Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Pažeidimų vertinimo ir pastabų nagrinėjimo skyriaus vedėjo K. M. (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 25 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ž. S. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, jog jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, 2018 m. spalio 20 d. 2 val. 25 min. (duomenys neskelbtini), esančiame UAB (duomenys neskelbtini) kokteilių bare (naktiniame klube) (duomenys neskelbtini) leido dirbti S. J., gim. (duomenys neskelbtini), kokteilių baro apsaugos darbuotoju, nesudaręs su juo rašytinės darbo sutarties. Tokiu būdu Ž. S., nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie S. J. priėmimą į darbą, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 43 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

2. Be to, Ž. S., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, bendrovės veiklos vykdymo vietoje kokteilių bare, esančiame (duomenys neskelbtini), L. U. už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 21 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. grynaisiais pinigais išmokėjo 141,51 Eur, R. L. už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 14 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. grynaisiais pinigais išmokėjo 222,42 Eur, P. U. už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 19 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. grynaisiais pinigais išmokėjo 188,93 Eur darbo užmokesčio, kuris nebuvo įtrauktas į bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus. Tokiu būdu Ž. S. pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir padarė nusižengimą, numatytą ANK 99 straipsnio 3 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

6. Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Dėl ANK 99 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo

7. Apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį, neišnagrinėjęs visų reikšmingų aplinkybių, neobjektyviai išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, nepašalinęs tarp duomenų esančių prieštaravimų.

8. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

9. ANK 99 straipsnio 3 dalis numato administracinę atsakomybę už tyčinį Lietuvos Respublikos darbo kodekse, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme, kolektyvinėje arba darbo sutartyje nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą arba darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą. Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2015 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XII-2215 redakcija) 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punktu, pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį. Komentuojamų taisyklių 7 punktas nustato, kad vienkartinė darbo užmokesčio, premijų, pašalpų, pensijų, stipendijų, tantjemų, dividendų ar kita išmoka asmeniui (ūkio subjekto darbuotojui arba asmeniui, kuris nėra ūkio subjekto darbuotojas) turi būti įforminama kasos išlaidų orderiu. Iš aptarto teisinio reguliavimo išeina, kad išmokamas darbo užmokestis bei kitos su darbo santykiais susijusios išmokos privalo būti įtrauktos į buhalterinės apskaitos dokumentus, o tokios tvarkos pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį.

10. Pagal formuojamą teismų praktiką, nagrinėjant tokio pobūdžio administracinio nusižengimo bylas, darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimas turėtų būti įrodinėjamas tiesioginiais įrodymais, o kaltinantys liudytojų parodymai turėtų būti patvirtinami kitais objektyviais įrodymais. Tuo tarpu vien tik bendrovės buhalterinės apskaitos ir asmens paaiškinimų neatitikimas, priešingai, nei traktuojama apeliaciniame skunde, negali būti pagrindas kvalifikuoti veiką pagal ANK 99 straipsnio 3 dalies nuostatas. Nagrinėjant tokio pobūdžio administracinio nusižengimo bylas, darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimas turėtų būti įrodinėjamas tiesioginiais įrodymais, o kaltinimo liudytojų parodymai turėtų būti patvirtinami kitais objektyviais įrodymais. Todėl esamų ir buvusių įmonės darbuotojų paaiškinimai, neparemti jokiais kitais objektyviais duomenimis, nagrinėjamu atveju nelaikytini pakankamu įrodymu Ž. S. administracinei atsakomybei pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį kilti.

13. Tačiau administracinio nusižengimo byloje kitų įrodymų (išskyrus įmonės darbuotojų P. U., L. U. ir buvusio darbuotojo R. L. pirminiuose paaiškinimuose užfiksuotas aplinkybes apie jiems neva išmokėtą, tačiau į įmonės buhalterinius dokumentus neįtrauktą darbo užmokesčio dalį), neabejotinai patvirtinančių Ž. S. kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 99 straipsnio 3 dalyje, padarymo, nėra. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nesurinkta pakankamai vienareikšmių ir neginčytinų Ž. S. kaltę dėl inkriminuojamo nusižengimo padarymo patvirtinančių įrodymų. Administracinio nusižengimo byloje nebuvo įrodytas grynųjų pinigų mokėjimo darbuotojams P. U., L. U. ir R. L. faktas. Iš operatyvaus patikrinimo pažymos ir liudytojo R. N. paaiškinimų nustatyta, kad, nustatant ir apskaičiuojant išmokėto, bet neįtraukto į apskaitą darbo užmokesčio sumas, buvo vertinami darbuotojų paaiškinimai, darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai ir kasos išlaidų orderiai apie išmokėtas sumas. Kaip pagrįstai nustatė apylinkės teismas, vieninteliai administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį kaltinantys įrodymai yra operatyvaus patikrinimo metu bendrovės darbuotojų (buvusių ir esamų) duoti paaiškinimai ir jokių kitų aptariamą nusižengimą galinčių patvirtinti objektyvių įrodymų byloje nėra. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog neva padarytą administracinį nusižengimą patvirtina 2018 m. spalio 20 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau joje taip pat yra remiamasi darbuotojų raštu duotais paaiškinimais, pastaruosius lyginant su bendrovės pateiktais apskaitos dokumentais. Iš tikrųjų, jokių kitų Ž. S. inkriminuojamą nusižengimą galinčių patvirtinti objektyvių įrodymų (neoficialių ar juodosios buhalterinės apskaitos dokumentų, žiniaraščių, kitų įmonės veiklos dokumentų ar asmenų paaiškinimų ir pan.) byloje nėra, jų nepateikta ir skundą nagrinėjančiam teismui. Priešingai, nei traktuojama apeliaciniame skunde, vien bendrovės buhalterinės apskaitos ir minėtų bendrovės darbuotojų paaiškinimų neatitikimas negali būti pagrindas kvalifikuoti veiką pagal ANK 99 straipsnio 3 dalies nuostatas.

14. Apeliaciniame skunde pažymėta, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad 2018 m. spalio 20 d. patikrinimo metu buvo nustatytas 12 Eur trūkumas KKA kasoje. Taigi Institucija padarė išvadą, kad Ž. S. turėjo galimybę darbuotojams mokėti į bendrovės buhalterinę apskaitą neįtrauktą darbo užmokestį. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog šis apeliacinio skundo teiginys yra tik prielaida, kuri nėra įrodyta jokiais objektyviais duomenimis. Tokiais apelianto svarstymais ir hipotetinėmis prielaidomis negali būti grindžiama asmens kaltė ir jis negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už neva padarytą administracinį nusižengimą. Kaip jau minėta anksčiau, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Teismų praktikoje visuotinai pripažįstama nuostata, kad teismo baigiamasis aktas (nuosprendis, nutartis, nutarimas) negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais atsakomybėn (administracinėn, baudžiamojon) traukiamo asmens kaltę padarius jam inkriminuojamą teisės pažeidimą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, todėl visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai.

15. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad administracinio nusižengimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, darytina išvada, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutarimo dalis dėl administracinio nusižengimo bylos pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį nutraukimo Ž. S. yra teisėta ir pagrįsta.

Dėl ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo

16. Išnagrinėjęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis dėl ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad Klaipėdos apylinkės teismas, nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su nelegaliu darbu, netinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, nepagrįstai suteikė išskirtinę reikšmę administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens Ž. S. ir šioje įmonėje dirbančių liudytojų P. U., L. U. ir R. L. parodymams, taip pat be pagrindo rėmėsi nelegaliai dirbusio S. J. parodymais, duotais pirmosios instancijos teisme, nevertindamas jų nuoseklumo ir atitikties kitiems byloje esantiems duomenims, taip pažeidė ANK 569 straipsnio 4 dalies nuostatas ir padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra nustatyta objektyvių, neginčijamų ir tiesioginių įrodymų, patvirtinančių Ž. S. kaltę padarius jam inkriminuotą ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

17. ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas darbdaviui ar kitiems atsakingiems asmenims užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Atsižvelgiant į šios teisės normos dispoziciją akivaizdu, kad ji suformuota kaip blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalis numato, jog apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Nelegalaus darbo apibrėžimas pateikiamas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnyje, pagal kurį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

19. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje yra surinkta pakankamai S. J. nelegalų darbą patvirtinančių faktinių duomenų, kurie leidžia pagrįstai manyti, jog jis 2018 m. spalio 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame kokteilių bare „(duomenys neskelbtini)“ atliko administratoriaus / apsaugos darbuotojo darbą ir tokį darbą jis atliko ne savo, o būtent darbdavio – UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius yra Ž. S., iniciatyva ir pastarojo naudai. Šiuos darbus atliko darbdaviui žinant, susitaręs su juo dėl atlygio už darbą, darbo laiko, darbo priemonių, Ž. S. nesudarius su S. J. darbo sutarties raštu ir nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios.

20. Pagal nuosekliai nelegalaus darbo bylose formuojamą teismų praktiką, pagrindiniai įrodymai šios kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą ir tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio nusižengimo protokolą surašančiam pareigūnui, todėl pareigūnų parodymai yra itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-535/2012). Vertinant tokią teismų praktiką nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos kontekste, neabejotina, jog ir šiuo atveju, spręsdamas Ž. S. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas turėjo atidžiau patikrinti tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, tiek liudytojų P. U., L. U. ir R. L. parodymus, duotus teisme, nesuteikdamas jiems prioriteto prieš pirminius jų paaiškinimus, taip pat ir pareigūnų, atlikusių patikrinimą, parodymus bei rašytinius įrodymus.

21. 2018 m. spalio 20 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog 2018 m. spalio 20 d. 2 val. 45 min. patikrinimo metu kokteilių bare dirbo 2 apsaugos darbuotojai – R. L. ir S. J., kurie tikrino įeinančius į barą asmenis ir prižiūrėjo tvarką klube. Nustatyta, kad oficialiai įmonėje dirba tik R. L., S. J. nebuvo įdarbintas įmonėje (b. l. 6). Patikrinimo metu apklausti kokteilių baro darbuotojai patvirtino, kad S. J. dirba kokteilių bare, t. y. liudytoja P. U. nurodė, kad ji įmonėje dirba nuo 2018 m. liepos 19 d., bare ji dirbo 2018 m. spalio 18, 19 ir 20 dienomis, tomis dienomis bare taip pat dirbo apsaugos darbuotojai S. ir R. (b. l. 13); liudytojas L. U. nurodė, kad 2018 m. spalio 20 d. kokteilių baro apsaugos darbuotojai (S. ir R.) į darbą atėjo anksčiau, taip pat nurodė, kad apsaugos darbuotojai S. ir R. šiame kokteilių bare dirba nuo jo darbo įmonėje pradžios (2018 m. rugsėjo 15 d), jie prižiūri tvarką salėje, įleidžia asmenis į kavinę (b. l. 20); liudytojas R. L. nurodė, kad šiame kokteilių bare pradėjo dirbti 2018 m. rugpjūčio mėnesį, su S. dirbo 3 kartus, šiandien, t. y. 2018 m. spalio 19 d., S. atvyko anksčiau į darbą, nes kai R. L. atvyko į darbą apie 24 val., tai S. jau buvo prie baro įėjimo, taip pat 2018 m. spalio 20 d. nuo 1 val. iki 2 val. S. J. kartu su R. L. kontroliavo įėjimą į barą, t. y. atliko klientų kontrolę ( b. l. 21).

22. Pirmosios instancijos teisme kaip liudytojas apklaustas S. J. neigė 2018 m. spalio 20 d. dirbęs kokteilių bare „(duomenys neskelbtini)“, nurodė, kad tos dienos ryte susitarė su direktoriumi Ž. S., kad šis į darbą jį priims nuo 2018 m. spalio 22 d., ir direktoriaus prašymu atvyko vakare į klubą paduoti barmenui raktus nuo baro, pasiliko bare pabendrauti su žmonėmis. Nurodė, kad patikrinimo metu jis jokių darbo funkcijų neatliko ir nesuprato, kodėl yra kaltinamas nelegaliu darbu (b. l. 63). Liudytojai P. U., L. U. ir R. L. pirmosios instancijos teisme taip pat nurodė, kad S. J. nedirbo 2018 m. spalio 20 d. patikrinimo metu, o tiesiog buvo bare ir bendravo su žmonėmis, gėrė kokteilius (b. l. 47–48, 64), taigi, nurodė absoliučiai kitas aplinkybes nei paaiškinimuose, teiktuose patikrinimo vietoje. Pirmosios instancijos teismui paskelbus liudytojų patikrinimo metu duotus paaiškinimus, visi trys liudytojai, t. y. P. U., L. U. ir R. L., nurodė, jog patikrinimo metu jie sutiko su užrašytais paaiškinimais, pasirašė po jais neskaitę, jiems buvo daromas spaudimas duodant paaiškinimus. Administracinėn atsakomybėn patrauktas Ž. S. savo kaltę dėl nelegalaus S. J. darbo taip pat neigė, nurodė, kad su S. J. buvo susitaręs jį įdarbinti bare nuo 2018 m. spalio 22 d., o tą dieną tik paliko raktus S. J., kad šis tuos raktus perduotų barmenui, kuris galėtų atrakinti ir atidaryti barą (b. l. 39).

23. Pažymėtina, kad byloje buvo apklausti ir patikrinimą atlikę Institucijos pareigūnai, tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą nutraukti Ž. S. administracinio nusižengimo bylą dėl ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, neįvertino šių pareigūnų parodymų. Liudytoja K. R. patvirtino, kad, jai 2018 m. spalio 20 d. kartu su kolege atvykus į kokteilių barą „(duomenys neskelbtini)“ atlikti patikrinimo, jos buvo sustabdytos apsaugos darbuotojų, kurie jų neįleido į barą, motyvuodami, kad yra daug klientų ir nėra vietų. Nors liudytoja tiksliai negalėjo pasakyti, kuris iš dviejų apsaugos darbuotojų konkrečiai pasakė, kad pareigūnių į barą neįleis, tačiau liudytoja patvirtino tai, kad bare dirbo du apsaugos darbuotojai, kuriuos nuo kitų žmonių buvo galima atskirti iš skirtingos aprangos (b. l. 39). Kiti du byloje apklausti pareigūnai (A. P. ir R. N.) nors ir nurodė, kad jų niekas įeinant į barą nestabdė, tačiau patvirtino, kad bare buvo du apsaugos darbuotojai, kuriuos buvo galima atpažinti iš skirtingos aprangos (b. l. 39).

24. Skundą nagrinėjančio teismo manymu, šiuo atveju turi būti vadovaujamasi liudytojų P. U., L. U. ir R. L. paaiškinimais, duotais patikrinimo vietoje, ir liudytojų K. R., A. P. ir R. N. parodymais, duotais bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kadangi liudytojų P. U., L. U., R. L. ir S. J. teisme duoti parodymai, jog S. J. į kokteilių barą „(duomenys neskelbtini)“ atvykdavo tik pabendrauti su žmonėmis ir išgerti kokteilių, yra nenuoseklūs bei prieštaraujantys kitiems byloje surinktiems įrodymams. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad S. J. ir Ž. S. versiją apie tai, kad dėl darbo kokteilių bare jie susitarė tik 2018 m. spalio 20 d. ryte ir tada Ž. S. padavė S. J. baro raktus, kad S. J. šiuos raktus paduotų barmenui, paneigia byloje esantis 2018 m. spalio 18 d. S. J. prašymas priimti į darbą, kuris patvirtina aplinkybę, kad S. J. ir Ž. S. dėl S. J. priėmimo į darbą buvo susitarę dar iki 2018 m. spalio 20 d. ir būtent 2018 m. spalio 20 d. Ž. S. leido dirbti S. J. nesudaręs su juo darbo sutarties ir apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta privaloma tvarka neparnešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Skundą nagrinėjančio teismo neįtikina S. J. pateikta versija, kad jis 2018 m. spalio 20 d. patikrinimo metu tik buvo kokteilių bare „(duomenys neskelbtini)“ ir jokių darbo funkcijų neatliko, nes nelogiška, jog pašalinis asmuo, kuris nėra susijęs su kokteilių baro vykdoma veikla, kontroliuotų asmenis, įeinančius į barą, juo labiau galėtų jų neįleisti į barą. Be to, ši versija prieštarauja apklaustų pareigūnų, atlikusių minėtą patikrinimą, parodymams ir liudytojų P. U., L. U. ir R. L. pirminiams patikrinimą atlikusiems pareigūnams duotiems paaiškinimams. Kritiškai vertintini ir pirmosios instancijos teisme liudytojų P. U., L. U. ir R. L. duoti paaiškinimai, jog, atvykus pareigūnams, jie išsigando ir pasimetė, todėl sutiko su visais jų klausimais bei pasirašė po paaiškinimais. Visų pirma pažymėtina, kad visi liudytojai yra pilnamečiai asmenys, neturintis jokių psichinių ar rimtų sveikatos sutrikimų, galinčių apriboti jų faktinių aplinkybių suvokimą bei teisingą įvertinimą. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad šių paaiškinimų davimo metu būtų buvęs daromas koks nors neleistinas poveikis liudytojams, visi liudytojai pasirašė po paaiškinimais (liudytoja P. U. paaiškinimą surašė pati), todėl nėra jokio pagrindo abejoti šių paaiškinimų tikrumu ir juose nurodytos informacijos objektyvumu. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad dėl galbūt netinkamo patikrinimą atlikusių pareigūnų elgesio, jų daryto poveikio duoti atitinkamus paaiškinimus minėti liudytojai būtų kreipęsi į tiesioginius pareigūnų vadovus ar kitus atsakingus asmenis.

25. Anksčiau aptartų duomenų visuma neabejotinai patvirtina bei leidžia konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju įrodyta, kad Ž. S. būdamas darbdaviu, esant darbo santykių požymių, atlygintinumui, leido administracinio nusižengimo protokole nurodytomis aplinkybėmis dirbti S. J. nesudaręs su juo rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie jo priėmimą į darbą, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus ir padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Dėl nuobaudos skyrimo

26. Konstatavus, jog Ž. S. padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, spręstinas klausimas dėl nuobaudos jam paskyrimo. ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pagal ANK 34 straipsnio 2 dalį baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

27. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.

28. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į ANK 34 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, įvertinęs padaryto nusižengimo pobūdį, trukmę – padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su vieno asmens darbo ir socialinėmis teisėmis, S. J. nelegaliai dirbo ne daugiau kaip keturias darbo dienas (2018 m. spalio 22 d. buvo sudaryta darbo sutartis), pažeidėjo asmenybę – tai, kad jis nėra baustas už analogiško administracinio nusižengimo padarymą, šiuo metu dirba, mano, kad, net ir nesant Ž. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių (atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta), ANK 22 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam minimalią ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą – 1000 Eur.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 25 d. nutarimo dalį dėl administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį Ž. S. nutraukimo ir dėl šios dalies priimti naują nutarimą:

pripažinti Ž. S. kaltu pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 1000 Eur baudą.

Išaiškinti Ž. S., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo šio nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 1001 ir administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK, kuris yra (duomenys neskelbtini). Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti nuobaudą bus pateiktas vykdyti priverstine tvarka.

Kitą 2019 m. balandžio 25 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutarimas neskundžiama.