Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Meilutis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo G. Š. (G. Š.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 24 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisija) 2025 m. birželio 10 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam G. Š. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. G. Š. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015 m. gegužės 16 d. iki 2015m. gegužės 18 d., ir suėmime išbūtas laikas nuo 2015 m. gegužės 22 d. iki 2016 m. birželio 22 d.

2. Bausmės pradžia – 2019 m. liepos 18 d., bausmės pabaiga – 2029 m. spalio 16 d.

6. Skundas Kauno apygardos teisme nagrinėtinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360, 364 straipsnių pagrindais, rašytinio proceso tvarka, nerengiant teismo posėdžio.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. Š. skundas atmetamas.

8. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam G. Š., pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis jau gali būti paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lygtinai ir toliau būti taisomas probacijos metu. Skundžiama nutartis pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nesudaro pagrindo manyti, jog apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį buvo šališkas ar sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas.

10. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. Š. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet su nuteistojo sutikimu, gali būti taikomas lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra. Iš byloje esančios Lietuvos Kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2025 m. gegužės 16 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Socialinio tyrimo išvada) matyti, jog G. Š. nustatoma žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Taigi, aukštesnysis teismas neabejoja, jog nagrinėjamu atveju, egzistuoja formaliosios lygtinio paleidimo sąlygos.

11. Apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su skundo argumentais, jog apylinkės teismas, nustatęs, jog G. Š. atitinka BVK numatytas lygtinio paleidimo sąlygas, privalėjo taikyti lygtinį paleidimą bei taip nesilaikė Europos Žmogaus Teisių teismo praktikos bei Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijų Nr. (2003) 22. Šiame kontekste svarbu pažymėti tai, jog minėtos rekomendacijos taikyti lygtinį paleidimą yra tik rekomendacinio pobūdžio, skirtingai nei kiti Europos Sąjungos teisės aktai, jos nėra privalomosios. Konkretaus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės narės įstatymų. Nuteistųjų lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigų sąlygos ir tvarka yra aiškiai reglamentuota Lietuvos Respublikos teisės aktuose – Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksuose. Priešingai nei nurodoma nuteistojo skunde, svarbu pažymėti tai, kad nuteistasis, kuris atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus kriterijus, gali, o neprivalo būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo institutą Lietuvoje įtvirtinto ne kaip imperatyvų įpareigojimą, o kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai.

12. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, priešingai nei teigiama skunde, privalu atsižvelgti į duomenis, susijusius su nuteistojo elgesiu tiek bausmės vykdymo metu, tiek ir iki bausmės vykdymo, taip pat įvertinti nuteistojo asmenybės pokyčius, socialinius ryšius, mąstymo bei elgesio pokyčius, bei kitus reikšmingus duomenis.

13. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, iš esmės neturi pagrindo abejoti tam tikrais nuteistojo teigiamais pokyčiais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę. Neabejotina, jog yra nemažai nuteistąjį G. Š. teigiamai charakterizuojančių duomenų, kurie buvo nurodyti ir Komisijos nutarime bei akcentuojami ir nuteistojo skunde. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados duomenų, G. Š. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Atvykęs į pataisos įstaigą nuteistasis sutiko dirbti administracijos siūlomą mokamą darbą. Nuo 2021 m. rugpjūčio 13 d. (duomenys neskelbtini) kolonijos direktoriaus nutarimu, nuteistajam suteikta teisė išvykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos ribų tęsti darbinę veiklą. Šiuo metu, nuteistasis ir toliau sėkmingai tęsia darbinę veiklą. Bausmės atlikimo metu, nuteistasis įgijo vidurinį išsilavinimą. Bausmės atlikimo metu laikosi nustatytų taisyklių ir režimo reikalavimų, drausmine tvarka nebaustas, skatintas 13 kartų, aktyviai dalyvauja įstaigoje organizuojamuose renginiuose, pozityvaus užimtumo priemonėse, yra baigęs savęs pažinimo grupę, aktyvus sporto užsiėmimuose ir renginiuose. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog pokalbio metu neišryškėjo diskriminacinių nuostatų. Laisvės atėmimo bausmę atlieka atvirto tipo bausmės atlikimo vietoje, nuteistasis noriai konsultuojasi su resocializacijos skyriaus specialistais. Visos šios aplinkybės neabejotinai nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau jas įvertino ir skundžiamą nutartį priėmęs teismas. Visgi, vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui, kaip ir teisingai nurodė apylinkės teismas, vertinamu atveju nepakanka.

14. Apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą dėl G. Š. lygtinio paleidimo taikymo, įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, sprendė, jog nuteistasis šiuo metu elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis būdamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Nuteistasis skunde nurodo, jog nemažai nuteistųjų nesielgia taip kaip privaloma, o jo nepriekaištingas elgesys tik patvirtina, jog jam turi būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nesutinkant su šiais skundo argumentais, aukštesnysis teismas pažymi, jog būtent reaguojant į nuteistojo elgesio pozityvius pokyčius bausmės atlikimo metu, jis 2023 m. vasario 22 d. (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko sprendimu buvo perkeltas gyventi bausmės atlikimo vietos gyvenamosiose patalpose, esančiose už bausmės vietos teritorijos ribų. 2024 m. vasario 20 d. (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko sprendimu, nuteistajam buvo pakeistos bausmės atlikimo sąlygos iš Pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietos (duomenys neskelbtini) kalėjimo į Atvirto tipo bausmės atlikimo vietą (duomenys neskelbtini) kalėjime. Taigi, akivaizdu, jog teigiamas nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu buvo įvertintas ir šiuo metu jo teisės ir laisvės yra kur kas mažiau varžomos ir ribojamos, nei teigiamu elgesiu nepasižymintiems nuteistiesiems.

15. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, svarbu įvertinti ne tik nuteistąjį teigiamai charakterizuojančius duomenis, tačiau jo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visumą, kuri apima ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, kriminogeninius veiksnius, nusikalstamos veikos aplinkybes bei neturi būti ignoruojami bausmei keliami tikslai ar visuomenės interesas. Vien tai, jog aptariamu atveju, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje plačiau pakomentavo bei įvertino padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, neatliktos bausmės dydį bei neigiamai nuteistąjį charakterizuojančius aspektus, tai nesudaro pagrindo spręsti, jog apylinkės teismas netinkamai vertino nuteistojo asmenybę.

16. Nuteistojo skunde iš esmės teigiama, jog šiuo metu jis nekelia jokios grėsmės, o pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema. Visgi, aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika G. Š. nustatoma iš esmės nuo pat bausmės pradžios, t. y. nuo 2020 m. lapkričio 25 d., kuomet (duomenys neskelbtini) atliktas pirminis vertinimas pagal „OASys“ metodiką. Atsižvelgiant į tai, aptariamas veiksnys negali būti išimtinai lemiantis sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo. Būtina įvertinti visus klausimui reikšmingus duomenis, jog būtų pagrįstas manymas, kad nuteistasis būdamas laisvėje gebės laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių.

17. Pirmosios instancijos teismas akcentavo tai, jog aplinkybė, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkų nusikaltimą, neturi būti besąlyginis pagrindas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo. Tai akcentuojama ir nuteistojo skunde. Visgi, apygardos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju negali būti apsiribota tik socialinės reabilitacijos programomis. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Teismų praktikoje išaiškinta, jog visapusiškai gali būti vertinamas ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, pasireiškiantis visuomenės interesu, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 12 d. nutartis byloje Nr. 1S-175-957).

18. Aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra itin svarbu įvertinti tai, kad G. Š. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkų nusikaltimą, padarytą veikiant organizuotoje grupėje. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, vertinamojo pokalbio metu, pačio nuteistojo teigimu, nusikalstamą veiką jis įvykdė gerai neapgalvojęs savo elgesio pasekmių. Kaip teigia, tuo metu norėjo grąžinti skolą, sumokėti už žmonos mokslus. Kaip nurodoma Socialinio tyrimo išvadoje, nuteistasis praeityje taikė netinkamas problemų sprendimo strategijas ir siekdamas tiesioginio atlyginio įvykdė nusikaltimą. Aptartos aplinkybės suponuoja didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, kas sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje. Juolab atsižvelgtina į tai, kad nuteistasis G. Š. laisvės atėmimo bausmę atlieka jau trečią kartą. Nors ankstesni teistumai jo atžvilgiu yra išnykę, tačiau šios aplinkybės tik sustiprina teismo manymą, jog nuteistojo asmenybė reikalauja nuoseklesnio bei ilgesnio priežiūros laikotarpio, kas leistų veiksmingiau koreguoti jo elgesį bei būtų pagrindas manyti, jog nuteistasis nebenusikals. Priešingai nei nurodoma skunde, šių aplinkybių vertinimas, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą negali būti vertinamas kaip dvigubas baudžiamumas, kuris pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises. Šiuo atveju, iš naujo nėra sprendžiamas kaltės klausimas, ar juolab nėra skiriama nauja bausmė. Toks vertinimas, kitų byloje esančių aplinkybių visumoje, įstatymo nėra draudžiamas.

19. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog apylinkės teismas reikšmingomis aplinkybėmis laikė ir neatliktos bausmės dydį, kuris vertinamu atveju neleidžia daryti pagrįstos išvados, jog lygtinis paleidimas nuteistojo atžvilgiu jau gali būti taikomas. Sutiktina su skundo argumentais, jog atliktos bausmės dalis negali būti traktuojama kai per maža ar prieštaraujanti teisingumo principo bei bausmės tikslų įgyvendinimui. Nagrinėjamu atveju, neatliktos bausmės dydis šiai dienai yra daugiau nei 4 (keturi) metai iš nuteistajam paskirtos 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmės. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties motyvų, neatliktos bausmės dydis aptariamu atveju buvo vertinamas atsižvelgiant tiek į teigiamai, tiek neigiamai charakterizuojančius duomenis. Apylinkės teismas iš esmės sprendė, kad atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo sunkumą, pobūdį, aplinkybes, ankstesnius teistumus, nėra pagrindo spręsti, jog pataisos procesas jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad ateityje G. Š. nebenusikals. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo sutikti su skundo autoriaus teigimu, jog būtent ši aplinkybė buvo vertinama nepagrįstai, kadangi kaip jau minėta, neatliktos bausmės dydis, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vertinamas kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.

20. Skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo sutikti ir su nuteistojo nurodytais argumentais, jog aptariamu atveju apylinkės teismas nepagrįstai sprendė lygtinio paleidimo klausimą, kadangi tokia pareiga yra numatyta Lygtinio paleidimo komisijai.

21. BVK 85 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo komisijos nutarimas šio kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 ar 3 punktu arba 2 dalyje nurodytam nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos per dvi darbo dienas nuo jo priėmimo dienos įteikiamas vietovės, kurioje yra nuteistojo bausmės atlikimo vieta, apylinkės teismui, o nutarimo nuorašas įteikiamas nuteistajam ir išsiunčiamas prokurorui. Kartu su šiuo nutarimu teismui įteikiama nuteistojo asmens byla. Taigi, įvertinus visus reikšmingus duomenis, teismui suteikiama diskrecija patvirtinti arba atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Taip pat nesutiktina ir su skundo argumentais, jog apylinkės teismas neturėjo pagrindo atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, kadangi nepateikė jokių abejonių dėl Komisijos kompetencijos spręsti lygtinio paleidimo klausimą. Šiuo atveju atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog priešingai nei nurodoma skunde, Komisijos priimtas nutarimas neįpareigoja teismo priimti palankų nuteistajam sprendimą. Viena tai, jog teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju aplinkybių visuma nesudaro pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tai nereiškia, jog yra kvestionuojama Komisijos narių kompetencija. Teismas, įvertinęs visas reikšmingas lygtinio paleidimo taikymui aplinkybes priima atitinkamą sprendimą, patvirtinti ar atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą, taip kaip ir numatyta įstatyme. Kaip jau minėta, lygtinio paleidimo instituto taikymas įtvirtintas ne kaip imperatyvus įpareigojimas kiekvienam nuteistajam atitinkančiam formaliuosius lygtinio paleidimo kriterijus, taikyti lygtinį paleidimą, o kaip galimybė nuteistajam būti paleistam lygtinai. Tokiu atveju, teismas turi įvertinti, ar nuteistasis jau pakankamai pakeitė savo elgesį teigiama linkme bei nuteistojo paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos užtikrins bausmės tikslų įgyvendinimą.

22. Aptariamu atveju, šioje bausmės atlikimo stadijoje, taikyti lygtinį paleidimą nuteistojo G. Š. atžvilgiu, nesudaro pagrindo ir nustatomi apsauginiai veiksniai, galintys įtakoti nuteistojo elgesį jam būnant laisvėje. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog darbinė veikla, artimi ryšiai su šeima laikytini apsauginiais veiksniais nuo pakartotinio nusikalstamo elgesio. Visgi, iš byloje esančių duomenų matyti, jog ir būnant laisvėje G. Š. vykdė darbinę veiklą, turėjo gyvenamąją vietą, šeimą, tačiau visos šios aplinkybės nuteistojo nesulaikė nuo labai sunkaus nusikaltimo darymo veikiant organizuotoje grupėje. Be to, šiame kontekste, neturėtų būti sumenkinami ir nuteistojo atžvilgiu nustatomi kriminogeniniai veiksniai (kriminalinė istorija, nusikaltimų sunkėjimas, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės), kurie nustatyti vertinant nuteistojo elgesį tiek iki bausmės atlikimo, tiek ir vertinant jo elgesį bei mąstymą laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

23. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo abejoti, jog nuteistasis G. Š. šiuo metu pasižymi teigiamu elgesiu, siekia užsiimti naudinga veikla. Būtent toks nuteistojo elgesys turėtų išlikti ir tolimesnės bausmės vykdymo metu. Visgi, teigiami nuteistojo pokyčiai stebimi dar nepakankamai ilgą laiką, kurie leistų daryti neabejotiną išvadą, jog nuteistojo pasikeitimai yra ilgalaikiai bei stabilūs.

24. Priešingos išvados neleidžia daryti ir skunde nurodomos aplinkybės, jog žemesniųjų instancijų teismai privalo laikytis teismų formuojamos praktikos. Atkreiptinas dėmesys, jog kiekvienas nagrinėjamas atvejis yra individualus ir teismai spręsdami lygtinio paleidimo klausimą, priima sprendimus, remdamiesi konkrečioje situacijoje esančių duomenų visuma, atsižvelgiama į tiesiogiai su asmeniu susijusius faktus. Todėl skunde nurodoma teismų praktika nesudaro imperatyvaus pagrindo taikyti nuteistajam G. Š. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

25. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistojo elgesio taisymo procesas vis dar tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 24 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją nuteistojo skunde nurodytais motyvais teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo G. Š. (G. Š.) skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 24 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.