- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-03-23
- Bylos Nr.
- A5.-40-659/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01169-2017-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Balčiūnienė
- Pažeidėjas
- L. Š.
- Advokatai
- Raimondas Mažulis
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Violeta Balčiūnienė, sekretoriaujant Karbauskienei, Erikai Grigišienei,
administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. Š., jos atstovui advokatui Raimondui Mažuliui,
institucijos, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI), surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovui Rimantui Gedrimai,
Žemesnės instancijos teismas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje L. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dirbančiai UAB Prekybos namai „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigose, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį, 99 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. Š., būdama UAB Prekybos namai „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė), įm. k. (duomenys neskelbtini), vadove, leido dirbti V. G., gim. (duomenys neskelbtini), valytojos pareigose 2017-10-21 ir 2017-10-23 nuo 9.00 val. iki 10.30 val. ir G. J., gim. (duomenys neskelbtini), barmenės padavėjos pareigose 2017-10-20 ir 2017-10-21 nuo 20.00 val. iki 23.00 val., Bendrovei priklausančioje kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nesudarius su jomis rašytinės darbo sutarties bei nepranešus valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prieš vieną darbo dieną iki darbuotojų priėmimo į darbą pradžios.
V. G. su Bendrovės vadove L. Š. aptarė darbo sąlygas, laiką ir darbo užmokestį. Su Bendrovės vadove susitarė, kad pagal poreikį dirbs valytojos pareigose – valys kavinės patalpas po 1 val. per dieną nuo 9.00 val. iki 10.00 val., mokant 2,00 Eur už vieną darbo dieną, Bendrovė aprūpins darbo priemonėmis (valymo priemonėmis, įrankiais). Už dirbtą 2017-10-21 darbo laiką vadovė L. Š. išmokėjo 2,00 Eur darbo užmokestį, darbo sutarties su Bendrove nesudarė.
Žemesnės instancijos teismas
G. J. su Bendrovės vadove L. Š. aptarė darbo sąlygas, laiką ir darbo užmokestį. Su Bendrovės vadove susitarė, kad dirbs barmenės - padavėjos pereigose, mokant minimalų darbo užmokestį, Bendrovė aprūpins darbo rūbais. G. J. Bendrovei priklausančioje kavinėje barmenės - padavėjos pareigose dirbo 2017-10-20 ir 2017-10-21 nuo 20.00 val. iki 23.00 val., darbo metu priėmė užsakymus iš klientų, padėjo tvarkytis prie baro. Bendrovė 2017-11-06 su G. J. sudarė neterminuotą darbo sutartį dirbti barmenės - padavėjos pareigose slenkančių darbo grafiku, mokant minimalų darbo užmokestį.
Tokiu būdu L. Š. leidusi dirbti V. G. valytojos pareigose ir G. J. barmenės - padavėjos pareigose, atlikti bendrovės naudai atlygintinas darbines funkcijas, nesudarius rašytinių darbo sutarčių su fiziniais asmenimis ir nepateikusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pranešimo apie darbuotojų priėmimą į darbą prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus ir padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.
Be to, L. Š., būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos vedimą ir organizavimą neužtikrino, kad visas darbuotojams išmokėtas darbo užmokestis būtų apskaitytas Bendrovės buhalterinės apskaitos registruose. Išanalizavus bendrovės pateiktus apskaitos dokumentus (darbo užmokesčio ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, darbo sutartys, kasos knyga, kasos išlaidų orderiai) bei apklausus dirbusius ir dirbančius darbuotojus nustatyta, kad Bendrovėje, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, laikotarpiu nuo 2017 m. vasario mėn. iki 2017-09-11, 3 darbuotojoms – I. P. (I. P.), gim. (duomenys neskelbtini), L. Z. (L. Z.), gim. (duomenys neskelbtini), V. P., gim. (duomenys neskelbtini), buvo išmokėta, tačiau į Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose neįtraukta bendra 866,91 Eur darbo užmokesčio suma. Bendrovės darbuotojai virėjai I. P., per 2017 metų vasario - rugsėjo mėnesius, išmokėtas 721,60 Eur darbo užmokestis neįtrauktas į buhalterinę apskaitą, barmenei - padavėjai L. Z., per 2017 metų vasario - balandžio mėnesius, išmokėtas 45,75 Eur darbo užmokestis neįtrauktas į buhalterinę apskaitą, barmenei padavėjai V. P., per 2017 metų vasario - birželio mėnesius, išmokėtas 100 Eur darbo užmokestis neįtrauktas į buhalterinę apskaitą, tai yra Bendrovėje 2017 metų vasario mėnesį išmokėta 46,73 Eur darbo užmokesčio suma neįtraukta į buhalterinę apskaitą, kovo mėnesį - 125,45 Eur, balandžio mėnesį - 185,58 Eur, gegužės mėnesį - 93,98 Eur, birželio mėnesį – 132 Eur, liepos mėnesį - 34,47 Eur, rugpjūčio mėnesį - 118,90 Eur, rugsėjo mėnesį - 131,80 Eur. Bendrovėje darbo užmokestį išmoka vadovė L. Š. kiekvieną mėnesį iki 14 mėnesio dienos. Tokiu būdu L. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir padarė ANK 99 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą.
L. Š. teismo posėdyje savo kaltę pripažino iš dalies. Nurodė, kad VMI patikrinimo metu G. J. buvo įmonės baro patalpose, tačiau ji nedirbo, buvo su paltu. Pastaroji buvo atėjusi mokytis, ją atsiuntė Klaipėdos darbo birža dėl darbo vietos subsidijavimo. Su ja darbo sutartis sudaryta nebuvo, taip pat nebuvo mokamas ir darbo užmokestis. Mokymosi metu ją prižiūrėjo baro darbuotoja. V. G. pažįsta iš vaikystės, pastaroji dažnai ateidavo į barą, kartais siūlė ką nors padėti padaryti. Jai atsidėkojant, iš savo asmeninių lėšų, duodavo 2 eurus, tai buvo padėka. VMI patikrinimo metu V. G. buvo baro patalpose, atliko valymo darbus, tačiau ji pati pasisiūlė pavalyti patalpas, padėti barmenei, kuri tuo metu turėjo sveikatos problemų. Neskambino V. G., kad ji ateitų išvalyti kavinės patalpų. Taip pat nurodė ir tai, kad darbuotojams mokamas darbo užmokestis yra minimumas, tačiau kiekvieną mėnesį darbo užmokestis buvo skirtingas, nes priklausė nuo išdirbtų valandų. Atlyginimą apskaičiuodavo buhalterė, yra visi dokumentai. Arbatpinigiai skaičiuojami nebuvo, nes jie priklausė darbuotojoms. Su buvusiomis darbuotojomis - I. P., L. Z., V. P., nors ir reikalavo iš jų laikytis švaros, tvarkos ir disciplinos, išsiskyrė taikiai, be barnių, jos išėjo savo noru. Paaiškino, kad barmenės pareiga buvo valyti tualetą, salę, todėl jokių grafikų dėl valymo sudaryta nebuvo. Jei jos veiksmuose yra teisiškai neleistini veiksmai, tai tik dėl neapdairumo, tyčios neturėjo. Prašė skirti minimalią nuobaudą.
Liudytoja, VMI pareigūnė, dalyvavusi tikrinimo metu bei surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, J. J. teismo posėdžio metu nurodė, jog buvo gautas pranešimas apie Bendrovei priklausančioje kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ daromus pažeidimus, kad prekiaujama Bendrovės buhalterijoje neapskaitytu alkoholiu, mokamas neapskaitytas darbo užmokestis. Patikrinimo metu buvo atliktas kontrolinis pirkimas, kurio metu kasoje buvo rasta neapskaitytų pinigų. Kadangi buvo pranešimas, kad prekiaujama neapskaitytu alkoholiu, tai buvo nuspręsta kitą dieną papildomai atlikti alkoholinių gėrimų inventorizaciją. Atvykus į kavinę, jos patalpose buvo V. G., kuri, turint kibirą ir šluostę, šluostė tualeto grindis. Taip pat buvo matyta, kad yra šlapios ir kavinės grindys. Žinojo, prieš atvykstant išstudijavus Sodros duomenis apie Bendrovėje dirbančius asmenis, kad V. G. nėra kavinės darbuotoja. Savo paaiškinime V. G. nurodė, kad susitarus su įmonės savininke dirba valytoja, pastarajai jai paskambinus, ji ateina išplauti grindis. Grindis plovė ir 2017-10-21 ir 2017-10-23, kai buvo atliktas patikrinimas. Su savininke buvo sutarusi, kad pastaroji jai už valymą mokės po du eurus. 2017-10-21 jai už valymą buvo sumokėta du eurai darbo užmokesčio. Apie tai, kad V. G. valo kavinės patalpas patvirtino ir tuo metu dirbusi vyrėja I. P., kuri nurodė, kad V. G. atlieka valymo darbus nuo birželio mėnesio. V. G. ateidavo rytais, ji ją įleisdavo į patalpas. Atliekant patikrinimą, 2017-10-23, į kavinės patalpas – prie barmenės, už baro, atėjo dar viena darbuotoja – G. J., ji buvo su stiuke. Tuo metu dirbančios barmenės A. P. pasiteiravus ar G. J. dirba šioje kavinėje, pastaroji pasakė, kad ne. G. J. nurodė, kad atėjo įforminti įdarbinimo dokumentų. Paklausus jos ar ji tarėsi dėl darbo, pastaroji patvirtino, kad dvi dienas, vakare, buvo atėjusi padirbėti barmenės pareigose, dirbo už baro bei padėjo tvarkytis prie baro, jai buvo duotos darbo priemonės. Su direktore buvo sutarta, kad pastaroji ją įdarbins ir jai bus mokamas minimalus darbo užmokestis. Vėliau su G. J. buvo sudaryta darbo sutartis. Dėl nustatytų pažeidimų buvo surašytas protokolas. Buvusios kavinės darbuotojos L. Z. ir V. P. patvirtino, kad gaudavo didesnį darbo užmokestį, nei pasirašoma atskaitos dokumentuose. Pinigus išmokėdavo įmonės savininkė L. Š.. Dažniausiai grynais ir iškart po pamainos, kadangi jos nurodymu pinigai nebuvo fiksuojami kasos aparatu. Direktorės nurodymu per dieną buvo fiksuojama apie 150 eurų, savaitgaliais apie 200 eurų pajamų, likusi dalis buvo atiduodama įmonės direktorei. Pagal šių darbuotojų raštiškus paaiškinimus,sutikrinus su apskaitos dokumentais, buvo nustatytas pinigų, t. y. neapskaityta darbo užmokesčio apmokėjimo aplinkybė. I. P. taip pat patvirtino, kad gaudavo daugiau, tai patikrinus buvo nustatyti neatitikimai. Taip pat, pasiteiravus L. Z. ir V. P. apie išėjimo iš darbo priežastį, nurodė, kad direktorės nurodymu jos turėjo valyti kavinės grindis, kitas patalpas, o jų tas netenkino, nes už tai papildomai mokama nebuvo. Pažymėjo, kad darbuotojai buvo apklausiami dar neturint Bendrovės apskaitos dokumentų. Tyrimo metu buvo peržiūrėti darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraščiai, bet ten nebuvo duomenų, kad buvo mokami priedai, nebuvo banko išrašų, patvirtinančių, gal darbuotojams galimai buvo mokamas dar koks papildomas užmokestis. Tai kas buvo priskaičiuota žiniaraščiuose ir kiek buvo išmokėta pagal apskaitos dokumentus, kasos išlaidų orderius, išmokėtos sumos sutapo. Sumos nesutapo tik su darbuotojų nurodytomis sumomis, kurios jiems buvo išmokėtos.
Teismo posėdžio metu liudytoja V. G. nurodė, kad su L. Š. pažįstamos seniai, santykiai draugiški. Į kavinę ateidavo rytais atsigerti kavos, pabendrauti. Vieną kartą, atėjusi į kavinę, pamatė, kad A. P. turi problemų su rankomis, tai pasiūlė jai padėti išvalyti grindis, tualeto patalpą. Jai valant atėjo moteris ir liepė praeiti su ja. Pastarajai paaiškino, kad kavinėje nedirba, atėjo tik padėti. Kavinės patalpas padėjusi išvalyti yra kelis kartus. Dėl valymo su L. Š. tartasi nebuvo, pastaroji jai dėl valymo nėra skambinusi. Kartais L. Š. už valymą duodavo du eurus, bet ši suma sutarta nebuvo, tai buvo kaip padėka. Jokio grafiko nebuvo, patalpas turėjo valyti pačios barmenės. Paaiškinimą rašė ne pati, o moteris, su kuria kalbėjo rusų kalba. Kas parašyta paaiškinime nesuprato, jį pasirašė iš streso.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytoja G. J. nurodė, kad darbo skelbimą rado darbo biržos tinklalapyje, dėl darbo tarėsi tiesiogiai su L. Š.. Atvykusi į kavinę, kai buvo atliekamas tikrinimas, darbinės aprangos neturėjo, buvo su laukiniais rūbais. Prieš tai, kelias dienas, vyko mokymai, už tai jai darbo užmokestis mokamas nebuvo. Mokymosi metu jai buvo duota prijuostė ir maikutė, šalia jos buvo kavinės darbuotojas. Vėliau ji buvo įdarbinta barmenės-padavėjos pareigose, šiuo metu nebedirba, nes netenkino atlyginimo užmokestis. V. P. nepažįsta. Kiek jai žinoma, I. P., po jos išėjimo iš darbo, dar kažkurį laiką dirbo, bet dabar nebedirba, išėjimo priežasčių nežino.
Teismo posėdžio metu liudytoja I. P. nurodė, kad kavinėje dirbo virėjos pareigose nuo 2016 m. gegužės mėnesio iki 2018 metų sausio mėnesio. Darbo užmokestis buvo mokamas už išdirbtas valandas, todėl sumos būdavo nelygios. Darbo užmokestis buvo mokamas į rankas, jį mokėjo kavinės šeimininkė. Buhalterės dokumentuose pasirašydavo už minimumą, bet gaudavo daugiau. Virš minimumo gaudavo apie šimtą eurų. Pinigai buvo mokami po kiekvienos pamainos, iš karto už gautus pinigus pasirašoma nebuvo. Buhalterei pasirašoma buvo tik vieną kartą. Į mėnesį išeidavo dirbti penkias pamainas.
Teismo posėdžio metu liudytoja L. Z. nurodė, kad kavinėje pradirbo barmenės-padavėjos pareigose apie pusantrų metų, iš darbo išėjo 2017 m. kovo ar balandžio mėnesį. Apmokėjimas už darbą buvo pagal išdirbtas valandas. Atlyginimą ir avansą gaudavo kiekvieno mėnesio 20 ir 25 dienomis, jį mokėdavo L. Š.. Pinigai buvo mokami grynais, už juos buvo duodama pasirašyti. Vadovė apie arbatpinigius žinojo, bet ji jų neskaičiavo.
Teismo posėdžio metu liudytoja B. J. nurodė, kad dirba virėjos pareigose apie penkerius metus, atlyginimą gauna du kartus į mėnesį, už tai pasirašo. Pinigai mokami grynais. Išmokėta pinigų suma sutampa su žiniaraštyje nurodoma suma. Valyti virtuvės patalpą tenka virėjui, o kitas kavinės patalpas – barmenėms-padavėjoms. Valytojos kavinė neturėjo.
Teismo posėdžio metu liudytoja A. P. nurodė, kad dirba barmenės-padavėjos pareigose. Avansas ir atlyginimas mokamas du kartus į mėnesį, už darbo užmokestį pasirašo. Pasirašo už tą pačią sumą, kurią ir gauna. Baro patalpas valyti yra jos pareiga, tai daro rytais. Atskiro valytojos etato nėra. V. G. yra jos pažįstama, ji anksčiau ateidavo pas ją. Ji turėjo problemų su rankų oda, todėl V. G. buvo prašiusi, nors ir pastaroji pati pasisiūlė, padėti išvalyti patalpas. Kaip tik tai įvyko VMI patikrinimo dieną. Patikrinimo metu atėjo G. J., ji buvo su viršutiniais drabužiais, kurią ji pristatė VMI darbuotojams kaip naują barmenę. G. J. tuo metu bare nedirbo. G. J. į kavinę atėjo joms susitarus, nes kartu turėjo vykti į Jaunimo centrą dėl jaunimo programos paraiškos pasirašymo, t. y. ar ji gali dalyvauti toje programoje. Kaip buvo sutarta, jos ten buvo nuvykusios. G. J. atėjo iš darbo biržos. Prieš VMI atliekant patikrinimą, G. J. buvo atėjusi pasiteirauti dėl darbo. Tos pačios dienos vakare buvo atėjusi pažiūrėti darbo pobūdį. Jai nepastebėjus, G. J. paėmė pakabintą prijuostę. Tuo metu buvo daug žmonių ir kažkas jai pasakė „ko stovi, nuimk nuo stalo indus, mes norime atsisėsti“. Tuo metu ji pylė kitiems klientams alų, todėl G. J. nunešė tuos indus. Po to ji tik stovėjo šalia jos.
Liudytoja V. P. teismo posėdžio metu nurodė, su L. Š. siejo darbiniai santykiai. Kavinėje dirbo nuo 2016 metų rugsėjo mėnesio iki 2017 metų gegužės mėnesio barmenės pareigose. Dirbo tokį trumpą laiką dėl to, kad vasaros metu neturėjo su kuo palikti vaiką. Atlyginimas buvo minimumas, mokamas du kartus per mėnesį, grynais pinigais. Pinigus išmokėdavo L. Š.. Atlyginimas buvo mokamas už atidirbtas valandas. Išmokėtos sumos nebuvo lygios, jos šiek tiek skirdavosi nuo dokumentuose nurodytų sumų už kurias pasirašydavo. Arbatpinigius gaudavo, juos pasilikdavo sau. Patalpas tvarkėsi pačios. V. G. nepažįsta.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytoja K. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) jaunimo garantų iniciatyvos projekto „Atrask save“ koordinatore. Darbo pobūdis su niekur nedirbančiu, nesimokančiu jaunimu, kuris yra nuo 15 iki 29 metų, padėti jiems integruotis į darbo rinką, grįžti į švietimo sistemą ar stažuotis. Pati G. J. susisiekė su ja, pasakė, kad jos kontaktus gavo iš darbo biržos, nori sudalyvauti projekte, kadangi turi potencialų darbdavį, kuris ją, tikriausiai, įdarbins su subsidija. Iš pradžių G. J. turėjo sudalyvauti projekte, o tik po to būti įdarbinta. Žmogui gavus iš jos pažymą, jis gali dalyvauti dėl kitų paslaugų gavimo. Asmens patikrinimas, įvedus jo duomenys į sistemą, trunka septynias dienas. Šis laikotarpis ir skaitomas kaip dalyvavimas projekte, nedirbančio ir nesimokančio. G. J. buvo atvykusi kelis kartus. Pirmą kartą G. J. buvo atvykusi su asmeniu dirbančiu toje darbovietėje. Paaiškino, kad gavus po patikrinimo duomenis iš sistemos su asmeniu susitinka dar kartą, susitvarko visus dokumentus ir išduoda jam pažymą su kuria jis registruojasi į darbo biržą, kad jis turi pirminį dalyvavimą projekte ir gali pretenduoti į antrines paslaugas, t. y. į įdarbinimą subsidijuojant. Pažyma išduodama tik po dalyvavimo projekte baigimo. Pasiūlymų dėl apmokymų, nukreipimo pas darbdavį, neteikia.
Institucijos atstovas teismo posėdžio metu teismo nurodė, kad L. Š. neneigė aplinkybių, kad tarėsi su V. G. dėl patalpų valymo, kad pastarajai buvo mokėti pinigai, taip pat neneigė, kad šie pinigai buhalterinėje apskaitoje nebuvo apskaitomi. G. J. darbo biržoje buvo užregistruota 2017-11-03, o patikrinimas buvo atliktas tų metų spalio mėnesį. Iš to seka, kad dėl dalyvavimo projekte buvo kreiptasi po patikrinimo bei sutartis tarp darbo biržos ir Bendrovės pasirašyta 2017-11-06. Prašė pripažinti L. Š. kalta pagal jai inkriminuojamus nusižengimus bei skirti jai sankcijose numatytas pinigines nuobaudas, jų dydį paliekant spręsti teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl nelegalaus darbo
Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad V. G. ir G. J. darbo faktas UAB Prekybos namams „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ neįrodytas.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai. Pagal teismų praktiką, siekiant veiką kvalifikuoti ANK 95 straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).
Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad VMI patikrinimo metu V. G. buvo kavinės patalpose, valė tualeto patalpas. Šią aplinkybę patvirtina tiek pati L. Š., tiek liudytoja apklausta VMI pareigūnė J. J., tiek liudytoja A. P.. Teismo posėdžio metu L. Š. ir A. P. nurodė, kad V. G. yra jų pažįstama, dažnai ateidavo į kavinę atsigerti kavos, pabendrauti ir kartais pati pasiūlydavo padėti pavalyti, tačiau kavinėje ji nedirbo, atskiro valytojos etato nebuvo, nes už patalpų valymą buvo atsakingos barmenės-padavėjos. Tai, kad kavinės patalpų valymas buvo barmenių-padavėjų pareiga ir tai, kad kavinė neturėjo valytojos, patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta liudytoja B. J.. Taip pat ir liudytoja V. P. patvirtino, kad patalpas valė pačios. Nors VMI pareigūnė J. J. nurodė, kad liudytoja I. P. patikrinimo metu patvirtino, kad V. G. atlieka valymo darbus, nurodydama, kad pastaroji ateidavo rytais ir ji ją įleisdavo į patalpas, tačiau pirmiau aptartos aplinkybės paneigia šiuos teiginius. Be to, kaip nurodo V. G. su L. Š. tartasi dėl valymo darbų nebuvo, L. Š. jai dėl valymo ir atėjimo į darbą nėra skambinusi, jokio išankstinio grafiko nebuvo, taip pat ir jokia darbo užmokesčio suma nebuvo sutarta. Nors V. G. paaiškinime nurodyta, kad susitarus su įmonės direktore (L. Š.) dirba kavinėje valytoja, pastarajai jai paskambinus, ji ateina išplauti grindis, tačiau teismo posėdyje V. G. nurodė, kad su VMI pareigūne kalbėjo rusų kalba, paaiškinimas buvo surašytas ne jos ranka, be to lietuvių kalbą, paaiškinimą pasirašė nesupratus teksto. Teismas neturi pagrindo abejoti V. G. duotais parodymais, be to, kaip jau buvo minima, aptartos aplinkybės paneigia jos darbo faktą kavinėje. Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad V. G. nebuvo privaloma jokia Bendrovėje galiojanti tvarka, tačiau, nors ji ir buvo kavinės patalpose VMI patikrinimo metu, bet negaudavo nurodymų nei iš L. Š., nei iš kitų asmenų, ji neturėjo nustatyto jokio grafiko, darbo užmokestis nebuvo sutartas, be to nebuvo jokio santykių tęstinumo, nes buvo padėjusi tik kelis kartus.
Taip pat, byloje esančiais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad VMI patikrinimo metu G. J. buvo įmonės baro patalpose ir kaip ji pati paaiškino, ji buvo atėjusi įforminti įdarbinimo dokumentų, nusimovusi lauko drabužių nebuvo, darbui skirtų drabužių neturėjo. Tiek L. Š., tiek A. P. nurodė, kad G. J. kavinėje nedirbo, patikrinimo metu buvo su paltu (striuke). Šią aplinkybę patvirtino ir VMI pareigūnė J. J.. Nors pati G. J. nurodė, kad prieš VMI patikrinimą buvo atėjusi pasimokinti, padėjo barmenei, su ja darbo sutartis sudaryta nebuvo, dėl ko būtų galima įžvelgti nelegalaus darbo požymius, tačiau sugretinus byloje esančius ir teismo posėdyje duotus liudytojų parodymus, darytina išvada, jog visgi ji darbo funkcijų neatliko. Liudytoja A. P. nurodė, kad G. J. niekas dirbti nebuvo leidęs, prieš VMI patikrinimą ji buvo atėjusi tik pažiūrėti, stovėjo netoli baro. Tuo metu buvo daug žmonių, gavosi nesusipratimas, kai kavinės lankytojai nurodė G. J. nuo stalo nunešti indus, pamanę, kad ji yra kavinės darbuotoja. Tiek L. Š., tiek G. J. patvirtino, kad pastarajai darbo užmokestis mokymosi metu mokamas nebuvo. Teismo posėdžio metu A. P. paaiškino, kad VMI patikrinimo dieną ji kartu su G. J. susitarė vykti į Jaunimo centrą dėl jaunimo programos paraiškos pasirašymo. Liudytoja K. L. teismo posėdžio metu patvirtino, kad pirmą kartą G. J. buvo atvykusi į centrą kartu su asmeniu dirbančiu toje darbovietėje, į kurią G. J. norėjo įsidarbinti su subsidija. Iš pradžių G. J. turėjo sudalyvauti projekte, o tik po to būti įdarbinta. Dalyvavimas projekte vyksta septynias dienas, kol trunka asmens duomenų patikrinimas. Tuo metu asmuo turi būti nedirbantis ir nesimokantis. Pažyma, su kuria asmuo registruojasi į darbo biržą ir gali pretenduoti į įdarbinimą subsidijuojant, išduodama tik po dalyvavimo projekte baigimo, t. y. po septynerių dienų. Tai, kad G. J., kaip darbuotoja, buvo rasta per Klaipėdos darbo biržą, patvirtina byloje esanti G. J. ir darbo biržos sudaryta sutartis dėl darbo vietos subsidijavimo. VMI tikrinimo dieną G. J. negalėjo būti įdarbinta, su ja negalėjo būti sudaryta darbo sutartis, kadangi dalyvavo programoje, tačiau sutvarkius formalumus darbo biržoje, darbo sutartis su G. J. buvo sudaryta. Iš to darytina išvada, kad L. Š. nesiekė nelegaliai įdarbinti G. J. ar pažeisti valstybės interesų.
Taigi, išanalizavęs ir įvertinęs tyrimo surinktų ir teisiamo proceso metu ištirtus įrodymus, jų visumą, teismas sprendžia, kad šioje byloje nesurinkta pakankamai faktinių duomenų, kurie leistų be jokių pagrįstų abejonių tvirtinti, kad L. Š. padarė jai inkriminuojamą nusižengimą pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena jai pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį nutrauktina.
Dėl neapskaityto darbo užmokesčio
ANK 99 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tyčinis darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje pažeidimas arba darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimas užtraukia darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo dviejų tūkstančių septynių šimtų iki šešių tūkstančių eurų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinimas L. Š. pareikštas dėl to, kad operatyvaus patikrinimo metu atlikus Bendrovei priklausančioje kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, patikrinimą ir išanalizavus Bendrovės pateiktus apskaitos dokumentus bei remiantis dirbusių darbuotojų: I. P., L. Z. ir V. P. raštu pateikta informacija, nustatyta, kad iš viso joms, laikotarpiu nuo 2017 m. vasario mėn. iki 2017-09-11, Bendrovės vadovė L. Š. išmokėjo 866,91 Eur darbo užmokesčio sumą, kuri nebuvo įtraukta į Bendrovės buhalterinę apskaitą.
Teismas, nagrinėdamas bylą nustatė, kad byloje vieninteliai administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį kaltinantys įrodymai yra operatyvaus patikrinimo metu Bendrovės darbuotojų duoti paaiškinimai. Jokių kitų padarytą pažeidimą galinčių patvirtinti objektyvių įrodymų byloje nėra. Pažymėtina tai, kad operatyvaus patikrinimo pažymoje nustatyta, kad tikrinimui pateiktuose darbuotojų darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščiuose apskaičiuotos išmokėtos darbo užmokesčio sumos sutapo su pateiktuose darbuotojų darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuos nurodytomis sumomis. Šį faktą teismo posėdyje patvirtino ir liudytoja apklausta VMI pareigūnė J. J.. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad vien bendrovės buhalterinės apskaitos ir asmens paaiškinimų neatitikimas negali būti pagrindas kvalifikuoti veiką pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį (bylos Nr. N575-1449/2010). Be to, nagrinėjamu atveju Bendrovės darbuotojų, kurių parodymais remiamas kaltinimas, t. y. I. P., L. Z. ir V. P. paneigiami teismo posėdžio metu liudytojų B. J., A. P., kurios nurodė, kad gaudavo tiek pinigų, kiek ir pasirašydavo apskaitoje. Kitų įrodymų, galinčių neabejotinai patvirtinti L. Š. kaltę padarius ANT 99 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, nėra. Vien operatyvaus patikrinimo metu Bendrovės darbuotojų duoti paaiškinimai negali būti laikomais pakankamais aplinkybę, kad L. Š. nelegaliai išmokėjo darbo užmokestį, patvirtinančiais įrodymais, juolab, kad kitos Bendrovės darbuotojos teismo posėdyje šio fakto nepatvirtino. Tiesioginių įrodymų, neginčijamai pagrindžiančių neapskaityto Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose darbo užmokesčio mokėjimo faktą, byloje nėra.
Esant šioms aplinkybėms, įvertinus tai, kad administracinio nusižengimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, darytina išvada, jog nėra įrodyta, kad Bendrovei priklausančioje kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams buvo mokamas darbo užmokestis, neapskaitytas įmonės buhalteriniuose dokumentuose. Kadangi operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodytos faktinės aplinkybės nepasitvirtino, bylą išnagrinėjus teisme, todėl ši pažyma nelaikytina pakankamas įrodymas, nustatyti L. Š. kaltę, padarius nusižengimą, numatytą ANK 99 straipsnio 3 dalyje.
Dėl šios priežasties konstatuotina, jog administracinio nusižengimo bylos teisena L. Š. atžvilgiu nutrauktina nenustačius administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalimi, 99 straipsnio 3 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 636-637 straipsniais, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
L. Š. atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 95 straipsnio 1 dalį, 99 straipsnio 3 dalį nutraukti, nesant administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.