Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

sekretoriaujant Irinai Fiodorovai, Aušrai Čybienei, Karolinai Gaubaitei, Vitai Diekontienei, Jurgitai Dilienei,

juridinio asmens UAB „A“ atstovams advokatui Arūnui Skuolevičiui, advokatui Vaclovui Janušauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. N. (V. N.), a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, išsituokęs, dirbantis UAB „A“ direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

2016 m. gruodžio 30 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo pagal BK140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 9 mėnesiams įpareigojant per 6 mėnesius sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos atlyginimą ir neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (įsiteisėjo 2017-12-21);

2017 m. sausio 9 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo pagal BK 253 str. 1 d. laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programose, pagal BK 302 str. 1 d. paskirta 40 MGL (1506 Eur) bauda; vadovaujantis BK 63 str. 3 d., paskirtos bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį dalyvauti elgesio pataisos programose, ir 40 MGL (1506 Eur) bauda; 2017 m. balandžio 27 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu panaikinta Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nuosprendžio dalis dėl V. N. nuteisimo pagal BK 253 str. 1 d., vadovaujantis BK 37 str., V. N. nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 253 str. 1 d., atleistas dėl veikos mažareikšmiškumo ir ši baudžiamosios bylos dalis nutraukta, panaikintas BK 63 str. nuostatų taikymas, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 246 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 1 dalį;

UAB „A“, įregistruota (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalį, 202 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnio 2 dalį 223 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnio 2 dalį 220 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

juridinis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „A“ ir kaltinamasis V. N. versliškai, stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, veiklos neturėdami licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji reikalinga:

juridinis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „A“, įregistruota (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus V. N., kuris vadovaudamas UAB „A“ turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus UAB „A“ vardu bei kontroliuoti jos veiklą, veikdamas UAB „A“ vardu, jos naudai ir interesais, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-11-30, nesilaikydami: 2002 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-1004 6 straipsnio 1 dalies reikalavimo: „Įmonės, ketinančios atlikti atliekų apdorojimą, ir įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienus metus, turi gauti leidimus“, 12 straipsnio 1 dalies: „Įmonės, kurios surenka, laiko, šalina ar naudoja pavojingas atliekas, turi gauti pavojingų atliekų tvarkymo licenciją“, 2003 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro įsakymu Nr. 722 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 8 punkto, kuriame nurodyta, kad „įmonės turi registruotis Registre, jeigu: 8.1. užsiima atliekų surinkimo, vežimo (įskaitant importą ir eksportą), apdorojimo, naudojimo, šalinimo veikla <...>“, 2003 m. gruodžio 24 d. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro įsakymu Nr. 710 „Dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių 9 punkto: „Eksploatuoti netinkamas transporto priemones gali surinkti ir apdoroti tik apdorojimo įmonės, turinčios leidimą <...>“, neturėdami leidimo ėmėsi ūkinės veiklos, o būtent įsigydami netinkamas eksploatuoti transporto priemones, organizuodami jų ardymą bei parduodami apdorojimo metu gautą metalo laužą ir automobilių detales iš viso gavo 67 486,59 Lt (19 545,47 Eur) pajamų iš ūkio subjektų ir fizinių asmenų, o būtent: laikotarpiu nuo 2014-01-20 iki 2014-11- 20 automobilių metalo laužo bei detalių pardavimą ūkio subjektams ir fiziniams asmenims pagrindė sąskaitomis faktūromis, kurių suma 38 779,28 Lt (11 231,25 Eur), iš jų pagrindė pardavimą: UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 15 661,86 Lt (4 535,99 Eur), UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 1 830,43 Lt (530,13 Eur), kitiems ūkio subjektams ir fiziniams asmenims už 21 286,99 Lt (6 165,14 Eur); laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-11-30 apskaitos dokumentais (sąskaitomis faktūromis) pagrindė metalo laužo pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 23 794,86 Lt (6 891,47 Eur), iš jų 2013 m. 6 923,00 Lt (2 005,04 Eur), 2014 m. 16 871,86 Lt (4 886,43 Eur), pinigų priėmimo kvitais pagrindė piniginių lėšų gavimą – iš viso 23 794,86 Lt (6 891,47 Eur), iš jų 2013 m. 6 923,00 Lt (2005,04 Eur), 2014 m. 16 871,86 Lt (4 886,43 Eur); laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-11-30 apskaitos dokumentais (sąskaitomis faktūromis) pagrindė metalo laužo pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 17 722,34 Lt (5 132,74 Eur), iš jų 2013 m. – 10 898,58 Lt (3 156,44 Eur) ir 2014 m. – 6 823,76 Lt (1 976,30 Eur) ir mokėjimų, iš viso 17 722,34 Lt (5 132,74 Eur), gavimą. UAB „A“ (direktorius V. N.) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) banke, ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) banke, 2013–2014 m. sąskaitų išrašais pagrindė piniginių lėšų, iš viso 4 682,40 Lt (1 356,12 Eur), gavimą, iš jų 2013 m. – 3 212,40 (930,37 Eur) ir 2014 m. – 1 470,00 Lt (425,74 Eur), iš fizinių asmenų už įvairių automobilių detalių pardavimą.

Juridinis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „A“ ir kaltinamasis V. N. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros:

UAB „A“, įregistruota (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus V. N., kuris vadovaudamas UAB „A“ turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus UAB „A“ vardu bei kontroliuoti jos veiklą ir kuris veikė UAB „A“ vardu, jos naudai ir interesais, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-11-30, pažeisdami 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus: „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus: „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punkto: „Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį“, 4 punkto: „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus)“, reikalavimus:

1) nepagrindė apskaitos dokumentais grynųjų pinigų, iš viso 103 847,47 Lt (30 076,31 Eur), iš jų 2013 m. 65 atvejais – 97 167,47 Lt (28 141,64 Eur) ir 2014 m. 11 atvejų – 6 680,00 Lt (1934,66 Eur), įnešimo į UAB „A“ kasą, kurių išgryninimą pagrindė sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) banke, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) banke, ir sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) kredito unijoje (duomenys neskelbtini), išrašais;

2) nepagrindė apskaitos dokumentais automobilių pirkimo ir piniginių lėšų sumokėjimo laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-09-01 7 atvejais – 5 500,00 Lt (1 592,91 Eur) (2013 m. 2 atvejais – 1 900,00 Lt (550,28 Eur), 2014 m. 5 atvejais – 3 600,00 Lt (1 042,63 Eur)):

1. P. R. priklausančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo už 1000 Lt;

2. A. S. priklausančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo už 500 Lt;

3. A. K. priklausančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo už 500–600 Lt;

4. L. R. priklausančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo už 500 Lt;

5. A. L. priklausančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo už 1400 Lt;

6. P. R. priklausančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo už 1000 Lt;

7. O. V. priklausančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo už 600–700 Lt;

ir 13 atvejų nepagrindė apskaitos dokumentais iš viso 9850 Lt (2852,75 Eur) sumokėjimo už įsigytus automobilius (2013 m. 8 atvejais – 6050 Lt (1752,20 Eur) ir 2014 m. 5 atvejais – 3 800,00 Lt (1 100,55 Eur):

1. 2013-08-23 sutartis, pagal kurią O. M. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 500 Lt UAB „A“;

2. 2013-08-27 sutartis, pagal kurią E IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 950 Lt UAB „A“;

3. 2013-09-05 sutartis, pagal kurią D. K. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 900 Lt UAB „A“;

4. 2013-09-24 sutartis, pagal kurią E IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 1000 Lt UAB „A“;

5. 2013-09-27 sutartis, pagal kurią A. P. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 500 Lt UAB „A“;

6. 2013-10-03 sutartis, pagal kurią V. M. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 600 Lt UAB „A“;

7. 2013-12-31 sutartis, pagal kurią V. K. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 700 Lt UAB „A“;

8. 2014-02-24 sutartis, pagal kurią R. S. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 1000 Lt UAB „A“;

9. 2014-05-15 sutartis, pagal kurią J. D. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 600 Lt UAB „A“;

10. 2013-12-03 sutartis, pagal kurią I. R. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 900 Lt;

11. 2014-04-09 sutartis, pagal kurią I. L. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 600 Lt;

12. 2014-07-29 sutartis, pagal kurią B. B. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 1000 Lt;

13. 2014-08-15 sutartis, pagal kurią A. V. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 600 Lt;

3) nepagrindė apskaitos dokumentais ir į apskaitą neįtraukė 76 atvejais:

- darbo užmokesčio priskaitymo darbuotojams, iš viso 76 atvejais 28 842,15 Lt (8 353,26 Eur), iš jų 17 atvejų 5 164,83 Lt (1 495,84 Eur) (2013 m. 7 atvejais 2 307,69 Lt (668,35 Eur), 2014 m. 10 atvejų 2 857,14 Lt (827,48 Eur)), 2 asmenims, su kuriais nebuvo sudarytos darbo sutartys, ir 59 atvejais 23 677,32 Lt (6 857,43 Eur) (2013 m. 24 atvejais 10 958,38 Lt (3 173,77 Eur), 2014 m. 35 atvejais 12 718,94 Lt (3 683,66 Eur)) darbuotojams, su kuriais buvo sudarytos darbo sutartys;

- darbo užmokesčio išmokėjimo, iš viso 25 401,28 Lt (7 356,72 Eur), iš jų 4 700,00 Lt (1361,21 Eur) 17 atvejų (2013 m. 7 atvejai 2 100,00 Lt (608,20 Eur), 2014 m. 10 atvejų 2 600,00 Lt (753,01 Eur)) 2 asmenims, su kuriais nebuvo sudarytos darbo sutartys, ir 20 701,28 Lt (5 995,50 Eur) 59 atvejais (2013 m. 24 atvejais 9 396,87 Lt (2 721,52 Eur), 2014 m. 35 atvejais 11 304,41 Lt (3 273,98 Eur)) darbuotojams (D. L., S. K., R. N., V. J., V. T., S. V., R. N., D. V., K. U., J. B., V. N., A. S. ir D. V.), su kuriais buvo sudarytos darbo sutartys, nepagrindė apskaitos dokumentais darbo užmokesčio priskaitymo, iš viso 28 842,15 Lt (8 353,26 Eur), ir darbo užmokesčio išmokėjimo grynaisiais, iš viso 25 401,28 Lt (7 356,72 Eur). Dėl V. N. apgaulingai organizuojamo UAB „A“ buhalterinės apskaitos tvarkymo laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-11-30 negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Juridinis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „A“ ir kaltinamasis V. N. įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl to negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros:

UAB „A“, įregistruota (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus V. N., kuris vadovaudamas UAB „A“ turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus UAB „A“ vardu bei kontroliuoti jos veiklą ir kuris veikė UAB „A“ vardu, jos naudai ir interesais, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-11-30, pažeisdami 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 19 straipsnio 1 dalies reikalavimus: „Apskaitos dokumentai <...> iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus: „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“; 2004 m. kovo 30 d. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. IX-2084 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kur nurodyta: „<...> privatūs juridiniai asmenys privalo: <...> 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai“, neišsaugojo:

1) 63 atvejais automobilių pirkimą už 51 571,00 Lt (14 935,99 Eur) iš fizinių asmenų pagrindžiančių apskaitos dokumentų (9 dokumentus pateikė liudytojai apklausų metu, 7 dokumentus pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 47 dokumentus pateikė VĮ „Regitra“):

1. 2013-08-23 sutartis, pagal kurią O. M. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 500 Lt UAB „A“;

2. 2013-08-27 sutartis, pagal kurią E IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 950 Lt UAB „A“;

3. 2013-09-05 sutartis, pagal kurią D. K. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 900 Lt UAB „A“;

4. 2013-09-24 sutartis, pagal kurią E IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 1000 Lt UAB „A“;

5. 2013-09-27 sutartis, pagal kurią A. P. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 500 Lt UAB „A“;

6. 2013-10-03 sutartis, pagal kurią V. M. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 600 Lt UAB „A“;

7. 2013-12-31 sutartis, pagal kurią V. K. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 700 Lt UAB „A“;

8. 2014-02-24 sutartis, pagal kurią R. S. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 1000 Lt UAB „A“;

9. 2014-05-15 sutartis, pagal kurią J. D. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 600 Lt UAB „A“;

10. 2013-02-18 sutartis, pagal kurią G. R. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 1000 Lt UAB „A“;

11. 2013-07-17 sutartis, pagal kurią G. L. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 500 Lt UAB „A“;

12. 2013-07-16 sutartis, pagal kurią H. J. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 900 Lt UAB „A“;

13. 2013-09-04 sutartis, pagal kurią L. Š. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 600 Lt UAB „A“;

14. 2013-08-26 sutartis, pagal kurią V. Š. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 700 Lt UAB „A“;

15. 2013-08-26 sutartis, pagal kurią V IĮ pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 121 Lt UAB „A“;

16. 2013-07-17 sutartis, pagal kurią G. J. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 700 Lt UAB „A“;

ir 47 automobilių pirkimo sutarčių, kurias pateikė VĮ „Regitra“:

Eil.Nr.Automobilio modelisValstybinisNr.Pardavė-jasPardavimodataKaina (Lt)Pirkėjas1(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)R. J.2013-01-10900,00 UAB „A“2(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)R. B.2013-02-061000,00 UAB „A“3(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)J. M.2013-02-12600,00 UAB „A“4(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)R. V.2013-04-30700,00 UAB „A“5(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)G. M.2013-05-161100,00 UAB „A“6(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)A. J.2013-05-17500,00 UAB „A“7(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)R. K.2013-05-21600,00 UAB „A“8(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)E. V.2013-05-24800,00 UAB „A“9(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)E. J.2013-07-041200,00 UAB „A“10(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)A. P.2013-07-201000,00 UAB „A“11(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)R. A.2013-07-27600,00 UAB „A“12(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)A. A.2013-07-311400,00 UAB „A“13(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)V. I.2013-07-271100,00 UAB „A“14(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)P. Š.2013-07-221000,00 UAB „A“15(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)T. J.2013-08-071400,00 UAB „A“16(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)Ž. R.2013-08-09800,00 UAB „A“17(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)V. M.2013-08-03700,00 UAB „A“18(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)J. M.2013-08-101500,00 UAB „A“19(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)L. L.2013-08-171300,00 UAB „A“20(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)J. M.2013-08-261500,00 UAB „A“21(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)D. M.2013-08-231400,00 UAB „A“22(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)E. S.2013-09-041000,00 UAB „A“23(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)S. K.2013-09-20400,00 UAB „A“24(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)A. K.2013-09-23900,00 UAB „A“25(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)L. V.2013-07-031000,00 UAB „A“26(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)V. P.2013-09-05500,00 UAB „A“27(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)1. T.2013-10-161000,00 UAB „A“28(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)R. M.2013-10-22500,00 UAB „A“29(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)V. J.2013-10-31500,00 UAB „A“30(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)S. B.2013-11-03600,00 UAB „A“31(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)T. M.2013-11-021200,00 UAB „A“32(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)A. Ž.2013-12-02700,00 UAB „A“33(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)Z. R.2013-12-25500,00 UAB „A“34(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)B. K.2013-09-211000,00 UAB „A“35(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)A. Ž.2013-06-13300,00 UAB „A“36(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)L. R.2014-01-231000,00 UAB „A“37(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)J. M.2014-03-1250,00 UAB „A“38(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)A. R.2014-03-10450,00 UAB „A“39(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)J. K.2014-04-02700,00 UAB „A“40(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)E. V.2014-03-011400,00 UAB „A“41(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)J. A.2014-03-291100,00 UAB „A“42(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)D. J.2014-04-24500,00 UAB „A“43(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)D. A.2014-05-25800,00 UAB „A“44(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)A. P.2014-06-17400,00 UAB „A“45(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)V. J.2014-09-27700,00 UAB „A“46(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)R. K.2014-11-241000,00 UAB „A“47(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)J. B.2014-11-271000,00 UAB „A“;

2) 23 vnt. PVM sąskaitų faktūrų, kurias panaudojo pagrįsti paslaugų pirkimui iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 13 161,76 Lt (3 811,91 Eur) (2013 m. 6 250,27 Lt (1 810,20 Eur), 2014 m. – 6 911,49 Lt (2 001,71 Eur)):

1. 2013-01-31 AUTO Nr. 0007270, išrašyta 487,03 Lt sumai;

2. 2013-02-28 AUTO Nr. 0007591, išrašyta 487,63 Lt sumai;

3. 2013-03-31 AUTO Nr. 0007929, išrašyta 491,26 Lt sumai;

4. 2013-04-30 AUTO Nr. 0008277, išrašyta 500,94 Lt sumai;

5. 2013-05-31 AUTO Nr. 0008629, išrašyta 497,92 Lt sumai;

6. 2013-06-30 AUTO Nr. 0008984, išrašyta 510,02 Lt sumai;

7. 2013-07-31 AUTO Nr. 0009345, išrašyta 500,94 Lt sumai;

8. 2013-08-31 AUTO Nr. 0009709, išrašyta 536,03 Lt sumai;

9. 2013-09-30 AUTO Nr. 0010085, išrašyta 556,60 Lt sumai;

10. 2013-10-31 AUTO Nr. 0010466, išrašyta 566,28 Lt sumai;

11. 2013-11-30 AUTO Nr. 0010844, išrašyta 554,18 Lt sumai;

12. 2013-12-31 AUTO Nr. 0011233, išrašyta 561,44 Lt sumai;

13. 2014-01-31 AUTO Nr. 0011633, išrašyta 609,84 Lt sumai;

14. 2014-02-28 AUTO Nr. 0012038, išrašyta 620,23 Lt sumai;

15. 2014-03-31 AUTO Nr. 0012455, išrašyta 651,4 Lt sumai;

16. 2014-04-30 AUTO Nr. 0012879, išrašyta 626,72 Lt sumai;

17. 2014-05-31 AUTO Nr. 0013309, išrašyta 628,9 Lt sumai;

18. 2014-06-30 AUTO Nr. 0013737, išrašyta 629,44 Lt sumai;

19. 2014-07-31 AUTO Nr. 0014176, išrašyta 630,53 Lt sumai;

20. 2014-08-31 AUTO Nr. 0014622, išrašyta 630,53 Lt sumai;

21. 2014-09-30 AUTO Nr. 0015089, išrašyta 615,21 Lt sumai;

22. 2014-10-31 AUTO Nr. 0015563, išrašyta 632,71 Lt sumai;

23. 2014-11-30 AUTO Nr. 0016055, išrašyta 635,98 Lt sumai;

3) 62 260,99 Lt (18 032,03 Eur) darbo užmokesčio priskaitymą tiriamuoju laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-11-30 pagrindžiančių apskaitos dokumentų;

4) pardavimo sandorius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindžiančių 8 vnt. sąskaitų faktūrų, kurių suma 8 133,00 Lt (2 355,48 Eur), iš jų 2013 m. 6 sąskaitų faktūrų, kurių suma 6 923,00 Lt (2 005,04 Eur), ir 2014 m. 2 sąskaitų faktūrų, kurių suma 1 210,00 Lt (350,44 Eur):

1. 2013-03-05 KLM Nr. 000223, išrašyta 1 498,6 Lt sumai;

2. 2013-02-13 KLM Nr. 000222, išrašyta 353,4 Lt sumai;

3. 2013-02-22 KLM Nr. 000223, išrašyta 1 164 Lt sumai;

4. 2013-10-14 KLM Nr. 000242, išrašyta 1 192,4 Lt sumai;

5. 2013-11-06 KLM Nr. 000243, išrašyta 664,4 Lt sumai;

6. 2013-12-23 KLM Nr. 000244, išrašyta 2 050,2 Lt sumai;

7. 2014-11-06 KLM Nr. 00017214, išrašyta 156,5 Lt sumai;

8. 2014-11-17 KLM Nr. 000274, išrašyta 1 053,5 Lt sumai;

5) pardavimo sandorius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindžiančių 13 vnt. sąskaitų faktūrų, kurių suma 15 891,91 Lt (4 602,61 Eur), iš jų 2013 m. 11 vnt. sąskaitų faktūrų, kurių suma 10 898,58 Lt (3 156,45 Eur):

1. 2013-01-11 KLM Nr. 000221. Metalo laužas 3A. Išrašyta 833,57 Lt sumai;

2. 2013-05-08 KLM Nr. 000229. Metalo laužas, gabaritinis, metalo laužas mix skarda. Išrašyta bendrai 1 610,93 Lt sumai;

3. 2013-05-15 KLM Nr. 000230. Metalo laužas, gabaritinis, mix skarda. Išrašyta bendrai 1523,19 Lt sumai;

4. 2013-05-24 KLM Nr. 000231. Metalo laužas mix skarda, metalo laužas, gabaritinis. Išrašyta bendrai 431,7 Lt sumai;

5. 2013-05-31 KLM Nr. 000232. Metalo laužas mix skarda, metalo laužas 3A. Išrašyta bendrai 725,49 Lt sumai;

6. 2013-06-07 KLM Nr. 000233. Metalo laužas 3A, mix skarda. Išrašyta bendrai 616,25 Lt sumai;

7. 2013-06-18 KLM Nr. 000234. Metalas. Išrašyta 874,15 Lt sumai;

8. 2013-07-03 KLM Nr. 000235. Metalo laužas, gabaritinis, metalo laužas mix skarda. Išrašyta bendrai 929,79 Lt sumai;

9. 2013-07-04 KLM Nr. 000236. Mix skarda. Išrašyta bendrai 1 640,95 Lt sumai;

10. 2013-08-09 KLM Nr. 000238. Metalo laužas, gabaritinis, metalo laužas mix skarda. Išrašyta bendrai 1 172,43 Lt sumai;

ir 2014 m. 2 vnt. sąskaitų faktūrų, kurių suma 4 993,33 Lt (1 446,16 Eur):

1 . 2014-06-03 KLM Nr. 000255. Metalo laužas, automobilinis. Išrašyta 3 500,28 Lt sumai;

2. 2014-06-23 KLM Nr. 000255/1. Metalo laužas, gabaritinis. Išrašyta 1493,05 Lt sumai;

6) automobilių pardavimą pagrindžiančių dokumentų, t. y. 2 transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutarčių, pagrindžiančių transporto priemonių pardavimą už 3 200,00 Lt (926,78 Eur), t. y.: 2013-01-21 D. V. už 2 000,00 Lt (579,24 Eur), 2013-06-08 S. M. už 1 200,00 Lt (347,54 Eur). Dėl V. N. aplaidžiai organizuojamo UAB „A“ buhalterinės apskaitos tvarkymo laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-11-30 negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

V. N. paslėpė turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas:

V. N., būdamas UAB „A“, įregistruotos (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, žinodamas, kad UAB „A“ žinioje esančiam turtui, t. y. automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valstybinių numerių ženklai (duomenys neskelbtini), smėlio spalvos, automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valstybinių numerių ženklai (duomenys neskelbtini), mėlynos spalvos, automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valstybinių numerių ženklai (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos, ir automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valstybinių numerių ženklai (duomenys neskelbtini), žalios spalvos, 2015-09-02 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuroro Nerijaus Šiaulio nutarimu ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) yra taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, laikotarpiu nuo 2015-09-14 iki 2015-12-11 neteisėtai perdavė šiuos automobilius V. N., gyv. (duomenys neskelbtini).

V. N. siekė paveikti liudytoją, kad šis ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus:

V. N., būdamas UAB „A“, įregistruotos (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi bei įtariamuoju atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-06-08, apie 20.00 val., gatvėje ties namu, adresu (duomenys neskelbtini), įtikinėjimais bei prašymais nurodė D. L. duoti melagingus parodymus ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) apie tai, kad jis automobilių nedemontuodavo ir jų detalių nepardavinėdavo, automobilių variklių į Kauną parduoti neveždavo, kad nežino, kiek buvo parduodama automobilių. Tokiu būdu V. N. siekė paveikti liudytoją D. L.

Kaltinamasis V. N. savo kaltės dėl pareikštų kaltinimų nepripažino ir parodė, kad krata buvo atlikta pažeidžiant BPK reikalavimus, nėra UAB „A“ paimtų dokumentų sąrašo. Specialisto išvados atliktos pagal Ž. K. pateiktus dokumentus. Ž. K. asmeniškai sprendė, kuriuos dokumentus atliekant tyrimą duoti, kurių neduoti FNTT specialistui, nors negalėjo žinoti, kuris dokumentas svarbus, kuriuos iš tų dokumentų pateikti specialistui, kad būtų atliktas finansinis patikrinimas. 2013 metais buvo pateikti visi dokumentai, viskas buvo patikrinta ir buvo rastas tik vienas pažeidimas, paskirta 200 litų bauda. Turėjo visų tų dokumentų kopijas, todėl galėjo pateikti 2013 metų balansą, kuris buvo teigiamas ir pelningas. 2014 metų dokumentų nepavyko pateikti. Specialisto išvados ir kaltinimo, kuris paremtas tomis išvadomis, negalima laikyti objektyviais, nes nebuvo pateikti visi įmonės veiklos dokumentai, apie tai liudija specialisto išvados. Jo nuomone, dokumentai nebuvo pateikti sąmoningai, nes dėl to, ką perduoti, ko neperduoti, sprendė Ž. K. Tyrėjas turėjo tikslą „smaugti“ ir sunaikinti visas V. N. įmones ir neleisti jam dirbti Lietuvoje. Tai patvirtino liudytojai S. V. ir V. J. Nebuvo paimtų dokumentų sąrašo, vėliau jie nebuvo pateikti FNTT specialistui arba buvo pateikti, kad būtų įrodytas UAB „A“ finansinis neveiklumas arba veikla su pažeidimais. Todėl specialisto išvados neobjektyvios ir nepagrįstos. Nors Ž. K. teismo salėje patvirtino, kad buvo paimti žurnalai su darbo sutartimis, FNTT specialistas neturėjo nei darbo sutarčių, nei žurnalų, todėl negalėjo spręsti apie atlyginimų išmokėjimą, nes nebuvo sąlygų, kuriomis žmogus buvo priimtas į darbą. UAB „A“ 2013 metais buvo nupirkta automobilių už 144 200 litų, 2014 metais nupirkta už 133 000 litų. Todėl specialisto išvados ir prokuroro kaltinimas dėl UAB „A“ pinigų pasisavinimo ar iššvaistymo yra neobjektyvūs. Iš sąskaitos buvo paimami pinigai, nes buvo perkami automobiliai už grynuosius pinigus, buvo išmokami atlyginimai. Dėl pirmojo kaltinimo, kuriuo V. N. kaip įmonės direktorius yra kaltinamas, kad pardavė ir pirko automobilius, netinkamus eksploatuoti, skirtus utilizuoti, kaltės nepripažįsta. Nėra įstatymo Lietuvoje, kuris draustų pirkti vienokį ar kitokį automobilį, ar jis būtų be ratų, be variklio, be stiklų, kaip nėra įstatymo, draudžiančio parduoti tokios būklės automobilį. Nupirktas automobilis gali būti parduotas į metalo laužo supirktuvę, tai nėra uždrausta veikla. UAB „A“ turėjo šioje veikloje savo interesų, remontavo automobilius, ruošė techninei apžiūrai, ruošė eksportui, jeigu klientas to pageidavo, 20 metų niekas nematė čia jokio teisės pažeidimo. Jei buvo nupirktas automobilis, netinkamas eksploatuoti, tai nereiškia, kad yra neteisėta veikla, tokius automobilius iš įmonės pirkdavo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, kuri utilizuodavo automobilius, buvo pasirašyta sutartis, nėra jokio įstatymo pažeidimo. Dėl daugelio priežasčių galima pripažinti automobilį tinkamu ar netinkamu eksploatuoti, todėl tai nėra uždrausta veika. Visada pirkimas buvo forminamas pirkimo–pardavimo aktu, kartais tai buvo kasos išlaidų orderiai. Jis, kaip įmonės vadovas, paskirstydavo, kiek už kokį automobilį mokėti. Tokioje situacijoje nebuvo išrašomas kasos išlaidų orderis, o įgijimo pagrindas yra pirkimo–pardavimas, kliento parašas ir grynųjų pinigų išdavimas. Visi liudytojai patvirtino, kad automobiliai buvo perkami, su jais būdavo atsiskaitoma, būdavo sudaromos pirkimo–pardavimo sutartys ir tik po to automobilis būdavo paimamas. V. N. kaltės, kad jis paėmė pinigus, o po to grąžino kaip nuosavybę automobilį į įmonės balansą, kad vėliau būtų galima jį parduoti, uždirbti pinigų ir padidinti įmonės pelną, negali būti. 2014 m. birželio mėn. Aplinkos ministerijos departamentas grąžino UAB „A“ dokumentus dėl automobilių utilizavimo, kad jie būtų iki galo sutvarkyti, rengiant projektą, reikėjo tik pašalinti kai kuriuos punktus. Gruodžio mėnesį jau buvo parengtas projektas, už kurį sumokėjo 8 000 litų. Tačiau Ž. K. paėmė kartu su visais dokumentais ir šio projekto dokumentaciją, neįtraukė jų į paimtų UAB „A“ dokumentų sąrašą ir grąžino tik po 6 mėnesių, kai buvo pasikeitę reikalavimai. Visi darbuotojai gaudavo atlyginimą ir pasirašydavo už gautus pinigus, tai patvirtino liudytojai, kurie apklausti šiame teisme. Nebuvo nė vieno darbuotojo, kuris teisme būtų pasakęs, kad jis negavo atlyginimo, kad jam nebuvo mokami pinigai. Pinigai buvo išmokami pagal išlaidų orderius, pagal mokėjimo žiniaraščius tiesiogiai darbuotojams. Mano, kad pinigų išgryninimas nėra nusikaltimas, už kurį turi būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, o yra bet kurios įmonės ūkinės veiklos būtinybė. Kaltinimas dėl automobilių įgijimo ir reikalingų tam dokumentų nesurašymo yra absurdiškas. Iš 720 automobilių, kuriuos nupirko UAB „A“, tyrimo metu rasti 7 automobiliai, dėl kurių nėra dokumentų. Jis pateikė teismui pirkimo–pardavimo sutartis dėl automobilio pirkimo iš R. S., O. M. Abi liudytojos patvirtino, kad automobilius nupirko UAB „A“, pinigai buvo sumokėti, automobiliai yra deklaruoti įmonėje „Regitra“ ir įtraukti į UAB „A“ apskaitą. Kaltinamajame akte nurodyti 65 atvejai, kai buvo įgyti automobiliai iš fizinių asmenų, tačiau UAB „A“ nepirko nė vieno automobilio be pirkimo–pardavimo sutarties. Automobilius „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ iš P. R. pirko V. N., kaip fizinis asmuo, jie nebuvo susiję su UAB „A“ ir todėl jie nebuvo apiforminti. Kaltinimas dėl 23 sąskaitų faktūrų, kurias UAB „A“ direktorius V. N. nuslėpė nuo buhalterinės apskaitos, yra nepagrįstas. Pinigus pagal 23 sąskaitas faktūras įmonė sumokėjo per banką, tai patvirtinta FNTT specialisto išvadoje, tai patvirtino išrašai iš banko, todėl nelogiška būtų slėpti išlaidas. Kaltinimas pagal BK 246 str. 1 d. dėl automobilių, kuriais prokuroro sprendimu 2015-09-02 buvo apribota teisė naudotis, perdavimo: tai du automobiliai, nepriklausantys UAB „A“: „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis A. F., ir „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis klientui, kuris perdavė automobilį UAB „A“ suremontuoti. Tačiau automobilių suremontuoti negalėjo, automobiliai buvo (duomenys neskelbtini), vėliau buvo priimtas prokuroro nutarimas, kuris yra nepagrįstas ir neteisėtas, negalima areštuoti turto, kuris nepriklauso UAB „A“. Buvo galima patikrinti pagal automobilio numerius, kam priklauso šie automobiliai. Buvo Kelių policijos reikalavimas patraukti automobilius nuo važiuojamosios dalies (duomenys neskelbtini). Ten buvo 8 automobiliai, tarp jų buvo du automobiliai, priklausantys UAB „A“, ir du pašalinių žmonių automobiliai. Buvo sutarta su V. N., kad automobiliai bus perkelti į (duomenys neskelbtini). Automobiliai buvo perduoti saugoti, jie buvo privačioje žemėje. Kitos vietos, kur juos saugoti (duomenys neskelbtini), jis neturėjo. Automobiliai buvo pervežti ir stovėjo žemės sklype prie namo, kuriame gyveno V. N. Jis buvo susitaręs, kad šis saugojimas bus nemokamas, kadangi žemės aplink namą, kuriame gyveno V. N., buvo pakankamai ir buvo užtikrintas jų saugumas. Jokios nuosavybės teisės į šiuos automobilius nebuvo perduotos V. N. Todėl kaltinimas dėl nuosavybės teisių perleidimo pateiktas nepagrįstai. Automobiliai nebuvo sunaikinti ar išardyti, nebuvo niekur kitur perkelti, jie buvo tokios pat būklės, kokios ir buvo. Vienintelis reikalavimas buvo patraukti juos nuo kelio. Vėliau tie automobiliai buvo paimti policijos pareigūnų, dalyvaujant Ž. K., M. Z., ir buvo pastatyti prie (duomenys neskelbtini) policijos komisariato, kur yra laikomi kiti sulaikyti automobiliai. Direktorius V. N. neturėjo tikslo paslėpti šiuos automobilius nuo tyrimo, jo niekas neįspėjo apie tai, kad negali automobilių laikyti kitoje vietoje. Kitas kaltinimas pagal BK 233 str. 1 d. dėl įtakos darymo liudytojui D. L. nepagrįstas, nes tai matyti iš garso įrašo, kuris yra padarytas. Jis neįtikinėjo liudytojo ir tuo labiau nevertė sakyti to, ko nebuvo, kaip tik atvirkščiai. Jis sakė tiesą, nes D. L. niekada nepardavinėjo automobilių, detalių, nes tai daryti buvo uždrausta direktoriaus nurodymu. Todėl Ž. K. sukurta istorija, kad jis norėjo priversti, kad jis atsisakytų parodymų ar duotų melagingus parodymus, išgalvota, niekuo neparemta. Šis liudytojas yra UAB „A“ skolingas 800 litų. Teisminis nagrinėjimas civilinio proceso tvarka buvo, teismas priteisė ieškinį, pinigai iki šiol nėra grąžinti UAB „A“ ir D. L. vengė vykdyti teismo sprendimą. Mano, kad gali būti pritaikyta atsakomybė už teismo sprendimo nevykdymą. Akcininkų sąrašas yra atnaujinamas pagal Registrų centro reikalavimus, paskutinį kartą buvo atnaujintas 2008 ar 2010 metais. Apie akcininkų susirinkimus skelbiama laikraščiuose. UAB „A“ pastate visada būdavo kabinamas pranešimas, kada vyks susirinkimas. Akcininkai patys turi domėtis, kada įvyks susirinkimas. 2013 metais buhalterinę apskaitą tvarkė A. P., perdavė balansą. Dokumentai buvo paimti 2014 m. gruodžio mėn., jis dabar nepamena, kas 2014 metais tvarkė buhalterinę apskaitą, praėjo 4 metai. Buhalterė neturėjo prisijungimo prie banko sąskaitų duomenų. Banko sąskaitomis naudojosi jis vienas, niekas kitas neturi teisės nei pervesti pinigus, nei apmokėti sąskaitas. Banko išrašus buhalterei pateikdavo. Visus apskaitos registrus ir dokumentus, kurių reikalauja Mokesčių inspekcija, sudaro buhalteris. Pirminius dokumentus jis pats surenka ir perduoda buhalterei. Susipažinęs su visais ikiteisminio tyrimo dokumentais, rado tik 2 sąskaitas faktūras dėl variklių pardavimo, varikliai buvo parduodami eksportui į (duomenys neskelbtini). Visada buvo forminami pardavimo dokumentai, buvo muitinės teritorijoje, varikliai buvo kraunami į vagonus, buvo išrašomos sąskaitos faktūros. Muitinės pareigūnai dažnai stabdydavo transporto priemones patikrinti, įsitikinti, ar yra tokia įmonė, ar yra detalių dokumentai. D. L. vienas nevažiuodavo, neturi vairuotojo teisių nei dokumentų, tai yra išgalvota istorija. Pokalbio tarp jo ir D. L. garso įrašą darė policijos pareigūnai, buvo sumontuotas. Leidimo parduoti metalo laužą ar automobilius nereikia, atskiro leidimo parduoti detales taip pat nereikia, tai gali atlikti bet kuri komercinė struktūra. UAB „A“ vykdo veiklą, areštuotas pastatas, nuvertėjo automobiliai.

UAB „A“ atstovai kaltės dėl juridiniam asmeniui pareikštų kaltinimų nepripažino, advokatas Arūnas Skuolevičius parodė, kad UAB „A“ veikla nebuvo savarankiškai vykdoma, priklausydavo nuo tam tikrų asmenų veiksmų. Apie įmonės veiklą išsamiai paaiškino V. N. duodamas parodymus. Neįrodytas nė vienas iš nusikaltimų, kurie yra inkriminuojami UAB „A“.

Liudytoja O. M. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), šalia baro „(duomenys neskelbtini)“, kieme stovėjo jos senas, nevažiuojantis automobilis. Pas ją į namus atėję du vaikinai paprašė parduoti automobilį. Surašė pirkimo–pardavimo sutartį, pinigus ji gavo iš karto, atidavė vaikinams automobilio dokumentus ir raktus. Ji šiuo metu gerai neatsimena, kada tai buvo. Patvirtina, kad jai parodytoje pirkimo–pardavimo sutartyje ji pasirašė. Patvirtina, kad sutartyje nurodytą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pardavė 2013-08-23 už 500 litų. Ji gavo tik vieną dokumentą – sutartį, kurios apačioje buvo užrašytas telefono numeris. Automobilio vaikinai nepasiėmė, o kai reikėjo keisti vamzdžius, pas ją atėjo policininkai ir liepė patraukti automobilį. Tada ji paskambino sutartyje nurodytu telefonu ir pasakė, kad reikia patraukti automobilį.

Liudytojas J. D. parodė, kad 2014 m. laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ buvo įdėtas skelbimas, kad įmonė superka automobilius. Jis turėjo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, pagamintą 1986 metais, kuris metus laiko stovėjo sode, sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, automobilio techninė apžiūra buvo pasibaigusi. Paskambino skelbime nurodytu telefonu, atvažiavo žmogus ir nupirko automobilį, surašė dokumentą, uždėjo įmonės antspaudą. Už automobilį „(duomenys neskelbtini)“ jis gavo 600 litų. Tas žmogus parašė, kad yra įmonės direktorius, uždėjo anspaudą, pasirašė, sumokėjo pinigus. Automobilį pardavė neišregistruotą su numeriais. Jis dabar to žmogaus neprisimena, bet galėjo būti kaltinamasis, prisistatė, kad yra įmonės direktorius, ir pats tame dokumente pasirašė. Parodyta pirkimo–pardavimo sutartis (t. 3, b. l. 167) yra jo pasirašyto dokumento kopija. Automobilio išregistravimo iš įskaitos tvarka nesidomėjo.

Liudytoja V. B. parodė, kad kaltinamasis gyvena kaimynystėje, (duomenys neskelbtini). Toje vietoje jie gyvena 15 metų, kaltinamąjį mato nuolat, lietuviškai jis tikrai supranta, vertėjo jam nereikia. V. N. užsiima mašinų ardymu ir pardavimu, turi įmonę „A“. Mašinas jis ardo prie namų, savo kieme, ten ateina žmonės ir dirba. Mato, kad dirba vakarais, šeštadieniais, sekmadieniais. Jie mato, kad ateina, atvažiuoja klientai, vyksta kažkokie sandoriai. Visa gatvė yra užstatyta automobiliais. Kai darė kratą, atvažiavę gaisrininkai klausė, kaip reikėtų privažiuoti, jei įvyktų gaisras, nes mašinos prasilenkti negali, gatvė iš dviejų pusių užstatyta senais automobiliais. V. N. patraukė tik vieną prieš jų namus stovinčią mašiną. Jie kreipėsi į savivaldybę, seniūniją, rašė raštus į policiją, bet niekas nepadeda, nors tai yra gyvenamasis rajonas. Jai teko dalyvauti kratoje, ją pareigūnai pakvietė ryte, ji išbuvo apie 7 valandas. Tikslios datos neatsimena, kada buvo daryta krata, galėjo būti 2015 m. lapkričio pabaigoje ar gruodžio pradžioje. Į namus pareigūnų niekas neįsileido, nors jie šaukė, prašė atidaryti duris geranoriškai, bet durų niekas neatidarė. Atvažiavo gaisrinė, gaisrininkai įspėjo, kad išlauš duris, bet, kai niekas neįsileido, gražiai atidarė duris ir įėjo į namą. Pareigūnai pradėjo kiekvieną kambarį žiūrėti, tikrinti. Pareigūnai ieškojo dokumentų. V. N. nebuvo namuose. Tikrinimo metu pareigūnai radę reikalingus dokumentus atnešdavo, iš karto jie būdavo užantspauduojami, surašomi. Visi dokumentai buvo dedami į įmautes, užantspauduojami, surašomi, viskas buvo filmuojama. Buvo labai daug dėžių su dokumentais. Ką pareigūnai paėmė, viską užantspaudavo ir surašė. Ji su kitu kaimynu, kuris taip pat buvo pakviestas dalyvauti kratoje, turėjo eiti ir žiūrėti, ką pareigūnai daro. Ji dalyvavo darant kratą kiekviename kambaryje. Visus dokumentus, kompiuterius, ginklus ji matė. Jokie dokumentai su skylmuša nebuvo segami. Vienas pareigūnas surašinėjo paimamus dokumentus, kitas dėjo į dėžes. Kratos metu name buvo rastas užtaisytas ginklas. Ji nėra ginklų žinovė, matė, kad ginklas buvo mažas, užtaisytas ir dar buvo dėžutė su šoviniais. Kratos metu pareigūnai ieškojo reikalingų dokumentų, o radę užantspauduodavo ir dėdavo į aplankalus, į dėžutes. Rado daugiau kaip šimtą automobilių numerių. Ji dabar jau pamiršo, kiek išvežė dėžių su dokumentais. Baigę kratą, vėl įdėjo duris, buvo išjungtos šviesos, viską paliko tvarkingai, jie visi kartu išėjo – ir liudytojai, ir tyrėjai. Policijos pareigūnai sakė, kad yra apribotos V. N. nuosavybės teisės į automobilius. Tačiau tuo metu vyko automobilių ardymo darbai. Ji matydavo, kad V. N. eidavo apsirengęs darbiniais rūbais, nešdavo visokius daiktus, įrankius, kroviklius, pilstė mašinos degalus, bandydavo automobilius užvesti. Matė, kaip V. N. su darbininkais ardydavo automobilius, kaip juos išgabendavo. Ji buvo nufotografavusi V. N. veiklą ir pateikusi nuotraukas tyrėjams. V. N. po kratos grįžo į namus už poros valandų. Po kelių savaičių jis prie vartų šaukė, kad ji ateitų pakalbėti, bet ji nėjo. V. N. pradėjo ją gąsdinti, visiems kaimynams apskelbė, kad ji pavogė iš jo 50 000 Lt, kad ji kratos metu sulaužė baldus.

Liudytoja A. P. parodė, kad 2013–2014 metais ji dirbo pas V. N. įmonėje buhaltere. UAB „A“ užsiimdavo naudotų automobilių prekyba. V. N. jai atveždavo jau visus surinktus apskaitos dokumentus vieną kartą per mėnesį. Kiek turėdavo dokumentų, tiek sutvarkydavo ir jam grąžindavo atgal. Metų gale sutvarkydavo balansą, o V. N. pats viską pateikdavo „Sodrai“, pats skaičiuodavo atlyginimus. Ji tvarkydavo pirkimus, pardavimus. Automobilių detalės ir jų dalys nebuvo užpajamuotos. Ji suprato, kad V. N. ardė mašinas, tomis detalėmis papildomai prekiavo. Ji V. N. kelis kartus sakė, kad reikia detales užpajamuoti, bet direktorius jokių duomenų jai nepateikė. Detalių ji nematė ir nežinojo, kur jos laikomos. Tvarkydama buhalterinę apskaitą susipažindavo su įmonės banko išrašais, kuriuos atnešdavo direktorius, o ji pateiktus banko išrašus suvesdavo į apskaitą. Iš banko išrašų būdavo matyti, kad iš bankomato paimti grynieji pinigai, kurie buvo fiksuojami kaip atsakingo asmens V. N. pajamos. Kur jis pinigus toliau dėjo, ar pirko detalės, ji nežino. Kiek jai pateikdavo kasos pajamų orderių, tiek įtraukdavo į apskaitą. Dėl automobilių pirkimo–pardavimo jai pateikdavo sutartis, prie jų buvo prisegti nukopijuoti techniniai pasai. Banko išrašuose buvo matomas pinigų pervedimas už metalo laužo pardavimą. Ji neturėjo duomenų, ar įmonė gali verstis metalo laužo pardavimu. Kokius dokumentus atveždavo, tuos ir užpajamuodavo, būdavo sąskaitos, jei grynaisiais mokėjo, būdavo pinigų kvitai prisegti, būdavo išrašyta sąskaita. Dėl variklių pardavimo į užsienį dokumentų jai nebuvo pateikta. Ji nieko nežino apie didelio kiekio variklių pardavimą, nes dokumentai nebuvo pateikti. Detalės, lemputės būdavo pardavinėjamos, bet kam buvo parduotos, neprisimena. Ji nežinojo apie darbuotojų nelegalų darbą UAB „A“. Žiniaraščiuose darbuotojai pasirašydavo, buvo visų darbuotojų parašai. V. N. iš dalies ir pats tvarkė apskaitą, pats sudarydavo sutartis. Elektroniniu būdu jokių ataskaitų institucijoms ji neteikdavo, metinius balansus jis pats veždavo į „Sodrą“, į Mokesčių inspekciją. Dokumentų, susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“, ji nematė. Tik vieną kartą V. N. paprašė užpajamuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu detales. UAB „A“ turėjo kreditų banke, mokėjo 1 000 litų ir 1 500 litų palūkanas kas mėnesį.

Liudytojas L. R. parodė, kad V. N. pažįsta kaip automobilių aikštelės (duomenys neskelbtini) savininką, kuriam 2013 metais pardavė 3 automobilius. Pirmiausia pardavė automobilius „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, po to paskambinęs pasiūlė ir automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Automobilį „(duomenys neskelbtini)“ į aikštelę nuvarė jis pats, o kitus du automobilius iš kiemo paėmė V. N.. Jis dabar neatsimena, kieno vardu buvo surašyta automobilio „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo–pardavimo sutartis, t. y. tėvo ar močiutės vardu. R. R. yra jo tėvas, o I. R. jo močiutė. V. N. atvažiavo pas jį į kiemą, apžiūrėjo automobilius, pasakė savo kainą. Buvo sutartos kainos: už „(duomenys neskelbtini)“ 800 litų ir 1 000 litų už „(duomenys neskelbtini)“, už „(duomenys neskelbtini)“ – 400 litų, bet tiksliai kainos nepamena. Pirkimo–pardavimo sutartis surašė pats V. N., bet jis pirkimo–pardavimo sutarčių neturi. Pinigų priėmimo kvitų negavo. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Dabar neatsimena, ar jam V. N. davė sutarčių kopijas, tačiau jis turėjo ant to lapo pasirašyti, kad pardavė. Išregistruoti turėjo pats V. N., kadangi tie automobiliai nebuvo registruoti jo vardu. Automobilio „(duomenys neskelbtini)“ buvo galiojanti techninė apžiūra, jis priklausė I. R. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“ buvo išregistruotas. Pretenzijų UAB „A“ dėl atsiskaitymo neturi.

Liudytojas R. N. parodė, kad prieš 8 metus dirbo pas V. N. (duomenys neskelbtini) automobilių aikštelėje, ten buvo ardomos mašinos. Darbo birža jam davė siuntimą ir V. N. priėmė į darbą. Buvo pasirašyta darbo sutartis. Koks buvo darbo užmokestis, jis dabar neatsimena. Dirbdavo trise ar keturiese visą darbo dieną, kai parvarydavo automobilius, šeimininkas duodavo nurodymus, ką reikia padaryti. Ardydavo automobilius, variklius dėdavo atskirai, išimtas detales sukraudavo, o po to kažkur išveždavo. Kartais atvažiuodavo pirkėjų, bet jie be V. N. žinios nieko negalėjo daryti. Buvo nurodytas V. N. telefonas. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, kad išardytų automobilių detalės būdavo pardavinėjamos, dokumentai nebuvo pildomi. Pirkėjai pinigus palikdavo darbininkams, o jie perduodavo V. N. Jis dabar negali atsiminti, kiek laiko pas V. N. dirbo be darbo sutarties. Atlyginimą gaudavo kiekvieną mėnesį, V. N. išmokėdavo grynaisiais pinigais. Taip pat jis dirbo (duomenys neskelbtini), išėmė vieną variklį. Ten nebuvo daug mašinų, galėjo būti 2–3. V. N. nurodymu ten vyko dirbti, turėjo ištraukti variklį ir padėti šalia mašinos. Jis taip ir padarė, ištraukęs variklį padėjo šalia automobilio. Gali patvirtinti, kad pats krovė variklius, bet su V. N. niekur nevažiavo, kur juos vežė, nežino. Jis pats (duomenys neskelbtini) per du kartus sukrovė 11 variklių, kurie buvo be alyvos. Jie alyvą ir aušinimo skystį supildavo į statines, o kur dingdavo automobiliai, nežino.

Liudytojas A. A. parodė, kad 4 ar 5 mėnesius dirbo V. N. bendrovėje, ardydavo automobilius, išiminėjo variklius. Jam padėjo įsidarbinti D. L., kuris ten taip pat dirbo. Kai pradėjo dirbti, tik po savaitės buvo pasirašyta darbo sutartis. Jam pusę atlyginimo mokėjo darbdavys, o kitą pusę mokėjo darbo birža. V. N. paprašė parvaryti automobilius, bet neprivažiavus (duomenys neskelbtini) sustabdė policijos pareigūnai ir nubaudė. Pareigūnai pamatė, kad yra netvarkinga transporto priemonė, jis tuo metu neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Po to dar kartą buvo nubaustas, negalėjo gauti vairuotojo pažymėjimo. Pirmą automobilį „(duomenys neskelbtini)“ turėjo parvaryti į (duomenys neskelbtini), kur gyveno V. N. Kitas mašinas varė į (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) kaimą. V. N. nupirkdavo (duomenys neskelbtini) automobilių, duodavo pinigų nuvažiuoti pas žmogų ir parvaryti automobilį. Vienas darbuotojas buvo tuo metu nepilnametis, negalėjo dokumentų pildyti savo vardu, todėl rašydavo pirkimo–pardavimo sutartis jo vardu. Buvo jo vardu nupirkti du automobiliai „(duomenys neskelbtini)“, atrodo, kad vieną parvarė iš (duomenys neskelbtini), o kur nupirktas kitas „(duomenys neskelbtini)“, negali pasakyti. Tas dvi mašinas V. N. perrašė savo vardu, davė jam pasirašyti. Jis pirkdavo mašinas, o pinigų jam duodavo V. N. Dirbdavo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime. Buvo sandėlis, ten įvarydavo automobilius, V. N. pasakydavo, ką nuo automobilio nuimti, ar variklį, ar dureles, ar lempas. Jis pats išimdavo variklius, dar buvo keli pagalbiniai darbininkai, dirbo D. L., kitų pavardžių neprisimena, buvo V., S., kaimynai sūnus su tėvu. Ardydami variklius, tepalą pildavo į talpas, kur vėliau dėdavo tepalus, jis nematė. Jei reikėdavo parduoti detales, V. N. pats atvažiuodavo, pasakydavo, kokių detalių reikia ir nuo kokio automobilio nuimti. Variklius laikydavo sandėlyje, paskui išimtus variklius išveždavo parduoti į (duomenys neskelbtini). Variklius V. N. parduodavo (duomenys neskelbtini) piliečiams. Jis pats važiavo kartu su V. ir D. į (duomenys neskelbtini), kur parduodavo variklius, už gautus pinigus pirkdavo kitas mašinas. Jis važiavo parvaryti nupirktą mašiną. Jis pats jokių detalių niekam nepardavinėdavo. Kai atvažiuodavo žmonės pirkti detalių, jis parodydavo ir liepdavo skambinti dėl kainos V. N.

Liudytoja R. S. parodė, kad savo seną automobilį „(duomenys neskelbtini)“ buvo davusi kaimynui, jis taisė, remontavo, paskui pasakė, kad atsirado pirkėjas. 2014 m. vasario mėn. davė pasirašyti dokumentus. Ji turi pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje nurodyta, kad automobilį pirko UAB „A“. Ji nematė, kas atvažiavo pirkti automobilio, vyras su kaimynu buvo kieme, gavo 1 000 litų. Jai davė sutartį pasirašyti. Jokių pretenzijų UAB „A“ neturi.

Liudytojas J. M. parodė, kad yra R. S., kuri buvo davusi jam savo seną automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kaimynas. Kai su automobiliu tapo nebeįmanoma važiuoti, atsirado žmonės, kurie pasiūlė nupirkti tą automobilį. Dabar neprisimena, koks žmogus buvo atvažiavęs ir pasiūlė nupirkti tą automobilį, sumokėjo 1 000 litų, pinigus jis atidavė kaimynams. Dokumentus jis nunešė pasirašyti R. S.

Liudytojas S. G. parodė, kad 2014 metais dirbo UAB „A“, į darbą jį priėmė V. N., dirbo apie 3 mėnesius. Jis ardydavo automobilius (duomenys neskelbtini) aikštelėje, nuimdavo variklius, atvažiuodavo mašina ir išsiveždavo metalą, o detales parduodavo. Matydavo ateinančius pirkėjus, V. jiems parduodavo detales, o jei V. nebūdavo, skambindavo telefonu. UAB „A“ direktorius jam nebuvo nurodęs pardavinėti automobilio detales ir jis detalių nepardavinėjo. V. N. pats pardavinėjo automobilių detales, daugiau niekas detalių nepardavinėjo. Atlyginimą jam mokėjo V. N. grynaisiais pinigais, duodavo lapą pasirašyti. Per mėnesį uždirbdavo nuo 100 iki 150 litų, paskutinį mėnesį buvo gavęs 400 litų. Dirbdavo kiekvieną dieną, kartu dar dirbo J.

Liudytojas J. B. parodė, kad 2013 metais dirbo UAB „A“, ardydavo automobilius (duomenys neskelbtini) aikštelėje. Įsidarbino pagal darbo biržos siuntimą, V. N. davė pasirašyti darbo sutartį. Atlyginimą gaudavo grynaisiais pinigais, atnešdavo baltą lapą, liepdavo ten pasirašyti, suma ten nebuvo nurodyta. Išardytas detales sudėdavo atskirai, o po to V. N. jas parduodavo. Jie turėjo žodinį vadovo leidimą pardavinėti detales. Kiekvieną kartą atvažiavus klientui, jie turėdavo skambinti V. N. ir klausti dėl kainos. Jokių dokumentų nepildydavo, pinigus atiduodavo direktoriui. Jei žmogui reikėjo lempos, klausdavo direktoriaus, už kiek reikia parduoti, ir šis pasakydavo kainą. Pinigus padėdavo persirengimo kambaryje į stalčių. Kai darbe būdavo V. N., tai detales pardavinėdavo pats. Variklius išveždavo į kitą vietą. Aikštelėje nebuvo keltuvų, todėl kartais tepalai išbėgdavo, nors jie pildavo į statines, po to išveždavo specialios mašinos.

Liudytojas V. Š. parodė, kad 2014 m. liepos mėnesį jis ieškojo savo automobiliui „(duomenys neskelbtini)“ detalės. Pravažiuodamas (duomenys neskelbtini) pamatė aikštelę, kurioje buvo ardomi automobiliai, darbininkai jam davė telefono numerį. Jis paskambino, atvažiavęs žmogus jam pardavė detalę, jis sumokėjo 100 litų, jokio kvito negavo. Parsivežęs detalę, pasikeitė, bet ji buvo neveikianti. Bandė skambinti, bet niekas nekėlė ragelio.

Liudytoja D. V. parodė, kad gyvena netoli UAB „A“ priklausančios automobilių aikštelės (duomenys neskelbtini), kurios teritorija yra apie 15 arų. Įmonė supirkinėjo mašinas, aikštelėje būdavo automobilių detalių. Įmonės direktorius V. N. paprašė padėti ir ji nueidavo pašerti šunį, prižiūrėjo teritoriją, turėjo raktus nuo vartų. V. N. duodavo kartais jai pinigų. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad nuo 2013 m. birželio mėn. iki 2014 m. vasaros neoficialiai dirbo UAB „A“, kad V. N. nurodymu vykdavo į kitus miestus parvairuoti demontavimui automobilių, kurie būdavo be registracijos, techniškai netvarkingi, yra teisingi. Vieną kartą važiavo į (duomenys neskelbtini) parvaryti automobilio, bet nežinojo, kad jis buvo be techninės apžiūros. Automobilį pastatė savo kieme. V. N. jai sumokėjo 300 litų už visus darbus.

Liudytojas A. F. (A. F.) parodė, kad V. N. davė sutvarkyti savo automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Automobilis buvo praėjęs techninę apžiūrą, važiuodamas iš žvejybos jis sudaužė automobilį. Žadėjo pats tvarkyti, ieškojo dalių. Radęs V. N., kuris supirkinėjo automobilius, telefoną, paskambino, sutarė, kad šis pažiūrės, ar verta tvarkyti automobilį. V. N. atvažiavo ir paėmė jo automobilį, kur nuvežė, nežino. Automobilį atidavė kaltinamajam V. N., kuris jam pranešė, kad davė tvarkyti kitam žmogui, bet dėl kainos nieko nepasakė. Iš pradžių jis norėjo automobilį parduoti, buvo išregistravęs. Automobilio dokumentus perdavė kaltinamajam prieš dvejus metus. Po mėnesio jis įsigijo kitą mašiną, todėl ši jam nerūpėjo. Apie automobilio pardavimą jie nekalbėjo, norėjo suremontuoti. Po to V. N. paskambinęs pranešė, kad jo automobilį paėmė policijos pareigūnai.

UAB „A“ jam nežinoma, jokio automobilio pirkimo–pardavimo sandorio nebuvo.

Liudytojas A. V. parodė, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“ buvo registruotas mamos vardu, bet važinėjo jis. Kadangi automobilis buvo senas, jis paprašė draugo nuvaryti ir priduoti į metalo laužą. Draugas išėmė dujų įrangą ir pridavė į metalo laužą, gavo 600 litų. Kas automobilį išregistravo, jis nežino. Jokių automobilio dokumentų jis neturi.

Liudytojas V. M. parodė, kad turėjo seną automobilį „(duomenys neskelbtini)“, pamatęs skelbimą, kad supirkinėja senus automobilius, paskambino ir susitarė dėl kainos. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur prie nuosavo namo stovėjo daug automobilių. Pastatė automobilį prie tvoros, žmogus nuėjo į nuosavą namą, užpildė dokumentus, atnešė pirkimo–pardavimo sutartį, sumokėjo už automobilį apie 300 JAV dolerių, galėjo būti kaina ir litais, tiksliai neprisimena. Be pirkimo–pardavimo sutarties, jokių kitų dokumentų negavo. Automobilis nebuvo išregistruotas.

Liudytojas V. K. parodė, kad 2013 m. gruodžio mėnesį pardavinėjo savo automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Laikraštyje radęs skelbimą, paskambino nurodytu telefonu, atvažiavo vyriškis, sutarė dėl pardavimo kainos, pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį, tada sužinojo, kad automobilį perka UAB „A“. Tas žmogus prisistatė kaip įmonės savininkas, bet jis dokumentų neprašė. Pateikė automobilio techninį pasą, raktelius. Techniniame pase automobilio spalva buvo nurodyta raudona, bet ji yra prinokusios vyšnių spalvos, sutartyje buvo parašyta mėlyna. Buvo pasibaigęs automobilio draudimas ir techninė apžiūra, jis už automobilį gavo 700 litų. Pardavė automobilį išardymui, utilizavimui. Jam davė pirkimo–pardavimo sutartį, kitų dokumentų nedavė. Paklausus, ar automobilis bus išregistruotas, pirkėjas patvirtino, kad viskas bus sutvarkyta.

Liudytojas A. K. parodė, kad prieš keletą metų V. N. pardavė savo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kuris buvo apgadintas, bet jis nežino, ar buvo tinkamas važiuoti. Surašė pirkimo–pardavimo sutartį, įmonės pavadinimo ir kiek gavo pinigų už automobilį, neprisimena. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad už automobilį gavo 500–600 Lt, bet dėl sumokėtų pinigų joks dokumentas nebuvo neišrašytas.

Liudytojas V. T. parodė, kad prieš 4 ar 5 metus dirbo UAB „A“. Į darbą priėmė V. N., jis dirbo įmonėje apie 3 metus. Atlyginimą – 900 litų mokėjo grynaisiais pinigais, duodavo pasirašyti sąskaitą faktūrą ir sumokėdavo. Jo darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini), ardydavo lengvuosius automobilius. Išardytas detales kraudavo į sandėlį, veždavo į (duomenys neskelbtini), kitas detales veždavo į aikštelę, o smulkias detales V. N. išsiveždavo į namus. Variklius veždavo į sandėlį (duomenys neskelbtini). Po to variklius V. N. pats veždavo į (duomenys neskelbtini) geležinkelio stotį. Jis pats nevažiuodavo, tik į V. N. automobilį pakraudavo variklius, o šis vakare važiuodavo į (duomenys neskelbtini) ir parduodavo variklius kazachams. Ardant automobilius būdavo netinkamų detalių, sparnų, sudaužytų lempų, kurių niekas nepirkdavo, jas sukraudavo į kitą automobilį, veždavo į firmą „(duomenys neskelbtini)“. Išimtus variklius su visu tepalu išveždavo į (duomenys neskelbtini), o gerą, dar švarų tepalą pasilikdavo, supildavo į statines. (duomenys neskelbtini) buvo parduodamos detalės, atvažiuodavo klientai, jis pranešdavo direktoriui. Už parduotas detales jis pinigų neimdavo, pakišdavo pinigus po staltiese, paskambindavo V. N., kad pinigai yra padėti po staltiese. (duomenys neskelbtini) stovėjo daug gerų mašinų, reikėdavo tik ką nors nuimti ir V. N. pats nusinešdavo nuimtas detales. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad V. N. nurodymu (duomenys neskelbtini), demontuodavo automobilius. V. N. nurodymu jis parduodavo iš demontuojamų automobilių išimtas detales, pinigus paimdavo grynaisiais, jokio dokumento apie pinigų priėmimą neišrašydavo.

Liudytojas S. V. parodė, kad UAB „A“ dirbo nuo 2013 m. gegužės 15 d. iki 2015 metų. Buvo siųstas darbo biržos, į darbą priėmė direktorius V. N. Priėmė darbininku puse etato, pasirašė darbo sutartį. UAB „A“ supirkinėjo automobilius, išimdavo variklius, veždavo parduoti, likusias dalis išveždavo į metalo laužą. Jis darydavo tai, ką liepdavo direktorius, kaldavo lentynas, dėdavo langus, dirbo prie statybų. Detalių neparduodavo, niekas neliepdavo jų pardavinėti, jis tik sudėdavo detales į lentynas. Jo darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai, kad demontuotų automobilių detalės buvo parduodamos klientams, gavę pinigus už detales darbuotojai vėliau perduodavo V. N., yra teisingi. Buvo toks vienintelis atvejis, kai direktoriaus nurodymu ardė automobilį, išėmė dujų baką. Policijos pareigūnai jį nubaudė už tai, kad darbo metu buvo išgėręs.

Liudytojas S. K. parodė, kad dirbo UAB „A“ apie pusę metų, į darbą priėmė V. N. siunčiant darbo biržai. Jo darbas buvo ardyti automobilius. Kas savaitę gaudavo atlyginimą, kartais pinigų reikėdavo prašyti. Mokėdavo atlyginimą V. N. grynaisiais pinigais. Jis dirbo (duomenys neskelbtini), automobilių ardymo aikštelėje. V. N. supirkinėdavo senus, padėvėtus automobilius, kuriuos jie išardydavo, dalys buvo laikomos aikštelės sandėlyje, kur jas vėliau dėdavo, jis nežino. Kartais ateidavo detalių pirkėjai, kuriems liepdavo skambinti šeimininkui. Jis dabar neprisimena, ar parduodavo detalių. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad automobilių detalės būdavo parduodamos klientams, gautus pinigus V. T. vėliau perduodavo V. N., neišrašydavo jokių dokumentų apie pinigų priėmimą už parduotą detalę, nes V. N. to neliepė daryti. V. N. nupirkdavo automobilius, kuriuos reikėdavo parvaryti arba su priekaba parvežti. Pačiam neteko pirkti automobilių. Du ar tris kartus važiavo į (duomenys neskelbtini), vežė detales, prie vagonų buvo aikštelė, ten buvo sandėlis, kur jas iškraudavo. Jis jokių pinigų už detalių pardavimą negavo, jokių dokumentų nepildydavo. Jis nematė, kad direktorius būtų pildęs dokumentus, parduodamas detales. Jis kelis kartus matė, kaip V. T. pardavė dalis, bet nematė, kad būtų rašęs dokumentus. Prie V. N. namo aikštelėje teko dirbti vieną kartą, reikėjo iš mašinos išimti dalis, kurias nurodė direktorius. V. N. detales pats sukrovė į automobilį ir išvežė į sandėlį.

Liudytojas V. J. parodė, kad dirbo įmonėje UAB „A“ statybos darbus. Daugiausia dirbdavo (duomenys neskelbtini), automobilių aikštelėje, yra dirbęs (duomenys neskelbtini) statybininku, įrenginėjo lentynas detalėms laikyti. Ten stovėjo seni automobiliai, atveždavo padėvėtų automobilių, būdavo neeksploatuojamų, kai reikėdavo detalių, darbininkai nuimdavo, kartais ir jis nuimdavo. Detales atiduodavo V. N. Jis detalių nepardavinėjo, nematė, kad kiti pardavinėtų. Darbo užmokestį mokėjo pats viršininkas, jis pasirašydavo dokumente. Vėliau perėjo dirbti į kitą V. N. įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apie spyruoklės nuėmimą nuo automobilio nelabai pamena. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. N. jam nurodė nuimti nuo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ galinę spyruoklę, bet nuimti nepavyko. Apklausos protokole yra jo parašas. Tą dieną su S. V. buvo nuvežti į policijos komisariatą asmenybei nustatyti.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. J. parodė, kad nuo 2014-10-12 dirba UAB „A“ pagalbiniu darbininku. Kartu dirbo S. V., V. N., R. T., A. (pavardės nežino). Anksčiau dirbo D., R., S., D., J. (pavardžių nepamena). V. N. į darbo vietą atveždavo transporto priemones be variklių. Demontuotų automobilių detalės būdavo surūšiuojamos ir laikomos angare, adresu (duomenys neskelbtini). Autodetales parduodavo klientams V. N. leidus, pinigus perduodavo direktoriui, pardavimo dokumentų neišrašydavo. Automobilinį metalo laužą parduodavo įmonėje (duomenys neskelbtini). Už gautą 150 eurų dydžio atlyginimą grynaisiais jis pasirašydavo V. N. pateiktame sąsiuvinyje (3 t., b. l. 11–12).

Liudytojas V. N. parodė, kad prieš keletą metų dirbo įmonė UAB „A“, remontuodavo automobilius. Dirbdavo (duomenys neskelbtini), kadangi ten buvo automobilių remontui skirta patalpa, kurioje jis V. N. nurodymu remontuodavo automobilius. Į darbą jį priėmė V. N., buvo sudaryta darbo sutartis, atlyginimas buvo mokamas grynaisiais pinigais, atlyginimo dydis priklausė nuo padaryto darbo. Už gautus pinigus pasirašydavo, kiek uždirbdavo, tiksliai neatsimena, bet gaudavo nedaug. Jis įmonėje dirbo apie 1 metus. (duomenys neskelbtini) buvo specialus keltuvas automobiliams pakelti apie 50–55 cm nuo žemės, buvo pakankamai vietos atlikti darbus, dar buvo mobilus keltuvas automobilio varikliui išimti. Jam tekdavo V. N. nurodymu išiminėti automobilių variklius. V. N. buvo paprašęs, kad jis savo sodyboje palaikytų ir pasaugotų 4 automobilius. V. N. tikėjosi, kad jis tuos automobilius suremontuos. V. N. buvo sakęs, kad automobilį „(duomenys neskelbtini)“ reikės apžiūrėti ir įvertinti remonto kaštus, kokių reikia detalių, kiek kainuos, nuspręsti, ar remontuoti, ar neremontuoti. Darydavo tai, ką pasakydavo direktorius. Kažkokie žmones ateidavo, bendraudavo, gal kartais parduodavo detales, dabar to negali patvirtinti. Galėjo būti, kad išėjęs iš darbo ir pats pirko iš V. N. automobilių detalių.

Liudytojas P. R. parodė, kad 2014 m. apie liepos ar rugpjūčio mėnesį pagal skelbimus laikraščiuose ieškojo, kam galėtų parduoti nevažiuojančius savo automobilius „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Keli pirkėjai buvo privažiavę, bet nesutarė dėl kainos. Jis žinojo, kad V. N. gyvena kaimynystėje (duomenys neskelbtini), prie jo namų yra pristatyta daug automobilių. V. N. atvažiavęs apžiūrėjo automobilius, jie sutarė dėl kainos ir kaltinamasis iš karto sumokėjo pinigus, pasakė, kad dokumentus sutvarkys ir tada atveš. Automobiliai „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ buvo be techninės apžiūros, išregistruoti. Automobilį „(duomenys neskelbtini)“ V. N. išsitempė, o „(duomenys neskelbtini)“ iki šiol nepaėmė. V. N. tą patį vakarą atidavė pinigus, atsiskaitė. Buvo sutarę, kad už kiekvieną automobilį sumokės po 1 000 litų. V. N. sakė, kada kai turės laiko, sutvarkys dokumentus. Automobiliai buvo išregistruoti, techninės apžiūros buvo pasibaigusios. Automobilių dokumentus atidavė V. N., bet šis automobilių pirkimo dokumentų nesurašė ir jam nepateikė. Jis suprato, kad V. N. automobilius pirko ardymui.

Liudytojas K. U. parodė, kad 2013 metais dirbo įmonėje UAB „A“, įsidarbino siunčiant darbo biržai, į darbą priėmė direktorius V. N. Dirbo apie pusę metų, ardydavo lengvuosius automobilius, dirbdavo (duomenys neskelbtini) aikštelėje. Kur V. N. dėdavo išardytas detales, nežino, bet būdavo nurodytas telefono numeris, pirkėjai skambindavo V. ir tardavosi dėl dalių pirkimo. Jis pats detalių nepardavinėjo, bet kartais pirkėjai darbuotojams duodavo pinigų už parduotas detales, kuriuos atiduodavo direktoriui. Kiek iš viso gaudavo už detales pinigų, nepamena. Pats direktorius skambindavo į aikštelę, liepdavo paieškoti detalių ir duodavo nurodymą parduoti. Tačiau jam nurodymo pardavinėti detales neduodavo. Jis dirbo ne vienas, detales parduodavo kuris nors iš darbininkų. Kartais būdavo, kad V. N. nusiveždavo į (duomenys neskelbtini) ardyti automobilių, jei aikštelėje neturėdavo reikiamos detalės. Išimdavo detales, kokių reikėdavo ir kokias pasakydavo pats V., jis savavališkai nieko neimdavo. Dirbdavo nuo 8 val. iki 17 val., vieną kartą gavo atlyginimą ir vieną kartą dokumente pasirašė. Ant rugsėjo 6 d. dokumento jo parašo tikrai nėra.

Liudytojas D. L. parodė, kad įmonėje UAB „A“ yra dirbęs prieš 2 ar 3 metus, išdirbo apie pusmetį. Buvo sudaryta darbo sutartis, turėjo siuntimą iš darbo biržos. Pradžioje ardydavo automobilius (duomenys neskelbtini), reikėdavo sudėti išardytas detales į sandėlį. Vėliau dirbo (duomenys neskelbtini), išardytas detales nešdavo į antrą aukštą, jas reikėdavo sukomplektuoti, surašyti dalių pavadinimus. Kai atvažiuodavo klientai pirkti detalių, reikėdavo paskambinti V. ir šis pats atvažiuodavo. Dar reikėdavo važiuoti į komandiruotes, parvaryti mašinų, nuvežti variklius. Vairuotojo pažymėjimo neturėjo, bet vairuodavo automobilius, už tai buvo nubaustas. Kartu dar dirbdavo S. ir R. iš (duomenys neskelbtini). Dirbdavo pas V. N. namuose įvairius darbus. Prieš metus ar pusantrų, tiksliai nepamena, V. N. buvo jam sakęs, kad policijoje nieko nekalbėtų. Jis tą pokalbį buvo įrašęs telefonu ir pateikęs policijos pareigūnams. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad V. N. nurodymu jis taip pat išmontuodavo reikiamą automobilio detales iš automobilių, esančių V. N. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ir parduodavo klientams. Gautus pinigus jis vėliau perduodavo V. N. Dėl pinigų priėmimo jis jokių dokumentų nepildydavo. Išardytų automobilių variklius veždavo į (duomenys neskelbtini), žinojo visas vietas, jam nereikėdavo bendrauti su kazachais, kurie jo laukdavo prie vagonų. V. N. dėl visko susitardavo. Jis važiuodavo geltonu autobusiuku. Už parduotus variklius dalį pinigų V. pervesdavo kaip avansą, o kitą dalį jis paimdavo ir parveždavo. Kiek variklių nuvežė į (duomenys neskelbtini), neprisimena. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad per mėnesį nuveždavo parduoti apie 30 variklių.

Liudytojas A. S. parodė, kad dirbo V. N. įmonėje UAB „A“, į darbą priėmė vadovas, turėjo pasirašyti darbo sutartį. Jis ardydavo automobilius. Atlyginimą gaudavo grynaisiais pinigais, pasirašydavo algalapyje. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad jokiuose dokumentuose už gautus pinigus nepasirašydavo. Mokėjo už padarytą darbą, reikėdavo išardyti automobilius, bet kiek mokėjo už mašinos išardymą, nepamena. Jis dirbo (duomenys neskelbtini), detalės buvo laikomos sandėlyje, variklius dėdavo ten pat. Tepalus pildavo į talpyklas, ką toliau su jais darydavo, nežino, bet V. buvo gavęs baudą.

Liudytojas D. K. parodė, kad 2013–2014 m. buvo įdėjęs skelbimą į internetą, kad parduoda automobilį „(duomenys neskelbtini)“, automobilis buvo važiuojantis. Paskambino iš UAB „A“ dėl automobilio pardavimo ir atvažiavo du vyrai, kurių nei vardų, nei pavardžių neatsimena, ir išsivežė. Už automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jam sumokėjo 900 litų. Surašė pirkimo–pardavimo dokumentus, už automobilį atsiskaitė iš karto. Kokią kainą įrašė pirkimo–pardavimo sutartyje, nebeatsimena. UAB „A“ nesurašė ir nepateikė jokio dokumento, patvirtinančio mokėjimą už automobilį. Automobilis buvo techniškai tvarkingas, jį buvo galima eksploatuoti. Pirkimo–pardavimo sutartį jis atidavė policijai. Buvo surašytas tik vienas dokumentas pirkimo–pardavimo sutartis, o kvito apie pinigų gavimą neišrašė. Automobilio techninė apžiūra buvo galiojanti, bet jau ėjo į pabaigą. Automobilio dokumentus jis atidavė pirkėjui.

Liudytojas E. J. parodė, kad UAB „A“ pardavė automobilį. Turi pats įmonę, kuri prekiauja automobiliais, apie parduodamus automobilius skelbia internete. Paprastai asmuo ar įmonė, ketinanti pirkti automobilį, jam skambina dėl automobilio pirkimo. Taip pat viskas buvo ir parduodant automobilius UAB „A“. Jo įmonė 2013 metais UAB „A“ pardavė 2 transporto priemones, kurių pirkimo–pardavimo sutarčių kopijas jis pateikė. Sudarant pirkimo–pardavimo sutartis ant dokumentų pasirašė V. N. Transporto priemonės buvo parduotos už pirkimo–pardavimo sutartyse nurodytą kainą, t. y. 1000 Lt ir 950 Lt. Už perkamas transporto priemones UAB „A“ atsiskaitė grynaisiais pinigais, o jis išrašė gautų pinigų kvitą bei sąskaitą faktūrą. Šiuos dokumentus jis visada pateikia asmenims, iš jo įmonės perkantiems transporto priemones. Dabar jis tiksliai negali pasakyti, ar parduotos transporto priemonės buvo techniškai tvarkingos.

Liudytoja V. Ž. parodė, kad dirba seniūnijoje, ten yra mačiusi V. N. Buvo atvažiavę (duomenys neskelbtini) rajono policijos tyrėjai, kreipėsi į seniūną ir seniūno pavedimu ji ir socialinė darbuotoja apie 9–10 val. važiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą dalyvauti atliekant kratą. Kartu su policijos pareigūnais seniūnijos automobiliu atvažiavo prie sandėlio. Policijos pareigūnai parodė dokumentus, pagal kuriuos buvo atliekama krata. Sandėlio didžiosios durys prieš pradedant kratą buvo atidarytos, iš kitos pusės buvo užrakinta. Ten ūkiniame pastate policijos tyrėjai aprašė visą turtą, o jos tik stovėjo ir žiūrėjo. Tai buvo naudoti automobiliai, automobilių varikliai, daiktai, susiję su automobiliais. Rašė dvi grupės darbuotojų, vienas žiūrėjo daiktus, o kitas darė aprašą. Jos tik stebėjo, surašyta buvo viskas pirmame aukšte ir antrame aukšte, visi pasirašė ir išsiskirstė. Neprisimena, ar pasirašant protokolą V. N. dalyvavo.

Specialistė J. A. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) FNTT skyriuje, pagal (duomenys neskelbtini) policijos skyriaus vyr. tyrėjo Ž. K. 2015-06-11 užduotį atliko UAB „A“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą. Jai buvo pateikti įmonės ūkinės finansinės veiklos dokumentai ir ikiteisminio bylos tyrimo medžiaga. Tačiau buvo pateikti ne visi to laikotarpio ūkinės finansinės veiklos dokumentai. Trūko 2013 metų sausio, vasario, gegužės, rugsėjo mėnesių dokumentų. Byloje yra perdavimo aktas, kur įvardyti segtuvai su dokumentais, nėra išvardyti dokumentų pavadinimai. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu buvo nustatyta, kad UAB „A“ direktorius V. N. nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 7 str. 3 d. reikalavimų, nepagrindė apskaitos dokumentais grynųjų pinigų, iš viso 103 847,47 Lt, panaudojimo, nepagrindė apskaitos dokumentais automobilių pirkimo ir piniginių lėšų sumokėjimo 7 atvejais – 5500 litų, 15 atvejų nepagrindė apskaitos dokumentais iš viso 11 650 Lt sumokėjimo už įsigytus automobilius, nepagrindė apskaitos dokumentais ir į apskaitą neįtraukė 76 atvejais priskaičiuoto darbo užmokesčio darbuotojams, iš viso 28 842,15 Lt, neįtraukė į apskaitą darbo užmokesčio išmokėjimo, iš viso 25 401,28 Lt, 63 atvejais neišsaugojo automobilių pirkimą iš fizinių asmenų pagrindžiančių apskaitos dokumentų, iš viso už 51 571 Lt, 23 PVM sąskaitų faktūrų, kurias panaudojo pagrįsti paslaugų pirkimui iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 13 161,76 Lt, neišsaugojo darbo užmokesčio, iš viso 62 260, 99 Lt, priskaitymą tiriamuoju laikotarpiu pagrindžiančių apskaitos dokumentų, neišsaugojo pardavimo sandorius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindžiančių 8 vnt. sąskaitų faktūrų, kurių bendra suma 8 133,00 Lt, neišsaugojo pardavimo sandorius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindžiančių 13 vnt. sąskaitų faktūrų, kurių bendra suma 15 891,91 Lt, automobilių pardavimą pagrindžiančių dokumentų, 2 transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutarčių, pagrindžiančių transporto priemonių pardavimą iš viso už 3 200 Lt. Nepagrindė apskaitos dokumentais ir į apskaitą neįtraukė 76 atvejais darbo užmokesčio išmokėjimo, iš viso 25 401,28 Lt (7 356,72 Eur). Tyrimo metu nustatyta, kad mokėjimui buvo panaudotos piniginės lėšos, bet įmonės apskaitoje šių dokumentų nebuvo. Tai nustatyta liudytojų parodymais. 51 571 Lt nebuvo įtraukta į apskaitą, pagal tyrimo medžiagą negalima nustatyti, iš kur atsirado šie pinigai, kadangi tyrimo metu nebuvo pateikti pinginių lėšų panaudojimo registrai, buvo nustatyta, kad išimta iš banko 103 000 Lt ir neįnešta į kasą, jie buvo neįtraukti į apskaitą. Nebuvo pateiktos kasos knygos, nebuvo galima įvertinti piniginių lėšų panaudojimo, kiek gauta kasoje, kiek buvo panaudota. Buvo pateikti dokumentai iš valstybės įmonės „Regitra“, pagal automobilių numerius lygino su „Regitros“ pateiktais dokumentais. Tyrimą atliko pagal segtuvuose buvusias automobilių pirkimo–pardavimo sutartis, kasos dokumentus, tik nebuvo galima nustatyti, kuriuo laikotarpiu įmonė buvo nusipirkusi automobilių, kiek jų buvo pardavusi ar demontavusi, nes buvo tik pirminiai apskaitos dokumentai, registrų neturėjo, pagal ką galėtų skaičiuoti, lyginti, kiek pirkta, kiek parduota. Ji kreipėsi į tyrėją, kad trūksta dokumentų. Specialisto išvadoje yra paminėta, kad įmonės vadovas į reikalavimą pateikti dokumentus atsakė, kad jis daugiau jokios informacijos apie įmonės veiklą pateikti negali. Buvo nurodyta atlikti ūkinės finansinės veiklos tyrimą pagal pateiktus dokumentus. Tyrimo metu ji vertino pateiktus apskaitos dokumentus ir pagal apskaitos dokumentus buvo nustatyta, kad įmonė pardavė metalo laužą, ji vertino norminius aktus, reglamentuojančius metalo laužo pardavimą. Pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą, tokių dokumentų verstis komercine veikla nebuvo pateikta. Darbo užmokesčio išmokėjimą ji nustatė pagal liudytojų parodymus, esančius ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Buvo vertinami liudytojų parodymai, „Sodrai“ pateiktos ataskaitos. Darbo užmokesčio apskaičiavimo dokumentų iš viso nebuvo pateikta, pagal ataskaitas „Sodrai“ matė, kiek buvo deklaruota darbuotojams priskaičiuoto atlyginimo. Pagal liudytojų parodymus buvo apskaičiuota, kiek darbuotojas gavo mėnesio atlyginimo, ir buvo lyginama su „Sodros“ pateiktais dokumentais. Dėl variklių pardavimo, kad būtų parduota užsienio piliečiams, neatsimena, galėjo būti toks vienintelis kartas, bet daug nebuvo. Išvadoje nurodyta, kad negalima įvertinti turto, kadangi nebuvo nei apskaitos registrų, nei piniginių lėšų, nei turto, nei prekių, Iš apskaitos registrų galima matyti visą prekių judėjimą, visas įmonės turtas turėtų būti įtrauktas į apskaitą, to negalėjo matyti. Darė priešpriešinius patikrinimus, buvo gauti dokumentai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ su vadovų parašais, jie pagrindžia išvadas. Pagal gautus dokumentus buvo nustatyta, kad įmonė automobilius ardydavo, demontuodavo, parduodavo metalo laužą. Išvadoje yra minėta, kad įmonė neturėjo licencijos ardyti automobilius, bet buvo tyrimas dėl to, kad darbuotojai ardė automobilius, buvo parduodamos detalės ir metalo laužas. Buvo apskaičiuota, už kiek buvo parduota išardytų dalių, bet apskaitoje nebuvo dokumentų apie metalo laužo pirkimą. Specialisto išvados yra padarytos pagal pateiktus įmonės dokumentus, iš „Sodros“, „Regitros“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ gautus dokumentus ir ikiteisminio tyrimo medžiagą.

Liudytojas Ž. K. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) PK vyriausiuoju tyrėju, atliko ikiteisminį tyrimą šioje byloje. Tyrimas buvo pradėtas pagal BK 202 str. numatyto nusikaltimo požymius, kadangi įmonės vadovas V. N. reikalaujant savanoriškai neteikė dokumentų, reikalingų atlikti pirminiams veiksmams, todėl reikėjo daryti kratas, kurių metu buvo siekiama rasti reikšmingus tyrimui buhalterinius dokumentus, neoficialios apskaitos dokumentus, laikmenas, kompiuterius, visus kitus objektus, kurie galėtų turėti reikšmės tyrimui baudžiamojoje byloje. Kratą atliko direktoriaus gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). V. N. neigė, kad ten gyvena, tačiau buvo nustatyta ir byloje yra faktiniai duomenys, kurie leido neabejotinai manyti, kad jis ten gyveno, slėpė tyrimui reikšmingus dokumentus, todėl buvo daroma krata. Krata truko labai ilgai, visą dieną iki vėlaus vakaro. Dar buvo atliekama krata (duomenys neskelbtini) bute, kuris nuosavybės teisės priklauso V. N. ar jo žmonai. Buvo daromos kratos automobiliuose, kurie priklauso V. N. ar įmonei UAB „A“. Apklausė liudytojus, buvo paskirtos užduotys specialistams, tikrinami ir analizuojami dokumentai, apžiūrimi paimti daiktai ir dokumentai. Byla dėl ginklo ir šaudmenų neteisėto laikymo buvo išskirta į atskirą tyrimą. Buvo filmuojama krata, kuri buvo atlikta adresu (duomenys neskelbtini), kiek įmanoma, buvo filmuojama dviem kameromis, kurios išsikraudavo, buvo šalta. Dar buvo daroma krata (duomenys neskelbtini) kaime, kur yra įmonės transporto priemonės, prekiaujama detalėmis, neįtraukdavo į apskaitą daug operacijų. Buvo aprašinėjami automobiliai, nes buvo apribotos nuosavybės teisės. Buvo didelės apimties ikiteisminis tyrimas, byla perduota į teismą, jokio suinteresuotumo dėl šios įmonės neturi. Kratoje (duomenys neskelbtini) dalyvavo (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnai ir kviestiniai. Į patalpas pateko padedami gaisrininkų, nors ryte name buvo V. N. buvusi žmona. Pateikė visą vaizdo medžiagą, tai, kas buvo nufilmuota, yra viskas pateikta. V. N. nebuvo suimtas, sutiko važiuoti į policijos komisariatą, buvo pateiktas pirminis pranešimas apie įtarimą. Iki kratos įtariamajam pateikė įtarimą ir apklausė. V. N. nebuvo draudžiama dalyvauti kratoje. Tuo metu dar nebuvo teismo sprendimo dėl kratos atlikimo. Jis pateikė surašytus nutarimus daryti kratą, nutarime buvo nurodytas adresas (duomenys neskelbtini), kur faktiškai gyvena kaltinamasis. V. N. aiškino, kad ten negyvena, gyvena, kur nori. Atrodo, kad V. N. nebuvo atvykęs atliekant kratą. Pareigūnai apie 30 minučių beldė į langus, į duris, niekas neatidarė durų, buvo žiemos metas, nors ryte žmona buvo. Viskas, kas buvo rasta kratos metu, paimta, yra įrašyta į kratos protokolą. Magnetofonas nebuvo paimtas. Dokumentai, kurie neturi reikšmės tyrimui, po apžiūros buvo grąžinti. Dėl dokumentų grąžinimo yra surašytas pakvitavimas. Pareigūnai, darydami kratą, turi teisę paimti daiktus, dokumentus, kurie gali turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nors ir nėra susiję su atliekamu tyrimu. Po kratos V. N. buvo pateiktas pranešimas apie įtarimą dėl neteisėtų ginklų, šaudmenų laikymo. Kviestiniai buvo susipažinę su kratos protokolu, matė paimamus daiktus, dokumentus ir pasirašė. Kai kurie paimti dokumentai buvo sudėti į dėžes, kai kurie į segtuvus, kai kurie į maišus, toje vietoje, kur buvo rasti dokumentai, jie nebuvo sudėti tvarkingai. Kiek pamena, buvo automobilių pirkimo–pardavimo sutarčių, techninės apžiūros lapų, transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo polisų, registracijos liudijimų, buvo pinigų priėmimo kvitų, tačiau nebuvo jokių registrų apie užregistruotas operacijas. Buvo darbo sutarčių registravimo žurnalų, kratos protokole viskas surašyta. Kratos metu buvo nufilmuota. Viskas yra surašyta kratos protokole, kito sąrašo nėra. Paimtus visus dokumentus dėjo į segtuvus, dokumentus, kurių negalėjo dėti į segtuvus, dėjo į įmautes, parsivežė į darbo kabinetą. Po to apžiūrėjo, byloje turi būti apžiūros protokolas. Nereikšmingus tyrimui dokumentus grąžino, likusieji buvo išsiųsti specialistui. Kadangi tyrimo metu buvo nustatyta ir surinkta duomenų, jog UAB „A“ vykdė veiklą neturėdama reikiamos licencijos ar leidimo, visi požymiai leido manyti, kad automobiliai buvo demontuojami, jų detalės buvo pardavinėjamos neteisėtai. Yra duomenų, kad UAB „A“ pardavinėjo automobilius, kurie buvo techniškai tvarkingi ir registruoti. Kiti automobiliai buvo nevažiuojantys. Kadangi V. N. nesutiko dalyvauti nė viename procesiniame veiksme, o dalis automobilių buvo be valstybinių numerių, negalima buvo atidaryti kapoto, pažiūrėti numerių, teko juos aprašinėti, buvo fotografuojami. Buvo aprašomi automobiliai, kuriais realiai disponavo UAB „A“. Siuntė reikalavimą tiesiogiai UAB „A“ direktoriui, prašė pateikti buhalterinius dokumentus, tiriamojo laikotarpio apskaitos dokumentus dėl ūkinės finansinės veiklos. Kiek pamena, V. N. nepateikė jokių dokumentų. Įmonė veiklą vykdė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, galėjo ten laikyti dokumentus ar kitur. Visi paimti dokumentai buvo parvežti į jo kabinetą, buvo perduoti specialistams.

Liudytojas G. G. parodė, kad dirbdamas (duomenys neskelbtini) policijos vyresniuoju tyrėju, atliko kratą (duomenys neskelbtini) gyvenamajame name. Tyrėjas Ž. K. paaiškino, kad V. N. atsisako vykti į kratą ir jo nėra. Buvo nuspręsta sankcionuotą kratą atlikti pasikviečiant kviestinius, ugniagesius. Buvo paskelbta teismo nutartis ir pradėta krata. Gaisrininkai išpjovė duris ir pareigūnai pateko į namą. Prieš tai už vartų lakstė šunys. Jis mano, kad iš Registrų centro buvo gauti duomenys, kam namas priklauso, bet su savininku nepavyko susisiekti, todėl pasikvietė kviestinius – šalia gyvenančius žmones. Buvo pradėta krata, kratai vadovavo tyrėjas Ž. K., dalyvavo kiti pareigūnai, buvo filmuojama, kiek leido techninės galimybės. Kadangi krata ilgai užtruko, kelis kartus buvo keičiamos atminties kortelės, filmavimas galėjo būti pertraukiamas, sustabdomas ir vėl pradedamas. Kratos metu vienas pareigūnas saugojo teritoriją, kad nevaikščiotų pašaliniai asmenys, kadangi nebuvo šeimininkų. Paskambino šis pareigūnas ir pasakė, kad pasirodė kaltinamasis, tada G. Š. buvo išėjęs į lauką kalbėtis su V. N. Kratą darė palaipsniui, po vieną patalpą, stebint kviestiniams, paėmė bylai reikšmingus daiktus, dokumentus. Ką tiksliai ir kiek paėmė, nepamena, bet buvo labai daug automobilių valstybinių numerių, įvairiausių registracijos liudijimų, dokumentų, įvairiausių dokumentų, kuriuos sunku išvardyti ir prisiminti. Reikšmingus dokumentus nešė į krūvą, vienas žmogus garsiai skaitė, kokie yra dokumentai, kitas rašė, kas tiksliai rašė, neatsimena. Dokumentai buvo dedami į dėžės, kratoje dalyvavo kviestiniai, jie susipažino su kratos protokolu, perskaitė ir pasirašė. Viskas buvo fiksuojama kratos protokole, užtruko nemažai laiko. Visi daiktai buvo nuvežti į policijos komisariatą, į Ž. K. kabinetą. Dabar neprisimena, kiek buvo sukrauta dėžių su dokumentais, viskas yra užfiksuota protokole.

Liudytojas G. Š. parodė, kad dirbdamas (duomenys neskelbtini) policijoje, viršininko nurodymu dalyvavo kratoje (duomenys neskelbtini), kuriai vadovavo tyrėjas Ž. K. Tyrėjas Ž. K. pasakė, kad V. N. apklausoje nurodė, jog tuo adresu nebegyvena, nieko nežino apie tą vietą, ne jam priklauso ir atsisako dalyvauti kratoje. Buvo pakviesti kviestiniai, visi supažindinti su teismo nutartimi atlikti kratą. Namuose niekas nedarė durų, buvo iškviesti gaisrininkai, kurie duris atidarė ir toliau buvo atliekama krata. Kai įėjo, pradėjo kratą nuo pirmo aukšto ir ėjo palaipsniui, po vieną kambarį. Iš pradžių jis filmavo, bet kai prie įėjimo į kiemą pasirodė V. N., jis išėjo į lauką. V. N. triukšmavo, norėjo sutrukdyti atlikti kratą, bandė įsiveržti į vidų, nors prieš tai pareiškė, kad ten negyvena. Pokalbis vyko prie įėjimo į kiemą, jis, kiek pamena, filmavo pokalbį su V. N., kartu buvo tyrėjas G. B. V. N. buvo atvykęs ne vienas, dar buvo asmenų automobilyje, dar buvo iškvietęs patrulius. Bendravo su patruliais, paaiškino, kad yra atliekama sankcionuota krata. Išvykti V. N. netrukdė, kai pasakė, kad automobilis trukdo eismui, pareigūnai savo automobilį patraukė. Kaltinamasis išvyko, krata buvo tęsiama toliau, krata užtruko gana ilgai iki nakties. Todėl filmavimo kameroje pakeitė kelias baterijas, kelias atminties korteles, bet informacija vis tiek netilpo, teko filmavimą nutraukti. Nors buvo dvi kameros, dvi baterijos, bet viskas labai ilgai užtruko, negalėjo visko nufilmuoti. Atsimena, kad kratos metu rado labai daug automobilių pirkimo–pardavimo sutarčių, automobilių valstybinių numerių, įvairių UAB „A“ dokumentų, tie dokumentai buvo paimti, viskas buvo surašyta protokole. Kiek atsimena, dokumentai buvo supakuoti į popierines dėžes. Kratos protokolą pildė Ž. K. Jiems buvo pasakyta, kad visi dokumentai, susiję su UAB „A“, yra svarbūs, kiek rado dokumentų, visus paėmė. Atrodo, kad dėžės buvo užantspauduotos, segtuvai su dokumentais buvo dedami į dėžės, dar buvo atskirų dokumentų. Kai buvo paimami dokumentai, kviestiniai visą laiką buvo šalia, jiems dalyvaujant buvo perskaitytas kratos protokolas, buvo filmuojama. Kviestiniai dalyvavo atliekant kiekvieną veiksmą. Paimti dokumentai buvo išvežti į (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą tyrėjo Ž. K. kabinetą.

Liudytojas G. B. parodė, kad dirbdamas (duomenys neskelbtini) PK dalyvavo atliekant kratą (duomenys neskelbtini). Kiek dabar atsimena, jis saugojo teritoriją, kad į ją nepatektų pašaliniai asmenys. Tai buvo sankcionuota krata, dalyvavo kviestiniai asmenys, į namo vidų patekti padėjo gaisrininkai. V. N. sakė, kad tai ne jo namas, jis ten negyvena, kad ten neis. Kratos metu jis visą laiką buvo lauke. Ten buvo visur pristatyta automobilių prie namo, namo kieme, gatvėje, jų galėjo būti apie šimtą. Pravažiuoti buvo galima, bet pastatyti automobilį nebuvo vietos. Vėliau buvo atvykęs V. N., norėjo patekti į vidų, jam buvo pasakyta, kad vyksta krata. Kaltinamasis vaikščiojo, klausinėjo, po to išvažiavo. Nieko neįleido į vidų, nes buvo prasidėjusi krata. Jis dalyvavo iki kratos pabaigos, matė, kaip buvo nešamos dėžės, paimti daiktai buvo išvežti į policijos komisariatą į Ž. K. kabinetą.

Liudytojas L. S. parodė, kad 2014 metais dirbdamas (duomenys neskelbtini) policijos tyrėju dalyvavo atliekant kratą (duomenys neskelbtini), kurią organizavo tyrėjas Ž. K., dalyvavo kolegos iš rajono G. B., M. Z., buvo ir daugiau pareigūnų. Kratą darė dalimis, pradėjo lauke, apžiūrėjo transporto priemones, stovėjusias aplink pastatą. Tada įėjo į vidų, bet kaip tai vyko, neprisimena. Kratos metu buvo paimti automobilių valstybiniai numeriai, transporto priemonių, asmenų dokumentai, lapai su antspaudais. Buvo paimta nemažai daiktų ir dokumentų, susijusių su įmone UAB „A“. Viskas turėjo būti užfiksuota kratos protokole. V. N. kratos metu nedalyvavo, teigė, kad negyvena tame name. Nurodymų neįsileisti kaltinamojo kratos metu nebuvo. Dalyvavo kviestiniai, krata buvo filmuojama, bet neatsimena, ar visą laiką, ar su pertraukomis. Kiek atsimena, dokumentus pakavo į specialias pakuotes. Buvo nurodyta imti dokumentus, susijusius su UAB „A“ veikla, kitų neėmė. Kratos protokolas buvo visiems perskaitytas ir pasirašytas, ar buvo nurodyti visi paimti UAB „A“ dokumentai, jis dabar nežino, bet turėjo būti nurodyti visi dokumentai. Kaip buvo išvežti dokumentai, ar buvo sudarytas paimtų dokumentų sąrašas, neatsimena. Dokumentai buvo vežami į VPK, nešama į tyrėjo Ž. K. kabinetą.

Liudytojas L. T. parodė, kad 2014 metais dirbdamas (duomenys neskelbtini) policijoje dalyvavo kratoje (duomenys neskelbtini) kaime. Kratai vadovavo Ž. K. Kratos metu ieškojo dokumentų, kratos protokolą surašė Ž. K. Kratos darymo aplinkybių neprisimena, nes krata nebuvo išskirtinė.

Liudytoja M. Z. parodė, kad 2014-12-11 dirbdama (duomenys neskelbtini) policijos skyriuje tyrėja dalyvavo kratoje name, kuriame gyveno V. N. Buvo pasikvietę du kviestinius, dalyvavo nemažai pareigūnų, kai kurie pareigūnai buvo likę lauke stebėti aplinkos, pagrindinė pareigūnų dalis nuėjo į namo vidų. Kviestiniai buvo iš kaimynų, netoliese gyvenantys žmonės. Krata užtruko nemažai laiko, kratai vadovavo Ž. K., visi vykdė jo nurodymus, buvo konkrečios užduotys, ko ieškoti, kas svarbu byloje. Buvo lauke kilęs konfliktas, kai V. N. mėgino patekti į namą. Kratoje nuo pradžių V. N. nedalyvavo. Kratos metu buvo filmuojama vaizdo kamera, rašomas kratos protokolas, visi su juo susipažino ir pasirašė. Krata buvo atliekama, dalyvaujant kviestiniams, nuosekliai nuo pirmo aukšto, garažo patalpų iki pat namo viršaus. Nepamena, kokius paėmė objektus, ten buvo labai daug visko paimta. Buvo daug tuščių dokumentų su parašais ir antspaudais, įvairių automobilių techninių pasų, asmenų dokumentų. Buvo labai daug įvairių dokumentų visame name, jie buvo dėžėse, palaidi gulėjo po lova, spinta. Neatsimena, kur rado automobilių techninius dokumentus, jų buvo visur. Vaizdas ten buvo chaotiškas, bet kurioje dėžutėje galėjo būti įvairių smulkių daiktų iš automobilių salono, tarp jų taip pat galėjo būti pasas. Techniniuose pasuose skylių nedarė, niekas svetimo turto negadino, skylmušos neturėjo. Įvairių pretenzijų ikiteisminio tyrimo metu girdėjo iš V. N., jis darė labai didelį psichologinį spaudimą viso ikiteisminio tyrimo metu. Kratos protokolą rašė Ž. K. Dokumentus, kurie reikalingi, atrinkdavo pagal vadovaujančio pareigūno nurodymus. Prieš pasirašydama protokolą perskaitė ir visi paimti dokumentai buvo nuvežti į policijos komisariatą pas tyrėją Ž. K. Teko dalyvauti aprašant automobilius, buvo sudėtingas darbas, nes buvo begalė automobilių be valstybinių numerių, neaiškios kilmės ir būklės. Kiekvienas automobilis buvo fotografuojamas, filmuojamas. Aprašinėjo visus automobilius ir tai, kas iš jų likę, visą kitą turtą, buvo daug akumuliatorių, įvairių detalių. Automobilių, į kuriuos nebuvo įmanoma patekti, niekas nelaužė, neardė, kadangi visi turėjo telefonus, vaizdo kameras, fotoaparatus, automobilį galima buvo užfiksuoti. Buvo gyventojų nuolatinių skundų dėl neteisėtai apstatytos automobiliais ir taip užvaldytos gatvės teritorijos.

Liudytoja J. A. parodė, kad UAB „A“ akcijų įsigijo 1995 m. ir 2003 m. Ji nepamena, iš ko įsigijo akcijas, kada dukra išsituokė su V. N., kuris yra įmonės direktorius. Paskutinį kartą bendrovės UAB „A“ visuotiniame susirinkime dalyvavo 2016 metų kovo ar balandžio mėn. Paskutinis akcininkų susirinkimas vyko UAB „A“ pastate, (duomenys neskelbtini), bet adreso negali nurodyti. Susirinkime atsiskaitė direktorius, aptarė su akcininkais visus tolesnio darbo klausimus, bet nepamena, ar svarstė pelno klausimus. Dalyvavo daug akcininkų, visų pavardes jai sunku prisiminti. S. N. yra jos anūkė, bet neprisimena, ar 2016 metais ji dalyvavo susirinkime. S. N. dirbo įmonėje UAB „A“, bet kada tai buvo, neprisimena. Kaip akcininkė, ji gali nurodyti, kaip įmonei geriau dirbti. Ji neprisimena, kada paskutinį kartą gavo dividendus. Įmonė pardavinėjo automobilius, žinojo, kad įmonėje buvo ardomi automobiliai. 2016 metais dalyvavo susirinkime, buvo svarstomas klausimas dėl metinės finansinės atskaitomybės tvirtinimo, veikla nebuvo pelninga, nes buvo uždrausta pardavinėti automobilius. Akcininkai visada aptardavo direktoriaus darbą, planuodavo, kaip toliau dirbti. Dėl taršos leidimų direktorius akcininkams perdavė informaciją, bet nepamena, kas buvo nuspręsta. Į akcininkų susirinkimą akcininkai yra kviečiami telefonu. Kokį turtą įmonė turi, ji nežino, bet žino, kad pastatui uždėtas areštas.

Liudytojas E. B. parodė, kad V. N. yra buvęs jo kaimynas. Jis prieš 3 metus buvo pakviestas dalyvauti atliekant kratą pas V. N., kartu buvo dar viena kaimynė. Gaisrininkai atidarė duris, jis kartu su pareigūnais įėjo į namą, buvo pasakyta, kad atliekamas finansinis tyrimas, ieškojo dokumentų, paėmė automobilių numerius, juo registravo. Pareigūnai rado tuščių popierių su parašais, grynųjų pinigų, ginklų, kiek suprato, tai buvo dujiniai pistoletai, daug automobilių numerių ir be galo daug dokumentų. Viską dėjo į maišelius, užsirašė ant maišelių, krovė į dėžes ir po to išvežė. Dokumentus, kuriuos paima, pareigūnai surašydavo, bet ar tai buvo sąrašas, negali pasakyti. Dėžių buvo daugiau kaip dešimt. Iš pradžių pareigūnai filmavo, bet po to išsikrovė akumuliatorius ir toliau nebefilmavo. Jis dalyvavo darant kratą virtuvėje, kambaryje, kur buvo seifas, namo rūsyje, garaže, viename kambaryje, kur buvo labai daug dokumentų, stovėjo kompiuteris, kambaryje pačiame namo viršuje. Pareigūnai ėmė dokumentus, kur būdavo firmų pavadinimai, kitų dokumentų neėmė. Dėžės su dokumentais, kurias ėmė, buvo užantspauduojamos. V. N. kratos metu nebuvo, pareigūnai paaiškino, kad kaltinamasis sakė, jog ten nebegyvena, ir pasišalino. Po to bandė grįžti, bet pareigūnai jo nebeįleido, kadangi jis buvo pasakęs, jog negyvena. Daugiau namo gyventojų nebuvo, nes tame name gyveno tik kaltinamasis. Jis suprato, kad V. N. užsiėmė automobilių detalių prekyba, nes matydavo pro langą, kaip atvažiuodavo klientai. Kartais klausdavo, ar tai jo sąvartynas, sakydavo, kad skambino ir atvažiavo detalių, jis parodydavo, kur eiti. Buvo daug naudotų automobilių, automobiliai stovėjo pievoje, buvo užstatytas automobiliais visas šaligatvis. Matydavo, kaip V. N. ar darbuotojai kartu su klientais eidavo į sąvartyną. Matydavo, kaip ardydavo automobilius, kurie išardyti taip ir stovėdavo. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 3., b. l. 26–27), kad po kratos pas jį į namus buvo atėjęs V. N. ir klausinėjo apie kratą, sakė, kad per kratą paimti auksiniai dirbiniai atrasti vienos pareigūnės vyro lombarde, kad buvo sulaužyti baldai, sugadinti kompiuteriai, kad jis apskundė pareigūnų veiksmus ir jie nuteisti, atleisti iš darbo.

2014-12-11 kratos protokole nurodyta, kad krata buvo atlikta name, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame buvo rasti ir paimti su UAB „A“ susiję buhalterinės apskaitos dokumentai, ginklai, šoviniai, kitų asmenų dokumentai, valstybinių numerių ženklai ir kiti daiktai (1 t., b. l. 128–126).

2015-02-20 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad atliekant aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūrą nustatyta, jog šioje teritorijoje, aptvertoje vieline ir skardine tvora, yra daug eksploatuoti netinkamų automobilių, dalis jų be valstybinių numerių ženklų, dalis išardyti, be variklių ir turi kitų akivaizdžių demontavimo požymių, kitų automobilių detalių (2 t., b. l. 126–128, 129–130).

2015-02-20 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad atliekant vietovės, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūrą nustatyta, jog šioje teritorijoje, tiek ant kelio, tiek pievoje, yra daug eksploatuoti netinkamų automobilių, dalis jų be valstybinių numerių ženklų, dalis išardyti, be variklių bei turi kitų akivaizdžių demontavimo požymių, kitų automobilių detalių.

2015-02-20 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad atliekant vietovės, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrą nustatyta, jog šioje teritorijoje ir aplink ją yra daug eksploatuoti netinkamų automobilių, dalis jų be valstybinių numerių ženklų, dalis išardyti, be variklių bei turi kitų akivaizdžių demontavimo požymių, kitų automobilių detalių (2 t., b. l. 120–122, 123–125).

2016-02-18 specialisto išvadoje Nr. 5-3/12 nurodyta, kad pagal tyrimui atlikti pateiktą ikiteisminio tyrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą nustatyta, jog UAB ,,A“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma iš dalies nesilaikant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimų. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad UAB „A“ (direktorius V. N.) nesilaikė:

1. 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574:

- 7 straipsnio 3 dalies reikalavimų: „Ūkio subjektas susidaro savo sąskaitų planą. Jį tvirtina to ūkio subjekto vadovas“, t. y. nesudarė ir nepatvirtino UAB ,,A“ sąskaitų plano;

- 16 straipsnio 1 dalies reikalavimų: ,,Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, t. y. nepildė apskaitos registrų;

- 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų: ,,Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų: ,,Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, t. y.:

1) nepagrindė apskaitos dokumentais grynųjų pinigų, iš viso 103 847,47 Lt, iš jų 2013 m. 65 atvejais – 97 167,47 Lt ir 2014 m. 11 atvejų – 6 680,00 Lt, įnešimo į UAB ,,A“ kasą, kurių išgryninimą pagrindė sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) banke, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) banke, ir sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) kredito unijoje ,, (duomenys neskelbtini)“, išrašais. Pagal tyrimui atlikti pateiktus dokumentus negalima nustatyti 103 847,47 Lt grynųjų pinigų panaudojimo;

2) nepagrindė apskaitos dokumentais automobilių pirkimo ir piniginių lėšų sumokėjimo 7 atvejais už 5 500,00 Lt (2013 m. 2 atvejais – 1 900,00 Lt, 2014 m. 5 atvejais – 3 600,00 Lt) ir 15 atvejų nepagrindė apskaitos dokumentais iš viso 11 650,00 Lt sumokėjimo už įsigytus automobilius (2013 m. 10 atvejų – 7 850,00 Lt ir 2014 m. 5 atvejais 3 800,00 Lt );

3) nepagrindė apskaitos dokumentais ir į apskaitą neįtraukė 76 atvejais:

- darbo užmokesčio priskaitymo darbuotojams, iš viso 76 atvejais 28 842,15 Lt (8 353,26 Eur), iš jų 17 atvejų 5 164,83 Lt (Eur) (2013 m. 7 atvejais – 2 307,69 Lt, 2014 m. 10 atvejų – 2 857,14 Lt) 2 asmenims, su kuriais nebuvo sudarytos darbo sutartys, ir 59 atvejais 23 677,32 Lt (6 857,56 Eur) (2013 m. 24 atvejais – 10 958,38 Lt, 2014 m. 35 atvejais – 23 677,32 Lt) darbuotojams, su kuriais buvo sudarytos darbo sutartys;

- darbo užmokesčio išmokėjimo, iš viso 25 401,28 Lt (7 356,72 Eur), iš jų 4 700,00 Lt 17 atvejų (2013 m. 7 atvejais – 2 100,00 Lt, 2014 m. 10 atvejų – 2 600,00 Lt) 2 asmenims, su kuriais nebuvo sudarytos darbo sutartys, ir 20 701,28 Lt 59 atvejais (2013 m. 24 atvejais – 9 396,87 Lt, 2014 m. 35 atvejais – 11 304,41 Lt) darbuotojams, su kuriais buvo sudarytos darbo sutartys (jeigu remiantis ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktais liudytojų D. L., S. K., R. N., A. A., V. J., V. T., S. V., R. N., D. V., K. U., J. B., V. N., A. S. ir D. V. apklausos protokolais nustatyta, kad UAB „A“ (direktorius V. N.) nepagrindė apskaitos dokumentais darbo užmokesčio priskaitymo, iš viso 28 842,15 Lt (8 353,26 Eur) ir darbo užmokesčio išmokėjimo grynaisiais, iš viso 25 401,28 Lt (7 356,72 Eur);

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių:

- 3 punkto: ,,Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį“, t. y. nepagrindė kasos pajamų orderiais iš viso 103 847,47 Lt, iš jų 2013 m. 65 atvejais – 7 167,47 Lt ir 2014 m. 11 atvejų – 6 680,00 Lt, įnešimo į UAB ,,A“ kasą, kurių išgryninimą pagrindė sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) banke, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) banke, ir sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) kredito unijoje ,, (duomenys neskelbtini)“, išrašais;

- 4 punkto: „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus)“, t. y. 76 atvejais apskaitos dokumentais (kasos išlaidų orderiais) nepagrindė darbo užmokesčio išmokėjimo darbuotojams grynaisiais, iš viso 25 401,28 Lt (7 356,72 Eur).

Pagal UAB „A“ organizuojamą ir tvarkomą buhalterinę apskaitą dėl 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų nesilaikymo laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-11-30 negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (9 t., b. l. 38–77).

Be to, 2016-02-18 specialisto išvadoje Nr. 5-3/12 nurodyta, kad pagal tyrimui atlikti pateiktą ikiteisminio tyrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą nustatyta, jog UAB ,,A“ (direktorius V. N.) nesilaikė: 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalies reikalavimų: „Apskaitos dokumentai <...> iki finansinių metų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 19 straipsnio 2 dalies reikalavimų: „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“; 2004 m. kovo 30 d. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. IX-2084 12 straipsnio 1 dalies nuostatų: „<...> privatūs juridiniai asmenys privalo: <...> 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai“, t. y. UAB „A“ (direktorius V. N.) neišsaugojo:

1) 63 atvejais automobilių pirkimą už 51 571,00 Lt (14 935,99 Eur) iš fizinių asmenų pagrindžiančių apskaitos dokumentų;

2) 23 vnt. PVM sąskaitų faktūrų, kurias panaudojo pagrįsti paslaugų pirkimui iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 13 161,76 Lt (3 811,91 Eur) (2013 m. 6 250,27 Lt (1 810,20 Eur), 2014 m. 6 911,49 Lt (2 001,71 Eur));

3) 62 260,99 Lt (18 032,03 Eur) darbo užmokesčio priskaitymą tiriamuoju laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-11-30 pagrindžiančių apskaitos dokumentų;

4) pardavimo sandorius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindžiančių 8 vnt. sąskaitų faktūrų, kurių suma 8 133,00 Lt (2 355,48 Eur), iš jų 2013 m. 6 sąskaitų faktūrų, kurių suma 6 923,00 Lt (2 005,04 Eur), ir 2014 m. 2 sąskaitų faktūrų, kurių suma 1 210,00 Lt (350,44 Eur);

5) pardavimo sandorius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindžiančių 13 vnt. sąskaitų faktūrų, kurių suma 15 891,91 Lt (4 602,61 Eur), iš jų 2013 m. 11 vnt. sąskaitų faktūrų, kurių suma 10 898,58 Lt (3 156,45 Eur), ir 2014 m. 2 vnt. sąskaitų faktūrų, kurių suma 4 993,33 Lt (1 446,16 Eur));

6) automobilių pardavimą pagrindžiančių dokumentų, t. y. 2 transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutarčių, pagrindžiančių transporto priemonių pardavimą už 3 200,00 Lt (926,78 Eur), t. y.: 2013-01-21 D. V. už 2 000,00 Lt (579,24 Eur), 2013-06-08 S. M. už 1 200,00 Lt (347,54 Eur).

Pagal UAB „A“ organizuojamą ir tvarkomą buhalterinę apskaitą dėl 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų nesilaikymo laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-11-30 negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (9 t. b. l. 38–77, 73–74).

Be to, 2016-02-18 specialisto išvadoje Nr. 5-3/12 nurodyta, kad UAB ,,A“ (direktorius V. N.) 2014-11-25 užpildytoje 2013 m. Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje deklaravo pajamas, įtrauktas į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę, iš viso 75 135 Lt, ir 162 669 Lt nuostolį. Deklaruotų 2013 m. Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje UAB ,,A“ duomenų teisingumo negalima įvertinti, kadangi pagal ikiteisminio tyrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą nustatyta, kad UAB ,,A“ (direktorius V. N.) ūkinių operacijų duomenų neregistravo apskaitos registruose bei neišsaugojo 2013 metų apskaitos dokumentų, pagrindžiančių pirkimo ir pardavimo sandorius. UAB „A“ tiriamuoju laikotarpiu (2013-01-01–2014-11-30) VSDFV Pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM3SD) laikotarpiu 2013-01-01 iki 2014-11-30 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą:

- P20.4 eilutėje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma“ deklaravo 28 842,15 Lt (8 353,26 Eur) mažesnes apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos sveikatos ir socialinio draudimo įmokos;

- P20.5 eilutėje ,,Įmokų suma“ nedeklaravo įmokų į VSDF, iš viso 11 531,13 Lt (3 339,65 Eur) (8 935,31 + 865,27 + 1730,55), tuo padarydama 11 531,09 (3 339,65 EUR) nuostolių Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.

UAB „A“ tiriamuoju laikotarpiu (2013-01-01–2014-11-30) VSDFV Pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM3SD) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. deklaravo 28 842,15 Lt (8 353,26 Eur) mažesnes apdraustųjų asmenų pajamas ir dėl to nesumokėjo į VSDF biudžetą iš viso 11 531,13 Lt (3 339,65 Eur) (2013 m. – 5 303,76 Lt, 2014 m. – 6 227,37 Lt). UAB ,,A“ tiriamuoju laikotarpiu (2013-01-01–2014-11-30) dėl buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nesilaikymo neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo iš viso 12 376,15 Lt (3 584,38 Eur) mokesčių ir įmokų, iš jų:

- 2013 m. 575,24 Lt ir 2014 m. 237,78 Lt (nepateikė 2013 metų ir 2014 m. kovo ir lapkričio mėnesių Mėnesinių pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijų ir nedeklaravo iš viso 813,00 Lt),,

- 2014 m. sausio ir vasario mėnesių pateiktose deklaracijose deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis ir 32,00 Lt mažesnį pajamų mokestį;

2. Į VSDF biudžetą iš viso 11 531,13 Lt (2013 m. – 5 303,76 Lt, 2014 m. – 6 227,37), iš jų:

- 1 730,55 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų.

Be to, specialisto tyrimo metu papildomai nustatyta, kad UAB „A“ tiriamuoju laikotarpiu (2013-01-01–2014-11-30) Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose 2014 m. sausio ir vasario mėnesių Mėnesinėse pajamų mokesčio A klasės pajamų deklaracijose (pateiktose Valstybinei mokesčių inspekcijai per elektroninę deklaravimo sistemą) įrašė duomenis, neatitinkančius tikrovės apie turtą, t. y.:

1) 18 eilutėje „Išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD suma“ UAB „A“ nedeklaravo su darbo santykiais susijusių išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų A klasės pajamoms, iš viso 1 202,00 Lt (348,12 Eur);

2) 19 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio suma“ UAB „A“ neišskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą gyventojų pajamų mokesčio, iš viso 32,00 Lt, tuo padarė 32,00 Lt nuostolį valstybės biudžetui (9 t., b. l. 38–77).

2016-02-18 specialisto išvadoje Nr. 5-3/12 nurodyta, kad pagal tyrimui pateiktus UAB ,,A“ apskaitos dokumentus ir ikiteisminio tyrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą nustatyta, kad UAB ,,A“ (direktorius V. N.), neįregistruota Atliekų tvarkytojų valstybės registre, neturėdama taršos integruotos prevencijos ir kontrolės ar taršos leidimo, leidžiančio vykdyti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių demontavimo veiklą, neturėdama pavojingų atliekų tvarkymo licencijos, apskaitos dokumentais pagrindė pajamų, iš viso 67 486,59 Lt (62 804,19 + 4 682,40), gavimą iš ūkio subjektų ir fizinių asmenų už įvairių automobilių detalių ir metalo laužo pardavimą ir tuo nesilaikė:

- 2002 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-1004 6 straipsnio 1 dalies reikalavimo: ,,Įmonės, ketinančios atlikti atliekų apdorojimą, ir įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienus metus, turi gauti leidimus“, 12 straipsnio 1 dalies: reikalavimo ,,Įmonės, kurios surenka, laiko, šalina ar naudoja pavojingas atliekas, turi gauti pavojingų atliekų tvarkymo licenciją“;

- 2003 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro įsakymu Nr. 722 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 8 punkto, kuriame nurodyta: ,,Įmonės turi registruotis Registre, jeigu: 8.1. užsiima atliekų surinkimo, vežimo (įskaitant importą ir eksportą), apdorojimo, naudojimo, šalinimo veikla <...>“;

- 2003 m. gruodžio 24 d. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro įsakymu Nr. 710 „Dėl Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių 9 punkto: ,,Eksploatuoti netinkamas transporto priemones gali surinkti ir apdoroti tik apdorojimo įmonės, turinčios leidimą <...>“ (9 t., b. l. 38–77).

Iš 2015-06-18 rašto Nr. 15/0618-1, pasirašyto UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ administratorės R. B., ir pateiktų dokumentų, pagrindžiančių sandorius su UAB ,,A“, nustatyta, kad UAB ,,A“ (direktorius V. N.) tiriamuoju laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-11-30 apskaitos dokumentais (sąskaitomis faktūromis) pagrindė metalo laužo pardavimą UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ iš viso už 23 794,86 Lt, iš jų 2013 m. – 6 923,00 Lt, 2014 m. – 16 871,86 Lt, ir pinigų priėmimo kvitais pagrindė piniginių lėšų gavimą, iš viso 23 794,86 Lt, iš jų 2013 m. – 6 923,00 Lt, 2014 m. – 16 871,86 Lt (18 priedas (10 t., b. l. 20–31).

Iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo finansininkės V. Č. pasirašyto 2015-09-24 rašto ir pateiktų UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) apskaitos dokumentų nustatyta, kad UAB ,,A“ (direktorius V. N.) tiriamuoju laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-11-30 apskaitos dokumentais (sąskaitomis faktūromis) pagrindė metalo laužo pardavimą UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, iš viso už 17 722,34 Lt, iš jų 2013 m. – 10 898,58 Lt ir 2014 m. – 6 823,76 Lt, ir apmokėjimo gavimą, iš viso 17 722,34 Lt, iš jų 2013 m. – 10 898,58 Lt ir 2014 m. – 6 823,76 Lt (20 priedas (10 t., b. l. 32–33, 34–48).

Iš UAB ,,A“ (direktorius V. N.) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) banke, ir sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) banke, išrašų matyti, kad buvo pagrįstas piniginių lėšų gavimas, iš viso 4 682,40 Lt, iš jų 2013 m. – 3 212,40 (16 965,84 – 13 753,44) ir 2014 m. – 1 470,00 Lt (4 500,00 – 1 150,00 – 1 000,00 – 1 400,00 – 80,00 + 600), iš fizinių asmenų už įvairių detalių pardavimą, (2-1, 4 priedai (9 t., b. l. 149–150, 160).

Pagal UAB ,,A“ apskaitos dokumentus ir ikiteisminio tyrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą (17, 18, 20, 2-1, 4 priedai) matyti, kad UAB ,,A“ (direktorius V. N.) laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-11-30 apskaitos dokumentais pagrindė pajamų gavimą už automobilių detalių ir metalo laužo pardavimą, iš viso 67 486,59 Lt (62 804,19 + 4 682,40) (9 t., b. l. 38–77).

Be to, 2016-02-18 specialisto išvadoje Nr. 5-3/R12 nurodyta, kad pagal tyrimui atlikti pateiktą ikiteisminio tyrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą nustatyta, jog pagal tyrimui atlikti pateiktus UAB ,,A“ sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) banke, Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) banke, ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) kredito unijoje ,, (duomenys neskelbtini)“, išrašus nustatyta, kad UAB ,,A“ (direktorius V. N.) laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-11-30 pagrindė išmokėjimą grynaisiais pinigais, iš viso 103 847,47 Lt, iš jų 2013 m. – 97 167,47 Lt ir 2014 m. – 6 680,00 Lt (8, 9 priedai). UAB ,,A“ (direktorius V. N.) apskaitos dokumentais nepagrindė grynųjų pinigų, iš viso 103 847,47 Lt, iš jų 2013 m. 65 atvejais – 97 167,47 Lt ir 2014 m. 11 atvejų – 6 680,00 Lt, įnešimo į UAB ,,A“ kasą. Pagal tyrimui atlikti pateiktus dokumentus (2-2, 5, 7-2, 8, 9 priedai) negalima nustatyti 103 847,47 Lt grynųjų pinigų panaudojimo (9 t., b. l. 60–61, 73).

2015-10-09 (duomenys neskelbtini) vyresniojo tyrėjo Ž. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dalis automobilių, buvusių adresu (duomenys neskelbtini), kurie buvo aprašyti 2015-09-07 laikino nuosavybės teisės apribojimo protokole, jau nebeturi valstybinio numerio ženklų, kai kurie automobiliai turi naujų demontavimo požymių, trūksta buferių, stiklų, ratų ir pan.(14 t., b. l. 35–36).

Pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-09-11, 2015-12-17 nutartis vykdyto V. N. pokalbių pasiklausymo laikotarpiu nuo 2015-12-11 iki 2016-02-23 metu nustatyta, kad V. N. vykdė automobilių demontavimo veiklą ir užsiėmė demontuotų automobilių bei detalių prekyba (11 t., b. l. 4, 13–14, 15, 17, 19–158, 16 t., b. l. 43–53).

S. V. parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad S. V. patvirtino savo parodymus, duotus liudytojo apklausos metu, tai yra kad kuro baką V. N. nurodymu turėjo išmontuoti iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 44–45, 46–47).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-09-21 rašto ir pateiktų priedų matyti, kad UAB „A“ laikotarpiu nuo 2010-11-30 iki 2015-07-31 pagal pasirašytą reklamos sutartį skelbimų portale (duomenys neskelbtini) buvo platinami skelbimai dėl automobilių ir jų dalių supirkimo ir pardavimo (6 t., b. l. 126–168).

2015-06-09 daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad D. L. savo iniciatyva pateikė mobiliojo ryšio telefoną LG-P700, kurio apžiūros metu nustatyta, kad telefone esantis failas AUD 0004 yra garso įrašas, darytas 2016-06-08 20.07 val., įrašo trukmė – 3.12 min. Įrašo kopija įkelta į vienkartinę duomenų laikmeną (8 t., b. l. 64–70).

2016-06-09 VĮ „Regitra“ rašte Nr. (1.7)-24-256 nurodyta, kad deklaruota, jog automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB „A“, automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB „A“. Automobiliai „(duomenys neskelbtini)“, valstybino numerio ženklas (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nebuvo ir nėra registruoti UAB „A“ vardu (8 t., b. l. 196, 197, 198).

Iš 2015-09-02, 2015-11-30 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuroro Nerijaus Šiaulio nutarimų matyti, kad UAB „A“ priklausantiems demontuotiems ar įmonės žinioje esantiems demontuotiems automobiliams yra taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas (14 t., b. l. 5–6, 103–112).

Iš 2015-09-07 laikino nuosavybės teisių apribojimo protokolo matyti, kad automobiliams „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas (14 t., b. l. 8, 11, 16, 17).

Iš 2015-12-09 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutarties matyti, kad leista daryti kratą V. N. gyvenamosiose patalpose ir žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 141–142).

Iš 2015-12-11 kratos protokolo matyti, kad kratos metu (duomenys neskelbtini), buvo rasti ir paimti automobiliai: „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kuriems 2015-09-02 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuroro Nerijaus Šiaulio nutarimu buvo taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas (2 t., b. l. 143–147).

2014-01-30 UAB „A“ direktoriaus V. N. rašte Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) regiono aplinkos apsaugos departamentui nurodyta, kad UAB „A“ (duomenys neskelbtini), planuoja vykdyti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo ir tvarkymo ūkinę veiklą, parengė ir pateikia informaciją planuojamos ūkinės veiklos atrankai dėl poveikio aplinkai (19 t., b. l. 100).

2014-02-27 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) regiono aplinkos apsaugos departamento rašte Nr. (4)-LV4-604 nurodyta, kad UAB „A“ pateikta informacija yra nepakankama priimti atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo būtinumo, todėl buvo paprašyta papildomos informacijos, taip pat papildyti informaciją ir dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (toliau – ir ENTP) tvarkymo, nes vadovaujantis Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklėmis (Žin., 2004 m. Nr. 50-1676, 2011, Nr. 147-6910), būtina nurodyti, kokios atskiros ENTP apdorojimo zonos bus įrengtos, akcentuojant kiekvienos zonos įrengimui keliamus reikalavimus, kur ir kaip (pastato viduje ar teritorijoje) šios zonos bus išdėstytos, kokie gamybiniai procesai bus vykdomi atskirose zonose. Taip pat buvo paprašyta papildomos informacijos apie galimo poveikio šaltinius (19 t., b. l. 98–99).

2014-06-02 UAB „A“ direktoriaus V. N. rašte Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) regiono aplinkos apsaugos departamentui nurodyta, kad UAB „A“ planuoja vykdyti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo ir tvarkymo ūkinę veiklą, papildė ir pateikia informaciją planuojamos ūkinės veiklos atrankai dėl poveikio aplinkai (19 t., b. l. 101).

2014-06-13 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) regiono aplinkos apsaugos departamento rašte Nr. (4)-LV4-1474 nurodyta, kad UAB „A“ pateikta informacija dėl UAB „A“ planuojamos ūkinės veiklos – eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo (duomenys neskelbtini), poveikio aplinkai vertinimo atlikimo būtinumo yra nepakankama, todėl buvo paprašyta papildomos informacijos, taip pat papildyti informaciją ir dėl ūkinės veiklos organizatoriaus prievolės teisės aktų nustatyta tvarka nustatyti ir įteisinti veiklos objektui sanitarinę apsaugos zoną (SAZ), pateikiant situacijos planą, kuriame būtų pažymėtos formuojamos SAZ ribos. Nurodyti informaciją apie lauko aikštelę, kurioje numatoma įrengti metalo laužo ir kitų antrinių žaliavų laikymo zoną, nurodant, kaip ši aikštelė atitinka Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių (Žin., 2004, Nr., 50-1676, 2011, Nr. 147-6910) reikalavimus. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše pateiktą informaciją, toks objektas žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra įregistruotas. Pateikti žemės sklypo planą, kuriame būtų pažymėtos planuojamos įrengti aikštelės ribos. Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių demontavimo metu susidarančias atliekas, pagrindžiant prognozuojamus šių atliekų kiekius, nes prognozuojamas planuojamos ūkinės veiklos metu susidarančių atliekų kiekis gerokai skiriasi nuo atliekant analogiškas veiklas kitų ūkio subjektų deklaruotų susidarančių atliekų kiekių ir kitos informacijos. Nurodyta, kad atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo privalomumo bus atliekama tik po to, kai bus pateikta papildyta informacija (19 t., b. l. 102).

Nors nei juridinio asmens atstovas, nei kaltinamasis kaltais dėl padarytų nusikalstamų veikų neprisipažino, baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamieji nusikalstamas veikas padarė.

Kaltinamasis V. N., nepripažindamas savo kaltės dėl visų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, aiškino, kad policijos pareigūnai dėl jo tautybės nori sužlugdyti jo verslą. Nurodė ir liudytojus, kuriems tyrėjas Ž. K. tai buvo sakęs. Liudytojas S. V. aiškino girdėjęs, kaip Ž. K. kalbėjo su pareigūnais, jog nori „dusinti“ V. N. įmonę. Liudytojas V. J. tvirtino, kad jam pareigūnas sakė, jog įmonę „spaus, dusins“, nori „prisikasti prie viršininko“. Liudytojas Ž. K., atlikęs ikiteisminį tyrimą, paneigė bet kokį savo suinteresuotumą šioje byloje. Neįtikėtina, kad policijos pareigūnas galėtų sakyti įmonės darbuotojams, kad nori susidoroti su įmone ar pakenkti jos direktoriui. Be to, tokie pasakymai, kokius nurodo liudytojai, nebūdingi lietuvių kalbai, todėl gali būti išgalvoti. Kaltinamasis V. N. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaltino policijos pareigūnus padarius įvairių procesinių pažeidimų ir net nusikaltimų atliekant kratas. Teisme buvo apklausti policijos pareigūnai ir kviestiniai, dalyvavę atliekant kratas. Liudytojas Ž. K. parodė, kad V. N. neigė gyvenantis name (duomenys neskelbtini), skambino namo savininkei ir bandė daryti poveikį, todėl nuspręsta daryti kratą nedalyvaujant kaltinamajam. Liudytojai M. Z., L. S., G. G., G. Š. parodė, kad V. N. atsisakė dalyvauti kratoje, nes tame name negyvena. Liudytojai patvirtino, kad kratos metu buvo filmuojama, dalyvavo kviestiniai, surašytas kratos protokolas, paimti daiktai ir dokumentai nuvežti į policijos komisariatą. Liudytojas G. B. parodė, kad kratos metu buvo lauke ir saugojo teritoriją, buvo atvykęs V. N. ir norėjo patekti į namą, kai krata jau buvo prasidėjusi, nors prieš tai sakė, kad tame name negyvena. Liudytojai V. B., E. B. parodė, kad yra V. N. kaimynai ir buvo pakviesti dalyvauti kratoje, matė visus pareigūnų veiksmus, paimamus daiktus ir dokumentus, pasirašė kratos protokole. Kaip matyti iš liudytojų parodymų, V. N. pats nusprendė nedalyvauti atliekant kratą, teigdamas, kad tame name negyvena, siekė išvengti įmonės dokumentų paėmimo, todėl prasidėjus kratai pagrįstai nebuvo įleistas. Nors kaltinamasis tvirtina, kad kratos metu dingo dalis įmonės dokumentų, tačiau tokią versiją paneigė liudytojai, dalyvavę atliekant kratą. Nebuvo jokio reikalo pareigūnams dalį dokumentų išmesti. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. N. buvo grąžinti neturėję reikšmės bylos tyrimui daiktai ir dokumentai. Todėl nėra jokio pagrindo abejoti atliktos kratos teisėtumu.

Nagrinėjamoje byloje nekyla abejonių dėl to, kad V. N. visiškai atitinka asmenį, kuris nusikalstamą veiką padarė eidamas vadovaujamas pareigas UAB „A“, turėjo teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus jo vardu, kontroliuoti jo veiklą. Taip pat nekyla abejonių ir dėl to, kad juridinis asmuo gali atsakyti pagal BK 202 straipsnį, 222 straipsnį ir 223 straipsnį. Ištirtais įrodymais nustatyta, kad V. N., kaip UAB „A“ vadovas, BK 202 straipsnyje, 222 straipsnyje ir 223 straipsnyje numatytas veikas padarė šio juridinio asmens naudai arba interesais.

Juridinio asmens UAB „A“ atstovas nepripažindamas juridinio asmens kaltės teigia, kad įmonė nėra padariusi nusikalstamų veikų. Nurodo, kad juridinis asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, kai jam atstovavusio kaltinamo fizinio asmens nusikalstamos veikos vienintelis ir pagrindinis tikslas – gauti naudos juridiniam asmeniui. Šiuo atveju juridinio asmens atstovas teisiamas už įmonės turto iššvaistymą. Juridinio asmens UAB „A“ atstovo nuomone, jei įmonėje yra iššvaistytas turtas, reiškia, kad kaltinamasis įmonei naudos nepadarė, tokiu atveju įmonė negali būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn, nes tai prieštarautų teismų praktikai. Tačiau toks juridinio asmens atstovo teismų praktikos aiškinimas nepagrįstas.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 20 straipsnio 2 dalies formuluotė „juridinio asmens naudai“ reiškia, kad kaltininko – fizinio asmens – nusikalstama veika turi būti siekiama naudos jo atstovaujamam ir kontroliuojamam juridiniam asmeniui. Kartu tai atskleidžia fizinio asmens nusikalstamos veikos tyčinės kaltės turinį. Sprendžiant juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygų klausimą, neturi reikšmės, ar dėl tokios fizinio asmens nusikalstamos veikos juridinis asmuo gavo realios naudos, ar ne. Kartu pasakytina ir tai, kad ši BK 20 straipsnio 2 dalies formuluotė nereiškia, jog fizinio asmens nusikalstamos veikos tikslas – gauti naudos juridiniam asmeniui – yra vienintelis ar pagrindinis. Toks tikslas, būtinas pagrindžiant juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę, gali būti įgyvendinamas ta pačia fizinio asmens nusikalstama veika siekiant ir kaltininko asmeninės naudos, jo paties ar kitų asmenų neteisėto praturtėjimo ir pan. Naudos požymis paprastai yra aiškinamas kaip turtinės naudos gavimas, o interesų užtikrinimas – kaip kitų (nebūtinai turtinių) juridinio asmens siekių įgyvendinimas. Taigi „intereso“ sąvoka platesnė nei „naudos“ sąvoka ir gali apimti pastarąją. Konstatuojant šią juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygą turi būti nustatyta, kad iš nusikalstamos fizinio asmens veikos juridinis asmuo turi (turės) naudos ir tą naudą pripažįsta (pvz., neteisėtu būdu išgryninti pinigai, naudojami įmonės interesams užtikrinti) arba kad juridinis asmuo suinteresuotas tokia veika ir jos sukuriamais padariniais (pvz., juridinio asmens panaudojimas darant nusikalstamą veiką buvo realiai naudingas: įmonės ūkinės veiklos perspektyvai ir jos konkurencingumui; įmonės įvaizdžiui; suteikė įmonei kokių nors pranašumų prieš kitas įmones konkuruojant viešųjų pirkimų konkursuose) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-95/2012).

Sprendžiant, ar juridinis asmuo kaltas BK 20 straipsnio 2 dalies prasme, reikia atsižvelgti į fizinio asmens bei jo padarytos nusikalstamos veikos ryšį su juridiniu asmeniu. Svarbu tai, ar juridinio asmens savininkas (akcininkai) užtikrino veiksmingą fizinio asmens veiklos kontrolę, ar toleravo atitinkamą veiklą ir kita. Nustatant ryšį tarp fizinio asmens padarytos nusikalstamos veikos ir juridinio asmens, reikia įvertinti, ar fizinio asmens padaryta nusikalstama veika ir jos sukeliamais padariniais buvo suinteresuotas juridinio asmens savininkas (akcininkai).

Liudytoja J. A. parodė, kad nuo 1995 m. turi UAB „A“ akcijų, direktorius V. N. buvęs jos dukros vyras. Ji kitų akcininkų pavardžių neprisimena, tik žino, kad akcininkė yra ir jos anūkė S. N. Ji dalyvauja akcininkų susirinkimuose, kur akcininkai vertina direktoriaus darbą, planuoja įmonės veiklą. Ji žinojo, kad įmonė pardavinėja automobilius, juos ardo, žinojo, kad buvo uždrausta tai daryti, todėl įmonės veikla nebuvo pelninga.

Iš liudytojos parodymų matyti, kad juridinio asmens akcininkai domėjosi įmonės veikla ir direktoriaus darbu, todėl turėjo žinoti apie V. N. neteisėtus veiksmus. Kadangi akcininkai susiję giminystės ryšiais su V. N., todėl neprieštaravo jo neteisėtiems veiksmams, juos toleravo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. N. vien savo nuožiūra sprendė vadovaujamos UAB „A“ administravimo ir ūkinės veiklos strategijos klausimus, jis pats buvo buhalteris ir kasininkas. Liudytoja A. P patvirtino, kad V. N. apskaičiuodavo darbuotojams atlyginimus ir juos išmokėdavo. Tokios aplinkybės akcininkams turėjo būti žinomos. Ši bendrovė naudojo ūkinėje veikloje iš neteisėtos ekonominės veiklos gautus pinigus, šiais pinigais buvo palaikoma bendrovės finansinė apyvarta, be to, buvo nuslėpti atitinkami mokesčiai. Visa tai rodo, kad yra visos būtinos juridinio asmens UAB „A“ baudžiamosios atsakomybės sąlygos (BK 20 straipsnis).

Dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalyje,

Baudžiamoji atsakomybė už vertimąsi teisės aktų nustatyta tvarka neįteisinta ekonomine veikla pagal BK 202 straipsnio 1 dalį pagrįsta siekiu apsaugoti verslo tvarką, sąžiningos verslininkystės principus ir finansinius valstybės interesus. BK 202 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu. Pagal BK 202 straipsnį ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neteisėtumas pirmiausia siejamas su vertimusi licencijuojama veikla neturint galiojančios licencijos (leidimo) tokiai veiklai. Baudžiamoji atsakomybė už šį nusikaltimą siejama su tokiais objektyviosios pusės požymiais kaip versliškumas arba stambus mastas. Be to, būtina nustatyti ir tyčinį veikos pobūdį, t. y. tai, jog asmuo suvokė savo ekonominės veiklos neteisėtumą ir norėjo taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-48/2011, 2K-130-976/2018).

Nors kaltinamasis V. N. nepripažino, kad UAB ,,A“ versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės veiklos neturėdama licencijos (leidimo), tačiau kaltinamųjų kaltė įrodyta specialisto išvada, liudytojų parodymais įvykio vietos apžiūros protokolais ir kitais įrodymais.

2016-02-18 specialisto išvadoje nurodyta, kad pagal tyrimui pateiktus UAB ,,A“ apskaitos dokumentus ir ikiteisminio tyrimo medžiagą nustatyta, kad UAB ,,A“ (direktorius V. N.), neįregistruota Atliekų tvarkytojų valstybės registre, neturėdama taršos integruotos prevencijos ir kontrolės ar taršos leidimo, leidžiančio vykdyti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių demontavimo veiklą, neturėdama pavojingų atliekų tvarkymo licencijos, apskaitos dokumentais pagrindė pajamų, iš viso 67 486,59 Lt (19 545,47 Eur), gavimą iš ūkio subjektų ir fizinių asmenų už įvairių automobilių detalių ir metalo laužo pardavimą ir tuo nesilaikė 2002 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-1004 6 straipsnio 1 dalies reikalavimo, kad įmonės, kurios surenka, laiko, šalina ar naudoja pavojingas atliekas, turi gauti pavojingų atliekų tvarkymo licenciją; 2003 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro įsakymu Nr. 722 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 8 punkto, kuriame nurodyta: ,,Įmonės turi registruotis Registre, jeigu: 8.1. užsiima atliekų surinkimo, vežimo (įskaitant importą ir eksportą), apdorojimo, naudojimo, šalinimo veikla <...>“; 2003 m. gruodžio 24 d. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro įsakymu Nr. 710 „Dėl Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių 9 punkto: ,,Eksploatuoti netinkamas transporto priemones gali surinkti ir apdoroti tik apdorojimo įmonės, turinčios leidimą <...>“ (9 t., b. l. 38–77).

Kaltinamasis V. N. pripažino, kad UAB ,,A“ tokio leidimo neturėjo. Nurodė, kad parengė ir pateikė (duomenys neskelbtini) regiono aplinkos apsaugos departamentui informaciją planuojamos ūkinės veiklos atrankai dėl poveikio aplinkai, tačiau gauti leidimą sutrukdė policijos pareigūnai, paėmę dokumentus ir jų negrąžinę. Be to, kaltinamasis tvirtino, kad UAB ,,A“ automobilių neardė ir detalių nepardavinėjo. Tokius kaltinamojo parodymus paneigia liudytojai, dirbę UAB ,,A“, S. K., R. N., A. A., V. T., V. J., S. V., K. U., S. G., J. B., D. L., A. S., kurie parodė, kad buvo ardomi automobiliai ir pardavinėjamos detalės. Liudytojai V. B., E. B., gyvenantys netoli V. N., patvirtino matydavę, kaip darbininkai ardo automobilius, kurie sustatyti gatvėje, pievoje, prie kaltinamojo namų, matydavo, kaip išveža automobilių detales. Be to, liudytojas E. B. parodė, kad pirkėjai ateidavo ir prašydavo parduoti reikalingą detalę, galvodami, kad sąvartynas priklauso jam. Liudytojas V. Š. parodė, kad 2014 m. liepos mėnesį (duomenys neskelbtini) įsigijo naudotą automobilio detalę. Kaltinamasis teigia, kad niekas nedraudžia jam įsigyti vienokį ar kitokį automobilį be ratų, be variklio, be stiklų, nėra įstatymo, draudžiančio parduoti tokios būklės automobilį. Nupirktas automobilis gali būti parduotas į metalo laužo supirktuvę, tai nėra uždrausta veikla. UAB „A“ turėjo šioje veikloje savo interesų, remontavo automobilius, ruošė techninei apžiūrai, ruošė eksportui, jeigu klientas to pageidavo, 20 metų niekas nematė čia jokio teisės pažeidimo. Kaltinamojo manymu, pirkti automobilius, netinkamus eksploatuoti, nėra neteisėta veikla, tokius automobilius iš įmonės pirkdavo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, kuri utilizuodavo automobilius, buvo pasirašyta sutartis, todėl nėra jokio įstatymo pažeidimo. Liudytojai D. L., S. K., R. N., V. J., V. T., S. V., K. U., J. B., V. N., A. S. ir kt. patvirtino, kad dirbdami UAB „A“ ardė automobilius ir patys arba V. N. pardavinėjo detales. V. N. galėjo vykdyti netinkamų eksploatuoti transporto priemonių surinkimo, apdorojimo ir sandėliavimo veiklą, tik turėdamas privalomą taršos leidimą. Todėl tokia ūkinė veikla, kuria, kaip teigia V. N., užsiimama 20 metų, kai laikomos, ardomos transporto priemonės ir jų demontavimo metu susidariusios atliekos kraunamos atviroje teritorijoje, neturinčioje tvirtos dangos, nesaugiu būdu suverstos krūvose, neužtikrinant aplinkos apsaugos priemonių, negali būti pripažinta teisėta ir negali atitikti specialisto išvadoje nurodytų įstatymų reikalavimų. Tai patvirtina ir įvykio vietos apžiūrų protokolai.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolų matyti, kad atlikus apžiūrą teritorijoje (duomenys neskelbtini), tiek ant kelio, tiek pievoje yra daug eksploatuoti netinkamų automobilių, dalis jų be valstybinių numerių ženklų, dalis išardyti, be variklių bei turi kitų akivaizdžių demontavimo požymių; teritorijoje (duomenys neskelbtini), aptvertoje vieline ir skardine tvora, yra daug eksploatuoti netinkamų automobilių, dalis jų be valstybinių numerių ženklų, dalis išardyti, be variklių ir turi kitų akivaizdžių demontavimo požymių; teritorijoje (duomenys neskelbtini), ir aplink ją yra daug eksploatuoti netinkamų automobilių, dalis jų be valstybinių numerių ženklų, dalis išardyti, be variklių bei turi kitų akivaizdžių demontavimo požymių. Akivaizdu, kad automobiliai buvo ardomi ne tik (duomenys neskelbtini), kur dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo ir apdorojimo veiklos, neturint privalomo taršos leidimo, V. N. buvo baustas administracine tvarka, bet ir kitose vietose. V. N. šios veiklos nenutraukė ir po nubaudimo. Specialisto išvada patvirtina, kad UAB ,,A“ nuo 2013-01-01 iki 2014-11-30 apskaitos dokumentais (sąskaitomis faktūromis) pagrindė metalo laužo pardavimą UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ iš viso už 23 794,86 Lt, nuo 2013-01-01 iki 2014-11-30 apskaitos dokumentais (sąskaitomis faktūromis) pagrindė metalo laužo pardavimą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ už 17 722,34 Lt. Specialistė J. A. teisme parodė, kad pagal turimus dokumentus nustatė, kad įmonė automobilius ardė, demontavo, pardavinėjo detales ir metalo laužą. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-09-21 rašto ir pateiktų priedų matyti, kad UAB „A“ laikotarpiu nuo 2010-11-30 iki 2015-07-31 pagal pasirašytą reklamos sutartį skelbimų portale (duomenys neskelbtini) buvo platinami skelbimai dėl automobilių ir jų dalių supirkimo ir pardavimo (6 t., b. l. 126–168).

Kaip matyti iš liudytojų parodymų, įvykio vietos apžiūros protokolų, UAB „A“ automobilius ardė ir pardavinėjo jų detales tam nepritaikytose vietose. UAB „A“ priklausantys automobiliai laikomi prie namų, pievose, ant kelio, daug eksploatuoti netinkamų automobilių yra išardyti, be variklių bei turi kitų akivaizdžių demontavimo požymių. UAB ,,A“ ir jos direktoriaus V. N. tokiomis sąlygomis vykdoma eksploatuoti netinkamų transporto priemonių demontavimo veikla pažeidė ne tik sąžiningo verslo, bet ir aplinkinių gyventojų interesus. V. N. suprato, kad vykdo eksploatuoti netinkamų transporto priemonių demontavimo veiklą, kuri neįregistruota Atliekų tvarkytojų valstybės registre, neturėdamas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės ar taršos leidimo, leidžiančio vykdyti šią veiklą, neturėdamas pavojingų atliekų tvarkymo licencijos, ir to siekė, nes tai jam ir UAB „A“ buvo naudinga. Tokia veikla nereikalavo papildomų investicijų, nes, kaltinamojo supratimu, automobilius galima ardyti pievoje ar gatvėje, o po to juos ten laikyti. Nors 2014-01-30 UAB „A“ direktorius V. N. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) regiono aplinkos apsaugos departamentui pateikė informaciją, kad UAB „A“ (duomenys neskelbtini), planuoja vykdyti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo ir tvarkymo ūkinę veiklą, 2014-06-02 šią informaciją papildė, tačiau 2014-06-13 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) regiono aplinkos apsaugos departamento rašte nurodyta, kad UAB „A“ pateikta informacija dėl planuojamos ūkinės veiklos – eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo (duomenys neskelbtini), poveikio aplinkai vertinimo yra nepakankama, kadangi būtina nustatyti ir įteisinti veiklos objektui sanitarinę apsaugos zoną, įrengti metalo laužo ir kitų antrinių žaliavų laikymo aikštelę, kuri atitiktų Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių reikalavimus. UAB „A“ toliau vykdė eksploatuoti netinkamų transporto priemonių demontavimo veiklą, neturėdama leidimo. V. N. (duomenys neskelbtini) regiono aplinkos apsaugos departamento nurodytų reikalavimų neįvykdė ir dėl leidimo išdavimo nesikreipė. UAB ,,A“ ir V. N. eksploatuoti netinkamų transporto priemonių demontavimo veiklą, kuri neįregistruota Atliekų tvarkytojų valstybės registre, neturėdami taršos integruotos prevencijos ir kontrolės ar taršos leidimo, leidžiančio vykdyti šią veiklą, neturėdami pavojingų atliekų tvarkymo licencijos, vykdė versliškai.

BK 202 straipsnio 1 dalyje vartojamas terminas „ėmimasis veiklos versliškai“ reiškia ne ką kita kaip veiklos pastovumą, nuolatinį jos pobūdį. Todėl versliškumo sąvoka turi apimti ne tik veiklos pastovumą ir nuolatinį jos pobūdį, bet ir kitus požymius, skiriančius ją nuo paprasto vertimosi komercine ar kitokia veikla sąvokos. Tokie požymiai – tai parengiamųjų darbų neteisėtai komercinei ar kitokiai veiklai organizuoti ir vykdyti atlikimas, šios veiklos valdymas ir kitokie veiksmai, rodantys didesnį veikos pavojingumo laipsnį. Kiekvienu atveju šis klausimas sprendžiamas individualiai, priklausomai nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinės nutartys Nr. 2K-335/2012, 2K-574/2011, 2K-7-58/2013, 2K-515/2014). Versliškumas kaip baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus iš esmės reiškia didesnį neteisėtos ekonominės veiklos mastą, kurį galėtų rodyti išvystyta neteisėto verslo infrastruktūra, platūs ryšiai su tiekėjais, aktyvi teikiamų paslaugų vartotojų paieška, samdomų darbuotojų buvimas, didelių organizacinių pastangų poreikis verslui vykdyti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303-507/2016, 2K-37-689/2018).

Tokius teismų praktikoje pripažintus versliškumo kriterijus atitinka UAB ,,A“ ir V. N. neteisėta ekonominė veikla. Iš įvykio vietos apžiūros protokolų ir liudytojų parodymų matyti, kad UAB ,,A“ veiklą vykdė pakankamai didelėje teritorijoje, automobiliai buvo laikomi ir ardomi net trijose vietose, automobilių detalėms laikyti įrengti sandėliai, dirbo nemažai samdomų darbuotojų. Be to, buvo platinami skelbimai dėl automobilių ir jų dalių supirkimo ir pardavimo. Visos šios aplinkybės ir ilgas ūkinės veiklos laikas, veiksmų intensyvumas, gautos pajamos rodo didesnį jos pavojingumo laipsnį ir versliškumą.

Aiškinant BK 202 straipsnio 1 dalyje nurodytą stambaus masto kriterijų, atsižvelgiama į ATPK 173 straipsnyje pateiktą administracinės atsakomybės taikymo kriterijų. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina nustatyti tokį per metus iš veiklos gaunamų pajamų dydį ar nustatyta tvarka neįtrauktų į apskaitą prekių vertę, kurie viršija 500 MGL dydžio sumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303-507/2016, 2K-262-697/2016).

UAB ,,A“ ir V. N. pareikštame kaltinime nurodyta, kad įsigydami netinkamas eksploatuoti transporto priemones, organizuodami jų ardymą bei parduodami apdorojimo metu gautą metalo laužą ir automobilių detales, iš viso gavo 67 486,59 Lt (19 545,47 Eur) pajamų iš ūkio subjektų ir fizinių asmenų laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-11-20, tai yra daugiau negu per vienerius metus, o apie nustatyta tvarka neįtrauktų į apskaitą prekių vertę kaltinime nenurodyta, todėl stambaus masto požymis iš kaltinimo pašalinamas. Taip pat pašalinamas ir finansinės veiklos požymis, kadangi vertimasis tokia veikla nebuvo nustatytas.

V. N. padaryta veika yra kvalifikuojama pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, o juridinio asmens UAB „A“ padaryta veika kvalifikuojama pagal BK 20 straipsnio 1 dalį ir 202 straipsnio 1 dalį.

Dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Buhalterinės apskaitos tvarkymas tai procesas, kurio metu atliekami įvairūs veiksmai siekiant registruoti, grupuoti ir apibendrinti ūkines operacijas ir įvykius, taip gaunant informaciją, reikalingą ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Kartu apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia šiame Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014). Duomenys, gauti specialiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu, šiuo atveju specialisto išvada, įrodomuoju požiūriu yra vieni reikšmingiausių įrodymų išvadai apie nusikalstamų padarinių BK 222 straipsnio prasme buvimą pagrįsti. Taigi šiame kontekste laikytina, jog nagrinėjamoje byloje esminė aplinkybė kilti baudžiamajai atsakomybei pagal BK 222 straipsnį – nusikalstamų padarinių buvimas, konstatuota objektyviai, specialiomis žiniomis pagrįsto tyrimo metu.

2016-02-18 specialisto išvadoje Nr. 5-3/12 nustatyta, kad V. N., būdamas UAB „A“ vadovu, nepagrindė apskaitos dokumentais grynųjų pinigų, iš viso 103 847,47 Lt (30 076,31 Eur), iš jų 2013 m. 65 atvejais – 97 167,47 Lt (28 141,64 Eur) ir 2014 m. 11 atvejų – 6 680,00 Lt (1934,66 Eur), įnešimo į UAB „A“ kasą, kurių išgryninimą pagrindė sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) banke, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) banke, ir sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“, išrašais; nepagrindė apskaitos dokumentais automobilių pirkimo ir piniginių lėšų sumokėjimo laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-09-01 7 atvejais – 5 500,00 Lt (1 592,91 Eur) (2013 m. 2 atvejais – 1 900,00 Lt (550,28 Eur), 2014 m. 5 atvejais – 3 600,00 Lt (1 042,63 Eur)); ir 13 atvejų nepagrindė apskaitos dokumentais iš viso 9 850 Lt (2 852,75 Eur) sumokėjimo už įsigytus automobilius (2013 m. 8 atvejais – 6 050 Lt (1 752,20 Eur) ir 2014 m. 5 atvejais – 3 800,00 Lt (1 100,55 Eur)); nepagrindė apskaitos dokumentais ir į apskaitą neįtraukė 76 atvejais: darbo užmokesčio priskaitymo darbuotojams, iš viso 76 atvejais 28 842,15 Lt (8 353,26 Eur), iš jų 17 atvejų 5 164,83 Lt (1 495,84 Eur) (2013 m. 7 atvejais 2 307,69 Lt (668,35 Eur), 2014 m. 10 atvejų 2 857,14 Lt (827,48 Eur)), 2 asmenims, su kuriais nebuvo sudarytos darbo sutartys, ir 59 atvejais 23 677,32 Lt (6 857,43 Eur) (2013 m. 24 atvejais 10 958,38 Lt (3 173,77 Eur), 2014 m. 35 atvejais 12 718,94 Lt (3 683,66 Eur)) darbuotojams, su kuriais buvo sudarytos darbo sutartys; darbo užmokesčio išmokėjimo, iš viso 25 401,28 Lt (7 356,72 Eur), iš jų 4 700,00 Lt (1361,21 Eur) 17 atvejų (2013 m. 7 atvejai 2 100,00 Lt (608,20 Eur), 2014 m. 10 atvejų 2 600,00 Lt (753,01 Eur)) 2 asmenims, su kuriais nebuvo sudarytos darbo sutartys, ir 20 701,28 Lt (5 995,50 Eur) 59 atvejais (2013 m. 24 atvejais 9 396,87 Lt (2 721,52 Eur), 2014 m. 35 atvejais 11 304,41 Lt (3 273,98 Eur)) darbuotojams (D. L., S. K., R. N., V. J., V. T., S. V., R. N., D. V., K. U., J. B., V. N., A. S. ir D. V.), su kuriais buvo sudarytos darbo sutartys, nepagrindė apskaitos dokumentais darbo užmokesčio priskaitymo, iš viso 28 842,15 Lt (8 353,26 Eur), ir darbo užmokesčio išmokėjimo grynaisiais, iš viso 25 401,28 Lt (7 356,72 Eur). Pagal UAB „A“ organizuojamą ir tvarkomą buhalterinę apskaitą dėl 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų nesilaikymo laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-11-30 negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (9 t., b. l. 38–77).

Apklausiama teisme specialistė J. A. patvirtino visų išvadų teisingumą, atsakė į pateiktus klausimus. Nors kaltinamasis V. N. nesutinka su specialisto išvada, teigdamas, kad ji buvo atlikta remiantis liudytojų parodymais, kuriais negalima tikėti, tačiau pagal BPK 20 straipsnio, 90 straipsnio, 284 straipsnio nuostatas įrodymu gali būti laikoma, atlikus objektų tyrimą, pateikta ir teismo posėdyje ištirta specialisto išvada. BPK 89 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad specialistas yra reikiamų žinių ir įgūdžių turintis asmuo, kuriam pavedama atlikti objektų tyrimą ir pateikti išvadą arba paaiškinimus jo kompetencijos klausimais. BPK 90 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad specialisto išvadoje, kuri surašoma kaip atskiras dokumentas, nurodoma: specialisto asmens duomenys – vardas, pavardė, išsilavinimas, specialybė, kvalifikacija; tirti objektai; naudoti tyrimo metodai ir techninės priemonės; specialisto nustatytos aplinkybės, turinčios reikšmės nusikalstamai veikai tirti ar probacijos sąlygoms individualizuoti. Prie specialisto išvados pridedama vaizdinė medžiaga. Pagal teismų praktiką specialisto parodymai ar paaiškinimai nelaikytini savarankiška įrodymų rūšimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012).

Visi ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys (liudytojų parodymai, kratų metu surasti ir paimti dokumentai, bankų pateikti duomenys ir kt.) buvo pateikti specialistei ir sudarė tyrimo objektą. Įmonių ūkinės finansinės veiklos tyrimus atliko ir specialisto išvadas surašė vyriausioji specialistė J. A., turinti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, ekonomisto kvalifikaciją ir ūkinės finansinės veiklos tyrimo 23 metų darbo patirtį. Apklausiama teisme specialistė paneigė kaltinamojo tvirtinimą, kad išvados padarytos iš liudytojų parodymų, ir paaiškino, kad atliekant tyrimą buvo remiamasi visais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir jai pateiktais dokumentais, kurie išvardyti išvadose ir pridėti prie išvadų kaip priedai. Dėl liudytojų parodymų specialistė paaiškino, kad juos nagrinėjo, lygino su kitais įrodymais. Kaltinamasis ir jo gynėjas, juridinio asmens atstovas teisme turėjo teisę užduoti specialistei klausimus. Specialistė teisme patvirtino savo duotas išvadas, pagal savo kompetenciją atsakė į užduotus klausimus. Todėl nekyla abejonių dėl specialistės kompetencijos ar byloje pateiktų specialisto išvadų išsamumo ir atitikties baudžiamojo proceso įstatymų keliamiems reikalavimams. Specialisto išvados vertinamos kartu su kitais įrodymais. Surinkti įrodymai vieni kitus patvirtina, papildo ir sutampa tarpusavyje.

Specialisto išvada nustatyta, kad D. L., S. K., R. N., V. J., V. T., S. V., R. N., D. V., K. U., J. B., V. N., A. S. ir D. V., dirbusiems UAB „A“, įmonė nepagrindė apskaitos dokumentais darbo užmokesčio priskaitymo, iš viso 28 842,15 Lt (8 353,26 Eur), ir darbo užmokesčio išmokėjimo grynaisiais, iš viso 25 401,28 Lt (7 356,72 Eur). Kai kurie ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai dar dirbo UAB „A“, kiti nors ir nedirbo, bet buvo praėję nedaug laiko nuo jų darbo įmonėje. Duodami parodymus teisme liudytojai tiksliai negalėjo prisiminti, kokį atlyginimą gavo, be to, atlyginimas buvo mokamas litais, todėl jų parodymai buvo perskaityti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Liudytojai patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Liudytojas D. L. parodė, kad UAB „A“ pagal darbo sutartį dirbo nuo 2014-09-01 iki 2014-12-12, nors pradėjo dirbti 2014 m. sausio mėn., kai dar buvo nepilnametis. Jam per mėnesį sumokėdavo ne mažiau kaip 300 litų darbo užmokesčio, jokiuose dokumentuose pasirašyti nereikėdavo. Kai dirbdavo oficialiai, V. N. nurodydavo pasirašyti kažkokiame dokumente, tačiau kas jame buvo surašyta, nežino. Liudytojas S. K. parodė, kad UAB „A“ pagal darbo sutartį dirbo nuo 2013-07-15 iki 2013-09-17, bet realiai toje įmonėje jis pradėjo dirbti 2013 m. balandžio mėn., iš viso darbo užmokesčio gavo ne mažiau kaip 1 000 litų ir ne daugiau kaip 1 500 litų. Liudytojas R. N. parodė, kad UAB „A“ oficialiai dirbo nuo 2013-05-15 iki 2013-07-15, prieš tai mėnesį dirbo neoficialiai, už atlyginimo gavimą pasirašyti nereikėjo. Liudytojas V. J. parodė, kad dirbo įmonėje nuo 2014-10-12 iki 2015 metų, atlyginimo gaudavo 150 eurų ir pasirašydavo. Liudytojas V. T. parodė, kad UAB „A“ dirbo nuo 2010-06-10 iki 2013-04-08, po to dar dirbo apie du mėnesius nelegaliai, bet darbo užmokestį –900 litų grynaisiais per mėnesį gaudavo, pagal darbo sutartį buvo numatytas minimalusis darbo užmokestis. Liudytojas S. V. patvirtino, kad UAB „A“ dirbo nuo 2013 m. gegužės 15 d. iki 2015 metų, pagal sutartį buvo numatytas 450 litų atlyginimas, bet kokį gavo atlyginimą, nežino. Liudytojas K. U. patvirtino 2013 m. dirbęs įmonėje ir gaudavęs per mėnesį ne mažiau kaip 600 litų, vieną kartą jam V. N. davė pasirašyti dokumentą, kad gavo 100 litų atlyginimą. Liudytojas J. B. parodė, kad 2013 m., 2014 m. dirbdamas UAB „A“ puse etato dirbdavo visą diena ir gaudavo 600 litų atlyginimą. Liudytojas V. N. parodė, kad nuo 2014 m. priimtas dirbti įmonėje puse etato, bet dirba visą dieną ir gauna 500 litų. Liudytojas A. S. nurodė, kad 2014 m. dirbo bendrovėje be darbo sutarties du mėnesius, už išardytą automobilį du žmonės gaudavo 100 litų. Liudytoja D. V. patvirtino, kad 2013 m. ir 2014 m. neoficialiai dirbo UAB „A“, kad V. N. nurodymu vykdavo į kitus miestus parvairuoti demontavimui automobilių, jai sumokėjo 300 litų. Visi šie liudytojai patvirtino specialisto išvadoje nustatytas aplinkybes.

Teismas laiko neginčijamai nustatyta aplinkybę, kad V. N., būdamas UAB „A“ vadovu, atsakingu už bendrovės apskaitos organizavimą, organizavo bendrovės apskaitos tvarkymą tokiu būdu, jog dalis atliekamų finansinių operacijų nebūtų fiksuojamos pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais ir atitinkamai nebūtų traukiamos į buhalterinės apskaitos registrus. Nustatyta, kad V. N., būdamas UAB „A“ vadovu ir pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. būdamas atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas specialisto išvadoje įvardytus teisės aktų reikalavimus, apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, dėl to kilo specialisto išvadoje nurodytos BK 222 str. 1 d. numatytos pasekmės.

Liudytojai R. S., J. M., A. V., A. K., D. K., V. M., V. K., A. K. patvirtino, kad pardavė savo senus automobilius UAB „A“, bet V. N. jiems nepateikė pasirašyti dokumento, kad pinigus gavo. Liudytojas P. R. parodė, kad pardavė 2 automobilius, bet V. N. jokių pirkimo–pardavimo dokumentų nesurašė. Liudytojas V. Š. parodė, kad (duomenys neskelbtini) aikštelėje, kurioje buvo ardomi automobiliai, pirko už 100 litų detalę savo automobiliui, bet jokio dokumento negavo.

Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad duomenis apie asmens (ūkio subjekto) veiklą, jo turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei tokiu būdu to padaryti (o ne atliekant ikiteisminį tyrimą, priešpriešinius patikrinimus, ir pan.) negalima, atsiranda BK 222 straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-180/2014, 2K-7-234-942/2015 ir kt.) Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, jog dalis duomenų apie UAB „A“ veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą buvo nustatyta tik pradėjus ir atlikus ikiteisminį tyrimą byloje. Apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas tiek veikiant tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Veika laikoma padaryta tyčia, kai asmuo, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai netinkamai juos vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori (siekia) arba nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2012, 2K-564/2014). Šioje byloje subjektyvųjį nusikalstamos veikos sudėties požymį – kaltę – pagrindžia byloje nustatyti objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, tai yra nusikalstamų veiksmų pobūdis, nepagrindžiant apskaitos dokumentais grynųjų pinigų panaudojimo, neįtraukiant į bendrovės buhalterinę apskaitą išmokėtų piniginių lėšų už nupirktus automobilius, darbo užmokesčio priskaitymo ir išmokėjimo darbuotojams, nusikalstamų veiksmų apimtis, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog buhalterinė bendrovės apskaita buvo apgaulingai tvarkoma sąmoningai.

V. N. padaryta veika yra kvalifikuojama pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, o juridinio asmens UAB „A“ padaryta veika kvalifikuojama pagal BK 20 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį.

Pagal BK 223 str. 1 d. atsako tas, kas įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to kilo BK 223 str. 1 d. numatytos pasekmės. Kaltinamasis neigia, kad vadovaudamas bendrovei, jis neišsaugojo buhalterinių dokumentų. Ankstesnėje nuosprendžio dalyje jau aptarta, kad teismas neturi jokio pagrindo patikėti kaltinamojo parodymais, kad UAB „A“ buhalterinius dokumentus pradangino policijos pareigūnai. Specialisto išvada nustatyta, kad UAB „A“ direktorius V. N. ūkinių operacijų duomenų neregistravo apskaitos registruose bei neišsaugojo 2013 metų apskaitos dokumentų, pagrindžiančių pirkimo ir pardavimo sandorius. Liudytoja A. P., dirbusi 2013 m. UAB „A“ buhaltere, parodė, kad V. N. vieną kartą per mėnesį atveždavo visus surinktus apskaitos dokumentus, ji kiek turėdavo dokumentų, tiek įtraukdavo į apskaitą ir jam grąžindavo. V. N. pats skaičiuodavo atlyginimus ir pats duomenis pateikdavo „Sodrai“. Ji tvarkydavo pirkimus ir pardavimus, bet automobilių detalės nebuvo užpajamuotos, ji apie tai sakė V. N. Be to V. N. neprisiminė, kas 2014 m. įmonėje dirbo buhaltere. Jis iš dalies ir pats tvarkė apskaitą. Nors kaltinamasis V. N. teismo posėdžio metu pateikė 23 PVM sąskaitų faktūrų kopijas, kurias panaudojo pagrįsti paslaugų pirkimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 3 811,91 Eur, pardavimo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandorius pagrindžiančių 6 vnt. sąskaitų faktūrų (2013 m.), 47 automobilių pirkimo–pardavimo sutarčių kopijas (2013 m. ir 2014 m.), tačiau tai nepaneigia specialisto išvados. Akivaizdu, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu šių dokumentų neturėjo, o susipažinęs su bylos medžiaga pateikė šių dokumentų kopijas, kurias galėjo gauti ir kitais būdais. Nustatyta, kad nagrinėjamu laikotarpiu UAB „A“ ir kaltinamasis V. N. padarė kelis nusikaltimus, versliškai ėmėsi ūkinės, komercinės, veiklos neturėdami licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji reikalinga, V. N. apgaulingai tvarkė UAB „A“ apskaitą, neišsaugodamas apskaitos dokumentų, tokiu būdu akivaizdžiai siekdamas nesąžiningai konkuruoti rinkoje su tinkamai apskaitą tvarkančiais ūkio subjektais. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad UAB „A“ dokumentų neišsaugojimas buvo dėsninga kaltinamojo pasirinkto ūkinės komercinės veiklos vykdymo būdo pasekmė, visų pirma kilusi dėl paties kaltinamojo požiūrio į reglamentuotą verslo vykdymo tvarką, o ne buvo koks nors atsitiktinis ar netikėtas įvykis kaltinamojo veikloje.

Liudytojos A. P. parodymais ir specialisto išvada nustatytos buhalterinės apskaitos tvarkymo aplinkybės paneigia kaltinamojo aiškinimą, neva apskaitos dokumentai dingo po kratos. Byloje nustatyta, kad UAB „A“ piniginėmis lėšomis vienvaldiškai disponavo ir visas finansines operacijas vykdė tiesiogiai V. N. Akivaizdu, jog V. N. vykdant finansines operacijas be apskaitos dokumentų arba nors ir su dokumentais, tačiau jų neišsaugant ir nepateikiant A. P. įtraukti į apskaitą, pastaroji neturėjo jokių galimybių įtraukti šias finansines operacijas į apskaitą. Būdamas visiškai atsakingas už bendrovės dokumentų saugumą, kaltinamasis nepasirūpino, kad dokumentai būtų saugomi tinkamai. Iš to išeina, kad nagrinėjamu atveju už apskaitos dokumentų neišsaugojimą, sukėlusį specialisto išvadoje nurodytas pasekmes, yra atsakingas bendrovei vadovavęs V. N. Todėl V. N. padaryta veika kvalifikuojama pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, o juridinio asmens UAB „A“ padaryta veika kvalifikuojama pagal BK 20 straipsnio 1 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį.

Dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 straipsnio 1 dalyje

Kaltinamasis V. N. neprisipažino paslėpęs turtą, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Kaltinamasis aiškino, kad automobilių jis neslėpė, o paprašė V. N. laikinai juos pasaugoti. Liudytojas V. N. patvirtino, kad V. N. paprašė sodyboje pasaugoti 4 automobilius. Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad kaltinamojo prašymu jis turėjo suremontuoti automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Automobilį „(duomenys neskelbtini)“ reikėjo pasaugoti, bet jis nežino, kur yra šio automobilio variklis, radiatorius, buferis. V. N. nurodymu jis turėjo išimtį automobilio „(duomenys neskelbtini)“ variklį ir įdėti į kitą automobilį, jis variklį buvo išėmęs. Automobiliui „(duomenys neskelbtini)“ V. N. prašymu reikėjo pakeisti karterį. Liudytojas V. N. paneigė kaltinamojo versiją, kad automobilius prašė tik laikinai pasaugoti.

Liudytojas A. F. parodė, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“ priklauso jam, šį automobilį jis davė tik suremontuoti. Liudytojas tvirtina, kad pradžioje norėjo automobilį parduoti, po to nusprendė remontuoti, bet įsigijo kitą automobilį ir šiuo dvejus metus nesidomėjo. Iš šio liudytojo parodymų akivaizdu, kad automobilį jis buvo pardavęs ar kitaip perleidęs UAB „A“.

2015-09-02 prokuroro nutarimu laikinai apribotos UAB „A“ nuosavybės teisės į automobilius. 2015-09-07 laikino nuosavybės teisių apribojimo protokolu automobiliams „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

Iš 2015-12-11 kratos protokolo matyti, kad kratos metu (duomenys neskelbtini), buvo rasti ir paimti minėti automobiliai. Visi šie įrodymai patvirtina, kad V. N. pervežė minėtus automobilius pas V. N., nežinant pareigūnams, priėmusiems nutarimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, juos slėpė.

V. N. padaryta veika kvalifikuojama pagal BK 246 straipsnio 1 dalį.

Dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 1 dalyje

Nekyla abejonių, jog V. N. nurodė D. L. duoti melagingus parodymus atliekant ikiteisminį tyrimą apie tai, kad jis automobilių nedemontuodavo ir jų detalių nepardavinėdavo, automobilių variklių į (duomenys neskelbtini) parduoti neveždavo, kad nežino, kiek buvo parduodama automobilių. Kaltinamasis V. N. kaltės nepripažino ir parodė, kad poveikio liudytojui nedarė, kad garso įrašas suklastotas. Tokius kaltinamojo parodymus paneigė teisme apklaustas liudytojas D. L., kuris parodė, kad kaltinamasis buvo atvykęs pas jį į namus ir liepė sakyti apklausos metu, jog dirbo tik pagalbiniu darbininku, automobilių neardė, detalių nepardavinėjo, variklių į (duomenys neskelbtini) neveždavo. Liudytojas nurodė, kad V. N. žinojo, jog jis kitą dieną kviečiamas apklausai pas tyrėją, ir jis tokį V. N. prašymą suprato kaip daromą jam poveikį, todėl pokalbį įrašė telefonu ir įrašą pateikė policijos pareigūnams. Iš daiktų dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolų matyti, kad pateiktas įrašas buvo įrašytas 2015-06-08 20.17 val. (8 t., b. l. 68–70). Kaip liudytojas D. L. apklaustas 2015-06-09 9.20 val. (4 t., b. l. 59–60). Todėl aišku, kad susitikimo su V. N. metu D. L. buvo pakviestas atvykti į apklausą kaip liudytojas. Teismo posėdžio metu buvo išklausytas garso įrašas. V. N. tvirtina, kad D. L. jį apkalba, nes yra skolingas bendrovei, yra apkaltintas motorolerio vagyste. Liudytojas patvirtino, kad žino apie savo skolą, bet jokio motorolerio nevogė, o pats kaltinamasis jam davė, vėliau apkaltino vagyste, bet motoroleris buvo be dokumentų, neveikiantis, tyrimas buvo nutrauktas. Todėl nėra pagrindo abejoti liudytojo D. L. parodymais.

Kaltinamasis V. N., įtikinėdamas ir prašydamas į liudytojo apklausą policijos komisariate kviečiamą D. L. apklausoje nurodyti tikrovės neatitinkančias aplinkybes, suprato, kad daro poveikį liudytojui, neteisėtai kišasi į teisingumo procesą, siekdamas, kad kaip liudytojas kviečiamas asmuo duotų melagingus parodymus, ir norėjo taip veikti. Taigi, šiuo atveju V. N. veiksmuose nustatyti visi būtini objektyvieji ir subjektyvieji BK 233 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.

Dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalyje,

V. N. buvo kaltinamas tuo, kad iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą:

V. N., būdamas UAB „A“, įregistruotos (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, apgaulingai organizuodamas buhalterinės apskaitos tvarkymą iššvaistė įmonei priklausančias lėšas, o būtent: nepagrįsdamas apskaitos dokumentais grynųjų pinigų, iš viso 103 847,47 Lt (30 076,31 Eur), iš jų 2013 m. 65 atvejais – 97 167,47 Lt (28 141,64 Eur) ir 2014 m. 11 atvejų – 6 680,00 Lt (1 934,66 Eur), įnešimo į UAB „A“ kasą ar jų panaudojimo įmonės interesais, pinigų išgryninimą pagrindė sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) banke, išrašu dėl 97 960,00 Lt (28 371,18 Eur) išgryninimo laikotarpiu nuo 2013-01-04 iki 2014-10-07, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) banke, išrašu dėl 1887,47 Lt (546,65 Eur) išgryninimo 2013-04-12 ir sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“, išrašu dėl 4 000,00 Lt (1 158,48 Eur) išgryninimo 2014-03-19, 2014-03-20, ir šiuos pinigus – 103 847,47 Lt (30 076,31 Eur), nepagrįsdamas jų įnešimo į UAB „A“ kasą ar jų panaudojimo įmonės interesais, iššvaistė, t. y. iššvaistė jo žinioje buvusį UAB „A“ priklausantį didelės vertės svetimą turtą.

Kaltinamasis V. N. dėl šio kaltinimo savo kaltės nepripažino, aiškino, kad pinigų neiššvaistė, o juos panaudojo pirkdamas automobilius, kurą, išmokėjo darbo užmokestį. Kaltinamojo manymu, pinigų išgryninimas nėra nusikaltimas, už kurį turi būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, o yra bet kurios įmonės ūkinės veiklos būtinybė.

2016-02-18 specialisto išvadoje Nr. 5-3/12 nurodyta, kad UAB ,,A“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma iš dalies nesilaikant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimų. Nepagrindė apskaitos dokumentais grynųjų pinigų, iš viso 103 847,47 Lt įnešimo į UAB ,,A“ kasą, kurių išgryninimą pagrindė sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) banke, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) banke, ir sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) kredito unijoje ,,(duomenys neskelbtini)“, išrašais. Pagal tyrimui atlikti pateiktus dokumentus negalima nustatyti 103 847,47 Lt grynųjų pinigų panaudojimo; nepagrindė apskaitos dokumentais automobilių pirkimo ir piniginių lėšų sumokėjimo 7 atvejais už 5 500,00 Lt (2013 m. 2 atvejais – 1 900,00 Lt, 2014 m. 5 atvejais – 3 600,00 Lt) ir 15 atvejų nepagrindė apskaitos dokumentais iš viso 11 650,00 Lt sumokėjimo už įsigytus automobilius (2013 m. 10 atvejų – 7 850,00 Lt ir 2014 m. 5 atvejais 3 800,00 Lt ); nepagrindė apskaitos dokumentais ir į apskaitą neįtraukė 76 atvejais: darbo užmokesčio priskaitymo darbuotojams, iš viso 76 atvejais 28 842,15 Lt (8 353,26 Eur) ir darbo užmokesčio išmokėjimo grynaisiais, iš viso 25 401,28 Lt (7 356,72 Eur) (9 t., b. l. 38–77).

Specialistė J. A. patvirtino, kad nors buhalterinių dokumentų pagrindžiančių sumokėjimą už įsigytus automobilius, darbo užmokesčio išmokėjimą nebuvo, tačiau piniginės lėšos apmokėjimui buvo panaudotos.

Liudytojai D. L., S. K., R. N., V. J., V. T., S. V., K. U., J. B., V. N., A. S., D. V., dirbę UAB „A“, parodė, kad darbo užmokestis buvo mokamas, bet pasirašyti už gaunamą atlyginimą V. N. duodavo ne visada. Teisme apklausto liudytojai pardavę automobilius UAB „A“ patvirtino, kad pinigus jie gavo, nors dokumentai apie pinigų sumokėjimą nebuvo surašyti.

Pagal teismų praktiką esminis turto iššvaistymo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus pasisavinamo turto atžvilgiu. Šiuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į kitų asmenų neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra iššvaistomas. Kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į civilinį teisinį akcinių bendrovių, kaip ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, veiklos reguliavimą, ne kartą pabrėžta, kad akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai pats bendrovės vadovas ar kitas administracijos atstovas pagal išlaidų orderį paima pinigus iš bendrovės kasos ir juos panaudoja ir nėra išlaidas pagrindžiančių dokumentų (arba pateikti suklastoti), šis veiksmas gali būti vertinamas kaip įmonės turto pasisavinimas arba iššvaistymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-451/2004, 2K-440/2005, 2K-202/2006, 2K-213/2006, 2K-47/2007, 2K-108/2008, 2K-61/2009, 2K-P-78/2012). Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Taigi kaltininko tvirtinimai dėl piniginių lėšų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiomis aplinkybėmis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Tačiau būtina įsitikinti įmonei padarytos žalos tikrumu, įvertinti ne vien tik buhalterinės apskaitos dokumentuose esančią informaciją, bet objektyvių aplinkybių visumą, iš kurios galima spręsti, ar įmonė patyrė realios žalos dėl jos vadovo veiksmų, ar jis veikė tyčia, t. y. suprasdamas, kad švaisto įmonės turtą, numatydamas įmonei daromą žalą ir to norėdamas. Šioje byloje V. N. teiginiai, kad gautas pinigines lėšas panaudojo bendrovės reikmėms nepaneigti. Iš specialisto išvados matyti ne tik tai, kad UAB ,,A“ (direktorius V. N.) apskaitos dokumentais nepagrindė grynųjų pinigų, iš viso 103 847,47 Lt panaudojimo, bet nepagrindė darbo užmokesčio išmokėjimo darbuotojams grynaisiais, iš viso 25 401,28 Lt (7 356,72 Eur), automobilių pirkimą už 51 571,00 Lt (14 935,99 Eur). Kaltinamajame akte V. N. buvo kaltinamas pasisavinęs jo žinioje buvusį UAB „A“ didelės vertės svetimą turtą. Pakeitęs teisme kaltinimą, prokuroras nenurodė, kokiu būdu ir kur buvo iššvaistyti įmonės pinigai, o V. N. kaltę dėl didelės vertės turto iššvaistymo preziumavo, remdamasis tuo, kad buvo pardavinėjamos automobilių detalės, varikliai, todėl turėjo būti daugiau neapskaitytų pinigų. Tačiau tokios aplinkybės kaltinime nenurodytos ir jomis negali būti grindžiama kaltė. Be to nenustatyta ar įmonė, dėl V. N. veiksmų patyrė žalos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014).

Surinkti įrodymai neginčijamai nepatvirtina, jog V. N. iš banko sąskaitų paimtus bendrovės pinigus 103 847,47 Lt (30 076,31 Eur) ir nepagrįsdamas jų įnešimo į UAB „A“ kasą, juos iššvaistė ir padarė žalos UAB „A“. Kadangi V. N. veikoje nenustatyti būtini nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 2 dalyje, požymiai, todėl jis pagal šį straipsnį išteisintinas, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje,

Juridinis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „A“ ir V. N. buvo kaltinami tuo, kad siekdami išvengti mokesčių, įrašė į deklaraciją duomenis, neatitinkančius tikrovės, apie UAB „A“ turtą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai:

UAB „A“, įregistruota (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus V. N., kuris vadovaudamas UAB „A“ turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus UAB „A“ vardu bei kontroliuoti jos veiklą ir kuris veikė UAB „A“ vardu, jos naudai ir interesais, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, nesilaikė 2004 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 9 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kurioje nurodyta: „Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti“, 2 dalies reikalavimų, kurioje nurodyta: „Priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos“, laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-11-30 nuo apskaitoje neparodyto 28 842,15 Lt (8 353,26 Eur) darbo užmokesčio, nuo kurio skaičiuojamos įmokos ir mokesčiai į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą 8 935,31 Lt (2 587,84 Eur) valstybinio socialinio draudimo įmokų, nesilaikė 2002 m. gruodžio 3 d. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. IX-1219 17 straipsnio 1 dalies reikalavimų: „Draudėjai moka 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, už asmenis: 1) dirbančius pagal darbo sutartis <...>“, 2 dalies reikalavimų: „Asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“, – laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-11-30 nuo apskaitos dokumentais nepagrįsto 28 842,15 Lt (8 353,26 Eur) darbo užmokesčio, 76 atvejais išmokėto D. L., S. K., R. N., V. J., V. T., S. V., R. N., D. V., K. U., J. B., V. N., A. S. ir D. V., nepriskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą 2 595,82 Lt (751,80 Eur) įmokų, iš jų: 865,27 Lt (250,60 Eur) sveikatos draudimo įmokų ir 1 730,55 Lt (501,20 Eur) privalomojo sveikatos draudimo įmokų, todėl laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-11-30 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą – deklaravo 28 842,15 Lt (8 353,26 Eur) mažesnes apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos sveikatos ir socialinio draudimo įmokos, nepriskaičiavo ir nedeklaravo įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, iš viso 11 531,13 Lt (3 339,64 Eur), tuo padarydami 11 531,13 Lt (3 339,64 Eur) nuostolių Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, o būtent:

- 2013 m. sausio mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) eilutėje P20.4 neįrašė 172,37 Lt (49,92 Eur) pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, eilutėje P20.5 deklaravo mažiau 68,91 Lt (19,96 Eur) įmokų ir pranešimą 2013-02-13 pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui;

- 2013 m. vasario mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) eilutėje P20.4 neįrašė 590,59 Lt (171,05 Eur) pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, eilutėje P20.5 deklaravo mažiau 236,11 Lt (68,38 Eur) įmokų ir pranešimą 2013-03-15 pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui;

- 2013 m. kovo mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) eilutėje P20.4 neįrašė 849,35 Lt (245,99 Eur) pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, eilutėje P20.5 deklaravo mažiau 339,57 Lt (98,35 Eur) įmokų ir pranešimą 2013-04-12 pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui;

- 2013 m. balandžio mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) eilutėje P20.4 neįrašė 2 894,62 Lt (838,34 Eur) pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, eilutėje P20.5 deklaravo mažiau 1 157,26 Lt (335,16 Eur) įmokų ir pranešimą 2013-05-15 pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui;

- 2013 m. gegužės mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) eilutėje P20.4 neįrašė 2 749,13 Lt (796,20 Eur) pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, eilutėje P20.5 deklaravo mažiau 1 099,10 Lt (318,32 Eur) įmokų ir pranešimą 2013-06-10 pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui;

- 2013 m. birželio mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) eilutėje P20.4 neįrašė 1808,69 Lt (523,83 Eur) pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, eilutėje P20.5 deklaravo mažiau 723,11 Lt (209,43 Eur) įmokų ir pranešimą 2013-07-15 pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui;

- 2013 m. liepos mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) eilutėje P20.4 neįrašė 606,65 Lt (175,70 Eur) pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, eilutėje P20.5 deklaravo mažiau 242,54 Lt (70,24 Eur) įmokų ir pranešimą 2013-08-27 pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui;

- 2013 m. rugpjūčio mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) eilutėje P20.4 neįrašė 928,07 Lt (268,79 Eur) pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, eilutėje P20.5 deklaravo mažiau 371,04 Lt (107,46 Eur) įmokų ir pranešimą 2013-08-29 pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui;

- 2013 m. rugsėjo mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) eilutėje P20.4 neįrašė 606,65 Lt (175,70 Eur) pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, eilutėje P20.5 deklaravo mažiau 242,54 Lt (70,24 Eur) įmokų ir pranešimą 2013-10-14 pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui;

- 2013 m. spalio mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) eilutėje P20.4 neįrašė 606,65 Lt (175,70 Eur) pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, eilutėje P20.5 deklaravo mažiau 242,54 Lt (70,24 Eur) įmokų ir pranešimą 2013-11-06 pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui;

- 2013 m. lapkričio mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) eilutėje P20.4 neįrašė 926,65 Lt (268,38 Eur) pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, eilutėje P20.5 deklaravo mažiau 370,48 Lt (107,30 Eur) įmokų ir pranešimą 2013-12-12 pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui;

- 2013 m. gruodžio mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) eilutėje P20.4 neįrašė 525,65 Lt (152,24 Eur) pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, eilutėje P20.5 deklaravo mažiau 210,56 Lt (60,98 Eur) įmokų ir pranešimą 2014-01-16 pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui;

- 2014 m. sausio mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) eilutėje P20.4 neįrašė 930,83 Lt (269,59 Eur) pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, eilutėje P20.5 deklaravo mažiau 372,15 Lt (107,78 Eur) įmokų ir pranešimą 2014-02-14 elektroniniu būdu pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui;

- 2014 m. vasario mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) eilutėje P20.4 neįrašė 930,83 Lt (269,59 Eur) pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, eilutėje P20.5 deklaravo mažiau 372,15 Lt (107,78 Eur) įmokų ir pranešimą 2014-03-18 elektroniniu būdu pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui;

- 2014 m. kovo mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) eilutėje P20.4 neįrašė 930,83 Lt (269,59 Eur) pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, eilutėje P20.5 deklaravo mažiau 372,15 Lt (107,78 Eur) įmokų ir pranešimą 2014-04-16 elektroniniu būdu pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui;

- 2014 m. balandžio mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) eilutėje P20.4 neįrašė 1 430,83 Lt (414,40 Eur) pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, eilutėje P20.5 deklaravo mažiau 572,05 Lt (165,68 Eur) įmokų ir pranešimą 2014-05-06 elektroniniu būdu pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui;

- 2014 m. gegužės mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) eilutėje P20.4 neįrašė 1 750,61 Lt (507,01 Eur) pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, eilutėje P20.5 deklaravo mažiau 699,90 Lt (202,70 Eur) įmokų ir pranešimą 2014-06-16 elektroniniu būdu pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui;

- 2014 m. birželio mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) eilutėje P20.4 neįrašė 1 970,39 Lt (570,66 Eur) pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, eilutėje P20.5 deklaravo mažiau 787,77 Lt (228,15 Eur) įmokų ir pranešimą 2014-07-16 elektroniniu būdu pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui;

- 2014 m. liepos mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) eilutėje P20.4 neįrašė 2 000,06 Lt (579,26 Eur) pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, eilutėje P20.5 deklaravo mažiau 799,63 Lt (231,59 Eur) įmokų ir pranešimą 2014-08-14 elektroniniu būdu pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui;

- 2014 m. rugpjūčio mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) eilutėje P20.4 neįrašė 1463,19 Lt (423,77 Eur) pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, eilutėje P20.5 deklaravo mažiau 584,99 Lt (169,42 Eur) įmokų ir pranešimą 2014-09-15 elektroniniu būdu pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui;

- 2014 m. rugsėjo mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) eilutėje P20.4 neįrašė 2 743,30 Lt (794,51 Eur) pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, eilutėje P20.5 deklaravo mažiau 1096,78 Lt (317,65 Eur) įmokų ir pranešimą 2014-10-15 elektroniniu būdu pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui;

- 2014 m. spalio mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) eilutėje P20.4 neįrašė 1 218,68 Lt (352,95 Eur) pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, eilutėje P20.5 deklaravo mažiau 487,23 Lt (141,11 Eur) įmokų ir pranešimą 2014-11-14 elektroniniu būdu pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui;

- 2014 m. lapkričio mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) eilutėje P20.4 neįrašė 206,53 Lt (59,81 Eur) pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, eilutėje P20.5 deklaravo mažiau 82,57 Lt (23,91 Eur) įmokų ir pranešimą 2014-12-16 elektroniniu būdu pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui.

2017 m. lapkričio 21 d. buvo priimtas įstatymas Nr. XIII-791 (įstatymas įsigaliojo 2017 m. lapkričio 28 d.), kuriuo BK 220 straipsnis buvo pakeistas. BK 220 straipsnio (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo redakcija) 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Už analogišką veiką siekiant išvengti mokesčių, kurių suma neviršija 100 MGL, atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio 3 dalyje (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo redakcija). Taigi V. N. ir juridinio asmens UAB „A“ veika, kuri atitiko BK 220 straipsnyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) numatyto nusikaltimo sudėties požymius, yra dekriminalizuota.

BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. 2017 m. lapkričio 21 d. įstatymu buvo panaikintas veikos – įrašymo į deklaraciją žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas ir jų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai, siekiant išvengti mokesčių, kurių suma neviršija 100 MGL, – nusikalstamumas. V. N. ir juridinis asmuo UAB „A“ pagal BK 220 straipsnio 1 dalį buvo kaltinami tuo, kad įrašė į deklaraciją žinomai neteisingus duomenis apie savo pajamas ir juos pateikė VMI, siekdami išvengti mokesčių, kurių suma neviršija 100 MGL, todėl, taikant BK 3 straipsnio 2 dalį bei vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, V. N. ir juridinis asmuo UAB „A“ pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, išteisintini, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis V. N. nusikaltimų padarymo metu buvo neteistas, baustas administracine tvarka už įvairius pažeidimus, yra verslininkas, padarė 2 apysunkius ir 3 nesunkius nusikaltimus. V. N. padarytų nusikaltimų kiekis, jų pobūdis rodo jo siekį nesąžiningai konkuruoti rinkoje, tuo keldamas grėsmę valstybės finansų sistemai ir nustatytai verslo tvarkai. Įvertinus padarytų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas veikas, kaltinamajam už visus nusikaltimus skirtinos sankcijose numatytos baudos. Nesant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, skirtinas mažesnis už sankcijų vidurkius baudos dydis. (atsižvelgiama į nusikaltimų padarymo metu galiojusią BK 47 str. redakciją, nustatančią veikų padarymo metu galiojusius baudų dydžius, BK 47 straipsnio 2011-04-21įstatymo XI-1350 redakcija, galiojanti nuo 2011-04-28)

Bausmės už nusikaltimus numatytus BK 222 straipsnio 1 dalyje, 202 straipsnio 1 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje BK 246 straipsnio 1 dalyje ir 233 straipsnio 1 dalyje tarpusavyje ir su 2017 m. sausio 9 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo pagal BK 302 str. 1 d. paskirta 40 MGL (1506 Eur) bauda bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, kaip tai numato BK 63 str. 4 d. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 6, 9 d. nuostatomis, bausmės bendrinamos vienu etapu. Baudos dydis nustatomas pagal MGL dydį veikos padarymo metu, o veikų padarymo metu MGL dydis buvo 130 litų, savanoriškam baudos sumokėjimui nustatomas 1 metų terminas.

Juridinis asmuo UAB „A“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), padarė 2 apysunkius ir 1 nesunkų nusikaltimą anksčiau neteistas, duomenų, kad būtų baustas administracine tvarka, nėra. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra. Skirtina sankcijose numatyta bausme – bauda, mažesnė už sankcijoje numatytą vidurkį (BK 47 straipsnio 2011-04-21įstatymo XI-1350 redakcija, galiojanti nuo 2011-04-28).

Byloje pareikštas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus civilinis ieškinys V. N. ir juridiniam asmeniui UAB „A“ dėl 3 339,64 Eur žalos atlyginimo (16 t. b. l. 138-139). Nors juridinis asmuo UAB „A“ pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, išteisinama, tačiau nuteisiama pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, apgaulingai vesdama buhalterinę apskaitą, siekė nesumokėti mokesčių, tokia veika UAB „A“ padarė žalą. VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus pareikštame ieškinyje prašoma priteisti iš civilinių atsakovų padarytą žalą subsidiariai, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, neįvykdytą mokestinę prievolę vertinant civilinės atsakomybės aspektu – kaip dėl negautų pajamų valstybės patirtą žalą, aktualios CK nuostatos dėl juridinio asmens – mokesčių mokėtojo teisinio savarankiškumo ir atsakomybės pagal prievoles jam priklausančiu turtu (CK 2.33, 2.50 straipsniai), iš kurių išplaukia išvada, kad už neįvykdytą savo prievolę visais atvejais pirmiausia atsako pats juridinis asmuo, o kitų asmenų atsakomybė yra subsidiari ir galima tik esant išskirtinėms situacijoms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-304-976/2016). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių juridinis asmuo negalėtų įvykdyti prievolės, todėl iš UAB „A“ priteistina 3 339,64 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui.

BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ir rezultatas, juo pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš BK uždraustos veikos gautas bet kokio pavidalo turtas. Remiantis anksčiau išdėstytais įrodymais nustatyta, kad UAB „A“ neturėdama leidimo ėmėsi ūkinės veiklos, o būtent įsigydama netinkamas eksploatuoti transporto priemones, organizuodama jų ardymą bei parduodama apdorojimo metu gautą metalo laužą ir automobilių detales iš viso gavo 67 486,59 Lt (19 545,47 Eur) pajamų. Šie pinigai laikytini nusikalstamos veikos rezultatu ir konfiskuotini iš UAB „A“. Konfiskuotini automobiliai „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), paimti 2015-12-11 kratos metu ir laikomi (duomenys neskelbtini) PK teritorijoje (Kvitas (duomenys neskelbtini) serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)), kaip nusikalstamos veikos priemonė. (2 t., b. l. 157-164, 165).

Automobilių valstybiniai numeriai (103 vnt.), paimti iš UAB „A" veiklos vykdymo vietų ir saugomi (duomenys neskelbtini) PK saugojimo sandėlyje (Kvitas (duomenys neskelbtini) serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini VĮ „Regitra“ (2 t., b. l. 119).

Pratęsti iki nuosprendžio įvykdymo laikino nuosavybės teisių apribojimo terminą UAB „A“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu: (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės į jai priklausantį turtą: pastatą – įstaigą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), uždraudžiant juo disponuoti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: UAB „A" buhalterinės apskaitos dokumentai, saugomi (duomenys neskelbtini) PK saugojimo sandėlyje (Kvitas (duomenys neskelbtini) serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)) (16 t., b. l. 86), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini UAB „A“.

Bylos nagrinėjimo teisme metu liudytojams buvo kompensuotos kelionės išlaidos; liudytojams A. A., A. F., D. V. 14,54 Eur (t. 17 b. l. 35), V. K. – 2,32 Eur (t.17, b. l. 77), E. J. – 27,62 Eur (t. 19, b. l. 17), D. K. – 15,30 Eur (t. 19, b. l. 18), kurių bendra suma – 59,76 Eur. Ši pinigų suma pripažįstama proceso išlaidomis ir priteisiama lygiomis dalimis iš kaltinamųjų (po 29,89 Eur).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., 303 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje, 246 straipsnio 1 dalyje, 233 straipsnio 1 dalyje ir paskirti:

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirtas šiuo nuosprendžiu bausmes ir 2017 m. sausio 9 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo pagal BK 302 str. 1 d. paskirtą 40 MGL 1506 Eur dydžio baudą subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnių bausmių pridedant dalį švelnesnių bausmių, ir paskirti V. N. subendrintą bausmę 800 MGL 30 128 Eur dydžio baudą. Nustatyti, kad paskirta piniginė bauda turi būti sumokėta per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. N. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

V. N. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį išteisintini, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kardomąsias priemones paskirtas V. N. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą - iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Juridinį asmenį UAB „A“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta pagal Baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnio 1 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnio 1 dalį ir 202 straipsnio 1 dalį, ir paskirti:

pagal BK 20 straipsnio 1 dalį ir 202 straipsnio 1 dalį, 20 000 MGL, t. y. 753 200 Eur, baudą;

pagal BK 20 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 15 000 MGL, t. y. 564 900 Eur, baudą;

pagal BK 20 straipsnio 1 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį, 10 000 MGL, t. y. 376 600 Eur, baudą;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 30 000 MGL, t. y. 1 129 800 Eur, baudą. Nustatyti, kad paskirta piniginė bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Juridinį asmenį UAB „A“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), pagal BK 220 straipsnio 1 dalį išteisintini, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui priteisti 3 339,64 Eur iš juridinio asmens UAB „A“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini).

Iš juridinio asmens UAB „A“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) ir V. N. priteisti po 29,89 Eur proceso išlaidų valstybei.

Pratęsti iki nuosprendžio įvykdymo laikino nuosavybės teisių apribojimo terminą UAB „A“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu: (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės į jai priklausantį turtą: pastatą – įstaigą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), uždraudžiant juo disponuoti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 5 dalimi, BK 72 straipsnio 2 dalimi konfiskuoti juridinio asmens UAB „A“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), automobilius: „(duomenys neskelbtini)“ valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir 19 545,47 Eur dydžio turtą, kaip nusikalstamos veikos priemonę ir rezultatą.

Automobilių valstybinius numerius (103 vnt.), paimtus iš UAB „A“ veiklos vykdymo vietų ir saugomus (duomenys neskelbtini) PK saugojimo sandėlyje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ „Regitra“.

Juridinio asmens UAB „A“ buhalterinės apskaitos dokumentus, saugomus (duomenys neskelbtini) PK saugojimo sandėlyje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti UAB „A“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį teismą.