- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-10
- Bylos Nr.
- AN2-154-255/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00391-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Regina Bertašienė
- Pažeidėjas
- A. L.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. kovo 25 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos vyresnysis tyrėjas 2019 m. vasario 26 d. surašė A. L. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001-11-16 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 ir 4 dalių, 16 straipsnio 1 dalies, 21 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos 2004-04-13 „Mokesčių administravimo įstatymo“ Nr. 1X-2I 12 8 straipsnio 1 dalies, 40 straipsnio bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004-03-01 įsakymu Nr. VA-29 „Dėl Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų bei jų užpildymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų užpildymo taisyklių (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2016-05-26 įsakymo Nr. VA- 73 redakcija) 28.1, 46 punktų nuostatas, laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31 neapskaitė viso 14500 Eur pajamų sumos, gautos iš fizinių asmenų už jiems suteiktas automobilių remonto paslaugas, t. y. 2018 m. sausio mėnesį neapskaitė 1500 Eur, vasario - 1000 Eur, kovo - 1200 Eur, balandžio - 1200 Eur, gegužės - 1200 Eur, birželio - 1200 Eur, liepos - 1200 Eur, rugpjūčio - 1200 Eur, rugsėjo - 1200 Eur, spalio - 1200 Eur, lapkričio - 1200 Eur, gruodžio - 1200 Eur ir savalaikiai neapskaičiavo ir nesumokėjo 2517 Eur pridėtinės vertės mokesčio, t. y. daugiau kaip 50 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (2500 Eur) pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą. Be to, jis laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-01-25 neužtikrino, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktuose Pridėtinės vertės mokesčių deklaracijose būtų deklaruoti teisingi duomenys, t. y. deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą - PVM deklaracijose (Forma FR0600), pateiktose elektroniniu būdu, II laukelyje nedeklaravo 11983 Eur PVM apmokestinamų sandorių ir 29 laukelyje - 2517 Eur standartinio tarifo pardavimo PVM. Tokiu būdu A. L. padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 187 straipsnio 1 dalyje ir 205 straipsnio 7 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. kovo 25 d. nutarimu A. L. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK187 straipsnio 1 dalį 80 Eur (aštuoniasdešimties eurų) bauda, pagal ANK 205 straipsnio 7 dalį 4200 Eur (keturių tūkstančių dviejų šimtų eurų) bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, nuobaudos subendrintos ir A. L. paskirta galutinė 4200 Eur (keturių tūkstančių dviejų šimtų eurų) bauda.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. L. prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. kovo 25 d. nutarimą pakeisti ir sušvelninti paskirtą administracinę nuobaudą. Apeliantas skunde nurodo, jog savo kaltę dėl padarytų administracinių nusižengimų jis pripažino, gailisi prasikaltęs, už tokio pobūdžio administracinius nusižengimus baudžiamas pirmą kartą, anksčiau nėra baustas administracine tvarka, pažymi, jog nusižengimų padarinius pašalino iškart po patikrinimo. Apelianto manymu, teismas turėjo atsižvelgti į padaryto nusižengimo pobūdį, aplinkybes, kuriomis jis buvo padarytas ir tai, kad jis nesukėlė didesnių neigiamų pasekmių. Apelianto nuomone, teismas taip pat turėjo įvertinti jo asmenybę, atsižvelgti į jo šeiminę ir materialinę padėtį, t. y. kad jis turi tris vaikus, žmona šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, jis turi pasiėmęs banko kreditą ir gauna nedidelį atlyginimą. Be to, apeliantas pažymi, jog jo padarytas nusižengimas tik 17 Eur viršijo 50 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, t. y. pagal įstatymą ši suma yra 2500 Eur, o jis nesumokėjo 2517 Eur mokesčių. Mano, jog administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir taikant švelnesnę nei ANK 205 straipsnio 7 dalyje numatyta minimali nuobauda už padaryta administracinį nusižengimą.
4. Atsiliepimu į A. L. apeliacinį skundą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos viršininkas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais ir reikalavimais, prašo jų netenkinti, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. kovo 25 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
5. Apeliacinis skundas netenkintinas.
6. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 187 straipsnio 1 dalyje ir ANK 205 straipsnio 7 dalyje, padarymo ir pažeidėjo kaltės ginčo nėra, tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, t. y. apeliantas skundu prašo sumažinti jam paskirtos administracinės nuobaudos – baudos – dydį.
7. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Paprastai administracinė nuobauda gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai galėtų būti pagrindas skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio nusižengimo padarymą nuobauda negali būti skiriama.
8. Skirdamas A. L. nuobaudą pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytų nusižengimų pobūdį, kad padaryti du tyčiniai administraciniai nusižengimai, į pažeidėjo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad A. L. tokius administracinius nusižengimus padarė pirmą kartą, šiuo metu pajamos deklaruotos, deklaracijos sutvarkytos. Pirmosios instancijos teismas įvertino visas administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes ir už padarytus nusižengimus paskyrė A. L. atitinkamų straipsnių (jo dalių) sankcijose nustatytas minimalias nuobaudas: pagal ANK 187 straipsnio 1 dalį 80 eurų baudą, pagal ANK 205 straipsnio 7 dalį 4200 eurų baudą. Su tokiu Apylinkės teismo sprendimu apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka.
9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde nurodomų argumentų ir teismo nustatytos vienos A. L. atsakomybę lengvinančios aplinkybės nepakanka ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymui, kadangi išskirtinėmis aplinkybėmis, suteikiančiomis galimybę taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, galėtų būti laikomas kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas. Prie išskirtinių aplinkybių, suteikiančių teisę teismui pažeidėjui taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, galėtų būti priskiriamas ir nedidelis veikos pavojingumas, tačiau A. L. padaryti nusižengimai nepatenka į ANK 12 straipsnio 1 dalį, kurioje numatytos mažai pavojingos veikos.
10. Apeliaciniame skunde A. L. nurodo, jog pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti ir į jo šeiminę bei materialinę padėtį. Tačiau apeliacinės instancijos teismo manymu, šios aplinkybės nėra pakankamas pagrindas sumažinti A. L. paskirtos baudos dydį. Pažeidėjo ir jo šeimos poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas, tarp jų ir patiriami finansiniai nepatogumai, savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Be to, pažymėtina ir tai, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka, todėl A. L., manydamas, kad jos finansinės galimybės neleis sumokėti visos paskirtos baudos iš karto, gali kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, dėl baudos išdėstymo dalimis su prašymu bei jį pagrindžiančiais įrodymais.
11. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad A. L. skirtos minimalios ANK 187 straipsnio 1 dalies ir ANK 205 straipsnio 7 dalies sankcijose numatytos minimalios baudos atitinka A. L. padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. kovo 25 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. L. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. kovo 25 d. nutarimą nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.