- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-21
- Bylos Nr.
- 2K-140/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Skundas atmestas.
- Teisėjai
- Benediktas Stakauskas (pirm.), Viktoras Aidukas, Vytautas Piesliakas (pran.)
- Nuteistasis
- V. Š.
- Nukentėjusysis
- E. J.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Benedikto Stakausko, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Vytauto Piesliako,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Š. kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 30 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutarties.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu V. Š. nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams ir pagal BK 233 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis paskirta apėmimo būdu subendrinta bausmė iš dalies sudedant subendrinta su Kauno apygardos teismo 1997 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas aštuoneriems metams.
Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 3 punktu V. Š. pripažintas pavojingu recidyvistu.
Priteista iš V. Š. 10 000 Lt neturtinės žalos nukentėjusiajam E. J. ir 3929 Lt Panevėžio teritorinei ligonių kasai.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartimi nuteistojo V. Š. apeliacinis skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. Š. nuteistas už tai, kad 2007 m. liepos 22 d., apie 2 val., Pasvalio r., Pušaloto sen., (duomenys neskelbtini) teritorijoje, tyčia vieną kartą peiliu smogė į krūtinės sritį E. J., padarydamas jam kiauryminę durtinę – pjautinę žaizdą dešinėje krūtinės ląstos pusėje su kraujo susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje, dėl ko buvo sunkiai sutrikdyta E. J. sveikata.
Taip pat jis nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą paveikti nukentėjusįjį E. J., liudytoją R. Š. ir liudytoją A. S. dėl nukentėjusiojo E. J. sunkaus sveikatos sutrikdymo, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, per savo žmoną Z. Š. siekė paveikti nukentėjusįjį E. J., kad šis ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, t. y. kad nukentėjusysis pakeistų duotus parodymus dėl pastarojo sužalojimo aplinkybių. Be to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, taip pat tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku, siekė paveikti liudytoją R. Š., kad šis ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, t. y. pastarajam liepė sakyti, kad įvykio vakarą liudytojo kartu nebuvo, nieko šis nematė, įvykio dieną liudytojas įtariamojo automobiliu nevažinėjo, o taip pat nurodė, kad liudytojas sakytų, jog įtariamasis pats buvo užpultas nukentėjusiojo E. J. ir jis nuo jo turėjo gintis. Be to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, taip pat ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku, siekė paveikti liudytoją A. S., kad ši ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, t. y. nurodė sakyti, kad viskas įvyko kieme.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis V. Š. prašo teismą panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 30 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartį ir bylą nutraukti.
Kasatorius skunde teigia, kad teismo nuosprendis yra pagrįstas spėjimais ir prielaidomis, o tyrimas baudžiamojoje byloje yra atliktas šališkai. Kasatorius teigia, kad jis pagal BK 233 straipsnio 1 dalį yra nuteistas nepagrįstai ir nurodo, jog pats nukentėjusysis apklaustas teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad kasatorius jam negrasino ir nereikalavo pakeisti parodymus. Kasatorius nurodo, kad jo žmona Z. Š. su nukentėjusiuoju susitiko prašydama susitaikyti su kasatoriumi, nors pats kasatorius jos taip elgtis neprašė. Taip pat kasatorius teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog jis siekė paveikti liudytojus R. Š. ir A. S., kad šie duotų jam palankius parodymus dėl nukentėjusiojo E. J. sužalojimo aplinkybių. Priešingai, būtent liudytojai R. Š. ir A. S. savavališkai paėmė kasatoriaus automobilį ir jį sudaužė, ką pripažino ir pats liudytojas R. Š., todėl jie, siekdami išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės už padarytą veiką, davė kasatorių kaltinančius parodymus neva jis padarė BK 135 straipsnio 1 dalyje ir BK 233 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Kasatorius pažymi, kad R. Š. ne vieną kartą keitė savo parodymus: iš pradžių teigė, kad į kasatoriaus sodybą nukentėjusysis atvyko kartu su draugais, buvo agresyviai nusiteikęs ir reikalavo pasakyti kasatoriaus gyvenamąją vietą, vėliau – kad nukentėjusysis atvyko su draugais, tačiau elgėsi ramiai. Dėl šių priežasčių kasatoriaus žmona Z. Š. 2007 m. rugpjūčio 4 d. kreipėsi į policiją su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau liudytojui R. Š. pakeitus parodymus, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Kasatorius teigia, kad jį 2007 m. liepos 22 d. sužalojo nukentėjusysis E. J., tačiau pagal jo pareiškimą ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas.
Kasatoriaus manymu, jis buvo du kartus baudžiamas už tą pačią veiką vieną kardomąją priemonę, t. y. rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, pakeitus kita – suėmimu. Taip pat kasatorius nurodo, kad buvo pažeista BPK 123 straipsnyje numatyta suėmimo skyrimo tvarka.
Kasatorius pažymi, kad pats nukentėjusysis E. J., žinodamas, kad kasatoriaus ir jo žmonos Z. Š. telefoniniai pokalbiai yra įrašinėjami, iš karto po kasatoriaus suėmimo paskambino jo žmonai, melagingai teigdamas, kad jį kviečia į apklausą ir klausdamas, kokius parodymus turėtų duoti policijos pareigūnams, provokavo kasatoriaus žmoną nusikalsti.
Šalies argumentai
Kasatorius nurodo, kad Panevėžio teritorinei ligonių kasai nepagrįstai iš jo priteista 3929 Lt, nes įgaliojimas teisininkui atstovauti Panevėžio teritorinę ligonių kasą yra išduotas anksčiau nei padaryta nusikalstama veika.
Kasatorius teigia, kad teismas nepagrįstai priteisė jam atlyginti nukentėjusiajam E. J. patirtą turtinę žalą dėl mobiliojo ryšio telefono vagystės ir prarastų 200 Lt, taip pat mano, kad iš jo nepagrįstai priteista 10 000 Lt dydžio suma nukentėjusiajam neturtinei žalai atlyginti.
Kasatorius teigia, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje buvo atliktas šališkai, nes jo bylos nagrinėjime teisme dalyvavo ikiteisminio tyrimo metu nuo jo bylos tyrimo buvęs nušalintas prokuroras.
Kasatorius prašo teismą atlikti eksperimentą, ar nukentėjusysis pats galėjo perskaityti apklausų protokolų tekstą, nes iš bylos medžiagos matyti, kad pats jis dėl sveikatos būklės to padaryti negalėjo.
Kasatorius pažymi, kad nukentėjusysis 2007 m. rugsėjo 4 d. vykusios apklausos metu teigė, jog tarp jo ir kasatoriaus 2007 m. liepos 22 d. jokių konfliktų nebuvo, o jį sužalojusio asmens jis nepažino. Taip pat kasatorius nurodo ,kad nukentėjusysis nepagrįstai prašo jam atlyginti patirtą turtinę žalą dėl prarasto mobiliojo ryšio telefono ir banko kortelės, nors byloje nėra įrodyta, kad 2007 m. liepos 22 d. nukentėjusysis šiuos daiktus turėjo.
Kasatorius teigia, kad teismai neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis ir liudytojas E. Š. daug kartų keitė savo parodymus, tuo tarpu kasatoriaus parodymai buvo nuoseklūs. Kasatoriaus manymu, teismas nepagrįstai priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį vadovavosi nelogiškais nukentėjusiojo teiginiai apie tai, kad kasatorius 2 val. nakties atpažino juodai apsirengusį nukentėjusįjį ir tai, kad jis, gyvendamas 4 km atstumu nuo užpuolimo vietos, grįžo paimti pamesto avalynės.
Kasatorius prašo atlikti visą eilę ikiteisminio tyrimo veiksmų, kaip antai, nustatyti, ar galėjo nukentėjusysis tamsiu paros metu atpažinti jį užpuolusį asmenį ir panašiai.
Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo jo apeliacinį skundą ir nepasisakė dėl jo nuteisimo pagal BK 233 straipsnio 1 dalį pagrįstumo. Kasatoriaus teigimu, jam turėtų būti taikomos BK 28 straipsnio nuostatos dėl būtinosios ginties.
Atsiliepimas
Atsiliepime į kasacinį skundą prokuroras nurodo, kad dauguma kasatoriaus skundo teiginių yra deklaratyvūs, prašoma atlikti visą eilę ikiteisminio tyrimo veiksmų, tačiau kasacinės instancijos teismas įrodymų tyrimo neatlieka. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nesprendė klausimo dėl jo nuteisimo pagal BK 233 straipsnio 1 dalį pagrįstumo. Iš V. Š. paduoto apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis ginčijo ne jo nepagrįstą nuteisimą pagal BK 233 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir kėlė įvairias jo sužalojimo versijas, tačiau apeliacinės instancijos teismas į visus apeliacinio skundo argumentus pateikė motyvuotas išvadas ir, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad V. Š., pats ir per savo žmoną Z. Š. turėdamas tikslą paveikti liudytojus R. Š. ir A. S. bei nukentėjusįjį E. J., kad ikiteisminio tyrimo metu jie duotų melagingus parodymus dėl nukentėjusiajam padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo. Nors kasatorius skunde nurodo, kad liudytojai jį apkalba, siekdami išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl kasatoriui priklausančio turto vagystės ir sužalojimo, tačiau tokie duomenys byloje nenustatyti. Priešingai nei teigia kasatorius, jis nėra nuteistas dėl nukentėjusiojo E. J. mobiliojo ryšio telefono ir 200 Lt vagystės ir civilinis ieškinys jam dėl to nepriteistas. Neaišku kokią reikšmę turi kasatoriaus teiginys, kad nukentėjusysis yra viršijęs mobiliojo ryšio telefonų pokalbių limitus. Taip pat kasatorius neteisus teigdamas, kad įgaliojimas atstovauti Panevėžio teritorinę ligonių kasą yra išduotas anksčiau nei padaryta nusikalstama veika ir todėl iš jo nukentėjusiajam nepagrįstai priteista 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Iš bylos medžiagos matyti, kad teisininkei J. B. įgaliojimas atstovauti Panevėžio teritorinę ligonių kasą yra išduotas ne tik šiai bylai, bet ir visoms Panevėžio ir Utenos apskrityse nagrinėjamoms byloms. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis dėl jam padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, pažeminimą, todėl teismas pagrįstai iš kasatoriaus nukentėjusiajam priteisė 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Taip pat kasatorius nepagrįstai teigia, kad jam pakeitus vieną kardomąją priemonę kita, t. y. rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir paso paėmimą į suėmimą, jis buvo nubaustas du kartus, nes ikiteisminio tyrimo metu teismas nesprendžia asmens kaltumo klausimo, o tik tai, ar yra pagrindas taikyti vieną ar kitą kardomąją priemonę. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į vieną iš V. Š. apeliacinio skundų argumentų, pažymėjo, kad kratų neatlikimas ar nepakankamai išsamus apžiūrų atlikimas nusikaltimo padarymo vietoje tuoj po įvykio nėra pagrindas kitaip vertinti nukentėjusiųjų ar liudytojų parodymus ar jais nesivadovauti. Tai, kad teismai nagrinėdami bylą atmetė V. Š. prašymus, nereiškia, kad buvo suvaržyta jo teisė į gynybą. Nagrinėdami bylą teismai baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai ir esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. Š. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo motyvų
Kasatorius nesutinka su teismų padarytu įrodymų vertinimu ir didelę dalį kasacinio skundo skiria įrodymų vertinimo klausimams teigdamas, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikti, jo manymu, būtini atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai, kad teismas netinkamai įvertino liudytojų parodymus, nepagrįstai nesirėmė jo bei jo žmonos Z. Š. parodymais. Kolegija pažymi, kad pagal BPK 369 straipsnį, kasacinio teismo nagrinėjimo dalykas yra tinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas arba esminiai baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimai. Kasacinės instancijos teismas iš naujo įrodymų netiria, liudytojų nekviečia ir neapklausinėja, taigi neturi galimybių pervertinti žemesnių teismų padarytus įrodymų vertinimus. Dėl minėtų aplinkybių teisėjų kolegija nesprendžia, ar teismai tinkamai įvertino įrodymus, o tik remiasi teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis, spręsdama teisės taikymo klausimus. Kasacinės instancijos teismas patikrina apskųstus nuosprendžius ar nutartis tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis ), t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų. Todėl kasacinio skundo argumentai, kuriais ginčijamas atskirų įrodymų vertinimas ir pateikiamos savos faktų interpretacijos, paliekami nenagrinėti.
Dėl kasatoriaus nuteisimo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį
Kasatorius neneigia sužalojęs nukentėjusįjį, tačiau jo teigimu, tai padaryta visiškai kitomis nei nustatyta nuosprendyje aplinkybėmis, t. y. ginantis nuo nukentėjusiojo pradėto realaus ir tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Teismo nuosprendžiu nustatyta, kad kasatorius pirmas pavartojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį – jam į veidą papurškė dujų. Po to nukentėjusysis pabėgo ir pasislėpė, tačiau po 3-5 min. pamatęs, kad automobilis, kuriuo jis buvo atvažiavęs kartu su kasatoriumi bei liudytoju V. Š., nuvažiavo, ketino eiti namo. Tada staiga prie jo pribėgo kasatorius ir smogė jam peiliu į krūtinę. Taigi remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis būtent kasatorius pirmas pavartojo smurtą prieš nukentėjusįjį, nors pastarasis prieš jį neatliko jokių realaus ir akivaizdaus kėsinimosi požymių turinčių veiksmų, todėl būtinosios ginties situacija nebuvo iškilusi ir kasatoriui BK 28 straipsnio nuostatos negalėjo būti taikytos.
Kasatoriaus pateikta įvykio versija apie tai, kad nukentėjusysis jį užpuolė tamsiu paros metu jo kieme (sudavė pagaliu jam į ranką), todėl jis gindamasis metė į jį metalinį strypą, prieštarauja byloje esantiems duomenims. Visų pirma, įvykio vietos apžiūros protokolais nustatyta, kad apžiūrint vietą prie kasatoriaus namo jokių grumtynių pėdsakų, t. y. dėmių, panašių į kraują, metalinių ar kitokių aštrių duriančių daiktų, neaptikta. Be to, liudytojai R. Š. bei A. S. patvirtina, kad prie kasatoriaus namų jokios grumtynės nevyko, o pats kasatorius po to, kai 2007 m. liepos 22 d. naktį sugrįžo sužalotas, liudytojui R. Š. ir savo žmonai Z. Š. liepė ieškoti peilio.
Esant šioms aplinkybėms, baudžiamasis įstatymas byloje pritaikytas tinkamai ir kasatorius pagrįstai nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį už nukentėjusiajam padarytą sunkų sveikatos sutrikdymą.
Dėl kasatoriaus nuteisimo pagal 233 straipsnio 1 dalį pagrįstumo
BK 233 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas bet kokiu būdu siekė paveikti liudytoją, nukentėjusį asmenį, ekspertą, specialistą ar vertėją, kad šie ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje duotų melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus ar neteisingai išverstų, arba trukdė jiems pagal šaukimą atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, į teismą arba į Tarptautinį baudžiamąjį teismą ar kitą tarptautinę teisminę instituciją.
Kolegija laiko, kad byloje neginčijamai nustatyta, kad kasatorius padarė BK 233 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Pats nukentėjusysis ir liudytojai R. Š. ir A. S. parodė, kad kasatorius pats bei per savo žmoną Z. Š. darė jiems poveikį nurodydamas, kokius parodymus duoti dėl nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybių, t. y. liepė sakyti, kad nukentėjusysis pirmas užpuolė kasatorių jo gyvenamojo namo kieme, o šis gynėsi. Teismas neturėjo pagrindo netikėti nukentėjusiojo ir minėtų liudytojų parodymais dėl jiems kasatoriaus daryto poveikio siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už nukentėjusiajam padarytą sunkų sveikatos sutrikdymą, nes šie parodymai atitiko kitas byloje nustatytas objektyvias nukentėjusiajam padaryto sužalojimo aplinkybes, o būtent tai, kad atliekant įvykio vietos apžiūrą prie kasatoriaus namų nebuvo rasta jokių užpuolimo požymių.
Esant šioms aplinkybėms, baudžiamasis įstatymas šioje dalyje pritaikytas tinkamai ir kasatorius pagrįstai nuteistas pagal BK 233 straipsnio 1 dalį už poveikį nukentėjusiajam ir liudytojams R. Š. bei A. S., kad šie ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus apie nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes.
Dėl kitų kasacinio skundo motyvų, liečiančių civilinį ieškinį
BPK 109 straipsnis nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Nukentėjusysis byloje kasatoriui pareiškė 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.
Iš bylos medžiagos matyti, kad BPK nuostatos, reglamentuojančios civilinio ieškinio priteisimą baudžiamojoje byloje, pritaikytos tinkamai. Teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nukentėjusysis dėl jam padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, pažeminimą, todėl teismas pagrįstai iš kasatoriaus nukentėjusiajam priteisė 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kasatorius ginčija 10 000 litų priteisimą ir tuo pagrindu, kad įgaliojimas atstovauti Panevėžio teritorinę ligonių kasą J. B. yra išduotas anksčiau nei padaryta nusikalstama veika ir dėl to iš jo nukentėjusiajam nepagrįstai priteista 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Iš bylos medžiagos matyti, kad teisininkei J. B. įgaliojimas atstovauti Panevėžio teritorinę ligonių kasą yra išduotas ne tik šiai bylai, bet ir visoms Panevėžio ir Utenos apskrityse nagrinėjamoms byloms.
Be to, priešingai nei teigia kasatorius, jis nėra nuteistas dėl nukentėjusiojo E. J. mobiliojo ryšio telefono ir 200 Lt vagystės ir civilinis ieškinys jam dėl to nepriteistas.
Dėl dvigubo nubaudimo
Kasatorius teigia, kad jam pakeitus vieną kardomąją priemonę kita, t. y. rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir paso paėmimą į suėmimą, jis buvo nubaustas du kartus.
BK 2 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą. Baudimas – tai bausmės, nustatytos atitinkamo straipsnio sankcijoje už veikos padarymą, paskyrimas. Tuo tarpu kardomosios priemonės nėra baudžiamosios atsakomybės priemonės, taigi jos nėra bausmė. Jos taikomos iki priimant teismo nuosprendį arba priimant teismo nuosprendį, bet iki bausmės vykdymo pradžios. Jų tikslas ne nubausti asmenį, o garantuoti, kad įtariamasis netrukdytų ikiteisminiams tyrimui, nevengtų teismo posėdžių, nepasislėptų nuo teismo, nedarytų poveikio kitiems proceso dalyviams. Kardomosios priemones keičiamos atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes. Tuo tarpu asmens kaltumo ir jo nubaudimo klausimas paskiriant ir keičiant kardomąsias priemones nesprendžiamas.
Dėl apeliacinio skundo išnagrinėjimo
Kasatoriaus teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį ir nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, neanalizavo jo nuteisimo pagal BK 233 straipsnio 1 dalį pagrįstumo, yra deklaratyvus, nes apeliacinės instancijos teismas ištyrė visus apeliaciniame skunde buvusius argumentus bei pateikė motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo V. Š. kasacinį skundą atmesti.