Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-03-19 nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. administracinio nusižengimo protokolas V. S. surašytas dėl to, kad jis, nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31 eidamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų pateikimą bei veiklą, apskaitos dokumentais nepagrindė visų ūkinių įvykių, kurie privalėjo būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Įvertinus patikrinimo metu pateiktus bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, atsižvelgiant į žveju dirbusio V. M. pateiktą informaciją, nustatyta, kad per 2019–2020 metus bendrovės vadovas V. S. žveju dirbusiam V. M. išmokėjo 3 442,35 Eur neįtrauktą į apskaitą darbo užmokesčio sumą ir nepriskaičiavo ir nesumokėjo iš viso 2 521,17 Eur mokesčių ir įmokų sumos. Bendrovės vadovas V. S. laikotarpiu nuo 2019-01-02 iki 2020-07-17, siekdamas iškreipti išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją bei siekdamas išvengti mokesčių, nepateikė jo vadovaujamos bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei duomenų apie faktiškai bendrovės darbuotojui išmokėtą darbo užmokestį. Bendrovės vadovas V. S. 19 atvejų per 2019–2020 metus žveju dirbusiam V. M. išmokėjo bendrą 3 442,35 Eur neįtrauktą į apskaitą darbo užmokesčio sumą.

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai, išnagrinėję administracinio nusižengimo bylą, įvertinę byloje surinktų duomenų visumą, 2021-03-19 nutarimu administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 99 straipsnio 3 dalį, 205 straipsnio 1 ir 6 dalis V. S. nutraukė.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Dėl to paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

6. Susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga ir apeliacinio skundo argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis vertino nepažeisdamas ANK 569 straipsnio reikalavimų. Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, skundą nagrinėjantis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju Institucija UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ tyrimo metu pateiktus darbo laiko apskaitos žiniaraščius vertino kritiškai, tuo tarpu pagrindiniu V. S. kaltinančiu įrodymu yra laikomi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ žveju dirbusio V. M. 2020-09-23 pateikti paaiškinimai, kurių pagrindu padarytos išvados tiek 2020-09-30 apžiūros protokole, tiek 2020-10-02 patikrinimo akte.

8. Apygardos teismas pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad iš bylos medžiagos nustatyta, kad V. M. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2019-02-07 (t. 1, b. l. 33–35). Taigi jis neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo gauti darbo užmokestį už 2019 m. sausio mėnesį ir jo negavo. Tačiau Institucijai 2020-09-23 pateiktame paaiškinime V. M., detalizuodamas per laikotarpį nuo 2019 m. sausio mėnesio iki 2020 m. liepos mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam išmokėtas sumas, be kita ko, nurodė, kad darbo užmokestį jis gavo ir 2019 m. sausio mėnesį. Taigi V. M. teiginys, kad ,,už 2019 m. 01 mėn. man faktiškai išmokėto darbo užmokesčio suma grynais pinigais į rankas sudarė ne mažiau kaip 400 EUR“ yra neteisingas.

12. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2020 m. balandžio mėnesį V. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo suteiktos neapmokamos atostogos (t. 1, b. l. 145, 146). Todėl natūralu, kad nedirbdamas V. M. iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ šį mėnesį negalėjo gauti, kaip jis nurodė Institucijai 2020-09-23 pateiktame paaiškinime, ne mažiau kaip 470 Eur.

13. Išdėstytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad V. M. Institucijai 2020-09-23 duoti paaiškinimai visiškai neatitinka kitų administracinio nusižengimo byloje esančių objektyvių įrodymų, todėl Institucijos siekis, kad būtų vadovaujamasi pirminiais V. M. paaiškinimais, kuriuos, kaip minėta, visiškai paneigia kiti administracinio nusižengimo byloje esantys rašytiniai įrodymai, vertintinas kaip nelogiškas. Apygardos teismas sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad V. M. Institucijai 2020-09-23 duotų paaiškinimų neteisingumą pagrindžia ir tai, kad jis nurodė, kad nuo įdarbinimo dienos iki atleidimo iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dienos faktiškai dirbo ne mažiau kaip 20 darbo dienų ir 140 valandų per mėnesį (išskyrus ligos metu ir nemokamų atostogų metu). Tačiau įvertinus administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis apie V. M. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ faktiškai dirbtą laiką, akivaizdu, kad jis neturėjo fizinės galimybės visą laikotarpį nuo 2019-02-07 iki 2020-07-17 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dirbti ne mažiau kaip 20 darbo dienų ir 140 valandų per mėnesį.

14. Apibendrinant išdėstytus argumentus, apygardos teismas konstatuoja, kad V. M. paaiškinimus reikia vertinti itin kritiškai, kadangi pagrįstai abejotina, kad asmuo, praėjus daugiau nei vienerių metų laikotarpiui, atsimintų, kokią konkrečiai sumą grynųjų pinigų kiekvieną mėnesį gavo. Tokią teismo išvadą pagrindžia ir aplinkybė, kad savo 2020-09-23 paaiškinime V. M. nurodė, kad būdavo ir tokių mėnesių (negali prisiminti tiksliai), kad darbo užmokestį V. S. išmokėdavo per kelis kartus, t. y. mokėdavo avansus dalimis, bet jų suma niekada nebūdavo didesnė nei 600 Eur, todėl darytina išvada, kad V. M. negali tiksliai prisiminti net 19 mėnesių su konkrečiomis tariamai gautomis sumomis, jeigu neatsimena, kiek kartų šiuo laikotarpiu gaudavo atlyginimą dalimis ir kokiomis dalimis.

15. Atmestinas Institucijos apeliacinio skundo argumentas, kad teisme V. M. davė su V. S. suderintus parodymus ir siekė V. S. padėti išvengti administracinės atsakomybės. Pirmiausia byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių galimą V. M. suinteresuotumą bylos baigtimi ir (ar) V. S. nenubaudimu administracine tvarka. Kita vertus, manytina, kad V. M., apklausiamas teisme, prieš tai jį įspėjus dėl gresiančios baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą (t. 1, b. l. 154), nenorėdamas būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už melagingų parodymų davimą, davė teisingus parodymus, t. y. jis 2020-09-23 paaiškinime nurodytų aplinkybių patvirtinti negalėjo, kadangi neprisiminė. Jis taip pat neprisiminė, nei kokiu laikotarpiu apskritai dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, nei kokiais laikotarpiais buvo neapmokamose atostogose. Be to, kaip nurodyta skundžiamame nutarime, V. M. bylos nagrinėjimo metu parodė, kad ir tyrėjai apklausos metu teigė neprisimenantys aplinkybių dėl datų, konkrečių išmokėtų darbo užmokesčio sumų ir dirbtų valandų, tačiau nurodė, kad tyrėja primygtinai klausinėjo apie išmokėtas darbo užmokesčio sumas klausimą užduodant ,,Ar galėjo būti tokia suma?“, o jis atsakydavo, jog gal ir galėjo, tačiau neprisimena. Papildomai atkreiptinas Institucijos dėmesys į tai, kad apklausiamas teisme V. M. taip pat parodė, kad padarė klaidą, kad tyrėjos surašytą jo paaiškinimą pasirašė jo neperskaitęs. Todėl ir ši aplinkybė patvirtina, kad nėra galimybės besąlygiškai vadovautis V. M. duotais pirminiais paaiškinimais. Tuo labiau, kaip minėta, kad šie paaiškinimai visiškai neatitinka administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos.

16. Institucija apeliaciniame skunde įrodinėja, kad V. M. neteisingai nurodė Institucijoje jį apklausiant prabūtą laiką. Tačiau sutiktina su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad pirmiausia V. M., atvykęs į tokią įstaigą apklausai, nenustatinėjo tikslaus Institucijoje išbūto laiko. Antra, apklausa Finansinių nusikaltimų tyrimo valdyboje žmogui nėra kasdienis ir įprastas įvykis, todėl jis jautėsi nejaukiai, nemaloniai, įstaigoje išbūtas laikas jam galbūt ir prailgo. Tačiau svarbiausia šioje situacijoje yra tai, kad laiko tarpas, kurį V. M. 2020-09-23 praleido apklausoje pas tyrėją, jokios teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi. Faktas yra tai, kad asmuo, neturėdamas jokių papildomų dokumentų, užrašų ir panašiai, 2020-09-23 objektyviai neturi galimybės smulkiai ir detaliai atsiminti aplinkybių, kurios vyko prieš santykinai ilgą laiko tarpą (laikotarpiu nuo 2019-01-02 iki 2020-07-17), tai yra tikslių kiekvieną mėnesį gautų sumų, ligos laikotarpių, nepamokamų atostogų laikotarpių, tikslaus dirbtų valandų laiko ir panašiai.

17. Be to, net jeigu būtų galima V. M. Institucijoje apklausos metu praleistą laiko tarpą sieti su jo paaiškinimų teisingumu, kaip matyti iš Institucijos pateikto registracijos žurnalo, V. M. pasirašė tik atvykęs į įstaigą, prie išvykimo laiko jo parašo nėra, kadangi asmenys, išvykstantys iš Institucijos, pakartotinai žurnale prie išvykimo laiko nepasirašo, todėl Institucija galėjo nurodyti bet kokį V. M. išvykimo iš Institucijos laiką.

18. Apygardos teismas negali neatkreipti dėmesio ir į aplinkybę, kad administracinio nusižengimo byloje yra duomenų, pagrindžiančių V. M. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaunamas pajamas Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitų pagrindu (t. 1, b. l. 109). Kai V. M. teikdavo paslaugas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pagal Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus, tai atlygis už suteiktas paslaugas jam buvo išmokamas pagal kasos išlaidų orderius, t. y. ne kaip darbo užmokestis. Taigi išlieka abejonė, jog V. M. galėjo visas iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ gaunamas pajamas nurodyti kaip gautą darbo užmokestį. Apie tai jis paaiškinimų nedavė, klausiamas ir apklausiamas apie Kvitus net nebuvo, t. y. apklausoje nėra detalizuota, už ką ir kokiu pagrindu jis gaudavo pinigų sumas. Apibendrinant darytina išvada, kad Institucija nepagrįstai visas V. M. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautas sumas vertino kaip jam išmokėtą darbo užmokestį.

19. Institucija apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodo, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Neringos pasienio užkardos pareigūnų pateikti duomenys nesutampa su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenimis. Tačiau pažymėtina tai, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Neringos pasienio užkardos Institucijai pateikti duomenys patys savaime nei patvirtina, nei paneigia V. S. kaltės dėl jam Institucijos inkriminuotų ANK 99 straipsnio 3 dalyje ir 205 straipsnio 1 ir 6 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo. Be to, iš Institucijos su apeliaciniu skundu pateikto 2020-11-10 nutarimo, priimto administracinio nusižengimo byloje Nr. 37235-ANR_N-1254-2020, dėl V. S. padaryto ANK 536 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, t. y. V. S., išplaukdamas į teritorinę jūrą su valtimi Nr. LT-P-7854, apie išplaukimą nepranešė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams. Taigi akivaizdu, jog nėra pagrindo Pasieniečių pateiktus duomenis susieti su faktiniu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų laiku, kadangi šiuo atveju jau yra konstatuota, kad duomenys pasienio tarnybai nebuvo teisingi, – už tai V. S. yra nubaustas.

20. Institucija apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose ne visada buvo fiksuojamas darbuotojų faktiškai dirbtas laikas, kadangi pagal žvejybos žurnalo duomenis pasirinktais laikotarpiais buvo statomi žvejybos įrankiai, o darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose tomis dienomis pažymėta P (poilsio dienos).

21. Tačiau Institucija vis dėlto nepaneigė V. S. nurodytos informacijos, kad jis taip pat yra žvejys, atsižvelgiant į faktą, kad žvejybos sezonas yra labai trumpas, V. S., siekdamas nustatyti žvejybos galimybes arba pasiruošti žvejybai, tam tikrus paruošiamuosius darbus bet kuriuo laikotarpiu atlieka ir pats vienas. O faktas, jog V. S., kaip UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovas, poilsio dienomis galbūt statė tinklus, jokios teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl galbūt neįtraukto į apskaitą darbo užmokesčio mokėjimo V. M. neturi. Be to, apygardos teismas pritaria administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo išvadai, kad darbo laiko apskaita fiksuojama darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, kurių forma ir pildymo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-01-27 nutarimo Nr. 78 nuostatose, o ne Baltijos jūros priekrantės žvejybos žurnale, t. y. Baltijos jūros priekrantės žurnalas nelaikytinas darbo laiko apskaitai fiksuoti tinkamu dokumentu.

22. Byloje V. S. pareikštas kaltinimas buvo grindžiamas išimtinai buvusio bendrovės darbuotojo V. M. paaiškinimu. Byloje nėra nustatytas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ neįtrauktų į apskaitą pajamų faktas, jokių kitų galbūt padarytą administracinį nusižengimą galinčių patvirtinti objektyvių įrodymų byloje taip pat nėra. Vadovaujantis teismų praktika, tokio pobūdžio administracinio nusižengimo bylose darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimas turėtų būti įrodinėjamas tiesioginiais įrodymais, o kaltinimo liudytojų parodymai turėtų būti patvirtinami kitais objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N143-614/2008; N10-2044/2007; N5-1428/2007). Nagrinėjamu atveju yra priešingai – objektyvūs bylos duomenys ne tik nepatvirtina, tačiau net paneigia V. M. Institucijai 2020-09-23 duotame paaiškinime išdėstytų aplinkybių teisingumą. O tiesioginių įrodymų, neginčijamai pagrindžiančių neįtraukto į apskaitą buhalterinės apskaitos dokumentuose darbo užmokesčio mokėjimo faktą, Institucija nepateikė. Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi Institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai Institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-2014). Taigi įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės nustato, jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai. Asmuo negali būti nubaustas grindžiant jo kaltę prielaidomis.

23. Esant išdėstytiems argumentams konstatuotina, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-03-19 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, Institucijos apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo teisėtą ir pagrįstą nutarimą keisti ar naikinti, todėl skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas, o Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos apeliacinis skundas netenkinamas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-03-19 nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.