Klaipėdos apygardos teismo nutarimas, AN2-154-361/2018

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2018-05-23
Bylos Nr.: AN2-154-361/2018
Teisminio proceso Nr.: 4-06-3-01169-2017-0
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Dalius Jocys

Kategorijos

1.4.1Administracinė nuobauda ir jos paskirtis (ANK 22 str.)
1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
6.1Nelegalus darbas (ANK 95 str.)
6.5Darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimas (ANK 99 str.)
21.1.1Administracinių nusižengimų teisenos paskirtis (ANK 563 str.)
21.1.7Įrodymai (ANK 569 str.)
21.3.3Aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima (ANK 591 str.)
21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)

Administracinio nusižengimo byla

Nr. AN2-154-361/2018

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01169-2017-0

(S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.1; 1.5.3; 6.1; 6.5; 21.1.1; 21.1.7; 21.3.3; 21.11.10

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 23 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Pažeidimų vertinimo ir pastabų nagrinėjimo skyriaus vedėjo K. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 23 d. nutarimo, kuriuo administracinio nusižengimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį, 99 straipsnio 3 dalį L. Š. nutraukta, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. L. Š. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, už tai, kad ji, būdama UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadove, leido dirbti V. G., gim. (duomenys neskelbtini), valytojos pareigose 2017-10-21 ir 2017-10-23 nuo 9.00 val. iki 10.30 val. ir G. J., gim. (duomenys neskelbtini), barmenės padavėjos pareigose 2017-10-20 ir 2017-10-21 nuo 20.00 val. iki 23.00 val., Bendrovei priklausančioje kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nesudarius su jomis rašytinės darbo sutarties bei nepranešus valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prieš vieną darbo dieną iki darbuotojų priėmimo į darbą pradžios. V. G. su Bendrovės vadove L. Š. aptarė darbo sąlygas, laiką ir darbo užmokestį. Su Bendrovės vadove susitarė, kad pagal poreikį dirbs valytojos pareigose – valys kavinės patalpas po 1 val. per dieną nuo 9.00 val. iki 10.00 val., mokant 2 Eur už vieną darbo dieną, Bendrovė aprūpins darbo priemonėmis (valymo priemonėmis, įrankiais). Už dirbtą 2017-10-21 darbo laiką vadovė L. Š. išmokėjo 2 Eur darbo užmokestį, darbo sutarties su Bendrove nesudarė. G. J. su Bendrovės vadove L. Š. aptarė darbo sąlygas, laiką ir darbo užmokestį. Su Bendrovės vadove susitarė, kad dirbs barmenės - padavėjos pereigose, mokant minimalų darbo užmokestį, Bendrovė aprūpins darbo rūbais. G. J. Bendrovei priklausančioje kavinėje barmenės - padavėjos pareigose dirbo 2017-10-20 ir 2017-10-21 nuo 20.00 val. iki 23.00 val., darbo metu priėmė užsakymus iš klientų, padėjo tvarkytis prie baro. Bendrovė 2017-11-06 su G. J. sudarė neterminuotą darbo sutartį dirbti barmenės - padavėjos pareigose slenkančiu darbo grafiku, mokant minimalų darbo užmokestį. Tokiu būdu L. Š. leidusi dirbti V. G. valytojos pareigose ir G. J. barmenės - padavėjos pareigose, atlikti bendrovės naudai atlygintinas darbines funkcijas, nesudarius rašytinių darbo sutarčių su fiziniais asmenimis ir nepateikusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV) pranešimo apie darbuotojų priėmimą į darbą prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus ir padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

2. Be to, L. Š., būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos vedimą ir organizavimą neužtikrino, kad visas darbuotojams išmokėtas darbo užmokestis būtų apskaitytas Bendrovės buhalterinės apskaitos registruose. Išanalizavus Bendrovės pateiktus apskaitos dokumentus (darbo užmokesčio ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, darbo sutartys, kasos knyga, kasos išlaidų orderiai) bei apklausus dirbusius ir dirbančius darbuotojus nustatyta, kad Bendrovėje, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, laikotarpiu nuo 2017 m. vasario mėn. iki 2017-09-11, 3 darbuotojoms – I. P., gim. (duomenys neskelbtini), L. Z., gim. (duomenys neskelbtini), V. P., gim. (duomenys neskelbtini), buvo išmokėta, tačiau į Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose neįtraukta bendra 866,91 Eur darbo užmokesčio suma. Bendrovės darbuotojai virėjai I. P., per 2017 metų vasario - rugsėjo mėnesius, išmokėtas 721,60 Eur darbo užmokestis neįtrauktas į buhalterinę apskaitą, barmenei - padavėjai L. Z., per 2017 metų vasario - balandžio mėnesius, išmokėtas 45,75 Eur darbo užmokestis neįtrauktas į buhalterinę apskaitą, barmenei padavėjai V. P., per 2017 metų vasario - birželio mėnesius, išmokėtas 100 Eur darbo užmokestis neįtrauktas į buhalterinę apskaitą, t. y. Bendrovėje 2017 metų vasario mėnesį išmokėta 46,73 Eur darbo užmokesčio suma neįtraukta į buhalterinę apskaitą, kovo mėnesį - 125,45 Eur, balandžio mėnesį - 185,58 Eur, gegužės mėnesį - 93,98 Eur, birželio mėnesį – 132 Eur, liepos mėnesį - 34,47 Eur, rugpjūčio mėnesį - 118,90 Eur, rugsėjo mėnesį - 131,80 Eur. Bendrovėje darbo užmokestį išmoka vadovė L. Š. kiekvieną mėnesį iki 14 mėnesio dienos. Tokie L. Š. veiksmai protokole įvertinti kaip pažeidžiantys Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir baustini pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 23 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį ir ANK 99 straipsnio 3 dalį L. Š. nutraukta, nesant administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties.

Šalies argumentai

4. Apeliantas skundu prašo panaikinti apylinkės teismo 2018 m. kovo 23 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – skirti L. Š. nuobaudas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį ir 99 straipsnio 3 dalį. Mano, jog teismas netinkamai, neišsamiai įvertino byloje surinktus įrodymus, neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, bylą išnagrinėjo neobjektyviai, todėl priimtas nutarimas yra nepagrįstas.

4.1. Nurodo, jog nutarimo aprašomojoje dalyje padaryta klaida – G. J. apeliantas kaltinimo nereiškė, o tokia pavardė yra įrašyta. Rezoliucinėje nutarimo dalyje nenurodyta pagal kokį ANK straipsnį administracinio nusižengimo bylos teisena yra nutrauktina.

4.2. V. G. nelegalų darbą, apelianto manymu, patvirtina jos duotas rašytinis paaiškinimas Bendrovės patikrinimo metu, kad tuo metu ji dirbo kavinėje; dirbo ir 2017-10-21, darbo sutarties Bendrovės vadovė L. Š. su ja nesidariusi ir už darbą jai moka 2 Eur užmokestį; dirba po 1 val. ryte, kai to paprašo L. Š.; kur yra darbo priemonės, kokias patalpas reikia išvalyti yra nurodžiusi L. Š.. V. G. teismo posėdyje šių paaiškinimų neneigė ir parodė, kad 2017-10-21 ir 2017-10-23 kavinėje dirbo ir už tai L. Š. sumokėjo jai po 2 Eur. L. Š. teismo posėdyje šių V. G. nurodytų aplinkybių taip pat neneigė ir parodė, kad žino, jog Bendrovės kavinėje dirba pašalinis asmuo, su kuriuo įstatymo nustatyta tvarka nėra sudariusi darbo sutarties, bet to fakto nesureikšmino ir laiko tai savitarpio pagalba – leidžia V. G. retkarčiais išvalyti kavinės patalpas ir tualetą ir už tai duoda jai 2 Eur, kurių Bendrovės buhalterinę apskaitą neįtraukia. V. G. darbo kavinėje faktą patvirtino Bendrovės darbuotoja I. P., kuri rašytiniame paaiškinime nurodė, jog kavinės patalpas ir lauko teritoriją, nuo 09.00 val. iki 11.00 val. valo V. G.; ji įleidžia V. G. į kavinės patalpas. I. P. nepaneigė šių faktinių aplinkybių teismo posėdyje.

4.3. G. J. nelegalaus darbo faktą patvirtina jos ir L. Š. paaiškinimai, kurių jos neneigė teismo posėdyje – 2017-10-20 ir 2017-10-21, nuo 20.00 val. iki 23.00 val. G. J. mokėsi dirbti kavinės bare barmene. Be to, L. Š. teismui pateikė G. J. prašymus dėl pareigų, datuotus 2017-10-20 ir 2017-10-21, t. y. prieš 2017-10-23 operatyvų patikrinimą, taigi minėtu laiku ji realiai dirbo Bendrovės naudai. Nors G. J. teismo posėdyje neigė už tai gavusi darbo užmokestį, tačiau pagal teismų praktiką, net ir nesant susitarimo su darbdaviu dėl darbo užmokesčio, tai nešalina darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti Sodrai apie asmens darbo pradžią (kasacinė nutartis 2AT-87-895/2015). Taip pat teismas netinkamai įvertino L. Š. pateiktą 2017-11-06 Nr. (duomenys neskelbtini) Įdarbinimo subsidijuojant įgyvendinimo ir finansavimo sutartį, darbo sutarties sudarymo ir nutraukimo aplinkybes. G. J. Darbo biržoje registruota 2017-11-03, subsidijavimo ir darbo sutartys su ja sudarytos 2017-11-06, taigi po 2017-10-23 operatyvaus patikrinimo. Dalyvavimas projekte dėl įdarbinimo subsidijuojant, darbo sutarties su G. J. sudarymo ir nepraėjus nei dvejiems mėnesiams nutraukimo aplinkybės, buvo L. Š. gynybos pozicija teisme, siekiant išvengti atsakomybės. Pažymi, jog operatyvus patikrinimas nebuvo planinis, o atliktas gavus telefonu pranešimą apie galimus pažeidimus Bendrovės veiklos vykdymo vietoje. L. Š., kaip Bendrovės vadovė, būdama įpareigota administruoti įmonės žmogiškuosius bei materialiuosius išteklius, šiuo atveju to įstatymo nustatyta tvarka nepadarė, todėl turi atsakyti pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.

4.4. Priešingai nei motyvavo teismas, L. Š. kaltę dėl ANK 99 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymo patvirtina operatyvaus patikrinimo metu Bendrovės darbuotojų I. P., L. Z. bei V. P. rašytiniai paaiškinimai, jog buhalteriniuose dokumentuose pasirašydavo už minimumą, bet realiai Bendrovės direktorė išmokėdavo daugiau darbo užmokesčio – nuo 20-90 Eur už savaitę. Teismo posėdžio metu šių aplinkybių minėtų paaiškinimų darbuotojos neneigė bei nurodė, jog iš klientų gautus arbatpinigius pasilikdavo kaip priedą prie darbo užmokesčio ir direktorė tai žinojo. Be to, L. Š. teismo posėdyje nurodė, jog mokėjo po 2 Eur valytojai V. G., kurių neapskaitydavo Bendrovės buhalterinėje apskaitoje bei žinojo apie darbuotojų pasiliktus sau ir neapskaitytus arbatpinigius. Pastebi, jog patikrinimo metu pateiktuose darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščiuose už 2017 m. sausio – rugpjūčio mėn., duomenų, kad darbuotojams į apskaitą būtų įtrauktos išmokų, priedų, priemokų sumos, nerasta. Teismas minėtų Bendrovės darbuotojų I. P., L. Z. bei V. P. paaiškinimus paneigė liudytojų B. J., J. P. parodymais. Tačiau minėtos aplinkybės įrodo, kad L. Š. padarė ANK 99 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą L. Š. atstovas advokatas R. M. prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 23 d. nutarimą palikti nepakeistą.

5.1. Mano, jog apelianto nurodyti nedideli netikslumai ar techninės klaidos nutarime neturėtų būti pagrindu panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo nutarimą. Skundžiamame nutarime ne tik aiškiai suformuluota, kad administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukiama nesant administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties, bet nurodoma ir pagal kokį ANK straipsnį, t. y. ANK 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Vien tai, kad teisės norma nurodoma ne rezoliucinėje nutarimo dalyje jokios įtakos nutarimo teisėtumui neturi, juolab, kad ANK nenustato pareigos būtent rezoliucinėje nutarimo dalyje nurodyti teisės normą, kurios pagrindu byla nutraukiama.

5.2. Skunde iš esmės remiamasi V. G. rašytiniu paaiškinimu bei neteisingai nurodoma, kad ji teismo posėdžio metu nepaneigė rašytiniame paaiškinime nurodytų aplinkybių. V. G. apylinkės teisme (2018-02-13 posėdžio garso įrašas nuo 01:30) nurodė, kad į kavinę ateidavo pabendrauti, išgerti kavos; jokio susitarimo dėl to, kad valys kavinės patalpas, ar dėl darbo užmokesčio, nebuvo; L. Š. telefonu jos atvykti ir valyti patalpas nekviesdavo, o operatyvaus patikrinimo dieną ji pati pasisiūlė kavinės darbuotojai padėti išvalyti patalpas, nes darbuotoja (A. P.) negalėjo to daryti dėl rankų odos ligos; pareigūnams iš karto pasakė, kad kavinėje nedirba, o paaiškinimo turinio nesuprato, nes nekalba lietuviškai. Šias aplinkybes teismas įvertino. Nutarime teismas aptarė ir kitas aplinkybes, paneigiančias V. G. darbą: liudytojų B. J., V. P., L. Š. parodymus, jog patalpas valė pačios kavinės darbuotojos – padavėjos Apeliantas nenurodo jokių pagrįstų argumentų, paneigiančių teismo išvadas nutarime. Teismo vidinis įsitikinimas dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių grįstas ne kurio nors vieno įrodymo vertinimu (tai siūlo apeliantas), o įrodymų visumos vertinimu. Teismo atliktas įrodymų tyrimas yra tinkamas ir išsamus, o skundo argumentai nesukelia pagrįstų abejonių dėl tokio tyrimo tinkamumo.

5.3. Apeliantas kaltinimą G. J. grindžia tik dalimi byloje esančių įrodymų ir ignoruoja dalį teismo ištirtų ir įvertintų, ypatingai šiai bylai reikšmingų įrodymų. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja K. L. nurodė, kad G. J. buvo atvykusi į jaunimo centrą su įmonėje dirbusiu asmeniu dėl įsidarbinimo su subsidija. Ši liudytoja taip pat nurodė, kad G. J. pirmiausia turėjo dalyvauti projekte, trunkančiame 7 dienas, kol tikrinami asmens duomenys ir tuo metu asmuo turi būti nesimokantis ir nedirbantis. Paaiškino, kad pažyma, su kuria asmuo gali vykti registruotis į darbo biržą ir pretenduoti į įsidarbinimą subsidijuojant, išduodama tik po asmens dalyvavimo projekte. Šios aplinkybės rodo, kad nuo pat pradžių buvo siekiama G. J. įdarbinti, tačiau dėl to, kad buvo siekiama sudaryti subsidijavimo sutartį, įdarbinimas užtruko ilgiau, be to, buvo būtina sulaukti jos dalyvavimo jaunimo programoje pabaigos. Taigi, aplinkybė, kad subsidijavimo ir darbo sutartys sudarytos tik 2017-11-06, paaiškinama tuo kad G. J. dalyvavo minėtame projekte. Kita teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. P. taip pat patvirtino, kad operatyvaus patikrinimo dieną ji su G. J. ketino vykti į jaunimo centrą dėl G. J. dalyvavimo jaunimo programoje, G. J. nedirbo, o jai atvykus apžiūrėti darbo vietos, kilo nesusipratimas, kuomet kavinės lankytojai, palaikę G. J. kavinės darbuotoja, pareikalavo nunešti nuo stalo indus. Šią aplinkybę patvirtino ne tik L. Š., J. P. ir G. J., bet ir institucijos pareigūnė J. J., kuri nurodė, jog 2017-10-23, atliekant patikrinimą, G. J. tik atėjo į kavinės patalpas. Aplinkybė, kad su G. J. sudaryta darbo sutartis buvo nutraukta šiuo atveju neturi reikšmės, nes byloje pakanka duomenų, patvirtinančių, kad dar iki operatyvaus patikrinimo L. Š. ketino G. J. įdarbinti, tačiau šis procesas užtruko dėl jos dalyvavimo jaunimo programoje. Duomenų, kad G. J. tikrai vykdė darbo funkcijas, byloje nesurinkta. Skundo teiginiai, esą sudarant darbo sutartį buvo bandoma išvengti atsakomybės dėl nelegalaus darbo, yra nepagrįsti, nes darbo sutarčiai sudaryti būtina tiek darbuotojo, tiek darbdavio valia, o darbdavys neturi jokių priemonių priversti asmenį tapti darbuotoju. Tai, kad darbo sutartis buvo sudaryta rodo, jog G. J. siekė įsidarbinti, o L. Š. siekė ją įdarbinti. G. J. darbo sutartis buvo nutraukta jos pačios iniciatyva – pareiškimu (G. J. apklausos teisme 2018-02-13 posėdžio garso įrašas nuo 10:18). Todėl sutarties nutraukimo aplinkybė taip pat nepatvirtina, kad darbo sutarties sudarymu buvo bandoma vengti atsakomybės dėl nelegalaus darbo.

5.4. Nesutinka su skundo argumentais dėl kaltinimo L. Š. padarius ANK 99 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Mano, jog apeliantas remiasi tik nedidele dalimi byloje esančių įrodymų, o teismas, nagrinėdamas bylą, atsižvelgė į byloje esančių įrodymų visumą, vertino tiek teisinančius, tiek kaltinančius L. Š. įrodymus, motyvavo, kodėl vadovaujasi vienais ir atmeta kitus įrodymus. Teismas įvertino tai, kad be I. P., L. Z. ir V. P. operatyvaus patikrinimo metu gautų rašytinių paaiškinimų, objektyvių duomenų apie neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimą nėra. Iš operatyvaus patikrinimo pažymos duomenų nustatyta, jog darbo užmokesčio apskaičiavimo žiniaraščiuose ir darbo užmokesčio išmokėjimo dokumentuose esančios sumos sutapo, o Bendrovės darbuotojos A. P., B. J. patvirtino, kad jų gaunamos pinigų sumos sutampa su apskaičiuotomis sumomis. Vien bendrovės buhalterinės apskaitos ir asmens paaiškinimų neatitikimas negali būti pagrindas kvalifikuoti veiką kaip neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, priimta byloje Nr. N575-1449/2010). Konkretūs papildomi įrodymai, kuriais gali būti įrodinėjamas tokio nusižengimo padarymas, yra neoficialūs buhalterinės apskaitos dokumentai, žiniaraščiai, kiti įmonės veiklos dokumentai, kitų asmenų paaiškinimai ir pan. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-06-13 nutartis, priimta byloje Nr. N-575-1196-11). Būtent apelianto pareiga surinkti asmens kaltę dėl nusižengimo padarymo patikimai ir neginčijamai patvirtinančius įrodymus. Jokių papildomų duomenų apeliantas nerinko ir neieškojo, apsiribojo labai neišsamiu tyrimu – apklausė kelis įmonės darbuotojus ir sulygino jų paaiškinimus su Bendrovės buhalterinės apskaitos duomenimis. Pirmenybę suteikė šiems paaiškinimams, nesutampantiems su buhalterinės apskaitos duomenimis. I. P. 2017-10-24 rašytiniame paaiškinime nurodė, kad per mėnesį jai buvo išmokama ne mažiau kaip 470 Eur, o teisme tikslių sumų nenurodė, kadangi neprisiminė, nurodydama, jog apskaitos dėl gaunamo darbo užmokesčio nevesdavo. Nors rašytiniame paaiškinime L. Z. ir nurodė, kad gaudavo ne mažiau kaip po 350 Eur per mėnesį, tačiau teisme (2018-02-13 posėdžio garso įrašas nuo 23:45) to nepatvirtino ir nurodė, jog galėjo pasirašyti už būtent tą sumą, kurią realiai ir gaudavo, pati savo apskaitos ji netvarkė, o protokole nurodytais mėnesiais gauto atlyginimo nepamena. Pagal apelianto paskaičiavimus, tariamai išmokėtas neapskaitytas darbo užmokestis sudaro 9 Eur 2017 m. sausį ir 36,75 Eur 2017 m. kovo mėnesį. Akivaizdu, jog tai nedidelės sumos, dėl kurių darbuotojas tiesiog gali suklysti. Be to, 2017 metų balandį L. Z. Bendrovėje nebedirbo, taigi, paaiškinimus apie gautą darbo užmokestį institucijai teikė praėjus pusei metų po darbo santykių nutraukimo. Ši aplinkybė tik dar labiau didina tikimybę, kad duodama paaiškinimus ši liudytoja suklydo ir gaunamo atlyginimo sumas nurodė suapvalindama. V. P. rašytiniame paaiškinime teigė, kad papildomai per mėnesį ji gaudavo ne mažiau kaip po 20 Eur, o apklausiama teisme (2018-03-14 posėdžio garso įrašas nuo 01:00), nurodė, kad tiksliai gaunamo užmokesčio ji neprisimena, gaudavo neapvalias pinigų sumas, tačiau kokias neprisiminė, savo apskaitos apie gaunamą darbo užmokestį netvarkė ir pasitikėjo įmonėje atliekamais skaičiavimais. V. P. dirbo iki 2017 metų gegužės mėnesio, taigi, paaiškinimą institucijai taip pat teikė praėjus beveik pusmečiui nuo darbo santykių su įmone nutraukimo. Taigi, nors nurodytų Bendrovės darbuotojų rašytiniai paaiškinimai institucijai buvo kategoriški, šios darbuotojos teisme rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų aplinkybių nepatvirtino. Teismas papildomai apklausė A. P. ir B. J., kurios paaiškino, kad gauna tokį darbo užmokestį, koks joms yra apskaičiuotas įmonės buhalterijoje. Dėl apie 2 Eur mokėjimo V. G., pažymi, kad L. Š. nurodė, kad yra davusi V. G. pinigų, tačiau ne kaip darbo užmokestį, o iš asmeninių lėšų. Be to, pažymi, kad protokole institucija V. G. tariamai mokėtos 2 Eur sumos neįtraukė į kaltinimą dėl neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo. Skunde teigiama, kad teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad apklaustos trys darbuotojos nurodė, jog pasiimdavo klientų paliktus arbatpinigius ir direktorė L. Š. apie tai žinojo. Tačiau kaltinimų susijusių su arbatpinigiais protokole nėra, todėl neaišku, ką tiksliai teismas turėjo vertinti. Darbuotojų tiesiogiai gaunami arbatpinigiai nėra nei įmonės apmokestinimo, nei įmonės buhalterinės apskaitos objektai. Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos išaiškinimus, iš kavinių ir barų klientų tiesiogiai darbuotojams sumokėtos arbatpinigių sumos pagal pajamų mokesčio sumokėjimo tvarką priskiriamos B klasės pajamoms, kurias apskaičiuoja, deklaruoja ir mokesčius nuo jų sumoka pats gyventojas (maitinimo įstaigos darbuotojas) (https://www.vz.lt/paslaugos/2017/08/13/vz-paaiskina-kaip-apmokestinami-arbatpinigiai). Nutarime yra aptartas kiekvienas iš L. Š. pareikštų kaltinimų, aiškiai ir logiškai suformuluotos išvados, kodėl, teismo manymu, administraciniai nusižengimai, nurodyti protokole, neįrodyti. Teismas įvertino L. Š. kaltinančius ir teisinančius įrodymus, o skundu prašoma vadovautis tik dalimi įrodymų ir remtis išimtinai L. Š. kaltinančiais įrodymais, ignoruojant tiek institucijos surinktų duomenų nepakankamumą, tiek ir teisinančius įrodymus, o tai tolygu siūlymui nesivadovauti visapusiško ir objektyvaus bylos nagrinėjimo reikalavimais (AMNK 563 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

6. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbinės funkcijos, kai darbdavys nustatyta tvarka nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną valandą iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

7. Tam, kad pripažinti darbą nelegaliu, be kita ko, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turėjo darbo sutarties požymius, tai yra, darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. 8. Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas neįžvelgė nelegalaus darbo požymių L. Š. veiksmuose įdarbinant V. G. ir G. J.. Išanalizavęs bylos medžiagą, apygardos teismas pritaria apylinkės teismo motyvams dėl teisenos L. Š. nutraukimo G. J. atveju, tačiau įžvelgia V. G. nelegalaus darbo Bendrovėje požymius, todėl sprendžia dėl L. Š. administracinės atsakomybės. Byloje yra surinkta pakankamai V. G. nelegalų darbą patvirtinančių duomenų, kurie leidžia pagrįstai manyti, jog ji visgi dirbo kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ valytoja, už šį darbą jai buvo atlyginama, ji su Bendrovės vadove susitarė dėl atlygio už šį darbą, darbo laiko, priemonių.

8.1. Byloje nustatyta, jog operatyvaus patikrinimo metu V. G. mokesčių inspekcijos pareigūnų užfiksuota dirbanti Bendrovės kavinėje – 2017-10-23, 09.30 val. valanti tualeto patalpas. V. G. 2017-10-23 paaiškinime Operatyvaus kontrolės skyriaus specialistams nurodė, jog valė kavinės patalpas ir 2017-10-21; su Bendrovės vadove L. Š. aptarė darbo sąlygas, darbo laiką ir darbo užmokestį, t. y. jog dirbs valytoja, valys kavinės patalpas po 1 val. per dieną nuo 09.00 val. iki 10.00 val., jai bus mokami 2 Eur už vieną darbo dieną, ji bus aprūpinta darbo priemonėmis (valymo priemonėmis, įrankiais); už darbą 2017-10-21 L. Š. sumokėjo 2 Eur darbo užmokestį; darbo sutarties su Bendrove nesudarė. Paaiškinimas pasirašytas V. G., be kita ko įrašant „iš mano žodžių surašyta teisingai“ (b. l. 4, 11).

8.2. Sugretinęs 12.1. punkte aptarto V. G. paaiškinimo turinį su jos kaip liudytojos 2018-02-13 teismo posėdyje duotais parodymais (garso įrašas, b. l. 115), apygardos teismas atmeta kaip nepagrįstus L. Š. atstovo 5.2. punkte paminėtus argumentus, jog V. G. paaiškinimas neįrodo jos nelegalaus darbo valytoja kavinėje fakto. V. G. posėdyje išsakyta pozicija, jog pareigūnės surašytą paaiškinimą ji perskaitė, pasirašė, bet turinio nesuprato, nes nekalba lietuviškai, vertinami kaip neįtikinantys. Nėra pagrindo manyti, jog V. G. nesuprato pareigūnų užduodamų klausimų ar abejoti tuo, kad pareigūnas rašęs paaiškinimą iš jos žodžių buvo šališkas ar neobjektyvus. Be to, V. G. iškeltos posėdyje dvi versijos, jog ji pasirašė paaiškinimą būdama streso būsenos ir kita, kad pasirašė per klaidą, logiškai nedera tarpusavyje, todėl vertinamos kaip išgalvotos. Jokio pagrindo netikėti pirminiais V. G. paaiškinimais duotais pareigūnams įvykio vietoje, nėra. Tiek V. G., tiek L. Š. atstovo atsiliepime nurodytų liudytojų B. J. ir V. P. (ir juolab pačios L. Š.) parodymai, jog kavinės patalpas valė pačios kavinės darbuotojos – padavėjos, vertinami kaip duoti suinteresuotų, vedamų noro nekenkti darbdavei, asmenų parodymai, todėl savaime nepaneigia kompetentingų inspekcijos pareigūnų užfiksuoto V. G. nelegalaus darbo fakto.

Žemesnės instancijos teismas

8.3. Be to, kavinės virėja I. P. tikrinimo metu pareigūnams nurodė, jog kavinės patalpas nuo birželio mėnesio valo valytoja V., kurią ji įleisdavo išvalyti patalpų, o valytoja valo kiekvieną dieną nuo 09.00 iki 11.00 val., vasaros metu valydavo ir kavinės lauko teritoriją (b. l. 13). Teismo posėdyje 2018-02-13 kaip liudytoja apklausta I. P. apie savo paaiškinimo turinį ar apie kavinės valytojos darbą ir pan. klausiama teismo ar proceso dalyvių nebuvo, o kitų aplinkybių, kurios prieštarautų paaiškinime atskleistoms, nenurodė (garso įrašas, b. l. 116). Apylinkės teismas vertino, jog I. P. patikrinimo metu duotą paaiškinimą apie valytojos V. G. darbą, paneigia L. Š., A. P., B. J. ir V. P. parodymai, kad V. G. yra jų pažįstama, dažnai ateidavo į kavinę atsigerti kavos, pabendrauti ir kartais pati pasiūlydavo padėti pavalyti, tačiau kavinėje nedirbo, atskiro valytojos etato nebuvo, nes už patalpų valymą buvo atsakingos barmenės-padavėjos. Tačiau, kaip aptarta 8.2. punkte B. J. ir V. P. bei A. P. parodymai taip pat, vertinami kaip suinteresuotų veikti darbdavės naudai asmenų, todėl apylinkės teismas nepagrįstai sureikšmino šių liudytojų parodymus.

8.4. Byloje nėra ginčo ir aptartos 8.1.-8.3. punktuose aplinkybės, leidžia pagrįstai teigti, jog tarp V. G. ir Bendrovės darbo sutartis sudaryta nebuvo, apie jos priėmimą į darbą VSDFV teritoriniam skyriui pranešta nebuvo, nors V. G. realiai dirbo kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ valytoja, už šį darbą gaudavo užmokestį iš L. Š. grynaisiais, žinojo su vadove aptarto darbo laiką, naudojo Bendrovės darbo priemones ir įrankius. Taigi apylinkės teismas bei L. Š. atstovas atsiliepime nepagrįstai sumenkina V. G. valytojos darbą iki neva jos savanoriško padėjimo kartais išvalyti kavinės patalpas.

8.5. Kiti apylinkės teismo motyvai, jog V. G. nebuvo privaloma jokia Bendrovėje galiojanti tvarka, ji negaudavo nurodymų nei iš L. Š., nei iš kitų asmenų, ji neturėjo nustatyto jokio grafiko, darbo užmokestis nebuvo sutartas, be to, nebuvo jokio santykių tęstinumo, nes buvo padėjusi tik kelis kartus, prieštarauja aptartoms 8.1.-8.4. punktuose V. G. nelegalaus darbo aplinkybėms, todėl vertinami kaip nepagrįsti. V. G. veiksmai – darbas valytoja kavinėje, laikytini darbinėmis funkcijomis, kurios buvo atliekamos atlygintinai, pavaldžiai darbdavei ir jos naudai.

9. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Apygardos teismas, iš naujo įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, laiko, kad iš aukščiau aptartų įrodymų visumos galima daryti pagrįstą išvadą, kad V. G. patikrinimo metu Bendrovėje atliko darbines funkcijas – dirbo valytojos darbą, t. y. valė kavinės tualeto patalpas, šį darbą dirbo su darbdavės – UAB (duomenys neskelbtini) vadovės L. Š., žinia, buvo sutarę dėl darbo sąlygų – vietos (kavinė „(duomenys neskelbtini)), laiko (nuo 09.00 iki 10.00 val.), užmokesčio (2 Eur už vieną darbo dieną), darbdavės aprūpinta darbo priemonėmis. Darbo sutartis, nagrinėjamu atveju, sudaryta nebuvo, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka apie V. G. įdarbinimą nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui. Tokiu būdu, L. Š. kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovei buvo pagrįstai surašytas administracinio nusižengimo protokolas už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą.

10. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta įrodytu, kad L. Š., būdama UAB (duomenys neskelbtini) vadove, leido V. G. 2017-10-21 ir 2017-10-23 nuo 9.00 val. iki 10.30 val. dirbti valytoja, nesudariusi su ja rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešusi VSDFV teritoriniam skyriui apie jos priėmimą į darbą. Tokiais veiksmais L. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

11. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, taip pat nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei atimti ar apriboti jiems galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis). ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

12 . Skirdamas administracinę nuobaudą, apygardos teismas atsižvelgia į tai, kad nagrinėjamu atveju, yra padarytas administracinis nusižengimas, susiję su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis, šis pažeidimas padarytas tiesiogine tyčia, truko neilgą laiką (3 dienas), L. Š. dirbanti, byloje duomenų apie jos baustumą nėra, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, L. Š. skirtina ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinės nuobauda – bauda, darant išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus minimalų sankcijoje numatytą jos dydį.

13. Kiti apelianto argumentai (4.1. punktas) dėl netikslumų aprašomojoje dalyje ar rezoliucinėje dalyje nenurodytos teisė normos, kurios pagrindu teismas nutraukė teiseną, vertinami kaip teisiškai nereikšmingi. Padarytas rašymo apsirikimas aprašomojoje dalyje, vietoje L. Š. pavardės įrašant G. J., bylos baigčiai įtakos neturi, yra neesminis. Rezoliucinėje nutarimo dalyje nenurodytas ANK straipsnis pagal kurį administracinio nusižengimo bylos teisena yra nutrauktina, tačiau teisenos nutraukimo pagrindas atskleistas motyvuojamoje dalyje – nesant administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties. Toks teisenos nutraukimo atvejis teisiškai koreliuoja su ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu – padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

14. Priešingai nei teigia apeliantas, apygardos teismas pritaria apylinkės teismo motyvams ir išvadoms dėl G. J. nelegalaus darbo nusižengimo požymių nebuvimo. Akcentuodamas tai, jog G. J. Darbo biržoje registruota 2017-11-03, subsidijavimo ir darbo sutartys su ja sudarytos 2017-11-06, taigi po 2017-10-23 operatyvaus patikrinimo, apeliantas nepagrįstai sureikšmina G. J. 2017-10-20 ir 2017-10-21 prašymus Bendrovei. Šiais prašymais ji prašė neatlygintinai supažindinti su darbo pareigomis kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 86, 87). Akivaizdu, jog vien tokio pobūdžio prašymas, nėra ir negali būti prilyginamas prašymui priimti į darbą. Be to, potencialios darbdavės leidimas tokiam asmeniui, dalyvaujančiam įdarbinimo programoje, kai norima tik stebėti kitų darbuotojų dirbamą ir paties norimą ateityje dirbti darbą, negali būti vertinamas kaip realiai atliekamas darbas atlygintinai, pavaldžiai darbdavei ir jos naudai. Juolab, tikrinimo metu neužfiksuota, jog G. J. vykdė kokias nors darbo funkcijas kavinėje ar buvo su darbo rūbais ir pan.

14.1. Be to, byloje esantys kiti duomenys paneigia G. J. nelegalaus darbo faktą. Liudytojos, kavinės-baro „(duomenys neskelbtini)“ barmenės-padavėjos, A. P. ir kartu liudytojos K. L., (duomenys neskelbtini), teismo posėdžio metu duoti parodymai, leidžia įsitikinti, kad G. J. siekė įsidarbinti Bendrovėje su subsidija, o tam pradžioje ji turėjo dalyvauti projekte, gauti pažymą, būti patikrinta (tai trunka septynias dienas), o tikrinimo metu buvo kavinėje, nes buvo sutarusi su A. P. vykti į jaunimo centrą dėl dalyvavimo minėtoje programoje įforminimo procedūrų.

14.2. Apibendrindamas 14, 14.1. punktuose aptartas aplinkybes, apygardos teismas daro išvadą, jog L. Š. teisena dėl kaltinimo nelegaliai įdarbinus G. J. nutraukta pagrįstai ir teisėtai.

15. Apygardos teismas, patikrinęs L. Š. bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvada, kad jos veiksmuose nėra jai inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 99 straipsnio 3 dalyje, sudėties. Nesutikti su teismo argumentacija bei naikinti nutarimą, remiantis objektyviais duomenimis nepagrįstais skundo motyvais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, teisinio pagrindo nėra. Nutarimo turinys patvirtina, kad teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir bylos nagrinėjimo teisme metu patikrintais įrodymais, nutarime aiškiai ir pakankamai išsamiai nurodė sprendimo motyvus, taip pat išdėstė įrodymus, kuriais grindė išvadas. Jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Vien tai, kad teismas analizuojamu atveju priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi apeliantas, nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto nutarimo.

15.1. ANK 99 straipsnio 3 dalis numato administracinę atsakomybę už tyčinį Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą arba darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą. Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką. Protokole nurodyta, jog L. Š., būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos vedimą ir organizavimą neužtikrino, kad visas darbuotojams išmokėtas darbo užmokestis būtų apskaitytas Bendrovės buhalterinės apskaitos registruose, o tokiu elgesiu pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus –„Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.“

15.2. Kaip pagrįstai nustatė apylinkės teismas, vieninteliai administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį kaltinantys įrodymai yra operatyvaus patikrinimo metu Bendrovės darbuotojų (buvusių ir esamų) duoti paaiškinimai ir jokių kitų aptariamą nusižengimą galinčių patvirtinti objektyvių įrodymų byloje nėra. Iš tikrųjų, jokių kitų L. Š. inkriminuojamą nusižengimą galinčių patvirtinti objektyvių įrodymų (neoficialių ar juodosios buhalterinės apskaitos dokumentų, žiniaraščių, kitų įmonės veiklos dokumentų ar asmenų paaiškinimų ir pan.) byloje nėra, jų nepateikė ir apeliantas. Priešingai nei traktuoja apeliantas, vien apelianto Bendrovės buhalterinės apskaitos ir minėtų Bendrovės darbuotojų paaiškinimų neatitikimas, negali būti pagrindas kvalifikuoti veiką pagal ANK 99 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tokio pobūdžio administracinio nusižengimo bylose darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimas turėtų būti įrodinėjamas tiesioginiais įrodymais, o kaltinimo liudytojų parodymai turėtų būti patvirtinami kitais objektyviais įrodymais.

16. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Šiuo atveju apylinkės teismo išvada, jog tiesioginių įrodymų, neginčijamai pagrindžiančių neapskaityto Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose darbo užmokesčio mokėjimo faktą, byloje nėra, dera su teisingai nustatytomis ir įvertintomis bylos aplinkybėmis. Todėl apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje nėra įrodyta, kad kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams buvo mokamas darbo užmokestis, neapskaitytas Bendrovės buhalteriniuose dokumentuose. Atsižvelgdamas į tai, apygardos teismas neįžvelgia jokio pagrindo keisti ar naikinti skundžiamos nutarimo dalies dėl teisenos L. Š. pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį nutraukimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Pažeidimų vertinimo ir pastabų nagrinėjimo skyriaus vedėjo K. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 23 d. nutarimo dalį, kuria L. Š. administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį nutraukta (V. G. atvejis) ir priimti naują nutarimą, – L. Š. pripažinti kalta, padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, ir paskirti jai 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Kitą apylinkės teismo nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėjas Dalius Jocys