- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-23
- Bylos Nr.
- AN2-568-348/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00163-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Svetlana Jurgaitienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. S.
- Advokatai
- Mindaugas Vagonis
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. S. atstovo advokato Mindaugo Vagonio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 30 d. nutarimo M. S. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 30 d. nutarimu M. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 99 straipsnio 3 dalį (nutarime klaidingai nurodyta ANK 99 straipsnio 1 dalis), ir jam paskirta 2700 (dviejų tūkstančių septynių šimtų) eurų bauda, už tai, kad jis, būdamas UAB ,,M“ vadovu, išmokėjo buvusiems darbuotojams A. V. už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 18 d. – 5905,61 Eur, S. S. už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 29 d. iki 2019 m. vasario 15 d. – 3400 Eur, T. M. už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. balandžio 20 d. – 300 Eur darbo užmokesčio, kuris nebuvo įtrauktas į buhalterinės apskaitos dokumentus. Iš viso buvo išmokėta 9605 Eur neoficialaus darbo užmokesčio ir nuo šios sumos nesumokėtas gyventojų pajamų mokestis bei įmokos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Tuo UAB ,,M“ vadovas M. S. pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio reikalavimus.
2. Kauno apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad liudytojų A. V., T. M. ir S. S. parodymai duoti teismo posėdyje yra nelogiški, prieštaringi ir patikimumo prasme abejotini, jais siekiama apginti M. S. gynybinę poziciją, todėl vadovavosi pirminiais liudytojų parodymais ir sprendė, kad jie yra pakankami M. S. kaltei pagrįsti.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas Mindaugas Vagonis prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną M. S. atžvilgiu nutraukti.
3.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra neparemtos byloje surinktų įrodymų visuma, o pats ginčijamas nutarimas yra nemotyvuotas. Teismas apsiribojo tik byloje surinktų įrodymų išvardijimu, tačiau nepateikė jokių argumentų dėl šių įrodymų vertinimo. Taip pat, priimtas nutarimas buvo paremtas vien prielaidomis, nes teismas nenurodė jokių konkrečių įrodymų, kurie patvirtina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą grindė iš esmės tik buvusių bendrovės darbuotojų A. V., S. S. ir T. M. pirminiais rašytiniais parodymais, duotais tyrimo metu, kuriuos jie pakeitė dar atliekamo tyrimo metu, praėjus vos keletui dienų po pirminių parodymų teikimo, o teisme šiuos pakeistus parodymus taip pat patvirtino. Teismas teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus formaliai atmetė, nurodydamas, jog pakeistieji parodymai yra nelogiški, prieštaringi ir patikimumo prasme abejotini bei jų nepatvirtina kita surinkta bylos medžiaga. Tačiau, skundo autoriaus teigimu, kita bylos medžiaga taip pat kelia pagrįstų abejonių.
3.2. Skunde pažymima, kad teismas rėmėsi liudytojos D. B. parodymais, kad jai kitą dieną paskambino vienas iš minėtų asmenų ir pasakė, kad jam grasinama ir jaučia spaudimą dėl pateikto paaiškinimo. Tačiau teismas remdamasis šiais parodymais aiškiai vertino ne parodymų visumą, tačiau atsietai rėmėsi vien tik minėtos liudytojos parodymais. Teismo posėdžio metu A. V., S. S. ir T. M. nurodė, kad jiems niekas jokio spaudimo nedarė, neprašė pakeisti parodymų. D. B. taip pat negalėjo įvardinti, kas jai paskambino dėl daromo poveikio, garso įrašo negalėjo pateikti, apie šią aplinkybę jokio tarnybinio pranešimo nesurašė, papildomai dėl daromo poveikio A. V., S. S. ir T. M. neapklausė, teisėsaugos institucijų apie tai neinformavo. Nežiūrint į tai, pirmosios instancijos teismas šiais niekuo neparemtais parodymais grindė ginčijamą nutarimą ir juos laikė pagrindu nesivadovauti vėlesniais minėtų liudytojų parodymais.
3.3. Skunde taip pat akcentuojama, kad, remiantis bendrai šiuo klausimu formuojama teismų praktiką, vien tik bendrovės buhalterinės apskaitos ir asmens paaiškinimų neatitikimas negali būti pagrindas kvalifikuoti veiką pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimas turėtų būti įrodinėjamas tiesioginiais įrodymais, o kaltinimo liudytojų parodymai turėtų būti patvirtinti kitais objektyviais įrodymais. Nagrinėjamu atveju atlikus operatyvinį patikrinimą nebuvo surinkta, o ir į bylą nebuvo pateikta, jokių objektyvių įrodymų, kurie liudytų apie įmonėje vestus neoficialius ar juodosios buhalterijos apskaitos dokumentus, žiniaraščių, kitų įmonės veiklos dokumentų, kurie patvirtintų apie įmonėje mokėtą neoficialų atlyginimą. Nors buvę įmonės darbuotojai nurodė tam tikras aplinkybes apie tariamai mokėtą neoficialų atlyginimą, tačiau savo valia raštu šiuos parodymus paneigė bei tai patvirtino apklausiami teismo posėdžio metu. Tuo tarpu vien faktas, kad pagrindinių kaltinimo liudytojų parodymai yra prieštaringi, nesant jokių kitų tiesioginių kaltės įrodymų, panaikina galimybę pripažinti asmenį kaltu, nes kaltinantys duomenys nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje neturėtų kelti jokių pagrįstų abejonių savo patikimumu.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkė J. S. prašo apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
5. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. S. atstovo advokato Mindaugo Vagonio apeliacinis skundas atmetamas.
6. Apeliaciniame skunde neigiama M. S. kaltė pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį, teigiant, kad M. S. kaltė paremta tik tyrimo metu liudytojų duotais parodymais, kuriuos A. V., S. S. ir T. M. po kelių dienų pakeitė ir savo pakeistus parodymus patvirtino teisminio nagrinėjimo metu. Skundo autoriaus teigimu, esant šioms aplinkybėms, taip pat, M. S. neigiant savo kaltę, jokių kitų patikimų ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, byloje nėra.
7. Vadovaujantis ANK 563, 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tuomet, kai visapusiškai ir išsamiai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Šios nuostatos įpareigoja administracinio nusižengimo byloje priimtame nutarime išdėstyti ir motyvuotai įvertinti bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes. Organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs nusižengimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas M. S. pagrįstai pripažino padariusį ANK 99 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir nutarime išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad M. S. kaltė padarius minėtą nusižengimą įrodyta.
8. ANK 99 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už tyčinį Lietuvos Respublikos darbo kodekse, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme, kolektyvinėje arba darbo sutartyje nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą arba darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą.
9. Byloje nustatyta, kad liudytojai A. V., S. S. ir T. M. patvirtino aplinkybes apie tai, kad dirbo UAB „M“ ir jiems buvo mokamas nustatytas darbo užmokestis, kuris buvo pervedamas darbuotojams į banko sąskaitą, bet buvo mokama ir papildomai bei nurodė apytiksles sumas (b. l. 5, 8, 10). Šie liudytojų parodymai apie minėtas buvo įforminti paaiškinimais, operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 2-4).
10. Apeliaciniame skunde neigiant M. S. kaltę padarius administracinį nusižengimą nurodoma, kad liudytojai A. V., S. S. ir T. M. pirminius rašytinius parodymais, duotus tyrimo metu, pakeitė dar atliekamo tyrimo metu, praėjus vos keletui dienų po pirminių parodymų teikimo, o teisme šiuos pakeistus parodymus taip pat patvirtino. Tačiau aukštesnės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, jog liudytojai, pakeisdami parodymus, siekė apginti M. S. gynybinę poziciją, kad pastarasis išvengtų neigiamų pasekmių. Remiantis nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos duomenimis, 2019 m. gruodžio 2 d. M. V., S. S. ir T. M. paaiškinimuose patvirtino, jog fiksuotą darbo užmokestį gaudavo į savo banko sąskaitas, tačiau gaudavo ir papildomą užmokestį grynaisiais pinigais, kurių išmokėjimas nebuvo niekur fiksuotas, ir jie, gaudami šiuos pinigus, niekur nepasirašydavo. Netikėti šių asmenų rašytiniais paaiškinimais, teisinio pagrindo nėra. Jie buvo pateikti komentuojamo įvykio metu, visi asmenys tuo metu dirbo įmonėje, todėl pagrindo melagingai apkalbėti savo vadovą, akivaizdžiai neturėjo. Ir nors praėjus keletui dienų liudytojai pakeitė savo pirminiuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, teigdami, jog neoficialaus atlyginimo negavo, tokiu būdu jie neabejotinai turėjo pakankamai laiko aptarti įvykio aplinkybes su M. S. bei suderinti savo parodymus, kas, aukštesniojo teismo įsitikinimu, ir lėmė liudytojų parodymų pakeitimą, nenurodant jokių svarių ir objektyvių parodymų pakeitimo aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirminius savo paaiškinimus įmonės darbuotojai pateikė surašytus savo ranka ir nieko neįtakojami. Tuo tarpu vertinant jų vėlesnius paaiškinimus bei parodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme be jau aptartų aplinkybių pažymėtina ir tai, kad (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento Operatyviosios kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė D. B. teisme parodė, jog sekančią dieną po paaiškinimų surašymo ji gavo skambutį, kad darbuotojui yra grasinama, todėl jam buvo pasiūlyta kreiptis į policiją, o gruodžio 4 d. atvyko įmonės darbuotojai ir prašė atšaukti pirminius parodymus ir pateikė naujai surašytus paaiškinimus. Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai konstatuoti, jog pirminius paaiškinimus davę įmonės darbuotojai pakeitė parodymus galimai įtakojami juos pakeisti ir taip padėti išvengti M. S. gręsiančios atsakomybės.
11. Netikėti minėtų liudytojų pirminiuose paaiškinimuose nurodytomis aplinkybėmis dėl neoficialaus atlyginimo grynaisiais pinigais mokėjimo nėra pagrindo ir dėl to, kad jų paaiškinimai pagrindžia kitas operatyvinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes. O būtent, 2019 m. gruodžio 2 d. A. V. paaiškinime nurodyta, jog „juodus pinigus“ įmonės vadovas susirinkdavo iš darbuotojų, kuriems leisdavo pilti kurą iš įmonės kortelės, įmonės vardu buvo pirktas kompiuteris asmeninėms reikmėms (b. l. 6). Tas pačias aplinkybes savo paaiškinime nurodė ir liudytojas S. S. (b. l. 8). Šie duomenys buvo patvirtinti operatyvinio patikrinimo metu bei surašant pažymą, t. y. nustatyta, kad bendrovė per laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d. pirko kurą nedarbo laiku už 6867 eurų sumą su PVM, kuris galimai buvo sunaudotas ne bendrovės ūkyje. Be to, peržiūrėjus prekių ir paslaugų pirkimo dokumentus, nustatyta, kad dalis įsigytų prekių, iš viso už 3512,26 eurų ir paslaugų buvo sunaudota privačių poreikių tenkinimui.
12. Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad įmonės UAB „M“ darbuotojų M. V., S. S. ir T. M. raštiški paaiškinimai ir patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, patvirtina faktą, kad bendrovėje buvo vykdomas neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimas, nefiksuojant šių veiksmų buhalterinėje apskaitoje, ką patvirtina ir operatyvaus patikrinimo pažyma. Pažymėtina, kad už apskaitos organizavimą, vadovaujantis teisės aktais, atsako ūkio subjekto vadovas, o nagrinėjamu atveju tai yra M. S.. Todėl nutarimu M. S. pagrįstai pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį. Apeliacinio skundo motyvai, kuriais ginčijama M. S. kaltė ir vertinama, kad apylinkės teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir rašytinę bylos medžiagą, yra atmetami kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys objektyviai bylos medžiagai.
13. Teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme ištirtais bei nutarime aptartais įrodymais, pagrįstai pripažino M. S. padarius ANK 99 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Teismo padarytos išvados visiškai atitinka bylos aplinkybes, o įstatymas pažeidėjui pritaikytas tinkamai.
14. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms daroma išvada, kad teismo nutarimas, kuriuo nubaustas M. S., yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti, kaip prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo. Esant šioms aplinkybėms Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 30 d. nutarimas paliekamas nepakeistas ir M. S. atstovo advokato Mindaugo Vagonio apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 30 d. nutarimą palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. S. atstovo advokato Mindaugo Vagonio apeliacinio skundo netenkinti.
Šis nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.