Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Albino Sirvydžio,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. (V. P.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. liepos 13 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Skundžiamas ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 10 d. nuosprendis, kuriuo Vilniaus apygardos teismo 2006 m. liepos 13 d. nuosprendis iš dalies pakeistas: nustatyta, kad V. P. pasisavintas turtas buvo ne jam patikėtas, bet jo žinioje; iš nuosprendžio pašalinta aplinkybė, kad V. P. pasisavino 73 062,32 Lt, jų neįnešęs į UAB (duomenys neskelbtini) kasą bei nepateikęs dokumentų, patvirtinančių, jog šie pinigai buvo panaudoti bendrovės reikmėms; V. P. paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki vienerių metų šešių mėnesių.

V. P. pagal BK 184 straipsnio 1 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Dėl šio išteisinimo kasacinis skundas nepaduotas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. nuteistas už tai, kad, būdamas (duomenys neskelbtini) esančios UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 2003 m. rugsėjo 30 d. pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB (duomenys neskelbtini) turtą: 10 428,22 Lt bendros vertės ilgalaikį turtą, t. y. odinius baldus, elektrinę viryklę, mikrobangų krosnelę, kompiuterį bei automobilį (duomenys neskelbtini), ir pagal bendrovės kasos išlaidų orderius jam išmokėtus 50 516,22 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Dėl V. P. veikos

V. P. pagrįstai nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už didelės vertės UAB (duomenys neskelbtini) turto, t. y. odinių baldų, elektrinės viryklės, mikrobangų krosnelės, kompiuterio ir pagal bendrovės kasos išlaidų orderius jam išmokėtų 50516,22 Lt, pasisavinimą.

Turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai paverčia savo turtu. Įvykio metu V. P. buvo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, dėl savo užimamų pareigų jis turėjo teisę duoti nurodymus pavaldiniams, kuriems bendrovės turtas buvo patikėtas. Todėl apeliacinės instancijos teismo išvada, kad bendrovės turtas buvo jo žinioje, laikytina teisinga. 2004 m. kovo mėn. atliktų kratų metu buvo paimti kaltinime nurodyti odiniai baldai, elektrinė viryklė, mikrobangų krosnelė, kompiuteris, nors V. P. buvo prašyta grąžinti bendrovės turtą tuoj pat po jo atleidimo iš direktoriaus pareigų, t. y. 2003 m. spalio 2 d. Minėti daiktai buvo V. P. žinioje, iš teismų sprendimuose aptartų įrodymų matyti, kad jie buvo naudojami ne bendrovės tikslams, be to, ir po V. P. atleidimo iš direktoriaus pareigų šie daiktai nebuvo ilgą laiką grąžinami. V. P. teiginius, kad mikrobangų krosnelė ir elektrinė viryklė buvo paimtos remontuoti, kompiuteris buvo kasatoriaus darbo įrankis, o odiniai baldai dėl bendrovės patalpų remonto netilpo salėje, be to, galėjo būti apgadinti, apeliacinės instancijos teismas įvertino nepažeisdamas BPK reikalavimų ir dėl jų tinkamai pasisakė nuosprendyje. Minėti kasatoriaus motyvai nėra susiję su bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais, todėl šioje nutartyje nesvarstomi. Kasacinio skundo teiginiai dėl pinigų, išmokėtų pagal bendrovės kasos išlaidų orderius, t. y. 50 516,22 Lt pasisavinimo susiję su nauju bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimu, o bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimas yra apeliacinės instancijos teismo prerogatyva. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas šią kaltinimo dalį, BPK reikalavimų nepažeidė, nes dėl šios V. P. veikos nurodė motyvus, kurie yra pagrįsti išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Esant šioms aplinkybėms laikytina, kad kasacinio skundo motyvai dėl odinių baldų, elektrinės viryklės, mikrobangų krosnelės, kompiuterio ir pagal bendrovės kasos išlaidų orderius jam išmokėtų 50 516,22 Lt yra nepagrįsti, nes prieštarauja teismų sprendimuose aptartų įrodymų visetui.

Dėl kitų kasacinio skundo motyvų

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pareikštas prašymas įvertinti statybos ir remonto darbus buvo išspręstas nepažeidžiant BPK 324 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Apeliacinis skundas laikomas neišnagrinėtu nesant motyvuotų apeliacinės instancijos teismo išvadų bent dėl dalies esminių apeliacinio skundo argumentų ir to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas atsakė į esminius V. P. apeliacinio skundo argumentus. Kasatoriaus teiginiai dėl nekaltumo prezumpcijos pažeidimo nėra paremti konkrečiais motyvais.

Dėl automobilio (duomenys neskelbtini)

Tačiau teismų sprendimai yra keistini, nes teismai padarė neteisingą išvadą, kad V. P. pasisavino automobilį (duomenys neskelbtini).

V. P., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, leido naudotis automobiliu (duomenys neskelbtini) kitiems su šia bendrove nesusijusiems asmenims, o dar prieš atleidimą iš darbo šį automobilį perdavė į autoservisą remontuoti. V. P. parodymų, kad jo atleidimo iš darbo metu šis automobilis buvo remontuojamas autoservise, o iki to juo naudojosi ir bendrovės darbuotojai, teismai nevertino. V. P. parodė, kad kai jį atleido iš bendrovės direktoriaus pareigų, autoserviso meistrui jis pasakė automobilio neremontuoti, nes neaišku, kas atsiskaitys už remontą (T. 1, b. l. 118). V. P. parodymai dėl automobilio atitinka ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo I. G. parodymus, kurie apkaltinamajame nuosprendyje neįvertinti. Be to, iš bylos matyti, kad automobilis (duomenys neskelbtini), kurį V. P. savo iniciatyva pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnams, buvo neeksploatuojamas.

Aplinkybės, susijusios su automobilio remontu, byloje nebuvo tirtos, o kiti įrodymai nepatvirtina V. P. kaltės pasisavinus minėtą automobilį. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus V. P. veiksmai, kai jis automobiliu (duomenys neskelbtini) leido naudotis kitiems su šia bendrove nesusijusiems asmenims, galbūt neatitiko bendrovės interesų, tačiau tokie veiksmai ar automobilio perdavimas į autoservisą remontuoti nelaikytina turto pasisavinimu BK 183 straipsnio prasme.

Apkaltinamasis nuosprendis turi būti pagrįstas įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Įrodymų, patvirtinančių, kad V. P. pasisavino jo žinioje buvusį automobilį (duomenys neskelbtini), byloje nėra. Todėl 8285,80 Lt vertės automobilio (duomenys neskelbtini) pasisavinimas iš teismų sprendimų šalintinas.

Keisti V. P. veikos kvalifikacijos nėra pagrindo, nes turto, kurį pasisavino V. P., vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Tačiau sumažėjus turto, kurį pasisavino V. P., apimčiai, mažintina jam paskirta bausmė.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2006 m. liepos 13 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 10 d. nuosprendį pakeisti: pašalinti iš nuosprendžių aplinkybę, kad V. P. pasisavino jo žinioje buvusį 8285,80 Lt vertės automobilį (duomenys neskelbtini), ir V. P. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki vienerių metų trijų mėnesių.

Kitas nuosprendžių dalis palikti nepakeistas.