Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Adolfina Simaitienė, sekretoriaujant Salomėjai Paulauskienei, Svajonei Krakienei,

Dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Ž. S., jo atstovui advokatui Dariui Kurpavičiui,

institucijos, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI), surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovui Rimantui Gedrimui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje Ž. S., gimusiam (duomenys neskelbtini)., gyvenančiam (duomenys neskelbtini). dirbančiam UAB „M. p.“ vadovu, UAB „U.“ vairuotoju, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį, 99 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. S. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, jog jis, būdamas UAB „M. p.“ vadovu, 2018 m. spalio 20 d. 2 val. 25 min., Danės g. 15, Klaipėdoje, esančiame UAB „M.p.“ kokteilių bare (naktiniame klube) „H.“ leido dirbti S. J., gim. (duomenys neskelbtini).., kokteilių baro apsaugos darbuotojo pareigose, nesudaręs su juo rašytinės darbo sutarties. Tokiu būdu Ž. S., nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie S. J. priėmimą į darbą pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 43 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje.

Be to, Ž. S., būdamas UAB „M.p.“ vadovu, bendrovės veiklos vykdymo vietoje, kokteilių bare, esančiame (duomenys neskelbtini)., L. U. už laikotarpį nuo 2018-09-21 iki 2018-09-30, grynais pinigais išmokėjo 141,51 Eur, R. L. už laikotarpį nuo 2018-07-14 iki 2018-09-30 grynais pinigais išmokėjo 222,42 Eur, P. U. už laikotarpį nuo 2018-07-19 iki 2018-09-30 grynais pinigais išmokėjo 188,93 Eur darbo užmokesčio, kuris nebuvo įtrauktas ir apskaitytas bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus. Tokiu būdu Ž. S. pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir padarė nusižengimą, numatytą ANK 99 straipsnio 3 dalyje (b. l. 3-4).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Ž. S. nepripažino padaręs nusižengimus ir paaiškino, kad S. J. patikrinimo naktį nedirbo. O algas moka pagal algalapius. O protokole įtrauktos sumos – arbatpinigiai, kuriuos turi deklaruoti patys darbuotojai. Darbuotojai ir dirba iš esmės dėl arbatpinigių, nes pagal sutartį jiems mokamas nustatytas valandinis atlyginimas. VMI pažymoje dėl darbuotojo Remigijaus gauto darbo užmokesčio – nurodytos sumos, nors jis tuo metu buvo biuletenyje. Su S. J. buvo sutaręs, jog jis pradės dirbti 2018 m. spalio 22 d. S. J. parašė prašymą. Gali būti, kad S. J. buvo klubo patalpose patikrinimo metu. L. U. dirbęs patikrinimo metu pasakojo, kad apklausiant nurodė ne tą sumą, kurią gavo. VMI patikrinimo pažymoje esančioje lentelėje nurodytas darbo užmokestis iš L. U. žodžių, taip pat ir R. L. bei P. U. atveju. Arbatpinigius darbuotojai dalinasi po savaitgalio. Prašė nutraukti administracinio nusižengimo bylą.

Liudytoja, VMI pareigūnė K. R., dalyvavusi patikrinimo metu, teismo posėdžio metu parodė, kad patikrinimą atliko su Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos darbuotojais. Patikrinimo metu liudytoja skaičiavo kasą. Buvo nustatytas neatitikimas kasoje. Paaiškinimų neėmė. Kiek žino, klube nesudaręs darbo sutarties dirbo apsaugos darbuotojas, stovėjo prie durų ir neįleido į klubą. Apsaugos darbuotojus atpažino pagal tai, jog buvo panašiai apsirengę, vizualiai buvo atpažįstami kaip apsaugos darbuotojai.

Liudytojas A. P., VMI pareigūnas, dalyvavęs operatyvaus patikrinimo metu, teismo posėdyje parodė, kad su Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos darbuotojais dalyvavo atliekant patikrinimą UAB „M. p.“. Liudytojas paėmėm paaiškinimą iš dviejų darbuotojų studenčių. Patikrinimą su Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos darbuotojais vykdė pagal planuotą patikrinimą. Liudytojui einant į klubą, prie įėjimo apsaugos darbuotojų nebuvo. Prieš tai į klubą patekti bandė dvi kolegės, jų neįleido, nurodė, kad klube nėra vietų.

Liudytojas R. N., VMI pareigūnas, dalyvavęs operatyvaus patikrinimo metu, teismo posėdyje parodė, kad kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos darbuotojais dalyvavo atliekant patikrinimą UAB „M. p.“ priklausančio kokteilių baro patikrinime. Patikrinimo metu užėjus nustatyta, jog nelegaliai dirbo apsaugos darbuotojas, buvo suskaičiuoti pinigai kasoje, paimti darbuotojų paaiškinimai. Nelegalaus darbo atvejis nustatytas patikrinus duomenis Sodroje. Minėtas apsaugos darbuotojas įdarbintas tik po poros dienos. Tai, kad asmuo dirbo apsaugos darbuotoju spręsta iš atliekamų funkcijų. Darbo užmokestis pažymoje nurodytas pagal minėtų darbuotojų rašytinius paaiškinimus. Po to sulyginta su bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentais. Surašant pažymą remtasi raštu patiektais darbuotojų paaiškinimais. Apsaugos darbuotojai berods buvo su kostiumais, spec. požymiais pažymėtų drabužių asmenys nevilkėjo. S. J. stovėjo prie įėjimo į klubą ir įleidinėjo lankytojus. Su S. J. bendravo FNTT darbuotojai.

Teismo posėdžio metu liudytoja P. U. parodė, kad dirbo „H.“ bare, kai atvyko VMI ir FNTT pareigūnai atlikti patikrinimą. Pirmiausia skaičiavo baro pinigus, vėliau įėjo į tarnybines patalpas, darbuotojai rašė pasiaiškinimus. Liudytoja rašė paaiškinimą dėl to, kad kasoje rastas trūkumas. Taip pat paaiškinime nurodė aplinkybes dėl darbo laiko, gaunamo darbo užmokesčio ir jo išmokėjimo. Darbo užmokestį išmoka direktorius, kartą per mėnesį grynaisiais pinigais. Gaunant darbo užmokestį pasirašydavo už tai. Tame dokumente buvo nurodyta visa gaunama suma. Grynuosius be parašo gauna tik arbatpinigius. Juos suskaičiuoja darbo pabaigoje ir užsirašydavo į savo sąsiuvinį. Jų gaudavo įvairiai kartais 5 Eur per naktį gaudavo, galėdavo ir 20 Eur per naktį. S. J. gerai sutardavo su Remigijumi, ateidavo pabendrauti į barą, atsigerti. Patikrinimo metu S. J. nedirbo. S. J. matė bare. Priėjo vyras, paprašė rašyti paaiškinimą. Rašant paaiškinimą dėl atlyginimo šalia buvęs kitas vyras sakė „kaip tu gali dirbti už tokį atlyginimą?“. Jautė spaudimą, todėl rašė didesnį atlyginimą paaiškinime. Patikrinimo dieną S. J. buvo su paltu, džinsu. Rūkė lauke, vėliau nusipirko gėrimą ir nuėjo prie Remigijaus.

Teismo posėdyje liudytojas L. U. parodė, kad jam dirbant barmenu bare „H.“ atėjo pareigūnai iš FNTT, liepė uždaryti kasas. Po to, po vieną darbuotoją vedėsi į tarnybines patalpas ir ten apklausinėjo. Apklausiant jį, klausė vardo, pavardės, nuo kada dirba, kokį darbo užmokestį gauna. Pasakius kokį valandinį darbo užmokestį gauna, pareigūnas pasakė „kaip gali už tiek dirbti?“, „tu sėdėsi iki tol, kol tu man pasakysi“. Po to išprovokuotas pasakė didesnę sumą, nes tiksliai savo darbo užmokesčio sumos nežinojo. Jam svarbiausia buvo gaunami arbatpinigiai. Jų gaudavo skirtingai. Kartais per vakarą gaudavo 20-40 Eur, būdavo, kad ir visai neuždirbdavo arbatpinigių. Gaunamus arbatpinigių sumą užsirašydavo į savo sąsiuvinį. Arbatpinigius pasidalindavo baigiant darbą. Darbdavys žinojo apie gaunamus arbatpinigius. Jei dirbdavo vienas visi arbatpinigiai likdavo jam, jei dirbdavo dviese – dalindavosi pusiau. Patikrinamas vyko maždaug 45 min., kol vyko patikrinimas ir buvo uždaryta kasa, negalėjo dirbti. S. J. pažįsta kaip klientą, kuris vieną kitą kokteilį nusipirkdavo, jis buvo R., Ž. draugas. Kokie ir kiek apsaugos darbuotojų dirbo nuo jo darbo pradžios 2018 m. rugsėjo 15 d. neatkreipė dėmesio. S. J. vieną kartą, t. y. patikrinimo dieną, perdavė raktus barui atrakinti. Po to bare jis buvo kaip klientas, gėrė gėrimus. Rašant paaiškinimą liudytojas buvo išsigandęs. Paaiškinimą rašė ne jis, o asmuo, kuris klausinėjo. Patvirtino, jog buvo išprovokuotas pasakyti didesnę darbo užmokesčio sumą.

Teismo posėdyje liudytojas S. J. parodė, kad dirba UAB „M. p.“ administratoriumi, yra Ž. S. draugas. Neprisimena, ar 2018 m. spalio 20 d. buvo bare „H.“. Šiame bare tuo metu nedirbo, darbinių apsaugos darbuotojų funkcijų nevykdė. Dėl įsidarbinimo UAB „M. p.“ kalbėjo su Ž. S.. Prisimena vakarą, kaip prie klubo durų rūkė, prie jo priėjo vyras, parodė pažymėjimą, po to paėmė už peties ir liepė eiti į baro tarnybines patalpas ir ten pradėjo klausinėti, ar dirba. Jis tą dieną bare gėrė kokteilius. Paaiškinimą rašyti atsisakė, nes buvo verčiamas rašyti, kad dirba bare. Po ko jį „išprašė“ iš baro. Jo funkcijos – stovėti prie durų, baro viduje pasitikti žmones.

Teismo posėdžio metu R. L. parodė, kad dirbo bare „H.“ administratoriaus pareigose, dirbo nuo 2018 m. liepos mėnesio pabaigos. Prisimena, jog bare vyko patikrinimas, atvyko pareigūnai ir VMI ir FNTT. Pareigūnai liepė praeiti į tarnybines patalpas. Neapskaityto darbo užmokesčio negaudavo, pasirašydavo už gaunamą darbo užmokestį. Turi užsirašęs, koks darbo užmokestis jam buvo išmokėtas. S. J. pažįsta. Paaiškinimą, surašytą patikrinimo dieną rašė ne pats. Patikrinimo metu salėje buvo du incidentai, todėl prašėsi išeiti į salę. Negalvojo, kad prirašys kitaip nei jis sakė, atsakinėjo į pareigūnės klausimus. Atsakymą pareigūnas pakreipdavo į savo pusę. Surašė kaip norėjo. S. J. patikrinimo dieną pažinojo, tą dieną S. J. nedirbo. Dėl darbo užmokesčio pasakė, kad gauna darbo užmokestį už dirbtas valandas. Darbo užmokestį 100 Eur gautų, jei dirbtų pilną mėnesį. Nei 2018 m. rugpjūčio, nei rugsėjo mėnesį tiek negavo. 2018 m. rugpjūčio 9 d. dirbo 2 valandas uždirbo 13.34 Eur, nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d. iki 2018 m. rugsėjo 23 d. buvo biuletenyje dėl kojos lūžio, 2018 m. rugsėjo 29 d. pradėjo dirbti, dirbo 2 val., nes žmonių nebuvo. Gaunant darbo užmokestį pasirašydavo kasos orderyje.

Institucijos atstovas teismo posėdžio metu teismo nurodė, kad įvertinus bylos medžiagą, tai, jog liudytojai keičia iš dalies savo parodymus, tai vertintina kaip gynybinė versija, pirminiai parodymai vertintini kaip patikimesni. Ž. S. veiksmuose yra nusižengimų, numatytų ANK 95 straipsnio 1 dalyje, 99 straipsnio 3 dalyje, sudėtis. Ž. S. skirtina bauda, dėl jos dydžio palieka spręsti teismo nuožiūra.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įgaliotas atstovas advokatas D. Kurpavičius prašė nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną Ž. S. atžvilgiu. 2018 m. spalio 20 d. Ž. S. buvo išvykęs iš Lietuvos. Prieš išvykstant jis susitiko su S. J. ir susitarė, kad S. J. pradės dirbti bare „H.“ 2018 m. spalio 22 d. S. J. parašė prašymą priimti į darbą nuo 2018 m. spalio 22 d., t. y. nuo pirmadienio. Darbo sutartis su juo buvo sudaryta 2018 m. spalio 22 d. Tai, kad S. J. buvo bare anksčiau neįrodo, kad jis dirbo darbą. Apklausti liudytojai patikrinime dalyvavę VMI pareigūnai R. N., K. R. ir A. P. negalėjo tiksliai įvardinti, koks asmuo juos sulaikė prie įėjimo durų. Be to, administratoriaus pareigos pagal nustatytą vidaus tvarką yra tikrinti tik viduje esančius ir įeinančius asmenis. Lauke gali vaikščioti ir būti kas nori. Kitų įrodymų, patvirtinančių, jog S. J. tą dieną dirbo atlygintinai, byloje nėra. Pažymėjo, jog įrodinėjimo našta negali būti perkeliama atsakomybėn traukiamam asmeniui, institucija, surašiusi nusižengimo protokolą turi įrodyti, kad asmuo padarė nusižengimą. Šiuo atveju buvo galima užfiksuoti visas patikrinimo aplinkybes, tačiau tai nebuvo padaryta. Objektyvių ir neginčytinų duomenų, jog S. J. dirbo, kad buvos susitarimas su juo ir jis gavo darbo užmokestį. Byloje nesant duomenų neginčijamai įrodančių, kad buvo nelegalus darbas, nėra, todėl teisena pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį Ž. S. atžvilgiu nutrauktina. Dėl ANK 99 straipsnio 3 dalie pažeidimo nurodė, kad patikrinimo metu buvo daug darbuotojų, jie buvo atitraukti nuo darbo, triukšmas bare turėjo įtakos darbuotojų paaiškinimams. Gautas darbo užmokestis paaiškinimuose nurodytas iš darbuotojų žodžių. Reikia įvertinti, kad baro darbuotojai gauna ir arbatpinigius, todėl prisiminti konkrečius skaičius – darbo užmokestį konkrečiu laikotarpiu sudėtinga. Šis nusižengimas turi būti įrodinėjamas tiesioginiais įrodymais, o kaltinimo liudytojų parodymai turėtų būti patvirtinami kitais objektyviais duomenimis. Šiuo atveju nėra jokių objektyvių įrodymų kad Ž. S. padarė nusižengimą, numatytą ANK 99 straipsnio 3 dalyje. Visi neaiškumai turi būti aiškinami atsakomybė traukiamo asmens naudai. Todėl nesant objektyvių duomenų, teisena Ž. S. atžvilgiu nutrauktina.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl nelegalaus darbo

ANK 95 straipsnis numato darbdavių ar kitų atsakingų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Šio straipsnio antroje dalyje numatyta atsakomybė už pakartotinai padarytą nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbdavys – asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Darbdaviu gali būti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis ar fizinis asmuo, turintis visišką civilinį teisnumą ir veiksnumą, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotas užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) ar užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) arba tokių asmenų grupė. DK 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.

Tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo), sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (LAT 2018 m. kovo 13 d. nutartis Nr. 2AT-25-942/2018). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-87-895/2015).

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad S. J. nelegalaus darbo faktas UAB „M.p.“ klube – kokteilių bare „H.“ neįrodytas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Ž. S. kaltės nepripažino, nurodė, kad patikrinimo dieną buvo išvykęs į užsienį, prieš išvykdamas buvo susitikęs su S. J. ir sutarė, kad jis dirbs bare nuo 2018 m. spalio 22 d. S. J. pateikė prašymą dėl priėmimo į darbą nuo 2018 m. spalio 22 d. Teisminio nagrinėjimo metu buvo pateiktas minėtas prašymas dėl priėmimo į darbą, taip pat 2018 m. spalio 22 d. su S. J. sudaryta darbo sutartis. Apklaustas liudytoju S. J. neneigė, jog vykdyto patikrinimo metu buvo prie baro „H.“ ir rūkė, pareigūno nurodymu buvo nuvestas į tarnybines patalpas, kur jo pradėjo klausinėti, ar dirba. Paaiškinimą rašyti jis atsisakė, nes buvo verčiamas rašyti, kad dirba bare. S. J. parodė, jog tą dieną bare gėrė kokteilius. Byloje pateiktame baro „H.“ darbuotojos P. U. rašytiniame paaiškinime užfiksuota, jog „apsaugos darbuotojais dirbo S. ir R.. Apsaugos darbuotojų nežinau.“ (b. l. 13). Posėdžio metu liudytoja šių aplinkybių nepatvirtino ir paaiškino, kad S. J. yra R. draugas, jis į barą ateidavo pabendrauti, išgerti gėrimą. Patikrinimo metu S. J. bare matė, tačiau jis nedirbo, pirko gėrimą. R. L. rašytiniame paaiškinime nurodyta, jog patikrinimo dieną atvykęs į darbą prie baro sutiko S. J. (b. l. 21). Tiek R. L., tiek ir L. U. teisme tvirtino, jog patikrinimo dieną S. J. nedirbo, jis baro vadovo Ž. draugas. Teismas pažymi, jog ne tik apklausti baro darbuotojai, tačiau ir patikrinime dalyvavę VMI pareigūnai teismo posėdyje nepatvirtino, kad prie įėjimo į barą juos sustabdė būtent S. J.. Atsakomybėn traukiamas Ž. S. kategoriškai neigė, jog S. J. 2018 m. spalio 20 d. galėjo dirbti bare esant susitarimui su juo. Nagrinėjant byla nenustatyta, kokias darbo funkcijas tariamai vykdė S. J. patikrinimo metu. Apklausiamas teisme jis parodė, kad šiuo metu dirba administratoriumi ir pagal nustatytą vidaus tvarką baro lankytojus pasitinka viduje, o ne išorėje. Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovas prašė vadovautis darbuotojų rašytiniuose paaiškinimuose nurodytomis aplinkybės dėl S. J. darbo apsaugos darbuotoju. Tačiau minėti darbuotojai apklausiami teisme nepatvirtino rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų aplinkybių nurodydami, kad paaiškinimus rašė ne patys (R. L., L. U.), be to, buvo išsigandę, jautė patikrinimą vykdžiusių pareigūnų spaudimą. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais liudytojų parodymais.

Nenustatyta, jog 2018 m. spalio 20 d. S. J. buvo prie baro Ž. S. nurodymu ir vykdė jo pavestas darbines funkcijas. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Taigi, išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančius ir teismo proceso metu ištirtus įrodymus, jų visumą, teismas sprendžia, kad šioje byloje nesurinkta pakankamai faktinių duomenų, neginčytinai patvirtinančių, kad S. J. 2018 m. spalio 20 d. dirbo UAB „M. p.“ bare „H.“, o Ž. S. padarė jam inkriminuojamą nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalį, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena jo atžvilgiu dėl šio nusižengimo nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl neapskaityto darbo užmokesčio

ANK 99 straipsnio 3 dalis numato administracinę atsakomybę už tyčinį Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą arba darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą. Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais ir (arba) surašant buhalterinę pažymą. Buhalterinę pažymą pasirašo asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus.

Minėtą įstatymą papildo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimas Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“, kurio 4 punkte numatyta, kad pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį. O Taisyklių 7 punktas nustato, kad vienkartinė darbo užmokesčio, premijų, pašalpų, pensijų, stipendijų, tantjemų, dividendų ar kita išmoka asmeniui (ūkio subjekto darbuotojui arba asmeniui, kuris nėra ūkio subjekto darbuotojas) turi būti įforminama kasos išlaidų orderiu. Kaip aiškiai matyti iš šių pinigų priėmimą ir išmokėjimą įmonėse reglamentuojančių teisės normų, išmokami darbo užmokesčiai bei kitos su darbo santykiais susijusios išmokos privalo būti įtrauktos į buhalterinės apskaitos dokumentus (išrašius kasos išlaidų orderį), o tokios tvarkos pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis byloje Nr. N663-156/2007).

Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad byloje nesurinkta pakankamai vienareikšmiškų ir neginčytinų Ž. S. kaltę dėl inkriminuoto nusižengimo padarymo patvirtinančių įrodymų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šis administracinis kaltinimas Ž. S. pareikštas dėl to, kad atlikus UAB „M. p.“ priklausančiame klube „H.“, (duomenys neskelbtini)., patikrinimą ir išanalizavus bendrovės pateiktus apskaitos dokumentus bei remiantis darbuotojų R. L., L. U. ir P. U. raštu pateikta informacija, nustatyta, kad iš viso jiems, laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. bendrovės vadovas Ž. S. išmokėjo 552,86 Eur darbo užmokesčio sumą, kuri nebuvo įtraukta į bendrovės buhalterinę apskaitą (b. l. 5-9).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas Ž. S. kaltės nepripažino, nurodė, kad jokių mokėjimų be apskaitos dokumentų bendrovė neatlieka, su baro darbuotojais sudarytos darbo sutartys, kuriose susitarta mokėti valstybės nustatytą valandinį įkainį. Baro darbuotojai – dauguma studentai, juos tenkina toks darbo užmokestis, jie dirba dėl gaunamų arbatpinigių, kuriuos deklaruoja ir sumoka mokesčius.

Teismas, nagrinėdamas bylą nustatė, kad byloje vieninteliai administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį kaltinantys įrodymai yra operatyvaus patikrinimo metu bendrovės darbuotojų duoti paaiškinimai. Operatyvaus patikrinimo pažymoje (lentelė Nr. 1, b. l. 3) nurodytos išmokėtos neapskaityto darbo užmokesčio sumos nurodytos remiantis minėtų trijų darbuotojų rašytiniuose paaiškinimuose nurodytomis sumomis. Jokių kitų padarytą pažeidimą galinčių patvirtinti objektyvių įrodymų byloje nėra. Pats neapskaityto buhalterinėje apskaitoje atlyginimo mokėjimo veiksmas institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, pareigūnų nebuvo užfiksuotas. Pažymėtina, jog net ir pirminiuose rašytiniuose darbuotojų paaiškinimuose nebuvo nurodytos aplinkybės dėl neapskaitymo darbo užmokesčio mokėjimo. Teikdami paaiškinimus teisme liudytojai nurodė, jog patikrinimo metu buvo išsigandę, jautė spaudimą, paaiškinimus rašė ne savo ranka, todėl paaiškinimuose nurodyti neteisingi duomenys apie gautą darbo užmokestį. Kaip matyti, byloje pateikti R. L. ir L. U. rašytiniai paaiškinimai rašyti vienoda rašysena, įrašo, kad minėti paaiškinimai užfiksuoti paaiškinimą teikiančių asmenų ranka nėra (b. l. 20, 21). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad vien bendrovės buhalterinės apskaitos ir asmens paaiškinimų neatitikimas negali būti pagrindas kvalifikuoti veiką pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį (bylos Nr. N575-1449/2010).

Teismo posėdžio metu apklausti darbuotojai R. L., L. U. ir P. U. parodė, jog darbo užmokestį gaudavo grynaisiais pinigais, išmokant darbo užmokestį pasirašydavo, o dokumente, kuriame pasirašydavo buvo nurodyta visa jiems išmokėta suma, t. y. gaudavo tiek pinigų, už kiek pasirašydavo. Apklausos teisme metu R. L. paaiškino, jog 100 Eur darbo užmokesčio gautų, jei dirbtų pilną mėnesį. Jis nei 2018 m. rugpjūčio, nei rugsėjo mėnesį tiek negavo. 2018 m. rugpjūčio 9 d. dirbo 2 valandas uždirbo 13.34 Eur, nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d. iki 2018 m. rugsėjo 23 d. buvo biuletenyje dėl kojos lūžio, 2018 m. rugsėjo 29 d. pradėjo dirbti, dirbo 2 val., nes žmonių nebuvo. Gaunant darbo užmokestį pasirašydavo kasos orderyje. Aplinkybę, kad R. L. 2018 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais turėjo nedarbingumą, patvirtina pateikta pažyma apie R. L. nedarbingumo laikotarpius. Nepaisant minėtų nedarbingumo laikotarpių, Operatyvaus patikrinimo pažymoje (Lentelė Nr. 1) nurodytas R. L. gautas darbo užmokestis -100 Eur (darbo užmokesčio dydis, kuris rašytiniame paaiškinime nurodytas kaip gaunamas per mėnesį (b. l. 21)), nuo kurio Institucija skaičiavo R. L. išmokėto neapskaityto darbo užmokesčio sumą.

Taigi įrodymų, galinčių neabejotinai patvirtinti Ž. S. kaltę padarius ANK 99 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, nėra. Vien operatyvaus patikrinimo metu bendrovės darbuotojų duoti paaiškinimai negali būti laikomais pakankamais įrodymais pagrįsti aplinkybę, kad Ž. S. nelegaliai išmokėjo darbo užmokestį, juolab, kad liudytojai UAB „M. p.“ darbuotojai teismo posėdyje šio fakto nepatvirtino. Tiesioginių įrodymų, neginčijamai pagrindžiančių neapskaityto bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose darbo užmokesčio mokėjimo faktą, byloje nėra.

Teismo nuomone, vien UAB „M. p.“ buhalterinės apskaitos ir minėtų baro darbuotojų paaiškinimų neatitikimas, negali būti pagrindas kvalifikuoti veiką pagal ANK 99 straipsnio 3 dalies nuostatas. Nagrinėjant tokio pobūdžio administracinio teisės pažeidimo/administracinio nusižengimo bylas, darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimas, darbo užmokesčio, neįtraukto į buhalterinę apskaitą, išmokėjimas, turėtų būti įrodinėjamas tiesioginiais įrodymais, o kaltinimo liudytojų parodymai turėtų būti patvirtinami kitais objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N143-614/2008, N10-2044/2007, N5-1428/2007, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartis Nr. ATP-290-166/2014). ANK 591 straipsnio 1 punkte numatyta, kad administracinio nusižengimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio nusižengimo požymių Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtis – Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Administracinio nusižengimo sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta administraciniu nusižengimu, o kaltas asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.

Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant jo kaltę prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių nusižengimų procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006), o nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Pastebėtina, kad administracinių nusižengimų bylose traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006).

Esant nustatytoms aplinkybėms, įvertinus tai, kad administracinio nusižengimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006 ir Nr. N62-3686/2008), darytina išvada, jog nėra įrodyta, kad UAB „Miesto pramogos“ priklausančiame bare „H.“ darbuotojams buvo mokamas darbo užmokestis, neapskaitytas įmonės buhalteriniuose dokumentuose. Kadangi operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodytos faktinės aplinkybės nepasitvirtino, bylą išnagrinėjus teisme, todėl ši pažyma nelaikytina pakankamu įrodymu, nustatyti Ž. S. kaltę, padarius nusižengimą, numatytą ANK 99 straipsnio 3 dalyje.

Administracinio nusižengimo byloje nesant patikimų įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens Ž. S. kaltę, bei įvertinus tai, kad administracinio nusižengimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, Ž. S. atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, nenustačius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 99 straipsnio 3 dalyje, sudėties (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalimi, 99 straipsnio 3 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 636-637 straipsniais, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

Ž. S. atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 95 straipsnio 1 dalį, 99 straipsnio 3 dalį nutraukti, nesant administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.