, padarė klaidingą išvadą ir nepagrįstai nuteisė jį ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

7.8. Nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, visiškai nesiaiškindamas ir netirdamas jo pateiktų dokumentų, įrodančių, kad tai, kuo jis ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo kaltinami, yra įmonės buhalterijoje. Anot apelianto, jis pateikė visus dokumentus, kurie buvo kompiuteryje, paimtame kratos metu, kodėl tyrėjas Ž. K. šių dokumentų nerado, sunku paaiškinti.

7.9. Nepagrįsta nuteistojo teigimu, yra ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis norėjo paslėpti keturis automobilius. 2015 m. rugsėjo 7 d. prokuroras N. Š. nusprendė aprašyti automobilius ir taikyti jiems laikiną nuosavybės teisės apribojimą, tačiau nenurodė, kurioje vietoje automobiliai turėjo būti saugomi. Saugojimo adresas ir sąlygos nebuvo nei aptartos, nei nurodytos, todėl saugoti minėtus automobilius, anot nuteistojo, jis galėjo bet kurioje vietoje. Be to automobiliai buvo aprašyti neteisėtai, kadangi tik du automobiliai priklauso UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (Audi 100 ir VW Vento), du kiti automobiliai priklausė kitiems žmonėms, kurie perdavė juos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ remontui. Apeliantas pažymi, kad 2015 m. lapkričio mėnesį jam buvo įteiktas Klaipėdos kelių policijos reikalavimas patraukti minėtus automobilius nuo kelio, todėl jis buvo priverstas automobilius pervežti į kitą vietą saugojimui. Susitarus su buvusiu įmonės darbuotoju V. N., automobiliai buvo pervežti saugojimui į Jurgaičių kaimą, Švėkšnos seniūnijoje, Šilutės rajone.

7.10. Nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jo kaltę darius liudytojui D. L. poveikį, grindė pateikta garso įrašo kopija, tačiau nesiaiškino, kur, kada, kokiu būdu buvo padarytas šis garso įrašas. Byloje nebuvo atlikta fonoskopinė ekspertizė ir nebuvo nustatyta, kieno balsas yra įrašytas tuose pateiktuose įrašuose. Pirmosios instancijos teismas tinkamu įrodymu laikė D. L. mamos parodymus apie jos sūnui darytą spaudimą, tuo tarpu visiškai nevertino to, kad D. L. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ yra padaręs tiek bėdų, jog buvo atleistas pagal atitinkamą straipsnį.

8. Juridinio asmens UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nuosprendžio dalį, kurioje juridinis asmuo pripažintas kaltu pagal BK 20 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnio 1 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnio 1 dalį ir 202 straipsnio 1 dalį, ir pripažinti, kad juridinis asmuo nepadarė veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.

8.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, buvo neobjektyvus, neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus ir aplinkybes, nevertino bendrovės vardu jos vadovo teikiamų parodymų, kurie paneigia nuosprendyje išdėstytas aplinkybes. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas bendrovės kaltę grindė policijos pareigūnų parodymais, kurie nepaneigia bendrovės vadovo nurodytų aplinkybių. Tiek kaltinamajame akte, tiek skundžiamame nuosprendyje yra nurodyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kaip juridiniam asmeniui, turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, nežiūrint, kad juridinio asmens vadovas V. N. nurodė, kad savo veiksmais jis nei naudos bendrovei nepadarė, nei neteisėtai veikė jos interesams. Pripažindamas, kad fizinio asmens V. N. veikla buvo padaryta siekiant gauti turtinę naudą ar kitais juridinio asmens interesais, pirmosios instancijos teismas laikė nustatytu, kad juridinio asmens akcininkai žinojo apie tokią kaltininko – fizinio asmens daromą ar rengiamą nusikalstamą veiką, ją skatino ar sudarė sąlygas tokios nusikalstamos veikos padarymui. Tai teismas konstatavo, remdamasis vienintelės apklaustos akcininkės L. A. parodymais, nematydamas reikalo apklausti nors dalies kitų bendrovės akcininkų.

8.2. Apeliaciniame skunde teigiama, kad visiškai nesuprantama, kodėl prekyba naudotais automobiliais, jų atsarginėmis dalimis, pastato nuoma bylos nagrinėjimo metu buvo vertinama kaip neteisėta ekonominė veikla. Vien tik nusikalstamos veikos padarymas juridinio asmens naudai ar interesais, nesant minėto juridinio asmens ryšio su tokia nusikalstama veika bei ją padariusiu fiziniu asmeniu, negali būti laikomas pakankamu juridinio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrindu. Vien tik mechaniškai perkeliant fizinio asmens atsakomybės klausimus juridiniam asmeniui, nedaro apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstu ir teisingu.

8.3. Byloje surinktais įrodymais nepagrįsta išvada, kad bendrovė, siekdama bendrovės veikloje gauti pajamų ir išvengti išlaidų, susijusių su pavojingų atliekų tvarkymo licencijos gavimu, nuo 2014 metų būtų vengusi forminti šį leidimą veiklai. Byloje nenustatytas subjektyvusis šios nusikalstamos veikos požymis – tiesioginė tyčia. Priešingai – tiek bendrovės vadovo V. N. parodymais, tiek prie bylos pridėtais prašymais nustatyta, jog bendrovė planavo pradėti utilizavimo veiklą ir 2014 metais aktyviais veiksmais siekė gauti minėtą licenciją. Bendrovės vadovas išsamiai parodė, kokie naudotų automobilių disponavimo veiksmai buvo bendrovės ūkinėje veiklioje atliekami ir byloje neįrodyta, kad bendrovės veikloje buvo naudotų automobilių utilizavimo veikla. Ne dėl nuo bendrovės valios priklausančių priežasčių visa bendrovės dokumentacija, tame tarpe ir ruošiama licencijai gauti, 2014 m. gruodžio 11 d. atliktos kratos metu buvo sukrauta į dėžes ir išvežta policijos tyrėjui. Dėl daugybės procesinių pažeidimų – bendrovės vadovui nebuvo leista dalyvauti, darant kratą, paimamų dokumentų sąrašas nedarytas, specialistės išvadai buvo teikiama tik dalis dokumentų, koks kitų dokumentų likimas, niekas nepaaiškino – bendrovė neteko galimybės nei pakartotinai teikti dokumentus pavojingų atliekų tvarkymo licencijai gauti, nei tinkamai forminti 2014 metų ūkinės veiklos ataskaitas. Be specialų techninį išsilavinimą turinčio specialisto išvadų ir patvirtinimo, kas yra utilizavimo veikla ir ar ji buvo faktiškai vykdoma bendrovės, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad vykdomas utilizavimas.

8.4. Apeliaciniame skunde pažymima, kad apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas. Taip pat apeliaciniame skunde akcentuojama, kad Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo praktikoje pasisakoma, jog vien tik dokumento, nustatančio buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarką įmonėje, nebuvimas nėra pakankamas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 223 straipsnio 1 dalį kilti. Visi bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai buvo saugomi, įmonės buhalterinė apskaita vedama, buvo teikiami dokumentai valstybinėms įstaigoms – deklaracijos VMI ir atskaitomybė ,,Sodrai“ apie priskaičiuotus ir sumokėtus valstybinio socialinio draudimo mokesčius. Minėtos institucijos virš dvidešimt metų ūkinę veiką vykdančios bendrovės veikloje esminių pažeidimų nenustatė. Jokių priekaištų dėl buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimo, jų neperdavimo nei bendrovė, nei jo vadovas visuotiniame akcininkų susirinkime iš akcininkų negavo. Trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai nebuvo išsaugoti, buvo prarasti ar dingo dėl kitų asmenų kaltės. Tiek liudytojai, apklausti teisiamojo posėdžio metu, tiek specialistė J. A., rengusi išvadą ir liudijusi teisme, nurodė, kad paimamų dokumentų sąrašas kratos metu nebuvo daromas, išvadai dokumentai taip pat buvo pateikti be sąrašo. Negalėjimas iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros kilo būtent dėl tyrėjo neveikimo, t. y. dėl jo turimos pareigos – imtis priemonių išsaugoti kratos metu paimtus bendrovės dokumentus ir apskaitos registrus nevykdymo. Nesant galimybės įrodyti, kokie dokumentai iš bendrovės buvo paimti kratos metu, visos abejonės turi būti traktuojamos teisiamojo naudai.

8.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, grįsdamas juridinio asmens kaltę liudytojų - policijos pareigūnų Ž. K., G. G., G. Š., L. T., M. Z. parodymais, netinkamai vertino liudytojų pareigūnų parodymų neutralumą ir objektyvumą. Iš esmės tik šių liudytojų, kurie laikytini šališkais, parodymais grįsdamas bendrovės veikloje buvus apgaulingą buhalterinę apskaitą, nesaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų, neteisingai pritaikytos baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies normos.

8.6. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuo pat pirmosios apklausos tiek bendrovė, tiek V. N., kaip bendrovės vadovas, niekuomet nekeitė parodymų, visuomet laikėsi nuoseklios ir aiškios pozicijos, kuri yra teisėta ir pagrįsta – jokių nusikalstamų veikų bendrovė nėra padariusi. Tačiau tokią poziciją pirmosios instancijos teismas atmetė, remdamasis iš esmės vieninteliu duomenų šaltiniu – nesilaikant baudžiamojo proceso normų reikalavimų surinktais bendrovės dokumentais ir nenuoseklia liudytojais apklaustų pareigūnų pozicija, kuri yra prieštaringa ir neatitinka kitų baudžiamosios bylos duomenų. Vertinant visą duomenų kontekstą ir liudytojų profesiją bei suinteresuotumą, laikytina, kad apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas prielaidomis, kuriomis negalėjo būti grindžiamas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti, nuteistasis V. N. bei jo gynėjas ir nuteistojo juridinio asmens gynėjas prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistųjų V. N. ir juridinio asmens UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 punktas)

Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies ir BK 223 straipsnio 1 dalies

9. Tiek nuteistojo juridinio asmens UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, tiek ir nuteistojo V. N. apeliaciniuose skunduose nesutinkama su teismo nuosprendžiu skundžiamoje dalyje, kaip neteisėtu ir nepagrįstu, tvirtinama, jog pirmosios instancijos teismas buvo neobjektyvus, nevisapusiškai ištyrė faktines aplinkybes, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, darė procesinius pažeidimus, nagrinėjant bylą, buvo šališkas, turėjo išankstinį nusistatymą. Be to apeliantai akcentuoja, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.

10. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Taigi teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo išvadų argumentavimu. Reikalavimas vadovautis įstatymu vertinant įrodymus reiškia, kad sprendimus baudžiamojoje byloje nulemia tik neabejotinai patikima, teisėtais būdais gauta informacija. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti dėl jų liečiamumo, patikimumo, leistinumo ir pakankamumo asmens kaltumui nustatyti, turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Teismas, nustatęs atskirų informacijos šaltinių nepatikimumą ar neleistinumą, negali jais grįsti apkaltinamojo nuosprendžio išvadų. Tokiais atvejais teismas vertina kitus byloje esančius duomenis, atitinkančius įrodymams keliamus reikalavimus, jų pakankamumą teisiamojo kaltumui nustatyti. Pažymėtina ir tai, kad, įrodinėjant asmens kaltumą, vadovaujamasi visuotinai pripažintu principu, pagal kurį visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo), taip pat draudimu grįsti apkaltinamąjį nuosprendį prielaidomis. Nei viena įrodymų rūšis teismui neturi pranašumo prieš kitas ir visi įrodymai turi būti įvertinami bendra tvarka, teismo nuosprendis turi būti grindžiamas patikimais įrodymais. Įrodymų vertinimo teisingumas (neteisingumas) yra susijęs su nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimu (neatitikimu) bylos aplinkybėms ir jų patikrinimas yra apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Taigi klausimas, ar įrodymai teisingai įvertinti ir, ar pagrįstai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiamas apeliacinės instancijos teisme.

11. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-273-693/2017, Nr. 2K-356-696/2017, Nr. 2K-139-628/2019, Nr. 2K-158-689/2020). Nors nusikaltimo motyvas nėra būtinasis šio nusikaltimo požymis, tačiau neretai buhalterinė apskaita apgaulingai tvarkoma siekiant nuslėpti mokesčius valstybei ar neteisėtai įgyti svetimą turtą, t. y. daromus nusikaltimus finansų sistemai ir nuosavybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-313-696/2017, Nr. 2K-356-696/2017, Nr. 2K-159-696/2018).

12. Už aplaidų apskaitos tvarkymą pagal BK 223 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

13. Tiek BK 222 straipsnyje, tiek BK 223 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė pagal minėtus straipsnius kyla tik tuo atveju, kai būtent dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo atsiranda padariniai: negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-139-628/2019, Nr. 2K-123-1073/2020). Tiek apgaulingo, tiek aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, Nr. 2K-414-693/2016, Nr. 2K-245-303/2017, Nr. 2K-33-303/2017). Tačiau padarinių konstatavimas yra teisės klausimas, todėl ar kilo BK 222 straipsnio 1 dalyje arba BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai, sprendžia teismas, kuris specialisto išvadą ar kitus specialiosiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gautus duomenis vertina teisės požiūriu visų bylos duomenų kontekste (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-356-696/2017). Taigi galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-601/2012, Nr. 2K-322-1073/2019).

14. Pažymėtina ir tai, kad tam, jog teismas padarytų išvadą dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, turi būti nustatyta, kad padaryta daug Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų, t. y. į apskaitą neįtraukta ar apgaulingai įtraukta ne viena, o keliolika ar net keliasdešimt buhalterinių operacijų. Be to, svarbu konstatuoti priežastinį ryšį tarp buhalterinės apskaitos pažeidimų ir kilusių padarinių. Smulkūs, nereikšmingi buhalterinės apskaitos pažeidimai gali neturėti įtakos BK 222 straipsnio 1 dalyje ar BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatytų padarinių kilimui. Todėl teismas turi patikrinti specialisto išvadą dėl kilusių padarinių (negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros) pagal baudžiamojoje teisėje nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-356-696/2017, Nr. 2K-224-976/2019, Nr. 2K-322-1073/2019).

15. Kaip matyti iš bylos duomenų, ikiteisminio tyrimo metu Finansinių nusikaltimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausioji specialistė J. Arvasevičienė, ištyrusi jai pateiktus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis (kratų metu surastus ir paimtus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, bankų pateiktus duomenis, liudytojų parodymus ir kt.), pateikė 2016 m. vasario 18 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatavo, kad V. N., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, nepagrindė apskaitos dokumentais grynųjų pinigų, iš viso 103 847,47 Lt (30 076,31 Eur), iš jų 2013 m. 65 atvejais – 97 167,47 Lt (28 141,64 Eur) ir 2014 m. 11 atvejų – 6 680,00 Lt (1934,66 Eur), įnešimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą, kurių išgryninimą pagrindė sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) banke, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) banke, ir sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Lietuvos kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“, išrašais; nepagrindė apskaitos dokumentais automobilių pirkimo ir piniginių lėšų sumokėjimo laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-09-01 7 atvejais – 5 500,00 Lt (1 592,91 Eur) (2013 m. 2 atvejais – 1 900,00 Lt (550,28 Eur), 2014 m. 5 atvejais – 3 600,00 Lt (1 042,63 Eur)); ir 13 atvejų nepagrindė apskaitos dokumentais iš viso 9 850 Lt (2 852,75 Eur) sumokėjimo už įsigytus automobilius (2013 m. 8 atvejais – 6 050 Lt (1 752,20 Eur) ir 2014 m. 5 atvejais – 3 800,00 Lt (1 100,55 Eur)); nepagrindė apskaitos dokumentais ir į apskaitą neįtraukė 76 atvejais: darbo užmokesčio priskaitymo darbuotojams, iš viso 76 atvejais 28 842,15 Lt (8 353,26 Eur), iš jų 17 atvejų 5 164,83 Lt (1 495,84 Eur) (2013 m. 7 atvejais 2 307,69 Lt (668,35 Eur), 2014 m. 10 atvejų 2 857,14 Lt (827,48 Eur)), 2 asmenims, su kuriais nebuvo sudarytos darbo sutartys, ir 59 atvejais 23 677,32 Lt (6 857,43 Eur) (2013 m. 24 atvejais 10 958,38 Lt (3 173,77 Eur), 2014 m. 35 atvejais 12 718,94 Lt (3 683,66 Eur)) darbuotojams, su kuriais buvo sudarytos darbo sutartys; darbo užmokesčio išmokėjimo, iš viso 25 401,28 Lt (7 356,72 Eur), iš jų 4 700,00 Lt (1361,21 Eur) 17 atvejų (2013 m. 7 atvejai 2 100,00 Lt (608,20 Eur), 2014 m. 10 atvejų 2 600,00 Lt (753,01 Eur)) 2 asmenims, su kuriais nebuvo sudarytos darbo sutartys, ir 20 701,28 Lt (5 995,50 Eur) 59 atvejais (2013 m. 24 atvejais 9 396,87 Lt (2 721,52 Eur), 2014 m. 35 atvejais 11 304,41 Lt (3 273,98 Eur)) darbuotojams (D. L., S. K., R. N., V. J., V. T., S. V., R. N., D. V., K. U., J. B., V. N., A. S. ir D. V.), su kuriais buvo sudarytos darbo sutartys, nepagrindė apskaitos dokumentais darbo užmokesčio priskaitymo, iš viso 28 842,15 Lt (8 353,26 Eur), ir darbo užmokesčio išmokėjimo grynaisiais, iš viso 25 401,28 Lt (7 356,72 Eur). Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizuojamą ir tvarkomą buhalterinę apskaitą dėl 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų nesilaikymo laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d. negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

16. Specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad pagal tyrimui atlikti pateiktą ikiteisminio tyrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą nustatyta, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (direktorius V. N.) nesilaikė: 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalies reikalavimų: „Apskaitos dokumentai <...> iki finansinių metų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 19 straipsnio 2 dalies reikalavimų: „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“; 2004 m. kovo 30 d. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. IX-2084 12 straipsnio 1 dalies nuostatų: „<...> privatūs juridiniai asmenys privalo: <...> 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai“, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius V. N.) neišsaugojo: 1) 63 atvejais automobilių pirkimą už 51 571,00 Lt (14 935,99 Eur) iš fizinių asmenų pagrindžiančių apskaitos dokumentų; 2) 23 vnt. PVM sąskaitų faktūrų, kurias panaudojo pagrįsti paslaugų pirkimui iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 13 161,76 Lt (3 811,91 Eur) (2013 m. 6 250,27 Lt (1 810,20 Eur), 2014 m. 6 911,49 Lt (2 001,71 Eur)); 3) 62 260,99 Lt (18 032,03 Eur) darbo užmokesčio priskaitymą tiriamuoju laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-11-30 pagrindžiančių apskaitos dokumentų; 4) pardavimo sandorius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindžiančių 8 vnt. sąskaitų faktūrų, kurių suma 8 133,00 Lt (2 355,48 Eur), iš jų 2013 m. 6 sąskaitų faktūrų, kurių suma 6 923,00 Lt (2005,04 Eur), ir 2014 m. 2 sąskaitų faktūrų, kurių suma 1 210,00 Lt (350,44 Eur); 5) pardavimo sandorius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindžiančių 13 vnt. sąskaitų faktūrų, kurių suma 15 891,91 Lt (4 602,61 Eur), iš jų 2013 m. 11 vnt. sąskaitų faktūrų, kurių suma 10 898,58 Lt (3 156,45 Eur), ir 2014 m. 2 vnt. sąskaitų faktūrų, kurių suma 4 993,33 Lt (1 446,16 Eur)); 6) automobilių pardavimą pagrindžiančių dokumentų, t. y. 2 transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutarčių, pagrindžiančių transporto priemonių pardavimą už 3 200,00 Lt (926,78 Eur), t. y.: 2013-01-21 D. V. už 2 000,00 Lt (579,24 Eur), 2013-06-08 S. M. už 1 200,00 Lt (347,54 Eur). Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizuotą ir tvarkomą buhalterinę apskaitą dėl 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų nesilaikymo laikotarpiu nuo 2013 m sausio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d. negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 9, b. l. 38–77).

17. Nuteistasis V. N., ginčydamas savo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, tvirtina, kad specialistė J. A. negalėjo teisingai nustatyti, ar UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo vedama tinkamai, kadangi jai nebuvo perduoti tyrimui visi kratos jo gyvenamojoje vietoje metu paimti dokumentai. Vienas iš pagrindinių nuteistojo V. N. apeliacinio skundo argumentų yra tai, kad, atliekant kratą jo gyvenamojoje vietoje ir jos metu paimant dokumentus, nebuvo laikomasi šių procesinių veiksmų atlikimui keliamų reikalavimų, o būtent – jis kratos atlikimui vadovavusio pareigūno Ž. K. nurodymu nebuvo įleistas į patalpas, o tai reiškia, kad jis į kratą nebuvo kviestas, apie kratos atlikimą jam nebuvo pranešta, su teismo nutartimi dėl kratos jis nebuvo supažindintas, krata buvo atlikta, nedalyvaujant namo savininkei ir įmonės direktoriui ar jo atstovui, kratos metu paimti dokumentai nebuvo tinkamai supakuoti, nebuvo padarytas paimtų dokumentų aprašas.

18. BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymai gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Teismas turi pareigą patikrinti, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus, t. y. ar jų gavimo būdas neprieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams ir ar jie patikrinti BPK nurodytais veiksmais. Duomenys, kurių gavimo tvarkos pažeidimai kelia abejonių jų patikimumu ir šių abejonių nėra galimybės pašalinti atliekant kitus BPK nustatytus veiksmus, įrodymais nepripažįstami. Ir priešingai, tuo atveju, kai nustatoma, kad duomenų rinkimo (gavimo) tvarkos pažeidimai neturėjo įtakos gautų duomenų patikimumui ir juos renkant nebuvo atimtos ar iš esmės suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės, duomenys pripažįstami įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-178/2012, Nr. 2K-168-139/2017, Nr. 2K-20-303/2018 ir kt.).

19. Susipažinus su byloje surinktais faktiniais duomenimis, kuriuos pirmosios instancijos teismas laikė nuteistųjų kaltę patvirtinančiais įrodymais, nėra pagrindo prieiti prie išvados, kad kratos nuteistojo V. N. gyvenamojoje vietoje atlikimo metu būtų padaryti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimai. Kratos procesinė forma ir tvarka įtvirtinti (duomenys neskelbtini), 149 ir 160¹ straipsniuose. (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, jog kokioje nors patalpoje ar kitokioje vietoje yra nusikalstamos veikos įrankių, nusikalstamu būdu gautų ar įgytų daiktų bei vertybių, taip pat daiktų ar dokumentų, galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti, arba kad koks nors asmuo jų turi, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras jiems surasti ir paimti gali daryti kratą. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalį krata daroma motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, kurioje privalo būti nurodyta, kokių iš (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų objektų bus ieškoma. Minėto straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, darant kratą, turi dalyvauti buto, namo ar kitų patalpų, kuriose daroma krata, savininkas, nuomotojas, valdytojas, pilnametis jų šeimos narys ar artimasis giminaitis, o darant kratą įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, -tos organizacijos atstovas. Kai nėra galimybės užtikrinti šių asmenų dalyvavimą, krata daroma kviestinio ar savivaldybės institucijos atstovo akivaizdoje. Prireikus kviestiniai gali būti kviečiami dalyvauti atliekant kratą ir kitais atvejais.

20. Kaip matyti iš byloje esančio 2014 m. gruodžio 11 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro N. Š. prašymo priimti nutartį dėl kratos, įvertinus turimą informaciją apie tai, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklą vykdo naudotų automobilių dalių ardymo aikštelėje, tačiau finansinės atskaitomybės dokumentų valstybės įgaliotoms institucijoms už 2013 metus nepateikė, taip pat nepateikė pelno mokesčio deklaracijų, pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijų už 2013-2014 metus, yra pagrindas manyti, jog V. N. ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu, vadovaujantis BPK 97 straipsniu, nepateiks daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, todėl tikslinga taikyti procesinę prievartos priemonę – kratą (t. 1, b. l. 115).

20.1. Klaipėdos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas, išnagrinėjęs prokuroro prašymą leisti atlikti kratą, 2014 m. gruodžio 11 d. nutartimi leido atlikti kratą name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso A. S., J. S., V. S., siekiant surasti ir paimti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, duomenis laikmenose, kompiuteriuose ar kituose prietaisuose, galimai apie neoficialią UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją ir apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, kitą informaciją, susijusią su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ galimai nusikalstamais veiksmais (t. 1, b. l. 116-117).

20.2. Kaip matyti iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose liudytoju apklausto kratai vadovavusio Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK vyriausiojo tyrėjo Ž. K. parodymų, taip pat byloje esančio 2014 m. gruodžio 11 d. šio pareigūno tarnybinio pranešimo dėl kratos padarymo ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 47-48), ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal BK 202 straipsnio požymius, kadangi įmonės vadovas V. N. reikalaujant savanoriškai neteikė dokumentų, reikalingų pirminiams veiksmams atlikti, reikėjo daryti kratas; kratą jis su kolegomis atliko UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus gyvenamojoje vietoje name adresu (duomenys neskelbtini). 2014 m. gruodžio 11 d. nuvykus minėtu adresu, gatvėje buvo pastebėtas V. N.; Ž. K. prisistatė V. N. policijos pareigūnu, vietoje priėmė nutarimą daryti kratą, name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir pateikė šį nutarimą susipažinti V. N., kuris su nutarimu susipažino, tačiau nurodė, kad šiuo adresu negyvena, tik kartais atvyksta pasisvečiuoti. Kadangi V. N. elgėsi neadekvačiai, į klausimus atsakinėjo nesuprantamai, buvo įtarta, kad jis gali turėti daiktų ar įrankių, kurie galėtų sukelti pavojų asmens sveikatai ar gyvybei, buvo priimtas nutarimas padaryti jo asmens kratą; rasti daiktai buvo sudėti į paketą, tačiau V. N. ant paketo pasirašyti atsisakė. Liudytojo Ž. K. teigimu, nors V. N. neigė, jog gyvena adresu (duomenys neskelbtini), tačiau iš byloje esančio Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK tyrėjos V. G. tarnybinio pranešimo (t. 1, b. l. 50), taip pat iš apklaustų šalia toje pačioje gatvėje gyvenančių asmenų paaiškinimų, jam buvo žinoma, kad nurodytu adresu V. N. gyvena ir ten galimai slepia tyrimui reikšmingus duomenis. Patekti į teritoriją minėtu adresu nebuvo galimybės, kadangi, skambinant prie vartų esančiu skambučiu, niekas vartų neatidarė, be to po teritoriją lakstė du vilkšuniai. Į patalpas pateko tik su gaisrininkų pagalba, nors ryte matėsi, jog name buvo kažkoks asmuo, bet į teritoriją pareigūnų neįleido. Krata V. N. gyvenamojoje vietoje truko beveik visą dieną iki vėlaus vakaro, kiek įmanoma, kratos atlikimas buvo filmuojamas dviem kameromis, kurios nuo šalčio išsikraudavo. Visa tai, kas buvo nufilmuota, buvo pridėta prie bylos medžiagos. Visi kratos metu paimti dokumentai buvo dedami į dėžes, segtuvus, maišus, viskas, kas buvo paimta, buvo įrašyta į kratos protokolą. Kratoje dalyvavo kviestiniai, jie buvo supažindinti su kratos protokolu, matė paimamus daiktus, pasirašė kratos protokole.

20.3. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme liudytojas Ž. K. dar kartą patvirtino aplinkybę, kad V. N. atsisakė dalyvauti kratoje. Aplinkybes, kad V. N. neigė gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), todėl kratoje nedalyvavo, į nuteistojo gyvenamąsias patalpas pareigūnai pateko, padedant gaisrininkams, patvirtino ir liudytojais apklausti pareigūnai G. G., G. Š., G. B., L. S., M. Z.. Liudytojai G. Š. ir G. B. taipogi nurodė, kad, jau atliekant kratą, kieme pasirodė ir V. N., kuris triukšmavo, bandė patekti į vidų ir sutrukdyti atlikti kratą, nors prieš tai buvo pareiškęs, kad tame name negyvena. Liudytojų teigimu, V. N. buvo paaiškinta, kad vyksta krata ir į vidų jam patekti nebuvo leista, tuomet nuteistasis išvyko. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK tyrėjas G. Š. kitą dieną po atliktos kratos pateikė tarnybinį pranešimą dėl trukdymo atlikti procesinius veiksmus, kuriame nurodė, jog 2014 m. gruodžio 11 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjo nutarties pagrindu adresu (duomenys neskelbtini), buvo atliekama krata, dalyvaujant Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK tyrėjams bei kviestiniams asmenims. Atliekant kratą, jis kartu su tyrėju G. B. vykdė teritorijos perimetro apsaugą. Kratos metu, apie 16.55 val. atvyko V. N.. Šis asmuo veržėsi patekti į teritoriją, kur buvo atliekama krata, kėlė konfliktines situacijas, provokavo. Šiam piliečiui buvo išaiškinta kad yra atliekama sankcionuota krata, todėl patekimas į teritoriją yra negalimas, kol nebus baigta krata, tačiau V. N. į tai nereagavo, priėjo prie vartelių, juos atidarė ir pateko į teritoriją, dėl ko buvo jėga išprašytas lauk (t. 1, b. l. 113).

20.4. Įvertinus išdėstytą, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nuosekliais policijos pareigūnų, atlikusių kratą V. N. gyvenamojoje vietoje, parodymais, taip pat tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotais faktiniais duomenimis apie nuteistojo elgesį kratos atlikimo dieną, dėl kurio jam nebuvo leista patekti į kratos atlikimo vietą jos darymo metu.

21. Nėra pagrindo sutikti ir su nuteistojo V. N. apeliacinio skundo argumentais dėl kratos metu netinkamo dokumentų paėmimo bei paimtų dokumentų netinkamo, pažeidžiant reikalavimus, įforminimo kratos protokole.

21.1. Kaip matyti iš liudytojų V. B. ir E. B., kaip kviestinių dalyvavusių atliekant kratą V. N. gyvenamojoje vietoje, parodymų, visus kratos metu rastus reikiamus dokumentus pareigūnai parodydavo, surašydavo, sudėdavo į dėžes ar įmautes ir užantspauduodavo. Krata buvo filmuojama, kratos metu buvo paimta daug dėžių su dokumentais. (duomenys neskelbtini) straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad visi kratos metu paimtieji daiktai ir dokumentai parodomi dalyvaujantiems asmenims ir išvardijami kratos protokole arba prie protokolo pridedamame apraše (nurodoma jų kiekis, svoris, individualios žymės, susidėvėjimas). Paimti daiktai ir dokumentai kratos vietoje turi būti kaip įmanoma supakuojami ir užantspauduojami.

21.2. Kaip matyti iš byloje esančio 2014 m. gruodžio 11 d. kratos protokolo (t. 1., b. l. 118-126), kiekvienas kratos metu V. N. gyvenamojoje vietoje paimtas dokumentas iš tikrųjų nėra aprašytas, nurodytas tik paimamų dokumentų skaičius, tačiau šio reikalavimo nesilaikymas dėl galimybių vietoje aprašyti atskirai kiekvieną paimtą dokumentą nebuvimo savaime nelaikytinas esminiu pažeidimu, darančiu patį procesinį veiksmą neteisėtu. Visi kratos V. N. gyvenamojoje vietoje metu surasti ir paimti daiktai bei dokumentai buvo parodyti dalyvaujantiems asmenims, sudėti ir tinkamai supakuoti bei užantspauduoti. Tai, kad vykdyta kelių valandų trukmės krata ištisai nebuvo užfiksuota vaizdo įraše, taipogi nedaro šio procesinio veiksmo neteisėtu. Kaip paaiškino kratą atlikę pareigūnai, krata V. N. gyvenamojoje vietoje buvo filmuojama dviem kameromis, tačiau per ilgą laiką ir dėl šalto oro kamerų baterijos išsikraudavo.

21.3. Kaip jau minėta, krata V. N. gyvenamojoje vietoje buvo atlikta, dalyvaujant kviestiniams asmenims, kurie pasirašė kratos protokole, savo parašais patvirtindami protokole užfiksuotų faktinių duomenų tikrumą. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas kaip liudytojas Ž. K. į klausimą, kodėl kratos protokole nebuvo aprašytas kiekvienas surastas ir paimamas dokumentas, atsakė, kad dokumentų buvo labai daug, jie buvo sudėti netvarkingai, nesusisteminti, kaip paprastai būna įmonėse, todėl dokumentai buvo tiesiog dedami į dėžes, į maišus, o per apžiūras atrenkama, kas reikalinga ir reikšminga bendrovės ūkinės finansinės veiklos tyrimui, o nereikšmingi dokumentai buvo grąžinti įmonės vadovui.

22. Įvertinus byloje surinktų ir aptartų įrodymų visetą, darytina išvada, kad, atliekant kratą V. N. gyvenamojoje vietoje, nebuvo padaryti esminiai (duomenys neskelbtini), 149 straipsniuose nustatytų reikalavimų pažeidimai, todėl darant kratą gauti duomenys atitinka BPK 20 straipsnio 1, 4 dalyse nustatytus reikalavimus.

23. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nuteistasis V. N. pateikė dokumentus, kurie ikiteisminio tyrimo metu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą atlikusiai specialistei nebuvo pateikti, ir kurių ištyrimas bei įvertinimas, nuteistojo ir jo gynėjo nuomone, iš esmės pakeistų specialistės išvadas.

23.1. Todėl Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nutartimi byloje buvo paskirtas papildomas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas, pavedant jį atlikti tai pačiai specialistei J. Arvasevičienei (t. 22, b. l. 119-134). Specialistė J. Arvasevičienė, įvertinusi ir ištyrusi nuteistojo V. N. apeliacinės instancijos teisme pateiktus papildomus dokumentus, pateikė 2019 m. sausio 31 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 22, b. l. 143-158).

23.2. Naujos sudėties apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nagrinėjant bylą teisme iš naujo, pateiktoji specialisto išvada buvo ištirta bei teismo posėdyje apklausta tyrimą atlikusi specialistė J. Arvasevičienė. Specialistė paaiškino, kad, nepaisant to, jog tyrimui buvo pateikti papildomi dokumentai, jos išvada iš esmės nesikeitė, t. y. ji, įvertinusi priešpriešinio patikrinimo metu iš kitų įmonių, fizinių asmenų ir kitų šalių gautus duomenis, padarė išvadą, jog iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, kadangi dokumentai nebuvo išsaugoti ir įtraukti į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Minėtame apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis V. N. ir jo gynėjas dar kartą teismą informavo, jog specialistei, atlikusiai papildomą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, vis tiek nebuvo pateikti visi tyrimui reikšmingi dokumentai, didelė dalis dokumentų yra likusi pas V. N., o taip pat yra saugoma Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK.

23.3. Esant tokioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms, Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. birželio 14 d. nutartimi paskyrė byloje bendrovės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos teismo apskaitos ir finansų ekspertizę, kurią atlikti pavedė Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertams. Taipogi minėta nutartimi apeliacinės instancijos teismas įpareigojo prokurorą atlikti tiriamojo 2013-2014 metų laikotarpio UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentų, esančių V. N. žinioje, o taip pat saugomų Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK, poėmį bei šio procesinio veiksmo metu paimtus dokumentus pateikti Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertams (t. 22, b. l.197-210).

23.4. Ekspertizę atlikęs Ekonominių ekspertizių skyriaus vyriausiasis ekspertas M. Barkausko pateiktame 2019 m. rugsėjo 24 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog tarp anksčiau byloje specialistės J. A. pateiktų specialisto išvadų ir šio ekspertizės akto susidarė tokie pagrindiniai skirtumai: 1) šiame ekspertizės akte papildomai nurodyta, kad tvarkant UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą galėjo būti nesilaikyta šių norminių aktų reikalavimų: a) Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies, nebuvo anuliuojami sugadinti pinigų apskaitos dokumentai; b) Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-575 su pakeitimais) 15 straipsnio 10 dalies, Inventorizacijos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 ,,Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“, 3 punkto, jei nebuvo atliekamos ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turo, žaliavų, medžiagų, prekių, pagamintos produkcijos, nebaigtos gamybos, nebaigtų remontuoti darbų, nebaigtos statybos ir kitų atsargų, investicijų, vertybinių popierių, grynųjų pinigų, gautinų skolų, mokėtinų skolų inventorizacijos; c) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 780 ,,Dėl mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių 3, 6, 7 punktų: neišrašomos sąskaitos faktūros, neužtikrinamas jų numerių unikalumas, nesudaromi sąskaitų faktūrų registrai. 2) 2013 m. balandžio mėnesį UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kasoje neapskaityti 12400 Lt (3591,29 Eur), išimti iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) banke (duomenys neskelbtini). Specialisto išvadose nurodyta 103847,47 Lt (30076,31 Eur) suma. Ekspertiniam tyrimui buvo pateikti 2013 metų kasos dokumentai, kasos knyga. 3) Pagal liudytojų parodymus, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateiktus ir VĮ ,,Regitra“ pateiktus dokumentus nustatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nepateikė (neišsaugojo) pirkimo dokumentų 2013 m. 11 automobilių už 6721 Lt (1946,54 Eur), 2014 m. 3 automobilių už 3000 Lt (868,86 Eur). Specialisto išvadose nurodoma, kad neišsaugota 22 automobilių už 17150 Lt (4966,98 Eur) pirkimo ir apmokėjimo dokumentų. Ekspertiniam tyrimui pateikta daugiau pirkimo dokumentų. 4) Neįtraukė į apskaitą papildomo darbo užmokesčio priskaitymo 21016,65 Lt (6086,84 Eur), darbo užmokesčio išmokėjimo 18479,69 Lt (5352,09 Eur). Specialisto išvadose nurodoma, kad neapskaičiuota 28842,15 Lt (8353,26 Eur) 25401,28 Lt (7356,72 Eur) darbo užmokesčio. Skirtumas susidaro dėl papildomo darbo užmokesčio skaičiavimo skirtingo laikotarpio ir apskaičiuojamų sumų pagal liudytojų parodymus. 5) 2013-214 metais pagal UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų parodymus buvo išmokamas neoficialus darbo užmokestis. Jeigu remtis liudytojų parodymais, tai 2013-2014 metų laikotarpiu nebuvo apskaityta 21016,65 Lt (6086,84) darbo užmokesčio, nedeklaruota, neapskaičiuota ir nesumokėta: socialinio draudimo įmokų (darbdavio ir darbuotojo) 7141,50 Lt (2068,32 Eur), sveikatos draudimo įmokų 1260,99 Lt (365,21 Eur), garantinio fondo įmokų 42,02 Lt (12,17 Eur), gyventojų pajamų mokesčio 645,55 Lt (186,96 Eur). Specialisto išvadose nurodoma didesnė papildomų mokesčių suma dėl didesnio priskaitomo papildomo darbo užmokesčio (t. 23, b. l. 1-62).

23.5. 2020 m. sausio 15 d. apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis V. N. dar kartą nurodė, jog ne visus turimus dokumentus pateikė ekspertui ir kad dalį dokumentų turi bei prašo pridėti prie bylos. Teisėjų kolegijai pridėjus prie bylos naujai pateiktus dokumentus, į teismo posėdį buvo iškviestas ir apklaustas ekspertizę atlikęs ekspertas M. Barkauskas, kuriam šie dokumentai buvo pateikti susipažinti. Ekspertas, patvirtindamas savo ekspertizės akte padarytas išvadas, nurodė, kad dėl naujai pateiktų dokumentų sumažėja ekspertizės akte nurodytų, kaip nepateiktų, pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų apimtis, tačiau vis tiek nėra apskaitos registrų, kurie apibendrintų visą apskaitos informaciją, suteiktų jai sistemiškumo, buvo pateiktos tik atskiros sąskaitos, atskiri dokumentai arba kažkokie fragmentai, kurie yra apskaitoje; nesant minėtų registrų, nėra galimybės iš dalies susidaryti vientisą vaizdą apie tiriamuoju laikotarpiu vykdytą įmonės veiklą, kiek automobilių buvo įsigyta, kiek jų buvo išardyta, parduota, kokios gautos detalės, kaip jos utilizuotos. Taip pat jis pažymėjo apie byloje esančius liudytojų parodymus, iš kurių seka, kad bendrovės darbo užmokesčio apskaitos dokumentuose neatsispindėjo tikrasis darbuotojų dirbtas darbo laikas. Apibendrinus visus šiuos duomenis, buvo padaryta išvada, kad iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto, veiklos, įsipareigojimų ir kapitalo. Ekspertas patvirtino, kad buvo atsižvelgta į tai, jog, atliekant kiekvieną specialisto tyrimą šioje byloje, buvo teikiami papildomi dokumentai, išvados buvo koreguojamos, trūkstamų automobilių įsigijimo dokumentų sąrašas sutrumpėjo, o po ekspertizės atlikimo nuteistajam dar papildomai pateikus transporto priemonių įsigijimo sutarčių, ekspertizės akte nurodytas sąrašas ,,nepateikti dokumentai“ taip pat atitinkamai sutrumpėjo. Eksperto M. Barkausko teigimu, atsižvelgiant į nuteistojo V. N. pateiktus papildomus dokumentus, iš dalies ekspertizės išvadą galima patikslinti, tačiau, susipažinus su pateiktais dokumentais, akivaizdu, kad išvados dalis, kurioje nustatyta, jog iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, turto, kapitalo ar įsipareigojimų, nesikeis, kadangi nėra apskaitos registro, kuriame būtų suvesti 2013-2014 metų bendrovės pirkimai, užfiksuotos visos pardavimų operacijos, taip pat nėra 2014 m. bendrovės kasos, bendrovės atskaitingo asmens 2014 m. dokumentų, trūksta bendrovės įsipareigojimų dokumentų, skolų apskaitos, nėra banko registrų, kuriuose būtų apskaitytos banko operacijos. Nesant minėtų apskaitos dokumentų, negalima spręsti apie tai, jog pateiktų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų sąrašas yra galutinis.

24. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo atliktą byloje ištirtų įrodymų analizę, ištyrusi naujai gautus įrodymus ir pakartotinai įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, taip pat ir nuteistojo V. N. poziciją dėl turimų tiriamojo laikotarpio dokumentų, daro išvadą, jog nuteistojo V. N. tvirtinimas apie tinkamą jo, kaip UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą nepasitvirtino. Atliktos bendrovės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ teismo apskaitos ir finansų ekspertizės metu ekspertui M. B. įvertinus visus byloje esančius tiriamojo laikotarpio dokumentus, taip pat nuteistojo V. N. po ekspertizės atlikimo teismui pateiktus papildomus dokumentus, kaip nurodė ekspertas, sumažėja V. N. reikštame kaltinime nurodytų, kaip nepateiktų, pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų apimtis.

24.1. Visumos ištirtų byloje įrodymų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. N. ir juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (o juridinis asmuo – BK 20 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, padarė šiomis aplinkybėmis:

Juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. N. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent:

UAB „(duomenys neskelbtini)“, įregistruota 1990-12-19, adresas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus V. N., kuris vadovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu bei kontroliuoti jos veiklą ir kuris veikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, jos naudai ir interesais, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-11-30, pažeisdami 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 6 straipsnio 2 dalies s, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punkto, 4 punkto reikalavimus:

- 2013 m. balandžio mėnesį UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kasoje neapskaitė 12400 Lt (3591,29 Eur), išimtų iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) banke (duomenys neskelbtini);

- nepagrindė apskaitos dokumentais automobilių pirkimo ir piniginių lėšų sumokėjimo laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-09-01 (2013 m. 11 automobilių už 6721 Lt (1946,54 Eur), 2014 m. 3 automobilių už 3000 Lt (868,86 Eur));

- neįtraukė į apskaitą papildomo darbo užmokesčio priskaitymo 21016,65 Lt (6086,84 Eur), darbo užmokesčio išmokėjimo 18479,69 Lt (5352,09 Eur).

24.2. Taip pat teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. N. ir juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje (o juridinis asmuo – BK 20 straipsnio 1 dalyje ir 223 straipsnio 1 dalyje, padarė šiomis aplinkybėmis:

Juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. N. įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl to negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent:

UAB „(duomenys neskelbtini)“, įregistruota 1990-12-19, adresas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus V. N., kuris vadovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu bei kontroliuoti jos veiklą ir kuris veikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, jos naudai ir interesais, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-11-30, pažeisdami 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 19 straipsnio 1 dalies, 2 dalies reikalavimus, 2004 m. kovo 30 d. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. IX-2084 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, neišsaugojo:

1) 63 atvejais automobilių pirkimą už 51 571,00 Lt (14 935,99 Eur) iš fizinių asmenų pagrindžiančių apskaitos dokumentų;

2) 2 vnt. PVM sąskaitų faktūrų, kurias panaudojo pagrįsti paslaugų pirkimui iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. 6 911,49 Lt (2 001,71 Eur));

3) 26 260,99 Lt (18 032,03 Eur) darbo užmokesčio priskaitymą tiriamuoju laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-11-30 pagrindžiančių apskaitos dokumentų;

4) pardavimo sandorius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindžiančios 1 vnt. sąskaitos faktūros 156,5 Lt ( 45,33 Eur) sumai;

5) 2014 m. pardavimo sandorius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindžiančių 2 vnt. sąskaitų faktūrų, kurių suma 4 993,33 Lt (1 446,16 Eur));

6) automobilių pardavimą pagrindžiančių dokumentų, t. y. 2 transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutarčių, pagrindžiančių transporto priemonių pardavimą už 3 200,00 Lt (926,78 Eur), dėl to negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

25. Tačiau ištirtais įrodymais nustatyta faktinių duomenų visuma pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl V. N. kaltės, apgaulingai ir aplaidžiai tvarkius UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, t. y. padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 223 straipsnio 1 dalyje, nepaneigia. Byloje surinktų įrodymų viseto analizė patvirtina, jog V. N., kaip UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovas, būdamas atsakingas už bendrovės apskaitos organizavimą, tai darė, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, tokiu būdu, kad dalis atliekamų finansinių operacijų nebūtų fiksuojamos pirminiais buhalteriniais apskaitos dokumentais ir atitinkamai nebūtų traukiamos į buhalterinės apskaitos registrus. Tokie nuteistojo V. N. veiksmai buvo susiję priežastiniu ryšiu su ekspertizės akto išvadose nurodytomis ir BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytomis pasekmėmis.

26. Kaip jau minėta, aplinkybė, kad dalį trūkstamų bendrovės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentų nuteistasis V. N. pateikė bylą nagrinėjančiam apeliacinės instancijos teismui, nešalina V. N. baudžiamosios atsakomybės dėl netinkamo bendrovės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimo ir buhalterinių apskaitos dokumentų nesaugojimo įstatymų nustatytą laiką. Kaip nurodė ekspertas M. B., ekspertinio tyrimo metu nebuvo pateikti bendrovės tiriamuoju laikotarpiu sudaryti buhalterinės apskaitos registrai – bendrovės kasos, atskaitingo asmens dokumentų, įsipareigojimų, skolų apskaitos, banko registrai, be kurių vien tik iš pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų nėra galimybės spręsti, ar pateiktų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų sąrašas yra galutinis. Todėl dėl šių apskaitos registrų trūkumo iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, turto, kapitalo ar įsipareigojimų dydžio. Nuteistojo V. N. aiškinimai apie tai, kad bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma tinkamai, tik dalis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentų policijos pareigūnų kratos metu buvo paimti ir negrąžinti, laikytini deklaratyviais. Kaip nurodė apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas Ž. K., visi kratos metu paimti ikiteisminio tyrimui reikšmingi dokumentai buvo perduoti specialistei, o kiti dokumentai, kurie nebuvo susiję su tiriamomis nusikalstamomis veikomis, buvo grąžinti V. N.. Pažymėtina ir tai, kad pats V. N. papildomai teismui teikė tik pirminius UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, bet ne eksperto įvardintus buhalterinės apskaitos registrus. Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja A. P., kuri 2013 metais dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhaltere, nurodė, jog V. N. vieną kartą per mėnesį atveždavo visus surinktus apskaitos dokumentus, ji dokumentus įtraukdavo į apskaitą ir grąžindavo nuteistajam; V. N. pats skaičiuodavo atlyginimus darbuotojams, pats teikdavo duomenis ,,Sodrai“; ji tvarkydavo pirkimus ir pardavimus, bet automobilių detalės nebuvo pajamuojamos, ji apie tai sakė V. N.. Liudytojos A. P. parodymus įvertinus ekspertizės akto išvadų bei kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, darytina išvada, kad V. N., būdamas atsakingas už UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą, taip pat dokumentų išsaugojimą, nesirūpino ir neužtikrino, kad tinkamai būtų vedama apskaita ir dokumentai būtų tinkamai saugomi, dėl ko atsirado BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai.

Dėl BK 202 straipsnio 1 dalies

27. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamas direktoriaus V. N., kuris, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu bei kontroliuoti jos veiklą, veikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, jos naudai ir interesais, neturėdami leidimo, versliškai vykdė ūkinę veiklą -įsigyjant netinkamas eksploatuoti transporto priemones, organizuojant jų ardymą bei parduodant apdorojimo metu gautą metalo laužą ir automobilių detales, iš viso gavo 67 486,59 Lt (19 545,47 Eur) pajamų iš ūkio subjektų ir fizinių asmenų. Todėl buvo nustatyta, kad V. N. padarė nusikaltimą, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje, o juridinis asmuo – nusikaltimą, numatytą BK 20 straipsnio 1 dalyje, 202 straipsnio 1 dalyje.

28. Nuteistasis V. N. apeliaciniame skunde nesutinka su šia išvada, tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nubaudė jį už tai, kad bendrovė pardavinėjo automobilius į metalo laužą įmonei, kuri turėjo licenciją juos utilizuoti. Tačiau, anot nuteistojo, teismas neįvertino aplinkybės, kaip bendrovė šią veiklą vykdo – kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nesurenka, nelaiko, nešalina ir nenaudoja pavojingų atliekų, o tik iš netinkamų eksploatacijai automobilių išiminėja variklius, lempas, buferius; tokia veikla, nuteistojo manymu, negali būti prilyginama utilizacijai. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro įsakymą Nr. 22, Nr. 217, Nr. 710. Su tokiais nuteistojo V. N. apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti. V. N. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje, nustatyta byloje surinktais įrodymais.

29. BK 202 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga (-s), ar kitokiu neteisėtu būdu. Pagal BK 202 straipsnį ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neteisėtumas pirmiausia siejamas su vertimusi licencijuojama veikla, neturint galiojančios licencijos (leidimo) tokiai veiklai. Kitokie neteisėtos ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos būdai įstatymo dispozicijoje neatskleisti, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas BK 202 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėties požymius, yra nurodęs, kad šiuo atveju neteisėtumas sietinas ne su atskirais pažeidimais, pasitaikančiais ekonominės veiklos vykdymo metu, bet su nelegaliu šios veiklos pobūdžiu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-388/2009, Nr. 2K-147/2010, Nr. 2K-490/2010, Nr. 2K-199/2011, Nr. 2K-48/2011, Nr. 2K-174/2012, Nr. 2K-7-58/2013, Nr. 2K-428/2014, Nr. 2K-37-689/2018, Nr. 2K-130-976/2018). Baudžiamoji atsakomybė už šį nusikaltimą siejama su tokiais objektyviaisiais požymiais kaip versliškumas arba stambus mastas. Šie požymiai, rodantys didesnį neteisėtos veiklos pavojingumą, yra ir baudžiamosios bei administracinės atsakomybių atribojimo kriterijai, todėl jų nustatymas, kartu ir tinkamas motyvavimas yra būtini tokio pobūdžio bylose. Nenustačius nė vieno iš šių požymių, neteisėta veikla užtraukia ne baudžiamąją, o administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 127 straipsnį (atitinka šioje byloje nagrinėjamos veikos padarymo metu galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 173 straipsnį).

30.Teismų praktikoje versliškumas kaip BK 202 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyvusis požymis suprantamas kaip kriterijus, rodantis didesnį šios veikos pavojingumą nei analogiško administracinio nusižengimo ((duomenys neskelbtini) straipsnis), todėl jis negali būti identifikuojamas formaliai ar vadovaujantis vien padarytų pažeidimų skaičiumi ir pan. (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje vartojamas terminas „vertimasis veikla“ ir BK 202 straipsnio 1 dalyje vartojamas terminas „ėmimasis veiklos versliškai“ iš esmės reiškia ne ką kita, kaip veiklos pastovumą, nuolatinį jos pobūdį. Tačiau versliškumo sąvoka apima ne tik veiklos pastovumą ir nuolatinį jos pobūdį, bet ir kitus požymius, skiriančius ją nuo paprasto vertimosi ūkine, profesine ar kitokia veikla sąvokos. Nors įstatyme versliškumo samprata nėra aiškiai apibrėžta, tačiau kasacinės instancijos teismo nutartyse, aiškinant versliškumo požymio turinį, nurodyta, kad jį galėtų rodyti parengiamųjų darbų neteisėtai veiklai organizuoti ir vykdyti atlikimas, šios veiklos valdymas ir kitokie veiksmai, rodantys didesnį veikos pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-574/2011, Nr. 2K-335/2012, Nr. 2K-7-58/2013, Nr. 2K-515/2014, Nr. 2K-303-507/2016 ir kt.). Versliškumas kaip baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus iš esmės reiškia didesnį neteisėtos ūkinės, profesinės ar kitokios veiklos mastą (ir pavojingumą), kurį galėtų rodyti išvystyta neteisėto verslo infrastruktūra, platūs ryšiai (pvz., su tiekėjais), aktyvi teikiamų paslaugų vartotojų paieška, samdomų darbuotojų buvimas, didelių organizacinių pastangų poreikis verslui vykdyti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-574/2011, Nr. 2K-335/2012, Nr. 2K-7-58/2013, Nr. 2K-515/2014, Nr. 2K-262-697/2016, Nr. 2K-7-102-222/2018 ir kt.).

31. Kaip matyti iš byloje esančios 2016 m. vasario 18 d. specialisto išvados, pagal tyrimui pateiktus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus ir ikiteisminio tyrimo medžiagą nustatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (direktorius V. N.), neįregistruota Atliekų tvarkytojų valstybės registre, neturėdama taršos integruotos prevencijos ir kontrolės ar taršos leidimo, leidžiančio vykdyti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių demontavimo veiklą, neturėdama pavojingų atliekų tvarkymo licencijos, apskaitos dokumentais pagrindė pajamų, iš viso 67 486,59 Lt (19 545,47 Eur), gavimą iš ūkio subjektų ir fizinių asmenų už įvairių automobilių detalių ir metalo laužo pardavimą ir tuo nesilaikė 2002 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-1004 6 straipsnio 1 dalies reikalavimo, kad įmonės, kurios surenka, laiko, šalina ar naudoja pavojingas atliekas, turi gauti pavojingų atliekų tvarkymo licenciją; 2003 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro įsakymu Nr. 722 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 8 punkto, kuriame nurodyta: ,,Įmonės turi registruotis Registre, jeigu: 8.1. užsiima atliekų surinkimo, vežimo (įskaitant importą ir eksportą), apdorojimo, naudojimo, šalinimo veikla <...>“ reikalavimo; 2003 m. gruodžio 24 d. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro įsakymu Nr. 710 „Dėl Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių 9 punkto: ,,Eksploatuoti netinkamas transporto priemones gali surinkti ir apdoroti tik apdorojimo įmonės, turinčios leidimą <...>“ reikalavimo (t. 9, b. l. 38–77).

32. Nuteistasis V. N. apeliaciniame skunde nurodo, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vykdoma veikla – variklių, lempų, buferių išėmimas iš netinkamų eksploatacijai automobilių negali būti prilyginama utilizacijai, nes UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nesurenka, nelaiko, nešalina ir nenaudoja pavojingų atliekų. Su šiuo skundo argumentu teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti. Pats nuteistasis V. N. neneigė aplinkybės, kad bendrovė įsigydavo nebetinkamus eksploatacijai automobilius, kurių dalį po remonto parduodavo, dalį išardydavo, išimant detales, kurias būdavo galima parduoti ir jas atskirai parduodavo, nuteistojo teigimu, ardomų automobilių tepalai, antifrizas būdavo išpilami ir laikomi atskirose uždarytose talpose. Iš to galima daryti išvadą, kad nuteistasis, neneigdamas teismo nustatytų faktinių aplinkybių, ginčija jų teisinį vertinimą, t.y. nesutinka, kad bendrovė, vykdydama jo apibūdintą veiklą, turėjo gauti atitinkamą leidimą, nes, jo manymu, tokia veikla nėra utilizavimas. Teisėjų kolegija su tokiais skundo argumentais nesutinka.

32.1. Bylos duomenimis – liudytojų S. K., R. N., A. A., V. T., V. J., S. V., K. U., S. G., J. B., D. L., A. S., dirbusių UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, parodymais, V. N. kaimynystėje gyvenančių liudytojų V. B., E. B. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuotais faktiniais duomenimis nustatyta, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ laikė eksploatacijai netinkamus automobilius, juos ardė ir pardavinėjo detales tam nepritaikytose vietose – prie gyvenamųjų namų, pievose, ant kelio. Akivaizdu, kad išardytų, eksploatuoti netinkamų automobilių laikymas bei automobilių ardymas tam nepritaikytose vietose suponuoja abejones dėl veiklos, kuriai vykdyti yra reikalingos atitinkamos sąlygos, teisėtumo.

32.2. Aplinkybę, kad V. N., jo vadovaujamai bendrovei užsiimant minėta eksploatuoti netinkamų automobilių demontavimo veikla, suprato, jog tokiai veiklai vykdyti reikalingas leidimas, pavojingų atliekų tvarkymo licencija, patvirtina ir faktas, kad 2014 metais V. N. ėmėsi veiksmų atitinkamam leidimui gauti. 2014 m. sausio 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. N. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui pateikė informaciją, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), planuoja vykdyti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo ir tvarkymo ūkinę veiklą. Kaip matyti iš bylos duomenų, 2014 m. birželio 2 d. ši informacija buvo papildyta, tačiau procedūra nebuvo baigta ir leidimas negautas. 2014 m. birželio 13 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento rašte buvo nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta informacija dėl planuojamos ūkinės veiklos – eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo (duomenys neskelbtini), poveikio aplinkai vertinimo yra nepakankama, kadangi būtina nustatyti ir įteisinti veiklos objektui sanitarinę apsaugos zoną, įrengti metalo laužo ir kitų antrinių žaliavų laikymo aikštelę, kuri atitiktų Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių reikalavimus.

32.3. Tačiau, nepaisant to, bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, neturėdama leidimo, ir toliau vykdė eksploatuoti netinkamų transporto priemonių demontavimo veiklą. V. N. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento nurodytų reikalavimų neįvykdė ir dėl leidimo išdavimo nesikreipė. Nuteistojo V. N. pozicija, kad minėtų reikalavimų neįvykdė ir leidimo negavo todėl, kad policijos pareigūnai kratos metu paėmė reikiamus dokumentus, kaip nepagrįsta jokiais faktiniais bylos duomenimis, laikytina deklaratyvia. Kaip nurodyta 2016 m. vasario 18 d. specialisto išvadoje, bendrovė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, vadovaujama V. N., neturint leidimo ūkinę veiklą – netinkamų eksploatuoti transporto priemonių įgijimą, jų ardymo organizavimą bei apdorojimo metu gauto metalo laužo ir automobilių detalių pardavimą vykdė ir iš to gavo pajamų ((67 486,59 Lt) (19 545,47 Eur)) nuo 2014 m. sausio 20 d. iki 2014 m. lapkričio 20 d., Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento raštas dėl nepakankamos informacijos surašytas 2014 m. birželio 13 d., o krata V. N. gyvenamojoje vietoje buvo atlikta 2014 m. gruodžio 11 d. Todėl akivaizdu, kad kratos atlikimas ir jos metu bendrovės dokumentų paėmimas negalėjo niekaip įtakoti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento nurodytų reikalavimų nevykdymo. Per laiko tarpą nuo birželio iki gruodžio mėnesio nuteistasis turėjo visas galimybes pateikti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui reikiamą informaciją, reikalingą gauti leidimą vykdyti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo ir tvarkymo veiklą.

32.4. Įvertinus byloje surinktų faktinių duomenų visumą, darytina išvada, kad V. N. žinojo, kad eksploatuoti netinkamų transporto priemonių demontavimo veiklai, kuri neįregistruota Atliekų tvarkytojų valstybės registre, vykdyti reikalingas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės ar taršos leidimas, leidžiantis vykdyti šią veiklą, taip pat pavojingų atliekų tvarkymo licencija bei suprato, kad neturėdamas minėto leidimo ir pavojingų atliekų tvarkymo licencijos, ūkine, komercine veikla verčiasi neteisėtai. Byloje nustatytos ir iš esmės neginčijamos aplinkybės, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklą vykdė versliškai – veikla buvo vykdoma pakankamai didelėje teritorijoje, automobiliai buvo laikomi ir ardomi net trijose vietose, automobilių detalėms laikyti buvo įrengti sandėliai, dirbo nemažai samdomų darbuotojų, buvo platinami skelbimai dėl automobilių ir jų dalių supirkimo ir pardavimo, taip pat pakankamai ilgas ūkinės veiklos vykdymo laikas, intensyvumas, gautos pajamos rodo didesnį V. N. neteisėtos veiklos pavojingumą ir pagrindžia versliškumo požymį. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstas išvadas dėl visų nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių buvimo V. N. veikoje bei teisingai šią veiką kvalifikavo pagal minėtą straipsnį.

Dėl BK 246 straipsnio 1 dalies

33. V. N. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinioje esančiam turtui, t. y. automobiliams „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) „Volkswagen Vento“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobiliui „Mercedes Benz 200“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2015 m. rugsėjo 2 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuroro N. Š. nutarimu ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) yra taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 14 d. iki 2015 m. gruodžio 11 d. neteisėtai perdavė šiuos automobilius V. N., t. y. paslėpė turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

34. Nuteistasis V. N. apeliaciniame skunde tvirtina, kad pagal BK 246 straipsnio 1 dalį yra pripažintas kaltu ir nuteistas nepagrįstai, kadangi automobiliai prokuroro buvo aprašyti neteisėtai, nebuvo nurodyta automobilių saugojimo vieta, be to, tik du iš keturių automobilių, kuriems buvo pritaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, priklausė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“.

35. BK 246 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas paslėpė, sunaikino ar sugadino aprašytą, areštuotą ir jam patikėtą turtą arba turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, arba šį turtą neteisėtai perleido kitam asmeniui. Taigi, objektyviai ši nusikalstama veika pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu – aprašyto, areštuoto ir kaltininkui patikėto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, paslėpimu, sunaikinimu, sugadinimu ar neteisėtu perleidimu. Šios nusikalstamos veikos dalykas – turtas, kuris aprašytas, areštuotas ir kaltininkui patikėtas arba kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Šių veikų subjektas – asmuo, kuriam patikėtas aprašytas, areštuotas turtas arba turtas, į kurį nuosavybės teisė laikinai apribota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-318/2014, Nr. 2K-443-303/2015, Nr. 2K-7-5-895/2018). Aprašyto ar areštuoto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, patikėjimas asmeniui yra specialus procesinis veiksmas, kuris įforminamas Baudžiamojo proceso ir (ar) Civilinio proceso kodeksuose nustatyta tvarka ir kurio metu asmuo įgyja specialaus subjekto statusą, t. y. tampa aprašyto, areštuoto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, saugotoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-318/2014). Nusikaltimo subjektas turi suvokti savo pareigas ir teises dėl jam patikėto turto ir žinoti, kad už šio turto perleidimą, paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 246 straipsnį, nes dėl to yra įspėtas, kitaip tariant, turi būti nustatytas BK 246 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėties subjektyvusis požymis – kaltininko tiesioginė tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-96/2015, Nr. 2K-443-303/2015, Nr. 2K-7-5-895/2018).

36. Iš byloje esančio 2015 m. rugsėjo 2 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro N. Š. nutarimo skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą, kai nežinoma asmens turto sudėtis, buvimo vieta, matyti, kad, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantiems demontuotiems automobiliams, įmonės žinioje esantiems demontuotiems automobiliams, akumuliatoriams ir kitoms atskiroms automobilių dalims, nustatant visišką nurodyto turto nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant jį valdyti, naudoti, disponuoti. Turto saugotoju paskirtas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo. Nutarimas pasirašytas ir įteiktas V. N. (t. 14, b. l. 5-6).

36.1. Iš 2015 m. rugsėjo 7 d. laikino nuosavybės teisės apribojimo protokolo matyti, kad, vykdant nurodytą nutarimą, buvo nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliams „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) „Volkswagen Vento“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobiliui „Mercedes Benz 200“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) uždraudžiant juos valdyti, jais naudoti ir disponuoti (t. 14, b. l. 7-9). Minėtą protokolą pasirašė V. N., ir tokiu būdu tapo turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, saugotoju bei tuo pačiu pasižadėjo saugoti turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, bei deklaravo, kad jam žinoma, jog už šio turto iššvaistymą ar paslėpimą gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 246 straipsnį. Nepaisant to, visi minėti automobiliai buvo rasti ir paimti 2015 m. gruodžio 11 d., atliekant kratą V. N. sodyboje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 143-147).

36.2.Nuteistasis V. N. tvirtina, kad minėtų automobilių neslėpė, pas V. N. automobilius nuvežė tik laikinai pasaugoti. Tačiau šiuos nuteistojo aiškinimus paneigė liudytojas V. N., kuris nurodė, jog V. N. prašymu jis turėjo suremontuoti minėtus keturis automobilius. Kaip matyti 2015 m. rugsėjo 7 d. laikino nuosavybės teisės apribojimo protokolo, jame yra V. N. įrašas, kad ne visi automobiliai, kuriems buvo nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, priklauso UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, šias aplinkybes nuteistasis nurodo ir savo apeliaciniame skunde, tvirtindamas, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausė tik du automobiliai (,,Audi 100“ ir ,,VW Vento“), du kiti automobiliai priklausė kitiems asmenims. Liudytoju apklausto automobilio ,,Mercedes Benz 200“ savininko A. F. parodymai apie tai, kad jis iš pradžių automobilį norėjo parduoti, po to nusprendė remontuoti, bet įsigijo kitą automobilį ir senuoju automobiliu nesidomėjo, atsižvelgiant į tai, kad šis automobilis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje ir dvejus metus savininkas juo nesidomėjo, o taip pat aplinkybė, kad apie ketvirto automobilio „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris, kaip teigiama skunde, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepriklausė, savininką nėra duomenų, nepaneigia fakto, kad visi šie automobiliai buvo laikomi UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, buvo V. N. žinioje. Jis, būdamas paskirtas nurodytų automobilių saugotoju, turėjo galimybę spręsti dėl šio turto laikymo vietos ir tuo pagrindu, jam surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl netinkamos laikymo vietos, pakeitė minėtų automobilių laikymo vietą, apie tai neinformavęs laikiną nuosavybės teisių apribojimą paskyrusio pareigūno.

36.4.Nuteistojo V. N. skunde nurodyta aplinkybė, kad laikino nuosavybės teisės apribojimo protokole nebuvo nurodyta vieta, kurioje aprašyti automobiliai turi būti saugomi, todėl jis galėjo automobilius saugoti bet kurioje vietoje, nešalina nuteistojo atsakomybės dėl nurodytos nusikalstamos veikos padarymo. Kaip jau minėta, V. N. pasirašė tiek 2015 m. rugsėjo 2 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro N. Š. nutarime skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą, kai nežinoma asmens turto sudėtis, buvimo vieta, tiek 2015 m. rugsėjo 7 d. laikino nuosavybės teisės apribojimo protokole ir todėl buvo tinkamai informuotas apie tai, kad tapo turto, kuriam nustatytas visiškas nuosavybės teisių apribojimas, saugotoju, jam buvo tinkamai pranešta apie atsakomybę už šio turto iššvaistymą ar paslėpimą. Todėl akivaizdu, kad jis be teisėsaugos institucijų žinios pakeisdamas turto laikymo vietą iš aprašytosios į kitą ir apie tai neinformuodamas pareigūnų, tyčia minėtą turtą paslėpė. Baudžiamosios bylos duomenimis, turtas buvo perkeltas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietos adresu (duomenys neskelbtini) į V. N. sodybą, esančią adresu (duomenys neskelbtini) ir buvo rastas bei paimtas tik 2015 m. gruodžio 11 d., atliekant kratą minėtoje sodyboje. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, V. N. laikytina, kad pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 246 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Dėl BK 233 straipsnio 1 dalies

37. V. N. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas ir pagal BK 233 straipsnio 1 dalį už tai, kad įtikinėjimais ir prašymais nurodė D. L. duoti melagingus parodymus ikiteisminiame tyrime apie tai, kad jis automobilių nedemontuodavo ir jų detalių nepardavinėdavo, automobilių variklių į Kauną parduoti neveždavo, jog nežino, kiek buvo parduodama automobilių, t. y. tokiu būdu V. N. siekė paveikti liudytoją.

38. Pagal BK 233 straipsnio 1 dalį pateikti melagingą informaciją ikiteisminio tyrimo metu ir teisme liudytojai, nukentėjusieji, ekspertai, specialistai ar vertėjai gali būti veikiami įvairiai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal BK 233 straipsnį kvalifikuojamas ne tik prievartinis poveikis proceso dalyviui, kad šis duotų melagingus parodymus, bet ir neprievartinės jo formos, pvz., duodant atitinkamus nurodymus, įtikinėjant, prašant, siūlant pinigų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4-895/2017, Nr. 2K-291/2013, Nr. 2K-102/2010, Nr. 2K-140/2009, Nr. 2K-529/2008, Nr. 2K-440/2008, Nr. 2K-665/2007).

39. Nuteistasis V. N. neigia padaręs šią nusikalstamą veiką, tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas jo kaltę grindė pateikta garso įrašo kopija, tačiau nesiaiškino, kur, kada, kokiu būdu buvo padarytas šis garso įrašas, byloje nebuvo atlikta fonoskopinė ekspertizė ir nebuvo nustatyta, kieno balsas buvo įrašytas tuose pokalbiuose. Su šiais apeliacinio skundo argumentais sutikti nėra pagrindo. Kaip matyti iš liudytojo D. L. parodymų, nuteistasis V. N. buvo atvykęs pas jį į namus ir liepė apklausos pas tyrėją metu sakyti, jog dirbo tik pagalbiniu darbuotoju, automobilių neardė, detalių nepardavinėjo, variklių į Kauną neveždavo. Liudytojo teigimu, V. N. žinojo apie tai, kad kitą dieną jis kviečiamas pas tyrėją į apklausą. Jis šį pokalbį su V. N. įrašė ir įrašą pateikė policijos pareigūnams. Kaip matyti iš daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolų, D. L. pateiktas įrašas buvo įrašytas 2015 m birželio 8 d. 20.17 val. (t. ,8 b. l. 68–70), o kaip liudytojas D. L. apklaustas 2015 m. birželio 9 d. 9.20 val. (t. 4, b. l. 59–60). Todėl nėra pagrindo abejoti liudytojo D. L. parodymais apie tai, kad V. N. buvo žinoma apie kitą dieną įvyksiančią liudytojo apklausą pas tyrėją ir apie nuteistojo bandymą paveikti liudytoją, kad šis duotų melagingus parodymus. Taipogi nėra pagrindo abejoti liudytojo D. L. pateikto įrašo, kuriame užfiksuotas liudytojo pokalbis su V. N. dieną prieš liudytojo apklausą pas tyrėją ir kurio metu V. N. bandė daryti poveikį D. L., kad šis duotų melagingus parodymus, autentiškumu. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei padarė pagrįstą išvadą, kad V. N., įtikinėdamas ir prašydamas į liudytojo apklausą policijos komisariate kviečiamą D. L. apklausoje nurodyti tikrovės neatitinkančias aplinkybes, suprato, kad daro poveikį liudytojui, siekdamas, kad kaip liudytojas kviečiamas asmuo duotų melagingus parodymus, ir norėjo taip veikti. Tokioje V. N. veikoje nustatyti visi būtini objektyvieji ir subjektyvieji BK 233 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.

Dėl juridinio asmens UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atsakomybės

40. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu kaltu pagal BK 20 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnio 1 dalį, 202 straipsnio 1 dalį pripažintas ir juridinis asmuo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Juridinio asmens atstovas apeliaciniame skunde prašo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl visų inkriminuotų nusikalstamų veikų išteisinti.

41. Juridinio asmens, kaip nusikalstamos veikos subjekto, specifika, t. y. tai, kad jis yra savarankiškas teisinių santykių subjektas, turintis teisinį veiksnumą ir teisnumą, savarankišką pavadinimą, organizacinį vientisumą, jo turtas yra atskirtas nuo jo dalyvių turto, tačiau jis yra teisinių santykių dalyvis per jo vardu veikiančius fizinius asmenis, suponuoja ir jo kaltės specifiškumą. Juridinio asmens kaltė sietina su fizinio asmens, veikiančio juridinio asmens naudai ar jo interesais kalte. Tai konstatavo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) 2009 m. birželio 8 d. nutarime pažymėjęs, kad juridinio asmens, kaip teisinių santykių subjekto, specifika (tai, kad juridinio asmens veikla neatsiejama nuo fizinio asmens, per kurį juridinis asmuo veikia, veiklos) suponuoja ir tai, kad šiuo atveju juridinio asmens kaltė dėl nusikaltimo padarymo neatsiejama nuo fizinio asmens, per kurį juridinis asmuo veikia, kaltės, tam tikru aspektu nulemiančios juridinio asmens kaltės dėl jo naudai padarytos nusikalstamos veiklos turinį. Kartu Konstitucinis Teismas padarė išvadą, jog Baudžiamajame kodekse nustatytas teisinis reguliavimas nereiškia, kad juridinio asmens kaltumas neturi būti įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Taigi, nors juridinio asmens kaltė yra glaudžiai susijusi su fizinio asmens kalte, tačiau ji nėra tapati šiai kaltei ir negali būti savaime perkeliama juridiniam asmeniui. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad įrodyta fizinio asmens, padariusio nusikalstamą veiką, kaltė yra tik prielaida juridinio asmens kaltės nustatymui. Lietuvos Respublikos BK 20 straipsnyje, reglamentuojančiame juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę, nustatyta, kad juridinis asmuo atsako tik už nusikalstamas veikas, už kurių padarymą Baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens atsakomybė. Juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individuliai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę: 1) atstovauti juridiniam asmeniui arba 2) priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba 3) kontroliuoti juridinio asmens veiklą.

42. Įstatyme numatytos būtinos juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygos: 1) baudžiamojo kodekso specialiosios dalies konkrečioje normoje būtinai turi būti numatyta, kad už šią veiką atsako ir juridinis asmuo; 2) juridinis asmuo atsako ne už bet kurio fizinio asmens padarytą nusikalstamą veiką, o tik už to fizinio asmens, kuris, eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę: a) atstovauti juridiniam asmeniui arba b) priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba c) kontroliuoti juridinio asmens veiklą; 3) nusikalstamą veiką fizinis asmuo turi padaryti juridinio asmens naudai arba interesais. Šis požymis leidžia nustatyti, kada fizinio asmens padaryta nusikalstama veika gali būti vertinama kaip juridinio asmens nusikalstama veika, t. y. kai iš šios veikos juridinis asmuo turi konkrečios naudos arba kai juridinis asmuo yra suinteresuotas tokia veika ir jos sukuriamais padariniais. BK 20 straipsnio 2 dalies formuluotė – juridinio asmens naudai reiškia, kad kaltininko – fizinio asmens – nusikalstama veika turi būti siekiama naudos jo atstovaujamam, kontroliuojamam ar pan. juridiniam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-95/2012).

43. Sprendžiant, ar juridinis asmuo kaltas BK 20 straipsnio 2 dalies prasme, taip pat reikia atsižvelgti į kaltininko – fizinio asmens bei jo padarytos nusikalstamos veikos ryšį su juridiniu asmeniu. Konstitucinis Teismas 2009 m. birželio 8 d. nutarime pabrėžė, kad šį ryšį gali lemti juridinio asmens veiklos politika, strategija, jo organizacinė struktūra ir pan. Tokio ryšio nėra, kai juridinio asmens veiklos politika, organizacinė struktūra buvo nukreipta į tai, kad juridinis asmuo negalėtų veikti nusikalstamai, o ryšio egzistavimą parodo tai, kad juridinio asmens veiklos strategija, vidaus procedūros sudaro prielaidas (ar net yra orientuotos) juridiniam asmeniui veikti nusikalstamai, kai juridinis asmuo pripažįsta jo naudai padarytos nusikalstamos veikos rezultatus ir kt. Nagrinėjant konkrečią bylą juridinio asmens strategija turėtų būti vertinama atsižvelgiant į juridinio asmens veiklos kryptis, tikslus, numatomas perspektyvas ir pan.

44. Šioje baudžiamojoje byloje yra nustatytos visos trys būtinos juridinio asmens UAB ,,(duomenys neskelbtini)” baudžiamosios atsakomybės sąlygos. Už juridiniam asmeniui UAB ,,(duomenys neskelbtini)” inkriminuotas nusikalstamas veikas yra numatyta juridinio asmens atsakomybė Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsniuose – 202 straipsnio 3 dalyje, 222 straipsnio 2 dalyje, 223 straipsnio 2 dalyje, tai reiškia, kad juridiniam asmeniui UAB ,,(duomenys neskelbtini)” inkriminuotose veikose yra pirma būtina juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlyga – padarytos veikos, už kurių padarymą yra numatyta atsakomybė Baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje. Juridiniam asmeniui UAB ,,(duomenys neskelbtini)” inkriminuotoje nusikalstamoje veikoje yra ir antra juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei būtina sąlyga – nusikalstamas veikas padaręs fizinis asmuo – V. N. buvo bendrovės direkrtorius, turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą. Byloje surinktais įrodymais, kurių vertinimo analizė patikrinta apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos ir aptarta aukščiau šiame procesiniame sprendime, nustatyta, kad V. N. tiek versliškai ėmėsi ūkinės veiklos, neturėdamas leidimo, tiek aplaidžiai ir apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, būtent, savo vadovaujamos įmonės naudai ir jos interesais. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. N. ūkinę veiklą -netinkamų eksploatuoti transporto priemonių įgijimą, jų ardymą bei gauto metalo laužo ir automobili detalių pardavimą vykdė ne kaip fizinis asmuo, o tokią veiklą vykdė bendrovės UAB ,,(duomenys neskelbtini)” vardu, tokia bendrovės veikla buvo akivaizdi ir kitiems akcininkams, kurie tinkamai į tai nereagavo, juos tenkino pelninga įmonės veikla. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad V. N. veikė juridinio asmens – UAB ,,(duomenys neskelbtini)” naudai ir interesais, kas yra trečioji būtina juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlyga. Teisėjų klolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas dėl juridinio asmens UAB ,,(duomenys neskelbtini)” kaltės bei pagrįstai juridinį asmenį UAB ,,(duomenys neskelbtini)” pripažino kaltu pagal BK 20 straipsnio 1 dalį ir 202 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnio 1 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį.

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių ir kitų klausimų

45. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima paskirti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam negali būti suteikiama viršenybė, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

46. Skirdamas bausmes tiek nuteistajam V. N., tie nuteistajam juridiniam asmeniui UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų, teisingumo ir proporcingumo principų, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, į tai, kad byloje nenustatyta nei nuteistojo V. N., nei nuteistojo juridinio asmens UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atsakomybę lengvinančių, taip pat ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tiek į V. N. asmenybę charakterizuojančius požymius (V. N. neteistas, baustas administracine tvarka), tiek į tai, jog juridinis asmuo teisiamas pirmą kartą bei, įvertinęs šių aplinkybių visumą, tiek nuteistajam V. N., tiek nuteistajam juridiniam asmeniui UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ paskyrė bausmes, mažesnes nei straipsnių sankcijose numatytų bausmių – baudų – vidurkiai. Nei už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, nei galutinės subendrintos bausmės nelaikytinos aiškiai per griežtomis, jų švelninti nėra teisinio pagrindo, be to, šito nėra prašoma ir apeliaciniuose skunduose. Šio vertinimo nekeičia ir aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teisme, nuteistajam pateikus naujų dokumentų, sumažinta nustatytų nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, faktinių aplinkybių apimtis.

47. Nuteistasis V. N. savo apeliaciniame skunde ne kartą akcentuoja, kad jo bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas. Nuteistasis pirmosios instancijos teismo šališkumą sieja su netinkamu įrodymų įvertinimu, su kai kurių jo prašymų (pvz. skirti fonoskopinę ekspertizę) atmetimu. Tačiau, tokie nuteistojo apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįstai.

48. Baudžiamojo procese teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių garantija į tai, kad byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstinio nusistatymo prieš proceso dalyvius. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltimą, teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Šias nuostatas detalizuojantys BPK 58, 59 straipsniai pateikia aplinkybių sąrašą, kurioms esant teisėjas negali būti laikomas nešališku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimą. Minėtose teisės normose įtvirtintas nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – subjektyvųjį ir objektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Nė vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Jo asmeninis nešališkumas preziumuojamas, jei nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Pažymėtina, kad konstatuoti nešališkumo principo pažeidimą nepakanka vien tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar toks baiminimasis gali būti laikomas objektyviai pagrįstu.

49. Nešališkumo principo pažeidimas visada konstatuojamas tada, kai nustatoma, kad teisėjas negalėjo dalyvauti procese dėl BPK 58 ir 59 straipsniuose nurodytų aplinkybių. Šioje baudžiamojoje byloje tokių duomenų nėra. Iš nuteistojo V. N. apeliacinio skundo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismo šališkumas iš esmės grindžiamas tuo, jog teismas priėmė nuteistiesiems ir gynybai nepalankius sprendimus, kaip nurodoma skunde, tendencingai vertino įrodymus, netenkino visų nuteistųjų ir gynybos prašymų. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolų matyti, kad nuteistajam jo teisės buvo išaiškintos, tiek jis pats, tiek jo gynėjas bei juridinio asmens atstovas aktyviai reiškė įvairius prašymus, dalyvavo liudytojų apklausose, užduodami klausimus apklausiamiems asmenims. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismas, vertindamas bei spręsdamas bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymus pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatas, vadovaujasi tuo, ar pateiktas prašymas turi reikšmės išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui. Teismas privalo patenkinti prašymus, jeigu išaiškintinos aplinkybės turi reikšmės bylai, tačiau turi teisę ir atmesti tuos prašymus, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla. Taigi teismo prerogatyva yra spręsti, ar bylos nagrinėjimo dalyvių prašymus tenkinti ar juos atmesti. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas svarstė visus tiek nuteistųjų, tiek jų gynėjų, o taip pat ir prokuroro pareikštus prašymus, pateikė motyvus dėl jų tenkinimo arba atmetimo. Pažymėtina, kad proceso dalyvių, tarp jų ir kaltininko ar (ir) jo gynėjo, dalies prašymų atmetimas pats savaime nesuteikia pagrindo teigti, kad buvo pažeistas rungimosi principas. Teismas neprivalo tenkinti nepagrįstų ar reikšmės bylos išnagrinėjimui neturinčių proceso dalyvių prašymų. Proceso dalyviai neturi piktnaudžiauti savo teisėmis. Todėl vien tai, kad pirmosios instancijos teismas bylos duomenis įvertino nepalankiai nuteistiesiems, ar motyvuotai atmetė gynėjų prašymus, nelaikytina nei baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, nei teismo šališkumą parodančiu faktu. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi būti optimalus, t. y. jo trukmė yra sąlygojama visų bylos nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių nustatymu bei, įvertinus įrodymais pripažintų faktinių duomenų visetą, tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti išvadas dėl svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis, nebuvimu.

50. Remiantis išdėstytu, apeliacinių skundų ribose skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių ((duomenys neskelbtini) straipsnio 3 punktas), iš nustatytų nusikalstamų veikų padarymo faktinių aplinkybių pašalinant surinktais įrodymais paneigtas aplinkybes.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo V. N. (V. N.) ir juridinio asmens UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nuosprendį pakeisti.

Pašalinti iš nustatytų V. N. ir juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje (o juridinio asmens – BK 20 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje) padarymo faktinių aplinkybių aplinkybes, kad jie:

- nepagrindė apskaitos dokumentais grynųjų pinigų, iš viso 91447 Lt (26484,88 Eur)

- nepagrindė apskaitos dokumentais automobilių pirkimo ir piniginių lėšų sumokėjimo laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-09-01 6 atvejais už 5629 Lt (1630,27 Eur);

- neįtraukė į apskaitą papildomo darbo užmokesčio priskaitymo 7825,50 Lt (2266,42 Eur), darbo užmokesčio išmokėjimo 6921,59 Lt (2004.63 Eur).

Pašalinti iš nustatytų V. N. ir juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje (o juridinio asmens – BK 20 straipsnio 1 dalyje ir 223 straipsnio 1 dalyje) padarymo faktinių aplinkybių aplinkybes, kad jie neišsaugojo:

-21 vnt. PVM sąskaitų faktūrų, kurias panaudojo pagrįsti paslaugų pirkimui iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m.-2014 m. 6 250,27 Lt (1 0810,20 Eur));

-pardavimo sandorius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindžiančių 7 vnt. sąskaitų faktūrų 7 976,5 Lt ( 2 310,15 Eur) sumai;

- 2014 m. pardavimo sandorius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindžiančių 11 vnt. sąskaitų faktūrų, kurių suma 10 898,58 Lt (3 156,45 Eur)).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.