Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-12-02 nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Administracinio nusižengimo protokolas I. M. 2020-04-22 surašytas dėl to, kad ji laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2020-02-03, būdama uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į apskaitą iš viso 4 808,15 Eur išmokėto darbo užmokesčio, t. y. 2018 m. iš viso 3 500,25 Eur, iš jų: A. A. – 621,27 Eur, M. J. – 2 451,62 Eur, A. K. – 427,36 Eur, 2019 m. iš viso 1 280,95 Eur, iš jų: M. J. – 175,42 Eur, A. K. – 1 105,53 Eur; 2020 m. iš viso 26,95 Eur – A. K., ir priskaičiuoto 7 482,66 Eur darbo užmokesčio, neapskaičiavo iš viso: 1 653,11 Eur (2018 m. – 1 120,40 Eur, 2019 m. – 521,25 Eur, 2020 m. – 11,46 Eur) gyventojų pajamų mokesčio ir 2 671,50 Eur (2018 m. – 2 152,53 Eur, 2019 m. – 507,51 Eur, 2020 m. – 11,46 Eur) įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepriskaičiavo ir nesumokėjo iš viso 4 324,61 Eur (1 653,11 + 2 671,50) mokesčių ir įmokų, tuo padarė 1 653,11 Eur nuostolį valstybės biudžetui ir 2 671,50 Eur nuostolį Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.

2. Taigi I. M. nevykdė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. X-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 ir 4 dalių, 16 straipsnio l dalies; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo E kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 ir 16 punktų; 2004-04-13 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 straipsnio 1 dalies; 2002-07-02 Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 1 ir 3 dalių; 2002-12-03 Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. IX-1219 17 straipsnio 1 ir 2 dalių, (nuo 2019-01-01) 17 straipsnio 2 dalies; 2016-06-29 Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. XII-2508 10 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų.

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai, išnagrinėję administracinio nusižengimo bylą, įvertinę byloje surinktų duomenų visumą, 2021-12-02 nutarimu Institucijos 2020-04-22 protokolą panaikino ir administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 205 straipsnio 6 dalį I. M. nutraukė.

II. Apeliacinio skundo argumentai

4. Institucija su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-12-02 nutarimu nesutinka, prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir pripažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorę I. M. padariusia ANK 205 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Institucijos apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų paaiškinimais Institucijos 2020-04-20 išvadoje yra nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2020-02-04 Institucijos patikrinimo pradžios buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2020-02-03 išmokėto 4 808,15 Eur darbo užmokesčio ir priskaičiuoto 7 482,66 Eur darbo užmokesčio, neapskaičiavo iš viso 1 653,11 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 2 671,50 Eur įmokų į Socialinio draudimo fondo biudžetą. Institucijos specialistė, vykdydama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-05-31 nutartį, įvertinusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės I. M. su 2021-06-30 raštu Nr. 2021/06/30 pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus, kurių laikotarpis nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31, darbo užmokesčio priskaitymo dokumentų (darbo užmokesčio žiniaraščiai ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiai) kopijas ir laikotarpio nuo 2018-01-01 iki 2020-01-31 kasos dokumentus ir apskaitos registrus (Didžioji knyga), pateikė Specialisto paaiškinimą Nr. 04/12-2-13-6654 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos. Specialistė, įvertinusi teismo posėdžio metu A. K. ir A. A. duotus parodymus, paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-12-31 nepagrindė buhalteriniais apskaitos dokumentais ir į apskaitą neįtraukė iš viso 1 148,72 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo darbuotojoms A. A. ir A. K.. Pagal pateiktus laikotarpio nuo 2018-01-01 iki 2019-12-31 darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščius matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė, neužregistravo apskaitos registre Didžiojoje knygoje darbo užmokesčio priskaitymo, iš viso 1 715,92 Eur, gyventojų pajamų mokesčio – 347,24 Eur, įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondą – iš viso 598,19 Eur. Ši išvada iš esmės skundžiamame nutarime neaptariama, tik konstatuojama, kad apskaičiavimai skiriasi nuo 2020-04-20 apžiūros protokole pateiktų išvadų. Specialistė, teikdama 2021-09-30 specialisto paaiškinimą, vadovavosi ne patikrinimo metu duotais UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų A. K. ir A. A. paaiškinimais, o 2021-05-05 minėtų darbuotojų teismo metu duotais parodymais, todėl 2021-09-30 specialisto paaiškinimo išvadose nurodytos sumos skiriasi nuo sumos, kurias specialistė nurodė 2020-04-20 apžiūros protokole. Tačiau šios aplinkybės skundžiame nutarime neanalizuojamos, tik apsiribota formaliu konstatavimu, kad skiriasi išvados.

4.2. Atsižvelgiant į darbuotojų A. A. ir A. K. parodymus, duotus 2021-05-05 vykusiame Klaipėdos apylinkės teismo pasėdyje, konstatuotina, kad jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ 16 atvejų laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-12-31 buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė 1 148,72 Eur išmokėto darbo užmokesčio ir 1 715,52 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio, tai neapskaičiavo iš viso 357,20 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 598,19 Eur įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą. Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepriskaičiavo ir nesumokėjo iš viso 945,48 Eur (347,29 + 598,19 Eur) mokesčių ir įmokų, tuo padarė 347,29 Eur nuostolį valstybės biudžetui ir 598,19 Eur nuostolį Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė I. M. nesilaikė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 ir 4 dalių, 16 straipsnio l dalies; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 ir 16 punktų; 2004-04-13 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 straipsnio 1 dalies; 2002-07-02 Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 1 ir 3 dalių; 2002-12-03 Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. IX-1219 17 straipsnio l ir 2 dalių, (nuo 2019-01-01) 17 straipsnio 2 dalies; 2016-06-29 Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. XII-2508 10 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų ir padarė pažeidimą, numatytą ANK 205 straipsnio 5 dalyje.

4.3. Skundžiamame nutarime konstatuojama, kad „institucijos atstovė negalėjo pateikti objektyvių duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisingai vedė buhalterinę apskaitą, nes finansiniuose dokumentuose nesutapimu nenustatyta“, iš šio teiginio nesuprantama, kaip oficialiuose įmonės finansiniuose dokumentuose gali atsispindėti neteisingi apskaitos duomenys, kai tokie duomenys yra nustatyti apklausiant liudytojas A. A. ir A. K. ir yra konstatuoti 2021-09-30 specialisto išvadoje.

4.4. Teismas skundžiamame nutarime nurodo visiškai nesusijusias aplinkybes: „UAB „(duomenys neskelbtini)“ protokole nurodytu laiku ir vietoje padarė teisės akto pažeidimą, numatytą Teritorijos planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 26 str. 2 d., LR Statybos įstatymo 61 st.“, tai suponuoja, kad teismas, panaikindamas Institucijos 2020-04-22 protokolą, surašytą I. M. administracinio nusižengimo byloje, neįsigilino į bylos aplinkybes ir netinkamai pritaikė įstatymą.

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė I. M. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Dėl to paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

7. Susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga ir apeliacinio skundo argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis vertino nepažeisdamas ANK 569 straipsnio reikalavimų. Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, skundą nagrinėjantis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju nepakanka duomenų UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės I. M. kaltei dėl ANK 205 straipsnio 6 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo pagrįsti.

8. Apygardos teismas pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje I. M. pareikštas kaltinimas buvo grindžiamas išimtinai bendrovės darbuotojų A. K., M. J., A. A. paaiškinimais. Tačiau apygardos teismas atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, kad visos minėtos darbuotojos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškino, kad Institucijos atliekamo patikrinimo metu jos pačios paaiškinimų nerašė, paaiškinimus surašė Institucijos pareigūnai ir nors su paaiškinimų turiniu minėtoms darbuotojoms susipažinti leido (kai kurios teismo posėdžio metu nurodė, kad pačios perskaitė paaiškinimų turinį, kai kurios – kad Institucijos pareigūnas, surašęs paaiškinimą, jį perskaitė), tačiau dėl patirto Institucijos pareigūnų spaudimo, patikrinimo metu sukelto streso dėl aplinkybių, susijusių su atliekamu tyrimu ir asmenų apklausomis, nepaaiškinimo visos darbuotojos nurodė, kad paaiškinimus pasirašė realiai nesuvokdamos jų turinio, o prierašus, kad paaiškinimuose surašytos aplinkybės yra teisingos, parašė Institucijos pareigūnams reikalaujant, taip pat nurodant, kad nebus iš kabineto išleistos tol, kol paaiškinimai nebus pasirašyti.

9. Apygardos teismas negali neatkreipti dėmesio ir į tai, kad visos darbuotojos, kurių paaiškinimų pagrindu buvo surašytas Institucijos 2020-04-20 apžiūros protokolas (1 t., b. l. 3–7), apskaičiuoti duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų paaiškinimuose nurodytą darbo užmokesčio gavimą ir apskaitos dokumentais nepagrįsto darbo užmokesčio apskaičiavimą ir mokesčių bei įmokų priskaičiavimą 2018 ir 2019 m. (1 t., b. l. 8–9), surašytas 2020-04-02 Patikrinimo aktas Nr. 04/12-1-12-1244-A3 (1 t., b. l. 21), o šių dokumentų pagrindu surašytas Institucijos 2020-04-22 administracinio nusižengimo protokolas (1 t., b. l. 1), administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme teismo posėdžio metu paaiškino, kad paaiškinimuose išdėstytos informacijos turinį užduodami klausimus suformulavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų apklausas atliekantys Institucijos pareigūnai (2021-05-19 teismo posėdžio metu duoti A. K. parodymai (21.39 min., 30.10 min., 30.50 min.), M. J. parodymai (36.26 min., 37.12 min., 40.45 min., 42.30 min.), A. A. parodymai (49.26 min.). Teismo posėdžio metu visos trys darbuotojos nurodė, kad jų paaiškinimuose Institucijos pareigūnų surašyta informacija nėra visiškai tiksli. Pvz., A. K. 2021-05-19 teismo posėdžio metu parodė, kad paaiškinimą rašęs pareigūnas jos paklausė, kiek ji gauna algos vidutiniškai (teismo posėdžio įrašo 21.23 min), tačiau jos 2020-02-04 paaiškinime (1 t., b. l. 25) jį pildęs Institucijos pareigūnas nurodė, kad „nuo 2018 metų spalio mėnesio iki 2019 metų lapkričio mėnesio faktiškai mokamas darbo užmokestis buvo ne mažiau kaip 750,00 Eur į rankas per vieną mėnesį, už 2019 metų gruodžio mėnesį – 650,00 Eur darbo užmokestis į rankas ir 2020-02-03 buvo grynaisiais pinigais išmokėtas 740,00 Eur darbo užmokestis už sausio mėnesį“. A. K. 2021-05-19 teismo posėdžio metu paaiškino, kad būdama tokioje stresinėje situacijoje, nieko nebematydama, prašė duoti pasižiūrėti žurnalą, kur ji pati rašosi, kiek valandų išdirba (teismo posėdžio 22.16 min.), nes jos atlyginimo dydis priklauso nuo to, kiek valandų per mėnesį ji išdirba. Tačiau, apygardos teismo vertinimu, dėl patiriamos įtampos dėl atliekamo patikrinimo, dėl Institucijos pareigūno patikrinimo metu netinkamai suformuluoto klausimo (minėta, buvo klausiama, kiek vidutiniškai uždirba per mėnesį) A. K. galėjo paaiškinimą pildančiam pareigūnui nurodyti netikslią informaciją apie savo gaunamą darbo užmokestį. Dar daugiau, 2021-05-19 teismo posėdžio metu A. K. parodė: „Aš jam pasakiau, kad aš gaunu nuo 600, jis pradėjo rašyt „nuo“ ir nubraukė. Aš gaunu nuo 650 iki 700, priklauso, kiek mes išdirbam, nes būna kartais daugiau. Tada prasidėjo visi tie grąsinimai. Aš jam sakiau rašyt nuo 650 iki 700, jis vis tiek parašė 750 berods, nes sakė nemeluoti, neginti daktarės“. Jos teismo posėdžio nurodyta aplinkybė, kad Institucijos pareigūnas jos paaiškinime parašė žodį „nuo“ ir jį nubraukė, visiškai atitinka A. K. 2020-02-04 paaiškinimo turinį, todėl apygardos teismas neturi pagrindo netikėti ir tuo, kad ji jos paaiškinimą rašančiam Institucijos pareigūnui nurodė mažesnį darbo užmokesčio, kurį ji kas mėnesį gauna, minimumą (650 Eur). Be to, papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad Institucijos 2021 m. rugsėjo mėn. specialisto paaiškinime dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos Nr. 04/12-2-13-6654 (1 t., b. l. 191–198) nurodyta, kad „apklausiama liudytoja A. K., dirbusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2018-05-23 (darbo sutartis Nr. 55), nurodė, kad nuo 2018 m. spalio mėnesio gavo nuo 650 Eur atlyginimą <...>“ ir pagal šiuos duomenis yra apskaičiuotas A. K. mokėtas į apskaitą neįtrauktas darbo užmokestis, tačiau iš 2021-05-19 teismo posėdžio garso įrašo akivaizdu, kad A. K. nurodė, kad „iš pradžių buvo 400 Eur, vėliau – 500 Eur“, todėl lieka neaišku, kodėl specialistė vertino A. K. nurodytą, kaip ji pati paaiškino, vidutinį 650 Eur darbo užmokesčio dydį, o ne taip pat jos nurodytus darbo pradžioje gautus 400, vėliau – 500 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad Institucijos 2021 m. rugsėjo mėn. specialisto paaiškinime dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos Nr. 04/12-2-13-6654 (1 t., b. l. 191–198) UAB „(duomenys neskelbtini)“ A. K. į apskaitą neįtrauktas darbo užmokestis skaičiuotas ne nuo A. K. nurodyto darbo santykių pradžioje jos gauto darbo užmokesčio dydžio, nėra pagrindo neabejotinai išvadai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ A. K. mokėjo dalį į apskaitą neįtraukto darbo užmokesčio.

10. Analogiška situacija ir su M. J. 2020-02-04 paaiškinimo (1 t., b. l. 26) surašymo aplinkybėmis. Tačiau pastebėtina tai, kad 2020-04-22 administracinio nusižengimo protokole, be kitų UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų, kurioms buvo mokama dalis į apskaitą neįtraukto darbo užmokesčio, buvo nurodyta ir M. J. (2018 m. – 2 451,62 Eur, 2019 m. – 175,42 Eur), tačiau 2021 m. rugsėjo mėn. specialisto paaiškinime dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos Nr. 04/12-2-13-6654 (1 t., b. l. 191–198) M. J. jau nėra tarp asmenų, kuriems UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjo į apskaitą neįtrauktą darbo užmokestį. Todėl apygardos teismui kyla klausimas, kodėl M. J. 2021-05-19 teismo posėdžio metu duotų parodymų, kai ji nurodė kitokius kas mėnesį gauto darbo užmokesčio dydžius, pagrindu jai išmokėto darbo užmokesčio dydis specialistės buvo perskaičiuotas, o A. K., nors ji taip pat teismo posėdžio metu paaiškino apie faktiškai gautą mažesnį darbo užmokestį, negu nurodė jos paaiškinimą pildančiam Institucijos darbuotojui, išmokėto darbo užmokesčio dydis specialistės perskaičiuotas, atsižvelgiant į teismo posėdžio metu nurodytas mažesnes faktiškai gautas sumas, nebuvo. Iš išdėstytų aplinkybių akivaizdu, kad Institucijos specialistė vis dėlto laiko patikimais 2021-05-19 teismo posėdžio metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų duotus parodymus ir jų nurodytą faktiškai gauto darbo užmokesčio dydį.

11. Vertindamas A. A. 2020-02-04 paaiškinimo (1 t., b. l. 27) ir jos 2021-05-19 teismo posėdžio metu duotų parodymų turinį apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad jos paaiškinimą taip pat surašė Institucijos pareigūnas. Nors A. A. teismo posėdžio metu parodė: „Aš jam [paaiškinimą rašiusiam Institucijos pareigūnui – aut. pastaba] aiškinau, kad iš pradžių dirbau fiksuotai [fiksuotas darbo užmokestis – aut. pastaba]. Paskui perėjau į valadninį [darbo užmokestį – aut. pastaba]. Aš jam aiškinau, kad ne visad gaunas 160 valamdų, būna, valandą trumpiau dirbi, būna, užtrunki. Bet jis tą fiksuotą įrašė“. Taigi, įvertinus aplinkybę, kad A. A. mokamas atlyginimas kiekvieną mėnesį galėjo būti skirtingas dėl nevienodo per mėnesį išdirbtų valandų skaičiaus, norint apskaičiuoti jai faktiškai išmokėto per mėnesį darbo užmokesčio dydį, reikia vertinti jos kiekvieną mėnesį faktinį išdirbtų valandų skaičių. Tačiau pastebėtina tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ į bylą pateiktuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose (1 t., b. l. 39–41) nėra nurodytas faktiškai A. A. išdirbtų valandų per mėnesį skaičius, yra nurodoma, kiek darbo dienų kiekvieną mėnesį A. A. dirbo. Todėl lieka neaišku, kaip Institucijos specialistė, turėdama duomenis, kad A. A. mokamo per mėnesį darbo užmokesčio dydis tiesiogiai priklauso nuo jos faktiškai per mėnesį išdirbtų valandų skaičiaus, tačiau neturėdama išdirbtų valandų skaičiaus, apskaičiavo jai išmokėto, bet į apskaitą neįtraukto darbo užmokesčio dalį. Apibendrinant išdėstytus motyvus konstatuotina, kad negalima neabejotina išvada ir dėl A. A. išmokėto į apskaitą neįtrauktos darbo užmokesčio dalies.

12. Abejonių Institucijos patikrinimo metu surinktų duomenų teisingumu apygardos teismui kelia ir ta aplinkybė, kad I. M., be kitų teisės aktų nuostatų pažeidimų, taip pat yra inkriminuotas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punkto, numatančio, kad pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį; pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį, pažeidimas. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad Institucijos 2020-02-04 Patikrinimo akte Nr. 04/12-1-12-1244A1 (1 t., b. l. 14), be kita ko, nurodoma, kad „patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinis kasos likutis 2020-01-31 – 8 808,59 Eur, EKA „Z“ ataskaitos likutis 260 Eur sutapo su grynųjų pinigų likučių EKA stalčiuje. EKA darbo vietoje rasta 5 933,67 Eur“. Darant prielaidą, kad darbuotojoms A. K., M. J. ir A. A. dalis darbo užmokesčio buvo mokama neįtraukiant jos į apskaitą, t. y. pinigai iš kasos buvo išmokami ne pagal kasos išlaidų orderį, ne pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį, Institucijos pareigūnai turėjo neabejotinai nustatyti ir kasoje faktiškai esančių grynųjų pinigų neatitiktį EKA „Z“ ataskaitoje nurodytam kasos likučiui, nes A. A. 2020-02-04 paaiškinime (1 t., b. l. 27) nurodyta, kad už 2020 m. sausio mėnesį darbo užmokestį grynaisiais jai sumokėjo vakar, t. y. vasario 3 d. Tai jeigu, kaip nurodo Institucija, darbuotojoms buvo mokama dalis į apskaitą neįtraukto darbo užmokesčio, kasoje esančių pinigų faktinis likutis neatitiktų buhalteriniuose dokumentuose (EKA „Z“ ataskaitoje) užfiksuoto kasos likučio, t. y. jis skirtųsi darbuotojoms į apskaitą neįtraukta išmokėta darbo užmokesčio dalimi.

13. Apibendrinant išdėstytus motyvus, atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje jokių tiesioginių įrodymų, neginčijamai pagrindžiančių neįtraukto į buhalterinės apskaitos dokumentus darbo užmokesčio mokėjimo faktą, Institucija nepateikė, į tai, kad dėl Institucijos pateiktų specialisto išvadoje ir specialisto paaiškinime nurodytų duomenų teisingumo kyla ypač daug abejonių, į tai, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, o sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015), į tai, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi Institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai Institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-2014), į tai, kad įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės nustato, jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai, į tai, kad asmuo negali būti nubaustas grindžiant jo kaltę prielaidomis, darytina išvada, kad administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nepakanka duomenų, patvirtinančių apeliantės kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 205 straipsnio 6 dalyje, padarymo.

14. Esant išdėstytiems argumentams konstatuotina, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-12-02 nutarimo dalis, kuria I. M. nutraukta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 205 straipsnio 6 dalį, yra teisėta ir pagrįsta.

15. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino Institucijos 2020-04-22 protokolą Nr. 0046-ANR­_P-56-2020.

16. ANK 589 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo, išskyrus šio kodekso 611 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus, institucijų, nurodytų 589 straipsnyje, pareigūnai. ANK 608 straipsnyje nustatyta administracinio nusižengimo protokolo surašymo tvarka; ANK 609 straipsnyje įtvirtinti administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliami reikalavimai.

17. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį ir 284 straipsnio 2 dalį, yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos (žr. Administracinių teismų praktika Nr. 1, 2001, P. 328–329; Administracinių teismų praktika Nr. 7, 2005, P. 251–252). Tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, tai yra kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, priimtą administracinėse bylose Nr. N575-20/2012; Nr. N3-444/2006). Nors šis išaiškinimas pateiktas iki įsigaliojant ANK, tačiau aktualumo jis nėra praradęs, todėl nėra teisinio pagrindo nesiremti minėtu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, susijusiu su protokolo kaip procesinio dokumento vertinimu. Atsižvelgiant į tai, kad administracinių nusižengimų protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo pažeidimo padarymu, ir ANK nėra numatyta galimybė panaikinti šį procesinį dokumentą, pirmosios instancijos teismo nutarimo dalis, kuria nutarta panaikinti Institucijos 2020-04-22 protokolą Nr. 0046-ANR­_P-56-2020, naikinama.

18. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs teismas skundžiamame nutarime nurodė visiškai nesusijusias aplinkybes, kad „UAB „(duomenys neskelbtini)“ protokole nurodytu laiku ir vietoje padarė teisės akto pažeidimą, numatytą Teritorijos planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 26 str. 2 d., LR Statybos įstatymo 61 st.“ Tai, Institucijos vertinimu, suponuoja, kad teismas, panaikindamas Institucijos 2020-04-22 protokolą, surašytą I. M. administracinio nusižengimo byloje, neįsigilino į bylos aplinkybes ir netinkamai pritaikė įstatymą. Tačiau apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu apeliacinio skundo argumentu. Pažymėtina, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-12-02 nutartimi Institucijos apeliaciniame skunde nurodytas teismo padarytas rašymo apsirikimas buvo ištaisytas. Minėtoje nutartyje buvo nurodyta jos apskundimo galimybė, todėl Institucija, manydama, kad nutartis yra neteisėta ir (ar) nepagrįsta, galėjo pasinaudoti teise ir nutartį apskųsti Klaipėdos apygardos teismui. Nutartis įsiteisėjo 2021-12-10. Ja ištaisytas Institucijos skundžiamame nutarime padarytas rašymo apsirikimas paneigia Institucijos išdėstytas dvejones dėl tariamo administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo neįsigilinimo į bylą, todėl apygardos teismas plačiau dėl šio argumento nepasisako.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-12-02 nutarimo dalį, kuria panaikintas Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje 2020-04-22 surašytas protokolas Nr. 0046-ANR­_P-56-2020.

Kitą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-12-02 nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.