Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarimo, kuriuo A. M. pagal Lietuvos Respublikos ANK 99 straipsnio 3 dalį nubaustas 1350 Eur dydžio bauda, pagal ANK 162 straipsnio 2 dalį – 300 Eur dydžio bauda, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 1350 Eur dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Iš administracinio nusižengimo protokolo turinio nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas A. M. dalyvavo surašant jam administracinio nusižengimo protokolą, jam buvo išaiškintos jo teisės ir pareigos, numatytos ANK 577 straipsnyje, ir dėl to jis pasirašė. Taip pat A. M. pasirašė ir dėl to, kad paaiškinimą pateiks papildomai, pastabų dėl administracinio nusižengimo turinio nepateikė (b. l. 3–4). Todėl tai, kad A. M. nepateikė prie administracinio nusižengimo protokolo paaiškinimo, nesudaro pagrindo tvirtinti, kad jam tokia teisė nebuvo suteikta, ir taip buvo pažeistos jo teisės. Kartu pažymėtina, kad apylinkės teismas taip pat sudarė visas galimybes administracinėn atsakomybėn traukiamam A. M. susipažinti su administracinio nusižengimo bylos duomenimis bei pateikti savo paaiškinimus, tačiau A. M., nagrinėjant bylą teisme, nedalyvavo, pats jokių paaiškinimų nepateikė ir raštu, jį atstovavo ir jo interesus gynė advokatas V. Gecas (b. l. 42, 43, 44, 47–48).

Šiuo atveju pažymėtina, kad ANK 12 straipsnio 1 dalyje nenumatyta, jog veika, už kurios padarymą numatyta atsakomybė ANK 162 straipsnio 2 dalyje, pagal atitinkamus kriterijus gali būti laikoma kaip mažai pavojinga veika.

ANK 162 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už kasos aparatų eksploatavimo ar kasos operacijų tvarkos pažeidimą, padarytą pakartotinai. Pažymėtina, kad A. M. už visiškai analogiško pažeidimo padarymą jau buvo nubaustas Klaipėdos apskrities VMI 2016 m. balandžio 15 d. nutarimu pagal ATPK 163⁵ straipsnio 1 dalį, galiojusį iki 2017 m. sausio 1 d., t. y. už tai, kad pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. VM-9 patvirtintų „Dėl kasos aparatų, prekybos (paslaugų teikimo) automatų ir taksometrų spausdintuvų techninių reikalavimų“ 56 punkto reikalavimus (b. l. 31–34). Palangos miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 15 d. nutartimi Klaipėdos apskrities VMI 2016 m. balandžio 15 d. nutarimą paliko galioti nepakeistą, o Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartimi paliko galioti nepakeistą Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartį. Pagal nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojantį administracinių nusižengimų kodeksą atsakomybė už kasos aparatų eksploatavimo ar kasos operacijų tvarkos pažeidimą numatyta ANK 162 straipsnyje. Akcentuotina, kad tiek ATPK 163⁵ straipsnio 2 dalyje, tiek ir šiuo metu galiojančio ANK 162 straipsnio 2 dalyje numatytas atsakomybę kvalifikuojantis požymis – kasos aparatų eksploatavimo ar kasos operacijų tvarkos pažeidimas padarytas pakartotinai. Kadangi teisės pažeidimas, už kurį Klaipėdos apskrities VMI 2016 m. balandžio 15 d. nutarimu A. M. buvo nubaustas pagal ATPK 163⁵ straipsnio 1 dalį, t. y. dar galiojant ATPK, todėl kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo atveju pažeidimo pakartotinumas išlieka tiek pagal ANK 40 straipsnio nuostatas, tiek ir pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, reglamentuojančias pakartotinumą, nes ANK 162 straipsnio 2 dalyje numatytas pažeidimas, už kurį A. M. nubaustas skundžiamu nutarimu, padarytas nepraėjus vieneriems metams po to, kai jis jau buvo padaręs analogišką pažeidimą pagal ATPK 163⁵ straipsnio 1 dalį ir už tai buvo nubaustas (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas), o jei vadovautis ANK 40 straipsniu – buvo padarytas tame pačiame straipsnyje (ATPK 163⁵ straipsnis atitinka ANK 162 straipsnį) numatytas administracinis nusižengimas, nepraėjus metams nuo administracinės nuobaudos įvykdymo.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 patvirtinto Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 8 punkte numatyta, kad visi prekybos ir viešojo maitinimo ūkio subjektai, prekiaujantys alkoholiniais gėrimais (įskaitant alų), įplaukas, gautas už šių gėrimų realizavimą, turi registruoti atskirame kasos aparato skyriuje (skyriuose). Šio aprašo 3 punkte nurodyta, kad ūkio subjektas – Lietuvos Respublikoje įsteigtas ir veikiantis juridinis asmuo, užsienio juridinis asmuo ar jo padalinys, taip pat fizinis asmuo, kurie Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine veikla. Todėl ne įmonės darbuotojas, bet A. M. kaip A. M. PĮ savininkas atsako už tai, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 patvirtinto Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 8 punkto reikalavimų.

Apeliantas ginčija ir apylinkės teismo nustatytą aplinkybę, kad jis pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. VA-9 patvirtinto „Dėl kasos aparatų, prekybos (paslaugų teikimo) automatų ir taksometrų spausdintuvų techninių reikalavimų“ 56 punkto nuostatas, tvirtindamas, kad jo įmonė niekada savo veikloje nenaudojo išankstinių sąskaitų, todėl jo įmonei nėra privaloma ir kasos aparatų programinė įranga.

ANK 162 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už kasos aparatų eksploatavimo ar kasos operacijų tvarkos pažeidimą. Atsakomybė už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai, numatyta ANK 162 straipsnio 2 dalyje. Straipsnio dispozicija yra blanketinė – pagal šį straipsnį administracinėn atsakomybėn asmenys traukiami už kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos pažeidimą. Sprendžiant klausimą, ar asmuo padarė ANK 162 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, reikia nustatyti, kokio teisės akto ir kokius reikalavimus asmuo pažeidė. Šio pažeidimo objektas yra kasos aparatų eksploatavimo ar kasos operacijų tvarka, o tvarka paprastai imperatyviai nurodo ja besivadovaujantiems subjektams atlikti kažkokius veiksmus arba atvirkščiai – nuo jų susilaikyti. Priešingi veiksmai yra vertinami kaip tvarkos, kartu ir administracinis, nusižengimas.

Kasos aparatų eksploatavimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 patvirtintame Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos apraše, jo 31 punkte, be kita ko, nurodyta, kad kasos aparatas turi būti programuojamas taip, kad dienos ir tarpinėse ataskaitose būtų spausdinami išsamūs duomenys apie kiekvieno funkcinio klavišo panaudojimą ar kitokius įregistruotą įplaukų sumą galinčius pakeisti veiksmus (pirkinio grąžinimą, pirkimo panaikinimą, klaidų taisymą, darbą ne prekių registravimo režimu ir panašiai). Kasos aparatų, prekybos (paslaugų teikimo) automatų ir taksometrų spausdintuvų techninių reikalavimų 56 punkte (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2014 m. rugsėjo 26 d. įsakymo Nr. VA-78 redakcija) nustatyta, kad viešbučių, restoranų, kavinių ir kitų viešojo maitinimo paslaugas teikiančių įmonių, kurios, prieš išduodamos fiskalinį kvitą, klientui apmokėti už parduotas prekes ir (ar) suteiktas paslaugas pateikia išankstines sąskaitas su nurodyta bendra mokėtina suma, kasos aparatų programinė įranga, be kita ko, turi užtikrinti: 56.1. išankstinių sąskaitų turinio spausdinimą kontrolinėje juostoje, nedidinant pardavimo sumos; 56.2. fiskalinio kvito spausdinimą, uždarant išankstinę sąskaitą. Be to, Kasos aparatų eksploatavimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 patvirtinto Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 34 punkte (2005 m. rugpjūčio 8 d. nutarimo Nr. 844 redakcija) nurodyta, kad kasos aparatu išspausdinta informacija apie atliktas ūkines operacijas privalomuose kvituose ir kontrolinėje juostoje turi būti tapati. Vadinasi, visais atvejais, kai viešojo maitinimo įmonių klientams yra išduodamos išankstinės sąskaitos su nurodyta mokėtina suma, tokių sąskaitų duomenys privalo būti išsaugoti kasos aparatų kontrolinėje juostoje, o tokios sąskaitos pabaigiamos fiskalinio kvito spausdinimu.

Šioje byloje nustatyta, kad Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo metu bare „(duomenys neskelbtini)“, priklausančiame A. M. personalinei įmonei, buvo atliktas kontrolinis pirkimas, jo metu barmenas-padavėjas R. R. prie staliuko priėmė užsakymą: 2 porcijų cepelinų, 2 puodelių baltos kavos ir 0,3 l alaus. Paprašius atsiskaityti už patiekalus, barmenas-padavėjas atnešė ranka išrašytą popierinę išankstinę sąskaitą (užsakymas Nr. 1680) (b. l. 14), joje buvo nurodyti patiekalai, kaina, bendra suma, baro pavadinimas, adresas ir kita. Padavus barmenui-padavėjui pinigus, jis juos nunešė prie baro, o barmenui-padavėjui gautus pinigus apskaičius elektroniniu kasos aparatu, su grąža atnešė elektroninio kasos aparato kvitą Nr. 0010 (b. l. 15) ir ranka išrašytą užsakymo lapą Nr. 1680 (b. l. 14).

Pažymėtina, kad pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 dalį (2015 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XII-2215 redakcija) apskaitos dokumentas yra popierinis arba elektroninis dokumentas, kuriuo patvirtinama ūkinė operacija arba ūkinis įvykis ir kuriame yra rekvizitai tos ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumui nustatyti. Bendrieji reikalavimai apskaitos dokumentų rekvizitams nustatyti Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kituose teisės aktuose atskirų rūšių apskaitos dokumentuose gali būti papildomai nustatyti privalomi rekvizitai. Iš byloje esančio užsakymo Nr. 1680 nustatyta, kad nors šis dokumentas nėra įvardytas kaip išankstinė sąskaita, tačiau jame yra nurodyti visi pagrindiniai išankstinės sąskaitos rekvizitai: baro pavadinimas, kontaktinė informacija, užsakytų patiekalų pavadinimas, jų kiekis, kaina, bendra mokėtina suma, dokumento surašymo data ir kita (b. l. 14). Užsakyme Nr. 1680 nurodyti rekvizitai iš esmės atitinka numatytuosius Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnyje. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, taip pat į nustatytas faktines aplinkybes, kad užsakymas Nr. 1680 Klaipėdos apskrities atstovei kontrolinio pirkimo A. M. PĮ priklausančiame bare metu buvo pateiktas po to, kai barmeno-padavėjo buvo paprašyta atsiskaityti už patiekalus, konstatuotina, kad užsakymas Nr. 1680 yra išankstinė sąskaita. Tokią teismų praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-26-303/2017).

Kaip jau aptarta, Kasos aparatų, prekybos (paslaugų teikimo) automatų ir taksometrų spausdintuvų techninių reikalavimų 56 punkto (56.1 ir 56.2 punktai) reikalavimai yra taikomi viešbučiams, restoranams, kavinėms ir kitoms viešojo maitinimo paslaugas teikiančioms įmonėms, kurios, prieš išduodamos fiskalinį kvitą, klientui apmokėti už parduotas prekes ir (ar) suteiktas paslaugas pateikia išankstines sąskaitas su nurodyta bendra mokėtina suma. Kadangi byloje nustatyta, kad aptariamo įvykio metu A. M. PĮ priklausančiame bare, (duomenys neskelbtini), buvo teikiamos viešojo maitinimo paslaugos ir, prieš išduodant fiskalinį kvitą, klientui apmokėti už suteiktas paslaugas buvo pateikta išankstinė sąskaita (užsakymas) Nr. 1680 su nurodyta bendra mokėtina suma, reikalavimas išankstinės sąskaitos turinį spausdinti kasos aparato kontrolinėje juostoje, nedidinant pardavimo sumos, o ir fiskalinio kvito spausdinimas uždarant išankstinę sąskaitą (Techninių reikalavimų 56.1 ir 56.2 punktai), A. M. vadovaujamai įmonei taip pat yra taikomas.

Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentas, kad A. M. vadovaujama įmonė neprivalo turėti kasos aparato, kuris spausdina išankstinės sąskaitos turinį kontrolinėje juostoje, yra visiškai nepagrįstas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. M. pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. VA-9 patvirtinto „Dėl kasos aparatų, prekybos (paslaugų teikimo) automatų ir taksometrų spausdintuvų techninių reikalavimų“ 56 punktą ir už tai nubaustas pagal ANK 162 straipsnio 2 dalį teisėtai ir pagrįstai.

Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas A. M. nesutinka ir dėl to, kad jis padarė pažeidimą, numatytą ANK 99 straipsnio 3 dalyje, nes, jo manymu, teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, kadangi Klaipėdos apskrities VMI leistinomis priemonėmis neįrodė grynųjų pinigų mokėjimo darbuotojai U. K. fakto, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo jo veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam A. M. buvo inkriminuojama ir tai, kad jis 2017 m. sausio 4 d., būdamas A. M. PĮ savininkas, padavėjos pareigose dirbusiai U. K., (duomenys neskelbtini), už 2017 m. gruodžio-sausio mėn. išmokėjo 130,05 Eur (protokole neteisingai nurodyta 103,05 Eur suma) darbo užmokesčio, šis užmokestis nebuvo įtrauktas į įmonės buhalterinę apskaitą.

Skundžiamo nutarimo dalį, kuria A. M. pripažino padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 99 straipsnio 3 dalyje, apylinkės teismas iš esmės grindė U. K. pirminiu paaiškinimu, kuriame ji nurodė, kad ji dirbo pilnu etatu, t. y. ne mažiau kaip 8 valandas per dieną, jai A. M. išmokėjo darbo užmokestį vieną kartą grynais pinigais, apie 200 Eur (b. l. 17). Duodama parodymus pas notarą, U. K. patikslino, kad jos paaiškinime nurodyta 200 Eur dydžio suma yra apytikslė, ir nereiškia, kad ji tokia ir buvo gauta iš A. M., konkrečiai kaip darbo užmokestis, nes į šią sumą ji įskaitė ir arbatpinigius, gautus iš klientų už aptarnavimą (b. l. 45, 46).

Iš byloje nustatytų duomenų matyti, kad išmokėto U. K. ir neįtraukto į įmonės buhalterinę apskaitą darbo užmokesčio suma – 130,05 Eur – paskaičiuota nuo 200 Eur. Tačiau akcentuotina, kad šiuo atveju U. K. jai išmokėto darbo užmokesčio konkretaus dydžio nenurodė nei paaiškinime, nei duodama parodymus notarui, todėl jos nurodyta suma apie – gali būti ir daug mažesnė, nei 200 Eur. Tai, kad U. K. abu kartus nurodė tik apytikslę gautą pinigų sumą, iš esmės nepaneigia aplinkybės dėl to, kad jai išmokėtos pinigų sumos dalį sudarė ir klientų pinigai už aptarnavimą, todėl ji ir nesureikšmino paties darbo užmokesčio dydžio, kaip šiuo atveju objektyviai nepatvirtintas ir faktas dėl to, kad jai buvo išmokėtas būtent 200 Eur, kaip darbo užmokestis. Pažymėtina, kad darbo sutartyje, sudarytoje tarp U. K. ir A. M. PĮ savininko A. M. nenurodyta, kiek konkrečiai valandų U. K. turėjo išdirbti per dieną, t. y. darbo sutartimi buvo numatyta, jog nustatoma darbo trukmė – darbo diena pagal patvirtintą darbo grafiką, darbo užmokestį mokant Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytą minimalų valandinį atlygį už išdirbtą valandą (b. l. 19). Iš darbo apskaitos žiniaraštyje užfiksuotų duomenų nustatyta, kad 2016 m. gruodžio, 2017 m. sausio mėnesiais A. M. PĮ dirbo 8 darbuotojai, žiniaraštyje skirtingai fiksuotos kiekvieno iš jų išdirbtos valandos – vienų po 10, kitų po – 8 ir net po 2, o U. K. ir L. Z. – po 6 valandas per dieną (b. l. 24, 25). Šių darbo žiniaraštyje užfiksuotų duomenų apie išdirbtas darbuotojų valandas jokie kiti objektyvūs duomenys nepaneigia, taip pat nepaneigia ir to, kad už išdirbtas valandas teisingai buvo apskaičiuotas bei išmokėtas darbuotojams ir darbo užmokestis, kuris atsispindi įmonės buhalterinėje apskaitoje. Byloje nesurinkta duomenų, kad darbuotojai būtų turėję A. M. PĮ ar konkrečiai A. M. pretenzijų dėl to, kad jiems darbo apskaitos žiniaraštyje buvo fiksuojama mažiau išdirbtų valandų, nei jie dirbo iš tikrųjų. Paties pinigų sumokėjimo fakto, kiek ir už ką buvo sumokėta U. K., taip pat niekas nematė. Be to, byloje nesurinkta jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų ar paneigtų aplinkybę, kiek valandų per dieną kiekvienas iš darbuotojų realiai išdirbo, ir kartu patvirtintų ar paneigtų aplinkybę, jog darbo žiniaraštyje užfiksuoti duomenys yra neteisingi. Duodama parodymus pas notarą, U. K. patvirtino, kad ji jokių pretenzijų A. M. neturi (b. l. 46).

Akcentuotina, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Apkaltinamasis dokumentas negali būti grindžiamas prielaidomis ir tikėtinomis išvadomis.

Atsižvelgdamas į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą A. M. kaltu pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį, apylinkės teismas netinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus, teismo padarytos išvados dėl pažeidėjo kaltės padarius inkriminuojamą administracinį nusižengimą pagrįstos iš esmės tik prielaidomis ir tikėtinomis išvadomis, jos jokie objektyvūs įrodymai nepatvirtina. Todėl pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį A. M. administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ATPK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarimo dalis, kuria A. M. pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį nubaustas 1350 Eur dydžio bauda, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, teismas

nutaria:

panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarimo dalį, kuria A. M. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ANK 99 straipsnio 3 dalį 1350 Eur dydžio bauda, bei pagal Lietuvos Respublikos ANK 99 straipsnio 3 dalį A. M. administracinio nusižengimo teiseną nutraukti (ATPK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarimo dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 38 straipsniu, A. M. paskirtos nuobaudas subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 1350 Eur „(vieno tūkstančio penkių šimtų eurų)“ dydžio bauda.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutarimas neskundžiamas.